2023-01-11 Nr. AB-932-3-62-3-00469-2021-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-750-662/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00469-2021-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Ernesto Spruogio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. A. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamam Laisvės atėmimo vietų ligoninės (po reorganizavimo – Lietuvos kalėjimų tarnyba), dėl sprendimų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas V. A. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL), 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas tvirtino, kad laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 22 d. iki 2021 m. vasario 23 d. jis buvo laikomas LAVL teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Pareiškėjas siekė dalyvauti bet kokiose socialinės reabilitacijos programose, tačiau jam nesuteikta galimybė užsiimti kokia nors edukacine, reabilitacine veikla, (duomenys neskelbtini) net neįrengtas laisvalaikio kambarys. Pareigūnai nuolat žemino, provokavo pareiškėją, jį įžeidinėjo. 2020 m. gruodžio 22 d. naktį pareiškėjas buvo pažadintas, nuvestas į kitą pastatą, ten prabuvo kelias valandas be jokios priežasties, o per tuo metu atliktą kratą dingo kai kurie asmeniniai jo daiktai. Nuo 2020 m. gruodžio 23 d. kameroje pareiškėjas yra nuolat filmuojamas, todėl negali atlikti religinių apeigų, mankštintis, nes pareigūnai iš jo juokdavosi. Pareiškėjas per pasivaikščiojimus turėjo būti su antrankiais. Išduota pižama buvo prastos kokybės, netinkamo dydžio, patalynė ir pižama buvo retai skalbiamos. Kamerose nebuvo ventiliacijos. Kirpėjo paslaugos teikiamos pažeidžiant higienos reikalavimus. Vaizdo skambučių kokybė buvo labai prasta, jie dažnai nutrūkdavo ir, norint paskambinti iš naujo, tekdavo teikti naują prašymą ir gauti naują leidimą. Maitinimas buvo vykdomas nesilaikant maisto saugos ir tvarkymo taisyklių. Pareiškėjas teigė dėl tinkamų laikymo sąlygų neužtikrinimo patyręs pažeminimą, diskriminaciją, papildomus suvaržymus, sveikatos pablogėjimą ir kt.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujamas Laisvės atėmimo vietų ligoninės, atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

4. Atsakovo nuomone, pareiškėjas LAVL (duomenys neskelbtini) skyriuje buvo laikomas iš esmės tinkamomis sąlygomis. Kratos vykdomos pagal teisės aktų reikalavimus, o dėl per 2020 m. gruodžio 22 d. kratą paimtų daiktų atliekamas ikiteisminis tyrimas. Išduodamos pižamos yra kokybiškos, standartinių dydžių, keičiamos kas savaitę arba dažniau, atsižvelgiant į jų užterštumą. Patalynė ir rankšluosčiai taip pat skalbiami kas savaitę. Kamerų tipo patalpos vėdinamos praveriant langą, jose įrengta ir mechaninė patalpų vėdinimo sistema. Kirpyklos patalpos įrengtos laikantis teisės aktų reikalavimų, ir pareiškėjas nenurodė konkrečių pažeidimų jose. LAVL visiems suimtiesiems ir nuteistiesiems užtikrinama galimybė paskambinti telefonu, o pareiškėjo nusiskundimai šiuo aspektu yra deklaratyvūs. Prieš pateikiant pagamintą maistą suimtiesiems ir nuteistiesiems, maistas pereina tam tikras stadijas, kurios visiškai eliminuoja bet kokią galimybę pateikti netinkamos kokybės maisto produktus ar patiekalus. Priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes ir vaizdo kameras, siekdamas užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose ir pan. Antrankiai naudojami agresyviai besielgiantiems ir žalotis linkusiems nuteistiesiems. LAVL (duomenys neskelbtini) skyriuje laikomiems nuteistiesiems taikomi griežtesni izoliavimo reikalavimai, jie nevedami į bendrojo ugdymo ir profesines mokyklas, jiems vykdomos individualios konsultacijos. Pareiškėjui buvo vykdomos socialinės reabilitacijos programos, su juo bendravo psichologai ir resocializacijos skyriaus darbuotojai. Atsakovas teigė, kad pareiškėjas neįrodė būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimu atmetė pareiškėjo V. A. skundą.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 22 d. iki 2021 m. vasario 23 d. buvo paskirtas į (duomenys neskelbtini). Byloje pateikti duomenys (Resocializacijos skyriaus specialisto 2021 m. kovo 31 d. pažyma Nr. 19-191) patvirtina, kad pareiškėjui, atsižvelgiant į tai, jog jis buvo kalinamas užkrečiamųjų ligų skyriuje, buvo sudarytos sąlygos skaityti knygas, spręsti kryžiažodžius, žaisti stalo žaidimus, pasivaikščioti atskirame kiemelyje, kuriame įrengtas sporto inventorius. Pareiškėjas taip pat galėjo dalyvauti susitikimuose su dvasininku, Veikliųjų žmonių renginiuose (iki Covid-19 pandemijos paskelbimo), (duomenys neskelbtini) korpuso turnyruose (baudinių mėtymo, domino žaidimo).

Su pareiškėju bendravo socialinės reabilitacijos specialistas. Pareiškėjas skunde nenurodė, kada konkrečiai ir kokiuose pageidaujamuose užsiėmimuose jam nebuvo leista dalyvauti. LAVL, atsakydama į pareiškėjo 2020 m. birželio 2 d., 3 d. ir 10 d. skundus dėl neorganizuojamos socialinės reabilitacijos ir prašymą nuvesti į biblioteką, 2020 m. birželio 29 d. rašte Nr. 7-716 išsamiai paaiškino, kad, pagal pareiškėjo individualų socialinės reabilitacijos planą, kuris sudarytas atsižvelgiant į jo asmenybę, kriminogeninius veiksnius, taip pat įkalinimo įstaigos režimą, pareiškėjui taikytinos socialinės reabilitacijos priemonės yra motyvaciniai pokalbiai su socialinės reabilitacijos specialistais ir psichologais bei individuali švietėjiška veikla; pareiškėjui paaiškinta, kokie dvasininkai, savanoriai bei kiti pagalbą teikiantys asmenys lankosi ligoninėje ir kad, pareiškėjui išreiškus pageidavimą (pažymima, kad dėl susitikimo su minėtais atstovais jis nėra kreipęsis), būtų sudarytos sąlygos su šiais asmenimis susitikti pokalbiams; nurodytos ir kitos suteiktinos socialinės reabilitacijos priemonės ir paaiškinta, kad pareiškėjas dėl jų įgyvendinimo turi kreiptis į socialinės reabilitacijos specialistą.

Teismas pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad jam buvo neleidžiama dalyvauti socialinės reabilitacijos programose ir užsiimti bet kokia prasminga veikla, jam to pageidaujant, taip pat duomenų apie paties pareiškėjo iniciatyvą, siekiant užsiimti leistina veikla, o socialinė reabilitacija yra vykdoma vadovaujantis savanorystės principu. Be to, tiek minėtoje pažymoje, tiek pareiškėjui teiktuose atsakymuose (2021 m. sausio 12 d. rašte Nr. 7-64) atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjui periodiškai buvo teikiamos psichologo ir socialinės reabilitacijos specialisto konsultacijos, tačiau, pagal byloje pateiktą pareiškėjo charakteristiką, kurios objektyvumu nėra pagrindo abejoti, į socialinės reabilitacijos priemones pareiškėjas reaguodavo vangiai, kaip į neišvengiamą prievolę, ir jose dalyvavo minimaliai.

Taigi, pareiškėjo nusiskundimai dėl nesudarytos galimybės dalyvauti socialinės reabilitacijos programose, užsiimti edukacine ar kitokia veikla atmestini.

7. Teismas akcentavo, jog byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių LAVL pareigūnų neteisėtą elgesį prieš pareiškėją. Pareiškėjas nenurodė kur, kada, kokie konkretūs pareigūnai jį įžeidinėjo, elgėsi netinkamai, provokavo. Iš LAVL Saugumo valdymo skyriaus 2020 m. gruodžio 22 d. neplaninės kratos protokolo matyti, jog 2020 m. gruodžio 22 d. 1.30 val. (duomenys neskelbtini) palatoje buvo atlikta krata, dalyvaujant pareiškėjui, per kurią paimti daiktai: įvairios tabletės, mobilusis telefonas, SIM kortelė, savadarbis elektrinis vandens šildytuvas. Protokole pareiškėjas pasirašytinai nurodė, jog neturi pretenzijų. Teismas laikė, kad šie duomenys paneigia pareiškėjo teiginius, jog per kratą jis buvo išvestas iš palatos ir kad buvo paimti jo asmeniniai daiktai: arbata, higienos reikmenys, žurnalai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo nusiskundimai dėl pareigūnų elgesio pripažinti nepagrįstais.

8. Teismas, vadovaudamasis teismų praktika, atmetė pareiškėjo pretenzijas dėl jo filmavimo kameroje. Pažymėta, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas buvo stebimas vaizdo kameromis tiek gyvenamojoje patalpoje, tiek sanitariniame mazge. Pagal LAVL direktoriaus 2018 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. V-223 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų ligoninės asmens duomenų tvarkymo taisyklių 27–29 punktus, vaizdo stebėjimas vykdomas tik bendro naudojimo patalpose ir nevykdomas patalpose, kuriose asmuo tikisi privatumo – gyvenamosiose, sanitarinio mazgo patalpose ir kt. Byloje nėra duomenų, kad LAVL nesilaikoma šių reikalavimų.

9. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovo atstovas patvirtino, jog laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 23 d. iki 2021 m. vasario 1 d. pareiškėjui buvo taikomos specialiosios priemonės – antrankiai, kadangi 2020 m. gruodžio 21 d. pareiškėjas buvo įrašytas į linkusių užpulti asmenų įskaitą, taip pat yra padaręs 172 vidaus tvarkos bei režimo reikalavimų pažeidimus, buvo perkeltas į drausmės grupę, charakterizuojamas neigiamai. Teismas, atsižvelgdamas į Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-88 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijos 173 ir 175 punktus bei pareiškėjo charakteristiką, nenustatė pagrindo pareigūnų veiksmus taikant pareiškėjui specialiąsias priemones, išvedant jį iš gyvenamosios patalpos, laikyti neteisėtais.

10. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo pretenzijų dėl pižamos ir patalynės pagrįstumo, atsižvelgė į atsakovo paaiškinimus, kad pižamos pasiūtos iš marginto flanelės audinio, medžiagos tankis – ne mažiau nei 160 g/kv. m, audinys gerai praleidžia orą, drėgmę, yra patvarus, nudažytas atspariais dažais, atsparus virimui itin aukštoje temperatūroje; pižamos yra standartinių dydžių (56-tas dydis didžiausias). Teismas akcentavo, jog šias aplinkybes patvirtina pižamų pirkimo-pardavimo sutartis, o pareiškėjas nepateikė šias aplinkybes paneigiančių įrodymų. LAVL nurodė, kad pižamų turima pakankamai, todėl tais atvejais, kuomet pacientai kreipiasi dėl galimybės pakeisti pižamą į kitą, ji pakeičiama; suplyšusios ir nekokybiškos pižamos pacientams neišduodamos; nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjui ginčui aktualiu laikotarpiu buvo išduota nekokybiška pižama. Iš LAVL Turto valdymo skyriaus sandėlininkės tarnybinio pranešimo matyti, kad pareiškėjas, atsiimdamas švarią pižamą, atsisako pasirašyti buitinio aprūpinimo kortelėje ir elgiasi agresyviai, todėl atsakovo atstovas neturi galimybės pateikti apskaitos dokumentus, kuriuose pareiškėjas būtų pasirašytinai patvirtinęs pižamos gavimą. Dėl šių priežasčių teismas pareiškėjo pretenzijas dėl netinkamo materialinio aprūpinimo laikė nepagrįstas.

11. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo teiginius apie nepakankamą vėdinimą paneigia pateiktos nuotraukos, iš kurių matyti, kad LAVL patalpose yra įrengta ištraukiamoji ventiliacija, tai atitinka teisės aktų reikalavimus. Be to, pareiškėjas neteigė ir tokių duomenų byloje nėra, kad gyvenamosios patalpos negalėjo papildomai išvėdinti per atvirą langą.

12. Teismo vertinimu, pareiškėjo nusiskundimai dėl netinkamai teikiamų kirpėjo ir maitinimo paslaugų yra deklaratyvūs, neindividializuoti, pavyzdžiui, jis nenurodė kur, kada, kokie LAVL darbuotojai suteikė netinkamą maitinimą ar kirpėjo paslaugas. Atsakovo pateikti maitinimo tyrimų protokolai patvirtina, kad tiekiamas maistas buvo tinkamos kokybės. Taigi, pareiškėjas neįrodė atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų.

13. Teismas, analizuodamas pareiškėjo teiginius dėl teisės paskambinti neužtikrinimo, rėmėsi atsakovo paaiškinimais, jog pokalbių kokybė nuolat testuojama, tačiau trikdžių nenustatyta. Iš pateiktų pareiškėjo skambučių išklotinių matyti, kad ginčo laikotarpiu jis kiekvieną mėnesį po kelis kartus naudojosi vaizdo skambučių paslauga (pašnekovui neatsiliepus, skambutis būdavo kartojamas, o jam įvykus, skambučio trukmė būdavo iki 15 min.). Pareiškėjas nedetalizavo kur, kada jam buvo neleista paskambinti vaizdo skambučiu, o iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjui tokia teisė buvo nuolat suteikiama ir jis aktyviai ja naudojosi. Taip pat nėra duomenų, kad jam buvo neleidžiama palaikyti socialinius ryšius su artimaisiais kitu būdu (laiškais, telefonu).

14. Teismas likusius pareiškėjo ir atsakovo argumentus laikė pertekliniais, neturinčiais juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau jų neanalizavo. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo teiginiai apie jam padarytą neturtinę žalą buvo pagrįsti tik jo paaiškinimais. Be to, byloje nėra duomenų, kad atsakovo atstovas siekė sąmoningai sukelti pareiškėjui dvasinį sukrėtimą ir skriaudą, taip pat kad pareiškėjui kilo neigiamos pasekmės dėl kalinimo sąlygų. Byloje nenustačius būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas atmestinas.

III. 15. Pareiškėjas V. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą.

16. Pareiškėjas apžvelgia ginčo aplinkybes ir teigia, kad teismas neįsigilino į jo nurodytas aplinkybes, išsamiai nevertino pateiktų įrodymų, nepasisakė dėl visų jo argumentų (pvz., dėl neįrengto laisvalaikio kambario). Pareiškėjas pagrindė savo nusiskundimus dėl nesudarytos galimybės pasinaudoti socialinės reabilitacijos priemonėmis (be kita ko, gauti knygas), pateikdamas 2022 m. birželio 2 d., 3 d. ir 10 d. bei liepos 7 d. skundus, tačiau teismas neatsižvelgė į šiuos įrodymus, rėmėsi išimtinai tik atsakovo paaiškinimais ir nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas nebuvo aktyvus. Teismas, atmesdamas pareiškėjo paaiškinimus ir pateiktus įrodymus, bet nurodydamas, kad atsakovo atstovo paaiškinimai ir įrodymai nekelia abejonių, pademonstravo savo šališkumą. Pareiškėjas taip pat tvirtina, kad jis išdėstė aplinkybes dėl nederamo ir nepagarbaus pareigūnų elgesio ir skunde, ir teismo posėdyje. Pareiškėjas kratos protokole pasirašytinai patvirtino, kad neturi pretenzijų, tik todėl, jog bijojo sulaukti dar didesnio priešiškumo iš LAVL pareigūnų ir administracijos, o tai, kad jis kreipėsi į teismą, rodo, jog jis dėl atliktos kratos tikrai jautė neigiamus išgyvenimus. Pareiškėjas nesutinka ir su jo nusiskundimų dėl filmavimo kamerose, išduodamų pižamų, vėdinimo, antrankių panaudojimo išvedant pasivaikščioti, kirpėjo ir maitinimo paslaugų teikimo vertinimu, tvirtindamas, jog teismas rėmėsi tik deklaratyviais atsakovo paaiškinimais. Pareiškėjas pakartoja savo nusiskundimus dėl prastos vaizdo skambučių kokybės, jų nutrūkinėjimo, ir mano, jog atsižvelgiant į tai, kad interneto ryšys Lietuvos Respublikoje yra greitas ir kokybiškas, LAVL tyčia sudaro sunkumus bendrauti vaizdo skambučiais, kas prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Teismo akcentuota aplinkybė, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui nebuvo leidžiama palaikyti socialinius ryšius su artimaisiais kitu būdu (laiškais, telefonu), neatitinka šių pareiškėjo nusiskundimų esmės, ypač atsižvelgiant į tai, kad galimybė išvysti artimuosius ir bendrauti su jais labiau stiprina socialinius ryšius nei bendravimas telefonu ar laiškais.

17. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujamas Laisvės atėmimo vietų ligoninės, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.

18. Atsakovas sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu ir mano, kad nėra pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.

19. Pareiškėjas 2021 m. lapkričio 15 d. gautame atsikirtime į atsakovo atsiliepimą į apeliacinį skundą atkreipia dėmesį į byloje esančius duomenis apie jo žalojimąsi. Teigia, kad 2020 m. gruodžio 22 d. buvo atliktos dvi kratos: 1.30 val. ir 9.20 val., ir jis nebuvo supažindintas su vėliau įvykusios kratos, per kurią ir dingo jo asmeniniai daiktai, protokolu. Teismas neatsižvelgė į pareiškėjo siūlymą pakviesti liudytojais kai kuriuos pareigūnus, kurie dirbo (duomenys neskelbtini) korpuse. Pareiškėjas tvirtina, kad antrankiai jam galėjo būti uždėti tik atvedant iki pasivaikščiojimo kiemelio, ne būnant kiemelyje. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad jis, išvestas naktį, susižalojo kaklą ir paprašė medikų užregistruoti įvykį.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos, padarytos pareiškėjui dėl tinkamų laikymo sąlygų LAVL neužtikrinimo laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 22 d. iki 2021 m. vasario 23 d., atlyginimo priteisimo.

21. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. rugsėjo 7 d. įsakymą Nr. 1R-303 „Dėl Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžių biudžetinių įstaigų reorganizavimo“, nuo 2023 m. sausio 1 d. LAVL buvo reorganizuota, prijungiant ją prie Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kurio pavadinimas po reorganizavimo – Lietuvos kalėjimų tarnyba; Lietuvos kalėjimų tarnyba perėmė visas LAVL teises ir pareigas, o LAVL pavadinimas nuo 2023 m. sausio 1 d. – Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-asis kalėjimas.

22. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pabrėžtina, jog apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skunde išdėstytų teiginių teisingumą, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino ne visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo nusiskundimų, teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytus pažeidimus, ir pagrįstai atmetė pareiškėjo pretenzijas dėl socialinės reabilitacijos programų nevykdymo ir jo užimtumo neužtikrinimo, pareigūnų vykdomo pareiškėjo provokavimo ir įžeidinėjimo, per 2020 m. gruodžio 22 d. kratą dingusių daiktų, antrankių naudojimo išvedus pasivaikščioti, prastos išduodamų pižamų kokybės, per reto pižamų ir patalynės skalbimo, nepakankamos ventiliacijos, netinkamų kirpėjo ir maisto tiekimo paslaugų, prastos vaizdo skambučių kokybės, tačiau pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl pareiškėjo nusiskundimų dėl laisvalaikio kambario neįrengimo ir tik formaliai atmetė pareiškėjo pretenzijas dėl vaizdo stebėjimo (filmavimo) kameroje. Apeliaciniame skunde pareiškėjas iš esmės deklaratyviai nesutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu, tvirtindamas, jog teismas, remdamasis tik atsakovo paaiškinimais ir pateiktais dokumentais, pademonstravo savo šališkumą. Teisėjų kolegija, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, pripažįsta tikslinga papildyti skundžiamo teismo sprendimo motyvus, atsakant į apeliacinio skundo argumentus.

24. Dėl apeliacinio skundo teiginių apie pirmosios instancijos teismo šališkumą akcentuotina, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas. Asmeninis (subjektyvusis) nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų pabrėžta, kad teismas turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę. Vertinant objektyviuosius aspektus turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi įkvėpti žmonėms ir visų pirma bylos šalims (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. balandžio 4 d. sprendimą Academy Trading Ltd ir kt. prieš Graikiją (pareiškimo Nr. 30342/96)). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama, ar aptariamo ryšio pobūdis ir laipsnis yra toks, kad rodytų teismo nešališkumo stoką. Sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui. Bet kuris teisėjas, dėl kurio nešališkumo stokos esama teisėtos priežasties nuogąstauti, privalo nusišalinti (žr., pvz., 1989 m. gegužės 24 d. sprendimą byloje Hauschildt prieš Daniją (pareiškimo Nr. 10486/83); 1996 m. birželio 10 d. sprendimą byloje Pullar prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 22399/93); 2000 m. birželio 22 d. sprendimą byloje Coëme ir kt. prieš Belgiją (pareiškimo Nr. 32492/96)).

25. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas tik deklaratyviai teigia, jog pirmosios instancijos teismas šališkai išnagrinėjo bylą. Pabrėžtina, jog vien tai, kad teismas bylos aplinkybių nevertino taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, ir sutiko su atsakovo pozicija, savaime nereiškia, jog teismas šias aplinkybes įvertino nevisapusiškai ar šališkai. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad pareiškėjo abejonės dėl pirmosios instancijos teismo objektyvumo, nešališkumo nėra pagrįstos.

26. Vertinant reikalavimą pagrįsti, kad buvo laikomasi kalinimo sąlygas reglamentuojančių teisės normų, pastebėtina, jog, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjui įvykdžius pareigą nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimų Nr. 42525/07, 60800/08), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013). Atitinkamai šiuo atveju įrodinėjimo našta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui buvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos, tenka atsakovui (jo atstovui). Tačiau tai nereiškia, kad pareiškėjas tokiose bylose yra atleidžiamas nuo pareigos pateikti detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą.

27. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei CK 6.271 straipsnio pagrindu nekyla prievolė atlyginti žalą.

28. Teisėjų kolegijos vidiniu įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog pareiškėjas skunde tik abstrakčiai nurodė, kad jis siekė dalyvauti bet kokiose užimtumo programose, jam nebuvo užtikrinta socialinė reabilitacija, nebuvo pasiūlyta užsiimti jokia edukacine veikla; kad pareigūnai, bendraudami su juo, sudarinėja provokacines situacijas, šaiposi iš jo; kad patalynė ir pižama keičiamos retai; kirpėjo paslaugos teikiamos pažeidžiant higienos normų reikalavimus; kad pareiškėjas dažnai patiria nepatogumus, bendraudamas vaizdo skambučiais (jų kokybė labai prasta, skambučiai dažnai nutrūksta, dingsta vaizdas, garsas); kad kirpėjo ir maisto tiekimo paslaugos neatitinka teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjas nei procesiniuose dokumentuose, nei per teismo posėdžius nepaaiškino, pavyzdžiui, kokiose užimtumo programose ir kada jis siekė dalyvauti; kada, kaip ir kokie pareigūnai elgėsi su juo netinkamai; kada ir po kokio laikotarpio jo pižama ir / ar patalynė buvo pakeistos pavėluotai; kada ir kuo pasireiškė netinkamas kirpėjo paslaugų teikimas ir maisto tiekimas; kurie pareiškėjo vaizdo skambučiai nutrūko, buvo prastos kokybės.

29. Nors pareiškėjas akcentavo anksčiau teiktus savo skundus LAVL ir Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, tačiau jis pateikė ne šiuos skundus, o tik atsakymus į juos, todėl nevisiškai aišku, dėl kokių konkrečių aplinkybių ir kokiu pagrindu pareiškėjas skundėsi kitoms įstaigoms ir kokius nusiskundimus palaiko, pasikreipęs į teismą. Be to, aplinkybė, kad pareiškėjas dėl kažko skundėsi, savaime nepatvirtina jo pretenzijų pagrįstumo, juolab kad, atsižvelgiant į duomenis Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“, pareiškėjas neskundė jam nepalankių LAVL ir Kalėjimų departamento sprendimų.

Pastebėtina ir tai, kad pateiktuose raštuose nurodytos aplinkybės paneigia pareiškėjo nusiskundimus, pavyzdžiui, LAVL 2020 m. birželio 18 d. rašte Nr. 7-697 nurodyta, kad, nagrinėjant pareiškėjo skundą dėl trikdžių per vaizdo skambučius, 2020 m. birželio 1 d. buvo atlikti testiniai vaizdo skambučių pokalbiai: pokalbiai vyko sklandžiai, vaizdo kokybė patenkinama, sutrikimai neužfiksuoti; LAVL 2020 m. birželio 29 d. rašte Nr. 7-716, atsakant į pareiškėjo 2020 m. birželio 2 d., 3 d. ir 10 d. skundus, paaiškinta, kad šios įstaigos prioritetinė paskirtis yra teikti sveikatos priežiūros paslaugas ir organizuoti sveikatos priežiūros paslaugų teikimą kitose asmens sveikatos priežiūros įstaigose, o pareiškėjo resocializacija vykdoma atsižvelgiant į jo medicinines indikacijas, dėl kurių darbas su juo labiau orientuotas į individualias konsultacijas (vykdomi individualūs pokalbiai, psichologinės konsultacijos), pareiškėjo individualią veiklą ir savišvietą, pareiškėjui taip pat sudarytos sąlygos susitikti su atvykstančiais religinių bendruomenių atstovais ir visuomeninių organizacijų savanoriais (jis neišreiškė noro susitikti su išvardytais asmenimis), atkreiptas dėmesys į skyriuje organizuotus renginius nuteistiesiems, pasiūlymą pareiškėjui gauti iš bibliotekos knygas, periodinę spaudą, kryžiažodžius ir kt., naudotis ribota interneto prieiga, užsiimti menine veikla, žaidimais, sportu, nuotoliniu būdu dalyvauti bendrojo lavinimo programose, tačiau akcentuota, kad dėl užkrečiamos ligos jam negali būti sudaryta galimybė dirbti LAVL ir kad jis pats turėtų rodyti iniciatyvą, pageidaudamas pagalbos organizuojant laisvalaikį ar užsiimant naudinga veikla.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjo galimybės naudotis savo teisėmis priklausė ir nuo jo paties elgesio, pavyzdžiui, remiantis LAVL 2021 m. sausio 12 d. raštu Nr. 7-64, psichologinės konsultacijos pareiškėjui laikinai nevyko dėl jo pavojingo ir agresyvaus elgesio, grasinimų LAVL Resocializacijos skyriaus psichologėms. Pareiškėjas nepateikė konkrečių duomenų ar dokumentų, paneigiančių jo pateiktuose raštuose užfiksuotas aplinkybes.

30. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo paaiškinimai dėl įvykių 2020 m. gruodžio 22 d. yra prieštaringi ir neatitinkantys byloje esančių dokumentų, dėl kurių teisingumo pirmosios instancijos teismui pagrįstai nekilo abejonių. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2020 m. gruodžio 22 d. jo kameroje buvo atlikta krata, po kurios jis pasigedo savo asmeninių daiktų: arbatos, vaisių, nagų žnyplių ir kt., o apie 22 val. atvyko tyrėjas, kuris išvedė pareiškėją į lauką prie kito pastato ir pralaikė jį ten iki 0.30 val. Apeliaciniame skunde pareiškėjas tvirtino, kad krata buvo atlikta 2020 m. gruodžio 22 d. 1.30 val., o kratos protokole jis parašė neturintis pretenzijų tik dėl to, kad bijojo sulaukti dar didesnio priešiškumo iš pareigūnų. Atsikirtime į atsakovo atsiliepimą į apeliacinį skundą pareiškėjas ėmė teigti, kad 2020 m. gruodžio 22 d. buvo atliktos dvi kratos: 1.30 val. ir 9.00 val., ir jis nebuvo supažindintas su vėlesniosios kratos, po kurios ir dingo jo daiktai, protokolu. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog pareiškėjo naujai nurodytos aplinkybės, kad 2020 m. gruodžio 22 d. buvo atliktos dvi kratos ir kad jam nebuvo duota pasirašyti vienos iš jų protokole, yra nevertintinos, kadangi pareiškėjas nebuvo nurodęs šių aplinkybių ir jos nebuvo tirtos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Pareiškėjo teiginiai, kad jis 2020 m. gruodžio 22 d. 1.30 val. atliktos kratos protokole, patvirtindamas, jog neturi pretenzijų, pasirašė tik todėl, kad bijojo sulaukti dar didesnio priešiškumo iš LAVL pareigūnų ir administracijos, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, todėl atmestini. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi minėtu kratos protokolu (t. y. protokolu, kuriame nurodytas aplinkybes savo parašu patvirtino pats pareiškėjas), pareiškėjo nusiskundimus dėl per kratą neteisėtai paimtų daiktų pripažindamas nepagrįstais.

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo nesutikimas su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl vėdinimo, antrankių panaudojimo taip pat yra nepagrįstas, deklaratyvus. Pareiškėjas nepateikė konkrečių duomenų ar dokumentų, paneigiančių atsakovo nurodytas aplinkybes, kurias patvirtina įrodymai (pvz., nuotraukos), kad LAVL patalpose yra įrengta ištraukiamoji ventiliacija, gyvenamąsias patalpas papildomai galima išvėdinti per atvirą langą. Pareiškėjo teiginiai, kad per pasivaikščiojimus jam negali būti uždėti antrankiai, yra pagrįsti tik subjektyvia jo nuomone ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad šiuo atveju specialiosios priemonės buvo panaudotos teisės aktuose įtvirtintu pagrindu, t. y. prieš agresyvų ir linkusį žalotis asmenį (Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijos 175 p.), atsižvelgiant į teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, konkrečias aplinkybes, specialiųjų priemonių ir šaunamųjų ginklų taktines bei technines charakteristikas (Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijos 173 p.), kadangi pareiškėjas 2020 m. gruodžio 21 d. buvo įrašytas į linkusių užpulti asmenų įskaitą, taip pat yra padaręs 172 vidaus tvarkos bei režimo reikalavimų pažeidimus, buvo perkeltas į drausmės grupę, charakterizuojamas neigiamai. Teisėjų kolegija papildomai pastebi, kad, vadovaujantis LAVL 2021 m. sausio 12 d. raštu Nr. 7-64, pareiškėjas 2020 metais dažnai save žalojo ir buvo įtrauktas į Nuteistųjų, priklausančių didelės rizikos grupei dėl savęs žalojimo ar bandymo nusižudyti, įskaitą, dėl ko jam skirta sustiprinta priežiūra.

32. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pareiškėjas skunde teigė, jog nuo 2020 m. gruodžio 23 d. jis kameroje yra nuolat filmuojamas ir girdi, kaip iš jo juokiasi ir šaiposi pareigūnai, todėl negali atlikti religinių apeigų (melstis), mankštintis. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad, vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais LAVL pareigūnų pareigų atlikimą, priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes bei vaizdo kameras, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. birželio 14 d. nutartyje konstatavo, kad pagal byloje esančius duomenis nėra galimybės nustatyti esminių bylos aplinkybių, būtinų teismo sprendimui priimti, todėl nusprendė atnaujinti administracinės bylos nagrinėjimą iš esmės ir, be kita ko, įpareigoti LAVL pateikti duomenis apie pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes: išvedimą į kitas patalpas nakties metu, atliktą kratą, dingusius daiktus ir pan., tačiau ne dėl pareiškėjo stebėjimo vaizdo kameromis (taip pat ne dėl laisvalaikio kambario neįrengimo (duomenys neskelbtini) korpuse). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas buvo stebimas vaizdo kameromis tiek gyvenamojoje patalpoje, tiek sanitariniame mazge, pareiškėjas nepateikė detalesnių duomenų apie LAVL palatose vykdomą vaizdo stebėjimą, todėl teismas atmetė pareiškėjo nusiskundimus šiuo aspektu kaip deklaratyvius ir nepagrįstus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas skunde pakankamai aiškiai nurodė, jog jis nuo 2020 m. gruodžio 23 d. yra filmuojamas kameroje, kurioje yra laikomas, o atsakovas atsiliepime į skundą iš esmės patvirtino nuteistųjų stebėjimo vaizdo kameromis faktą, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neišreikalavo tų duomenų, kurie būtini nagrinėjamai bylai teisingai išspręsti, ir tik formaliai atmetė pareiškėjo pretenzijas.

33. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės neišnagrinėjo pareiškėjo pretenzijų dėl jo stebėjimo vaizdo kameromis ir laisvalaikio kambario neįrengimo bei kad šioje byloje būtina išsireikalauti papildomus duomenis, taip pat siekdama nepažeisti ginčo šalių teisės į apeliaciją, sprendžia, kad yra pagrindas iš dalies panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 146 str. 1 d.) ir šioje dalyje grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

34. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl teismo sprendimo dalis, kurioje pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo už jo stebėjimą vaizdo kameromis ir laisvalaikio kambario neįrengimą iš esmės nebuvo išnagrinėtas, yra naikintina. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas iš dalies panaikinamas, perduodant bylą šioje dalyje nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimo dalį, kurioje pareiškėjo V. A. skundo dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo už jo stebėjimą vaizdo kameromis ir laisvalaikio kambario neįrengimą iš esmės nebuvo išnagrinėta, panaikinti ir perduoti šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Beata Martišienė

Ernestas Spruogis