aad08dce-daf4-4e16-9eb7-f613efbab3cf · Å iaulių apygardos teismas

?Pranešėja B Civilinė byla Nr. e2A-381-372/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-46437-2017-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1.; 2.6.7.; 3.1.7.6.; 3.2.4.11.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. spalio 5 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Linos Muchtarovienės, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vilijos Valantienės, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo G.

K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus misto apylinkės teismo 2022 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-178-1101/2022 pagal ieÅ¡kovo O. S. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams G. K. ir D. S. dėl piniginių lėšų priteisimo, trečiasis asmuo – N. M.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Vilniaus miesto apylinkės teisme iÅ¡nagrinėta civilinė byla Nr. e2-1450-918/2022 pagal ieÅ¡kovo O. S. ieÅ¡kinį atsakovui G. K. dėl akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo niekinėmis ir negaliojančiomis, tretieji asmenys byloje – uždaroji akcinė bendrovė „Duolga“, D.

S..

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimu nuspręsta ieškinį patenkinti; pripažinti 2017-07-17 ir 2017-07-19 tarp O. S. ir G. K. sudarytas akcijų pirkimo-pardavimo sutartis bei akcijų priėmimo-perdavimo aktus niekiniais ir negaliojančiais nuo jų sudarymo momento; priteisti iš atsakovo G. K. ieškovui O. S. 1662,28 Eur bylinėjimosi išlaidų.

3. BylÄ iÅ¡nagrinėjus apeliacine tvarka, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutartimi nutarta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ pakeisti; panaikinti sprendimo dalį dėl restitucijos netaikymo ir perduoti restitucijos taikymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo; kitÄ teismo sprendimo dalį palikti nepakeistÄ ; atmesti atsakovo G. K. praÅ¡ymÄ dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis.

4. I. O. S. pateikė patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams G. K. ir D. S., kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo D. S. 11410,00 Eur; priteisti iÅ¡ atsakovo D. S. 5 proc. dydžio procesines palÅ«kanas nuo 11410,00 Eur dydžio sumos nuo patikslinto ieÅ¡kinio priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; priteisti ieÅ¡kovo O. S. naudai iÅ¡ atsakovų G. K. ir D. S. bylinėjimosi iÅ¡laidas.

5. IeÅ¡kovas nurodė, kad 2017-07-17 su atsakovu G. K. sudarė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 201707-01, kurios pagrindu įsigijo iÅ¡ atsakovo G. K. 8400 paprastųjų vardinių nematerialiųjų 1,00 Eur nominalios vertės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Duolga“ akcijų. TÄ pačiÄ dienÄ ieÅ¡kovas su atsakovu G. K. pasirašė bendrovės akcijų priėmimo-perdavimo aktÄ . 2017-07-19 ieÅ¡kovas su atsakovu G. K. sudarė dar vienÄ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 201707-2, kurios pagrindu ieÅ¡kovas įsigijo iÅ¡ atsakovo G. K. 5600 paprastųjų vardinių nematerialiųjų 1,00 Eur nominalios vertės bendrovės akcijų. TÄ pačiÄ dienÄ ieÅ¡kovas su atsakovu G. K. pasirašė akcijų priėmimo-perdavimo aktÄ . Akcijų pirkimo-pardavimo sutartyse nurodyta akcijų kaina lygi jų nominaliai vertei, t.y. 14000,00 Eur.

6. IeÅ¡kovas nurodė, kad akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių 4 punkte nurodyta, kad ieÅ¡kovas atsakovui G. K. akcijų kainÄ sumoka akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo dienÄ grynaisiais pinigais. IeÅ¡kovas bendrovės akcijų kainÄ faktiÅ¡kai sumokėjo atsakovui D. S., kuris tarpininkavo ieÅ¡kovui, ieÅ¡kant tinkamų investavimui bendrovių, ir faktiÅ¡kai veikė kaip atsakovo G. K. atstovas. Å ios aplinkybės atsakovas D. S. neneigė ir bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pirmÄ kartÄ .

MinėtÄ aplinkybę nustatė sprendime ir pirmosios instancijos teismas. IeÅ¡kovas (ieÅ¡kovo žmona) bendrovės akcijų kainos dalį atsakovui D. S. sumokėjo keliais pavedimais: 2017-07-13 mokėjimo pavedimu Nr. 46 sumokėjo 323830,24 rublių; 2017-07-13 mokėjimo pavedimu Nr. 47 sumokėjo 279164 rublių; 2017-07-21 mokėjimo pavedimu Nr. 57 sumokėjo 209373 rublių. Vadovaudamasis mokėjimų darymo metu galiojusiu Rusijos Federacijos rublių ir euro kursu, ieÅ¡kovas atsakovui D. S. iÅ¡ viso yra sumokėjęs 11640,00 Eur.

7. IeÅ¡kovas nurodė, jog akcijų pirkimo-pardavimo sutartys buvo pripažintos niekinėmis ir negaliojančiomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio pagrindu. Nagrinėjamu atveju kyla restitucijos taikymo klausimas. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas bendrovės akcijų kainÄ sumokėjo ne atsakovui G. K., bet atsakovui D. S., ieÅ¡kovas, bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pirmÄ kartÄ , reikalavimo dėl restitucijos taikymo atsakovui G. K. nereiÅ¡kė. Vilniaus apygardos teismui nutartimi grÄ Å¾inus civilinę bylÄ dalyje dėl restitucijos taikymo nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo, iÅ¡kilo poreikis patikslinti reikalavimÄ atsakovui D. S. dalyje dėl restitucijos taikymo. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas bendrovės akcijų kainÄ sumokėjo atsakovui D. S., kaip atsakovo G. K. atstovui (agentui), restitucija nagrinėjamu atveju turi bÅ«ti taikoma iÅ¡ atsakovo D. S..

8. IeÅ¡kovas pažymėjo, kad atsakovas D. S. dar civilinės bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme pirmÄ kartÄ pripažino savo pareigÄ grÄ Å¾inti minėto dydžio sumÄ . A. D. S. net Å¡iÄ pareigÄ vykdė. Nepaisant to, Å¡iai dienai jis yra grÄ Å¾inęs tik 230,00 Eur. Nagrinėjamu atveju egzistuoja visos restitucijos iÅ¡ atsakovo D. S. taikymo sÄ lygos ir atsakovas D. S. turi pareigÄ grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui 11410,00 Eur. Jei teismas vertintų, kad nagrinėjamu atveju restitucija iÅ¡ atsakovo D. S. negalėtų bÅ«ti taikoma, tokiu atveju ieÅ¡kovo reikalavimas atsakovui D. S. tenkinamas ir alternatyviu pagrindu, vadovaujantis nepagrįstÄ turto gavimÄ reglamentuojančių teisės normų pagrindu.

9. A. G. K. pateikė atsiliepimÄ , kuriame prašė atmesti patikslintÄ ieÅ¡kinį kaip nepagrįstÄ ir neįrodytÄ ; pakeisti atsakovo G. K. procesinę padėtį į trečiojo suinteresuoto asmens, o trečiojo suinteresuoto asmens D. S. procesinę padėtį pakeisti į atsakovo; skirti ieÅ¡kovui baudÄ iki 5000,00 Eur už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis – pareiÅ¡kiant akivaizdžiai nepagrįstÄ ieÅ¡kinį ir sÄ moningai klaidinant teismÄ , pusę Å¡ios baudos priteisiant atsakovo naudai kaip kompensacijÄ .

10. Atsakovas nurodė, kad aplinkybės dėl 11410,00 Eur dydžio sumos sumokėjimo D. S. už suteiktas tarpininkavimo paslaugas dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvoje buvo žinomos bylÄ nagrinėjant pirmÄ kartÄ pirmosios instancijos teisme, kai visos Å¡alys pripažino, kad minėtos lėšos buvo sumokėtos ne už akcijas, o už suteiktas tarpininkavimo paslaugas dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvoje, todėl Å¡ių aplinkybių nereikia įrodinėti iÅ¡ naujo, o ieÅ¡kovo bandymas klaidinti teismÄ dėl jau iÅ¡nagrinėtų, Å¡alių pripažintų ir nustatytų aplinkybių yra piktnaudžiavimas procesine teise, už kurį ieÅ¡kovui skirtina bauda.

11. Atsakovas nurodė, kad ieškovas procesiniu dokumentu, pavadintu patikslintas ieškinys, atsakovui G. K. nereiškia jokių materialių reikalavimų, nes sandorį niekiniu teismas pripažįsta ex officio, o patikslintu ieškiniu iš tikro siekiama, pažeidžiant civilinio proceso taisykles ir ginčo ribas, pakeisti atsakovo G. K. procesinę padėtį į trečiojo suinteresuoto asmens, o trečiojo suinteresuoto asmens D. S. procesinę padėtį pakeisti į atsakovo, taip pat siekiama pareikšti naujam atsakovui D.

S. naujÄ ieÅ¡kinį dėl paslaugų sutarties tarp ieÅ¡kovo ir D. S. užginčijimo, pavadintÄ patikslintu ieÅ¡kiniu, kad bÅ«tų galima iÅ¡ naujo įvertinti prejudicines aplinkybes dėl 11410,00 Eur dydžio sumos sumokėjimo D. S. už suteiktas tarpininkavimo paslaugas ieÅ¡kovui dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvoje. Kadangi Å¡ių aplinkybių nereikia įrodinėti iÅ¡ naujo, teismui priėmus patikslintÄ ieÅ¡kinį, pasidarė visiÅ¡kai neaiÅ¡kios patikslinto ieÅ¡kinio ginčo ribos, nes pateiktas procesinis dokumentas savo turiniu atitinka ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ pakeisti netinkamÄ atsakovÄ tinkamu ir (arba) naujÄ ieÅ¡kinį, o ne patikslintÄ ieÅ¡kinį.

12. Atsakovas nurodė, jog ieÅ¡kovas, norėdamas pareikÅ¡ti naujam atsakovui D. S. naujÄ ieÅ¡kinį dėl paslaugų sutarties tarp ieÅ¡kovo ir D. S. užginčijimo, turėtų pareikÅ¡ti teismui naujÄ ieÅ¡kinį, o ne tikslinti esamÄ ieÅ¡kinį, iÅ¡einant iÅ¡ už ginčo ribų, kurias apibrėžė apeliacinis teismas, aiÅ¡kiai nurodydamas teismui nustatyti, ar ieÅ¡kovas sumokėjo pinigus atsakovui, ir taikyti restitucijÄ tik nustačius, kad ieÅ¡kovas yra realiai sumokėjęs pinigus atsakovui. Tačiau Å¡iuo atveju ieÅ¡kovas, reikÅ¡damas patikslintÄ ieÅ¡kinį, pakeitė ne tik ieÅ¡kinio dalykÄ (reikalavimÄ ), bet ir ieÅ¡kinio pagrindÄ , todėl iÅ¡ esmės pareiÅ¡kė naujÄ ieÅ¡kinį, kuris teismui turėjo bÅ«ti pateiktas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka kaip naujas ieÅ¡kinys, o ne esamo ieÅ¡kinio patikslinimas, kuris Å¡ioje proceso stadijoje apskritai neįmanomas.

13. Atsakovas nurodė, jog ieÅ¡kovo procesiniai veiksmai, kuriais jis siekia iÅ¡ naujo kitaip įvertinti prejudicines aplinkybes dėl 11410,00 Eur dydžio sumos sumokėjimo D. S., buvo žinomos bylÄ nagrinėjant pirmÄ kartÄ pirmosios instancijos teisme, kai visos Å¡alys pripažino, kad minėtos lėšos buvo sumokėtos ne už akcijas, o už suteiktas tarpininkavimo paslaugas dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvoje, nors Å¡ių aplinkybių nereikia įrodinėti iÅ¡ naujo, rodo, jog ieÅ¡kovo veiksmai prieÅ¡tarauja sÄ Å¾iningo verslo ir sÄ Å¾iningos dalykinės praktikos principams.

IeÅ¡kovas, kaip nesÄ Å¾ininga Å¡alis, negali tikėtis tokio savo interesų gynimo kaip sÄ Å¾ininga Å¡alis. Teismas privalo tinkamai įvertinti aplinkybę, kad ieÅ¡kovas, nebeįrodinėdamas pinigų už akcijas sumokėjimo atsakovui, o faktiÅ¡kai pripažindamas, kad buvo sudaręs tarpininkavimo sutartį su trečiuoju suinteresuotu asmeniu, iÅ¡ kurio kaip tinkamo atsakovo siekia atgauti 11410,00 Eur už tarpininkavimo paslaugas suorganizuojant apsimestinį akcijų pardavimo sandorį už 14000,00 Eur įsigyti bevertes akcijas, kad gautų leidimÄ nuolat gyventi Lietuvoje, iÅ¡ esmės pareikÅ¡damas ne patikslintÄ , o naujÄ ieÅ¡kinį dėl netinkamų tarpininkavimo paslaugų, piktnaudžiauja teise, kuriÄ pagal CK 1.137 straipsnio 3 dalį teismas turu atsisakyti ginti ir skirti jam baudÄ .

14. A. D. S. savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad jis nėra atsakovas, toks statusas Å¡ioje proceso stadijoje D. S. negali bÅ«ti suteiktas, todėl iÅ¡ jo negali bÅ«ti priteistos jokios sumos. Patikslintu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas pakeitė ir ieÅ¡kinio pagrindÄ , ir dalykÄ , nors, tikslinant ieÅ¡kinį, galima keisti tik vienÄ iÅ¡ ieÅ¡kinio elementų. IÅ¡ trečiojo asmens Å¡ioje byloje negali bÅ«ti priteistos jokios sumos, kadangi trečiasis asmuo nėra ir negali bÅ«ti restitucijos subjektas. IeÅ¡kovo iÅ¡ trečiojo asmens reikalaujamos sumos buvo skirtos ne trečiajam asmeniui, o jo atstovaujamai UAB „Alvalita“ už pastarosios suteiktas paslaugas.

Ta pinigų suma, kuriÄ ieÅ¡kovas bando priteisti iÅ¡ trečiojo asmens restitucijos pagrindu kaip už UAB „Duolga“ akcijas sumokėtus pinigus, didele dalimi buvo trečiojo asmens atstovaujamos UAB „Alvalita“ atlyginimas už suteiktas paslaugas. Pinigų grÄ Å¾inimas tebuvo geros valios gestas, siekiant iÅ¡laikyti ne visai patenkintÄ klientÄ dėl situacijos su UAB „Duolga“. Trečiasis asmuo, kaip fizinis asmuo, jokių sutarčių nei su ieÅ¡kovu, nei su atsakovu nebuvo sudaręs. Todėl jeigu ieÅ¡kovas norėjo susigrÄ Å¾inti savo pinigus, jis turėjo naudotis ne restitucijos, o nuostolių atlyginimo institutu ir kitoje byloje reikÅ¡ti atskirÄ ieÅ¡kinį ne trečiajam asmeniui, o savo kontrahentui UAB „Alvalita“.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 15. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 14 d. sprendimu nuspręsta ieškinį atmesti; priteisti iš atsakovo G. K. ieškovui O. S. 2607,73 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti; priteisti iš ieškovo O. S. atsakovui D. S. 4319,20 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

16. Teismas nurodė, kad grÄ Å¾inus bylos dalį nagrinėti iÅ¡ naujo, bylos ribas apibrėžė apeliacinės instancijos teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutartis, kurioje nurodyta, kad bylos dalis grÄ Å¾inama iÅ¡spręsti klausimÄ dėl restitucijos pagal negaliojančiais pripažintus sandorius (ir procesinio pobÅ«džio klausimÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo).

17. Teismas sutiko su atsakovų argumentu, kad akcijų pirkėjo reikalavimas priteisti iš akcijų pardavėjo atstovo pastarajam sumokėtas pinigines lėšas už akcijas, nėra reikalavimas dėl restitucijos taikymo. Atsakovu patrauktas D. S. nėra šių sandorių šalis, todėl jo atžvilgiu negali būti taikoma restitucija pagal negaliojančiais pripažintus sandorius. Ieškovo įrodinėjama aplinkybė, kad pinigines lėšas už akcijas ieškovas mokėjo ne pardavėjui, o jo atstovui, net jei būtų įrodyta, nepaneigia fakto, jog reikalavimas dėl restitucijos taikymo pagal negaliojančius sandorius turi būti reiškiamas sandorio šaliai, šiuo atveju – pardavėjui G. K..

18. Teismas pažymėjo, jog tuo atveju, jei ieškovas sumokėjo už akcijas pagal negaliojančiais pripažintus sandorius atsakovui D. S., savo pažeistas teises jis gali ginti kitais pažeistų teisių gynimo būdais, pavyzdžiui, reikšdamas ieškinį dėl nuostolių atlyginimo (civilinės atsakomybės taikymo šio asmens atžvilgiu), dėl nepagrįsto praturtėjimo ar kt. pagrindais atskiroje civilinėje byloje.

19. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovo patikslintas ieÅ¡kinys, kuriuo praÅ¡oma taikant restitucijÄ priteisti iÅ¡ atsakovo atsakovui D. S. 11400,00 Eur sumÄ , pareikÅ¡tas netinkamam atsakovui, todėl atmestinas.

20. Teismas taip pat pažymėjo, jog ieškovas neįrodė, kad patikslintame ieškinyje nurodyta 11640,00 Eur suma ar jos dalis buvo ieškovo atsakovui D. S. sumokėta už UAB ,,Duolga“ akcijas. Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, kad atsakovui D. S. buvo pervesta ši suma, tačiau byloje nėra pakankamai įrodymų, kad ši suma (jos dalis) būtų pervesta už akcijas. O tai, kad atsakovas D. S. 2018-02-28 pervedė ieškovui 115,00 Eur ir 2018-04-04 pervedė ieškovui 115,00 Eur, priešingai, nei teigia ieškovas, nepatvirtina, jog atsakovas D.

S. pripažino turintis pareigÄ sumokėti ieÅ¡kovui patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡omÄ priteisti sumÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentai 21. Apeliaciniame skunde dėl pirmosios instancijos teismo 2022 m. kovo 14 d. sprendimo atsakovas (apeliantas) G. K. praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ kaip nepagrįstÄ ir bylÄ grÄ Å¾inti nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui dėl neatskleistos bylos esmės. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 21.1.

Pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti restitucijos ir bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimus, tačiau abu klausimus iÅ¡nagrinėjo netinkamai, neatskleidė bylos esmės, todėl teismo sprendimas naikintinas ir byla grÄ Å¾intina nagrinėti iÅ¡ naujo pirmos instancijos teismui. 21.2. Teismas mechaniÅ¡kai netaikė restitucijos, neįvertindamas, kad sÄ Å¾iningas atsakovas prarado akcijas, nes įmonė UAB „Duolga“ bankrutavo tada, kai akcijos priklausė ieÅ¡kovui, kuris, veikdamas kartu ir iÅ¡ anksto susitaręs su ieÅ¡kovo atstovu D.

S., sudarė sandorį, nesÄ Å¾iningai apgavęs atsakovÄ dėl atsiskaitymo už akcijas ir įkalbėjęs sudaryti neteisėtos formos sandorį, žinodamas, kad atsakovas yra nepatyręs Å¡iais klausimais ir nesupranta lietuviÅ¡kai. Kasacinio teismo praktika neleidžia restitucijos (ne)taikyti taip mechaniÅ¡kai, kaip tai padarė pirmosios instancijos teismas, neįvertinęs visų sandorių aplinkybių, įskaitant Å¡alių (ne)sÄ Å¾iningumÄ , kurio teismas net nevertino. Å iuo atveju visi neigiami padariniai tenka tik sÄ Å¾iningam atsakovui, kuris prarado akcijas, o ieÅ¡kovas, nesÄ Å¾iningai apgavęs atsakovÄ dėl atsiskaitymo už akcijas ir įkalbėjęs sudaryti neteisėtos formos sandorį, žinodamas, kad atsakovas yra nepatyręs Å¡iais klausimais ir nesupranta lietuviÅ¡kai, nepatiria jokių neigiamų pasekmių ir dar prisiteisia visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nesigilino, nors privalėjo, į faktines nuginčijamų sandorių sudarymo bei vykdymo aplinkybes, įskaitant ieÅ¡kovo ir jo atstovo D. S. nesÄ Å¾iningumÄ arba net nusikalstamÄ sukčiavimÄ . Nuo Å¡ių aplinkybių tinkamo įvertinimo priklauso restitucijos taikymo galimybė, bÅ«das, apimtis ir kitos sÄ lygos, kurios reikalauja įvertinti Å¡alių (nesÄ Å¾iningumÄ ), UAB „Duolga“ akcijų kainÄ ir jÄ kompensuoti sÄ Å¾iningam atsakovui iÅ¡ nesÄ Å¾iningo ieÅ¡kovo, jei akcijų grÄ Å¾inimas natÅ«ra nėra galimas dėl to, kad UAB ,,Duolga“ Å¡iuo metu yra pasibaigęs juridinis asmuo, ypač įvertinant, kad įmonė bankrutavo, kai akcijos priklausė ieÅ¡kovui, o įmonės vadovu buvo ieÅ¡kovo atstovas D.

S., suorganizavęs visÄ Å¡iÄ aferÄ ieÅ¡kovo ir savo paties naudai. 21.3. AferÄ suorganizavę ieÅ¡kovas ir D. S. tiesiog pasinaudojo atsakovu, o vėliau, kilus nesutarimams dėl užmokesčio, ieÅ¡kovas nusprendė D. S. sumokėtus pinigus iÅ¡sireikalauti kaip restitucijÄ , nors tiek ieÅ¡kovas, tiek D. S. žinojo, kad ieÅ¡kovas, pasiraÅ¡ydamas sutartį dėl akcijų pirkimo su atsakovu, jokių pinigų už akcijas nemokėjo ir nesiruošė mokėti, o tiesiog planavo Å¡ias akcijas pasisavinti.

IeÅ¡kovo ir D. S. veiksmuose matyti nusikalstamos veikos – sukčiavimo – sudėtis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnis), apie kuriÄ teismas, nustatęs, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, turėjo praneÅ¡ti prokurorui (CK 300 straipsnis). 21.4. Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl restitucijos, neatskleidė bylos esmės, nes neįvertino tiek ieÅ¡kovo ir jo atstovo D. S. nesÄ Å¾iningumo, net sukčiavimo, tiek pačių akcijų pardavimo sutarčių prieÅ¡taravimo vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei, nors tai privalėjo padaryti, kad įvertintų visas aplinkybės, teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas restitucijos taikymui, kurios apima Å¡alių (ne)sÄ Å¾iningumÄ ir sandorio prieÅ¡taravimÄ vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei. 21.5.

Nors Å¡ioje byloje ieÅ¡kovo ir atsakovo sudarytas sandoris buvo pripažintas negaliojančiu dėl įstatymo reikalaujamos sandorio formos nesilaikymo, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad nėra kitų Å¡io sandorio negaliojimo pagrindų, kuriuos bÅ«tina įvertinti sprendžiant restitucijos klausimÄ . Nustačius, jog ieÅ¡kovas ir jo atstovas D. S. buvo nesÄ Å¾iningi arba net nusikalstamai sukčiavo, gali bÅ«ti taikoma vienaÅ¡alė restitucija, įpareigojant nesÄ Å¾iningÄ ieÅ¡kovÄ sumokėti sÄ Å¾iningam atsakovui akcijų įsigijimo kainÄ 14000,00 Eur.

Nors visiÅ¡ka restitucija yra neįmanoma, kadangi restitucijos objektas – įmonės akcijos, neiÅ¡liko, tačiau yra galima vienaÅ¡alė restitucija, įpareigojant ieÅ¡kovÄ sumokėti atsakovui akcijų kainÄ . Å iuo nagrinėjamu atveju teismas turėtų pritaikyti vienaÅ¡alę restitucijÄ , atsakovo naudai iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisdamas sumÄ , kuri turi bÅ«ti ne mažesnė nei akcijų pirkimo pardavimo sutartyje sutarta 14000,00 Eur suma, nes pagal CK 6.146 straipsnį restitucija atliekama natÅ«ra, iÅ¡skyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų Å¡alims, tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentÄ pinigais.

CK 6.222 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai grÄ Å¾inimas natÅ«ra yra neįmanomas ar Å¡alims nepriimtinas dėl sutarties dalyko pasikeitimo, atlyginama pagal to, kas buvo gauta, vertę pinigais, nes Å¡iuo nagrinėjimu atveju toks atlyginimas neprieÅ¡tarauja protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo kriterijams. 21.6. Pirmosios instancijos teismas, mechaniÅ¡kai netaikydamas restitucijos dėl akcijų kainos kompensavimo atsakovui, neįvertino, kad toks restitucijos netaikymas nepagrįstai ir nesÄ Å¾iningai pagerino nesÄ Å¾iningo ieÅ¡kovo padėtį ir pablogino sÄ Å¾iningo atsakovo padėtį.

CK 6.146 straipsnis numato, kad iÅ¡imtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos bÅ«dÄ arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iÅ¡ Å¡alių padėtis nepagrįstai ir nesÄ Å¾iningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. Pirmosios instancijos teismas Å¡iÄ taisyklę pažeidė, nusprendęs nepriteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo akcijų įsigijimo kainos atsakovo naudai tik todėl, kad UAB „Duolga“ yra bankrutavusi, neįvertindamas, kad įmonė bankrutavo tada, kai akcijos priklausė nesÄ Å¾iningam ieÅ¡kovui, įmonei vadovavo ieÅ¡kovo atstovas D.

S., o atsakovas apskritai liko be akcijų. Dėl restitucijos netaikymo Å¡iuo atveju atsakovo padėtis vertintina kaip nepagrįstai ir nesÄ Å¾iningai pablogėjusi, kadangi atsakovas neatgavo ieÅ¡kovui perleistų akcijų ir dėl to nebuvo sugrÄ Å¾intas į padėtį, buvusiÄ iki negaliojančiu pripažinto sandorio sudarymo, nes teismas neįvertino akcijų vertės, nors privalėjo, kad tinkamai iÅ¡spręstų restitucijos klausimÄ . 21.7. IeÅ¡kovo ir jo atstovo D. S. veiksmai, susiję su akcijų apsimestiniu pirkimu, siekiant neteisėtai įgyti teisėtÄ pagrindÄ nuolat gyventi Lietuvoje, įkalbant patirties neturintį ir lietuviÅ¡kai nesuprantantį atsakovÄ sudaryti neteisėtos formos sandorį, kuriuo ieÅ¡kovas ir jo atstovas D.

S. siekė nemokamai įsigyti akcijas iÅ¡ atsakovo, yra nesÄ Å¾iningi, pažeidžiantys vieÅ¡osios teisės normas, todėl ieÅ¡kovas ir jo atstovas D. S., kaip nesÄ Å¾iningos bylos Å¡alys, negali tikėtis tokio savo interesų gynimo kaip atsakovas, kuris yra sÄ Å¾ininga bylos Å¡alis. Todėl yra pagrindas ieÅ¡kovo ir jo atstovo D. S. ginamÄ subjektinę teisę, kuria piktnaudžiaujama, atsisakyti ginti. Dėl Å¡ių priežasčių pirmosios instancijos teismas privalėjo tinkamai įvertinti aplinkybę, kad ieÅ¡kovas ir jo atstovas D.

S., siekdami sukčiaujant įsigyti iÅ¡ atsakovo akcijas, už jas apskritai nesumokant, įkalbant nepatyrusį ir lietuviÅ¡kai nesuprantantį atsakovÄ sudaryti neteisėtos formos sandorį, kurio tikslas buvo ne investicijos į atsakovo įmonę, o neteisėtas siekis gauti leidimÄ nuolat gyventi Lietuvoje, piktnaudžiavo teise, kuriÄ pagal CK 1.137 straipsnio 3 dalį teismas turėjo atsisakyti ginti. 21.8. Apeliacinis teismas iÅ¡ dalies patenkino atsakovo apeliacinį skundÄ , 2019-11-19 nutartyje nuspręsdamas, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl atsisakymo taikyti restitucijÄ naikintina ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo.

Todėl laikytina, kad atsakovo apeliacinis skundas buvo patenkintas iš dalies. 21.9. Procesinio prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo patenkinimas apeliacinės instancijos teisme nesudaro pagrindo vertinti apeliacinio skundo iš dalies patenkintu. Šio prašymo patenkinimas nesudaro pagrindo atsižvelgti į jo išsprendimo rezultatus, kai svarstoma dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo. Atsižvelgdamas į šias nuostatas, teismas sprendžia dėl jų paskirstymo pagal CPK 93 straipsnį. 21.10.

Dėl šalių bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmojoje instancijoje ir apeliacinėje instancijoje, buvo netinkamai taikyta CPK 93 straipsnio 2 dalis. Jeigu apeliacinės instancijos teisme tenkinamas iš dalies atsakovo apeliacinis skundas dėl materialinio ieškovo reikalavimo atsakovui išsprendimo dėl 14000,00 Eur restitucijos, tai reiškia, kad apeliacinėje instancijoje byla išspręsta atsakovo naudai, todėl pagal CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalis atsakovui turi būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, kurias jis turėjo pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teisme.

Svarstant dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo, turi bÅ«ti taikoma CPK 93 straipsnio 1 dalis ir vadovaujamasi nuostata, kad materialinis teisinis reikalavimas iÅ¡spręstas to asmens naudai, prieÅ¡ kurį paduotas apeliacinis skundas buvo patenkintas iÅ¡ dalies. Tačiau pirmosios instancijos teismas neiÅ¡sprendė klausimo dėl atsakovo patirtų 425,00 Eur iÅ¡laidų teisinei pagalbai ir 75,00 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ atlyginimo, taip pat nepagrįstai ieÅ¡kovo naudai priteisė visas ieÅ¡kovo iÅ¡laidas, turėtas pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme, neįvertindamas, kad atsakovo apeliacinis skundas dėl restitucijos netaikymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo buvo patenkintas iÅ¡ dalies, todėl ieÅ¡kovas turėjo teisę į ne daugiau kaip pusę iÅ¡laidų, turėtų pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų iki Vilniaus apygardos teismo 2019-11-19 nutarties priėmimo priteisimo netinkamai taikyta CPK 93 straipsnio 2 dalis. Teismas turėjo taikyti CPK 93 straipsnio 1 dalį, nes dėl materialinių reikalavimų dalies apeliacinės instancijos teismas sprendė ieÅ¡kovo naudai – pagal atsakovo skundÄ pirmosios instancijos teismo sprendimo dalyje dėl žalos atlyginimo nekeitė ir nepanaikino. Å is pažeidimas sudaro pagrindÄ pakeisti apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 359 straipsnio 3 dalis). 21.11.

IeÅ¡kovui ir jo atstovui D. S. apskritai neturėtų bÅ«ti priteistos jokios bylinėjimosi iÅ¡laidos, įvertinus Å¡ių asmenų nesÄ Å¾iningumÄ , net nusikalstamÄ sukčiavimÄ , nes CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo Å¡io straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos. 21.12.

IeÅ¡kovas ir jo atstovas D. S., kurie buvo akivaizdžiai nesÄ Å¾iningi, net matytina veikdami grupėje ir iÅ¡ anksto sutarę sukčiavo ir pasisavino iÅ¡ atsakovo akcijas, apskritai neturi teisės į jokių bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ Å¡ioje byloje, nes dėl jų nesÄ Å¾iningumo susidarė situacija, kad ieÅ¡kovas, kaip ginÄÄ inicijavęs asmuo, kartu pats neteisėtai veikęs sudarant ginčijamus niekinius sandorius, taip pat ieÅ¡kovo atstovas D. S., suorganizavęs visÄ Å¡iÄ aferÄ , nepatyrė jokių neigiamų procesinių padarinių.

IÅ¡laidų advokato pagalbai atlyginimas ieÅ¡kovui ir D. S. reiÅ¡kia, kad jie dėl savo prieÅ¡ingo teisei elgesio nepatirtų jokių neigiamų padarinių, o tai visiÅ¡kai neatitinka sÄ Å¾iningumo ir teisingumo kriterijų.

22. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas O. S. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti; skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ ; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 22.1. Skundžiamo teismo sprendimo nagrinėjimo ribos buvo tinkamos. 22.2. Atsakovo bandymai kaltinti ieÅ¡kovÄ nesÄ Å¾iningumu yra netinkami ir manipuliatyvÅ«s. Jais siekiama formuoti nepalankiÄ ieÅ¡kovui teismo nuomonę. Netinkamas yra teismų praktikos, susijusios su nusikalstamais veiksmais, nekorektiÅ¡kas citavimas, siekiant parodyti, kad esÄ ieÅ¡kovas gali bÅ«ti įtariamas nusikalstamais veiksmais.

Dėl nesÄ Å¾iningų abiejų atsakovų byloje nukentėjo iÅ¡imtinai ieÅ¡kovas, kuris mokėjo pinigus už perkamas ginčo akcijas fiziÅ¡kai kitam atsakovui D. S., nes pagrįstai tikėjosi, kad abu atsakovai veikia iÅ¡vien, o D. S. tinkamai ir sÄ Å¾iningai atstovauja G. K.. Spręsdamas restitucijos taikymo klausimÄ , jos bÅ«do pakeitimo ar dydžio klausimus, teismas turėtų vadovautis pozicija, kad sÄ Å¾ininga santykio Å¡alis nepatirtų dar didesnio nuostolio, nei jau patyrė. Taip pat bÅ«tų akivaizdžiai nesÄ Å¾ininga patenkinti ieÅ¡kovÄ apgavusio atsakovo praÅ¡ymÄ priteisti jam 14000,00 Eur vienaÅ¡alę restitucijÄ , ir taip jam leisti praturtėti be pagrindo dėl jo nesÄ Å¾iningo elgesio, manipuliuojant teisminiu procesu. 22.3.

IeÅ¡kovas pasirinko neteikti apeliacinio skundo byloje, kurioje yra du atsakovai bei sudėtingi ginčo Å¡alių santykiai, o ginti savo teises kitais pažeistų teisių gynimo bÅ«dais. Toks ieÅ¡kovo elgesys yra susijęs su siekiu sumažinti ginčo iÅ¡laidas bei supaprastinti procesÄ ir jokiu bÅ«du nereiÅ¡kia savo teisėtų interesų atsisakymo. 22.4. Teismas nurodė, kad restitucija nagrinėjamu atveju netaikoma visai. Todėl dėl restitucijos bÅ«do ar jo pakeitimo teismui pasisakyti nereikėjo. Jei teismas ir bÅ«tų priėmęs sprendimÄ taikyti restitucijÄ ir sprendęs dėl jos apimties bei bÅ«do, jis turėtų atsižvelgti į ginčo Å¡alių elgesį sandorio sudarymo metu ir po jo, bei įvertinti atsakovų nesÄ Å¾iningumo įtakÄ restitucijos bÅ«dui bei apimčiai. 22.5.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad visi ieÅ¡kovo sumokėti kitam atsakovui pinigai buvo mokėti ne už ginčo sandorius, o už kito atsakovo paslaugas, nesusijusias su ginčo sandoriais. Atsakovas jokių lėšų pagal sandorį negavo ir grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui neturi. Taip pat ieÅ¡kovas neturi ir negali gražinti bendrovės akcijų ar jų piniginio ekvivalento, nes tų akcijų teisėtai nevaldė. Ginčo sandoriai, remiantis įsiteisėjusiu teismo sprendimu, negalioja nuo jų sudarymo momento, todėl akivaizdu, kad ginčo akcijos neperėjo ieÅ¡kovo nuosavybėn. Visi su akcijomis vėliau atlikti veiksmai yra niekiniai.

Negaliojantys yra ir visi su akcininko teisių realizavimu susiję veiksmai – balsavimai akcininkų susirinkimuose, akcininkų sutartys ir pan. Jei įmonė nebÅ«tų iÅ¡registruota atitinkamo teismo sprendimo priėmimo dienÄ , teismo sprendimas dėl sandorių negaliojimo nuo jų sudarymo momento bÅ«tų pagrindas atsakovui atitinkamai įforminti ginčo akcijų nuosavybę savo vardu, tačiau bÅ«tų vertinama, kad visÄ laikÄ nuo ginčo sandorių sudarymo iki atitinkamo teismo sprendimo įsigaliojimo bÅ«tent atsakovas buvo teisėtas ginčo akcijų savininkas.

Tai, kad atsakovas buvo netekęs Å¡iam laikui akcijų valdymo, nereiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas įgijo nuosavybę į jas. Taigi restitucijos netaikymo klausimas teismo yra iÅ¡spręstas tinkamai ir visiÅ¡kai. 22.6. Apeliaciniame skunde ne visi dėstomi argumentai dėl ieÅ¡kovo ir kito atsakovo sÄ Å¾iningumo sandorio sudarymo ir jo vykdymo metu yra reikÅ¡mingi bylai, nes dauguma jų iÅ¡eina už bylos nagrinėjimo ribų. 22.7. Atsakovo nurodyti argumentai dėl tariamo ieÅ¡kovo nesÄ Å¾iningumo yra nepagrįsti, neįrodyti, nesusiję su bylinėjimosi iÅ¡laidų skirstymo klausimu.

23. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovas D. S. praÅ¡o apeliacinio skundo netenkinti; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 23.1. Nustačius, kad ieÅ¡kovo ir atsakovo G. K. sudaryti sandoriai yra apsimestiniai, o tikrasis sandoris yra teisėtas, jokia restitucija nėra taikytina, vietoje to pripažintinas galiojančiu tas sandoris, kurį Å¡alys iÅ¡ tikrųjų turėjo galvoje. IeÅ¡kovas ir atsakovas G. K. sudarė akcijų pirkimo-pardavimo sutartis tik tam, kad imituotų investicijÄ , kurios niekada nebuvo, tai leido ieÅ¡kovui tikėtis gauti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

IeÅ¡kovo ir atsakovo sudaryti sandoriai tebuvo akcijų pirkimo-pardavimo sandorio imitacija, siekiant gauti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Atsakovas perdavė akcijas be jokio apmokėjimo ir jo niekada nereikalavo. Vieno sandorio pridengimas buvo atliktas sÄ moningai tam, kad bÅ«tų apgautas Migracijos departamentas. Å alių sudarytas sandoris pripažintinas apsimestiniu, nustatant, kad tikrasis sandoris, kurį Å¡alys turėjo galvoje, yra dovanojimo sandoris. Tokiu atveju restitucija netaikoma, nebent sandoris bus pripažintas negaliojančiu kitu pagrindu. 23.2.

IeÅ¡kovas kelia grėsmę vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenei, manytina, kad ir sandoriai, kuriais buvo bandoma legalizuoti ieÅ¡kovo buvimÄ Lietuvos Respublikos teritorijoje, savaime pripažintini prieÅ¡taraujančiais vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei. Be to, ieÅ¡kovo ir atsakovo G. K. sudaryti sandoriai prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei dar ir dėl to, kad Å¡alių padaryti pažeidimai kvalifikuotini kaip nelegalios migracijos grėsmė, už kÄ numatytos labai griežtos administracinio poveikio priemonės. Jų veiksmai, teikiant tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ Migracijos departamentui, galimai turi ir nusikalstomos veikos požymių.

Nustačius, kad Å¡alių sudaryti sandoriai prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei, restitucija nustatytina pagal CK 1.81 straipsnio 2 ir 3 dalis. Remiantis Å¡iuo reguliavimu, tuo atveju, kai abi sandorio Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos, taikytina dviÅ¡alė restitucija. Kadangi tikrovės neatitinkančius duomenis apie sandorius Migracijos departamentui pateikė abu, darytina iÅ¡vada, kad abi Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos. Nustačius, kad jų sudaryti sandoriai prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei, ieÅ¡kovas turi grÄ Å¾inti atsakovui G.

K. viskÄ , kÄ yra gavęs pagal sandorius, o atsakovas turi grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui viskÄ , kÄ taip pat yra gavęs pagal sandorius. Kadangi ieÅ¡kovas už akcijas pagal sandorius nesumokėjo, jokios sumos restitucijos tvarka jam neturi bÅ«ti priteistos. Kadangi atsakovas G. K. perdavė ieÅ¡kovui akcijas pagal sandorius, Å¡ios akcijos turi bÅ«ti jam grÄ Å¾intos. Tačiau Å¡iuo metu UAB „Duolga“ yra bankrutavusi. CK 6.146 straipsnis numato, kad restitucija atliekama natÅ«ra, iÅ¡skyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų Å¡alims.

Tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentÄ pinigais. Tai reiÅ¡kia, kad atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina ieÅ¡kovui pagal sandorius perduotų akcijų vertė. Tačiau akcijos iÅ¡ tikrųjų buvo bevertės, todėl atsakovo nurodyta suma neatspindi tikrosios akcijų vertės. Manydamas, kad ieÅ¡kovui perduotų akcijų tikroji vertė sudarė 14000,00 Eur, jis turėjo tÄ Ä¯rodyti, tačiau to net nebandė daryti. 23.3. Teisiniai santykiai susiformavo tarp ieÅ¡kovo ir įmonės UAB „Alvalita“, Å¡ie teisiniai santykiai susiformavo ne dėl atstovavimo, o dėl paslaugų teikimo.

Todėl tai, kad teismas atsisakė sutikti su atsakovo neįrodytomis ir tikrovės neatitinkančiomis deklaracijomis, nereiÅ¡kia, kad bylos esmė liko neatskleista. Nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad grÄ Å¾inus bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui, bus nustatytos naujos aplinkybės (jokių naujų aplinkybių savo apeliaciniame skunde atsakovas nenurodė ir jokių naujų įrodymų nepateikė). Bylos pakartotinis grÄ Å¾inimas nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui neatitiktų CPK 7 straipsnyje įtvirtintų proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų. 23.4.

A. G. K. apskritai neturi teisės skųsti teismo sprendimo dalyje, kuria atsakovui D. S. iÅ¡ ieÅ¡kovo buvo priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos. Atsakovui bylinėjimosi iÅ¡laidos buvo priteistos dėl to, kad ieÅ¡kovo patikslintu ieÅ¡kiniu atsakovui pareikÅ¡ti reikalavimai buvo atmesti. IeÅ¡kovas to neginčija, todėl turi prisiimti atitinkamas pasekmes – atlyginti atsakovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, kadangi jos atsirado bÅ«tent dėl ieÅ¡kovo nepagrįstų reikalavimų. Kadangi atsakovas G. K. neturi teisės perimti ieÅ¡kovo teisės apskųsti ieÅ¡kovui nepalankų teismo sprendimÄ , tai reiÅ¡kia, kad jis savo apeliaciniu skundu negali blokuoti atsakovo D.

S. galimybės iÅ¡ieÅ¡koti jam iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistas bylinėjimosi iÅ¡laidas. PrieÅ¡inga iÅ¡vada neatitiktų bylinėjimosi iÅ¡laidų instituto pamatinio principo „pralaimėjęs moka“, kadangi bylÄ dalyje prieÅ¡ atsakovÄ D. S. pralaimėjęs ieÅ¡kovas per nustatytÄ terminÄ jam nepalankaus sprendimo neapskundė ir neįvykdė. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atsakovo (apelianto) apeliacinis skundas netenkintinas.

24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų.

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Dėl faktinių bylos aplinkybių 25. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, jog 2017-07-17 tarp ieÅ¡kovo (pirkėjo) ir atsakovo G. K. (pardavėjo) buvo sudaryta akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas įsigijo iÅ¡ atsakovo G. K. 8400 vnt. UAB ,,Duolga“ akcijų už 8400,00 Eur. 2017-07-19 buvo sudaryta antra akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas įsigijo iÅ¡ atsakovo G.

K. 5600 vnt. UAB ,,Duolga“ akcijų už 5600,00 Eur. IeÅ¡kovas minėtų sutarčių pagrindu iÅ¡ viso įgijo 14000 vnt. UAB ,,Duolga“ akcijų už bendrÄ 14000,00 Eur kainÄ .

26. Å ios akcijų pirkimo-pardavimo sutartys įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimo dalimi pripažintos negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento, kaip prieÅ¡taraujančios imperatyvioms teisės normoms (CK 1.74 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 1.80 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas, 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimu pripažinęs akcijų pirkimo-pardavimo sutartis negaliojančiomis, restitucijos klausimo nesprendė, kadangi ieÅ¡kovas tokio reikalavimo byloje nebuvo pareiÅ¡kęs. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 19 d. nutartimi pakeitė minėtÄ apylinkės teismo sprendimÄ â€“ panaikino sprendimo dalį dėl restitucijos netaikymo ir perdavė restitucijos taikymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Dėl ginčo esmės 27. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, grÄ Å¾inus bylos dalį nagrinėti iÅ¡ naujo, bylos ribas apibrėžė apeliacinės instancijos teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutartis, kurioje nurodyta, kad bylos dalis grÄ Å¾inama iÅ¡spręsti klausimÄ dėl restitucijos pagal negaliojančiais pripažintus sandorius (ir procesinio pobÅ«džio klausimÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo).

28. Restitucija (lot. restitutio – grÄ Å¾inimas į ankstesnę padėtį) yra vienas iÅ¡ civilinių teisių gynimo bÅ«dų, įtvirtintas CK 1.138 straipsnio 2 punkte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2007). Restitucijos institutas reglamentuojamas CK Å¡eÅ¡tosios knygos X skyriuje. Tokia Å¡io instituto vieta tarp CK normų rodo, kad restitucija yra prievolių teisės institutas ir kartu prievolinis teisių gynimo bÅ«das (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-86-969/2019).

29. Kasacinio teismo praktikoje pasisakant dėl restitucijos instituto taikymo nurodoma, kad restitucija yra sandorio, pripažinto negaliojančiu, padarinys (CK 1.80 straipsnio 2 dalis, 1.90 straipsnio 3 dalis). Teismas, atsižvelgdamas į restitucijos taikymÄ reglamentuojančias teisės normas, ypač į 6.147 straipsnio 1, 2 dalis, turi nustatyti ir įvertinti visas taikytinai restitucijai (jos bÅ«dui) teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes. Taikant restitucijÄ asmuo grÄ Å¾inamas į ankstesnę padėtį, buvusiÄ iki jo teisės pažeidimo.

Tai reiÅ¡kia, kad, pritaikius restitucijÄ , asmuo negali gauti mažiau, negu iÅ¡ jo buvo paimta, tačiau jis negali gauti ir daugiau, nei turėjo. Restitucijos teisinis institutas, kaip ir kiti, negali bÅ«ti taikomas formaliai, nesiejant su konkrečiomis kiekvienu individualiu atveju reikÅ¡mingomis bylos aplinkybėmis. CK 6.145, 6.147 straipsniuose nustatytos įvairios restitucijos taikymo modifikacijos, kurių esmė – iÅ¡vengti, kad dėl restitucijos taikymo vienos iÅ¡ Å¡alių padėtis nepagrįstai ir nesÄ Å¾iningai pablogėtų, o kitos – atitinkamai pagerėtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2006).

30. Teismas, spręsdamas restitucijos taikymo klausimÄ , visų pirma turi nustatyti, ar restitucija apskritai taikytina (CK 6.145 straipsnio 2 dalis, 6.241 straipsnis). Nustatęs, kad restitucija taikytina, teismas turi nustatyti restitucijos bÅ«dÄ (CK 6.146 straipsnis) ir įvertinti, ar nėra pagrindo jį pakeisti (CK 6.145 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).

31. Nagrinėjamu atveju bylos dalį dėl restitucijos taikymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo perdavus nagrinėti iÅ¡ naujo, ieÅ¡kovas patikslino ieÅ¡kinį, nurodydamas, kad ieÅ¡kovas bendrovės UAB ,,Duolga“ akcijų kainÄ faktiÅ¡kai sumokėjo ne atsakovui (pardavėjui) G. K., o atsakovui D. S., kuris, ieÅ¡kovo teigimu, tarpininkavo ieÅ¡kovui ir veikė kaip pardavėjo G. K. atstovas. IeÅ¡kovas nurodė, jog restitucija turi bÅ«ti taikoma atsakovo D. S. atžvilgiu ir iÅ¡ jo priteistina 11640,00 Eur suma.

32. Byloje nustatyta, kad 2017-07-17 ir 2017-07-19 akcijų pirkimo-pardavimo sutartys, teismo pripažintos negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento, kaip prieÅ¡taraujančios imperatyvioms teisės normoms, buvo sudarytos tarp ieÅ¡kovo (pirkėjo) ir atsakovo G. K. (pardavėjo). Patikslintu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas prašė taikyti restitucijÄ atsakovo D. S. atžvilgiu. Kaip pagrįstai Å¡iuo atveju pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovu patrauktas D. S. nėra minėtų sandorių Å¡alis, todėl jo atžvilgiu negali bÅ«ti taikoma restitucija pagal negaliojančiais pripažintus sandorius. Reikalavimas dėl restitucijos taikymo pagal negaliojančius sandorius turi bÅ«ti reiÅ¡kiamas sandorio Å¡aliai, Å¡iuo atveju – atsakovui G. K..

33. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ teisinį reglamentavimÄ teismui pareiÅ¡kiamame ieÅ¡kinyje turi bÅ«ti nurodyta, be kita ko, ieÅ¡kovo atsakovui reiÅ¡kiamas materialusis teisinis reikalavimas (ieÅ¡kinio dalykas) ir aplinkybės, kuriomis ieÅ¡kovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimÄ (faktinis ieÅ¡kinio pagrindas).

34. Pagal civilinio proceso teisėje įtvirtintÄ dispozityvumo principÄ (CPK 13 straipsnis) Å¡alys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Tai reiÅ¡kia, kad tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistÄ teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ pasirinkti. IeÅ¡kinio elementus privaloma nurodyti kiekviename ieÅ¡kinyje, nes jie individualizuoja kiekvienÄ konkretų civilinį ginÄÄ .

Faktinis ieÅ¡kinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės (lot. causa petendi), kuriomis ieÅ¡kovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimÄ , t. y. ieÅ¡kinio dalykÄ . Tinkamas ieÅ¡kinio dalyko ir pagrindo suformulavimas užtikrina tinkamÄ teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimÄ , leidžia apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, taip pat sudaro sÄ lygas prieÅ¡ingai ginčo Å¡aliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimÄ ), taip užtikrinant ginčo Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo principo įgyvendinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011; 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014).

Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia faktinis ieÅ¡kinio pagrindas ir ieÅ¡kinio dalykas, taip pat atsakovo pateikti atsikirtimai į ieÅ¡kinį. Teismas, priimdamas sprendimÄ , neturi teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribų, apibrėžtų pirmiau įvardytais elementais, iÅ¡skyrus proceso įstatyme nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-381/2021).

35. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtas teisės normas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovo (akcijų pirkėjo) reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo D. S. (akcijų pardavėjo atstovo) jam sumokėtas pinigines lėšas už akcijas nėra reikalavimas dėl restitucijos taikymo. IeÅ¡kovas, siekdamas iÅ¡ atsakovo D. S. susigrÄ Å¾inti jam sumokėtas pinigines sumas ir taip apginti savo teises bei interesus, turi galimybę reikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl nuostolių atlyginimo atskiroje civilinėje byloje. Dėl nurodytų priežasčių ieÅ¡kovo patikslintas ieÅ¡kinys, kuriuo buvo praÅ¡oma taikant restitucijÄ priteisti iÅ¡ atsakovo D. S. 11400,00 Eur sumÄ , kaip pareikÅ¡tas netinkamam atsakovui, atmestas pagrįstai.

36. Nagrinėjamoje byloje svarbu ir tai, kad byloje neįrodyta, jog ieÅ¡kovo sutuoktinės atsakovui D. S. daryti mokėjimo pavedimai – tai suma, sumokėta už UAB ,,Duolga“ akcijas. A. G. K. tiek bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde nurodė, kad už akcijas ieÅ¡kovas jam neapmokėjo. UAB ,,Duolga“ Å¡iuo metu yra pasibaigęs juridinis asmuo, akcijų pirkimo-pardavimo sutartys teismo pripažintos negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento. Apeliacinio teismo vertinimu, esant tokioms aplinkybėms, taikyti restitucijÄ Å¡iuo atveju nėra pagrindo, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad restitucija pagal 2017-07-17 ir 2017-07-19 UAB ,,Duolga“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis netaikytina. Nustačius, kad restitucija netaikytina, nėra pagrindo spręsti dėl jos taikymo bÅ«do bei vertinti, ar nėra pagrindo jį pakeisti.

37. Apeliaciniame skunde atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

38. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl Å¡ių iÅ¡laidų priteisimo Å¡alis teismui raÅ¡tu pateikia praÅ¡ymÄ su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Å ios iÅ¡laidos negali bÅ«ti priteisiamos, jeigu praÅ¡ymas dėl jų priteisimo ir iÅ¡laidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

39. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pradiniu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas prašė pripažinti akcijų pirkimo-pardavimo sandorius negaliojančiais, Å¡ie jo reikalavimai įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo tenkinti visiÅ¡kai. Apeliacinis skundas dėl Å¡ios teismo sprendimo dalies buvo atmestas. Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo G. K. priteistina 2356,63 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ pirmosios instancijos teisme nagrinėjant pirmÄ kartÄ , ir 1101,10 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme; iÅ¡ viso – 3457,73 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Kitos ieÅ¡kovo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos, kadangi ieÅ¡kovo patikslintas ieÅ¡kinys buvo atmestas. Atsižvelgiant į procesinę bylos baigtį pagal ieÅ¡kovo patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriuo jokie materialiniai reikalavimai atsakovui G. K. nebuvo pareikÅ¡ti, Å¡iam atsakovui priteistinos advokato (padėjėjo) iÅ¡laidos, patirtos grÄ Å¾inus bylos dalį nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo, t. y. 850,00 Eur. Ä®skaičius tarpusavyje ieÅ¡kovo ir atsakovo G. K. patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo G.

K. priteistina 2607,73 Eur (3457,73 Eur – 850,00 Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidoms atlyginti. A. D. S. byloje patyrė 4319,20 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. Atmetus patikslintÄ ieÅ¡kinį, Å¡ios iÅ¡laidos priteistinos Å¡iam atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo.

40. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliaciniu skundu dėl pirmosios instancijos teismo 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimo atsakovas G. K. prašė skundžiamÄ sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti; skirti ieÅ¡kovui baudÄ iki 5000,00 Eur už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis teisme pareiÅ¡kiant akivaizdžiai nepagrįstÄ ieÅ¡kinį, pusę Å¡ios baudos paskiriant atsakovo naudai kaip kompensacijÄ ; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinės instancijos teismas 2019 m. lapkričio 19 d. nutartimi nutarė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ pakeisti – panaikinti sprendimo dalį dėl restitucijos netaikymo ir perduoti restitucijos taikymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo; kitÄ teismo sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .

41. Ä®vertinus į nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovo pradinio ieÅ¡kinio reikalavimai teismo sprendimu buvo tenkinti visiÅ¡kai, atsakovo G. K. apeliacinis skundas bei jo reikalavimas (skundžiamÄ sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti) buvo netenkintas, todėl pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai nusprendė, kad ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo G. K. priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos, patirtos bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pirmÄ kartÄ , taip pat patirtos apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo yra teisėtas bei pagrįstas.

42. Atsakovas apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės akcentavo, kad pirmosios instancijos teismas restitucijos ir bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimus iÅ¡nagrinėjo netinkamai, neatskleidė bylos esmės, todėl teismo sprendimas naikintinas ir byla grÄ Å¾intina nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui. Atsakovo vertinimu, teismas neatskleidė bylos esmės, nes neįvertino tiek ieÅ¡kovo ir jo atstovo D. S. nesÄ Å¾iningumo, net sukčiavimo, tiek pačių akcijų pardavimo sutarčių prieÅ¡taravimo vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei, nors tai privalėjo padaryti, kad įvertintų visas aplinkybes, teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas restitucijos taikymui, kurios apima Å¡alių (ne)sÄ Å¾iningumÄ ir sandorio prieÅ¡taravimÄ vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei.

Atsakovas pažymėjo, jog nors ieÅ¡kovo ir atsakovo sudarytas sandoris buvo pripažintas negaliojančiu dėl įstatymo reikalaujamos sandorio formos nesilaikymo, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad nėra kitų Å¡io sandorio negaliojimo pagrindų, kuriuos bÅ«tina įvertinti, sprendžiant restitucijos klausimÄ . Nustačius, jog ieÅ¡kovas ir jo atstovas D. S. buvo nesÄ Å¾iningi arba net nusikalstamai sukčiavo, gali bÅ«ti taikoma vienaÅ¡alė restitucija, įpareigojant nesÄ Å¾iningÄ ieÅ¡kovÄ sumokėti sÄ Å¾iningam atsakovui akcijų įsigijimo kainÄ .

43. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos Å¡ioje teisės normoje įtvirtintos jos taikymo sÄ lygos, bÅ«tent kad bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sÄ lygos, turi bÅ«ti atsižvelgiama į neiÅ¡tirtų aplinkybių apimtį ir pobÅ«dį, įrodymų gavimo galimybes.

Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobÅ«džio bÅ«tų pagrindas padaryti iÅ¡vadÄ , kad byla apeliacinės instancijos teisme turi bÅ«ti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikÅ¡tų, jog bÅ«tų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimÄ pirmosios instancijos teisme kaip pagrindÄ perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2013).

44. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pripažinus, kad akcijų pirkimo-pardavimo sandoriai negalioja nuo jų sudarymo momento (yra niekiniai) dėl imperatyvios normos – įstatymo nustatytos privalomos notarinės formos nesilaikymo, nėra pagrindo vertinti sandorių Å¡alių tikrųjų ketinimų sandorių sudarymo metu, jų nesÄ Å¾iningumo, sandorių prieÅ¡taravimo vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei, bei analizuoti, ar nėra kitų sandorių negaliojimo pagrindų.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, jog bylos esmė pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista ir byla turėtų bÅ«ti grÄ Å¾intina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Atsižvelgdamas į atsakovo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atsakovas turi teisę ginti savo teises bei interesus kitais pažeistų teisių gynimo bÅ«dais. Dėl bylos procesinės baigties 45. Remdamasis iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡analizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų normomis, ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ procesinį sprendimÄ .

Apeliacinės instancijos teismas, iš esmės sutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, kad nėra pagrindo jo keisti ar naikinti, remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme 46. Netenkinant atsakovo G. K. apeliacinio skundo, spręstinas klausimas dėl ieškovo O. S. ir atsakovo D. S. bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Atsiliepimuose į atsakovo apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas ir atsakovas prašė priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas į nagrinėjamÄ bylÄ pateikė 2022-05-06 ir 2022-05-10 sÄ skaitas už teisines paslaugas (už atsiliepimo į apeliacijÄ parengimÄ , už apeliacijos rengimÄ ir pateikimÄ ), kurių suma 1040,00 Eur, bei 2022-05-10 ir 2022-05-11 mokėjimo nurodymus, patvirtinančius apie minėtos sumos sumokėjimÄ už suteiktas teisines paslaugas. A. D. S. į nagrinėjamÄ bylÄ pateikė 2022-07-22 sÄ skaitÄ už teisines paslaugas (atsiliepimo į apeliacinį skundÄ ruoÅ¡imas), kurios suma 1573,00 Eur, bei 2022-10-04 pinigų priėmimo kvitÄ , patvirtinantį apie minėtos sumos sumokėjimÄ už suteiktas teisines paslaugas.

47. Å alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

48. Atsižvelgdamas į minėtas įstatymo nuostatas, ieškovo O. S. ir atsakovo D. S. pateiktų procesinių dokumentų turinį, apimtis, byloje nagrinėtus klausimus, minėtas rekomendacijas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis yra pagrįstas, ir ieškovui O. S. iš atsakovo G. K. priteistina 1040,00 Eur suma bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atsakovui D. S. iš atsakovo G. K. priteistina 1573,00 Eur suma bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti ieÅ¡kovui O. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovo G. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1040,00 Eur (vienÄ tÅ«kstantį keturiasdeÅ¡imt eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Priteisti atsakovui D. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovo G. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1573,00 Eur (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt tris eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjos Lina Muchtarovienė Birutė Simonaitienė Vilija Valantienė