aad04ddd-ae2f-49d2-9aff-eba0e7009731 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. 2A-1321/2013 Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00268-2011-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 21.4.1.4  (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. balandžio 3 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Danutės MilaÅ¡ienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vyto Miliaus ir Alvydo PoÅ¡kaus, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovų J.

N. ir A. N. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų R. M. ir L. U. ieÅ¡kinį atsakovams J. N. ir A. N., tretieji asmenys A. S., A. S., dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo ir atsakovų J. N. ir A. N. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovams R. M. ir L. U., tretieji asmenys A. S., A. S., dėl kilnojamųjų daiktų perdavimo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė IeÅ¡kovai L. U. ir R. M. kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu:

1) pripažinti negaliojančia 2010 m. rugsėjo 14 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytÄ tarp ieÅ¡kovės L. U. ir atsakovo J. N. dėl automobilio BMW Z4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimo už 48 000 Lt;

2) pripažinti negaliojančia 2010 m. rugsėjo 14 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytÄ tarp ieÅ¡kovo R. M. ir atsakovo A. N. dėl automobilio BMW 530, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimo už 249 000 Lt;

3) taikyti restitucijÄ ir grÄ Å¾inti L. U. automobilį BMW Z4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) o ieÅ¡kovui R. M. automobilį BMW 530, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 4) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2010 m. rugsėjo 14 d. dėl susidariusių finansinių sunkumų A. S. skubiai buvo reikalinga 13 000 EUR paskola, todėl Å¡iÄ sumÄ jam pagal žodinį susitarimÄ skubiai paskolino atsakovas A. N.. Å ios skolos grÄ Å¾inimo terminas buvo sutartas iki 2010 m. gruodžio 10 d. Tam, kad A.

S. užtikrintų skubios 13 000 EUR paskolos grÄ Å¾inimÄ pagal A. N. pareikalavimÄ bei A. S. praÅ¡ymÄ laikinai kaip skolos grÄ Å¾inimo garantas, kuris kelis kartus virÅ¡ijo paskolos sumÄ , buvo perraÅ¡yti atsakovams automobiliai. Dėl to ieÅ¡kovė L. U. pagal 2010 m. rugsėjo 14 d. pirkimo–pardavimo sutartį A. N. sÅ«naus J. N. vardu perrašė automobilį BMW Z4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), kurio vertė 48 000 Lt, o ieÅ¡kovas R. M. pagal 2010 m. rugsėjo 14 d. pirkimo–pardavimo sutartį A.

N. vardu perrašė automobilį BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 249 000 Lt. Tarp Å¡alių buvo sutarta, kad nors ir pasiraÅ¡ytos pirkimo–pardavimo sutartys, tačiau automobiliai liko tolimesniam naudojimui bei valdymui ieÅ¡kovams ar ieÅ¡kovų sutikimu anksčiau perduotiems tretiesiems asmenims, nes pagal Å¡iuos sandorius atsakovai jokių pinigų ieÅ¡kovams nemokėjo. 2010 m. gruodžio 9 d. prievartos bÅ«du, pavartojus fizinę jėgÄ prieÅ¡ teisėtÄ automobilio naudotojÄ A.

S., atsakovai be ieÅ¡kovo R. M. sutikimo bei leidimo paėmė automobilį BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir iki Å¡ios dienos jis nėra grÄ Å¾intas, nors paskolÄ A. S. yra grÄ Å¾inęs. Automobilių pirkimo–pardavimo sutartys yra niekinės ir negaliojančios, 2010 m. rugsėjo 14 d. automobilių pirkimo–pardavimo sandoriai buvo sudaryti formaliai, jais nebuvo siekiama sukurti teisinių pasekmių, o buvo kaip garantas skolos grÄ Å¾inimui. Atsakovai A. N. ir J. N. pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o: pagal kilnojamųjų daiktų – automobilių BMW 530 GT bei BMW Z4 – 2010 m. rugsėjo 14 d. pirkimo–pardavimo sutartis, pirkėjų A.

N. ir J. N. pareigas pripažinti visiÅ¡kai įvykdytomis bei faktiniam perdavimui prilygintÄ kitokių minėtų kilnojamųjų daiktų disponavimo dokumentų – transporto priemonių registracijos liudijimų Nr. C Nr. (duomenys neskelbtini) bei C Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡davimÄ teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti tinkamu nuosavybės teisės į automobilius BMW 530 GT bei BMW Z4 perdavimu naujiems Å¡ių daiktų savininkams A. N. bei J. N., kaip naujiems įgijėjams; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad buvo sudarytos 2010 m. rugsėjo 14 d. transporto priemonės BMW 530 GT pirkimo–pardavimo sutartis tarp pardavėjo ieÅ¡kovo R. M. bei pirkėjo A. N., taip pat 2010 m. rugsėjo 14 d. transporto priemonės BMW Z4 pirkimo–pardavimo sutartis, sudaryta tarp pardavėjos L. U. ir pirkėjo J. N.. Å ių dviejų sutarčių pavadinti niekinėmis ar negaliojančiomis nėra teisinio pagrindo, taip pat nepagrįstai teigti, kad Å¡ie bÅ«tent transporto priemonių pirkimo–pardavimo sandoriai buvo sudaryti formaliai, nes jie tariamai buvo, kaip ieÅ¡kovai įvardija, skolos grÄ Å¾inimo garantas.

Tačiau LR CK atskiru skyriumi yra reglamentuotas kitas civilinės teisės institutas – įkeitimas, kai pagal CK 4.198 str. nurodyta, kad tai yra esamo ar bÅ«simo skolinio įsipareigojimo įvykdymÄ užtikrinantis kilnojamojo daikto ar turtinių teisių įkeitimas, kai įkeitimo objektas perduodamas kreditoriui, trečiajam asmeniui ar paliekamas įkaito davėjui. Taip pat A. S. nurodoma 13000 EUR tariamos paskolos suma iÅ¡galvota. Taip pat akivaizdu, kad A. N. ir J. N. realiai nesiekiant faktiÅ¡kai įgyti transporto priemonių – automobilių BMW 530 GT bei BMW Z4, o tik siekiant gauti garantÄ iÅ¡galvotų paskolų grÄ Å¾inimui, jiems visiÅ¡kai pakako su trečiuoju asmeniu ir ieÅ¡kovais sudaryti paskolos, įkeitimo ar paskolos ir įkeitimo daugiaÅ¡alę sutartį, o ieÅ¡kovams tokiu atveju nebÅ«tų reikėję net perleisti nuosavybės teisės į turėtÄ kilnojamÄ jį turtÄ .

Taip pat nepagrįstas ieÅ¡kovų reikalavimas teismo keliu transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutartis siekti pripažinti negaliojančiomis, nurodant argumentÄ , kad nė vienas iÅ¡ ieÅ¡kovų negavo Å¡iose sutartyse nurodytų sumų – 249 000 Lt bei 48 000 Lt, kadangi atsižvelgiant ir į tai, kad buvo sudarytos raÅ¡ytinės transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutartys, taip pat į tai, kad ieÅ¡kovai sutiko minėta tvarka perduoti naujiems pirkėjams transporto priemonių disponavimo dokumentus, teigti, kad ieÅ¡kovai negavo pinigų už atsakovų įsigyjamas transporto priemones – nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 2 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė, pripažino negaliojančia 2010 m. rugsėjo 14 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytÄ tarp ieÅ¡kovės L. U. ir atsakovo J. N. dėl automobilio BMW Z4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimo už 48 000 Lt; pripažino negaliojančia 2010 m. rugsėjo 14 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytÄ tarp ieÅ¡kovo R.

M. ir atsakovo A. N. dėl automobilio BMW 530, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimo už 249 000 Lt. Taikė restitucijÄ ir L. U. grÄ Å¾ino automobilį BMW Z4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) o ieÅ¡kovui R. M. – automobilį BMW 530, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Priteisė bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad vadovaujantis CK 6.193 straipsnio nuostatomis aiÅ¡kinantis turi bÅ«ti vadovaujamasi ne pažodiniu 2010 m. rugsėjo 14 d. pirkimo–pardavimo sutarties tekstu, o vertinti sutarčių sudarymo aplinkybes, aiÅ¡kintis tikruosius sandorio Å¡alių ketinimus, atsižvelgti į Å¡alių elgesį iki ir po sutarties sudarymo.

Teismas nustatė, kad atsakovams minėti automobiliai ir jų dokumentai nebuvo perduoti. Ä®vertino ir atsakovų skirtingus paaiÅ¡kinimus nagrinėjamoje byloje bei baudžiamojoje byloje. J. N. posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog pinigus sumokėjo L. U., o jo tėvas – A. S. ir A. S.. Baudžiamojoje byloje atsakovai teigė, kad pinigai sumokėti trečiajam asmeniui A. S.. Skyrėsi ir nurodytos sumos. Trečiasis asmuo nurodė perduotÄ 13 000 EUR sumÄ , o atsakovai – 279 000 Lt. Teismas sprendė, kad daikto pardavimas yra realus jo perdavimas, nes tik tokiu bÅ«du tampama savininku.

Teismas priėjo prie iÅ¡vados, kad nesant įrodymų, jog atsakovai sumokėjo pinigus ieÅ¡kovams bei Å¡ių automobilių neperdavimas jiems, nebuvo įvykdytos visos pirkimo–pardavimo sutarties sÄ lygos (CK 4.49 straipsnio 1 dalis), tarp Å¡alių susiklosčiusius santykius laikė paskoliniais. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas grindė ta aplinkybe, kad ieÅ¡kovai nesiekė perduoti automobilius, o atsakovai nesiekė perimti jų realų valdymÄ bei naudojimÄ . Teismo nuomone, ta aplinkybė, jog pinigai iÅ¡ anksto buvo perduoti trečiajam asmeniui A.

S., nereiÅ¡kia, jog buvo įvykdytos pirkimo–pardavimo sutarties sÄ lygos, nes sutartis buvo sudaryta su ieÅ¡kovais L. U. ir R. M.. Automobilių pirkimo–pardavimo sutartis laikė apsimestiniu sandoriu, nes jis sudarytas formaliai ir neketinant vykdyti bei nevykdant Å¡ių sutarčių sÄ lygų. Pripažinęs sandorį apsimestiniu, teismas galiojančiu laikė tikrÄ jį sandorį, kurio padarinių siekė kuri nors iÅ¡ sandorio Å¡alių. Teismas apsimestiniais sandorius pripažino dėl esminio jų elemento – Å¡alių valios trÅ«kumo, nes apsimestiniame sandoryje iÅ¡reikÅ¡toji valia neatitinka tikrųjų Å¡alių ketinimų.

Teismas priėjo prie iÅ¡vados, kad sandoris buvo siejamas su trečiojo asmens A. S. paskoliniais įsipareigojimais ir jais Å¡alys siekė užtikrinti trečiojo asmens A. S. paskolos grÄ Å¾inimÄ , tačiau, teismo nuomone, neatsirado įkeitimo teisiniai santykiai, nes nebuvo sudarytas notaro patvirtintas įkeitimo lakÅ¡tas ir neįregistruotas hipotekos registre. Minėtų taisyklių nesilaikymas įkeitimo sutartį daro negaliojančia. Pripažinęs sandorį negaliojančiu, teismas taikė restitucijÄ , grÄ Å¾ino ieÅ¡kovams automobilius, tačiau iÅ¡ ieÅ¡kovų nepriteisė sutartyse nurodytų sumų, nes pinigais nebuvo perduoti ieÅ¡kovams.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas J. N. praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 2 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai, o ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį atmesti. SkundÄ grindžia Å¡iais argumentais:

1. Teismas pažeidė CPK 17, 42, 177 ir 185 straipsnius, nes, motyvuodamas informacijos buvimu vieÅ¡oje erdvėje, nepagrįstai atsisakė priimti duomenis apie trečiojo asmens ir ieÅ¡kovės darbinius santykius, trečiojo asmens turto įsigijimo schemas, jį apibÅ«dinančius įrodymus. Å iais savo veiksmais teismas pažeidė CPK 42 straipsnyje įtvirtintÄ teisę teikti įrodymus. Teismas turėjo atkreipti dėmesį į tai, kad transporto priemonių savininkai yra J. N. ir A. N. bei tai, kad jų teisės saugomos pagal CK 4.93 straipsnio ir Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas. Teismas ignoravo CPK 178 straipsnio reikalavimÄ teikti įrodymus, nevertino, kad byloje nėra pateikta ieÅ¡kinį pagrindžiančių įrodymų.

2. Teismas visiÅ¡kai nevertino byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų – VÄ® „Regitra“ bendrų praÅ¡ymų, transporto priemonių registravimo liudijimų, raÅ¡ytinių transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutarčių. IÅ¡vada, kad ieÅ¡kovai negavo pinigų nėra pagrįsta nei faktiniais įrodymais, nei teisės normomis. Tai, kad atsakovas įgijo nuosavybės teisę į transporto priemonę patvirtina faktas, kad ankstesnis savininkas sutiko, jog naujajam bÅ«tų iÅ¡duotas transporto priemonės registracijos liudijimas, be to, atsakovas įsigytÄ transporto priemonę apdraudė, t. y. realizavo savo nuosavybės teisę.

3. Teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus bei pažeidė įrodinėjimo taisykles. Netinkamai buvo įvertinti ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimai dėl areÅ¡tuoto automobilio perdavimo saugoti ne teisėtam savininkui, o ieÅ¡kovei, dėl automobilio nebuvimo Lietuvoje, o Ispanijoje, dėl ieÅ¡kovės negalėjimo tiksliai nurodyti jo buvimo vietÄ . Teismas neįvertino tos aplinkybės, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu siekia ne tik užvaldyti jai sumokėtus 48 000 Lt, bet ir pakartotinai tapti automobilio savininke.

Teismas taip pat nesivadovavo atsakovo pateiktomis individualios veiklos deklaracijomis, kurios pagrindžia atsakovo realias finansines galimybes įsigyti tokios vertės transporto priemonę. Teismas nepagrįstai nesirėmė liudytojo VÄ® „Regitra“ Klaipėdos filialo darbuotojo paaiÅ¡kinimais, kad per jo deÅ¡imties metų darbo staÅ¾Ä nėra pasitaikę atvejų, kad pirkimo–pardavimo sandoris bÅ«tų pripažintas įkeitimo sandoriu. Liudytojo nuomone, sandorio sudarymas, nuosavybės teises patvirtinančio liudijimo iÅ¡davimas reiÅ¡kia atsiskaitymÄ pagal sandorį.

Neatsižvelgta į liudytojo paaiÅ¡kinimus, jog transporto priemonės registracijos liudijimo iÅ¡davimas reiÅ¡kia pirkimo–pardavimo sutarties įvykdymÄ . Apeliaciniu skundu atsakovas A. N. praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 2 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai, o ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį atmesti, priimti naujai pateiktus įrodymus bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. SkundÄ grindžia Å¡iais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai nepriėmė įrodymų, pagrindžiančių atsakovo, ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens santykių pobÅ«dį, nemotyvuotai atmetė atsakovo praÅ¡ymÄ ieÅ¡kovo dalyvavimÄ procese pripažinti bÅ«tinu, nevertino to fakto, kad trečiasis asmuo yra kaltinamas įvykdęs BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , nepagrįstai nurodė, kad trečiasis asmuo turėjo finansinių sunkumų, nes jis yra kaltinamas apgaule iÅ¡viliojęs daugiau kaip pusę milijono litų. Teismas nevertino pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų bei liudytojų paaiÅ¡kinimų.

2. Teismas nevertino to fakto, kad pagal CK 6.871 straipsnio nuostatas paskolos sutartis, kurios suma viršija 2 000 Lt, turi būti rašytinės formos. Trečiasis asmuo jokio paskolos sandorį pagrindžiančio rašytinio įrodymo teismui nepateikė. Tai, kad ieškovo R. M. vardu pirkimo–pardavimo sandorį sudariusi A. S. ketino parduoti, o ne įkeisti automobilį, patvirtina jai išduotas įgaliojimas, kuriame aiškiai nurodyta jos teisė tik parduoti transporto priemonę. Teismas neįvertino ieškovės L. U. ir trečiojo asmens A. S. paaiškinimų, kur jos patvirtino, jog prieš pasirašydamos sutartį perskaitė ir susipažino su jos turiniu. Teismas taip pat nevertino byloje esančio transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimo, iš kurio matyti, kad transporto priemonę apdraudė savininkas A. N..

3. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo proceso taisykles, neįvertino tos aplinkybės, kad ieÅ¡kovė dirbo kartu su trečiuoju asmeniu, neatsižvelgė į tai, kad atsakovas pagrindė galimybes įsigyti 249 000 Lt kainuojantį automobilį. Neįvertinta ir tai, kad ieÅ¡kovai už automobilius gautų lėšų nedeklaravo. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovai L. U. ir R. M. praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 2 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad ieÅ¡kovų argumentų atsakovai nepaneigė, o teikė tik įrodymus apie trečiÄ jį asmenį, jų veiksmuose nėra nuoseklumo, pastovumo, parodymai duoti VPK skiriasi nuo pareikÅ¡tų prieÅ¡ieÅ¡kinyje. Atsakovų praÅ¡ymas pripažinti ieÅ¡kovo dalyvavimÄ procese bÅ«tinu buvo atmestas, nes pagal CPK reikalavimus asmenys gali bylas vesti patys arba per atstovus. IeÅ¡kovui atstovavo advokatė, jis buvo laikinai iÅ¡vykęs iÅ¡ Lietuvos, atsakovas nenurodė, kokios aplinkybės buvo neiÅ¡aiÅ¡kintos.

Atsakovų argumentai dėl trečiojo asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn nėra susijusios su Å¡ia byla, nes sandoris buvo sudarytas tarp Å¡alių, o ne tarp trečiųjų asmenų. Teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė ne tik raÅ¡ytinę bylos medžiagÄ , bet ir tikrÄ jÄ sandorio Å¡alių valiÄ jo sudarymo metu, sandorio Å¡alių elgesį tiek sudarant sandorį, tiek po jo sudarymo. Atsakovų paaiÅ¡kinimai dėl pinigų pagal pirkimo–pardavimo sutartį perdavimo skyrėsi. Atsakovai neginčijo fakto, kad po sandorio įforminimo automobiliai ir jų dokumentai jiems nebuvo perduoti, todėl transporto priemonės draudimo sutarties sudarymas nesudaro pagrindo atsakovams teigti, jog jie įgijo nuosavybės teisę.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Å ioje apeliacijoje nagrinėjami klausimai dėl pirkimo–pardavimo kaip apsimestinių sandorių pripažinimo negaliojančiais bei dėl nuosavybės teisės pripažinimo į Å¡iais sandoriais perleistas transporto priemones. Byloje nustatyta, kad atsakovus J. N., A. N. bei trečiÄ jį asmenį A. S. siejo draugiÅ¡ki santykiai, iki Å¡ioje byloje nagrinėjamo ginčo atsakovai yra skolinę trečiajam asmeniui pinigų, Å¡ie sandoriai nebuvo įforminami raÅ¡tu.

IeÅ¡kovus L. U. ir R. M. taip pat siejo draugiÅ¡ki santykiai su trečiuoju asmeniu A. S., jie taip pat pažinojo atsakovus A. ir J. N.. Tarp ieÅ¡kovų ir atsakovų ginčas kilo tuomet, kai atsakovai pagal 2010 m. rugsėjo 14 d. automobilių pirkimo–pardavimo sutartis įgiję transporto priemones ir palikę jas naudotis trečiajam asmeniui A. S. bei jo buvusiai sutuoktinei A. S., pareikalavo jas perduoti atsakovams. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo Å¡alis siejo draugiÅ¡ki santykiai, jų sudaromi sandoriai bei susitarimai nebuvo fiksuojami raÅ¡tu, todėl jų buvimÄ ar nebuvimÄ Å¡alys įrodinėja remdamosis liudytojų paaiÅ¡kinimais ar netiesioginiais įrodymais.

Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių dokumentų, 2010 m. rugsėjo 14 d. pirkimo–pardavimo sutartimi ieÅ¡kovas R. M. pardavė atsakovui A. N. BMW 530 automobilį už 249 000 Lt. Å iÄ sutartį ieÅ¡kovo vardu pasirašė pagal įgaliojimÄ veikianti trečiojo asmens A. S. buvusi sutuoktinė A. S. (t. 1, b. l. 8). Be to, pagal 2010 m. rugsėjo 14 d. pirkimo–pardavimo sandorį atsakovas J. N. už 48 000 Lt įsigijo automobilį BMW Z4 iÅ¡ ieÅ¡kovės L. U. (t. 1, b. l. 11). IeÅ¡kovai įrodinėja, kad Å¡ie pirkimo– pardavimo sandoriai yra apsimestiniai, nes atsakovai neturėjo ketinimo įsigyti transporto priemones, po ginčijamų sandorių sudarymo paliko juos naudotis trečiajam asmeniui A.

S.. IÅ¡ Å¡ioje bei prijungtoje baudžiamojoje byloje esančių Å¡alių bei liudytojų paaiÅ¡kinimų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad transporto priemonių įsigijimas nebuvo atsakovų N. tikslas. Patys atsakovai patvirtino, kad jie turėjo kitas transporto priemones, jie leido vienÄ iÅ¡ automobilių iÅ¡gabenti į užsienį, todėl Å¡iam ginčui iÅ¡spręsti bÅ«tina nustatyti tikruosius Å¡ių sandorių sudarymo tikslus bei paskirtį. Kaip jau buvo minėta, atsakovus bei trečiÄ jį asmenį siejo draugiÅ¡ki santykiai.

Tiek atsakovai, tiek trečiasis asmuo pripažino, kad atsakovai yra skolinę trečiajam asmeniui pinigų, sandorių sumos siekė nuo septynių iki septyniolikos tÅ«kstančių eurų, tačiau Å¡ie sandoriai nebuvo niekaip įforminami. Trečiasis asmuo taip pat teigia, kad ir prieÅ¡ ginčijamų pirkimo–pardavimo sandorių sudarymÄ jis pasiskolino pinigų iÅ¡ atsakovo A. N., nurodė 13 000 eurų sumÄ . Trečiojo asmens teigimu, pirkimo–pardavimo sutartys buvo sudaromos tam, kad užtikrinti paskolos grÄ Å¾inimÄ .

Tuo tarpu atsakovai teigia, kad prieÅ¡ automobilių pirkimo–pardavimo sandorių sudarymÄ buvo ne skolinama, o atsiskaitoma už transporto priemones. Atsakovai nurodo sumokėję trečiajam asmeniui 297 000 Lt sumÄ , tik ji buvo mokėta eurais. Atsakovas J. N., nupasakodamas atsiskaitymo pagal pirkimo–pardavimo sandorį aplinkybes, baudžiamojoje ir civilinėje bylose nurodė jas skirtingai, tačiau nuosekliai laikėsi pozicijos, kad visa pinigų suma buvo perduota. Kaip minėta, nei atsakovai, nei trečiasis asmuo savo nurodomų aplinkybių negalėjo pagrįsti jokiais raÅ¡ytiniais įrodymais, nes dėl buvusių draugiÅ¡kų santykių jų nebuvo sudaryta, tačiau ir vieni ir kitas patvirtino pinigų perdavimo faktÄ , tik nurodė skirtingas sumas ir mokėjimo paskirtį.

Teisėjų kolegija, įvertinusi tarp atsakovų ir trečiojo asmens jau anksčiau susiklosčiusiÄ skolinimo praktikÄ , poreikio įsigyti transporto priemones nebuvimÄ bei jų palikimÄ trečiajam asmeniui naudotis, daro iÅ¡vadÄ , kad yra labiau tikėtina, jog pinigai buvo paskolinti. IÅ¡ byloje esančių įrodymų ir prieÅ¡ingų byloje dalyvaujančių asmenų bei liudytojų paaiÅ¡kinimų, neįmanoma tiksliai nustatyti, kokio dydžio suma buvo perduota trečiajam asmeniui A. S.. Ä®vertinus tÄ aplinkybę, kad atsakovai anksčiau yra skolinę trečiajam asmeniui pinigų sumas, siekusias virÅ¡ deÅ¡imt tÅ«kstančių eurų ir nereikalavo jokių užtikrinimų (įkeitimų, laidavimų, garantijų ar net paskolos raÅ¡telio), teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad prieÅ¡ automobilių pirkimo–pardavimo sandorių sudarymÄ perduota suma turėjo bÅ«ti didesnė nei nurodo trečiasis asmuo, tačiau negali vienareikÅ¡miÅ¡kai nustatyti, ar Å¡i suma atitiko pirkimo–pardavimo sutartyse nurodytÄ transporto priemonių kainÄ .

Tas faktas, kad taip, kaip tai buvo daroma anksčiau, atsakovai neperdavė trečiajam asmeniui pinigų, o pareikalavo, kaip teigia trečiasis asmuo, užtikrinimo, patvirtina, kad buvo perduodama pinigų suma, kuri atsakovams jau buvo didelė. Kolegija, nustačiusi, kad labiau tikėtina, kad atsakovai pinigus paskolino trečiajam asmeniui, o ne sumokėjo už transporto priemones, sprendžia ir dėl automobilių pirkimo–pardavimo sandorių tikslo ir tikrosios Å¡ių sandorių paskirties. Trečiasis asmuo yra paaiÅ¡kinęs, kad automobilių pirkimu–pardavimu buvo siekiama užtikrinti paskolos grÄ Å¾inimÄ ir Å¡is sandoris turi bÅ«ti kvalifikuojamas kaip įkeitimo sandoris.

Teisėjų kolegija pastebi, kad įkeitimo sandoris tai toks sandoris, kuriuo užtikrinamas įsipareigojimų įvykdymas, tačiau pagal šį sandorį nuosavybės teisė nepereina kreditoriui. Tuo tarpu byloje yra ieÅ¡kovės L. U. ir trečiojo asmens A. S. paaiÅ¡kinimai, kuriuose aiÅ¡kiai nurodyta, kad jos susipažino su pirkimo–pardavimo sutarčių tekstais ir jos aiÅ¡kiai suprato, kad nuosavybės teisė į automobilius perėjo atsakovams. TÄ aplinkybę taip pat patvirtina tai, jog buvo iÅ¡duoti nauji dokumentai, kuriuose savininkais yra nurodyti atsakovai.

Tokie automobilių pardavėjų (ir įgaliotojo asmens) paaiÅ¡kinimai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pardavėjai suprato, kad po Å¡ių sandorių jie netenka nuosavybės teisės į transporto priemones, o Å¡ias teises įgyja atsakovai. Vadinasi Å¡is sandoris nebuvo vien tik kaip prievolės įvykdymo užtikrinimas, o tai buvo realus prievolės įvykdymas. TokiÄ teismo iÅ¡vadÄ patvirtina pačių ieÅ¡kovų nurodytas faktas, kad ginčijami pirkimo–pardavimo sandoriai buvo sudaryti ne pačių ieÅ¡kovų iniciatyva, o papraÅ¡ius trečiajam asmeniui A.

S.. Ä®vertinusi minėtas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovus ir trečiÄ jį asmenį A. S. siejo paskoliniai teisiniai santykiai. Tikėtina, kad paskolinta suma virÅ¡ijo įprastai skolinamas, atsakovai ir trečiasis asmuo susitarė, kad trečiojo asmens pareiga grÄ Å¾inti pasiskolintÄ sumÄ bus įvykdyta kitokiu bÅ«du, t. y. perleidžiant transporto priemones, ir tai trečiojo asmens praÅ¡ymu padarys už jį ieÅ¡kovai L. U. ir R. M.. Tai, kad visoms ginčo Å¡alims tiko toks paskolos sandorio sudarymas bei jo įvykdymas, patvirtina vėliau besiklostantys draugiÅ¡ki Å¡alių santykiai.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl to, kad atsakovas J. N. ikiteisminio tyrimo metu bei civilinės bylos nagrinėjimo metu skirtingai nurodė pinigų perdavimo aplinkybes, pastebi, jog Å¡is faktas nepaneigia teismo nustatytų aplinkybių, kad pinigai trečiajam asmeniui buvo perduoti, nes Å¡ias aplinkybes patvirtino pačios paskolinių santykių Å¡alys. Atsižvelgdama į minėtas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad automobilių pirkimu–pardavimu ieÅ¡kovai siekė įvykdyti trečiojo asmens A.

S. prievolę grÄ Å¾inti skolÄ atsakovams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolos grÄ Å¾inimas ne pinigais, o turtu yra įmanomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2011), todėl pirkimo–pardavimo sandorių sudarymas vertinamas kaip ieÅ¡kovų prievolės įvykdymas už trečiÄ jį asmenį A. S., o ne kaip pirkimas–pardavimas. Atsižvelgdama į tai, kolegija sutinka su ieÅ¡kovais, kad ginčijami sandoriai buvo apsimestiniai ir ieÅ¡kovai jais siekė pridengti atsiskaitymÄ su atsakovais už trečiojo asmens paskolÄ .

CK 1.87 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį Å¡alys iÅ¡ tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. CK 6.50 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolę visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo. Kaip jau minėta, ieÅ¡kovai, trečiojo asmens praÅ¡ymu, įvykdė jo prievolę grÄ Å¾inti skolÄ ir perleido atsakovams automobilius. IÅ¡ ginčo Å¡alių ir trečiojo asmens elgesio po sandorio sudarymo galima daryti iÅ¡vadÄ , kad prievolės įvykdymo bÅ«das (atsiskaitymas turtu) bei mastas atitiko pačiÄ prievolę.

CK 6.50 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku. Å iuo atveju ieÅ¡kovai, už trečiÄ jį asmenį grÄ Å¾inę paskolÄ , turi kreditorių teises, susijusias su skolininku (A. S.). Atsakovai prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė pagal kilnojamųjų daiktų – automobilių BMW 530 GT bei BMW Z4 – 2010 m. rugsėjo 14 d. pirkimo–pardavimo sutartis, pirkėjų A. N. ir J. N. pareigas pripažinti visiÅ¡kai įvykdytomis bei faktiniam perdavimui prilygintÄ kitokių minėtų kilnojamųjų daiktų disponavimo dokumentų – transporto priemonių registracijos liudijimų Nr. C Nr. (duomenys neskelbtini) bei C Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡davimÄ teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti tinkamu nuosavybės teisės į automobilius BMW 530 GT bei BMW Z4 perdavimu naujiems Å¡ių daiktų savininkams A.

N. bei J. N., kaip naujiems įgijėjams. IÅ¡ Å¡ios formuluotės bei atsakovų nurodomų aplinkybių matyti, jog atsakovai iÅ¡ esmės praÅ¡o pripažinti jų nuosavybės teisę į ginčo automobilius. Kaip jau buvo minėta, ieÅ¡kovai, perleisdami atsakovams nuosavybės teises į transporto priemones, trečiojo asmens praÅ¡ymu įvykdė A. S. prievolę grÄ Å¾inti paskolÄ , todėl atsakovams atsirado nuosavybės teisė į ginčo automobilius. Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovės L.

U. ir atsakovo J. N. 2010 m. rugsėjo 14 d. sudaryta automobilio BMW Z4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo už 48 000 Lt bei ieÅ¡kovo R. M. ir atsakovo A. N. automobilio BMW 530,valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo už 249 000 Lt sutartis pripažįstamos sandoriais, kuriais ieÅ¡kovai L. U. ir R. M. įvykdė už trečiÄ jį asmenį A. S. prievolę grÄ Å¾inti skolÄ Â atsakovams A. N. ir J. N.. Teisėjų kolegija taip pat pripažįsta, kad atsakovas J. N. įgijo nuosavybės teisę į automobilį BMW Z4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) o atsakovas A.

N. įgijo nuosavybės teisę į automobilį BMW 530,valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Apeliaciniuose skunduose atsakovai pareiÅ¡kė praÅ¡ymus priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Apeliacinės instancijos teismas ieÅ¡kovų ginčijamus pirkimo–pardavimo sandorius pripažino apsimestiniais, bet nustatė, kad, ieÅ¡kovams įvykdžius prievolę grÄ Å¾inti paskolÄ už trečiÄ jį asmenį, jie įgijo nuosavybės teisę į ginčo automobilius, todėl daroma iÅ¡vada, kad teismo sprendimas priimtas atsakovų naudai, todėl jiems yra priteisiamos bylinėjimosi iÅ¡laidos.

Atsakovas A. N. pateikė įrodymus, kad yra sumokėjęs 6 219,10 Lt žyminio mokesčio (139,10 Lt už prieÅ¡ieÅ¡kinį, 100 Lt už atskirÄ jį skundÄ , 5 980 Lt už apeliacinį skundÄ ) bei 1 500 Lt advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti, iÅ¡ viso 7 719,10 Lt. Atsakovas J. N. pateikė įrodymus, kad yra sumokėjęs 1 440 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ bei 1 500 Lt advokato pagalbai apmokėti, iÅ¡ viso 2 940 Lt. Atsakovų praÅ¡ymai priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas tenkinami ir iÅ¡ ieÅ¡kovės L.

U. priteisiama atsakovui J. N. 2 940 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, o iÅ¡ ieÅ¡kovo R. M. priteisiama atsakovui A. N. 7 719,10 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Be to, atsakovai J. ir A. N. prašė apeliacinės instancijos teismo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnio nuostatos numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundÄ arba pareiÅ¡kime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nėra privalomas.

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų bÅ«ti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindÄ spręsti, jog bylÄ yra bÅ«tina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad tokių aplinkybių ar kitų svarių argumentų nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka nenurodė ir praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka pareiÅ¡kę atsakovai, todėl jų praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka netenkintas. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso straipsnio 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 2 d. sprendimÄ panaikinti bei priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį bei prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.

Pripažinti, kad atsakovas J. N. įgijo nuosavybės teisę į automobilį BMW Z4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) o atsakovas A. N. įgijo nuosavybės teisę į automobilį BMW 530,valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės L. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2 940 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų J. N. (duomenys neskelbtini) o iÅ¡ ieÅ¡kovo R. M. (duomenys neskelbtini) 7 719,10 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovui A. N. (duomenys neskelbtini) Teisėjai                                                                                                           Danutė MilaÅ¡ienė                                                                                                                        Vytas Milius                                                                                                                        Alvydas PoÅ¡kus                                                      Â