2022-12-21 Nr. AB-31215-3-61-3-03254-2022-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-726-575/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03254-2022-3

Procesinio sprendimo kategorija 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. gruodžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. N. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. N. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas:

1) įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinę prokurorę ginti pareiškėjo pažeistas teises skunde nurodytų neteisėtų veikų pagrindu: dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) įvykdyto mamos V. N. dalies žemės nusavinimo apgaule; dėl NŽT sklypelių ženklinimo ir melavimo teismui administracinėje byloje Nr. I-1512-189/2018; dėl NŽT melavimo teismams administracinėse bylose Nr. I-1347-602/2010; Nr. I-5918-815/2020, Nr. I2-1285-809/2021; dėl nelegalaus riboženklio pastatymo; dėl tvenkinio dambos ir užtvankos niokojimo; dėl kelio sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimo;

2) įpareigoti NŽT: dėl sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi (redakcija galiojusi 1997 – 1998 m.), ištaisyti sklypo privatizavimo metu padarytas klaidas, nurodytas šio akto prieduose ir 2013 m. gruodžio 17 d. žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. ŽN-169; sklypo plane pažymėti iki 1940 m. buvusio tėvo namo pamatus, malūno pamatus, rūsio ir pirties pamatus; dėl sklypelių Nr. (duomenys neskelbtini) – paženklinti sklypelius, vadovaujantis Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo ir įgyvendinimo metodika, Žemės sklypo ribų ženklinimo taisyklėmis, Riboženklių standartais, galiojusių jų siūlymo pareiškėjui perdavimo metu nustatyta tvarka ir sąlygomis ženklinimui; sklypeliams (duomenys neskelbtini) suprojektuoti ir įrengti privažiavimo kelius (gali būti ir servitutiniai); sklypeliams (duomenys neskelbtini) grąžinti servitutą – teisė naudotis pėsčiųjų keliu buvusio kelio vietoje, aplenkiant malūno tvenkinio dambą, užtvanką ir malūno namo sklypelyje (duomenys neskelbtini) pamatus; panaikinti servitutą neteisėtai pravestam požeminiam kabeliui; sklypelio (duomenys neskelbtini) plane pažymėti namo ir ūkinio pastato pamatus; sklypelių (duomenys neskelbtini) grąžinti buvusį jų vietovės pavadinimą – (duomenys neskelbtini); spręsti klausimą dėl V. N. negrąžintos A. T. žemės dalies grąžinimo, kompensuojant Sėtikės ir (ar) Bėlaičio ežerais; inicijuoti neteisėtų nuosavybės teisės aktų, trukdančių Lietuvos valstybei įvykdyti įsipareigojimą V. N. grąžinti žemes, panaikinimus;

3) įpareigoti Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą (toliau – ir Taryba): panaikinti objekto (duomenys neskelbtini) prijungimo prie skirstomųjų tinklų projektą Nr. (duomenys neskelbtini); nurodyti AB „Energijos skirstymo operatorius“ likviduoti neteisėtos veiklos padarinius: iš sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) pašalinti požeminį elektros kabelį; atstatyti į buvusį lygį tvenkinio užtvanką ir dambą; atstatyti į buvusį lygį kelio dangas sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) atkarpose;

4) iš Lietuvos valstybės priteisti 71 294 Eur turtinei ir 60 000 Eur neturtinei valstybės institucijų padarytai žalai atlyginti;

5) paskirti valstybės apmokamą advokatą.

Paduotas skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24, 25 ir 35 straipsniuose skundui keliamus reikalavimus, todėl teismas 2022 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2022 m. rugsėjo 2 d. pašalinti skundo trūkumus.

Teisme 2022 m. rugpjūčio 30 d. gautas pareiškėjo procesinis dokumentas, kuriame pareiškėjas prašė teismo:

1) panaikinti prokurorų administracinių procedūrų sprendimus, nurodytus Vilniaus apygardos prokuratūros 2022 m. gegužės 30 d. rašte Nr. 2S-1302 ir Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2022 m. liepos 15 d. rašte Nr. IBPS-S-384604-22, kuriais atsisakyta nagrinėti pareiškėjo prašymus ginti pareiškėjo ir viešąjį interesą;

2) įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinę prokurorę organizuoti pareiškėjo pažeistų teisių gynimą skunde nurodytų neteisėtų veikų pagrindu: dėl NŽT įvykdyto mamos V. N. dalies žemės nusavinimo apgaule; dėl NŽT neatlikto sklypelių ženklinimo ir melavimo teismui administracinėje byloje Nr. I-1512-189/2018; dėl NŽT melavimo teismams administracinėse bylose Nr. I-1347-602/2010; Nr. I-5918-815/2020, Nr. I2-1285-809/2021; dėl nelegalaus riboženklio pastatymo; dėl tvenkinio dambos ir užtvankos nuniokojimo; dėl kelio sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimo;

3) panaikinti NŽT 2022 m. liepos 5 d. rašte Nr. 45SS-3-(5.59E.) nurodytą administracinės procedūros sprendimą;

4) įpareigoti NŽT dėl sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi (redakcija galiojusi 1997 – 1998 m.), ištaisyti sklypo privatizavimo metu padarytas klaidas, nurodytas šio akto prieduose ir 2013 m. gruodžio 17 d. žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. ŽN-169; sklypo plane pažymėti iki 1940 m. buvusio tėvo namo pamatus, malūno pamatus, rūsio ir prities pamatus; dėl sklypelių Nr. (duomenys neskelbtini) – paženklinti sklypelius, vadovaujantis Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo ir įgyvendinimo metodika, Žemės sklypo ribų ženklinimo taisyklėmis, Riboženklių standartais, galiojusių jų siūlymo pareiškėjui perdavimo metu nustatyta tvarka ir sąlygomis ženklinimui; sklypeliams (duomenys neskelbtini) suprojektuoti ir įrengti privažiavimo kelius (gali būti ir servitutiniai); sklypeliams (duomenys neskelbtini) grąžinti servitutą – teisė naudotis pėsčiųjų keliu buvusio kelio vietoje, aplenkiant malūno tvenkinio dambą, užtvanką ir malūno namo sklypelyje (duomenys neskelbtini) pamatus; panaikinti servitutą neteisėtai pravestam požeminiam kabeliui; sklypelio (duomenys neskelbtini) plane pažymėti namo ir ūkinio pastato pamatus; sklypelių Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti buvusį jų vietovės pavadinimą – (duomenys neskelbtini); spręsti klausimą dėl V. N. negrąžintos A. T. žemės dalies grąžinimo, kompensuojant Sėtikės ir (ar) Bėlaičio ežerais; inicijuoti neteisėtų nuosavybės teisės aktų, trukdančių Lietuvos valstybei įvykdyti įsipareigojimą V. N. grąžinti žemes, panaikinimus;

5) panaikinti Tarybos administracinės procedūros sprendimą, išdėstytą 2022 m. liepos 1 d. rašte Nr. R2-(VT)-3887;

6) įpareigoti Tarybą panaikinti objekto (duomenys neskelbtini) prijungimo prie skirstomųjų tinklų projektą Nr. (duomenys neskelbtini); nurodyti AB „Energijos skirstymo operatorius“ likviduoti neteisėtos veiklos padarinius: iš sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) pašalinti požeminį elektros kabelį; atstatyti į buvusį lygį tvenkinio užtvanką ir dambą; atstatyti į buvusį lygį kelio dangas sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) atkarpose;

7) pareiškėjui valstybės institucijų padarytai žalai atlyginti iš Lietuvos valstybės priteisti 71 294 Eur turtinės žalos ir 60 000 Eur neturtinės žalos.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugsėjo 5 d. nutartimi priėmė pareiškėjo skundo reikalavimus, kuriais prašoma panaikinti NŽT 2022 m. liepos 5 d. rašte Nr. 45SS-3-(5.59E.) nurodytą administracinės procedūros sprendimą ir įpareigoti NŽT atlikti tam tikrus veiksmus bei panaikinti Tarybos administracinės procedūros sprendimą, išdėstytą 2022 m. liepos 1 d. rašte Nr. R2-(VT)-3887. Pareiškėjo skundo dalis, kuria prašoma priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą laikoma nepaduota. Kitą pareiškėjo skundo dalį atsisakyta priimti.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas pirmuoju skundo reikalavimu prašė teismo panaikinti prokurorų administracinių procedūrų sprendimus, nurodytus Vilniaus apygardos prokuratūros 2022 m. gegužės 30 d. rašte Nr. 2S-1302 ir Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2022 m. liepos 15 d. rašte Nr. IBPS-S-384604-22.

Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo 51 punktas nustato, kad nesutikdamas su pateiktu atsakymu pareiškėjas gali jį apskųsti atsakymą pateikusio prokuroro ar prokuratūros darbuotojo tiesioginiam vadovui. Pažymėtina, kad tokia apskundimo tvarka nurodyta ir skundžiamuose raštuose. Dar daugiau, kaip matyti iš pareiškėjo skundo papildymo, pareiškėjas pasinaudojo apskundimo tvarka ir su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiąjį prokurorą. Tai, kad pareiškėjas nurodo, jog nesitiki tinkamo nagrinėjimo, nesudaro pagrindo teismui priimti šiuos skundo reikalavimus.

Teismas nustatė, kad antruoju skundo reikalavimu pareiškėjas prašė teismo įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinę prokurorę organizuoti pareiškėjo pažeistų teisių gynimą skunde nurodytų neteisėtų veikų pagrindu. Teismo įsitikinimu, šie reikalavimai yra keliami iš Vilniaus apygardos prokuratūros 2022 m. gegužės 23 d. nutarimo bei iš 2022 m. gegužės 2 d. Vilniaus apskrities policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato veiklos skyriaus nutarimo „Atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą“ ir kad pareiškėjas siekia, jog būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal pareiškėjo 2022 m. balandžio 19 d. pranešimą. Teismo vertinimu, pareiškėjo keliami reikalavimai yra ne dėl teisės viešojo administravimo srityje, todėl negali būti priimti nagrinėti administraciniame teisme. Pareiškėjo reikalavimas įpareigoti generalinę prokurorę ginti jo pažeistas teises yra sietinas ne su viešuoju administravimu, bet su veiksmais, atliekamais baudžiamojo proceso tvarka, todėl administraciniame teisme negali būti nagrinėjamas.

Pareiškėjas taip pat prašė priteisti jam turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės institucijų. Teismas, nustatydamas terminą skundo trūkumams pašalinti išaiškino pareiškėjui, jog atsižvelgiant į nutartyje pateiktą aiškinimą dėl formuluojamų reikalavimų atitinkamoms institucijoms, pareiškėjas turėtų patikslinti ir reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Pareiškėjas, šalindamas skundo trūkumus reikalavimo dėl turtinės ir neturinės žalos atlyginimo nepatikslino, t. y. nenurodė konkrečių argumentų iš kurių kildina turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, neįvardijo kokią konkrečiai sumą ir iš kokios konkrečiai institucijos pareiškėjas prašo priteisti, todėl šis reikalavimas laikomas nepaduotu.

Pareiškėjas prašė įpareigoti Tarybą panaikinti objekto (duomenys neskelbtini) prijungimo prie skirstomųjų tinklų projektą Nr. (duomenys neskelbtini); nurodyti AB „Energijos skirstymo operatorius“ likviduoti neteisėtos veiklos padarinius: iš sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) pašalinti požeminį elektros kabelį; atstatyti į buvusį lygį tvenkinio užtvanką ir dambą; atstatyti į buvusį lygį kelio dangas sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) atkarpose.

Teismas 2022 m. rugpjūčio 8 d. nutartyje nustatė, kad iš Tarybos 2022 m. liepos 1 d. rašto Nr. R2-(VT)-3887 matyti, kad Taryba 2022 m. balandžio 22 d. gavo Vilniaus apygardos prokuratūros 2022 m. balandžio 22 raštą Nr. 2S-1044 persiųstą nagrinėti pagal kompetenciją pareiškėjo prašymą. Pareiškėjas prašė padėti išspręsti prašyme keliamus klausimus, susijusius su galimai neteisėtai požeminės elektros kabelių linijos tiesimo darbais per privačius žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) pagal objekto, esančio (duomenys neskelbtini) prijungimo prie skirstomųjų tinklų projektą. Taryba 2022 m. liepos 1 d. raštu Nr. R2-(VT)-3887 pateikė pareiškėjui paaiškinimus. Tačiau reikalavimų Tarybai, kurie formuluojami skunde, pareiškėjas nebuvo pateikęs. Atitinkamai, tokie reikalavimai Tarybai teisme negali būti reiškiami. Teismas išaiškino, kad pirmiausia pareiškėjas turi su minėtais reikalavimai kreiptis į Tarybą, o Tarybai atsisakius juos tenkinti į teismą. Pareiškėjas teismui nepateikė įrodymų, kad su tokiais reikalavimais kreipėsi į Tarybą, o Tarybą šiuos reikalavimus tenkinti atsisakė. Atsižvelgiant į tai, reikalavimai kuriais prašoma įpareigoti Tarybą panaikinti objekto (duomenys neskelbtini) prijungimo prie skirstomųjų tinklų projektą Nr. (duomenys neskelbtini); nurodyti AB „Energijos skirstymo operatorius“ likviduoti neteisėtos veiklos padarinius: iš sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) pašalinti požeminį elektros kabelį; atstatyti į buvusį lygį tvenkinio užtvanką ir dambą; atstatyti į buvusį lygį kelio dangas sklypo (duomenys neskelbtini) atkarpose atsisakoma priimti. Nereiškiant reikalavimo dėl administracinio akto panaikinimo (kuriuo buvo atsisakyta atlikti prašomus veiksmus), negali būti reiškiamas ir reikalavimas įpareigoti atlikti veiksmus.

Skundo reikalavimai, kuriais prašoma panaikinti NŽT 2022 m. liepos 5 d. rašte Nr. 45SS-3-(5.59E.) nurodytą administracinės procedūros sprendimą ir įpareigoti NŽT atlikti tam tikrus veiksmus bei panaikinti Tarybos administracinės procedūros sprendimą, išdėstytą 2022 m. liepos 1 d. rašte Nr. R2-(VT)-3887 iš esmės atitinka ABTĮ skundui keliamus reikalavimus, todėl priimami.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. nutartį. Teisėją A. K., kaip pažeidusį ABTĮ 22, 33,111 straipsnių, Teismų įstatymo 83 straipsnio 3 dalies, 84 straipsnio 4 ir 7 dalių nuostatas, nuo bylos nagrinėjimo nušalinti; įpareigoti Vilniaus apygardos administracinį teismą skundo priėmimo klausimą spręsti ABTĮ 22 straipsnyje nustatyta tvarka.

Pareiškėjo vertinimu, teismo nutartis prieštarauja ABTĮ 22, 33,111 straipsnių normoms, Teismų įstatymo 47 straipsnio 4 daliai, 83 straipsnio 3 daliai, 84 straipsnio 4 ir 7 dalių normoms, Prokuratūros įstatymo 12 straipsnio 1 daliai.

Pareiškėjas paaiškina, kad skundo teismui pirmoje dalyje nurodė, jog skundžiamas generalinės prokurorės vilkinimas ginti pareiškėjo mirusios mamos V. N., o tai reiškia ir jos turto paveldėtojų – pareiškėjo, Ž. N. ir R. K., vėl pažeistas teises į nuosavybės neliečiamumą. Pagal skundą priimančio teisėjo 2022 m. rugpjūčio 5 d. nutartyje nurodytus skundo „trūkumus“ tikslindamas jį pareiškėjas esą nurodė, kad skundo dalį dėl įpareigojimų generalinei prokurorei teisėjas neteisingai interpretuoja, kad šį kartą reikalavimai generalinei prokurorei yra keliami ne iš Vilniaus apygardos prokuratūros 2022 m. gegužės 23 d. ir Vilniaus apskrities policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato 2022 m. gegužės 2 d. nutarimų, o vėl iš generalinės prokurorės neveikimo (vilkinimo) – Prokuratūros įstatymo (toliau – ir PĮ) 12 straipsnio 3 dalyje ir Teismų įstatymo 47 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, gavus pareiškėjo skundus. Į šį paaiškinimą teisėjas nereagavo.

Pareiškėjas atskirajame skunde taip pat dėsto aplinkybes, susijusias su ankstesniais įsiteisėjusiais teismų sprendimais, kuriais buvo atmesti pareiškėjo reikalavimai, susiję su jo motinos V. N. nuosavybės teisių atkūrimu.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Teismas teisingai skundžiamoje nutartyje pasisakė dėl reikalavimų, kuriuos atsisakė priimti nagrinėti bei kurie laikytini nepaduotais.

Atsakovas Valstybinė energetikos reguliavimo taryba atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.

Taryba nurodo, kad iš atskirojo skundo turinio darytina išvada, jog pareiškėjas atskirąjį skundą teikia tik dėl nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį dėl pareiškėjo nurodytų Vilniaus apygardos prokuratūros ir generalinio prokuroro veiksmų (neveikimo).

Dėl skundžiamos nutarties dalies, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl Vilniaus apygardos prokuratūros 2022 m. gegužės 30 d. rašto Nr. 2S-1302 ir Vilniaus apygardos prokuratūros 2022 m. gegužės 15 d. rašto Nr. IBPS-S-384604-22, kuriais, pareiškėjo teigimu, yra atsisakyta ginti viešąjį interesą, taip pat dėl kitų pareiškėjo reikalavimų, kuriais pareiškėjas prašo įpareigoti generalinį prokurorą ginti jo pažeistas teises, Taryba pažymi, jog šie klausimai yra susiję su teisės aktuose įtvirtinta prokuratūros priimtų sprendimų apskundimo tvarka, o šių klausimų aiškinimas nėra Tarybos kompetencija, todėl šiais klausimais Taryba nepasisakys.

Dėl reikalavimų, kuriais prašoma: 1) įpareigoti Tarybą panaikinti objekto esančio (duomenys neskelbtini) prijungimo prie skirstomųjų tinklų projektą Nr. (duomenys neskelbtini), 2) nurodyti AB „Energijos skirstymo operatorius“ likviduoti neteisėtos veikos padarinius: iš sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) pašalinti požeminį elektros kabelį, atstatyti į buvusį lygį tvenkinio užtvanką ir dambą, kelio dangas sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) atkarpose, Taryba pažymi, jog šie reikalavimai pareiškėjo prašyme, persiųstame Tarybai Vilniaus apygardos prokuratūros 2022 m. balandžio 22 d. raštu Nr. 2S-1044, nebuvo keliami, todėl Taryba 2022 m. liepos 1 d. rašte Nr. R2-(VT)-3887 „Dėl prašymo“, kuriuo pareiškėjui buvo pateiktas atsakymas į aukščiau nurodytą jo prašymą, dėl šių reikalavimų nesprendė ir dėl jų nepasisakė. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, Tarybos vertinimu, teismo išvada, jog pareiškėjas negali teikti teismui skundo dėl reikalavimų, kurie prieš tai nebuvo teikti Tarybai, yra teisėta ir pagrįsta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje ginčas kilo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. nutarties dalies, kuria teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakė priimti dalį pareiškėjo skundo reikalavimų, ir kuria, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo skundo dalį laikė nepaduota, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu teismas nustato, kad skundas (prašymas) neatitinka ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundo trūkumai buvo nustatyti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi. Pirmosios instancijos teismas išaiškino, kad nepašalinus trūkumų, skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui.

Vadovaujantis anksčiau pateikta įstatymo normos formuluote, darytina išvada, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 8 d. nutartyje įvardytų skundo (prašymo) trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui. Taigi pareiškėjui neįvykdžius (netinkamai įvykdžius) teismo nurodymus dėl skundo (prašymo) trūkumų šalinimo, teismas privalo priimti nutartį dėl skundo (prašymo) laikymo nepaduotu ir grąžinimo pareiškėjui. Akcentuotina ir tai, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-604-624/2018).

Vertindama pareiškėjo pateikto skundo dalį dėl reikalavimo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad pareiškėjo skundo turinio neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdė priimti minėtą reikalavimą, nes pareiškėjas, prašydamas priteisti jam turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, nenurodė konkrečių argumentų, iš kurių kildina turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, t. y. neįvardijo neva patirtos žalos fakto ir jos dydžio, neįvardijo, kokią konkrečiai sumą iš kokios konkrečiai institucijos pareiškėjas prašo priteisti.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo 2022 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, kuria pareiškėjui buvo nustatytas terminas trūkumams pašalinti, sprendžia, kad joje buvo išsamiai ir konkrečiai nurodyti skundo trūkumai, taip pat aiškiai nurodyta, kaip tuos trūkumus pašalinti. Tačiau, kaip matyti iš pareiškėjo pateikto patikslinto skundo turinio, šia teise pareiškėjas nepasinaudojo ir skundo reikalavimo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nepatikslino.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo skundo dalį, kuria prašoma priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, laikė nepaduota.

Teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti prokurorų administracinių procedūrų sprendimus, nurodytus Vilniaus apygardos prokuratūros 2022 m. gegužės 30 d. rašte Nr. 2S-1302 ir Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2022 m. liepos 15 d. rašte Nr. IBPS-S-384604-22, kuriais atsisakyta nagrinėti pareiškėjo prašymus ginti pareiškėjo ir viešąjį interesą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl šių pareiškėjo reikalavimų, teisingai nustatė, kad pareiškėjas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros 2022 m. gegužės 30 d. rašto Nr. 2S-1302 ir Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2022 m. liepos 15 d. rašto Nr. IBPS-S-384604-22 su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiąjį prokurorą. Tad šiuo aspektu sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog aplinkybė, kad pareiškėjas nesitiki, kad jo skundas bus išnagrinėtas tinkamai, nesudaro pagrindo teismui priimti šiuos skundo reikalavimus.

Antruoju skundo reikalavimu pareiškėjas prašė teismo įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinę prokurorę organizuoti pareiškėjo pažeistų teisių gynimą skunde nurodytų neteisėtų veikų pagrindu.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apskrities policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato veiklos skyrius 2022 m. gegužės 2 d. nutarimu ir Vilniaus apygardos prokuratūra 2022 m. gegužės 23 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal pareiškėjo 2022 m. balandžio 19 d. pranešimą.

Akcentuotina, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.) arba bylos perdavimą pagal rūšinį teismingumą, jei aplinkybė, jog ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui, paaiškėja jau po skundo priėmimo (ABTĮ 22 str. 1 d.). Administraciniai teismai ir šių teismų teisėjai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą. Konstitucinė teisingumo vykdymo samprata suponuoja tai, kad teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytos kompetencijos ir neperžengdami savo jurisdikcijos ribų, neviršydami kitų įgaliojimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-704/2013).

ABTĮ nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką (ABTĮ 1 str. 1 d.). Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Administracinis ginčas – asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas arba vienas kitam nepavaldžių viešojo administravimo subjektų konfliktas (ABTĮ 2 str. 1 d.). Viešasis administravimas yra suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 str. 1 d.). Viešojo administravimo subjektas – valstybės institucija ar įstaiga, savivaldybės institucija ar įstaiga, pareigūnas, valstybės tarnautojas, valstybės ar savivaldybės įmonė, viešoji įstaiga, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociacija, šio įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą (Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 4 d.).

ABTĮ 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų.

Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai yra kilęs viešojo administravimo srities ginčas, todėl pareiškėjas, paduodamas skundą, turėjo pareigą pagrįsti, kad ginčas yra kilęs būtent iš administracinių teisinių santykių, todėl jį turėtų nagrinėti administracinis teismas. Tačiau pažymėtina, kad pareiškėjas nei skunde, nei atskirajame skunde nenurodo teisiškai pagrįstų argumentų, kurie leistų teigti, jog ginčas dėl generalinės prokurorės įpareigojimo atlikti veiksmus priskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundo priėmimo medžiagą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo siekiamos teisinės pasekmės bei skundo reikalavimai nėra siejami su viešojo administravimo sritimi, o siejami būtent su prokurorų veiksmais (neveikimu), susijusiais su ikiteisminiu tyrimu.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju skundo reikalavimas nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka, nes šis pareiškėjo skundo reikalavimas bei siekiamos teisinės pasekmės nėra siejami su viešojo administravimo sritimi, o siejami būtent su prokurorų veiksmais (neveikimu), susijusiais su ikiteisminiu tyrimu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Dėl reikalavimų, kuriais prašoma 1) įpareigoti Tarybą panaikinti objekto esančio (duomenys neskelbtini) prijungimo prie skirstomųjų tinklų projektą Nr. (duomenys neskelbtini), 2) nurodyti AB „Energijos skirstymo operatorius“ likviduoti neteisėtos veikos padarinius: iš sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) pašalinti požeminį elektros kabelį, atstatyti į buvusį lygį tvenkinio užtvanką ir dambą, kelio dangas sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) atkarpose, pažymėtina, jog dėl nurodytų prašymų pareiškėjas nesikreipė į Tarybą ir ji dėl nurodytų reikalavimų nesprendė. Įvertinus nurodytą aplinkybę, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nereiškiant reikalavimo dėl administracinio akto panaikinimo (kuriuo buvo atsisakyta atlikti prašomus veiksmus), negali būti reiškiamas ir reikalavimas įpareigoti atlikti veiksmus.

Papildomai pažymėtina, kad pareiškėjo atskirąjį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija šiuo atveju nėra įgaliota spręsti pareiškėjo prašymo nuo administracinės bylos nagrinėjimo nušalinti teisėją A. K., kadangi šis teisėjas nėra kolegijos, nagrinėjančios pareiškėjo atskirąjį skundą narys. Pareiškėjas dėl nurodyto teisėjo nušalinimo nuo bylos nagrinėjimo turėtų kreiptis į pareiškėjo skundą iš esmės nagrinėjantį teismą, t. y. Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. N. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius