2017-05-24 Nr. AB-10867-3-62-3-01479-2015-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-474-261/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01479-2015-3

Procesinio sprendimo kategorija 57.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. gegužės 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos O. M. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl administracinių aktų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja O. M. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 5-10), prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) direktoriaus 2015 m. liepos 14 d. sprendimą Nr. 1T-31-(7.5.) „Dėl O. M. (B. M. įpėdinės) skundo išnagrinėjimo“; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2015 m. kovo 27 d. sprendimą Nr. 8SD-1634-(14.8.94.) „Dėl informacijos pateikimo“; 3) įpareigoti atsakovą iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių O. M. atkūrimo į 4,2150 ha buvusio savininko A. M. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos žemės, buvusios (duomenys neskelbtini).

Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 27 d. sprendimu (b. l. 47-54) pareiškėjos skundą patenkino – panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2015 m. liepos 14 d. sprendimą Nr. 1T-31-(7.5.) bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2015 m. kovo 27 d. sprendimą Nr. 8SD-1634-(14.8.94.) bei įpareigojo atsakovą iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių į 4,2150 ha buvusio savininko A. M. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos žemės, buvusios (duomenys neskelbtini), O. M. atkūrimo.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė apeliacinį skundą (b. l. 57-62), kuriame prašė Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. sausio 5 d. nutartimi (b. l. 81-93) atsakovo apeliacinį skundą atmetė ir Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 27 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Pareiškėja O. M. 2017 m. sausio 10 d. pateikė Kauno apygardos administraciniam teismui prašymą priteisti iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 628 Eur išlaidų atlyginimą administracinėje byloje (b. l. 98).

Prašyme nurodė, jog išlaidas sudaro 600 Eur už skundo parengimą ir 28 Eur žyminis mokestis.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjos prašymą (b. l. 128-130) su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodė, jog pareiškėja prašymą dėl išlaidų atlyginimo pateikė po bylos išnagrinėjimo iš esmės, nors šis turėjo būti pateiktas prieš bylos išnagrinėjimą iš esmės.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 3 d. nutartimi (b. l. 134-136) pareiškėjos prašymą dėl išlaidų atlyginimo priteisimo tenkino. Priteisė pareiškėjai iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 628 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 44 straipsnio 1, 2, 6 dalimis, pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju teismo sprendimas priimtas pareiškėjos naudai, todėl ji turi teisę reikalauti iš kitos šalies – atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atlyginti jos patirtas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 2, 7, 8.2 punktais, pareiškėjos pateiktais 2016 m. gruodžio 30 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 2016_70, kurioje nurodyta, kad atstovė advokatė Neringa Žukauskienė pareiškėjos vardu (pagal atstovavimo sutartį, 2015 m. rugsėjo 4 d. advokato orderį Nr. 342524 ir 2015 m. spalio 8 d. advokato orderį Nr. 342528 (b. l. 41-42)) parengė skundą (600 Eur) (b. l. 99) bei 2016 m. gruodžio 30 d. pinigų priėmimo kvitu Nr. 851270 (b. l. 100), teismas, atsižvelgęs į administracinės bylos pakankamą sudėtingumą, specialiųjų žinių reikalingumą bei kitas aplinkybes, padarė išvadą, kad pareiškėjos prašymas pagrįstas, tenkintinas, jai turi būti atlyginta 600 Eur skundo parengimo išlaidų.

Iš bylos medžiagos teismas taip pat nustatė, jog, pateikdama skundą teismui, pareiškėja 2015 m. liepos 31 d. sumokėjo ir 28 Eur žyminį mokestį (b. l. 11), todėl iš atsakovo pareiškėjai priteistinas ir jos sumokėtas 28 Eur žyminis mokestis (ABTĮ 39 str., 44 str. 2 d.).

Teismas atsakovo argumentus, kad prašymas dėl išlaidų atlyginimo turėjo būti pateiktas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, atmetė, kadangi Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo. Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 27 d. sprendimas įsiteisėjo priėmus Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2017 m. sausio 5 d. nutartį. Prašymas dėl išlaidų atlyginimo teismui pateiktas 2017 m. sausio 10 d., todėl konstatuota, kad pareiškėja pateikė prašymą dėl išlaidų atlyginimo įstatymo nustatyta tvarka.

III. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atskirąjį skundą (b. l. 139-141), kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos prašymą atmesti, o šio reikalavimo netenkinus – sumažinti prašomą priteisti išlaidų atlyginimą.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino pareiškėjos prašymą ir priteisė 628 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kadangi pareiškėjos atstovės nurodytos išlaidos neadekvačios, neįrodytos.

Pažymi, jog Lietuvos vyriausiojo teismo formuojamoje praktikoje (2011 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje AS858-762/2011) pabrėžiama, kad Rekomendacijos nustato ne tik maksimalius priteistinus dydžius, tačiau kartu įtvirtina priteistino užmokesčio už teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus (Rekomendacijų 2 p.), tarp kurių yra ir bylos sudėtingumas, teisinių paslaugų kompleksiškumas, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas ir kitos aplinkybės. Vertinant bylinėjimosi išlaidų dydžio pagrįstumą, būtina įvertinti konkrečios bylos specifiką. Šiuo atveju teismas turėtų įvertinti tai, kad nagrinėjama byla nėra sudėtinga ir kilusi ginčo situacija pareiškėjos atstovei nėra nauja, kitaip tariant, Kauno apygardos administraciniame teisme 2015 m. - 2016 m. buvo nagrinėjamos analogiškos bylos Nr. el-4117-554/2015, Nr. I-3977-554/2015, Nr. eI-2395-406/2016, Nr. el-2891-402/2016, kuriose buvo keliami analogiški klausimai. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje bei šiose išvardintose bylose buvo remtasi ta pačia teismų praktika. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad bylos medžiaga nėra didelės apimties t. y. A. M. nuosavybės teisių atkūrimo byla Nr. 1824 tėra 174 lapai, todėl preziumuojama, kad nebuvo sugaišta daug laiko susipažįstant su bylos medžiaga ir rengiant procesinį dokumentą.

Atsakovo nuomone, norimos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstos ir vienareikšmiškai per didelės bei pažeidžia sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kadangi pareiškėjo atstovė parengė tik vieną procesinį dokumentą – apeliacinį skundą, kuris tėra 10 lapų, bei kaip minėta, didžioji dalis atsiliepimo į apeliacinį skundą pagrindo yra teismų praktika, kuria pažodžiui buvo remtasi ir kitose analogiškose bylose, todėl sprendžiami klausimai pareiškėjos atstovei nėra nauji.

Pareiškėja O. M. atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Nurodo, kad nutartimi pirmosios instancijos teismas išsprendė klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų būtent pirmosios instancijos teisme, atlyginimo priteisimo, o atskirajame skunde yra ginčijamos pareiškėjos išlaidos advokatui už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, t. y. išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme. Bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas yra sprendžiamas tos instancijos teisme, kurioje tos išlaidos buvo patirtos: pirmosios instancijos teisme – dėl išlaidų, patirtų pirmoje instancijoje, apeliacinės instancijos teisme – dėl išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje. Todėl nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nutartimi net neturėjo teisės spręsti klausimo dėl išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteisimo.

Pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. vasario 22 d. nutartimi administracinėj byloje Nr. A-2123-492/2016 jau išsprendė klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo – pareiškėjos naudai iš atsakovo buvo priteista jos prašyta suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Ši nutartis yra įsiteisėjusi, šalims turi res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galią, todėl atsakovas neturi teisės iš naujo kelti klausimo dėl išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

Teigia, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta ir joje išspręstas klausimas dėl pareiškėjos išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Pareiškėja įstatymo nustatytu terminu pateikė teismui prašymą dėl išlaidų priteisimo bei pridėjo visus reikiamus dokumentus. Kadangi byloje sprendimas priimtas pareiškėjos naudai, ji turi teisę į priteistų išlaidų atlyginimą. Kadangi klausimas nagrinėjamas atskirojo skundo ribose, o jame nėra nurodyta jokių argumentų, dėl kurių pareiškėjai priteistos išlaidos pirmosios instancijos teisme yra nepagrįstos, skundas yra atmestinas.

Pastebi ir tai, kad atsakovo argumentai dėl kitų bylų, kuriose sprendžiami klausimai yra panašūs, nėra teisiškai reikšmingi, sprendžiant klausimą dėl išlaidų priteisimo nagrinėjamoje byloje. Kadangi kiekvienoje byloje advokatas gilinasi į tos konkrečios situacijos detales ir taikytiną teisinį reglamentavimą bei atitinkamą teismų praktiką, tam reikalingas laikas, o teisinės paslaugos yra atlygintinos, todėl šie skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, kuri nustato šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija atskirąjį skundą išnagrinėjo, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, galiojusio iki 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.

Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo tenkintas ir pareiškėjai iš atsakovo priteistas 628 Eur su bylos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (ABTĮ 45 str. 2, 3 d.).

Atsakovas, nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, atskirąjį skundą grindžia tuo, jog pareiškėjos nurodytos išlaidos yra nepagrįstos ir akivaizdžiai per didelės, o nagrinėjama byla nebuvo sudėtinga, didelės apimties, kilusi ginčo situacija pareiškėjos atstovei nebuvo nauja, tie patys klausimai nagrinėti kitose bylose.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi atskirojo skundo argumentus, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus bei bylos medžiagą, sprendžia, jog atsakovo argumentai nėra pagrįsti.

Šiuo atveju nėra ginčo dėl to, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartis, kurioje galutinai išspręstas ginčo klausimas, iš esmės priimta pareiškėjos naudai, todėl ji, vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio nuostatomis, turi teisę reikalauti iš atsakovo teismo išlaidų (taip pat ir atstovavimo išlaidų) atlyginimo.

Pažymėtina, jog ABTĮ 45 straipsnio 1 dalis suteikia teisę proceso šaliai, kurios naudai priimtas galutinis teismo sprendimas, pateikti prašymą dėl bylos nagrinėjimo metu patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teismui ne tik iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, tačiau ir po bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, tačiau ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Šiuo atveju tokia teise pareiškėja pasinaudojo, nepažeisdama nustatytos tvarkos, t. y. 2017 m. sausio 10 d. pateikusi pirmosios instancijos teismui prašymą dėl išlaidų atlyginimo (b. l. 98).

Dėl išlaidų pagrįstumo pažymėtina, jog pareiškėja kartu su prašymu dėl išlaidų atlyginimo pateikė ir šias išlaidas patvirtinančius dokumentus – 2016 m. gruodžio 30 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 2016_70, pagal kurią skundo parengimas kainavo 600 Eur, (b. l. 99) ir 2016 m. gruodžio 30 d. pinigų priėmimo kvitą Serija LAT Nr. 851270, kuris patvirtina, jog su pareiškėjai šį procesinį dokumentą rengusia atstove advokate N. Žukauskiene (pagal atstovavimo sutartį, 2015 m. rugsėjo 4 d. advokato orderį Nr. 342524 ir 2015 m. spalio 8 d. advokato orderį Nr. 342528 (b. l. 41-42)) buvo atsiskaityta (b. l. 100). Taip pat pareiškėjos sumokėtą 28 Eur žyminį mokestį už skundą pirmosios instancijos teismui patvirtina 2015 m. liepos 31 d. mokėjimo kvitas (b. l. 11).

Taigi, atsižvelgus į tai, vertintina, jog pareiškėjos nurodomos bylinėjimosi išlaidos buvo realiai patirtos ir pagrįstos tai patvirtinančiais dokumentais.

Dėl atsakovo keliamos abejonės šių išlaidų būtinumu pastebėtina, jog pirmosios instancijos teismas taip pat vertino ir Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 2 punkte nurodytas aplinkybes šios bylos kontekste, ir, atsižvelgęs į administracinės bylos pakankamą sudėtingumą, specialiųjų žinių reikalingumą bei kitas aplinkybes, padarė išvadą, kad pareiškėjos prašymas pagrįstas, tenkintinas, jai turi būti atlyginta 600 Eur skundo parengimo išlaidų.

Pažymėtina, jog atsakovas šiuo atveju tik deklaratyviai teigia, jog administracinė byla nebuvo sudėtinga, didelės apimties, kadangi kilusi ginčo situacija pareiškėjos atstovei nebuvo nauja, tie patys klausimai nagrinėti kitose bylose, tačiau nepateikia objektyvių duomenų šiems argumentams pagrįsti. Kaip pažymėjo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. vasario 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2123-492/2016 bei teigia pareiškėja atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą, atsakovo argumentai dėl kitose administracinėse bylose teiktų procesinių dokumentų laikytini nereikšmingais, sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo šioje konkrečioje byloje. Be to, vadovaujantis Rekomendacijų (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.2 punktais, maksimali priteistina išlaidų atlyginimo už skundo parengimą suma yra 1 749,5 Eur (2,5 x 699,8 Eur (užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2015 m. liepos-rugpjūčio mėn. rengto skundo metu)), o pareiškėja šiuo atveju už skundo parengimą prašo tik 600 Eur, t. y. sumos, kuri daugiau nei 2 kartus mažesnė už maksimalią galimą išlaidų atlyginimo sumą, todėl dar labiau ją sumažinti šiuo atveju nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, aiškino bei taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskirojo skundo netenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas