aacf4ba2-6b3d-4ec6-b8cc-ace57c7bf35b · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas Albinas Antanaitis                                             Baudžiamoji byla Nr. 1A-810-594-2014Teisėjas Ramūnas Šarka                                                Teisminio proceso Nr. 1-72-1-00191-2012-7                                                                             Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.4.2. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gruodžio 8 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Albino Antanaičio, teisėjų Algirdo Jaliniausko, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, Gintarei Norkeliūnaitei, dalyvaujant prokurorui Aleksui Jurčiui, išteisintajam E. B., jo gynėjui advokatui Vincui Pacevičiui, nukentėjusiosioms                              L.

B., V. B., nukentėjusiojo D. V. atstovui advokatui Vidmantui MartyÅ¡iui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Kauno apygardos prokuratÅ«ros Alytaus apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro ir nukentėjusiojo D. V. apeliacinius skundus dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 28 d. nuosprendžio, kuriuo E. B. pagal BK 281 str. 5 d. iÅ¡teisintas, nepadarius veikos, turinčios Å¡io nusikaltimo požymių.Taip pat nukentėjusiojo D. V. civilinis ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtas.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : E. B. buvo kaltinamas pagal BK 281 str. 5 d. tuo, kad 2012-06-16, apie 7.40 val., (duomenys neskelbtini) k. teritorijoje, kelio (duomenys neskelbtini)-jame kilometre vairuodamas kelių transporto priemonę – jam pačiam priklausantį lengvÄ jį automobilį „M. S. Wagon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 106 punktų reikalavimus: nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių tam, kad nesukeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, iÅ¡važiavo į kairę kelio juostÄ bei susidÅ«rė su iÅ¡ priekio atvažiuojančiu automobiliu „VW Polo“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu D. V., dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu nuo ūmaus nukraujavimo, kepenų dešinės skilties daugybinių sužalojimų mirė Janina E. M., dėl kaukolės pamato kaulų lūžio, dėl kiauryminio pilvo ertmės sužalojimo bei dėl uždaro, chirurginės operacijos metu nustatyto, pilvo ertmės organų pažeidimo, dėl abiejų šlaunikaulių kūnų lūžimo D. V. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, L. B. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl juosmeninio II stuburo slankstelio kūno suspaustinio lūžimo, kairio raktikaulio lūžimo, kairės pusės VII, VIII, IX šonkaulių lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui, V.

B. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairio stipinkaulio lūžimo tipinėje vietoje sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui.Pirmosios instancijos teismas E. B. pagal BK 281 straipsnio 5 dalį iÅ¡teisino, kaip nepadariusį nusikalstamos veikos, turinčios Å¡io nusikaltimo požymių. Apeliaciniu skundu prokuroras praÅ¡o skundžiamÄ nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ , kuriuo E. B. nuteisti pagal BK 281 str. 5 d. - 4 metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 2 metams, įpareigojant teikti nukentėjusiesiems pagalbÄ , kol Å¡ie gydosi.

Vadovaujantis BK 68 str. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę, uždrausti E. B. 3 metams naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Taip pat vadovaujantis BPK 115 str. 2 d., pripažinti civiliniam ieÅ¡kovui teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Skunde jis teigia, kad nepagrįstai iÅ¡teisindamas E. B. teismas nepasisakė dėl kito vairuotojo - nukentėjusiojo D. V., kaltės. Teismas rėmėsi E. B., jo žmonos L.

B. ir motinos V. B. parodymais, kad avarinę situacijÄ sukėlė nukentėjusysis D. V., tačiau 2012-11-06 Lietuvos teismo ekspertizės centro Techninių ekspertizių skyriaus vyriausiojo eksperto V. V. specialisto iÅ¡vadoje konstatuota, jog buvusioje kelio eismo įvykio situacijoje vairuotojo E. B. veiksmai techniniu požiÅ«riu buvo nepriimtini ir sÄ lygojo Å¡io eismo įvykio kilimÄ , o pateiktoje medžiagoje nėra objektyvių duomenų, kad vairuotojo D. V. veiksmai techniniu požiÅ«riu bÅ«tų buvę nepriimtini. 2014-02-04 Lietuvos teismo ekspertizės centro Techninių ekspertizių skyriaus vyriausiojo eksperto M.

M. ekspertizės aktu taip pat konstatuota, kad vairuotojo E. B. veiksmai techniniu požiÅ«riu buvo nepriimtini ir sÄ lygojo Å¡io eismo įvykio kilimÄ . Jeigu buvusioje kelio eismo situacijoje automobilis „VW Polo“ iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ , tuo sudarydamas automobilio „M. S. Wagon“ vairuotojui kliÅ«tį, ko pasėkoje iÅ¡kilo grėsmė eismo saugumui, E. B. privalėjo sulėtinti greitį, net visiÅ¡kai sustabdyti transporto priemonę neįvažiuojant į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ ir tai techniniu požiÅ«riu buvo nepriimtina.

Vairuotojas E. B., mažindamas greitį savo krypties važiavimo eismo juostoje, neįvažiuodamas į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ , turėjo techninę galimybę iÅ¡vengti eismo įvykio. Abu Å¡ie ekspertai patvirtino, kad nėra objektyvių duomenų, kad automobilio „VW Polo“ vairuotojas, bÅ«tų daręs staigų manevrÄ Ä¯ savo eismo juostÄ . Prokuroras teigia, kad 2013-03-21 specialisto iÅ¡vadoje, kuriÄ E. B. gynėjo praÅ¡ymu atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ specialistas V.

M. nurodyta, kad automobilio „M. S. Wagon“ vairuotojo veiksmai techniniu požiÅ«riu buvo nepriimtini ir buvo priežastiniame ryÅ¡yje su eismo įvykio kilimu tiktai sÄ ryÅ¡yje su automobilio „VW Polo“ vairuotojo nepriimtinais veiksmais. Tačiau prokurorui nesuprantama Å¡io specialisto iÅ¡vada, kadangi visiÅ¡kai nebandyta aptarti vairuotojo E. B. galimybių mažinti greitį savo krypties važiavimo eismo juostoje ar sukti į deÅ¡inę. Tačiau teismas iÅ¡ dalies rėmėsi Å¡ia specialisto iÅ¡vada, E. B., jam artimų giminaičių žmonos ir motinos parodymais, todėl teismas nepagrįstai E. B. iÅ¡teisino.

Skunde prokuroras teigia, kad E. B. padarė neatsargų nusikaltimÄ , yra neteistas, neigiamai charakterizuojančių duomenų apie jį nėra, jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Todėl jam skirtinas laivės atėmimas ir vadovaujantis BK 75 str., jos vykdymas atidėtinas. Taip pat byloje nukentėjusysis D. V. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tačiau nebuvo pateikti tikslÅ«s duomenys apie žalos atlyginimÄ , todėl vadovaujantis BPK 115 str. 2 d. turi bÅ«ti pripažinta civiliniam ieÅ¡kovui teisė į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimas dėl ieÅ¡kinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.Apeliaciniu skundu nukentėjusysis D.

V. praÅ¡o skundžiamÄ nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį, kuriuo E. B. nuteisti pagal BK 281 str. 5 d. bei priteisti iÅ¡ E. B. ir draudimo kompanijos (duomenys neskelbtini) nukentėjusiojo D. V. naudai turtinę ir neturtinę žalÄ pagal 2013-04-09 pateiktÄ civilinį ieÅ¡kinį, taip pat priteisti iÅ¡ E. B. nukentėjusiojo D. V. naudai advokato atstovavimo iÅ¡laidas ikiteisminiame tyrime, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Skunde jis teigia, kad bandydamas nustatyti automobilių susidÅ«rimo priežastis teismas besÄ lygiÅ¡kai rėmėsi E. B., V.

B. ir L. B. parodymais, tačiau nesirėmė prokuroro ir patyrusių TEC ekspertų V. V. ir M. M. prielaidomis, kad net ir tuo atveju, jei D. V. į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ buvo iÅ¡važiavęs, tai toks iÅ¡važiavimas nekėlė grėsmės E. B., nes tai įvyko tariamai prieÅ¡ didesnį atstumÄ nei teigia E. B. ir jo Å¡eimos nariai. Pabrėžtina, kad tokia prielaida nepagrįsta pakankamais įrodymais, o E. B. neadekvačiai reagavo į toli nuo jo esančiÄ kliÅ«tį. Tokia prielaida grindžiama tuo, kad iki susidÅ«rimo D.

V. galimai spėjo sugrįžti į savo eismo juostÄ ir iÅ¡tiesinti savo automobilį, todėl E. B. tariamai neturėjo pagrindo sukti į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ dėl pakankamai toli nuo jo esančios kliÅ«ties, kuri prieÅ¡ pakankamÄ atstumÄ iÅ¡ E. B. kelio pusės pasitraukė. Å i prielaida grindžiama ekspertų M. M. ir V. V. iÅ¡vadomis. Skunde teigiama, kad nuosprendyje nepagrįstai nurodyta, jog iÅ¡ E. B. nebuvo galima reikalauti tokio elgesio, kokio savo iÅ¡vadose reikalauja ekspertai bei prokuroras, nes reikalavimas stabdyti automobilį savo eismo juostoje ir tikėtis, kad iÅ¡ priekio jo eismo juosta atvažiuojantis ir greičio nemažinantis automobilis tikrai sugrįš į savo eismo juostÄ dar prieÅ¡ jiems prasilenkiant, iÅ¡ esmės reiÅ¡kia netinkamÄ Kelių eismo taisyklių laikymÄ si.

Tačiau teismas ignoravo faktines bylos aplinkybes ir KET reikalavimus, o nepagrįstai vertindamas įrodymus pažeidė BPK 20 str. 5 d. reikalavimus. Nukentėjusysis mano, kad skundžiamas nuosprendis yra tendencingas, pats sau prieÅ¡taraujantis ir Å¡aliÅ¡kas, nes padarytos iÅ¡vados ir parodymai teisme paremti asmens - nuo 2013-11-18 neturinčio eismo įvykių eksperto kvalifikacijos - iÅ¡vadomis, tiesiogiai suinteresuotų bylos baigtimi ir nesÄ Å¾iningų liudytojų parodymais. Be to, teismas nepagrįstai atmetė ekspertų V.

V. ir M. M. 2012-06-16 eismo įvykio tyrimų iÅ¡vadas, o savo iÅ¡vadas grindė E. B. gynėjo užsakyta specialisto V. M. (kuriam pagal Lietuvos Respublikos Teismo ekspertų sÄ raÅ¡o 2014-08-01 duomenis, nuo 2013-11-19 dėl daromų ekspertizių netinkamos kokybės, nepratęsta eismo įvykių eksperto kvalifikacija (galiojo nuo 2008-11-18 iki 2013-11-18)) specialisto iÅ¡vada, jis savo, kaip specialisto paaiÅ¡kinimus ir iÅ¡vadas teikė jau 2014 metais, kas pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ pažeidžia baudžiamojo įstatymo reikalavimus, o jo pirmos instancijos teismui duoti paaiÅ¡kinimai yra niekiniai.Be to, apylinkės teismas spręsdamas E. B. kaltės klausimÄ , neteisingai sureikÅ¡mino ir įvertino tik jo bei jo artimųjų sugalvotÄ ir įgyvendintÄ jų „psichinį santykį“ su tariamu D.

V. iÅ¡važiavimu į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , pasinaudojant D. V. per įvykį visiÅ¡kai prarasta atmintimi. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad automobiliai Vw Polo ir M. S. Wagon kaktomuÅ¡a susidÅ«rė VW Polo, t. y. nukentėjusiojo kelio pusėje, o nusikaltimas pagal BK 281 str. 5 d. buvo padarytas dėl nusikalstamo E. B. pasitikėjimo. Nukentėjusysis pažymi, kad jis įvykio dienÄ dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastu darbininku, o E. B. – VRM bendrojo pagalbos centro - 112, Alytaus centro virÅ¡ininku.

Tai, apelianto nuomone, įtakojo faktÄ , kad grubiai pažeidžiant griežtus teritorijų paskirstymo ir teisės aktuose nustatytas policijos komisariatų vykdomas funkcijas, pirminius veiksmus eismo įvykio vietoje atliko ne Lazdijų rajono PK operatyvinių darbuotojų grupė - vadovaujama tyrėjo ar prokuroro, o Alytaus apskrities VPK policininkai ir gelbėtojai bei kitų tarnybų darbuotojai, t. y. E. B. pakviesti jo pavaldiniai. Å i aplinkybė – kaip norėjimas padėti savo virÅ¡ininkui iÅ¡vengti atsakomybės aplinkybės teisme nebuvo tirta, kas kelia abejones dėl transporto priemonių pėdsakų netinkamo užfiksavimo po eismo įvykio, dėl mistinio alkoholio atsiradimo D.

V. kraujyje, E. B. vairuoto automobilio pėdsakų likusių ant kelio netinkamo užfiksavimo, dėl automobilio Vw Polo“, saugoto Lazdijų rajono PK nurodymu, sunaikinimo (utilizavimo).Skunde taip pat teigiama, kad po eismo įvykio E. B. nebuvo apklaustas, o dvi savaites aktyviai pasikonsultavęs su pavaldiniais, advokatais ir kitais specialistais, jis su savo artimaisiais ikiteisminiam tyrimui ir teismui pateikė suderintÄ ir Å¡meižikiÅ¡kÄ gynybinę įvykio kilimo versijÄ , jog bÅ«tent D. V. iÅ¡važiavo į prieÅ¡ingÄ kelio juostÄ ir tokie nukentėjusiojo veiksmai buvo visų eismo įvykio padarinių kilimo sÄ lyga.

Apylinkės teismas Å¡aliÅ¡kai palaikė E. B. ir jo artimųjų melagingÄ pozicijÄ , atmesdamas profesionalias Lietuvos TEC ekspertų V. V. ir M. M. ekspertizių iÅ¡vadas bei prokuroro aiÅ¡kius kaltinimus, pakeisdamas kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes iÅ¡ esmės skirtingomis, kuo buvo pažeisti BPK 6 str. 2, 3 d., 20 str. 5 d. bei Lietuvos Respublikos Teisėjų etikos kodekso 2 str., 8 str. 3, 4 p,, 9 str. 5 p, reikalavimai. E. B. teismui nurodė, kad tariamai Vw Polo vairuotojas iÅ¡važiavo į kairę kelio pusę ir sudarė netikėtÄ kliÅ«tį, tačiau apylinkės teismas Å¡ių parodymų netyrė ir kritiÅ¡kai (pagal KET reikalavimus) nevertino, nes net ir nepatyręs vairuotojas žino, kad E. B. nurodytu atveju bÅ«tina sulėtinti greitį, sustabdyti transporto priemonę arba vairuojamos transporto priemonės vairÄ sukti į deÅ¡inę.

Todėl vertinant E. B. veiksmus - sukimÄ Ä¯ prieÅ¡prieÅ¡inę kelio pusę bei sprendžiant priežastinio ryÅ¡io ir jo kaltės klausimus, ekspertų pagalba buvo bÅ«tina nustatyti momentÄ , nuo kada E. B. turėjo realiÄ galimybę pastebėti tokį pavojų keliančias aplinkybes ir ar jo veiksmai buvo adekvatÅ«s kilusiam pavojui, ar jis turėjo kitų realių galimybių iÅ¡vengti nusikalstamų padarinių.Skunde teigiama, kad apylinkės teismo iÅ¡vada, jog E. B. yra nekaltas, pagrįsta manymu, jog tik D.

V. veiksmai lėmė eismo įvykio kilimÄ , todėl padaryta neteisinga iÅ¡vada, jog tarp E. B. veikos ir kilusių padarinių nėra priežastinio ryÅ¡io, tačiau byloje įrodyta, kad E. B. neleistinai manevravo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ savo vairuojamu automobiliu, pažeisdamas KET 9 ir 106 punktų reikalavimus, be to, stabdydamas ir pasitraukdamas deÅ¡inėn, turėjo galimybę prasilenkti su iÅ¡ priekio atvažiuojančiu automobiliu. Pagal nustatytas faktines ir objektyvias eismo įvykio aplinkybes, taip pat byloje esančias specialistų iÅ¡vadas, kurias teisme patvirtino ekspertai V.

V. ir M. M., E. B. vairuojamo automobilio nusukimas į prieÅ¡ingos krypties eismo juostÄ , buvo nepriimtinas ir priežastiniu ryÅ¡iu susietas su eismo įvykio kilimu bei padariniais. Apylinkės teismo iÅ¡vada, kad D. V. prisidėjo prie BK 281 str. 5 d. numatytų padarinių sukėlimo, padaryta įvertinus tik E. B., jo motinos ir sutuoktinės parodymus, nelyginant jų su kita bylos medžiaga, ignoruojant Lietuvos TEC pateiktas eismo įvykio 2-jų ekspertizių iÅ¡vadas. Be to, apylinkės teismas atskirai neįvertino kelio (duomenys neskelbtini) kilometro kelkraščio pločio bei neanalizavo E. B. manevravimo deÅ¡inėn (į pievÄ ) galimybės, taip siekiant iÅ¡vengti susidÅ«rimo.Be to, nukentėjusysis mano, kad specialistas V.

M. po 2013-11-18 (eismo įvykių eksperto kvalifikacijos nepatvirtinimo) teisme galėjo bÅ«ti apklaustas kaip liudytojas, nors jis 2014 metais vykusių teismo posėdžių metu buvo apklaustas kaip eksperto (specialisto) statusÄ turintis asmuo, o jo pateikti duomenys buvo gauti ir panaudoti Å¡ioje byloje, pažeidžiant BPK nustatytÄ tvarkÄ . E. B. savo paskutiniame pasisakyme teisme aiÅ¡kiai nurodė, kad siekdamas iÅ¡vengti tariamai nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, vairuojamo automobilio nestabdė ir vairo į deÅ¡inę jis nesuko.

Tačiau teismas - aiÅ¡kindamas E. B. kaltės nebuvimÄ kriterijų, tokiÄ privilegijÄ E. B. suteikė, nes tarp kitų motyvų nurodė, jog jis tuo metu nenumatė bei negalėjo numatyti, kad jo manevras gali sukelti eismo įvykį.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras, nukentėjusiojo D. V. atstovas jų skundus prašė tenkinti, iÅ¡teisintasis, jo gynėjas bei nukentėjusios L. B., V. B., apeliantų skundus prašė atmesti.Prokuroro ir nukentėjusiojo D. V. apeliaciniai skundai tenkinami iÅ¡ dalies. IÅ¡nagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , apeliacinių skundų argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, teisiamajame posėdyje iÅ¡tyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, pakankamai iÅ¡samiai juos iÅ¡analizavo, tačiau remdamasis iÅ¡tirtais įrodymais skundžiamame nuosprendyje padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog E. B. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 str. 5 d..

Ä®vardintos aplinkybės sudaro pagrindÄ pirmosios instancijos teismo iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį (BPK 329 straipsnio 2 punktas, 326 straipsnio 4 dalis). Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, t. y. teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, analizuodamas byloje surinktus įrodymus, nevertino jų visumos, tarpusavio sÄ sajos ir padarė neteisingÄ ir surinktais bei teisme iÅ¡tirtais įrodymais nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kuo pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, o tai turėjo esminės reikÅ¡mės teismo iÅ¡vadai dėl E. B. kaltės. Byloje surinkti ir iÅ¡tirti įrodymai, kaip pagrįstai teigia apeliantai, buvo įvertinti fragmentiÅ¡kai, atsietai nuo visumos, iÅ¡skirtinį dėmesį suteikiant vienai iÅ¡ specialisto iÅ¡vadų, kaltinamojo ir kaltinamojo artimųjų kaip liudytojų parodymams bei nevertinant Å¡ių parodymų prieÅ¡taringumo objektyviai užfiksuotoms įvykio aplinkybėms, kitų specialistų iÅ¡vadoms, t.y. iÅ¡ esmės jas paneigiant kaltinamojo ir jo artimųjų – liudytojų parodymais. BK 281 straipsnio 5 dalis nustato baudžiamÄ jÄ atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus.

Å iame Baudžiamojo kodekso straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl kvalifikuojant veikÄ pagal minėtÄ straipsnį bÅ«tina nustatyti ne tik pavojingÄ veikÄ (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimÄ ), bet ir padarinius bei priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių. Jei KET pažeidžia keli eismo dalyviai, turi bÅ«ti nustatyta, kurio eismo dalyvio padaryti pažeidimai buvo bÅ«tinoji padarinių kilimo sÄ lyga.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad tokio pobÅ«džio bylose, net ir nustačius KET pažeidimÄ ir jo priežastinį ryšį su eismo įvykiu bei padaryta žala kitam asmeniui, veikai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnį turi bÅ«ti nustatyta ir eismo įvykį sukėlusio asmens neatsargi kaltė (pasitikėjimas arba nerÅ«pestingumas).

BK 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta neatsargios kaltės rÅ«Å¡is – nusikalstamas pasitikėjimas. Esant nusikalstamam pasitikėjimui asmuo supranta, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, tačiau lengvabÅ«diÅ¡kai tikisi jų iÅ¡vengti, t. y. tokio pobÅ«džio bylose nusikalstamam pasitikėjimui konstatuoti bÅ«tina nustatyti, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo suvokė rizikingÄ savo veikos pobÅ«dį, numatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalÄ kito asmens sveikatai, tačiau lengvabÅ«diÅ¡kai tikėjosi Å¡ių padarinių iÅ¡vengti.

BK 16 straipsnio 3 dalyje nustatyta kita neatsargios kaltės rÅ«Å¡is – nusikalstamas nerÅ«pestingumas. Nusikaltimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Nusikalstamam nerÅ«pestingumui konstatuoti bÅ«tina nustatyti, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo, nenumatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalÄ kito asmens sveikatai, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti.

Teismų praktikoje galėjimas numatyti padarinius reiÅ¡kia vairuotojo realiÄ galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos rizikingumÄ , numatyti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti nusikalstami padariniai. Apie tai teismas sprendžia konkrečiu atveju įvertinęs eismo sÄ lygas bei situacijÄ , kitų eismo dalyvių veiksmus, kaltininko asmenines savybes ir kitas bylos aplinkybes (kasacinė nutartis Nr. 2K-160/2014).Ä®vertinusi byloje surinktus ir iÅ¡tirtus įrodymus teisėjų kolegija, nustato, jog E. B. 2012-06-16, apie 7.40 val., (duomenys neskelbtini) k. teritorijoje, kelio (duomenys neskelbtini)-jame kilometre vairuodamas kelių transporto priemonę – jam priklausantį lengvÄ jį automobilį „M.

S. Wagon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 106 punktų reikalavimus: nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių tam, kad nesukeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, iÅ¡važiavo į kairę kelio juostÄ bei susidÅ«rė su iÅ¡ priekio atvažiuojančiu automobiliu „VW Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu D. V., dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu nuo Å«maus nukraujavimo, kepenų deÅ¡inės skilties daugybinių sužalojimų mirė J.

E. M., dėl kaukolės pamato kaulų lūžio, dėl kiauryminio pilvo ertmės sužalojimo bei dėl uždaro, chirurginės operacijos metu nustatyto, pilvo ertmės organų pažeidimo, dėl abiejų šlaunikaulių kūnų lūžimo D. V. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, L. B. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl juosmeninio II stuburo slankstelio kūno suspaustinio lūžimo, kairio raktikaulio lūžimo, kairės pusės VII, VIII, IX šonkaulių lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui, V.

B. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairio stipinkaulio lūžimo tipinėje vietoje sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui, t.y. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 281 str. 5 d..Apklaustas pirmosios instancijos teisme kaltinamasis E. B. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2012-06-16, apie 7.15 val. su žmona, močiute ir mama iÅ¡ (duomenys neskelbtini) važiavo į (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo jis, Å¡alia sėdėjo žmona L., už jo sėdėjo motina, o deÅ¡inėje pusėje gale sėdėjo močiutė.

N. S. miestelio, važiuojant leistinu greičiu, prieÅ¡ais save pamatė iÅ¡ priekio atvažiuojantį baltos spalvos automobilį, kuris likus maždaug 70 metrų iki jo, pradėjo važiuoti įstrižai iÅ¡ savo kelio pusės į jo eismo juostÄ . Supratęs, kad dėl trumpo atstumo nepavyks iÅ¡vengti susidÅ«rimo, paspaudė stabdžio pedalÄ , tada susuko vairÄ Ä¯ kairę pusę. Atlikus šį manevrÄ , jo automobilis Å¡iek tiek pasisuko į kelio kairę pusę. Jam atlikus šį manevrÄ , tas automobilis irgi padarė staigų manevrÄ ir trenkėsi į jį įstrižai.

Baltas automobilis į jo juostÄ važiavo įstrižai likus apytiksliai 70 metų, tikrai ne 200-300 metrų. Šis automobilis iÅ¡sukinėjo iÅ¡ savo kelio pusės palengva, tarsi vairuotojas miegotų. Pamatęs tai, jis automatiÅ¡kai sureagavo, kad turi kažkur pasitraukti, kadangi kliÅ«tis buvo pakankamai arti. Stabdydamas spaudė savo garso signalÄ tam, kad kitas vairuotojas žiÅ«rėtų kÄ daro ir tuo momentu balto automobilio vairuotojas, padaręs staigų manevrÄ , grįžo į savo eismo juostÄ ir, važiuodamas įstrižai, trenkėsi į jo automobilį.

Jis galvoja, kad kito automobilio vairuotojas iÅ¡girdęs garso signalÄ galėjo pabusti ir todėl, net nespaudęs stabdžio grįžo į savo eismo juostÄ . Jis negalvojo, jog nukentėjusiojo automobilis paskutinę akimirkÄ pasitrauks iÅ¡ jo kelio pusės ir tikėjosi, kad jie prasilenks, nes prieÅ¡prieÅ¡inėje eismo juostoje, į kuriÄ jis suko, daugiau transporto priemonių nebuvo. Jis nesuko į deÅ¡inę, nes manė, kad abiejų automobilių judėjimo trajektorijos bÅ«tų susikirtę. Automobiliai susidÅ«rė ne tai, kad apie kelio vidurį, daugiau į prieÅ¡prieÅ¡inę (kito automobilio) eismo juostÄ .

Galinis deÅ¡inys jo automobilio kampas galėjo bÅ«ti jo (kaltinamojo) eismo juostoje. Po įvykio jokių Å¡ukių nematė. Automobiliu, su kuriuo jis susidÅ«rė, važiavo vienas žmogus. Automobilis VW Polo nebuvo iÅ¡lyginęs važiavimo, jis bandė grįžti į savo juostÄ , bet nespėjo. Kaltu neprisipažįsta, mano, kad kaltas kito automobilio vairuotojas. Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, tačiau jo kaltę įrodo byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma. Nukentėjusysis D.

V. parodė, kad apie eismo įvykio aplinkybes nieko negali paaiÅ¡kinti, nes nieko neprisimena. Jis nurodė, kad atmintis sutriko po avarijos, nes jis patyrė sunkių sužalojimų. PrieÅ¡ avarijÄ buvo sveikas ir dirbo, o dėl patirtų sužalojimų jam nustatė tik 35 procentų darbingumÄ , todėl su tokiu darbingumu iÅ¡ esmės jis negali dirbti. Neturtinė žala, kad negali dirbti. Dėl sveikatos sutrikdymo negali lipti laiptais. Turtinę žalÄ ir 5000 eurų neturtinės žalos praÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltinamojo atsakomybę apdraudusio (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo.

Å iÄ Å¾alÄ sudaro sugadintas automobilis, kurį vertina 5500 Lt. Su atsakovo apskaičiuota verte nesutinka. PraÅ¡o priteisti vidutinį darbo užmokestį už 9 mėnesius, po 1000 Lt. IeÅ¡kinyje iÅ¡vestas darbo užmokesčio vidurkis. Žala yra netektas nedarbingumas. Iki avarijos dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kol sirgo iÅ¡ Sodros nieko negavo. Gulėdamas ligoninėje turėjo pirktis vaistų, med. priemonių. Gauna neįgalumo paÅ¡alpÄ . N. V. B. parodė, kad 2012-06-16, apie 7 val. važiavo iÅ¡ (duomenys neskelbtini)į (duomenys neskelbtini).

Automobilį vairavo jos sÅ«nus E. B., o ji sėdėjo galinėje sėdynėje, kairėje pusėje už vairuotojo. Dar neprivažiavus (duomenys neskelbtini) miestelio, priekyje pamatė baltÄ nedidelį automobilį, kuris likus maždaug 70 metrų (vėliau nurodė, kad 50-60 metrų) pradėjo įstrižai važiuoti į jų kelio juostÄ . Likus 15 metrų tas baltas automobilis visas atsidÅ«rė jų kelio juostoje įstrižai prieÅ¡ais juos. Jos sÅ«nus pradėjo Å¡aukti, spaudė stabdžius, garso signalÄ ir suko kairiau, kad iÅ¡vengtų susidÅ«rimo.

Minėtas automobilis, likus 10 metrų staigiai pasuko atgal į deÅ¡inę ir jos sÅ«nui dar neiÅ¡važiavus į kairę kelio pusę, maždaug ties kelio vidurio juosta, trenkėsi į jų maÅ¡inos deÅ¡inę pusę. Viskas vyko labai greitai, kelios sekundės iki susidÅ«rimo. SusidÅ«rimas įvyko kelio viduryje, abi maÅ¡inos nuo smÅ«gio tiesiog nuÅ¡oko ir vėliau iÅ¡lipusi ji nustebo, kad po smÅ«gio automobilis stovi kraÅ¡te, nes prieÅ¡ pat susidÅ«rimÄ buvo viduryje kelio. Nukentėjusysis sėdėjo savo automobilyje, sukniubęs ant vairo.

Eismo įvykio metu ji buvo sužalota, bet ieÅ¡kinio savo sÅ«nui atsisako. Jos sÅ«nus suko kairiau, nes deÅ¡inėje pusėje buvo krantas, o jeigu bÅ«tų važiavęs tiesiai, bÅ«tų trenkęsis į nukentėjusiojo automobilį. Nukentėjusioji L. B. parodė, kad 2012-06-16, apie 7 val. važiavo link (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo jos vyras E. B.. Ji sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. N. S. miestelio priekyje pamatė baltÄ automobilį, kuris likus maždaug 60-70 metrų po truputį pradėjo įstrižai važiuoti į jų kelio juostÄ .

Å is automobilis važiavo skersai, todėl jos vyras pasuko vairÄ kairiau, pradėjo signalizuoti ir spaudė stabdžius, kad iÅ¡vengtų susidÅ«rimo. Baltas automobilis visas įvažiavo į jų kelio pusę. Likus iki jų 10 metrų to automobilio vairuotojas pakėlė galvÄ ir staigiai pasuko atgal į savo eismo juostÄ . Jų automobilis susidÅ«rimo metu buvo pasuktas įstrižai į kairę, kad nesusidurtų. Automobiliai susidÅ«rė kai jų automobilis dar nebuvo iÅ¡važiavęs į kairę kelio pusę, ties kelio vidurio juosta.

SmÅ«gio metu ji užsimerkė, bet jautė, kad automobiliai po smÅ«gio dar judėjo. Kai atsimerkė pamatė, kad jų automobilis stovi kitoje vietoje nei susidÅ«rė, t. y. prieÅ¡prieÅ¡inėje eismo juostoje. Nukentėjusysis sėdėjo savo automobilyje, sukniubęs ant vairo. Jos vyras suko kairiau, nes norėjo juos iÅ¡gelbėti. Kitaip susidÅ«rimas buvo neiÅ¡vengiamas, o deÅ¡inėje pusėje buvo nuolydis, todėl pasukus į deÅ¡inę jie bÅ«tų vertęsi. Jos vyras negalvojo, kad kitas vairuotojas staiga grįš į savo eismo juostÄ .

Liudytojas K. V. parodė, kad nukentėjusysis, kuris yra jo sÅ«nus, avarijos iÅ¡vakarėse – 2012 m. birželio 15 d., apie 17 val. 30 min. buvo užsukęs pas jį, nes tuo metu dirbo kažkur (duomenys neskelbtini). SÅ«nus pabuvo apie 20 minučių, iÅ¡gėrė kavos ir iÅ¡važiavo su automobiliu VW Polo. Tuo metu sÅ«nus gyveno Alytuje, o kur buvo tÄ naktį nežino. Jis turėjo kitÄ dienÄ dirbti (duomenys neskelbtini) prie ligoninės. Apie įvykusiÄ avarijÄ jam pranešė sekančiÄ dienÄ - 2012 m. birželio 16 d., apie 10 valandÄ ryto.

Avarijos pasekmės sÅ«naus sveikatai yra sunkios, nes iki avarijos sÅ«nus dirbo, buvo samdomas darbuotojas, o dabar dirbti negali. L. R. M. parodė, kad į avarijos vietÄ atvyko iÅ¡ (duomenys neskelbtini) kaip Bendrojo pagalbos centro budėtojas ir matė stabdymo žymes nuo (duomenys neskelbtini) pusės. Automobilių Å¡ukės buvo kairėje kelio pusėje, žiÅ«rint link (duomenys neskelbtini). Vietoje jau buvo ugniagesiai gelbėtojai iÅ¡ Lazdijų ir policija. Jis padarė fotonuotraukas tarnybiniu fotoaparatu, nes visada fiksuoja nelaimių vietas.

Patvirtino, kad ugniagesiai gelbėtojai Å¡ukes nuo kelio paÅ¡alina tik gavę policijos leidimÄ , kai aplinkybės bÅ«na užfiksuotos. Savo nuožiÅ«ra to niekada nedaro. L. R. K. parodė, kad į avarijos vietÄ atvyko iÅ¡ (duomenys neskelbtini) kaip kelių policijos patrulis. Atvykęs nubraižę eismo įvykio schemÄ , surašė transporto priemonių apžiÅ«ros protokolÄ . Ugniagesiai kelio tvarkyti savavaliÅ¡kai negali, turi gauti policijos pareigÅ«nų leidimÄ , todėl greičiausiai keliÄ sutvarkė, kai jis baigė darbÄ .

Ar ant kelio buvo automobilių Å¡ukių jis nepamena. L. S. K. parodė, kad į avarijos vietÄ atvyko iÅ¡ (duomenys neskelbtini) kaip tyrėjas. Atvykęs surašė įvykio vietos apžiÅ«ros protokolÄ , kuriame nenurodė, kad yra padangų pėdsakai ar stabdymo pėdsakai, nes ant asfalto rastÄ Å¾ymę laikė slydimo žyme. Tačiau jÄ nurodė nufotografuoti. 2012-06-16 kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas patvirtina, kad automobiliai „M. S. Wagon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir VW „Polo“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), po susidūrimo stovi kelio (duomenys neskelbtini) kilometre, kelio danga - sausas asfaltas, kelias tiesus, važiuojamosios dalies plotis 7,90 m., o kelkraščių – po 2,00 m, matomumas geras, o abu automobiliai stovi kairėje kelio pusėje, žiūrint pagal automobilio „M. S. Wagon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavimo kryptį (1 t., b. l. 7-11). 2012-06-16 autoavarijos vietos apžiūros protokolo priede plane užfiksuota automobilių „M. S. Wagon“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), ir VW „Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padėtis ir atstumai nuo jų priekinių ir galinių ratų, skaičiuojami nuo dešinio važiuojamosios kelio dalies krašto, žiūrint pagal automobilio „M. S. Wagon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavimo kryptį, kurie patvirtina, kad abu susidūrę automobiliai stovi priešpriešinėje eismo juostoje, žiūrint pagal automobilio „M. S. Wagon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), judėjimo kryptį, o automobilio „M.

S. Wagon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ant asfalto palikta rato žymė, prasideda šio automobilio judėjimo eismo juostoje ir pasibaigia priešpriešinėje eismo juostoje (1 t., b. l. 12).Alytaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pateiktoje CD laikmenoje yra skaitmeninės spalvotos įvykio vietos nuotraukos, kuriose matomi automobilio „M. S. Wagon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ratų pėdsakai, neatsispindintys kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo nespalvotose nuotraukose (3 t., b. l. 3).       2012-06-21 apžiūros protokolas ir prie jo pridėtos nuotraukos patvirtina, kad šio eismo įvykio metu sugadintas visas automobilio VW Polo, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), priekis, labiau kairė jo pusė (1 t., b. l. 19-26).Registracijos liudijimas patvirtina, kad automobilio VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra nukentėjusysis D. V. (1 t., b. l. 28).2012-06-22 apžiūros protokolas ir prie jo pridėtos nuotraukos patvirtina, kad šio eismo įvykio metu sugadintas visas automobilio „M. S. Wagon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekis, labiau dešinė jo pusė (1 t., b. l. 33-48).Registracijos liudijimas patvirtina, kad automobilio „M.

S. Wagon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra kaltinamasis E. B. (1 t., b. l. 50).2012-07-12 specialisto išvada Nr. M 228/12(06) patvirtina, kad Janina E. M. mirė 2012-06-16, 9.30 val. nuo ūmaus nukraujavimo, kepenų dešinės skilties daugybinių sužalojimų, kurie padaryti autoįvykio metu ir tiesiogiai susiję su jos mirtimi (1 t., b. l. 59-63).2012-11-21 specialisto išvada Nr. G 790/12 (06) patvirtina, kad D. V. konstatuoti abiejų šlaunikaulių lūžiai, kairės pėdos I-II padikaulių lūžiai, plėštinė kairio kulno srities žaizda, sunkios formos trauminė galvos smegenų liga, galvos smegenų sumušimas, subarahnoidinė hemoragija, kaukolės pamato vidurinės daubos lūžimas abipus, veidinio nervo sumušimas, kiauryminis pilvo ertmės sužalojimas, pilvo sumušimas su kepenų plyšimu ir tulžies pūslės pažeidimu galėjo būti padaryti autoįvykio metu, o dėl kaukolės pamato kaulų lūžio, kiauryminio pilvo ertmės sužalojimo, uždaro pilvo ertmės organų pažeidimo ir abiejų šlaunikaulių kūnų lūžimo jam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 67-72).2012-09-04 specialisto išvada Nr. G 825/12 (06) patvirtina, kad V.

B. konstatuotos plėštinės žaizdos kaktos srityje ir kairėje pėdoje, odos nubrozdinimai kairėje plaÅ¡takoje, kairio kelio sÄ nario srities sumuÅ¡imas, kairio stipinkaulio lūžimas galėjo bÅ«ti padaryti autoįvykio metu, o dėl kairio stipinkaulio lūžimo tipinėje vietoje jai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 76-78).2012-09-04 specialisto iÅ¡vada Nr. G 826/12 (06) patvirtina, kad L. B. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl juosmeninio II stuburo slankstelio kÅ«no suspaustinio lūžimo, kairio raktikaulio lūžimo, kairės pusės VII, VIII, IX Å¡onkaulių, nes dėl to sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 80-82).Specialisto iÅ¡vada Nr. T-A5640/12 (01) patvirtina, kad 2012-06-16, 10.00 val. paimtame kaltinamojo E. B. kraujyje etilo alkoholio nerasta (1 t., b. l. 99).Specialisto iÅ¡vada Nr. T-A5720/12 (01) patvirtina, kad 2012-06-16, 09.50 val. paimtame nukentėjusiojo D.

V. kraujyje rasta 1,56 promilės etilo alkoholio (1 t., b. l. 101).Medicininės apžiÅ«ros neblaivumui, girtumui nustatyti akte Nr. 6 nurodoma, kad D. V. 2012-06-16 konstatuotas vidutinis girtumo laipsnis (1 t., b. l. 102). (duomenys neskelbtini) valdymo punkto žurnalo turinys patvirtina, kad įvykio vietoje ugniagesiai gelbėtojai rado vienÄ automobilyje prispaustÄ Å¾mogų, kurį iÅ¡laisvino hidraulinių žirklių ir plėstuvų pagalba, o kitiems keturiems nukentėjusiems asmenims pagalbÄ suteikinėjo pravažiuojantys žmonės (1 t., b. l. 114-119).   Paminėti įrodymai leidžia padaryti vienareikÅ¡mę ir neabejotinÄ bei objektyviais duomenimis pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad 2012-06-16, apie 7.40 val., (duomenys neskelbtini) k. teritorijoje, kelio (duomenys neskelbtini) kilometre susidÅ«rė prieÅ¡prieÅ¡ais važiavę automobiliai „M.

S. Wagon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas E. B. ir automobilis „VW Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas D. V., dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu nuo ūmaus nukraujavimo, kepenų dešinės skilties daugybinių sužalojimų mirė Janina E. M., dėl kaukolės pamato kaulų lūžio, dėl kiauryminio pilvo ertmės sužalojimo bei dėl uždaro, chirurginės operacijos metu nustatyto, pilvo ertmės organų pažeidimo, dėl abiejų šlaunikaulių kūnų lūžimo D.

V. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, L. B. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl juosmeninio II stuburo slankstelio kūno suspaustinio lūžimo, kairio raktikaulio lūžimo, kairės pusės VII, VIII, IX šonkaulių lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui, V. B. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairio stipinkaulio lūžimo tipinėje vietoje sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui.Iš jau minėtos T-A5720/12 (01) specialisto išvados matyti, kad D.

V. 2012-06-16, 9.50 val. paimtame kraujyje rasta 1,56 promilės alkoholio, kas leidžia teigti, jog eismo įvykio metu nukentėjusysis neabejotinai buvo neblaivus. Å ia specialisto iÅ¡vada teismas neturi pagrindo abejoti, kadangi tyrimÄ atliko niekaip su įvykiu ar proceso dalyviais susijęs ekspertas, tačiau pažymėtina, kad iÅ¡ medicininės apžiÅ«ros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 6, 20 p. matyti, kad 2012-06-16, 8.30 val. apžiÅ«rint D. V. užfiksuota, kad iÅ¡kvepiamame ore iÅ¡ uoslės alkoholio kvapas neužuodžiamas (b. l. 102, t. 1), o tai prieÅ¡tarauja specialisto iÅ¡vados duomenims.

Tačiau iÅ¡ jau minėtos specialisto iÅ¡vados matyti, kad tyrimo objektas D. V. kraujas sunaikintas 2013-06-26, todėl Å¡io prieÅ¡taravimo paÅ¡alinti nebėra galimybės paskiriant DNR ekspertizę, siekiant nustatyti ar tyrimui tikrai buvo pateiktas bÅ«tent D. V. kraujas, todėl teismas, kaip jau minėta, vadovaujasi specialisto iÅ¡vada dėl girtumo, kadangi alkoholio kvapo jautimas iÅ¡ uoslės yra subjektyvus, juolab, kad reikia atsižvelgti ir į tai, kad tuo metu nukentėjusysis D. V. buvo be sÄ monės.Kaip jau minėta, specialisto iÅ¡vada Nr. T-A5640/12 (01) patvirtina, kad 2012-06-16, 10.00 val. iÅ¡ E. B. paimtame kraujyje alkoholio nerasta, tačiau pažymėtina, kad prieÅ¡ingai nei nukentėjusiojo D.

V., kaltinamojo E. B. medicininės apžiÅ«ros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto byloje nėra. Pažymėtina, kad nors teigiama, jog po įvykio patikrinus E. B. alkotesteriu jis buvo blaivus, tačiau objektyvÅ«s įrodymai Å¡ios aplinkybės nepatvirtina – kaip matyti iÅ¡ byloje esančio alkotesterio kvito (b. l. 35, t. 2) – jis nėra patikimu įrodymu, kadangi nurodoma jo atspausdinimo data - 2000-01-01. Tai, kad dėl to į bylÄ buvo pateiktas policijos pareigÅ«no tarnybinis praneÅ¡imas dėl klaidingos datos iÅ¡spausdinimo bei neva patvirtinantis, kad nebuvo galimybės atlikti pakartotinio tyrimo, neleidžia tikėti minėto kvito duomenimis, juolab, kad duomenų apie kokį nors Å¡io aparato gedimÄ nėra.

Be to, nors tarnybiniame praneÅ¡ime teigiama, kad E. B. buvo skubiai iÅ¡vežtas į Alytaus V. K. ligoninę ir dėl to nebuvo galimybės atlikti pakartotinio tikrinimo, iÅ¡ specialisto iÅ¡vadoje Nr. G827/12(06) užfiksuotų duomenų matyti, kad E. B. stacionare buvo gydomas tik nuo 2012-06-16, 13.15 val., be to, kaip seka iÅ¡ jo paties parodymų, jis įvykio vietoje buvo dar gana ilgÄ laikÄ , o tai paneigia tarnybiniame praneÅ¡ime nurodytus duomenis. Nurodytos aplinkybės verčia abejoti atlikto tyrimo alkotesteriu patikimumu, tačiau neesant prieÅ¡ingų duomenų bei atsižvelgiant į specialisto iÅ¡vadÄ , daroma iÅ¡vada, kad eismo įvykio metu E. B. buvo blaivus. 2012-11-06 eksperto V.

V. specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11-2115 (12) nurodoma, kad automobilio „M. S. Wagon“ greitis susidÅ«rimo metu buvo apie 57 km/h, o prieÅ¡ pat stabdymÄ - apie 90 km/h.. Automobilio „VW Polo“ greitis susidÅ«rimo metu buvo apie 84 km/h, o apskaičiuoti, koks buvo automobilio „VW Polo“ greitis prieÅ¡ eismo įvykį, nustatyti negalima. Automobiliai „M. S. Wagon“ ir „VW Polo“ susidÅ«rė kairėje kelio važiuojamosios dalies pusėje, žiÅ«rint automobilio „M. S. Wagon“ važiavimo kryptimi, ties po eismo įvykio užfiksuota automobilio „M.

S. Wagon“ priekine dalimi. Eismo įvykio eiga buvo tokia - E. B. vairuojamas automobilis „M. S. Wagon“ judėjo keliu (duomenys neskelbtini) kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Šio kelio 23 - ame km E. B., važiuodamas apie 90 km/h greičiu, suko į kairę ir intensyviai stabdė. Intensyviai stabdomas automobilis priešpriešinio eismo juostoje susidūrė su priešpriešiais judėjusiu automobiliu „VW Polo“, vairuojamu D. V.. Automobilis „M. S. Wagon“, judėdamas apie 57 km/h greičiu, priekine dalimi, daugiau dešine puse, trenkė į apie 84 km/h greičiu judėjusio automobilio „VW Polo“ priekinę dalį, daugiau kairę pusę.

SusidÅ«rimo metu tarp automobilių priekinių dalių plokÅ¡tumų buvo smailus kampas, atviras į kairę kelio pusę. Po pirminio smÅ«gio automobilis „M. S. Wagon“ apie savo vertikaliÄ simetrijos ašį sukosi prieÅ¡ laikrodžio rodyklę ir sustojo padėtyje, užfiksuotoje eismo įvykio vietos plane, o automobilis „VW Polo“ po smÅ«gio buvo neženkliai atmuÅ¡tas atgal ir pastumtas į kairę. Automobilis „VW Polo“ sustojo padėtyje, užfiksuotoje eismo įvykio vietos plane.

Buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „M. S. Wagon“ vairuotojo E. B. veiksmai, - važiuodamas keliu (duomenys neskelbtini) kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), suko į kairę ir intensyviai stabdė, dėl to iÅ¡važiavo (judėjo intensyvaus stabdymo režimu) į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ ir joje susidÅ«rė su prieÅ¡prieÅ¡iais judėjusiu automobiliu „VW Polo“ - techniniu požiÅ«riu buvo nepriimtini ir sÄ lygojo Å¡io eismo įvykio kilimÄ . Tirti pateiktoje medžiagoje nėra objektyvių duomenų, kad automobilio „VW Polo“ vairuotojo D.

V. veiksmai techniniu požiÅ«riu bÅ«tų buvę nepriimtini. Be to iÅ¡ iÅ¡vados apraÅ¡omosios dalies matyti, kad sprendžiant iÅ¡ to, kad automobilis VW Polo susidÅ«rimo metu tikėtina buvo pasisukęs 5 laipsnių kampu iÅ¡ kairės į deÅ¡inę, negalima teigti, kad jis prieÅ¡ eismo įvykį buvo iÅ¡važiavęs į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ (1 t., b. l. 91-96).Teisme ekspertas V. V. paaiÅ¡kino, kad medžiaga, kuriÄ gavo tyrimui, buvo iÅ¡ 136 lapų. Jam buvo pateiktos popierinės, nespalvotos nuotraukos ir jų buvo pateikta mažiau nei kitiems ekspertams.

Nuotraukos patvirtino, kad VW Polo deformacijos tęsiasi nuo dešinio sparno ties ratu iki kairiojo sparno, iki durelių, o Mitsubishi deformacijos atvirkščiai, - stipriau deformuotas dešinysis sparnas, nesiekia priekinių durelių. Jis paaiškino, kad stabdymo pėdsakas, policijos užfiksuotas kaip kairysis Mitsubishi pėdsakas, po jo atlikto modeliavimo jam išėjo kaip dešinysis automobilio pėdsakas, nes po susidūrimo modeliavimo automobilis sukosi prieš laikrodžio rodyklę ir atsistojo ant to paties pėdsako, bet jau kairiuoju ratu.

A. M. ratų pusės pėdsakų jis nepastebėjo, nes pateiktos nuotraukos buvo nespalvotos, jis neturėjo tokių galimybių, kaip kiti ekspertai, kurie gavo nuotraukas skaitmeninėje laikmenoje. Patvirtino, kad ne ta pati medžiaga, ne tie patys duomenys gali sÄ lygoti skirtingas ekspertų iÅ¡vadas, tačiau nepaisant to, jog jis skirtingai nustatė kurio Mitsubishi rato pėdsakas yra užfiksuotas įvykio vietos apžiÅ«ros protokole, pagrindas susidÅ«rimo vietai nustatyti yra automobilių Å¡ukės ir jų iÅ¡sidėstymas tarpusavyje.

Å iuo atveju abiejų automobilių priekinės dalys yra prieÅ¡prieÅ¡inėje eismo juostoje ir tarp jų yra Å¡ukės, todėl nekyla abejonių, kad įvykis buvo prieÅ¡prieÅ¡inėje eismo juostoje. Tai patvirtina objektyvÅ«s duomenys. Jei VW Polo buvo iÅ¡važiavęs į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , tai Mitsubishi vairuotojo veiksmų vertinimas priklauso nuo to, prieÅ¡ kiek metrų VW Polo iÅ¡važiavo į prieÅ¡ingÄ eismo juostÄ . Jei Å¡iuo atveju VW Polo buvo įvažiavęs į prieÅ¡prieÅ¡inę juostÄ , tai tikėtina, kad jo sugrįžimas nebuvo prieÅ¡ pat Mitsubishi priekį, nes VW Polo prieÅ¡ susidÅ«rimÄ spėjo iÅ¡sitiesinti.

Tokiose situacijose staigi kliÅ«tis sudaroma tada, kai susidÅ«rimo metu grįžtantis į savo eismo juostÄ automobilis bÅ«na ženkliai pasisukęs į kelio vidurį. Skersai judančios kliÅ«ties ar kliÅ«ties, kuri gali keisti kryptį kelyje, negalima apvažinėti, todėl Mitsubishi vairuotojo nusukimas į kairę buvo nepriimtinas. Jo pozicija yra tokia, kad jei VW Polo iÅ¡važiavo prieÅ¡ 200 metrų ir jis prieÅ¡ 100 metrų spėjo grįžti, tai kokia čia grėsmė. O jei automobilis VW Polo iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ 70 metrų, tai gal ir nesugebėtų grįžti į savo juostÄ ir iÅ¡sitiesinti, tačiau tai priklauso nuo to, kiek jis iÅ¡važiavo prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , tačiau visa tai tėra spėjimas.

Per 70 metrų mašinos neištiesinsi, kad stovėtų lygiagrečiai. Mitsubishi vairuotojas manevruoti sureagavo savo eismo juostoje. Jei VW Polo ir buvo išvažiavęs, tačiau tai nebuvo prieš pat.2013-03-21 specialisto V. M. išvadoje MV 2013-14 nurodoma, kad eismo įvykio, užregistruoto 2012 m. birželio 16 d. apie 7 val. 40 min. kelio (duomenys neskelbtini) 23 km, (duomenys neskelbtini) raj., kurio metu susidūrė automobilis „M. S. Wagon“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas E. B. ir automobilis „VW Polo“ valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo D. V., mechanizmas buvo sekantis: automobilio MITSUBISHI vairuotojas važiavo kryptimi link (duomenys neskelbtini) tam skirta eismo juosta apie 84 km/h greičiu, ir sureagavo stabdymui (tikėtina - ir manevrui) apie 49,7 m iki buvusio susidÅ«rimo vietos. Automobilio VW vairuotojas važiavo kryptimi link (duomenys neskelbtini), betarpiÅ¡kai prieÅ¡ susidÅ«rimÄ su automobiliu MITSUBISHI - įvažiavęs į prieÅ¡ingos krypties eismui skirtÄ kelio pusę, apie 75km/h greičiu. Automobilių MITSUBISHI ir VW susidÅ«rimas įvyko kelio pusėje, skirtoje važiuoti link Alytaus, automobilio MITSUBISHI užpakaliniam kairiam ratui esant apytiksliai ties autoavarijos vietos apžiÅ«ros protokolo priede 3 pozicija pažymėto pėdsako pabaiga - automobilių padėtys susidÅ«rimo metu pavaizduotos 6 pav.

Susidūrimo metu automobilio MITSUBISHI greitis buvo apie 43 km/h, o automobilio VW - apie 75 km/h. Susidūrimo metu tarp automobilių išilginės simetrijos plokštumų buvo apie 152-158° kampas, atviras link transporto priemonių galinių dalių (5-6 pav.). Dėl susidūrimo automobilis VW buvo nublokštas į dešinę apie 3,5 m bei pasisuko nedideliu kampu (apie 10-15°) prieš laikrodžio rodyklę. Automobilis MITSUBISHI po susidūrimo buvo nublokštas į kairę (pagal jo judėjimo kryptį) ir į priekį apie 2 m bei pasisuko apie 45° kampu prieš laikrodžio rodyklę - 7 pav..

Atliktas tyrimas leidžia daryti tokias iÅ¡vadas dėl eismo įvykio dalyvių veiksmų: techniniu požiÅ«riu prieÅ¡ eismo įvykį automobilio MITSUBISHI vairuotojas E. B. privalėjo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo, privalėjo važiuoti kuo arčiau deÅ¡inio važiuojamosios dalies kraÅ¡to nevirÅ¡ydamas leistino greičio, taip pat atsižvelgdamas į važiavimo sÄ lygas, kelio ir transporto priemonės bÅ«klę, meteorologines sÄ lygas, eismo intensyvumÄ pasirinkti tokį važiavimo greitį, kad galėtų sustabdyti vairuojamÄ transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties, jeigu to reikėjo dėl susidariusių aplinkybių turėjo sulėtinti greitį, prireikus sustoti, o pastebėjęs grėsmę eismo saugumui keliantį ir kliÅ«tį jo vairuojamo automobilio judėjimui sudarantį (jo eismo juosta atvažiuojantį) automobilį VW - privalėjo stabdyti vairuojamÄ automobilį arba apvažiuoti kliÅ«tį, jei tai bÅ«tų saugų kitiems eismo dalyviams.

Automobilio VW vairuotojas, iÅ¡važiavus į prieÅ¡ingos krypties eismui skirtÄ kelio pusę, sudarė kliÅ«tį automobilio MITSUBISHI vairuotojui, nes Å¡io automobilio vairuotojas privalėjo nedelsiant imtis veiksmų, kad iÅ¡vengti susidÅ«rimo su kaktomuÅ¡a artėjančiu automobiliu VW. Automobilio MITSUBISHI vairuotojas negalėjo stabdant maksimaliu galimu duotomis kelio sÄ lygomis efektyvumu sustabdyti automobilį iki buvusio susidÅ«rimo vietos, taipogi važiuojant tam skirta eismo juosta (nekeičiant važiavimo krypties) negalėjo saugiai prasilenkti su prieÅ¡ais atvažiuojančiu automobiliu VW, kurio vairuotojas pradėjo sukti į deÅ¡inę (į savo eismo juostÄ ) likus tiktai apie 1 s iki buvusio susidÅ«rimo momento (Å¡is manevras automobilio MITSUBISHI vairuotojui buvo pastebimas, likus tiktai apie 0,5 s iki buvusio susidÅ«rimo momento), likus apie 10 metrų iki susidÅ«rimo vietos.

Tuo atžvilgiu, automobilio MITSUBISHI vairuotojo pasirinktas manevras į kairę techniniu požiÅ«riu buvo priimtinas. Be to, jei automobilio VW vairuotojas betarpiÅ¡kai prieÅ¡ susidÅ«rimÄ nebÅ«tų keitęs važiavimo krypties į deÅ¡inę, tai automobilio MITSUBISHI vairuotojas įvažiavus į prieÅ¡ingos krypties eismui skirtÄ kelio pusę, bÅ«tų apvažiavęs jo eismo juosta artėjantį automobilį VW, todėl automobilio MITSUBISHI vairuotojo veiksmai - įvažiavimas į prieÅ¡ingos krypties eismui skirtÄ kelio pusę, kur įvyko susidÅ«rimas su automobiliu VW, techniniu požiÅ«riu buvo nepriimtini ir buvo priežastiniame ryÅ¡yje su eismo įvykio kilimu tiktai sÄ ryÅ¡yje su automobilio VW vairuotojo nepriimtinais veiksmais, kuris iÅ¡ pradžių važiavo prieÅ¡ingos krypties eismui skirta kelio puse (kaktomuÅ¡a) ir pasuko į deÅ¡inę tiktai betarpiÅ¡kai prieÅ¡ susidÅ«rimÄ su automobiliu H.

T. požiÅ«riu prieÅ¡ eismo įvykį automobilio VW vairuotojas D. V. privalėjo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo, privalėjo važiuoti kuo arčiau deÅ¡inio važiuojamosios dalies kraÅ¡to nevirÅ¡ydamas leistino greičio, taip pat atsižvelgdamas į važiavimo sÄ lygas, kelio ir transporto priemonės bÅ«klę, meteorologines sÄ lygas, eismo intensyvumÄ pasirinkti tokį važiavimo greitį, kad galėtų sustabdyti vairuojamÄ transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties, jeigu to reikėjo dėl susidariusių aplinkybių turėjo sulėtinti greitį, prireikus sustoti.

Tiriant nustatyta, kad automobilio VW vairuotojo veiksmai - važiavo prieÅ¡ingos krypties eismui skirta kelio puse, tuo priversdamas automobilio MITSUBISHI vairuotojÄ keisti važiavimo kryptį ir pasuko iÅ¡ prieÅ¡prieÅ¡inės eismo juostos į deÅ¡inę tiktai betarpiÅ¡kai (likus ne daugiau kaip 1 s iki susidÅ«rimo momento) prieÅ¡ susidÅ«rimÄ su automobiliu MITSUBISHI, buvo priežastiniame ryÅ¡yje su eismo įvykio kilimu, nes automobilio VW vairuotojui važiuojant tam skirta eismo juosta, Mitsubichi vairuotojui nebÅ«tų poreikio keisti važiavimo kryptį ir automobiliai bÅ«tų saugiai prasilenkę.

Automobilio „M. S. Wagon“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo E. B. veiksmai susidariusioje prieÅ¡ eismo įvykį kelio situacijoje - manevravimas į prieÅ¡ingos krypties eismui skirtÄ kelio pusę, buvo vienintelė galimybė iÅ¡vengti susidÅ«rimo su prieÅ¡prieÅ¡ais jo eismo juosta artėjančiu automobiliu „VW Polo“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio „M. S. Wagon“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo veiksmai - įvažiavimas į prieÅ¡ingos eismui skirtÄ kelio pusę, kur įvyko susidÅ«rimas su automobiliu „VW Polo“ valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), techniniu požiÅ«riu buvo nepriimtini ir buvo priežastiniame ryÅ¡yje su eismo įvykio kilimu tiktai sÄ ryÅ¡yje su automobilio „VW Polo“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo nepriimtinais veiksmais, kuris važiavo prieÅ¡prieÅ¡ine eismo juosta (tuo sudarydamas kliÅ«tį automobilio MITSUBISHI vairuotojui ir priversdamas jį keisti važiavimo kryptį) ir pasuko iÅ¡ prieÅ¡prieÅ¡inės eismo juostos į deÅ¡inę tiktai betarpiÅ¡kai prieÅ¡ susidÅ«rimÄ su automobiliu „M.

S. Wagon“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi automobilio „M. S. Wagon“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo veiksmų priežastinis ryÅ¡ys su Å¡iuo eismo įvykio kilimu sÄ lyginis, tai techniniu požiÅ«riu vertintina, kad Å¡io eismo įvykio kilimÄ sÄ lygojo automobilio „VW Polo“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo veiksmai, kuris važiavo prieÅ¡ingos krypties eismui skirta kelio puse, tuo keldamas grėsmę prieÅ¡ais atvažiuojančio automobilio „M. S. Wagon“ valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui, kuris privalėjo keisti važiavimo kryptį, kad išvengti susidūrimo su automobiliu „VW Polo“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, išvados 2.8 p. nurodoma, kad jei automobilio Mitsubichi vairuotojas nebūtų manevravęs į kairę, bet būtų tik stabdęs, automobiliai, kad ir nesaugiai, tačiau teoriškai galėjo prasilenkti (2 t., b. l. 101-123).S. V. M. paaiškino, kad įvykio schemoje pažymėtas 21,3 m pėdsakas yra Mitsubishi kairio ratas pėdsakas, o lygiagrečiai šiam pėdsakui skaitmeninėse nuotraukose matomas dar vienas – dešinio rato pėdsakas.

Mitsubishi kairio rato pėdsakas kelio važiuojamosios dalies kraÅ¡to atžvilgiu yra maždaug 6 laipsnių kampu, todėl automobilis Mitsubishi prieÅ¡ susidÅ«rimÄ su automobiliu VW Polo judėjo kampu, artimu 6 laipsniams. Nuotraukose, kuriose automobilių apgadinimai užfiksuoti iÅ¡ virÅ¡aus, matoma kokiu kampu orientuotos likutinės automobilių deformacijos, todėl buvo gauta, kad tarp automobilių iÅ¡ilginės simetrijos plokÅ¡tumų susidÅ«rimo metu buvo kampas nuo 152 iki 158 laipsnių, o susidÅ«rimo metu automobilis VW Polo judėjo 16-22 laipsnių kampu iÅ¡ kairės į deÅ¡inę, todėl teigia, kad automobilis VW Polo betarpiÅ¡kai prieÅ¡ susidÅ«rimÄ judėjo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ ir suko į deÅ¡inę.

Susidūrimas įvyko ant kelio ištisinės linijos kai automobilio Mitsubishi dešinysis gabaritas ir automobilio VW Polo kairysis gabaritas buvo ties brūkšnine linija. Mitsubishi sukosi prieš laikrodžio rodyklę ir buvo bloškiamas į kairę, o VW Polo buvo bloškiamas į dešinę. Abu automobiliai judėjo link kelkraščio ir jų šukės judėjo kartu, todėl jos atsidūrė toli nuo ašinės kelio linijos. Šukės ir skysčiai nenurodo susidūrimo vietos tiek tiksliai, kiek padangų pėdsakai.

Mitsubishi negalėjo iÅ¡vengti susidÅ«rimo tik stabdydamas ir nenusukdamas, nes visiÅ¡ko sustabdymo atstumas buvo 60,9 m, o tai didesnis atstumas nei 49,7 m atstumas, kuriuo nuo susidÅ«rimo vietos buvo Mitsubishi, kai jo vairuotojas sureagavo į stabdymÄ . Tai reiÅ¡kia, kad jei Mitsubishi vairuotojas tik stabdytų važiuojant tiesiai, bÅ«tų įvykęs automobilių susidÅ«rimas, jei VW automobilio vairuotojas nebÅ«tų nusukęs atgal į deÅ¡inę. IÅ¡ skaičiavimų matyti, jog automobiliai teoriÅ¡kai bÅ«tų prasilenkę, jei Mitsubishi vairuotojas bÅ«tų važiavęs maždaug metras ar arčiau nuo važiuojamosios dalies deÅ¡inio kraÅ¡to, o VW Polo vairuotojas bÅ«tų pasukęs į deÅ¡inę, jei bÅ«tų judėjęs taip, kaip judėjo jo nustatyta trajektorija.

T. M. manevras į deÅ¡inę pusę link kelkraščio, važiuojant 84 km/h greičiu, negali bÅ«ti laikomas saugiu, nes galimas apvirtimas. Automobilių prasilenkimas teoriÅ¡kai bÅ«tų įmanomas ir tuo atveju, jei automobilis VW Polo liktų važiuoti prieÅ¡prieÅ¡ine juosta, o Mitsubishi bÅ«tų sukęs į kairę, tačiau Å¡oninis intervalas tarp jų bÅ«tų nesaugus. Tačiau abiem atvejais tik psichologas galėtų atsakyti ar tokiu greičiu artėjant automobiliams (automobilių suartėjimo greičiui 160 km/h, 44/s) Mitsubishi vairuotojas galėjo suprasti, kad paskutinę akimirkÄ gali saugiai prasilenkti nesukdamas į kairę.

Kilus pavojui Mitsubishi vairuotojas privalėjo manevruoti, nes jei jis bÅ«tų stabdęs toje pačioje eismo juostoje, tai saugus prasilenkimas nebÅ«tų galimas, o manevravimas į deÅ¡inę važiuojant tokiu greičiu yra nesaugus. 2014-02-04 eksperto M. M. ekspertizės akto Nr. 11-2571 iÅ¡vadoje nurodoma, kad tikėtina, kad automobilio „M. S. Wagon“ greitis susidÅ«rimo metu buvo apie 41 km/h, o prieÅ¡ pat stabdymÄ - apie 84 km/h. Tikėtina, kad automobilio „VW Polo“ greitis susidÅ«rimo metu buvo apie 88 km/h, o apskaičiuoti, koks buvo automobilio „VW Polo“ greitis prieÅ¡ eismo įvykį, negalima. Transporto priemonių susidÅ«rimas įvyko kelio (duomenys neskelbtini) kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), kairėje eismo juostoje.

Tikėtinas toks eismo įvykio mechanizmas: E. B. vairuojamas automobilis „M. S. Wagon“ judėjo keliu (duomenys neskelbtini) kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Å io kelio 23 -ame km E. B., važiuodamas apie 84 km/h greičiu, suko į kairę ir intensyviai stabdė. Intensyviai stabdomas ir judėdamas iÅ¡ deÅ¡inės į kairę automobilis įvažiavo į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ , kur susidÅ«rė su prieÅ¡prieÅ¡ai judėjusiu automobiliu „VW Polo“, vairuojamu D.

V.. Automobilis „M. S. Wagon“, judėdamas apie 41 km/h greičiu, priekine dalimi, daugiau dešine puse, trenkėsi į apie 88 km/h greičiu judėjusio automobilio „VW Polo“ priekinę dalį, daugiau kairę pusę. Susidūrimo metu tarp automobilių išilginių ašių buvo bukas apie 162° kampas, atviras link transporto priemonių galinių dalių. Po pirminio smūgio automobilis „M. S. Wagon“ sukosi prieš laikrodžio rodyklę ir sustojo užfiksuotoje eismo įvykio vietos plane.

Automobilis „VW Polo“ po smūgio persislinko link dešinio kelkraščio ir sustojo padėtyje užfiksuotoje eismo įvykio vietos plane. Tikėtina, kad eismo įvykio vietos plane užfiksuotas pėdsakas (3) yra automobilio „M. S. Wagon“ kairiųjų ratų pėdsakas. Tikėtina, kad smūgio metu automobilio „VW Polo“ išilginė ašis ir kelio ašinė linija buvo lygiagrečios. Tikėtina, kad kontakto metu automobilis „M. S. Wagon“ iš dešinės į kairę važiuojamosios dalies dešinio krašto atžvilgiu savo pirmine važiavimo kryptimi buvo pasisukęs apie 29° kampu.

Automobilio „M. S. Wagon“ vairuotojo E. B. veiksmai, - važiuodamas keliu (duomenys neskelbtini) suko į kairę ir intensyviai stabdė, įvažiavo (judėdamas intensyvaus stabdymo režimu) į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ , kur susidÅ«rė su prieÅ¡prieÅ¡ai judėjusiu automobiliu „VW Polo“, - techniniu požiÅ«riu buvo nepriimtini ir sÄ lygojo Å¡io eismo įvykio kilimÄ . Jeigu buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „VW Polo“ vairuotojas D. V. prieÅ¡ eismo įvykį buvo įvažiavęs į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ , taip keldamas grėsmęeismo saugumui ir sudarydamas kliÅ«tį automobilio „M.

S. Wagon“ vairuotojui E. B., tai tokie jo veiksmai techniniu požiÅ«riu sÄ lygojo Å¡io eismo įvykio kilimÄ . Jeigu buvusioje kelio eismo situacijoje automobilis „VW Polo“ iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ , tuo sudarydamas automobilio „M. S. Wagon“ vairuotojui kliÅ«tį, ko pasėkoje iÅ¡kilo grėsmė eismo saugumui, E. B. privalėjo sulėtinti greitį, net visiÅ¡kai sustabdyti transporto priemonę neįvažiuojant į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ . Ä®važiavimas į prieÅ¡ingos krypties eismo juostÄ buvusioje situacijoje techniniu požiÅ«riu yra nepriimtinas.

Automobilio „M. S. Wagon“ vairuotojas E. B., iÅ¡kilus grėsmei eismo saugumui ir mažindamas greitį savo krypties važiavimo eismo juostoje neįvažiuodamas į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ turėjo techninę galimybę iÅ¡vengti eismo įvykio (b. l. 85-93, t. 3). E. M. M. paaiÅ¡kino, kad iÅ¡ skaitmeninės nuotraukos nustatė, jog ant kelio yra likę automobilio Mitsubishi abiejų ratų pėdsakai – tiek deÅ¡inio, tiek kairio. To nebuvo užfiksuota eismo įvykio plane. Jis nustatė, jog tikėtina, kad VW Polo, prieÅ¡ pat susidÅ«rimÄ važiavo tiesiai, nes VW Polo iÅ¡ilginė aÅ¡is ir kelio aÅ¡inė linija tikėtinai buvo lygiagrečios.

Kokiu kampu VW Polo važiavo prieÅ¡ susidÅ«rimÄ nustatyti negalima, nes nėra jokių VW Polo pėdsakų. Eismo įvykio metu VW Polo buvo savo juostoje, o kur jis buvo prieÅ¡ tai, ekspertas atsakyti negali. Taip pat nustatė VW Polo greitį susidÅ«rimo metu, tačiau negali nustatyti jo greičio prieÅ¡ susidÅ«rimÄ , negali nustatyti ar jis greitėjo, ar mažino greitį. Tuo tarpu nustatyta, kad Mitsubishi mažino greitį, nes buvo stabdymo pėdsakas. SusidÅ«rimo vieta nustatyta atsižvelgiant į skysčio dėmę ant kelio ir Å¡ukių koncentracijÄ .

SusidÅ«rimo vietos atskaitos taÅ¡ku paimta skysčio dėmė, o Å¡ukės bÅ«na barstomos automobilių atsiskyrimo metu. Mitsubishi pėdsakas yra nežymaus puslankio formos, bet tai matoma tik iÅ¡ spalvotos nuotraukos. IÅ¡ įvykio plano nustatyti Å¡io pėdsako kampo negalima. Mitsubishi vairuotojas turėjo galimybę iÅ¡vengti susidÅ«rimo jei bÅ«tų važiavęs tiesiai, nes susidÅ«rimas įvyko prieÅ¡prieÅ¡inėje eismo juostoje. Nusukimas į prieÅ¡prieÅ¡inę juostÄ techniniu požiÅ«riu yra nepriimtinas.

Jei VW Polo iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ , Mitsubishi vairuotojas turėjo lėtinti greitį arba visai sustoti. A. M. pėdsakų puslankio forma atspindi, kad vairuotojas ne tik stabdė, bet ir suko į kairę, todėl tikėtina, kad ne tik stabdant, bet ir vairu buvo bandoma iÅ¡vengti kažko. Kelių eismo taisyklės leidžia apvažiuoti kliÅ«tį jei kliÅ«tis nejudanti, tačiau jei tai judantis objektas, nustatyti tolimesnių jo veiksmų negalima, dėl to ir apvažiavimas ar nusukimas techniniu požiÅ«riu yra nepriimtinas.

Važiuojant pamačius kliÅ«tį reikia pristabdyti, sumažint greitį, įsitikint, kokia tai kliÅ«tis. Eismo įvykis įvyko prieÅ¡prieÅ¡inėje eismo juostoje. Tikėtina, kad jokio VW Polo pasukimo pagal kelio aÅ¡inę linijÄ nebuvo. Per kokį atstumÄ VW Polo galėtų grįžti į savo juostÄ pasakyti negalima, tačiau per 10 metrų tikrai neiÅ¡suksi, nes yra nemažas greitis. IÅ¡ paminėtos 2012-11-06 specialisto iÅ¡vados bei 2014-02-04 ekspertizės akto bei juos teikusių asmenų apklausos, neabejotinai nustatyta, kad eismo įvykis įvyko automobilio VW Polo judėjimo eismo juostoje, t.y. prieÅ¡prieÅ¡inėje eismo juostoje automobiliui Mitsubichi.

Tai neabejotinai atsispindi ir eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokole, fotolentelėse bei plane ir eismo įvykio vietos schemoje. Nurodyti įrodymai iÅ¡ esmės paneigia liudytojų V. B. ir L. B. parodymus, kad eismo įvykis įvyko daugiau kelio viduryje, juolab, kad ir pats kaltinamasis pripažino, kad eismo įvykis įvyko daugiau prieÅ¡prieÅ¡inėje eismo juostoje. Be to, kaip seka iÅ¡ paminėtų liudytojų bei kaltinamojo parodymų, automobilis VW Polo į jų eismo juostÄ pradėjo važiuoti likus iki jų apie 50-70 metrų.

Pagal liudytojos V. B. parodymus, tik likus iki jų automobilio 15 metrų baltas automobilis visas atsidÅ«rė jų kelio juostoje įstrižai prieÅ¡ais juos, o likus 10 metrų staigiai pasuko atgal į deÅ¡inę ir jos sÅ«nui dar neiÅ¡važiavus į kairę kelio pusę, maždaug ties kelio vidurio juosta, trenkėsi į jų maÅ¡inos deÅ¡inę pusę. Pagal liudytojos L. B. parodymus, likus iki jų 10 metrų to automobilio vairuotojas pakėlė galvÄ ir staigiai pasuko atgal į savo eismo juostÄ .

Jų automobilis susidÅ«rimo metu buvo pasuktas įstrižai į kairę, kad nesusidurtų. Automobiliai susidÅ«rė kai jų automobilis dar nebuvo iÅ¡važiavęs į kairę kelio pusę, ties kelio vidurio juosta. Tačiau, kaip seka specialisto ir eksperto iÅ¡vadų, apklausų gauti duomenys apie automobilių judėjimo prieÅ¡prieÅ¡ais greičius bei nuvažiuojamÄ atstumÄ per 1 s, leidžia teigti, kad iki automobilių likus tik 10-15 metrų atstumui, automobilis VW Polo niekaip nebÅ«tų spėjęs sugrįžti į savo eismo juostÄ ir iÅ¡sitiesinti.

E. M. M. nurodė, kad per kokį atstumÄ VW Polo galėtų grįžti į savo juostÄ pasakyti negalima, tačiau per 10 metrų tikrai neiÅ¡suksi, nes yra nemažas greitis. V. V. parodė, kad per 70 metrų maÅ¡inos neiÅ¡tiesinsi, kad stovėtų lygiagrečiai. Nurodytos aplinkybės leidžia suabejoti liudytojų L. B. ir V. B. bei kaltinamojo parodymų objektyvumu, juolab, kad kaip teisingai pažymėta apeliaciniame skunde, jie apie įvykio aplinkybes apklausti praėjus gana ilgam laiko tarpui: E. B. apklaustas įtariamuoju tik 2012-07-26 (b. l. 40-41, t. 2), liudytoja V.

B. – 2012-08-01 (b. l. 14-15, t. 2), liudytoja L. B. – 2012-08-01 (b. l. 20-21, t.2), nors nei vienas iÅ¡ paminėtų asmenų po eismo įvykio nebuvo sužalotas taip, kad tokį ilgÄ laiko tarpÄ negalėtų bÅ«ti apklausiami - V. B. jau įvykio dienÄ buvo iÅ¡leista ambulatoriniam gydymui (b. l. 77-78, t.1), L. B. ambulatoriniam gydymui iÅ¡raÅ¡yta 2012-06-26 (b. l. 81-82, t.1), tuo tarpu kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos sužalojimai E. B. netrukdė dar tÄ pačiÄ dienÄ atsiimti į eismo įvykį patekusio automobilio, buvo gydomas nuo 2012-06-16 iki 2012-06-22, kada buvo iÅ¡raÅ¡ytas ambulatoriniam gydymui (b. l. 85-86, t. 1).

Tai, kad paminėti asmenys nebuvo apklausti netrukus po įvykio neabejotinai turėjo įtakos ikiteisminio tyrimo sėkmei ir leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas netinkamai, t.y. pažeidžiant BPK 1 str. 1 d. reikalavimus. BPK 89 str. 1 d. numato, kad specialistas yra reikiamų specialių žinių ir įgÅ«džių turintis asmuo, kuriam pavedama atlikti objektų tyrimÄ ir pateikti iÅ¡vadÄ ar paaiÅ¡kinimus jo kompetencijos klausimais. Specialisto iÅ¡vadÄ V. M. davė turėdamas reikiamÄ kvalifikacijÄ , reikiamų žinių jis turėjo ir apklausiamas teisme, todėl vien tai, kad jis teismo posėdžio protokole įvardintas kaip ekspertas, neduoda pagrindo teigti, kad Å¡io specialisto iÅ¡vados yra niekinės – jos vertintinos kitų įrodymų kontekste. Nors specialisto iÅ¡vadÄ davęs V.

M. teigia, kad eismo įvykio vieta yra kiek kita nei aukščiau minimų iÅ¡vadų, tačiau jų iÅ¡ esmės ir nepaneigia, prieÅ¡ingai – nemaÅ¾Ä dalį jų patvirtina, tačiau specialisto V. M. iÅ¡vados apraÅ¡omojoje dalyje nurodyti duomenys apie eismo įvykio kilimo mechanizmÄ , E. B. veiksmų priimtinumÄ manevruojant į prieÅ¡ingos krypties eismo juostÄ , leidžia suabejoti jo iÅ¡vados pagrįstumu, kadangi prieÅ¡tarauja net 2 atitinkamų specialistų iÅ¡vadoms bei objektyviai nustatytoms aplinkybėms, Kelių eismo taisyklių reikalavimams, kadangi Kelių eismo taisyklių 106 p. nurodo, kad „PrieÅ¡ pradėdamas važiuoti, prieÅ¡ persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti keliÄ (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams“, 134 p. – „jeigu atsirado kliÅ«tis ar iÅ¡kilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiÅ¡kai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliÅ«tį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams“.

Kaip matyti iÅ¡ aptariamo specialisto iÅ¡vados, iÅ¡vados iÅ¡ esmės grindžiamos prielaidomis, atmetant objektyvius duomenis (fiksuotÄ skysčio iÅ¡siliejimo vietÄ , Å¡ukių vietas), neatsižvelgiant ir nevertinant liudytojų L. B., V. B. nurodytų atstumo dėl VW Polo automobilio manevro į savo eismo juostÄ likus tik 10-15 metrų iki jų automobilio. Be to, kaip matyti iÅ¡ specialisto iÅ¡vados 2.7 p. nurodytų duomenų, automobilio Mitsubishi vairuotojas sureagavo stabdymui bÅ«damas apie 49,7 m iki susidÅ«rimo vietos ir apie 2,5 s iki susidÅ«rimo, kai tuo tarpu automobilis VW pagal nustatytÄ greitį buvo už 52,1 metro nuo susidÅ«rimo vietos, tačiau tokiu atveju gaunasi, jog atstumas tarp automobilių iki Mitsubichi vairuotojo manevro į kairę pradžios buvo ne mažesnis nei nurodytų atstumų suma (101,8 metrų), t.y. gana ženkliai didesnis nei nurodė pats kaltinamasis bei liudytojai.

Pažymėtina ir tai, kad iÅ¡ minimo specialisto iÅ¡vados bei jo apklausos teisme seka, kad automobilių suartėjimo greitis per sekundę buvo apie 44 metrai, tuo tarpu savo iÅ¡vadoje specialistas teigia, kad „tik likus apie 0,5 s iki buvusio susidÅ«rimo su automobiliu Mitsubichi prasidėjo pastebimas automobilio VW pasisukimas į deÅ¡inę (iÅ¡vados 13 lapas, apatinė pastraipa), todėl įvertinus anksčiau paminėtÄ judėjimo greitį per sekundę, gaunamas 22 metrų atstumas likus 0,5 s iki susidÅ«rimo, tuo tarpu iÅ¡vados 2.8 p. jau teigiama, kad VW pasisukimas į deÅ¡inę galėjo bÅ«ti matomas likus tik 10 metrų iki susidÅ«rimo vietos.

Be to, iÅ¡vados 2.6 p. teigiama, kad automobilio VW vairuotojas likus apie 1 s iki susidÅ«rimo ir apie 21 metro atstumui, atliko ekstremalų posÅ«kio manevrÄ , pasukdamas vairaratį 180 laipsnių kampu, tačiau jokių tokio staigaus sukimo objektyvių požymių ant kelio dangos užfiksuota nebuvo. Remiantis iÅ¡dėstytu teismas Å¡io specialisto iÅ¡vadas, prieÅ¡taraujančias KET reikalavimams bei kitų specialistų (eksperto) iÅ¡vadoms atmeta kaip nepagrįstas ir neįtikinamas. Kaip jau buvo minėta, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusysis eismo įvykio metu buvo neblaivus, jam nustatytas ne mažesnis nei 1,56 promilės girtumas.

Specialistų iÅ¡vados patvirtina, kad kaltinamasis savo vairuojamÄ automobilį stabdė, suko į kairę, t.y. prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ . Tiek kaltinamasis, tiek liudytojos V. B., tiek L. B. nurodė, kad tokio veiksmo priežastis buvo prieÅ¡ais atvažiuojantis automobilis. Ä®vertinus nukentėjusiojo girtumÄ Å¡ia aplinkybe teismas neturi pagrindo netikėti, tačiau aukščiau iÅ¡dėstytų motyvų pagrindu daroma iÅ¡vada, kad aptariamu atveju atstumas iki artėjančių automobilių buvo didesnis nei nurodoma kaltinamojo ir liudytojų parodymuose, nes prieÅ¡ingu atveju nukentėjusiojo automobilis nebÅ«tų spėjęs grįžti į savo eismo juostÄ ir iÅ¡sitiesinti.

Todėl daroma iÅ¡vada, kad kaltinamasis E. B., pamatęs link jo artėjantį nukentėjusiojo automobilį, netinkamai įvertino situacijÄ ir pasirinko netinkamÄ susidariusios situacijos sprendimo bÅ«dÄ â€“ manevrÄ Ä¯ prieÅ¡ingos krypties eismo juostÄ , o ne KET 134 p. reikalavimus atitinkantį sprendimÄ ir tokiu bÅ«du pažeidė KET 9 ir 106 p. reikalavimus.Visuma paminėtų aplinkybių, paneigia pirmos instancijos teismo iÅ¡vadas, kad taip manevruoti E. B. galėjo vadovaudamasis skundžiamame nuosprendyje nurodytais KET punktais – tai tėra pirmos instancijos teismo Å¡ių taisyklių nepagrįsta interpretacija.

Pažymėtina ir tai, kad apylinkės teismo iÅ¡vada, jog automobiliams saugiai prasilenkti sukliudė ne kaltinamasis, o pats nukentėjusysis D. V., kuris iÅ¡ pradžių privertęs kaltinamÄ jį iÅ¡važiuoti į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ , po to, neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, vėl pakeitė važiavimo kryptį ir grįžo į savo eismo juostÄ , kai joje jau buvo kaltinamojo automobilis, prieÅ¡tarauja KET reikalavimams (KET 9, 125, 134 p.) bei objektyviai nustatytoms aplinkybėms, kadangi prieÅ¡ingai nei teigiama apylinkės teismo nuosprendyje, VW Polo vairuotojas bÅ«damas iÅ¡važiavęs į prieÅ¡ingÄ eismo juostÄ ir pastebėjęs prieÅ¡ais atvažiuojantį kaltinamojo automobilį, privalėjo kuo skubiau grįžti į savo eismo juostÄ , todėl apylinkės teismo iÅ¡vada, kad net ir abiems vairuotojams pažeidus draudimÄ iÅ¡važiuoti į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , jų automobiliai nebÅ«tų susidÅ«rę, o bÅ«tų prasilenkę, jeigu nukentėjusysis D.

V. nebÅ«tų vėl grįžęs į savo eismo juostÄ ir antrÄ kartÄ nebÅ«tų sudaręs kaltinamajam kliÅ«ties, yra nepagrįsta. Nepagrįsta ir apylinkės teismo padaryta iÅ¡vada, kad net ir įvertinus tokius kaltinamojo E. B. veiksmus kaip prieÅ¡taravusius Kelių eismo taisyklių reikalavimams, Å¡ioje situacijoje tarp tokių veiksmų ir kilusių padarinių nėra priežastinio ryÅ¡io. PrieÅ¡ingai – iÅ¡ iÅ¡tirtų įrodymų seka, kad automobilis VW Polo, vairuojamas D. V. spėjo grįžti į savo eismo juostÄ iki eismo įvykio pradžios, todėl jei kaltinamasis tuo metu nebÅ«tų buvęs iÅ¡važiavęs į prieÅ¡ingÄ eismo juostÄ , eismo įvykis nebÅ«tų įvykęs. E. B., bÅ«damas vairuotoju neįsitikino, kad toks manevras bus saugus, nors akivaizdu, jog turėdamas vairuotojo pažymėjimÄ bei reikiamÄ vairuoti transporto priemones kategorijÄ , atsižvelgiant į veikos aplinkybes, turėjo ir galėjo numatyti, kad prieÅ¡ais atvažiuojančios transporto priemonės vairuotojas, esant pakankam atstumui iki jo, gali spėti grįžti į savo eismo juostÄ ir dėl to įvykti eismo įvykis, t.y. kad jo (kaltinamojo) padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalÄ kito asmens sveikatai, tačiau to nenumatė, todėl daroma iÅ¡vada, kad nusikalstama veika padaryta neatsargiai dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo.

IÅ¡dėstytos aplinkybės duoda pagrindÄ padaryti iÅ¡vadÄ , kad kaltinamojo veiksmai pagal BK 281 str. 5 d. kvalifikuoti teisingai. Dėl bausmės skyrimoBK 41 str. numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).Kolegija nenustatė E. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Skirdama kaltinamajam E. B. bausmę, kolegija atsižvelgia į tai, kad jis neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, anksčiau už KET pažeidimus nebaustas.

E. B. padarytas nusikaltimas priskiriamas prie neatsargių. Be to, kolegija nustatydama bausmės dydį atsižvelgia ir į nukentėjusiojo D. V. neatsargų elgesį, į tai, kad kiti sužalojimus patyrę asmenys (išskyrus nukentėjusįjį D. V.) bei žuvusiosios artimieji jam pretenzijų nereiškia, todėl kolegija sprendžia, kad kaltinamajam turi būti skiriama straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, kurios dydis, netgi nesant atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatomas mažesnis, nei įstatyme už neatsargius nusikaltimus numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

Atsižvelgiant į visumÄ aptartų aplinkybių, E. B. skirtina 2 metų 6 mėn. terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Kaltinamasis nuo nusikalstamos veikos padarymo daugiau nusikalstamų veikų nepadarė, dirba, iÅ¡laiko du mažamečius vaikus, charakterizuojamas teigiamai, todėl teismas turi pagrindÄ manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 2 metų laikotarpiui, skiriant BK 75 str. 2 d. 1 p., 8 p., numatytas pareigas bei BK 71 str. numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Lietuvos Respublikos BK 68 str. 1 d. nurodyta tik viena privaloma uždraudimo naudotis specialia teise, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemonę, taikymo sÄ lyga – kai asmuo, naudodamasis ta specialia teise, padaro nusikalstamÄ veikÄ . Taigi, pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ uždraudimas naudotis specialia teise yra terminuotas draudimas naudotis tokia teise, kuria naudojantis padaryta nusikalstama veika. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nors Lietuvos Respublikos BK 68 str. numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau Å¡io straipsnio paskirtis ir taikymo sÄ lygos suponuoja pareigÄ teismams visais atvejais, kai padaromas Lietuvos Respublikos BK 281 str. nurodytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimÄ .

Teismų praktikoje Å¡i baudžiamojo poveikio priemonė paprastai skiriama, nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, Lietuvos Respublikos BK 281 str. nurodytÄ nusikaltimÄ padarė Å¡iurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų. Vien tai, kad Lietuvos Respublikos BK 281 str. nurodytÄ nusikaltimÄ padarė asmuo, kurio darbas tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu, nėra pagrindas atsisakyti skirti Lietuvos Respublikos BK 68 str. numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę (net jeigu uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas iÅ¡ esmės reikÅ¡tų atėmimÄ dirbti šį darbÄ ).

Teismas Å¡iÄ aplinkybę turi įvertinti kartu su kitais bylos duomenimis. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nuteistam asmeniui, nereiÅ¡kia, kad jos paskyrimas prieÅ¡tarauja teisingumo principui ir kad teismas jÄ paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamÄ jį įstatymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės bylos Nr. 2K-69/2006, 2K-317/2008, 2K-366/2008, 2K-353/2009, 2K-85/2010, 2K-103/2010, 2K-20/2011, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apžvalga dėl teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (Lietuvos Respublikos BK 281 str.) baudžiamosiose bylose, Teismų praktika Nr. 30).E. B. nusikaltimÄ padarė neatsargiai, anksčiau už KET pažeidimus nėra baustas, nusikaltimo padarymÄ lėmė ir prieÅ¡ tai atlikti paties nukentėjusiojo D.

V. veiksmai, padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobÅ«džio, todėl nors ir sukėlė skaudžias pasekmes (tame tarpe ir žmogaus žūtį), teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 str. paskyrimo (baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas nėra privalomas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, plenarinės sesijos nutartis 2K-P-6/2010). Dėl civilinių ieÅ¡kiniųNukentėjusios L. B. ir V. B. kaltinamajam civilinių ieÅ¡kinių nepareiÅ¡kė.

Nukentėjusysis D. V. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo prašė priteisti: iÅ¡ atsakovo (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo - 15033,47 Lt turtinės ir 17264 Lt neturtinės (ieÅ¡kinio reikalavime apie šį reikalavimÄ nepasisakyta), o iÅ¡ kaltinamojo E. B. – 332736 Lt neturtinės žalos (viso neturtinė žala įvertinta 350000 Lt, tačiau likusi suma kaip nurodoma ieÅ¡kinio motyvuose praÅ¡oma priteisti iÅ¡ draudimo bendrovės) bei atstovavimo iÅ¡laidas (b. l. 116-129, t. 2). Lietuvos Respublikos BPK 115 straipsnio 1 dalis teismÄ Ä¯pareigoja visais atvejais iÅ¡spręsti civilinio ieÅ¡kinio klausimÄ .

Ir tik iÅ¡imtinais atvejais, jei negalima apskaičiuoti civilinio ieÅ¡kinio dydžio neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, baudžiamojo proceso įstatymas suteikia teismui teisę pripažinti ieÅ¡kovui teisę į civilinio ieÅ¡kinio patenkinimÄ , ieÅ¡kinio dydžio klausimÄ perduodant spręsti civilinio proceso tvarka. Sprendžiant civilinio ieÅ¡kinio klausimÄ , kolegija pripažįsta, kad nukentėjusiajam D. V. nusikaltimu buvo padaryta tiek turtinė, tiek neturtinė žala, už kurios atlyginimÄ yra atsakingas nusikaltimÄ padaręs asmuo ir Å¡io asmens civilinę atsakomybę apdraudusi draudimo bendrovė, tačiau įvertinus į bylÄ pateiktus duomenis, jie yra nepakankami, kad bÅ«tų galima priimti atitinkamÄ sprendimÄ dėl pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio.

Kaip matyti iÅ¡ 2014-06-03 ir 2014-06-23 teisiamųjų posėdžių protokolų, apylinkės teismas buvo įpareigojęs nukentėjusiojo atstovÄ pateikti duomenis apie nukentėjusiojo gautÄ darbo užmokestį, darbo laikÄ , tačiau jų negavus nusprendė bylos nagrinėjimÄ baigti. Byloje esančių duomenų nepakanka, kad bÅ«tų iÅ¡spręstas turtinės žalos atlyginimo klausimas, nors akivaizdu, jog ji buvo patirta, tačiau jos dydžio negavus papildomos medžiagos, nustatyti negalima. Apie tai jau bylos nagrinėjimo teisme metu buvo nurodžiusi ir už žalos atlyginimÄ atsakinga draudimo bendrovė (b. l. 156, t. 3).

Be to, nukentėjusiojo atstovas, baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad nukentėjusysis prašo priteisti jau 24000 Lt negautų pajamų, tačiau pats nukentėjusysis teismo posėdyje nedalyvavo, tokio dydžio civilinis ieškinys pareikštas nebuvo. LR CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

O minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes – tame tarpe ir į nukentėjusiojo turtinę padėtį, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kaip jau buvo minėta, turtinės žalos dydis nėra aiÅ¡kus, todėl atsižvelgiant į pastarÄ jį kriterijų nustatyti neturtinės žalos dydį nėra galimybių. Be to, byloje nesurinkti absoliučiai jokie įrodymai pagrindžiantys E. B. turtinę padėtį. Ä®rodymų tyrimo dėl Å¡ių aplinkybių bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme atlikti nebuvo praÅ¡oma. Å ių aplinkybių nustatymas apeliacinės instancijos teisme, byloje pareikalautų baudžiamojo proceso tikslų prasme nepateisinamai didelių laiko ir procesinių sÄ naudų, todėl BPK 115 straipsnio 2 dalies pagrindu, nukentėjusiajam pripažintina teisė į civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, Å¡io ieÅ¡kinio dydžio klausimÄ perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka pirmos instancijos teismui.Dėl proceso iÅ¡laidų priteisimoByloje pateikti kvitai patvirtina, kad nukentėjusysis sumokėjo už atstovavimÄ jį atstovavusiam advokatui 8000 Lt (b. l. 130, 131, t. 2).

BPK 106 str. 2 d. numatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti, todėl Å¡ios iÅ¡laidos laikomos pagrįstomis ir priteistinos nukentėjusiajam D. V. iÅ¡ kaltinamojo E. B.. Daiktai turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktiniai diskai, kartu su byla perduoti Kauno apygardos teismui – saugotina kartu su byla (BPK 96 str. 1 d. 4 p. 94 str. 1 d. 3 p.).Kardomoji priemonė paskirta nebuvo, nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Proceso iÅ¡laidų nėra. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d., 329 straipsnio 2 punktu, n u s p r e n d ž i a : Kauno apygardos prokuratÅ«ros Alytaus apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro ir nukentėjusiojo D. V. apeliacinius skundus tenkinti iÅ¡ dalies.Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 28 d. nuosprendį, kuriuo E. B. dėl kaltinimo pagal BK 281 str. 5 d. iÅ¡teisintas, panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį:E. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje ir nuteisti jį 2 (dvejiems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams terminuoto laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 2 d. 1, 8 p., 71 str., paskirtos bausmės vykdymÄ atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant E. B. per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo asmeniÅ¡kai atsipraÅ¡yti nukentėjusiojo D. V., per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo ir paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 20 (dvideÅ¡imties) MGL, tai yra 2600 Lt (atitinkančiÄ 753 eurus) dydžio įmokÄ Ä¯ nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ .

Ä®mokÄ sumokant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos (įmonės kodas 188604955) Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), AB banke „Swedbank“, mokėjimo paskirtyje nurodant vardÄ , pavardę, asmens kodÄ (asmens, kuriam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė).Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 2 d., pripažinti nukentėjusiajam D. V. teisę į civilinio ieÅ¡kinio dėl turtinės ir neturtinės žalos patenkinimÄ iÅ¡ kaltinamojo E. B. ir draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) veikiančios per Lietuvos filialÄ , o klausimÄ dėl civilinio ieÅ¡kinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka, pirmos instancijos teismui.IÅ¡ kaltinamojo E. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) priteisti 8000 Lt (aÅ¡tuonis tÅ«kstančius litų – atitinka 2316,96 euro) turėtų iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ nukentėjusiajam D.

V..Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinius diskus kartu su byla perduotas Kauno apygardos teismui, palikti saugoti kartu su byla. Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos. Kolegijos pirmininkas                           Albinas Antanaitis Teisėjai                                                                                                              Valdas Vitunskas                        Algirdas Jaliniauskas             Â