aad28fee-efa8-4869-b43b-a20847ebece5 · Panevėžio apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. 2A-670-739/2020 Teisminio proceso Nr. 2-14-3-00146-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.1.; 3.2.4.4.; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 26 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Pranckienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės R. M. apeliacinį skundÄ dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rÅ«mų 2020 m. birželio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2395-913/2020 pagal ieÅ¡kovo G.

J. R. ieÅ¡kinį atsakovei R. M. dėl nuostolių atlyginimo. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas G. J. R. (toliau – ir ieÅ¡kovas) kreipėsi į teismÄ dokumentinio proceso tvarka praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės R. M. (toliau ir atsakovė) 290,20 Eur nuostolių atlyginimÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už teismo sprendimu priteistÄ sumÄ nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Utenos apylinkės teismo Anykščių rÅ«mai 2020 m. vasario 24 d. iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ dokumentinio proceso tvarka ir priėmė preliminarų sprendimÄ , kuriuo visiÅ¡kai patenkino ieÅ¡kinį ir priteisė iÅ¡ atsakovės R. M. ieÅ¡kovo G. J. R. naudai 290,20 Eur nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio metinių palÅ«kanų už priteistÄ 290,20 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2020 m. vasario 24 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 10,00 Eur žyminį mokestį ir 340,00 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidas.

3. Teismas preliminariame sprendime nurodė, kad iš pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nutarimu atsakovei R. M. surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu ir paskirta piniginė bauda už tai, kad apdorojant lauko (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini), lauko Nr.

2) dalį, kuri patikrinimo metu jau buvo suarta, nebuvo išvengta glifosato veikliosios medžiagos turinčių AAP tirpalo dulksnos patekimo už apdorojamo ploto ribų, t. y. ieškovo nuomojamojo žemės sklypo dalyje, dėl ko buvo sunaikintas žieminių kviečių pasėlis 0.2155 ha žemės plote. Teismas nustatė, kad žala atsirado ieškovui dėl atsakovės veiksmų, o būtent dėl nustatytų augalų apsaugos produktų naudojimo pažeidimus, dėl ko buvo sunaikinti ieškovo pasėliai ir ieškovas patyrė nuostolių (CK 6.249 straipsnis). 4. 2020 m. kovo 19 d. teisme gauti atsakovės R.

M. prieÅ¡taravimai, kuriuose atsakovė nurodė, kad nesutinka su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ir priimtu preliminariu teismo sprendimu. PrieÅ¡taravimuose atsakovė paaiÅ¡kino, jog nesutiko su jai paskirta 30 eurų bauda, nes Å¡iÄ baudÄ ji sumokėjo tik todėl, kad augalininkystės tarnybos specialistė I. Ž. jai pagrasino, kad jeigu ji nesumokės 30 eurų baudos, tai tuomet bauda padvigubės iki 60 eurų, todėl ji ir padarė pavedimÄ . Atsakovė prieÅ¡taravo, kad žemės sklypas buvo apdorotas bÅ«tent glifosato turinčiomis medžiagomis, nes Valstybinė augalininkystės tarnyba netyrė kokiomis cheminėmis medžiagomis jis apdorotas, viskÄ nustatė vizualiai.

5. IeÅ¡kovas G. J. R. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovės pateiktus prieÅ¡taravimus, kuriame nurodė, kad teismui yra pridėtas Valstybinės augalininkystės tarnybos 2019 m. lapkričio 25 d. raÅ¡tas „Dėl gautų praneÅ¡imų“, iÅ¡ kurio matyti, kad apdorojant R. M. deklaruojamÄ lauko dalį nebuvo iÅ¡vengta glifosato veikliosios medžiagos turinčių AAP tirpalo dulksnos patekimo už apdorojamo ploto ribų. Taip pat teigiama, kad už nustatytus augalų apsaugos produktų naudojimo pažeidimus atsakovei R.

M. buvo suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas ir paskirta piniginė bauda. IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad UAB „Anykščių matininkas“ atliko matavimus neatlygintinai, nes tÄ pačiÄ dienÄ buvo matuojami jo sÅ«nui priklausantys žemės sklypai, o jis buvo į matavimus kviečiamas kaip gretimo sklypo savininkas, todėl matininkas tuo pačiu metu iÅ¡matavo ir pažeistÄ jo nuomojamo žemės sklypo plotÄ . Å is matininko elgesys nepadidino jo nuostolių, todėl už matininko atliktÄ darbÄ jis neprašė priteisti iÅ¡ atsakovės. II.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Utenos apylinkės teismo Anykščių rÅ«mai 2020 m. birželio 18 d. galutiniu sprendimu ieÅ¡kovo G. J. R. ieÅ¡kinį atsakovei R. M. patenkino visiÅ¡kai – priteisė iÅ¡ atsakovės R. M. ieÅ¡kovui G. J. R. 290,20 Eur nuostolių atlyginimÄ , 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 290,20 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2020 m. vasario 24 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 500,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, valstybei iÅ¡ atsakovės priteisė 9,28 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų.

7. Teismas nustatė, kad 2019 m. lapkričio 5 d. atsakovei R. M. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu ir paskirta 30 eurų piniginė bauda už tai, kad apdorojant jai priklausančio lauko (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini), lauko Nr.

2) dalį, kuri patikrinimo metu jau buvo suarta, nebuvo iÅ¡vengta galimai glifosato veikliosios medžiagos turinčių augalų apsaugos produktų (AAP) tirpalo dulksnos patekimo už apdorojamo ploto ribų, o iÅ¡ pateikto pažeistų pasėlio plano nustatė, kad pažeistų pasėlių plotas yra 0,2155 ha. IÅ¡ Lietuvos žemės Å«kio konsultavimo tarnybos parengtų ir pateiktų duomenų apie Å«kininko G. J. R. auginamų kviečių derlingumÄ teismas nustatė, kad pagal Å«kininko G. J. R. pateiktas 2017–2019 metų grÅ«dų pardavimo sÄ skaitas, vidutinis 3 metų kviečių derlingumas jo Å«kyje yra 5,11 t/ha per metus, o ieÅ¡kovo patirta turtinė žala sudaro 181,30 Eur už jo nuomojamame žemės sklype sunaikintÄ Å¾ieminių kviečių pasėlį ir 108,90 Eur dėl kreipimosi į Lietuvos žemės Å«kio konsultavimo tarnybÄ , kad bÅ«tų apskaičiuotas vidutinis metinis derlingumas.

8. Teismas nurodė, kad sumokėjus paskirtÄ baudÄ , o bÅ«tent įvykdžius administracinį nurodymÄ , atsiranda teisinės pasekmės, reiÅ¡kiančios, jog asmuo pripažino padaręs pažeidimÄ , sprendė, kad administracinėje byloje jau yra nustatytas prejudicinę reikÅ¡mę turintis faktas (CPK 182 str. 2 p.), kuriuo yra nustatyti atsakovės R. M. kalti veiksmai, dėl kurių ieÅ¡kovo G. J. R. nuomojamame kaimyniniame žemės sklype augantys žieminiai kviečių pasėliai buvo paveikti augalų apsaugos produktų (galimai glifosato) dulksnos.

9. Teismas konstatavo, kad atsakovei neteisėtai paveikus augalų apsaugos produktų (galimai glifosato) dulksna ieÅ¡kovo nuomojamo lauko, kuris ribojasi su atsakovės lauku, dalį, dėl ko buvo pažeistas žieminių kviečių pasėlio 0,2155 ha plotas, ieÅ¡kovui buvo padaryta turtinė žala, kuriÄ sudaro 181,30 Eur dėl sunaikintų žieminių kviečių pasėlių ir 108,90 Eur dėl padarytos žalos apskaičiavimo, iÅ¡ viso 290,20 Eur. Teismas sprendė, kad tarp atsiradusios žalos ir atsakovės veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, visos civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygos atsakovės atžvilgiu buvo įrodytos, todėl yra teisinis pagrindas iÅ¡ atsakovės R.

M. ieÅ¡kovui G. J. R. priteisti 290,20 Eur turtinės žalos (nuostolių). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 10. Apeliaciniu skundu atsakovė R. M. praÅ¡o Utenos apylinkės teismo Anykščių rÅ«mų 2020 m. birželio 18 d. galutinį sprendimÄ panaikinti ir ieÅ¡kinį atmesti arba panaikinti sprendimÄ ir perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo, praÅ¡o apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. 10.1. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo priimti ieÅ¡kinio dokumentinio proceso tvarka tokioje apimtyje ir esant taip iÅ¡dėstytiems reikalavimams, ieÅ¡kinio priedams.

IeÅ¡kinys, kurį ieÅ¡kovas prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka, neatitiko jo turiniui keliamų reikalavimų (CPK 424 str. 1 d.), kadangi jau iÅ¡ pirminio ieÅ¡kinio buvo matyti, kad dokumentinis procesas pagal suformuluotus reikalavimus ir esančius raÅ¡ytinius įrodymus negalimas. 10.2. Apeliantė teigia, kad jokių duomenų bei pakankamų įrodymų apie tai, kad ji purÅ¡kė 2019 m. lapkričio 5 d. savo laukÄ glifosato veikliosios medžiagos turinčiu AAP tirpalu ir dulksnos poveikyje buvo paveikti ieÅ¡kovo lauke esantys augalai, byloje nebuvo pateikta.

Tai yra prielaida, kuri neparemta objektyviais duomenimis. 10.3. Atsakovė taip pat teigia, kad ieÅ¡kovas neįrodė konkretaus nuostolio, kurį patyrė, neva, jai nupurÅ¡kus jo augalus. 10.4. Nurodo, kad Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos specialistės I. Ž. atsakovei suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu yra ne tik niekinis įrodomÄ ja, bet ir teisingumo bei atitikimo faktinėms aplinkybėms prasme. Jame nėra kategoriÅ¡kai teigiama, kad minima glifosato turinti augalų apsaugos priemonė pateko bÅ«tent atsakovei purÅ¡kiant savo laukÄ .

Juo labiau kad negalėjo bÅ«ti konstatuota parudavusi žolė, nes aparta buvo ne žolė, o ražienos. Ä® Å¡ias aplinkybes pirmos instancijos teismas taip pat neatkreipė dėmesio ir jų neaptarė. 10.5. Apeliantės teigimu, tai, kad buvo suraÅ¡ytas protokolas, kurio ji nėra mačiusi ir jo nepasirašė, o sužinojo iÅ¡ Valstybinės augalininkystės tarnybos specialistės I. Ž., kuri atvykusi pas atsakovę į namus darė spaudimÄ ir nurodė susimokėti minimaliÄ baudÄ pervedant pinigus.

Teismui nei ieÅ¡kovas, nei pati I. Ž. nepateikė suraÅ¡yto protokolo, o minimas protokolas nėra dokumentas, kuriame nustatytos prejudicinę reikÅ¡mę turinčios aplinkybės, nes jame nurodyta, kad atsakovė padarė jai inkriminuojamÄ veikÄ 2019 m. lapkričio 5 d., o ieÅ¡kovas pastebėjo, kad augalai iÅ¡deginti 2019 m. spalio 29 d. Å io akivaizdaus prieÅ¡taravimo pirmosios instancijos teismas arba nepastebėjo arba nenorėjo pastebėti ir tuo pačiu Å¡is akivaizdus prieÅ¡taravimas nebuvo paÅ¡alintas. 10.6.

Apeliantė taip pat nurodo pateikusi rašytinius įrodymus – fotonuotraukas, iš kurių matyti, kaip atrodė ieškovo laukas po paties ieškovo nežinia kuo nupurkšto savo lauko dalies ir kaip atrodo minimas laukas ir ta dalis 2020 m. liepos 10 d. Apeliantės manymu, akivaizdžiai matyti, kad jokių augalų išdeginimo ar nykimo požymių nėra, todėl ieškovas neįrodė ieškinyje nurodytos žalos ir tuo pačiu žalos dydžio.

11. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas G. J. R. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti nepakeistÄ skundžiamÄ sprendimÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. 11.1. Atsiliepime nurodo, kad pateikė pažeistų pasėlių planÄ , iÅ¡ kurio matyti, kad pažeistų pasėlių plotas yra 0,2155 ha. Taip pat pateikė duomenis iÅ¡ Lietuvos žemės Å«kio konsultavimo tarnybos apie auginamų kviečių derlingumÄ , iÅ¡ kurių matyti, jog pagal Å«kininko G. J. R. pateiktas 2017–2019 metų grÅ«dų pardavimo sÄ skaitas, vidutinis 3 metų kviečių derlingumas ieÅ¡kovo Å«kyje yra 5,11 t/ha per metus. 11.2.

IeÅ¡kovas taip pat nurodo pateikęs teismui duomenis apie tai, kad jo patirta turtinė žala sudaro 181,30 Eur už nuomojamame žemės sklype sunaikintÄ Å¾ieminių kviečių pasėlį ir 108,90 Eur dėl kreipimosi į Lietuvos žemės Å«kio konsultavimo tarnybÄ , kad bÅ«tų apskaičiuotas vidutinis metinis derlingumas. 11.3. IeÅ¡kovo teigimu, prieÅ¡ kreipiantis į teismÄ jis siuntė atsakovei pasiÅ«lymÄ tartis gražiuoju, ir nors iÅ¡ pradžių atsakovė sutiko apmokėti nuostolius, vėliau kategoriÅ¡kai atsisakė tai daryti, todėl ieÅ¡kovas buvo priverstas kreiptis į teismÄ .

Pažymi, kad jau pasiÅ«lyme tartis gražiuoju jis nurodė ne tik savo patirtus nuostolius, bet pateikė visus tai įrodančius dokumentus ir žalos atsiradimo pagrindÄ , t. y. Valstybinės augalininkystės tarnybos prie žemės Å«kio ministerijos ieÅ¡kovui atsiųstus raÅ¡tus. 11.4. IeÅ¡kovas nurodo, kad apeliaciniame skunde atsakovė vėl kelia klausimÄ apie tai, kad bauda jai buvo paskirta neteisėtai, apeliantė aiÅ¡kiai bando klaidinti teismÄ , iÅ¡kraipydama faktines aplinkybes, akivaizdžiai sako netiesÄ , kuri buvo paneigta teismo posėdžio metu.

Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 12. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

13. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys dėl nuostolių atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Atsakovė, pateikusi apeliacinį skundÄ , siekia, kad bÅ«tų paneigtos teismo nustatytos civilinės atsakomybės sÄ lygos, t. y. atsakovė teigia nepadariusi jokio pažeidimo, neigia savo kaltę ir teigia, kad ieÅ¡kovas nepatyrė ir neįrodė jokios žalos. Be to, apeliantė nurodo, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys negalėjo bÅ«ti priimtas nagrinėti dokumentinio proceso tvarka, kadangi nebuvo pateikta pakankamai reikalavimus pagrindžiančių įrodymų. Taip pat praÅ¡o apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo 14. Nors apeliantė, pateikusi apeliacinį skundÄ , praÅ¡o jį nagrinėti žodinio proceso tvarka, jokių argumentų dėl tokios, jos manymu, bÅ«tinos apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos, apeliantė nenurodė.

15. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad toks teisinis reguliavimas reiÅ¡kia, jog bylos nagrinėjimÄ Å¾odinio proceso tvarka lemia Å¡io proceso bÅ«tinybės konstatavimas, o iÅ¡imtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014).

16. Å iuo konkrečiu atveju, teismo vertinimu, Å¡alys savo argumentus iÅ¡samiai iÅ¡dėstė byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose, pateikė įrodymus, kuriais grindžia procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes iÅ¡dėstė savo pozicijÄ pirmosios instancijos teismo posėdžiuose. Vien tai, kad apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nereiÅ¡kia, jog yra bÅ«tina apeliacinės instancijos teisme bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, praÅ¡ymas bylÄ pagal apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinamas. Dėl naujų įrodymų priėmimo 17. Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė teismui naujus raÅ¡ytinius įrodymus – fotonuotraukas, siekdama paneigti žalos atsiradimo faktÄ , bei administracinio nusižengimo protokolÄ , kuris buvo gautas po skundžiamo sprendimo priėmimo.

18. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės suponuoja iÅ¡vadÄ , kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiÅ¡kintis, ar galėjo Å¡is konkretus įrodymas bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ , bei atsižvelgti į praÅ¡omo priimti naujo įrodymo įtakÄ Å¡alių ginčui iÅ¡spręsti. 19.

Atsižvelgiant į nagrinėjimo klausimo esmę, į tai, kad pateikti įrodymai yra susijęs su sprendžiamu ginču, kad raÅ¡ytiniai įrodymai gauti po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, atsakovės kartu su apeliaciniu skundu pateikti įrodymai prijungtini prie bylos. Dėl dokumentinio proceso 20. CPK 424 straipsnis numato, kad ieÅ¡kovo praÅ¡ymu ieÅ¡kinys gali bÅ«ti iÅ¡spręstas dokumentinio proceso tvarka, jeigu visi reikalavimai yra pagrindžiami leistinais raÅ¡ytiniais įrodymais. Dokumentinio proceso tvarka gali bÅ«ti nagrinėjamas ieÅ¡kinys, kurio reikalavimai yra piniginiai – atsirandantys iÅ¡ sutarties, delikto, darbo santykių, iÅ¡laikymo priteisimo ir kiti, kilnojamojo daikto, vertybinių popierių priteisimas ar reikalavimai iÅ¡ nekilnojamojo daikto nuomos sutarčių dėl nuomininko iÅ¡keldinimo. Jeigu ieÅ¡kinys neatitinka aptartų specialiųjų dokumentiniam procesui pradėti reikalavimų, teismas turi teisę įpareigoti ieÅ¡kovÄ pagrįsti savo reikalavimus leistinais raÅ¡ytiniais įrodymais arba primokėti trÅ«kstamÄ Å¾yminį mokestį (CPK 424 straipsnio 1 ir 2 dalys), o tuo atveju, jeigu ieÅ¡kinys atitinka specialiuosius dokumentiniam procesui pradėti keliamus reikalavimus, tačiau pateiktų leistinų raÅ¡ytinių įrodymų nepakanka padaryti iÅ¡vadai dėl ieÅ¡kinio reikalavimo pagrįstumo, t. y. ieÅ¡kinys pagal pateiktus įrodymus negali bÅ«ti visiÅ¡kai patenkintas, teismas priima nutartį nagrinėti pagal bendrÄ sias ginčo teisenos taisykles ir nustato terminÄ primokėti trÅ«kstamÄ Å¾yminį mokestį (CPK 428 straipsnio 7 dalis). 21.

Atsižvelgiant į prieÅ¡ tai nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , daroma iÅ¡vada, kad sprendimas, ar bylÄ galima nagrinėti pagal pateiktus įrodymus dokumentinio proceso tvarka, ar skirti bylÄ nagrinėti pagal bendrÄ sias ginčo teisenos taisykles, yra teismo prerogatyva. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį ir prie jo pridėtus raÅ¡ytinius įrodymus, nusprendė bylÄ nagrinėti dokumentinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad, po atsakovės prieÅ¡taravimų pateikimo pirmosios instancijos teismui žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjus bylÄ , galutiniu sprendimu preliminarus sprendimas buvo paliktas nepakeistas, sprendžia, kad priimant ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį nagrinėti dokumentinio proceso tvarka, nebuvo pažeistos CPK 424 straipsnio nuostatos, todėl apeliantės argumentai dėl minėtų proceso teisės normų pažeidimo atmestini kaip nepagrįsti Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės 22.

Byloje nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 6 d. atsakovei Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Protokolas) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 342 straipsnio 1 dalį už tai, kad naudojant augalų apsaugos priemones dulksna pateko ant kaimyninio sklypo pasėlių, kviečiai pagelto, dėl to atsakovei administraciniu nurodymu skirta 30 Eur bauda (141 b. l.).

Atsakovė nagrinėjamos bylos metu pripažino, kad Å¡is Tarnybos sprendimas apskųstas nebuvo, atsakovė jai paskirtÄ baudÄ sumokėjo.

23. IeÅ¡kovas G. J. R. 2019 m. lapkričio 25 d. iÅ¡ Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos gavo praneÅ¡imÄ Nr. 1S-1782, kuriuo ieÅ¡kovas informuotas, kad Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Utenos regioninio skyriaus specialistė 2019 m. lapkričio 5 d. apžiÅ«rėjo besiribojančius laukus. Vizualiai nustatyta, kad žieminiai kviečiai paveikti augalų apsaugos produktų (toliau – AAP) dulksnos tik toje lauko dalyje, kuri ribojasi su R. M. deklaruojamo lauko suarta dalimi. Arime vietomis matomi AAP paveikti neužverstos žolės kupstai, todėl konstatuota, kad apdorojant lauko (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini), lauko Nr.

2) dalį, kuri patikrinimo metu jau buvo suarta, nebuvo išvengta glifosato veikliosios medžiagos turinčių AAP tirpalo dulksnos patekimo už apdorojamo ploto ribų. Už nustatytus AAP naudojimo pažeidimus R. M. surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir paskirta pinginė bauda (6 b. l.).

24. Kaip matyti iÅ¡ apeliantės apeliacinio skundo argumentų, ji iÅ¡ esmės neigia savo neteisėtų veiksmų faktÄ , nurodo, kad savo lauko nepurÅ¡kė, todėl ieÅ¡kovo pasėliai nugelto ne dėl jos kaltės, teigia, kad ieÅ¡kovas pats purÅ¡kia savo laukus herbicidais, pateikė apeliacinės instancijos teismui, atsakovės manymu, tai patvirtinančias nuotraukas.

25. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsniu, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Taigi neteisėtumas bendriausia prasme suprantamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimas. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalÄ , padarytÄ asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ , visiÅ¡kai jÄ atlyginti.

26. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, civilinei atsakomybei taikyti bÅ«tina nustatyti įstatyme įtvirtintas jos atsiradimo sÄ lygas: atsakovo neteisėtus veiksmus, žalÄ (nuostolius), neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). 27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma patvirtina atsakovės neteisėtų veiksmų buvimÄ .

Visų pirma, byloje neginčijamai nustatyta, kad atsakovei 2019 m. lapkričio 6 d. Tarnybos specialistė I. Ž. surašė ProtokolÄ ir skyrė baudÄ už tai, kad naudojant augalų apsaugos priemones dulksna pateko ant kaimyninio sklypo pasėlių, kas iÅ¡ esmės patvirtina atsakovės neteisėtus veiksmus. Nors atsakovė ginčija Å¡io Tarnybos sprendimo teisėtumÄ bei nurodo įvairius jo procesinius trÅ«kumus, pažymėtina, kad Å¡io Tarnybos sprendimo teisėtumo kontrolė nepriklauso Å¡iÄ bylÄ nagrinėjančiam teismui, tačiau visos 2019 m. lapkričio 6 d.

Protokole nurodytos aplinkybės iÅ¡ esmės yra patvirtintos kitais Å¡ioje byloje surinktais įrodymais ir atsakovė jų nepaneigė. Kaip nurodė pirmosios instancijos teisme liudytoja apklausta ProtokolÄ suraÅ¡iusi specialistė, Tarnyboje gavus praneÅ¡imÄ apie galimÄ chemijos naudojimÄ , ji nuvyko į laukÄ , jį apžiÅ«rėjo, buvo nustatytas akivaizdus dulksnos poveikis. Liudytojos parodymus patvirtina ir byloje esančios lauko nuotraukos, pateiktos Tarnybos pirmosios instancijos teismui (113–120 b. l.).

Šiose nuotraukose akivaizdžiai matyti nugeltę ieškovo lauke augantys pasėliai būtent nuo tos pusės, kuri ribojasi su atsakovės lauku. Šias aplinkybes patvirtina ir pačios apeliantės pirmosios instancijos teismui duomenų laikmenoje (CD) teiktos nuotraukos, kuriose ji pati nurodo (raudonu punktyru) ieškovo lauke pažeistus pasėlių plotus, siekdama paneigti ieškovo žalos dydį.

28. Nors apeliantė teigia, kad byloje nebuvo įrodyta aplinkybė, kad bÅ«tent atsakovė purÅ¡kė savo laukÄ augalų apsaugos produktais, kuriuose yra glifosato, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡iuos atsakovės teiginius paneigia ne tik prieÅ¡ tai nustatytos aplinkybės, bet ir Tarnybos teismui pateiktose nuotraukose (pvz., 114, 119 b. l., spalvotos nuotraukos IMG_20191105_103102, IMG_20191111_113330 duomenų laikmenoje (CD), 112 b. l.) matomas vaizdas, kai atsakovės sklypo suartame plote, lygiagrečiai einančiame iki tos vietos, kur baigiasi nugeltę ieÅ¡kovo pasėliai, nematyti jokių žalių žolių, ar kaip teigia atsakovė, ražienų, liekanų, tik nudžiÅ«vusių augalų likučiai, tačiau toje atsakovės suarto sklypo dalyje, kuri eina lygiagrečiai ieÅ¡kovo sklypui ir kuris jau nėra paveiktas dulksnos, aiÅ¡kiai matyti žalios žolės ar ražienų liekanos.

Å ios nuotraukos, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, patvirtina faktÄ , kad bÅ«tent atsakovė prieÅ¡ dirvos suarimÄ nupurkÅ¡dama augalų apsaugos produktais savo sklypo dalį, dulksna paveikė ir ieÅ¡kovo sklypo dalį, po kurios poveikio dalis ieÅ¡kovo pasėlių nugelto. Pažymėtina, kad iÅ¡ esmės tokios pačios iÅ¡vados yra nurodytos ir ieÅ¡kovui 2019 m. lapkričio 25 d. iÅ¡ Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atsiųstame praneÅ¡ime Nr. 1S-1782, todėl netikėti ar nesiremti Tarnybos nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

29. Apeliantė kaip vienÄ iÅ¡ apeliacinio skundo argumentų nurodo ir prieÅ¡taravimus 2019 m. lapkričio 6 d. Protokole. Atsakovė teigia, kad ieÅ¡kovas pastebėjo, jog augalai pažeisti 2019 m. spalio 29 d., o pagal suraÅ¡ytÄ ProtokolÄ atsakovė laukÄ nupurÅ¡kė 2019 m. lapkričio 5 d., t. y., po to, kai jau augalai buvo iÅ¡deginti. Mano, kad Å¡is akivaizdus prieÅ¡taravimas pirmosios instancijos teisme nebuvo paÅ¡alintas. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančio 2019 m. lapkričio 6 d. Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos suraÅ¡yto administracinio nusižengimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini), jame nurodyta, kad nusižengimo padarymo data ir laikas „2019 m. lapkričio 5 d. 10 val. 00 min. iki 2019 m. lapkričio 5 d. 13 val. 00 min.“.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡ioje Protokolo skiltyje nurodytas ne pažeidimo padarymo laikas, bet nusižengimo nustatymo data, Å¡ia aplinkybę patvirtina tiek pirmosios instancijos teisme apklaustos liudytojos parodymai, kad tik po to, kai gavo ieÅ¡kovo praneÅ¡imÄ vyko apžiÅ«rėti lauko (2019 m. lapkričio 5 d.), tiek teismui pateiktos Tarnybos nuotraukos ir jų data bei Tarnybos ieÅ¡kovui pateiktas 2019 m. lapkričio 25 d. raÅ¡tas Nr. 1S-1782 ir jame nurodomos aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad 2019 m. lapkričio 5 d.

Tarnybos specialistei atvykus į vietÄ apžiÅ«rėti ginčo Å¡alių sklypus, ieÅ¡kovo pasėliai jau buvo paveikti, t. y. nugeltę, todėl netikėti ieÅ¡kovo teiginiais, kad pasėlių pažeidimus jis pastebėjo jau 2019 m. spalio 29 d., ir Protokole nustatytomis aplinkybėmis ar laikyti juos prieÅ¡taringais nėra pagrindo.

30. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003m. gruodžio 30d. įsakymo Nr. 3D – 564, 77 punkte numatyta, kad Augalų apsaugos produktų profesionalusis naudotojas privalo augalus, augalinius produktus, jų laikymo pastatus ir (ar) patalpas, žemės sklypus ar kitas teritorijas apdoroti tokiu būdu, kad būtų išvengta naudojamų augalų apsaugos produktų patekimo už ploto, kuriame yra apdorojami augalai, augaliniai produktai, jų laikymo pastatai ir (ar) jų patalpos, žemės sklypas ar kita teritorija, ribų. Šio įsakymo 79 punktas numato, kad apdorojant augalų apsaugos produktais žemės sklypuose ar kituose plotuose augančius augalus, būtina laikytis augalų apsaugos produkto etiketėje nurodyto temperatūros ir vėjo greičio režimo.

Pažymėtina, kad būtent šis teisės aktas nurodytas ir 2019 m. lapkričio 6 d. Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos surašytame administracinio nusižengimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini), kaip administraciniu nusižengimu pažeistas teisės aktas.

31. PrieÅ¡ tai aptartos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovė, vykdydama savo Å«kinę veiklÄ , nesielgė rÅ«pestingai ir atidžiai bei nepagrindė savo įrodinėjamos aplinkybės, kad augalų apsaugos priemonių nepurÅ¡kė savo sklype. Å ioje byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovė, bÅ«dama Å«kininkė (taip nurodyta Protokole), privalėjo augalų apsaugos priemones naudoti taip, kad tokie veiksmai nepažeistų kitų žemės sklypų savininkų teisėtų interesų.

Kaip jau minėta, CK 6.263 str. 1 d. reglamentuoja, kad kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Remiantis CK 6.248 str. 3 d., laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rÅ«pestingas, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina. Šiuo atveju atsakovės veiksmai vertintini kaip nerÅ«pestingi, todėl yra pagrindas konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus bei kaltę (CK 6. 248 str. 3 d.).

32. Apeliaciniu skundu keliamas klausimas ne tik dėl neteisėtų veiksmų fakto bei atsakovės kaltės, bet ir skundžiamu sprendimu nustatyto ieškovui priteistino žalos dydžio pagrįstumo. Atsakovė, apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovas apskritai jokios žalos nepatyrė, nes jo pasėliai nebuvo visiškai sunaikinti, savo argumentams pagrįsti atsakovė pateikė kartu su apeliaciniu skundu jos darytas nuotraukas iš ieškovo lauko 2020 m. gegužės – liepos mėn.

33. Žalos dydis – viena iÅ¡ įrodinėjimo dalykÄ sudarančių aplinkybių bylose dėl žalos atlyginimo, Å¡ios aplinkybės įrodinėjimo naÅ¡ta tenka nukentėjusiam asmeniui (CPK 178 str.). CK 6.249 str. 1 d. nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. 34. IeÅ¡kovas, pateikęs ieÅ¡kinį, kartu pateikė ir raÅ¡ytinius įrodymus, siekdamas pagrįsti jo patirtos žalos dydį, kuriÄ , ieÅ¡kovo teigimu, sudaro 181,30 Eur už jo nuomojamame žemės sklype sunaikintÄ Å¾ieminių kviečių pasėlį ir 108,90 Eur dėl kreipimosi į Lietuvos žemės Å«kio konsultavimo tarnybÄ , kad bÅ«tų apskaičiuotas vidutinis metinis derlingumas.

Byloje esančiame pažeistų pasėlio plane nustatyta, kad pažeistų pasėlių plotas yra 0,2155 ha (10 b. l.). IÅ¡ Lietuvos žemės Å«kio konsultavimo tarnybos parengtų ir pateiktų duomenų apie Å«kininko G. J. R. auginamų kviečių derlingumÄ matyti, jog pagal Å«kininko G. J. R. pateiktas 2017–2019 metų grÅ«dų pardavimo sÄ skaitas, vidutinis 3 metų kviečių derlingumas jo Å«kyje yra 5,11 t/ha per metus (11, 7-9 b. l.).

35. Atsakovės apeliacinio skundo argumentas, kad ieÅ¡kovo pažeisti pasėliai nebuvo visiÅ¡kai sunaikinti, o buvo tik pažeisti ir, pasak apeliantės, didžioji dalis jų pavasarį ir vasarÄ buvo sužaliavę, ir dėl to ieÅ¡kovui žala neatsirado, laikytinas teisiÅ¡kai nepagrįstu. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 6.249 straipsnio 1 dalyje aiÅ¡kiai apibrėžta, jog žala laikoma ne tik asmens turto netekimas, bet ir jo sužalojimas; turto sužalojimas, jeigu jo pataisymui ar atnaujinimui reikia didelių iÅ¡laidų, gali bÅ«ti prilygintas turto sunaikinimui, nors konkretus turtas ir nėra fiziÅ¡kai visiÅ¡kai sunykęs; daikto sunaikinimas ne visada reiÅ¡kia jo fizinį iÅ¡nykimÄ ; jeigu toks daiktas yra sugadintas tiek, kad jo atkÅ«rimas ekonomiÅ¡kai netikslingas, tai žala pasireiÅ¡kia kaip daikto sunaikinimas, o nuostolis skaičiuojamas kaip netekto daikto vertė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-625/2006). Be to, ieÅ¡kovas Å¡ioje byloje pasirinko savo pažeistas teises ginti ne praÅ¡ydamas priteisti negautas pajamas, o siekdamas įrodyti, kad atsakovė savo neteisėtais veiksmais sužalojo jo turtÄ , teikdamas įrodymus apie sužaloto turto(pasėlių) vertę.

36. Nagrinėjamu atveju ieškovo pasėlių dalies pažeidimas, atsakovei veikiant nerūpestingai ir tokiu būdu atliekant neteisėtus veiksmus, nors ir visiškai nesunaikino pakenktų pasėlių, tačiau neabejotinai lėmė ieškovo nuostolius dėl dalies kokybiško javų derliaus praradimo. Atsakovės kartu su apeliaciniu skundu pateiktos nuotraukos iš esmės patvirtina, kad toje vietoje, kurioje buvo labiausiai pakenkti pasėliai, javai reti ir dominuoja ramunėlės.

37. Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kadangi ieÅ¡kovas pateikė į bylÄ Ä¯rodymus, pagrindžiančius savo reikalavimÄ dėl žalos dydžio, atsakovė turėjo procesinę pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo nesutikimÄ , jog ieÅ¡kovas patyrė jo nurodytÄ Å¾alÄ .

Nagrinėjamu atveju nei pažeistų pasėlių plotas, nustatytas UAB „Anykščių matininkas“, nei ieÅ¡kovo auginamų kviečių derlingumas ir jų pardavimo kaina, nurodyti Lietuvos žemės Å«kio konsultavimo tarnybos raÅ¡te (konsultacijoje) (10–11 b. l.), nei nuotoliai, patirti siekiant nustatyti žalos dydį (13 b. l.), nebuvo paneigti, todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, reglamentuojančias žalos dydžio nustatymÄ ir vertinimÄ , todėl pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ dėl žalos atlyginimo priteisimo, remiantis atsakovės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, nėra.

38. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę teismas nustato pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011). Įrodymų vertinimas yra susijęs su įrodymų pakankamumu. Apie įrodymų pakankamumÄ teismas sprendžia pagal įrodymų, kaip faktinių duomenų, ryšį su įrodinėjama aplinkybe (tiesioginiai ar netiesioginiai įrodymai) pagal informacijos tikslumÄ , detalumÄ ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-540/2009).

39. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieÅ¡kinio dėl žalos atlyginimo pagrįstumo klausimÄ , nepažeidė kiekvieno įrodymo ir jų viseto įvertinimo, įrodymų pakankamumo taisyklių, teismo iÅ¡vados dėl įrodinėjimo dalyku byloje esančių faktų buvimo ar nebuvimo atitinka surinktus faktinius duomenis (CPK 176, 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, apibendrinęs tai, kas nurodyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir tinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus bei pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės taikymÄ . Naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ apeliantės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, dėl to apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

40. Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog įstatyme numatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtÄ teismo sprendimÄ (nutartį) neturi bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ Å¡alių byloje iÅ¡sakytÄ ar pateiktÄ argumentÄ , o, atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Kadangi apeliacinės instancijos teismas įvertino visus teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus apeliacinio skundo argumentus, turinčius įtakos teisingam Å¡ios bylos iÅ¡sprendimui, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, susijusių su Protokolo ginčijimu, Tarnybos specialistės veiksmais ir kt., kurie nelemia kitokios Å¡ios bylos procesinės baigties, apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

41. Už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ paruoÅ¡imÄ ieÅ¡kovas G. J. R. sumokėjo 300 Eur. Minėtas iÅ¡laidas patvirtina mokėjimo dokumentai (169, 171 b. l.), jų dydis nevirÅ¡ija LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, ieÅ¡kovui Å¡ios iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93, 98 straipsniai).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 98 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Utenos apylinkės teismo Anykščių rÅ«mų 2020 m. birželio 18 d. galutinį sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovės R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovui G. J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tris Å¡imtus eurų) iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme. Teisėja Dalia Pranckienė