2019-08-07 Nr. AB-15241-3-61-3-03893-2016-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1487-520/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03893-2016-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugpjūčio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų bei Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas G. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Kybartų pataisos namų (toliau – ir Kybartų PN) bei Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VST), 500 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jam atliekant bausmę Kybartų PN, Kybartų PN ir VST pareigūnai žemino jo orumą, neteisėtai vartojo fizinį ir psichinį smurtą, kankino, elgėsi žiauriai ir nežmoniškai, žalojo sveikatą, naikino bei gadino nuosavybę.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad 2016 m. liepos 22 d. apie 20 val. į Kybartų PN atvyko apie 15 mikroautobusų ir netrukus buvo liepta eiti į lauką. Pradarius duris, pareiškėjui VST pareigūnas, dėvintis kaukę, be jokio įspėjimo smogė gumine lazda į veidą, taip prakirsdamas antakį, bei smogė plastikiniu skydu, pastumdamas prie sienos. Pareigūno šalmo numerio pamatyti nespėjo, nes kitas pareigūnas spyrė pareiškėjui koja į kairės kojos blauzdą bei smogė gumine lazda du smūgius į nugarą. Tuo pat metu jis pamatė, kad koridoriuje apie dešimt VST pareigūnų, slepiančių veidus po kaukėmis, išsirikiavo koridoriaus kairėje į eilę, atstatydami skydus. Mėginant vykdyti pareigūnų reikalavimus ir pradėjus bėgti koridoriumi, VST pareigūnai daužė guminėmis lazdomis. Pribėgus koridoriaus vidurį, du VST pareigūnai jam smogė skydais ir prispaudė prie sienos, taip sustabdydami, o kiti pareigūnai pradėjo daužyti ne tik guminėmis lazdomis, bet ir kumščiais, alkūnėmis bei spardyti kaustytais batais. Pareiškėjo teigimu, jis patyrė daugiau nei 50 smūgių, dėl kurių buvo prakirsta nosis, prakirstas dešinės akies antakis, pradrėkstas dešinės akies vokas, padarytos daugybinės kraujosruvos kaktoje, abiejuose paakiuose, viršugalvyje, nugaroje, kairės rankos alkūnėje, kairės kojos čiurnoje, abiejų kojų šlaunyse ir sėdmenyse. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad pareigūnai naudojo psichologinį smurtą, kuris pasireiškė neteisėtais veiksmais – įžeidinėjimu, baksnojimais gumine lazda į nugarą, tiesioginiais grasinimais pakartotinai pavartoti smurtą.

4. Pareiškėjas taip pat nurodė, jog apie 21 val. Kybartų PN pareigūnai atliko paviršines kratas. Apie 21.50 min. VST pareigūnai leido visiems asmenims rankas nuleisti ir vorele sugrįžti į bendrabutį. Nors pareiškėjas prašė būti nuvestas pas medikus, tačiau tai nebuvo padaryta. Tuo metu jis išgirdo VST pareigūnų šūksnius „šturmas“, „užsidėt dujokaukes“ ir pamatė kaip aikštelėje prie įėjimo į pastatą VST pareigūnai vėl pradėjo mušti žmones guminėmis lazdomis bei purkšti juos cheminėmis medžiagomis. Pareigūnai keletą kartų jam smogė kumščiais į veidą ir liepė stovėti nusisukus į sieną. Po kurio laiko pareiškėjas vėl pajuto smūgį į galvą, grupė VST pareigūnų pareiškėją sugriebė už rankų, išvilko į lauką ir numetė ant žemės, liepdami gulėti. Pareiškėjas nukrito ant kito žmogaus, gulinčio ant asfalto, pastarasis buvo supurkštas aitriai dvokiančiomis cheminėmis medžiagomis, nuo kurių pareiškėjui perštėjo akis.

5. Pareiškėjas teigė, kad dėl pareigūnų veiksmų buvo pažeistos pamatinės žmogaus teisės, įtvirtintos tarptautiniuose bei nacionaliniuose teisės aktuose, todėl pareiškėjui turi būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas.

6. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama VST, atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

7. Atsakovas nurodė, kad vykdydamas prevencines priemones, vadovavosi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) ir VST 2010 m. rugsėjo 16 d. susitarimu Nr. 47ST-58/ST72 dėl bendradarbiavimo, atsižvelgiant į Kalėjimų departamento 2016 m. liepos 22 d. raštą Nr. 13-2739 „Dėl pajėgų pasitelkimo“ bei VST vado 2015 m. liepos 22 d. įsakymo Nr. 47V-630 nuostatomis.

8. Atsakovas paaiškino, kad priemonės buvo vykdytos siekiant užkirsti kelią veiksmams, keliantiems pavojų žmogaus sveikatai, gyvybei ir turtui bei užtikrinti Kybartų PN vidaus tvarką. Atlikus kratą, nuteistiesiems buvo leista grįžti į gyvenamąsias patalpas, tačiau dėl kalinių nepaklusnumo, agresyvaus elgesio bei atsisakymo vykdyti pareigūnų teisėtus reikalavimus, kilo konfliktas, kurio metu, siekiant užkirsti kelią veiksmams, keliantiems pavojų žmogaus sveikatai, gyvybei ir turtui bei užtikrinti Kybartų PN vidaus tvarką, VST pareigūnai panaudojo specialiąsias priemones – aerozolinius dujų purkštuvus ir dujų generatorių. Atkūrus tvarką, 15 nuteistųjų (galimų organizatorių) buvo pristatyti į Kauno tardymo izoliatorių. Prievarta (specialiosios priemonės) buvo panaudota tik po to, kai pareigūnai įspėjo nuteistuosius apie savo ketinimus panaudoti prievartą (specialiąsias priemones), pastariesiems atsisakius vykdyti teisėtus reikalavimus, dėl to VST nepažeidė teisės aktų reikalavimų.

9. Atsakovas akcentavo, kad 2016 m. liepos 23 d. VST vadas paskelbė aliarmą „Skydas“ ir įsakymu Nr. 1V-642 nurodė VST pareigūnams 2016 m. liepos 23 d. 2.30 min. vykti į Kybartų PN atstatyti vidaus tvarką laisvės atėmimo vietoje ir užkirsti kelią veiksmams, keliantiems pavojų žmogaus sveikatai, gyvybei ir turtui. Pareiškėjas dėl skunde nurodytų aplinkybių į VST nesikreipė. Neegzistuoja visos sąlygos, būtinos valstybės civilinei atsakomybei kilti.

10. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kybartų PN, atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

11. Atsakovas nurodė, kad 2016 m. liepos 22 d. nuo 20.00 val. iki 22.00 val. 3 ir 4 nuteistųjų būriuose bei drausmės grupėje bendrą kratą atliko Kybartų PN pareigūnai. Krata atlikta vadovaujantis Kybartų PN 2016 m. liepos 22 d. bendrosios kratos planu Nr. 1/8-2268. Nuteistuosius iš gyvenamųjų patalpų į lokalinio sektoriaus kiemą išvedė ir tvarką lokaliniame sektoriuje palaikė VST bei Prevencinės grupės pareigūnai. Kybartų PN pareigūnai į kiemą įėjo tik tada, kai iš gyvenamųjų patalpų buvo išvesti visi nuteistieji. Pareigūnai atlikinėjo kratas nuteistųjų gyvenamosiose patalpose, dėl atliktų kratų pareiškėjas Kybartų PN administracijai jokių prašymų ir skundų nepateikė. Nėra būtinųjų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti.

II. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. vasario 5 d. sprendimu pareiškėjo G. S. skundą atmetė.

13. Teismas, nagrinėdamas skundą, akcentavo bylai aktualų teisinį reglamentavimą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje, 6.246, 6.247 ir 6.249 straipsniuose, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 112 straipsnio 3 dalyje, 113 straipsnyje, 122 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos viešojo saugumo tarnybos įstatymo (toliau – ir VST įstatymas) 2 straipsnio 2 ir 5 dalyse, 7 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, 13 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 5 dalyje, Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362, (toliau – ir Instrukcija) 148, 149, 150, 158, 162, 165, 182 ir 183 punktuose.

14. Teismas nustatė, kad 2016 m. liepos 22 d. nuo 20 val. iki 22 val. Kybartų PN 3 ir 4 nuteistųjų būriuose bei drausmės grupėje Kybartų PN pareigūnai, vadovaudamiesi Kybartų PN 2016 m. liepos 22 d. bendrosios kratos planu Nr. 1/8-2268 atliko bendrąją planinę kratą, o VST ir Kalėjimų departamento Prevencinės grupės pareigūnai bendrosios kratos metu užtikrino tvarką ir Kybartų PN pareigūnų bei turto saugumą.

15. Teismas, remdamasis VST Kauno dalinio 1-osios kuopos vado vidaus tarnybos majoro R. B. (R. B.) 2016 m. liepos 23 d. tarnybiniame pranešime pateikta informacija, nustatė, kad Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūroje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 03-2-00453-16 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 228 straipsnio 1 dalį (piktnaudžiavimas) dėl pareigūnų veiksmų. Pareiškėjas ikiteisminiame tyrime apklaustas kaip liudytojas, jo nebuvo skundas negautas jis nebuvo pripažintas nukentėjusiuoju. Įsiteisėjusiu Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros 2017 m. balandžio 5 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnio 1 dalyje, nustatytų požymių. Daugeliui nuteistųjų buvo nustatyti įvairių kūno sričių sumušimai, konstatuoti nežymūs sveikatos sutrikdymai, apysunkių ar sunkių sveikatos sutrikdymų nebuvo padaryta, apie panaudotas priemones pranešta prokurorui. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą padaryta išvada, kad nors prieš nuteistuosius buvo panaudotos specialiosios priemonės, nors nuteistieji patyrė sužalojimų, kurie vertinami nežymiais sveikatos sutrikdymais, tačiau pareigūnai tarnybine padėtimi nepiktnaudžiavo, įgaliojimų neviršijo. Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 27 d. nutartimi konstatavo, kad nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo teisėtas ir pagrįstas, bei pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje nustatyta, jog esantys duomenys patvirtina nuteistųjų pasipriešinimą prieš pareigūnus jėga, tą patvirtina vaizdo įrašas, iš kurio matyti, jog nuteistieji buvo susigrūdę laiptinėje prie išėjimo, prie kurio stovi pareigūnai, tuomet nuteistieji pradeda bėgti laiptais į viršų. Taip pat užfiksuota, kad nuteistieji nešasi įvairius daiktus žemyn (spintelę, stalą), šios aplinkybės sudarė pagrįstą priežastį pareigūnams panaudoti specialiąsias priemones. Panašūs faktai taip pat nustatyti Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartimi, kuria konstatuota, kad nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo teisėtas ir pagrįstas.

16. Teismas, atsižvelgdamas į ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, kitą administracinės bylos medžiagą, konstatavo, kad VST pareigūnai turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą, užtikrindami viešąją tvarką, asmenų ir turto saugumą, ypatingos situacijos metu Kybartų PN 2016 m. liepos 22–23 d. panaudoti specialiąsias priemones – ašarines dujas, gumines lazdas, kovinius veiksmus, tarnybinius šunis. Įsiteisėjęs Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros 2017 m. balandžio 5 d. nutarimas ikiteisminiame tyrime Nr. 03-2-00453-16 paneigia pareiškėjo skundo teiginius, kad dėl galbūt neteisėtų pareigūnų veiksmų nebuvo imtasi nustatytų veiksmų.

17. Teismas iš Sužaloto asmens medicininės apžiūros pažymų registro išrašo nustatė, kad pareiškėjui 2017 m. liepos 23 d. nustatytas kairės kojos čiurnos patinimas, kairės alkūnės nubrozdinimas. Pareiškėjo sveikatos istorijoje 2016 m. liepos 23 d. fiksuota, jog pareiškėjas pakartotinai kreipėsi dėl kojos čiurnos skausmo, ji patinusi, kairės alkūnės nubrozdinimas, nosies nugarėlės 1 cm odos nubrozdinimas, dešinėje kaktos pusėje paraudimas. Iš byloje pateiktų medicininių dokumentų išrašų (nuo 2017 m. rugsėjo 20 d. iki 2018 m. sausio 15 d.) teismas nustatė, jog pareiškėjas patyrė kairės čiurnos ir alkūnės, žastikaulio traumą. 2017 m. sausio 15 d. išraše nustatyta diagnozė – kairės čiurnos priekinio talofibuliarinio, kalkaneofibuliarinio raiščių daliniai plyšimai, nykščio raumens sausgyslės tenosinovitas, dešinio žastikaulio medialinis epikondilitas.

18. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nepripažino, kad prieš pareiškėją buvo panaudotos nuodingosios ar kitos cheminės medžiagos. Teismas nustatė, kad prieš nuteistuosius, įskaitant pareiškėją, buvo naudojamos ašarinės dujos, koviniai veiksmai, guminės lazdos, dėl to pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų neigiamų padarinių. Tačiau šių priemonių panaudojimas, atsižvelgiant į Kybartų PN 2017 m. liepos 23 d. susidariusią ypatingą situaciją dėl nuteistųjų pasipriešinimo pareigūnams, buvo teisėtas ir būtinas.

19. Teismas nurodė, kad pareiškėjo skundo argumentai nepaneigia pareigūnų veiksmų teisėtumo, atliekant kratą Kybartų PN 2016 m. liepos 22–23 d. Teismas nenustatė Kybartų PN ir VST pareigūnų neteisėtų veiksmų pagal pareiškėjo skunde išdėstytas aplinkybes, todėl darė išvadą, kad pareiškėjo patirti sveikatos sutrikimai, patirti išgyvenimai negali būti pagrindu priteisti jam patirtos neturtinės žalos atlyginimą.

III. 20. Pareiškėjas G. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 5 d. sprendimą, bylą išnagrinėti iš naujo visa apimtimi ir priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų PN bei VST, 500 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

21. Pareiškėjo teigimu, teismas pažeidė administracinio teismo kompetencijos ribas, t. y. vertino ginčijamo teisės akto ir veiksmus politinio ir ekonominio tikslingumo požiūriu, todėl nepagrįstai nenustatė teisės akto reikalavimų pažeidimo ir viešojo administravimo subjekto kompetencijos viršijimo, neatsižvelgė į aplinkybes, kurios visuomenėje ir visiems yra žinomos bei suprantamos, — užimtu plotu pasinaudoti neįmanoma. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, todėl netinkamai išnagrinėjo pareiškėjo skunduose ir teismo posėdyje nurodytas aplinkybes.

22. Pareiškėjas nurodo, jog skundo reikalavimą grindė medicininiame išraše nustatyta aplinkybe, jog specialiosios priemonės buvo panaudotos prieš jį ir jis dėl to patyrė lengvą kūno sužalojimą. Pareiškėjas, akcentuodamas BVK 70 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą pataisos įstaigos tikslą – užtikrinti nuteistųjų saugumą, pažymi, kad konkrečiu atveju buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio nuostatos, nes jis nesipriešino pareigūnams ir jokių draudžiančių veiksmų neatliko, klausė ir vykdė visus pareigūnų nurodymus, todėl buvo sužalotas be pagrindo, net ir tuo atveju, jei pareigūnai naudojo teisėtai specialiąsias priemones.

23. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama VST, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

24. Atsakovo teigimu, apeliacinis skundas yra nemotyvuotas, nepagrįstas. Teismas bylą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, atliko visus reikalingus veiksmus ir priimdamas sprendimą materialiosios ir proceso teisės normų nepažeidė.

25. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas hiperbolizuoja savo neva patirtus subjektyvius fizinius ir dvasinius išgyvenimus, neturėdamas tam esminio teisinio ir objektyvaus materialinio pagrindo ir nesant faktinių aplinkybių deklaruojamiems išgyvenimams patirti. Pareiškėjas skundo reikalavimus grindžia abstraktaus pobūdžio subjektyviomis prielaidomis, klaidinančiomis ir neatitinkančiomis objektyvių faktinių aplinkybių. Pareiškėjas nepateikia jokių pagrįstų argumentų, naujų objektyvių faktinių duomenų, pagrindžiančių apeliacinio skundo reikalavimą. Pareiškėjas bando revizuoti įsiteisėjusiais procesais konstatuotas faktines aplinkybes (įgijusių res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas reikšti tapatų ieškinį) galią). Pareiškėjas nepagrįstais kaltinimais pozicionuoja save kaip nukentėjusįjį, o jo reikalavimas atlyginti tariamai patirtą neturtinę žalą traktuotinas kaip galbūt nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės sąskaita.

26. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kybartų PN, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

27. Atsakovo teigimu, teismas teisingai, visapusiškai, išsamiai vertino bylos medžiagą ir objektyviai išnagrinėjo visas faktines bylos aplinkybes.

28. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas siekė žalos atlyginimo, todėl privalėjo visas aplinkybes tinkamai įrodyti, tačiau jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardyti objektyviais, nepateikė. Pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardijo valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nebuvo pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų PN ir VST. Pareiškėjo nurodyti neturtinės žalos atsiradimą nulemti galintys veiksniai neįrodė realaus neturtinės žalos atsiradimo ir egzistavimo fakto.

29. Atsakovas, iš esmės pritardamas teismo sprendimo motyvams ir išvadoms, pažymi, kad analogiškas atvejis buvo nagrinėjamas administracinėje byloje Nr. I-961-790/2017, kurioje teismas nenustatė Kybartų PN ir VST neteisėtų pareigūnų veiksmų, todėl ši praktika turi būti taikoma ir šioje byloje.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 30. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjo G. S. skundo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės pagal CK 6.271 straipsnį dėl neteisėtų Kybartų pataisos namų ir Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų veiksmų atliekant nuteistųjų patikrinimus ir kratas, naudojant specialiąsias priemones ir sužalojant pareiškėjo sveikatą 2016 m. liepos 22–23 d.

31. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo skundo, nes nenustatė Kybartų PN ir VST pareigūnų neteisėtų veiksmų. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad VST pareigūnai turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą, užtikrindami viešąją tvarką, asmenų ir turto saugumą, ypatingos situacijos metu Kybartų PN 2016 m. liepos 22–23 d. panaudoti specialiąsias priemones, kurių panaudojimas, atsižvelgiant į Kybartų PN 2017 m. liepos 23 d. susidariusią ypatingą situaciją dėl nuteistųjų pasipriešinimo pareigūnams, buvo teisėtas ir būtinas. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi įsiteisėjusiu Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros 2017 m. balandžio 5 d. nutarimu ikiteisminiame tyrime Nr. 03-2-00453-16 ir nurodė, kad šiame nutarime nustatytos aplinkybės paneigia pareiškėjo skundo teiginius dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo patirti sveikatos sutrikimai, išgyvenimai negali būti pagrindu priteisti jam patirtos neturtinės žalos atlyginimą pagal CK 6.271 straipsnį.

32. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nes laikosi pozicijos, kad jo skundo reikalavimas turėjo būti patenkintas dėl skunde nurodytų aplinkybių (skundo pagrindas). Pareiškėjas akcentuoja, kad jis buvo sužalotas be teisėto pagrindo, nes jis nesipriešino pareigūnams ir jokių draudžiančių veiksmų neatliko, klausė ir vykdė visus pareigūnų nurodymus. Atsakovo atstovai atsiliepimuose į apeliacinį skundą laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, nes jų pareigūnai neatliko jokių neteisėtų veiksmų.

33. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, atsakovo atstovų atsikirtimus į apeliacinį skundą ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad CK 6.271 straipsnyje reglamentuota valdžios institucijų atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl jų neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės.

34. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Pažymėtina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (žr., pvz., 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2247/2012; kt.).

35. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Pažymėtina, kad asmens sveikata – viena fundamentaliausių neturtinių vertybių ir vienas reikšmingiausių bei labiausiai saugomų gėrių (žr. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo preambulę).

36. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Nustatant priežastinį ryšį, sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo.

37. Viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (įstatymuose nustatytos pareigos neįvykdymo (neteisėtas neveikimas) arba įstatymuose draudžiamų veiksmų atlikimo (neteisėtas veikimas)); 2) asmens patirtos žalos; 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

38. Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, jog valstybė turi užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 40828/12; 2006 m. liepos 13 d. sprendimą byloje Popov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 26853/04).

39. EŽTT yra pabrėžęs, jog įkalinti asmenys yra pažeidžiamoje padėtyje ir kad valdžios institucijos privalo saugoti jų fizinę gerovę (žr. 2005 m. spalio 4 d. sprendimą byloje Sarban prieš Moldovą, pareiškimo Nr. 3456/05). Teismas, be abejo, atsižvelgia į smurto potencialą, kuris egzistuoja bausmių vykdymo įstaigose, ir į tai, kad sulaikytųjų nepaklusnumas gali greitai peraugti į riaušes (žr. EŽTT 2006 m. gruodžio 21 d. sprendimą byloje Gömi ir kt. prieš Turkiją, pareiškimo Nr. 35962/97). Todėl sutinkama, jog kartais gali prireikti jėgos, kad būtų užtikrintas kalėjimo saugumas, palaikoma tvarka ar užkirstas kelias nusikaltimams. Nepaisant to, tokia jėga gali būti naudojama tik tuo atveju, jei yra būtina, ir ji neturi būti per didelė (žr. EŽTT 2008 m. liepos 24 d. sprendimą byloje Vladimir Romanov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 41461/02).

40. Vertinant, ar patyrus sužalojimus per kalinamųjų riaušes laisvės atėmimo vietoje nebuvo pažeistos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) ginamos žmogaus teisės, pirmiausiai atsižvelgtina į tai, ar sužalojimai buvo padaryti dėl to, kad pareigūnai riaušėms malšinti naudojo proporcingas priemones. Jeigu priemonės buvo neproporcingos, sunkesnės negu buvo neišvengiamai reikalinga, tai gali lemti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (žr. EŽTT 2007 m. liepos 4 d. sprendimą byloje Kurnaz ir kiti prieš Turkiją, pareiškimo Nr. 36672/97). Kitas reikšmingas veiksnys yra tas, ar laisvės atėmimo vietos administracija tinkamai ištyrė incidento aplinkybes. Nesant galimybės identifikuoti sužalojimui reikšmingų aplinkybių ir administracijai nesurinkus įrodymų, kurie paneigtų protingas abejones dėl to, ar sužalojimus pareigūnai sukėlė panaudoję neproporcingas priemones, gali būti konstatuojamas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas (žr. EŽTT 2014 m. birželio 3 d. sprendimą byloje Habimi ir kiti prieš Serbiją, pareiškimo Nr. 19072/08).

41. EŽTT pabrėžė, kad kai asmuo tvirtina, jog su juo buvo netinkamai elgiamasi pažeidžiant Konvencijos 3 straipsnį, ši nuostata, skaitoma kartu su bendrąja valstybės pareiga pagal Konvencijos 1 straipsnį „užtikrinti saugumą kiekvienam jų jurisdikcijai priklausančioje srityje“ teises ir laisves, apibrėžtas Konvencijoje, reikalauja, kad būtų atliktas veiksmingas oficialus tyrimas. Pareiga ištirti reiškia ne įsipareigojimą pasiekti tam tikrus rezultatus, o įsipareigojimą imtis visų reikiamų priemonių. Ne kiekvienas tyrimas turėtų būti sėkmingas arba turi būti padaryta išvada, sutampanti su pareiškėjo pasakojimu apie įvykius. Tačiau iš esmės tai turėtų padėti nustatyti faktines bylos aplinkybes ir, jei įtarimai pasitvirtina, nustatyti ir nubausti atsakingus asmenis. Taigi rimtų įtarimų dėl netinkamo elgesio tyrimas turi būti išsamus. Tai reiškia, kad valdžios institucijos visada turi rimtai bandyti išsiaiškinti, kas atsitiko, ir neturėtų pasikliauti skubotomis ar nepagrįstomis išvadomis, kad baigtų savo tyrimą. Jie privalo imtis visų jiems prieinamų pagrįstų priemonių, kad surinktų su incidentu susijusius įrodymus, įskaitant, inter alia (be kita ko), liudytojų parodymus, teismo ekspertizę ir pan. Bet koks tyrimo trūkumas, kuris pakenkia jo galimybėms nustatyti sužeidimų priežastį ar atsakingų asmenų tapatybę, gali pažeisti šį standartą (žr. EŽTT 1998 m. spalio 28 d. sprendimą byloje Assenov ir kiti prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 24760/94; 2008 m. gegužės 15 d. sprendimą Dedovskiy ir kiti prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 7178/03; kt.).

42. Iš šioje byloje nurodytų pareiškėjo skundo aplinkybių ir byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas įkalinimo įstaigoje (Kybartų PN) patyrė sveikatos sužalojimus, t. y. buvo sutrikdyta jo sveikata, kai prieš pareiškėją buvo panaudotos specialiosios priemonės. Pareiškėjas skunde nurodė, kad kūno sužalojimus patyrė dėl VST pareigūnų veiksmų, t. y. jiems smogiant gumine lazda pareiškėjui į veidą, taip prakertant antakį, smogiant plastikiniu skydu, spiriant į kairės kojos blauzdą bei smogiant gumine lazda du smūgius į nugarą, smūgiuojant kumščiais, alkūnėmis, bei spardant kaustytais batais. Pareiškėjo teigimu, jis gavo daugiau nei 50 smūgių, dėl kurių buvo prakirsta nosis, prakirstas dešinės akies antakis, pradrėkstas dešinės akies vokas, padarytos daugybinės kraujosruvos kaktoje, abiejuose paakiuose, viršugalvyje, nugaroje, kairės rankos alkūnėje, kairės kojos čiurnoje, abiejų kojų šlaunyse ir sėdmenyse, pareigūnų naudojamomis cheminėmis medžiagomis buvo nudegintos akys ir kvėpavimo takai.

43. Pareiškėjo sužalojimo faktą patvirtina Sužaloto asmens medicininės apžiūros pažymų registro išrašas, iš kurio matyti, kad pareiškėjui 2017 m. liepos 23 d. buvo nustatytas kairės kojos čiurnos patinimas, kairės alkūnės nubrozdinimas. Pareiškėjo sveikatos istorijoje (priedas prie bylos) 2016 m. liepos 23 d. fiksuota, jog pareiškėjas pakartotinai kreipėsi dėl kojos čiurnos skausmo, ji patinusi, kairės alkūnės nubrozdinimas, nosies nugarėlės 1 cm odos nubrozdinimas, dešinėje kaktos pusėje paraudimas. Iš byloje pateiktų medicininių dokumentų išrašų nustatyta, jog pareiškėjas patyrė kairės čiurnos ir alkūnės, žastikaulio traumą. 2017 m. sausio 15 d. išraše nustatyta diagnozė – kairės čiurnos priekinio talofibuliarinio, kalkaneofibuliarinio raiščių daliniai plyšimai, nykščio raumens sausgyslės tenosinovitas, dešinio žastikaulio medialinis epikondilitas.

44. Atsakovo atstovas VST atsiliepime į skundą iš esmės neginčijo aplinkybės, kad pareiškėjas 2016 m. liepos 22 d. patyrė sužalojimus, tačiau akcentavo, jog prievarta (specialiosios priemonės) buvo panaudota tik po to, kai pareigūnai įspėjo nuteistuosius apie savo ketinimus panaudoti prievartą (specialiąsias priemones) pastariesiems atsisakius vykdyti teisės aktų reikalavimus. Atsakovo teigimu, panaudoję specialiąsias priemones ypatingos situacijos metu, VST pareigūnai teisės aktų reikalavimų nepažeidė.

45. Akcentuotina, kad atsakovo atstovai nenurodė, o pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad pareiškėjas būtų atlikęs neteisėtus veiksmus, neklausęs pareigūnų nurodymų susiklosčiusios ypatingosios situacijos metu, buvo aktyvus riaušių dalyvis ar pan.

46. Pareiškėjas skunde teigė, jog pareigūnams nesipriešino ir jokių draudžiančių veiksmų neatliko, klausė ir vykdė visus pareigūnų nurodymus. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros 2017 m. balandžio 4 d. rašte Nr. 33-19519 „Dėl informacijos pateikimo“ pateikti duomenis, pagal kuriuos pareiškėjas ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 03-0-00020-16 kaip nuteistasis, pasipriešinęs Kybartų PN, Kalėjimų departamento prevencinės grupės bei VST pareigūnams, nefigūruoja. Rašte pažymėta, kad dėl netinkamo pareiškėjo elgesio procesiniai veiksmai neatliekami.

47. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas minėtų aplinkybių nevertino, nenustatinėjo teisiškai reikšmingų aplinkybių, susijusių su tuo, ar pagrįstai prieš pareiškėją buvo panaudotos specialiosios priemonės ir jis buvo sužalotas. Pirmosios instancijos teismo sprendime iš esmės apsiribota tik bendru pareigūnų veiksmų įvertinimu įvykio metu, t. y. kad jie apskritai turėjo teisę panaudoti specialiąsias priemones ir jas pagrįstai panaudojo. Sprendimas priimtas remiantis įsiteisėjusiu Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros 2017 m. balandžio 5 d. nutarimu, kuriuo ikiteisminis tyrimas dėl 2016 m. liepos 22 d. įvykių baudžiamojoje byloje Nr. 03-2-00453-16 pagal požymius, numatytus BK 228 straipsnio 1 dalyje, buvo nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnio 1 dalyje, nustatytų požymių, Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. nutartimi, kuria pripažinta, kad nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo teisėtas ir pagrįstas, bei Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartimi, kuria konstatuota, kad nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo teisėtas ir pagrįstas, nors šiame ikiteisminiame tyrime nebuvo tiriamos su pareiškėjo sužalojimu susijusios aplinkybės, šiame tyrime pareiškėjas buvo apklaustas tik kaip liudytojas. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas nurodė, jog gavo smūgius lazda į nugarą, koją, ranką, į veido sritį.

48. Atsakovo atstovas Kybartų PN atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad nagrinėjamas atvejis yra analogiškas nagrinėtam administracinėje byloje Nr. I-961-790/2017, todėl ši administracinė byla turi būti sprendžiama analogiškai. Su tokia pozicija nesutiktina, nes Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I-961-790/2017, kuris Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1041-662/2019 buvo paliktas nepakeistas, nustatyta, kad byloje buvo sprendžiama dėl kito nuteistojo, kuris ikiteisminiame tyrime dėl 2016 m. liepos 22 d. įvykių baudžiamojoje byloje Nr. 03-2-00453-16 turėjo nukentėjusiojo statusą, ir jo patirtų sužalojimų aplinkybės ir mastas buvo išsamiai aptarti ikiteisminio tyrimo metu. Šiam nuteistajam ir kitiems ikiteisminiame tyrime dalyvavusiems nukentėjusiesiems 2017 m. balandžio 5 d. buvo priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, nes nepadaryta veika, nustatyta BK 228 straipsnio 1 dalyje. Kaip nustatyta, pareiškėjas šiame ikiteisminiame tyrime dalyvavo tik kaip liudytojas, t. y. nebuvo pripažintas nukentėjusiuoju.

49. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nevertino ir nenustatė aplinkybių, susijusių su tuo, ar prieš pareiškėją apskritai pagrįstai ir teisėtai buvo panaudotos specialiosios priemonės, ar pareigūnai pareiškėją sužalojo, panaudodami proporcingas priemones, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas nepripažintinas pagrįstu ir teisėtu (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 str. 1 d.).

50. ABTĮ 86 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad administracinis teismas, priimdamas sprendimą, įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus. Nagrinėjamu atveju šių nuostatų nesilaikyta. Atsakovo atstovų veiksmai pripažinti pagrįstais, nors atsakovo atstovai nėra pateikę įrodymų, kad buvo atliktas tyrimas, kurio metu buvo nustatinėjamos šiai bylai išnagrinėti svarbios aplinkybės, nebuvo pateikti įrodymai, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad prieš pareiškėją buvo panaudotos proporcingos specialiosios priemonės. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nesudarė galimybių proceso šalims pateikti tokio pobūdžio įrodymus.

51. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo padarytas proceso pažeidimas negali būti ištaisytas apeliacinės instancijos teisme, nes byla nėra išnagrinėta iš esmės, t. y. nėra nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės ginčui išnagrinėti, nesudaryta galimybė proceso šalims pateikti papildomus įrodymus, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas sprendimą panaikinti, bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą (ABTĮ 145 str. 1 d. 2 p. ir 146 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo G. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 5 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Stasys Gagys

Dalia Višinskienė