2016-01-25 Nr. AB-1784-3-63-3-00120-2015-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-44-520/2016

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00120-2015-6

Procesinio sprendimo kategorija 2.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. sausio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Dalios Višinskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Autolygis“ ir atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Autolygis“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl aktų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Atolygis“ (toliau – ir Bendrovė, pareiškėjas) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Klaipėdos RAAD, atsakovas) 2015 m. sausio 13 d. privalomąjį nurodymą Nr. (9)-LT2-1 (toliau – ir Privalomasis nurodymas) ir 2015 m. vasario 3 d. sprendimą Nr. (5)-LV4-154 (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjas paaiškino, kad Privalomuoju nurodymu UAB „Autolygis“ nurodyta iki 2015 m. vasario 3 d. užtikrinti, jog Aplinkos apsaugos agentūros Taršos prevencijos ir leidimų departamento Klaipėdos skyriui būtų pateiktas prašymas registruotis Gamintojų ir importuotojų sąvade. Pareiškėjas argumentavo, jog ginčijami administraciniai aktai neteisėti ir nepagrįsti, nes nėra nė vieno privalomojo nurodymo davimo pagrindo, nustatyto Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 18 straipsnyje. Privalomasis nurodymas duotas vadovaujantis Įstatymo 18 straipsnio 2 punktu – kai aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimas ar kitų teisės aktų pažeidimas yra trunkamasis ir nustatomas terminas jį nutraukti.

Pareiškėjas nurodė, jog nėra padaręs nei teisės pažeidimų aplinkos apsaugos srityje, nei žalos. Aplinkybė, kad UAB „Autolygis“ vadovui 2015 m. sausio 13 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir Atliekų tvarkymo įstatymas) 344 straipsnio pažeidimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 519 patvirtinto Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano (toliau – ir Valstybinis strateginio atliekų tvarkymo planas) pažeidimo, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog buvo padarytas pažeidimas, nes dėl Bendrovės ar jos vadovo nėra priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje. Pareiškėjas nurodė, jog nevykdo veiklos, kurią atsakovas vertina kaip importą, nes prekiauja automobiliais iš Europos Sąjungos valstybių, o ne iš trečiųjų šalių, todėl neturi pareigos registruotis Gamintojų ir importuotojų sąvade, bei pažymėjo, jog Klaipėdos teritorinės muitinės pažyma įrodo, kad Bendrovė neatliko importo procedūrų.

Atsakovas Klaipėdos RAAD su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Atsakovas nurodė, jog pareiškėjo veiklos sritis – prekyba automobiliais, o 2014 m. gruodžio 17 d. – 2015 m. sausio 13 d. neplaninio patikrinimo metu nustatyta, kad 2013 metais Bendrovė įvežė ir į Lietuvos Respublikos rinką išleido 112 iš Europos Sąjungos (Vokietijos, Belgijos, Italijos) 2011–2013 metais importuotų eksploatuoti tinkamų transporto priemonių, priklausančių M1 ir N1 klasei, tačiau per 3 mėnesius nuo transporto priemonių tiekimo vidaus rinkai pradžios, t. y. iki 2013 m. balandžio 6 d., Bendrovė neįregistruota Gamintojų ir importuotojų sąvade. Atsakovas pažymėjo, kad Bendrovės direktoriui surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 5120 straipsnio 1, 3 ir 5 dalyse, nes pažeisti Atliekų tvarkymo įstatymo 344 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-291 patvirtintų Gamintojų ir importuotojų registravimo taisyklių (toliau – ir Registravimo taisyklės) 5 punkto reikalavimai.

Atsakovas pažymėjo, kad vadovaujantis Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 38 dalies 4 punktu, pareiškėjas yra importuotojas, t. y. teisės aktų nustatyta tvarka įregistravęs savo veiklą asmuo, kuris iš kitos valstybės narės įveža ir verslo tikslais Lietuvos Respublikos rinkai tiekia transporto priemones, ir tiekėjas (Įstatymo 2 str. 61 d.), todėl jam kyla pareiga registruotis Gamintojų ir importuotojų sąvade.

Atsakovas vadovavosi Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 1 straipsnio 3 punkto ir Bendrijos muitinės kodekso 1 straipsnio nuostatomis ir teigė, kad pareiškėjo importuotos transporto priemonės iš valstybių, kurios priskiriamos Bendrijos muitų teritorijai, t. y. Vokietijos, Belgijos, Italijos, todėl Klaipėdos teritorinė muitinė nerado informacijos apie UAB „Autolygis“ importuotas transporto priemones, nes šiuo atveju importo deklaracijos neturi būti pildomos.

Atsakovas tvirtino, kad Privalomasis nurodymas atitinka Įstatymo 20 straipsnio 1 dalies reikalavimus, jame aiškiai suformuluoti reikalavimai bei nurodyta, kokį pažeidimą turi pašalinti asmuo, kuriam duotas Privalomasis nurodymas.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 18 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Autolygis“ skundą tenkino iš dalies: panaikino Privalomojo nurodymo ir Sprendimo dalis, kuriose nurodytas Atliekų tvarkymo įstatymo 344 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimas; kitas Privalomojo nurodymo ir Sprendimo dalis paliko nepakeistas.

Iš Privalomajame nurodyme išdėstytų faktinių aplinkybių teismas nustatė, jog 2014 m. gruodžio 17 d. – 2015 m. sausio 13 d. neplaninio patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „Autolygis“ 2013 metais į Lietuvos rinką įvežė ir išleido 112 iš Europos Sąjungos 2011–2013 metais importuotų eksploatuoti tinkamų transporto priemonių, M1 ir N1 klasės, tačiau per 3 mėnesius nuo transporto priemonių tiekimo vidaus rinkai pradžios, t. y. iki 2013 m. balandžio 6 d., neįsiregistravo Gamintojų ir importuotojų sąvade ir taip pažeidė Atliekų tvarkymo įstatymo 344 straipsnio 1 dalies 1 punktą bei Registravimo taisyklių 5 punktą. Teismas nustatė, kad Privalomuoju nurodymu nurodyta užtikrinti, jog iki 2015 m. vasario 3 d. Aplinkos apsaugos agentūros Taršos prevencijos ir leidimų departamento Klaipėdos skyriui būtų pateiktas prašymas registruotis gamintojų ir importuotojų sąvade. Teismas taip pat nustatė, kad Sprendimu Privalomasis nurodymas buvo paliktas nepakeistas.

Teismas nustatė, kad UAB „Autolygis“ direktoriui T. S. 2012 m. kovo 30 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame nurodyta, jog atlikus UAB „Autolygis“ patikrinimą nustatyta, kad Bendrovė importuoja ir į Lietuvos rinką išleidžia transporto priemones, neįsiregistravusi Gamintojų ir importuotojų registravimo sąvade. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 18 d. nutarimu (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.13.-1541-108/2012) UAB „Autolygis“ direktorius T. S. pripažintas kaltu padaręs ATPK 5120 straipsnio 3 ir 5 dalyse numatytus administracinius teisės pažeidimus, tačiau šis nutarimas panaikintas Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartimi (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-550-361/2012) ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžinta Klaipėdos RAAD papildomai tirti ir pašalinti administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumus konstatavus, jog nesiaiškinta, tinkamais ar netinkamais automobiliais prekiauja UAB „Autolygis“, nors nuo šios aplinkybės priklauso ATPK 5120 straipsnio taikymas, bei nenurodyta, kada ir kokios konkrečiai netinkamos eksploatuoti transporto priemonės buvo įvežtos į Lietuvos rinką.

Teismas nustatė, jog 2012 m. kovo 30 d. T. S. surašytas naujas administracinio teisės pažeidimo protokolas išdėstant tas pačias aplinkybes ir kaltinant jį padarius ATPK 5120 straipsnio 1, 3 ir 5 dalyse nustatytus pažeidimus. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. nutarimu (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.3-2925-323/2013), įsiteisėjusiu 2014 m. sausio 10 d., administracinio teisės pažeidimo byla dar kartą grąžinta Klaipėdos RAAD konstatavus, jog ne tik nepašalinti 2012 m. kovo 30 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumai, bet surašytas naujas protokolas inkriminuojant naujus teisės pažeidimus.

T. S. 2014 m. vasario 24 d. dar kartą surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas kaltinant jį padarius ATPK 5120 straipsnio 1, 3 ir 5 dalyse numatytus pažeidimus. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 28 d. nutarimu (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.2-1007-718/2014), įsiteisėjusiu 2014 m. balandžio 18 d., administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta pasibaigus nuobaudos skyrimo terminui. Teismas nustatė, jog T. S. 2015 m. sausio 13 d. dar kartą surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas kaltinant jį padarius ATPK 5120 straipsnio 1, 3 ir 5 dalyse numatytus pažeidimus, administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.3-384-972/2015 neišnagrinėta.

Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas nepagrįstai susiaurina Įstatymo 18 straipsnio 2 punkto nuostatas, jų taikymą susiedamas tik su priimtu nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje. Teismas nurodė, kad Įstatymo formuluotė „aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimas“ suponuoja ne tai, ar Bendrovė (Bendrovės vadovas) yra nubausta, bet tai, ar pareiškėjui teisės aktais nustatyta tam tikra pareiga ir ar pareiškėjas yra ją įvykdęs. Teismas akcentavo, kad tokią išvadą patvirtina ir Įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje pateikta privalomojo nurodymo sąvoka.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui duotas Privalomasis nurodymas grindžiamas Atliekų tvarkymo įstatymo 344 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Registravimo taisyklių 5 punkto pažeidimais – Bendrovės neįsiregistravimu Gamintojų ir importuotojų sąvade, todėl būtina nustatyti, ar pareiškėjas turėjo pareigą jame registruotis. Teismas nustatė, kad tokia pareiga įtvirtinta Atliekų tvarkymo įstatymo 344 straipsnio 1 dalies 1 punkte, tačiau šis straipsnis taikytinas tik asmenims, kurie gamina ir importuoja eksploatuoti netinkamas transporto priemones. Teismas nustatė, kad tiek Privalomajame nurodyme, tiek Sprendime atsakovas nurodo, jog pareiškėjas į vidaus rinką tiekia eksploatuoti tinkamas transporto priemones. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad ši nustatyta aplinkybė eliminuoja Atliekų tvarkymo įstatymo 344 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymo galimybę, todėl Privalomajame nurodyme Atliekų tvarkymo įstatymo 344 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimas nurodytas nepagrįstai.

Teismas vadovavosi Registravimo taisyklių 1 bei 5 punktų nuostatomis ir konstatavo, jog Registravimo taisyklių taikymas nesiejamas su eksploatuoti tinkamomis ar netinkamomis transporto priemonėmis ir 5 punkte įtvirtinta pareiga registruotis Gamintojų ir importuotojų sąvade kyla visiems transporto priemonių importuotojams, tiekiantiems bet kokias transporto priemones Lietuvos Respublikos vidaus rinkai. Teismas pažymėjo, jog tokią išvadą patvirtina ir Registravimo taisyklių priėmimo metu galiojusios Atliekų tvarkymo įstatymo redakcijos 341 ir 342 straipsnių nuostatos, iš kurių matyti, jog transporto priemonių gamintojų ir importuotojų pareigos registruotis Gamintojų ir importuotojų sąvade taip pat nesiekta susieti su transporto priemonių tinkamumu ar netinkamumu eksploatuoti.

Teismas vadovavosi Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 36 dalies 4 punktu bei 62 dalimi ir atmetė pareiškėjo argumentą, jog jis nelaikytinas importuotoju, nes automobilius perka ir įveža iš Europos Sąjungos valstybių narių. Teismas taip pat vadovavosi Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 38 dalimi ir konstatavo, kad Atliekų tvarkymo įstatymo požiūriu pareiškėjas yra transporto priemonių importuojas ir jam taikytinos šio įstatymo (1 str.) ir Registravimo taisyklių nuostatos. Teismas padarė išvadą, jog Registravimo taisyklių 5 punkte įtvirtinta pareiga registruotis Gamintojų ir importuotojų sąvade kyla ir pareiškėjui.

Teismas akcentavo, jog ginčijamuose administraciniuose aktuose nurodyta, jog šios pareigos pareiškėjas nėra įvykdęs, ir pareiškėjas šią aplinkybę pripažįsta. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas daro Registravimo taisyklių pažeidimą ir jis yra trunkamasis, nes Bendrovė turėjo pareigą registruotis Gamintojų ir importuotojų sąvade nuo 2013 m. balandžio 6 d., tačiau nėra to padariusi. Teismas pažymėjo, kad nurodžius pareiškėjui įsiregistruoti Gamintojų ir importuotojų sąvade iki 2015 m. vasario 3 d., Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 ir 3 punkto požiūriu, yra nustatytas terminas nutraukti pažeidimą ir pašalinti jo priežastis.

III. Pareiškėjas UAB „Autolygis“ apeliaciniame skunde prašo pakeisti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 18 d. sprendimą ir panaikinti Privalomąjį nurodymą bei Sprendimą.

Pareiškėjas vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų taikymo, Įstatymo 18 straipsniu ir nurodo, kad ginčijamuose administraciniuose aktuose aiškiai nurodyta, jog Privalomasis nurodymas yra priimtas vadovaujantis Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktu, t. y. kai aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimas ar kitų teisės aktų pažeidimas yra trunkamasis ir nustatomas terminas jį nutraukti. Atsižvelgęs į tai, pareiškėjas teigia, kad šiuo atveju teisiškai reikšmingas Privalomojo nurodymo surašymo pagrindas yra teisės pažeidimo juridinis faktas, tačiau pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Privalomojo nurodymo surašymo pagrindas, kiek tai susiję su Privalomajame nurodyme nurodytu Atliekų tvarkymo įstatymo 344 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pažeidimu, yra neteisėtas. Pareiškėjas pažymi, kad Atliekų tvarkymo įstatymo 344 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimas buvo esminis ir vienintelis Privalomojo nurodymo pagrindas.

Pareiškėjas akcentuoja, kad Registravimo taisyklės yra įstatymo įgyvendinamasis teisės aktas ir taikomos neatsiejamai nuo Atliekų tvarkymo įstatymo 344 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto teisinio reglamentavimo, nes būtent Atliekų tvarkymo įstatymo 344 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos yra Registravimo taisyklių galiojimo pagrindas – tai nurodyta ir Registravimo taisyklių preambulėje. Pareiškėjas teigia, kad konstatavus, jog nebuvo pagrindo Atliekų tvarkymo įstatymo 344 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimui konstatuoti ir jo pagrindu pateikti Privalomąjį nurodymą, Privalomojo nurodymo pagrindu negalėjo būti Registravimo taisyklių pažeidimas, kurios yra išvestinės teisės normos.

Pareiškėjas pažymi, kad teisės aktų pažeidimas ir / ar žala aplinkai sudaro pagrindą pateikti privalomąjį nurodymą, tačiau Bendrovė nėra padariusi teisės pažeidimų aplinkos apsaugos srityje, taip pat nepadarė žalos ir nėra jokios pagrįstos grėsmės, kad tokią žalą gali padaryti ateityje. Pareiškėjas pažymi, jog tai, kad Bendrovės vadovui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas nesudaro pagrindo išvadai, kad buvo padarytas teisės pažeidimas.

Pareiškėjas akcentuoja, kad panaikinus Privalomojo nurodymo pagrindą dėl Atliekų tvarkymo įstatymo 344 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimo, Privalomojo nurodymo turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę Bendrovei suprasti Privalomojo nurodymo esmę ir turinį, identifikuoti savo pareigas ir teises bei iš to atsirandančias teisines pasekmes, pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į galbūt pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą, todėl, pareiškėjo teigimu, turi būti panaikintas visas Privalomasis nurodymas ir Sprendimas.

IV. Atsakovas Klaipėdos RAAD apeliaciniame skunde prašo pakeisti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 18 d. sprendimą ir pareiškėjo UAB „Autolygis“ skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, kad nesutinka su teismo padaryta išvada, jog Atliekų tvarkymo įstatymo 344 straipsnis taikytinas tik asmenims, kurie gamina ir importuoja eksploatuoti netinkamas transporto priemones, todėl netaikomas pareiškėjui, kuris importuoja eksploatuoti tinkamas transporto priemones. Atsakovas teigia, kad sistemiškai aiškinant Atliekų tvarkymo įstatymo 344 straipsnio nuostatas, ši teisės norma reglamentuoja tinkamų eksploatuoti transporto priemonių gamintojų / importuotojų pareigas laikytis teisės aktų, reglamentuojančių eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymą, nes vadovaujantis Atliekų tvarkymo įstatymo 344 straipsniu jie yra priskiriami prie eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo sistemos dalyvių, prie kurių taip pat priskiriami transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančios įmonės (344 str. 7 d.) bei eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojai (344 str. 8 d.).

Atsakovas teigia, kad Bendrovė, būdama transporto priemonių importuotoja, importuodama tinkamas eksploatuoti transporto priemones privalo laikytis teisės aktų, reglamentuojančių eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymą, nes jai ateityje kyla atsakomybė užtikrinti, kad įvežta transporto priemonė, tapusi atlieka (eksploatuoti netinkama transporto priemone), būtų sutvarkyta – už atliekų utilizavimo sistemos organizavimą ir finansavimą atsako gaminių gamintojas / importuotojas, t. y. Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnyje įtvirtintas atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“, kuris reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti pirminis atliekų darytojas arba dabartinis ar ankstesnis atliekų turėtojas ir (ar) produktų, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas ir importuotojas.

Atsakovas akcentuoja, kad vadovaujantis Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 29 punktu eksploatuoti netinkamos transporto priemonės yra gaminių atliekos, o įmonės tvarkančios tokias atliekas yra laikomos atliekų tvarkytojomis, o ne transporto priemonių importuotojomis ar gamintojomis. Atsakovas pažymi, kad pareiga registruotis Gamintojų ir importuotojų sąvade kyla gamintojams ir importuotojams, nes tai svarbu kontroliuojant įvežamų automobilių srautus į vidaus rinką, vykdant apskaitą ir kaupiant lėšas būsimam įvežtų automobilių utilizavimui.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

V. Nagrinėjamos bylos dalykas – atsakovo Klaipėdos RAAD 2015 m. sausio 13 d. privalomojo nurodymo Nr. (9)-LT2-1 ir 2015 m. vasario 3 d. sprendimo Nr. (5)-LV4-154 „Dėl privalomojo nurodymo Nr. (9)-LT2-1 panaikinimo“ teisėtumas ir pagrįstumas.

Privalomajame nurodyme nurodyta pareiškėjui UAB „Autolygis“ užtikrinti, kad iki 2015 m. vasario 3 d. Aplinkos apsaugos agentūros Taršos prevencijos ir leidimų departamento Klaipėdos skyriui būtų pateiktas UAB „Autolygis“ prašymas registruotis Gamintojų ir importuotojų sąvade. Šis nurodymas duotas 2014 m. gruodžio 17 d. – 2015 m. sausio 13 d. atlikto neplaninio patikrinimo metu nustačius, kad UAB „Autolygis“ 2013 metais įvežė ir į Lietuvos rinką išleido 112 iš Europos Sąjungos 2011–2013 metais importuotų eksploatuoti tinkamų transporto priemonių, M1 ir N1 klasės, tačiau per 3 mėnesius nuo transporto priemonių tiekimo vidaus rinkai pradžios, t. y. iki 2013 m. balandžio 6 d., neįsiregistravo Gamintojų ir importuotojų sąvade. Atsakovo teigimu, pareiškėjas pažeidė Atliekų tvarkymo įstatymo 344 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-291 patvirtintų Gamintojų ir importuotojų registravimo taisyklių 5 punktą.

Pareiškėjas Privalomąjį nurodymą skundė Klaipėdos RAAD direktoriui, kuris 2015 m. vasario 3 d. sprendimu Nr. (5)-LV4-154 Privalomąjį nurodymą paliko nepakeistą.

Šioje byloje pareiškėjas skundo reikalavimą panaikinti Privalomąjį nurodymą ir Sprendimą grindžia tuo, kad nei Bendrovei, nei jos vadovui nėra priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, pareiškėjas nėra padaręs teisės pažeidimų aplinkos apsaugos srityje bei žalos, o Bendrovė nevykdo veiklos, kuri galėtų būti laikytina importu, nes veža automobilius iš Europos Sąjungos valstybių narių.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, nustatė, kad Atliekų tvarkymo įstatymo 344 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta pareiga registruotis Gamintojų ir importuotojų sąvade, tačiau šis straipsnis taikytinas tik asmenims, kurie gamina ir importuoja eksploatuoti netinkamas transporto priemones, o pareiškėjas į vidaus rinką tiekia eksploatuoti tinkamas transporto priemones, todėl pareiškėjui negali būti taikoma minėta įstatymo nuostata. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo ginčijamame Privalomajame nurodyme Atliekų tvarkymo įstatymo 344 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimas nurodytas nepagrįstai. Šią išvadą ginčija atsakovas, apeliaciniame skunde nurodydamas, kad pagal Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatas pareiškėjas privalo registruotis gamintojų ir importuotojų sąvade, nes šio įstatymo nuostatos nustato pareigą registruotis ir tinkamų eksploatuoti transporto priemonių gamintojams / importuotojams, o pareiškėjas yra importuotojas Atliekų tvarkymo įstatymo prasme. Pareiškėjas apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nurodymas, suformuluotas Privalomajame nurodyme, duotas pagrįstai ir teisėtai. Pareiškėjo teigimu, Atliekų tvarkymo įstatymo 344 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimas nebuvo įrodytas, nėra įsiteisėjęs nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, kad Bendrovė ir jos vadovas yra kalti dėl teisės pažeidimų aplinkos apsaugos srityje, todėl jo ginčijami atsakovo administraciniai aktai turi būti panaikinti.

Nagrinėjant apeliacinių skundų argumentus dėl pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, pirmiausia pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjas laikytinas importuotoju, nes iš Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 38 dalyje apibrėžtos importuotojo sąvokos matyti, kad importuotojas – tai teisės aktų nustatyta tvarka įregistravęs savo veiklą asmuo, kuris iš kitos valstybės narės įveža ir verslo tikslais Lietuvos Respublikos rinkai tiekia transporto priemones. Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 62 dalyje nurodyta, kad transporto priemonė – bet kokia transporto priemonė, priskiriama M1 klasei (ne mažiau kaip keturis ratus turinti transporto priemonė, skirta keleiviams vežti, kurioje yra ne daugiau kaip 8 sėdimosios vietos keleiviams ir viena sėdimoji vieta vairuotojui) arba N1 klasei (ne mažiau kaip keturis ratus turinti transporto priemonė, skirta kroviniams vežti, kurios bendroji masė yra ne didesnė kaip 3,5 t), ir triratė motorinė transporto priemonė, išskyrus motorines trirates transporto priemones su simetriškai išdėstytais ratais. Valstybė narė – Europos Sąjungos valstybė narė arba Europos ekonominės erdvės valstybė (Atliekų tvarkymo įstatymo 2 str. 63 d.). Nagrinėjamu atveju byloje surinkti įrodymai neginčytinai patvirtina, kad pareiškėjas iš valstybių narių įveža ir verslo tikslais Lietuvos Respublikos rinkai tiekia transporto priemones.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Atliekų tvarkymo įstatymo, Registravimo taisyklių nuostatomis, teisingai nustatė, jog pareiškėjas, tiekdamas Lietuvos Respublikos rinkai tinkamas eksploatuoti transporto priemones, kurias perka ir įveža iš Europos Sąjungos valstybių narių, privalėjo registruotis Gamintojų ir importuotojų sąvade, tačiau to nepadarė. Nei Atliekų tvarkymo įstatymas, nei Registravimo taisyklės nenustato, kad Gamintojų ir importuotojų sąvade turi registruotis tik eksploatuoti netinkamas transporto priemones tiekiantys Lietuvos rinkai importuotojai.

Tačiau pirmosios instancijos teismas, atlikęs teisės aktų analizę, susijusią su pareiškėjo pareiga registruotis Gamintojų ir importuotojų sąvade, ir teisingai nustatęs, kad pareiškėjas privalėjo registruotis, visiškai be jokio teisėto pagrindo nustatė, jog Privalomajame nurodyme nepagrįstai įrašytas Atliekų tvarkymo įstatymo 344 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimas. Atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo motyvus, darytina išvada, kad nebuvo pripažintas šios normos pažeidimas, įvertinus vien tik Atliekų tvarkymo įstatymo 344 straipsnio pavadinime „Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo sistemos dalyvių teisės ir pareigos“ naudojamus žodžius „Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių“, neanalizuojant šiame straipsnyje išdėstytų visų nuostatų, kurios įtvirtina gamintojų ir importuotojų; transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančių įmonių; eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų teisės ir pareigos vykdant atliekų sutvarkymą.

Iš straipsnio konstrukcijos matyti, kad transporto priemonių gamintojai ir importuotojai turi registruotis aplinkos ministro nustatyta tvarka ir tvarkyti transporto priemonių (transporto priemonių sąvoka nurodyta anksčiau) apskaitą ir teikti apskaitos ataskaitas aplinkos ministro nustatyta tvarka (Atliekų tvarkymo įstatymo 344 str. 1 d. 1 ir 6 p.). Gamintojai ir importuotojai turi pareigą organizuoti surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą eksploatuoti netinkamų transporto priemonių, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektas Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais transporto priemones; apmokėti eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir naudojimo išlaidas ir kt. (Atliekų tvarkymo įstatymo 344 str. 1 d. 2–5 p.).

Be to, iš straipsnio pavadinimo „Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo sistemos dalyvių teisės ir pareigos“ matyti, kad straipsnio nuostatos reglamentuoja visų eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo sistemos dalyvių teisės ir pareigos, o ne tik transporto priemonių importuotojų teises ir pareigas.

Atliekų tvarkymo įstatymo 344 straipsnyje nustatytas visas kompleksas priemonių, kurių turi būti imtasi, kad būtų sutvarkytos atliekos (eksploatuoti netinkamos transporto priemonės). Pažymėtina, kad Atliekų tvarkymo įstatymas nustato bendruosius atliekų prevencijos ir tvarkymo reikalavimus, kad būtų išvengta atliekų neigiamo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai; sąlygas, kai medžiaga ar daiktas gali būti nelaikomi atliekomis; atliekų tvarkymo valstybinį reglamentavimą; pagrindinius atliekų tvarkymo sistemų organizavimo ir planavimo principus; reikalavimus atliekų turėtojams ir atliekų tvarkytojams; atliekų tvarkymo ekonomines ir finansines priemones; alyvų, elektros ir elektroninės įrangos, transporto priemonių, apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių gamintojų, importuotojų, platintojų teises ir pareigas (Atliekų tvarkymo įstatymo 1 str. 1 d.). Gamintojų ir importuotojų, tiekiančių Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais baterijas ar akumuliatorius, elektros ir elektroninę įrangą, transporto priemones ir Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekiančių alyvas, apmokestinamuosius gaminius (išskyrus baterijas ir akumuliatorius) ir (ar) gaminiais pripildytas pakuotes, registravimasis Gamintojų ir importuotojų sąvade yra siejamas su tuo, kad įstatymų leidėjas yra nustatęs, jog šie asmenys yra atsakingi už minėtų gaminių atliekų sutvarkymą. Primintina, kad Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnyje įtvirtinta, jog atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“, kuris reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti pirminis atliekų darytojas arba dabartinis ar ankstesnis atliekų turėtojas ir (ar) produktų, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas ar importuotojas.

Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, kad gamintojas / importuotojas atsakingas už transporto priemonės poveikį aplinkai nuo gamybos / importo iki saugaus atliekų sutvarkymo, nes siekiant mažinti gaminių neigiamą poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai, vadovaujamasi gamintojo atsakomybės principu, pagal kurį gamintojams ir importuotojams teisės aktuose įtvirtinama atsakomybė už jų vidaus rinkai pateiktų gaminių poveikį aplinkai per viso būvio ciklą nuo gamybos iki saugaus atliekų sutvarkymo, įskaitant gaminių atliekų surinkimo, vežimo, perdirbimo, naudojimo ir šalinimo sistemos organizavimą ir (ar) finansavimą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų gaminių atliekų tvarkymo užduočių įgyvendinimą, informacijos apie gaminius ir jų atliekų tvarkymą teikimą šių gaminių naudotojams ir atliekų tvarkytojams.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismų praktikoje aiškinant ATPK 5120 straipsnio 1 ir 3 dalių taikymą, yra nurodoma, jog turi būti sprendžiama ne iš normos pavadinimo, o iš normos turinio, t. y. kad ATPK 5120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių išleidimo į rinką ataskaitų nepateikimą iki nustatytų terminų, o šio straipsnio 3 dalyje – už transporto priemonių pagaminimą arba importą į Lietuvos Respubliką neįsiregistravus Gamintojų ir importuotojų registravimo sąvade (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 10 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-81-139/2015). Kasacinis teismas šioje nutartyje nurodė, kad tokias transporto priemonių importuotojų pareigas nustato Atliekų tvarkymo įstatymas ir jo pagrindu priimti įgyvendinamieji teisės aktai. Atliekų tvarkymo įstatymo 344 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktai įpareigoja transporto priemonių gamintojus ir importuotojus registruotis aplinkos ministro nustatyta tvarka ir tvarkyti transporto priemonių apskaitą bei teikti apskaitos ataskaitas aplinkos ministro nustatyta tvarka. Tokia tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymais patvirtintose Gaminių tiekimo rinkai apskaitos ir atliekų tvarkymo ataskaitų teikimo taisyklėse ir Registravimo taisyklėse.

Apibendrinant nustatytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuotina, kad be teisėto pagrindo pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog atsakovas Privalomajame nurodyme ir Sprendime nepagrįstai nurodė Atliekų tvarkymo įstatymo 344 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą, ir šias skundžiamų administracinių aktų dalis panaikino. Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad pareiškėjo ginčijami administraciniai aktai yra tinkamai pagrįsti įrodytais faktais ir teisės aktų normomis, atmeta pareiškėjo apeliacinį skundą bei tenkina atsakovo apeliacinį skundą, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeičia, panaikindama sprendimo dalį, kuria panaikintos Privalomojo nurodymo ir Sprendimo dalys, kuriose nurodytas Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 344 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimas, ir nurodydama, kad pareiškėjo skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Autolygis“ apeliacinį skundą atmesti, atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą tenkinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 18 d. sprendimą pakeisti.

Sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Atmesti pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Autolygis“ skundą“.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė