N-575-680-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. N575-680/2012

Teisminio proceso Nr. 4-64-3-00287-2010-7

Procesinio sprendimo kategorija 66

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. gruodžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 28 d. nutarties A. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. A. M. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už tai, kad jis 2010 m. rugpjūčio 17 d., apie 21.30 val., Šiaulių rajone, Kurtuvėnų regioniniame parke, prie Bijotės ežero, pastatė jam priklausantį automobilį Mercedes Benz ML-320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 8 m atstumu nuo vandens telkinio, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (toliau – ir STĮ) 20 straipsnio 4 dalies 4 punkto reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos (toliau – ir Institucija) 2010 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu A. M. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 55 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skirta 300 Lt bauda.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2011 m. kovo 28 d. nutartimi minėtą Institucijos nutarimą paliko nepakeistą. Nurodė, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo į teismo posėdį neatvyko, jam apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, o iki teismo posėdžio pradžios buvo gautas asmens prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, kadangi jis tą pačią dieną, 08.30 val., turi dalyvauti kitoje byloje Šiaulių apygardos teisme, tačiau susipažinęs su Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis apie nagrinėjimas bylas, teismas nustatė, jog teismo posėdis Šiaulių apygardos teisme turi baigtis iki 09.00 val., t. y. iki šios bylos nagrinėjimo pradžios, nes tą bylą nagrinėjantis teisėjas nuo 09.00 val. dalyvauja kitos bylos nagrinėjime, todėl atsisakė tenkinti pateiktą prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo.

Ištyręs bei įvertinęs byloje esančią medžiagą, teismas konstatavo, kad A. M. paskirta administracinė nuobauda paliktina nepakeista, kadangi bylos nagrinėjimo metu buvo tinkamai nustatytas pažeidimo padarymo faktas, padaryta veika tinkamai kvalifikuota, parinkta tinkama administracinė nuobauda, atitinkanti padaryto pažeidimo aplinkybes ir pažeidėjo asmenybę. Pažymėjo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, ginčydamas jam paskirtą administracinę nuobaudą, be savo samprotavimų ir situacijos interpretavimo sau palankia linkme, jokių objektyvių įrodymų, dėl kurių būtų galima suabejoti paskirtos administracinės nuobaudos pagrįstumu ir teisėtumu, nepateikė.

A. M. argumentus, jog atstumas nuo automobilio iki vandens telkinio krašto buvo matuojamas metrologiškai nepatikrinta matavimo priemone ir jis nežinojo, kad toje vietoje yra Kurtuvėnų regioninio parko teritorija, kuriai taikomi specialūs apsaugos reikalavimai, kadangi nebuvo jokių apie tai informuojančių stendų, teismas atmetė kaip nepagrįstus. Pabrėžė, jog bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad nagrinėjamu atveju atstumas tarp administracinėn atsakomybėn patraukto asmens automobilio ir vandens telkinio krašto buvo matuojamas ne metaline, o plastikine rulete, kurią Institucijos atstovas teismo posėdžio metu pateikė teismui apžiūrai.

Nurodė, jog iš filmuotos medžiagos buvo nustatyta, kad matavimas, priešingai nei teigė administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, buvo atliekamas naudojant nemetalinę ruletę „Fiber Glass“, kuria buvo nustatytas 8 m atstumas tarp automobilio ir vandens telkinio krašto. Atkreipė dėmesį, jog siekiant išsiaiškinti visas su nagrinėjamu pažeidimu susijusias aplinkybes, teismo posėdžio metu liudytojais buvo apklausti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skunde nurodyti ir pažeidimo vietoje buvę kito automobilio keleiviai bei vairuotojas – Ž.

Š., J. T. ir D. G., kurie nurodė, kad jie įvykio metu buvo prie Bijotės ežero ir sustojo netoli jo, tačiau dar arčiau vandens buvo A. M. vairuojamas automobilis. Po kiek laiko atvažiavo gamtos apsaugos darbuotojai, kurie nurodė, jog automobiliai yra pastatyti per arti vandens, nes toje vietoje numatyta 25 m vandens telkinio pakrantės apsaugos zona; matavimai buvo atliekami pareigūnų turima rulete, dėl kurios tinkamumo jiems nekilo jokių abejonių, o liudytojas Ž. Š. patikslino, jog matuojama buvo ta pačia rulete, kurią teismo posėdžio metu turėjo Institucijos atstovas.

Teismas, vertindamas minėtų liudytojų parodymus, pažymėjo, jog jais netikėti nėra pagrindo, kadangi jie anksčiau A. M. nepažinojo ir tik atsitiktinai buvo įvykio vietoje, o vienas iš liudytojų – Ž. Š. – tą pačią dieną Institucijos buvo nubaustas už analogišką pažeidimą. Teismas sutiko su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nuomone, jog matavimai buvo atlikti naudojant metrologiškai nepatikrintą ir neturinčią metrologinės patikros matavimo priemonę, tačiau nurodė, kad metrologinės patikros buvimas yra reikšmingas tada, kai nustatomo pažeidimo matavimo paklaida gali atsirasti dėl matavimo priemonės netikslumo ir metrologinės patikros nebuvimo, t. y. kai atstumo tarp ribos, už kurios pažeidimą skiriama administracinė nuobauda, ir ribos, kai atsakomybė nenumatyta, skirtumas yra nedidelis.

Tuo tarpu nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pagal STĮ 20 straipsnio 4 dalies 4 punktą pakrantės apsaugos juostoje draudžiama statyti autotransporto priemones arčiau kaip 25 m nuo vandens telkinio kranto, o matavimo priemone buvo nustatytas 8 m atstumas nuo A. M. priklausančios transporto priemonės iki vandens telkinio – Bijotės ežero – kranto. Pabrėžė, kad šio pažeidimo akivaizdumas nenuginčijamai patvirtinamas ir filmuota įvykio medžiaga, kurioje matyti, jog atstumas nuo A. M. automobilio iki ežero pakrantės buvo matuojamas ne tik naudojant matavimo priemonę, tačiau ir žingsniais, o matavimo rezultatai buvo analogiški, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pažeidimas nebuvo padarytas.

Kita vertus, teismas sutiko su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nuomone, jog atliekant kontrolinius matavimus, ypač tais atvejais, kai skirtumas tarp realiai nustatytos matavimo ribos ir norminiais aktais apibrėžtos ribos yra nedidelis, turėtų būti naudojamos tik metrologiškai patikrintos ir metrologinės patikros sertifikatą turinčios matavimo priemonės, kaip tai numato Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo reikalavimai. Teismas taip pat pabrėžė, kad prie įvažiavimo, kuriuo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turėjo galimybę patekti į automobilio stovėjimo vietą, pastatytas informacinis stendas, jog Bijotės ežeras yra priskirtas Kurtuvėnų regioninio parko teritorijai, be to, jame nurodytas reikalavimas statyti motorines transporto priemones ne arčiau kaip 25 m atstumu nuo vandens telkinių.

Atkreipė dėmesį, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra nuolatinis Šiaulių miesto gyventojas, todėl jam net ir nesant informacinio stendo turėjo būti žinoma, jog minėta teritorija priskirta Kurtuvėnų regioniniam parkui, kadangi magistraliniame kelyje, kuriuo asmuo vyko prie ežero, yra apie tai informuojantys kelio ženklai.

II. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas A. M. prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartį ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Mano, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir nepagrįstai bylą išnagrinėjo jam nedalyvaujant, taip pažeisdamas jo teises. Taip pat nesutinka su teismo išvada, kad jis keliuku važiuodamas iki automobilio stovėjimo vietos turėjo matyti visus informaciniame stende esančius užrašus, kadangi minėtas stendas stovi prie automobilių stovėjimo aikštelės, kuri yra apie 15 m atstumu nuo keliuko, kuriuo jis važiavo, o informaciniai užrašai apie tai, kad nustatyta 25 m vandens telkinių apsaugos zona, parašyti 5 mm aukščio šriftu, tačiau šios aplinkybės teismas netyrė. Be to, pabrėžia, jog nagrinėjamu atveju matavimas buvo atliktas su neaiškios paskirties priemone, kuri buvo nesertifikuota, administracinio teisės pažeidimo protokole, kuris buvo įteiktas administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, nėra nurodytas matavimo priemonės pavadinimas, gamyklinis numeris bei metrologinės patikros sertifikato numeris, o įrašas apie matavimo priemonę kitame administracinio teisės pažeidimo protokolo egzemplioriuje atsirado tik vėliau. Atsižvelgęs į tai, tvirtina, kad matavimo rezultatai yra neteisėti.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo skundą atmesti ir palikti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartį nepakeistą. Pažymi, kad metrologiškai nepatikrintos matavimo priemonės panaudojimas negali iškreipti matavimo rezultatų, o nagrinėjamu atveju buvo akivaizdu, jog A. M. automobilis stovėjo 8 m atstumu nuo vandens telkinio.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Teisėjų kolegija sprendžia, kad siekiant užtikrinti asmens teises bei išsiaiškinti bylos aplinkybes, bylą tikslinga nagrinėti žodinio proceso tvarka. Dėl to būtina bylos nagrinėjimą atidėti, kad būtų galima pranešti apie teismo posėdį proceso dalyviams.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 80 straipsnio 1 dalimi ir 137 straipsnio 2 dalimi teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Apie priimtą sprendimą informuoti proceso dalyvius.

Bylos nagrinėjimą atidėti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas