2017-07-12 Nr. AB-13711-3-61-3-03653-2016-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3633-575/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03653-2016-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.1; 48; 53.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. liepos 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vigarų melioracijos statinių naudotojų asociacijos skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Agentūra) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2016 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą Nr. 3R-294 (AG-231/03-2016) (toliau – ir Skundžiamas sprendimas) ir pareiškėjo Vigarų melioracijos statinių naudotojų asociacijos (toliau – ir pareiškėjas, Asociacija) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad pareiškėjas 2016 m. balandžio 29 d. Agentūrai pateikė paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (toliau – ir Programa) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama žemės ūkio vandentvarkai“ (toliau – ir Priemonė), reg. Nr. 17VD-KP-16-1-02443-PR001 (toliau – ir Paraiška). Pagal atitiktį atrankos kriterijams, Paraiška buvo įvertinta 45 balais. Apie priimtą sprendimą Agentūra pareiškėją informavo 2016 m. birželio 17 d. sprendimu Nr. BRK-3465 „Dėl surinktų atrankos balų“ (toliau – ir Agentūros sprendimas).

Šiame sprendime Agentūra paaiškino, kad paramos lėšų pakanka tik toms paraiškoms pagal Priemonę, kurių atitiktis atrankos kriterijams buvo įvertinta nuo 50 balų, o paraiškos, surinkusios mažiau balų, tolesniam vertinimui neteikiamos. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjui 5 atrankos balai nesuteikti vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama žemės ūkio vandentvarkai“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. liepos 17 d.

įsakymu Nr. 3D-578, (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) 43.4 papunkčiu, nes Paraiškoje buvo nurodyta, kad Projekte dalyvauja 3 nariai, kurių valdomuose plotuose (valdomas plotas sudaro ne mažiau kaip 5 proc. ploto, kuriame vykdoma rekonstrukcija) vykdoma melioracijos sistemų ir jų hidrotechnikos statinių rekonstrukcija, tačiau atsakovas, vadovaudamasis valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro (toliau – ir NTR) duomenimis, nustatė, kad dalyvauja tik du Asociacijos nariai. Komisija Skundžiamame sprendime įpareigojo Agentūrą Paraiškai skirti 5 balus, motyvuodama tuo, kad Agentūra netinkamai skaičiavo Paraiškoje nurodytą Asociacijos narių valdomą plotą.

Su tokiu sprendimu Agentūra nesutiko, nurodė, jog Agentūra, vadovaudamasi Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507, (toliau – ir Administravimo taisyklės) 39.2 papunkčiu, atlikdama Paraiškos vertinimą, turėjo pareigą apskaičiuoti, kiek procentų kiekvieno nario turimas ar kitaip teisėtai valdomas plotas sudaro bendrame pareiškėjo valdomame rekonstruojamame plote. Vadovaujantis NTR duomenimis buvo nustatyta, kad pareiškėjo bendras plotas, kuriame vykdoma rekonstrukcija, yra 330,02 ha, iš kurių ne mažiau kaip 5 proc. ploto (16,50 ha), kuriame bus vykdoma melioracijos sistemų rekonstrukcija, nuosavybės teise ir nuomos pagrindais valdo 2 asociacijos nariai.

V. Š. nuomos pagrindais valdo 15 ha, todėl pareiškėjas neįrodė, kad trečiasis Asociacijos narys turi Įgyvendinimo taisyklėse nustatytą 5 proc. reikiamą minimalų žemės plotą, t. y. 16,50 ha. Atsakovas nesutiko su Komisijos išvada, kad 5 proc. skaičiuotini nuo to ploto, kuriame ketinama vykdyti rekonstrukciją, bet ne nuo bendro Asociacijos narių valdomo ploto, nes Paraiškoje, projektavimo užduotyje ir tyrinėjimo medžiagoje nenurodomas kiekvieno nario valdomo žemės sklypo dalies plotas, kuriame bus atliekama rekonstrukcija.

Agentūra, skaičiuodama Asociacijos narių valdomą plotą, ima tik tą plotą, kuris projektavimo užduotyje nurodytas kaip „objekto vieta“. Be to, projektavimo užduotyje „objekto vietoje“ įvardintas sklypas su savo kadastriniu numeriu savaime yra laikomas rekonstruojamu plotu, nes jame bus atliekami melioracijos sistemos rekonstrukcijos darbai, o kokioje konkrečiai žemės sklypo ploto dalyje bus atliekami konkretūs darbai, Paraiškos atrankos vertinimo metu nėra teisiškai reikšminga aplinkybė. Pažymėjo, jog Įgyvendinimo taisyklių leidėjas – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (toliau – ir Ministerija), išnagrinėjusi pareiškėjo 2016 m. liepos 4 d. skundą, nurodė, kad Agentūros sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Pareiškėjas Asociacija su atsakovo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Paaiškino, kad plotas, kuriame bus vykdoma melioracijos statinių rekonstrukcija yra 112 ha, taigi 5 proc. sudaro 5,6 ha. Todėl Asociacija Paraiškoje pagrįstai nurodė, kad 3 asociacijos nariai valdo ne mažiau kaip po 5 proc. žemės ploto, kuriame bus vykdoma melioracijos statinių rekonstrukcija. Agentūra pagal NTR duomenis apskaičiavo Asociacijos narių bendrą valdomą plotą (330,02 ha), t. y. susumavo kiekvieno nario valdomą plotą, tačiau Įgyvendinimo taisyklių 43.4 papunktyje aiškiai nurodyta, kad kiekvieno nario valdomas plotas turi sudaryti ne mažiau kaip 5 proc. ploto, kuriame vykdoma rekonstrukcija. Taip pat pažymėjo, kad bendrame Asociacijos narių valdomame plote (330,02 ha) yra tik 292 ha įrengtų valstybei priklausančių melioracijos sistemų ir įrenginių. likusiame plote nėra įrengtų melioracijos sistemų, vadinasi jų negalima ir rekonstruoti. Atkreipė dėmesį, kad ir leidimas rekonstrukcijai išduodamas ne visam valdomam plotui, o tik rekonstruojamam plotui, parama skiriama taip pat tik šiam plotui. Be to, Projekto metu bus rekonstruojamas ne plotas, o melioracijos statiniai, ir rekonstruojamas plotas turi būti skaičiuojamas, pagal tame plote esančius rekonstruojamus melioracijos statinius. Vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 3.2 ir 3.4 papunkčiais, plotui, kuriame bus vykdoma melioracijos statinių rekonstrukcija, turi būti atlikti tyrinėjimai, projektavimas ir projektavimo užduotyje yra pateikiamas nustatytas plotas, kuriame bus vykdoma melioracijos statinių rekonstrukcija, nes nereikia rekonstruoti melioracijos statinių, kurie veikia tinkamai arba kurių iš viso nėra, todėl ploto, kuriame bus rekonstruojami melioracijos statiniai, neįmanoma nustatyti pagal NTR esančius duomenis.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Ministerija su atsakovo skundu sutiko ir prašė jį tenkinti iš esmės tais pačiais pagrindais, kaip ir atsakovas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 2 d. sprendimu atsakovo skundą atmetė. Priteisė pareiškėjui 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nurodė, kad šioje byloje turi būti nustatyta, ar Komisija pagrįstai konstatavo, kad vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 43.4.1 papunkčiu 5 procentai skaičiuotini nuo ploto, kuriame ketinama vykdyti rekonstrukciją, o ne nuo bendro Asociacijos narių valdomo ploto. Pažymėjo, jog dėl S. Š.-Š. ir T. Š. valdomų plotų ginčo byloje nėra, tačiau 5 proc. skaičiuojant atsakovo nurodytu būdu, V. Š. valdomas 15 ha plotas nesudaro 5 proc. ((330,02 ha / 100 proc) x 5 proc. = 16,50 ha). Vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 43.4.1 papunkčiu 5 atrankos balai skiriami, esant 3–5 narių, kurių valdomuose plotuose (valdomas plotas sudaro ne mažiau kaip 5 proc. ploto, kuriame vykdoma rekonstrukcija) vykdoma melioracijos sistemų ir jų hidrotechnikos statinių rekonstrukcija, skaičiui.

Iš minėtos nuostatos dalies „ploto, kuriame vykdoma rekonstrukcija“ logiškai išplaukia, kad 3–5 nariai turi valdyti didesnį nei 5 proc. plotą, kuriame bus vykdoma rekonstrukcija, o ne skaičiuojant bendrą narių valdomą plotą. Pažymėta, jog Įgyvendinimo taisyklių 3.6 papunktis nustato, kad melioracijos sistemos projektavimo užduotis – dokumentas, kuriame nurodyti statytojo (užsakovo) pageidaujami projektuojamų melioracijos statinių techniniai, ekonominiai rodikliai, žemės sklypo paskirtis, žemėnaudos ypatumai ir kiti reikalavimai bei išvardyti privalomieji dokumentai.

Šiuo atveju iš teismui pateiktos Asociacijos valdybos pirmininko patvirtintos užduoties bei melioracinių tyrinėjimo darbų dokumentų buvo nustatyta ir ginčo byloje nebuvo, kad rekonstrukciją planuojama atlikti 112 ha plote, todėl bent 5 proc. būtent šio ploto (5 proc. sudarytų 5,6 ha plotą) turi būti valdomi 3–5 narių. Asociacijos narys T. Š. valdo 99,15 ha plotą, S. Š.-Š. valdo – 215,87 ha plotą, o V. Š. – 15 ha plotą. Atsižvelgiant į tai, daryta išvada, kad visi trys Asociacijos nariai valdo daugiau nei 5 proc. rekonstruojamo ploto.

Pažymėta, jog nors tiek atsakovas, tiek Ministerija teigia, kad 5 procentai turėtų būti skaičiuojami nuo bendro valdomo ploto (330,02 ha), tačiau toks skaičiavimas galėtų būti atliekamas tik tokiu atveju, jei minėtoje nuostatoje būtų įtvirtinta, kad kiekvieno iš narių valdomas plotas sudaro ne mažiau kaip 5 proc. visų narių valdomo bendro ploto. Perklausęs teismui pateiktą Komisijos posėdžio garso įrašą teismas nustatė, kad pareiškėjo atstovų teigimu iš 15 ha V. Š. valdomo ploto 14 ha numatyta vykdyti rekonstrukciją.

Teismui pateikta Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus 2016 m. birželio 29 d. pažyma patvirtino, kad V. Š. valdomame plote yra įrengtos ir numatytos rekonstruoti melioracijos sistemos. Atsižvelgus į šį faktą, kad rekonstrukciją planuojama įgyvendinti 93 proc. V. Š. valdomo ploto, būtų nelogiška sutikti su atsakovu, kad jo dalyvavimas projekte neatitinka atrankos kriterijų. Teismas darė išvadą, kad Komisija pagrįstai įpareigojo atsakovą skirti Paraiškai 5 balus pagal Įgyvendinimo taisyklių 43.4.1 papunktį, todėl skundžiamas Komisijos 2016 m. rugpjūčio 11 d. sprendimas Nr. 3R-294 (AG-231/03-2016) paliktas galioti nepakeistas, o atsakovo skundas atmestas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjo prašoma priteisti 500 Eur suma yra ženkliai mažesnė nei nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatymo rekomenduojama priteisti maksimali suma. Atsižvelgęs į tai, jog ši suma yra apskaičiuota ir už suteiktas teisines konsultacijas bei įvertinęs bylos sudėtingumą ir apimtį, teismas konstatavo, jog yra pagrindas pareiškėjui priteisti 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Atsakovas Agentūra apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ginčą, neteisingai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, be to, netinkamai interpretavo faktines aplinkybes.

Atsakovas vadovaujasi Įgyvendinimo taisyklių 3.4, 17.8.2, 43.4 punktų nuostatomis. Pareiškėjas Paraiškoje įvardijo Projekto įgyvendinimo vietą (4 eilutė), nurodydamas žemės sklypų kadastrinius numerius, kuriuose bus vykdoma rekonstrukcija. Pareiškėjas pateikė išrašus iš NTR apie pareiškėjo narių nuosavybės teise ar kitais pagrindais valdomus rekonstruojamus plotus. Turėdama šią informaciją, Agentūra apskaičiavo, kad sklypų bendras plotas yra 330,02 ha. Teigė, kad Paraiškoje nurodytuose žemės sklypuose bus atliekama vienokia ar kitokia melioracijos sistemos rekonstrukcija, todėl pareiškėjo nurodyti plotai yra laikytini rekonstruojamais sklypais.

Pabrėžia, jog Paraiškoje, projektavimo užduotyje ir tyrinėjimo medžiagoje nenurodomas kiekvieno nario valdomo žemės sklypo dalies plotas, kuriame bus atliekama rekonstrukcija. Projektavimo užduotyje „objekto vietoje“ įvardintas sklypas su savo kadastriniu numeriu savaime yra laikomas rekonstruojamu plotu, nes jame bus atliekami tam tikri melioracijos sistemos rekonstrukcijos darbai, o kokiame konkrečiai žemės sklypo ploto dalyje bus atliekami konkretūs darbai Paraiškos atrankos vertinimo metu nėra teisiškai reikšminga aplinkybė.

Teigia, jog Agentūros sprendimas yra pagrįstas objektyviais faktais bei teisės aktų nuostatomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, o Skundžiamu sprendimu sukeltas teisines pasekmes pareiškėjas aiškiai suprato. Sprendimas pasirašytas tam įgaliojimus turinčio asmens, patvirtintas antspaudu. Atsakovo teigimu, Skundžiamas sprendimas visiškai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, todėl nėra pagrindo jo naikinti.

Pareiškėjas Vigarų melioracijos statinių naudotojų asociacija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Taip pat prašo priteisti 500 Eur bylinėjimosi apeliacinėje instancijoje išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Pabrėžia, kad plotas, kuriame bus vykdoma melioracijos statinių rekonstrukcija, yra 112 ha. Tai buvo nurodyta Projektavimo užduotyje, kuri buvo pateikta kartu su Paraiška. Pačioje Paraiškoje taip pat nurodytas 112 ha plotas, kuriame bus vykdoma melioracijos statinių rekonstrukcija. Nors Paraiškoje ir projektavimo užduotyje nėra nurodyta kiekvieno nario valdomo ploto sklypo dalies plotas, kuriame bus atliekama rekonstrukcija, tačiau balų apskaičiavimui reikšmingas yra tik bendras plotas, kuriame vykdoma rekonstrukcija.

Pažymi, kad Skundžiamas sprendimas turėjo būti pagrįstas teisės aktų normomis, tai yra, Įgyvendinimo taisyklėmis, kurias (43.4.1 p.) Agentūra aiškino ir pritaikė netinkamai. Todėl Agentūra Komisijos buvo įpareigota iš naujo atlikti Paraiškos (projekto) vertinimą ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Mano, kad 5 proc. ploto apskaičiuoti kitaip, negu skaičiavo Agentūra, nėra įmanoma.

Atsakovas Agentūra 2017 m. birželio 12 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo ir administracinės bylos nutraukimo.

Nurodo, kad 2017 m. birželio 8 d. Agentūra ir Asociacija pasirašė taikos sutartį (toliau – ir Taikos sutartis) ir tokiu būdu nusprendė taikiai baigti tarp šalių kilusį ginčą. Taikos sutartimi atsakovas ir pareiškėjas abipusiu susitarimu susitarė dėl šalims priimtinų sąlygų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2017 m. birželio 12 d. pateikė prašymą patvirtinti pareiškėjo ir atsakovo 2017 m. birželio 8 d. sudarytą taikos sutartį ir nutraukti administracinę bylą Nr. eA-3633-575/2017.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 51 straipsnio 1 dalis nustato, kad bet kurioje proceso stadijoje ginčo šalys gali baigti bylą taikos sutartimi, jeigu ją sudaryti galima atsižvelgiant į ginčo pobūdį. Taikos sutartis turi neprieštarauti imperatyvioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeisti trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų. Taikos sutartis negali būti sudaroma bylose dėl norminių administracinių aktų teisėtumo. Taikos sutarties dalykas turi būti to paties pobūdžio, kaip ir skunde (prašyme) nurodyti reikalavimai. Taikos sutartimi gali būti išspręstas visas ginčas ar jo dalis (atskiri reikalavimai). Teismas imasi priemonių ginčo šalims sutaikyti tik tuo atveju, kai yra ginčo šalių sutikimas pradėti derybas dėl taikos sutarties sudarymo.

Iš Taikos sutarties (b. l. 26–27) matyti, kad ja šalys siekia taikiai išspręsti byloje kilusį ginčą. Byloje duomenų, kad šios sutarties sąlygos gali prieštarauti imperatyvioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nenustatyta. Nėra duomenų ir apie tai, kad ši sutartis gali pažeisti trečiųjų suinteresuotų asmenų teises ar teisėtus interesus.

Iš Taikos sutarties taip pat matyti, kad šalims iš esmės yra žinomos ir suprantamos taikos sutarties sukeliamos teisinės pasekmės. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 104 straipsnio 3 dalį, bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia konstatuoti, kad egzistuoja teisinės sąlygos patvirtinti šalių pateiktą Taikos sutartį bei nutraukti bylą (ABTĮ 103 str. 5 p.). Nutraukus bylą, naikintinas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 2 d. sprendimas (ABTĮ 103 str. 5 p., 144 str. 1 d. 5 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 51 straipsnio 2 dalimi, 103 straipsnio 5 punktu, 144 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 2 d. sprendimą.

Patvirtinti pareiškėjo Vigarų melioracijos statinių naudotojų asociacijos ir atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2017 m. birželio 8 d. taikos sutartį, kuria šalys susitaria:

„1. Taikiai baigti administracinę bylą Nr. eA-3633-575/2017 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-03653-2016-9), šiomis sąlygomis:

1.1. Agentūra, pasirašydama šią Taikos sutartį, patvirtina, kad, panaikintas Agentūros 2016 m. birželio 17 d. sprendimas Nr. BRK 3465, Pareiškėjos 2016 m. balandžio 29 d. pateikta paraiška pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama žemės ūkio vandentvarkai“, kurios reg. Nr. 17VD-KP-16-1-02443-PR001 (toliau – Paraiška), laikoma surinkusi 50 (penkiasdešimt) atrankos balų;

1.2. Agentūra šia sutartimi įsipareigoja nedelsdama protingais terminais užbaigti Pareiškėjos Paraiškos vertinimo procedūrą bei skirti paramą pagal ją, laikantis teisės aktų reikalavimų;

1.3. kiekviena Šalis pati padengs savo bylinėjimosi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (įskaitant išlaidas advokatų bei advokatų padėjėjų paslaugoms apmokėti), ir bet kokias kitas susijusias išlaidas, Šalies patirtas nagrinėjant šį ginčą;

1.4. kiekviena Šalis pati padengs savo patirtas išlaidas, susijusias su šios Taikos sutarties sudarymu;

2. Ši Taikos sutartis yra tinkamai teisiškai įformintas ir Šalis įpareigojantis susitarimas, kurio vykdymas Šalims yra privalomas ir užtikrinamas vadovaujantis šios Taikos sutarties sąlygomis.

3. Šalys patvirtina, kad šia Taikos sutartimi išsprendžia visus ginčus administracinėje byloje Nr. eA-3633-575/2017 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-03653-2016-9).

4. Sudaroma Taikos sutartis neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams ir kitiems įstatymų įgyvendinamiesiems teisės aktams, nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų: nėra kitų aplinkybių, kurios galėtų būti teisinis pagrindas pripažinti šią Taikos sutartį negaliojančia ir (ar) niekine.

5. Šalys pareiškia ir garantuoja, kad ši Taikos sutartis nereglamentuoja klausimų, susijusių su šalių teisiniu statusu ir veiksnumu, viešąja tvarka, ir klausimų, kuriuos reglamentuoja imperatyvios teisės normos.

6. Šalys pareiškia ir garantuoja, kad yra visiškai veiksnios bei turi visas teises ir įgalinimus sudaryti ir įvykdyti šią Taikos sutartį pagal taikytinus įstatymus ir kitus teisės aktus.

7. Šalys pareiškia, kad šią Taikos sutartį perskaitė, jos turinį, prasmę ir teisines pasekmes suprato ir, kaip atitinkančią valią, priėmė ir pasirašė.

8. Šalys pripažįsta, kad ši Taikos sutartis yra sudaryta gera valia ir dėl jos viena kitai jokių pretenzijų neturi ir ateityje nereikš.

9. Šalys, pasirašydamos Taikos sutartį, patvirtina, kad joms žinomos ir suprantamos Taikos sutarties sudarymo teisinės pasekmės, numatytos ABTĮ 103 str. 2 ir 5 d., t. y., kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, prašo Teismą patvirtinti Taikos sutartį ir nutraukti administracinę bylą Nr. eA-3633-575/2017 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-03653-2016-9) Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme.

10. Šalys įsipareigoja ateityje viena kitai nereikšti jokių žalos atlyginimo reikalavimų, susijusių su administracinio ginčo kilimu ir administracine byla Nr. eA-3633-575/2017 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-03653-2016-9) Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme, jeigu bus įvykdytos visos šios Taikos sutarties sąlygos.

11. Taikos sutartis įsigalioja įsiteisėjus Taikos sutartį patvirtinusiai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarčiai.

12. Taikos sutartis sudaryta 3 (trimis) vienodą teisinę galią turinčiais egzemplioriais, kurių vienas atiduodamas Pareiškėjai, antrasis – Agentūrai, trečiasis – Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Pareiga Taikos sutartį pateikti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tenka Agentūrai.

13. Šalys prašo administracinę bylą nagrinėjančio Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, kad šis išspręstų Taikos sutarties tvirtinimo klausimą ir nutrauktų administracinę bylą rašytinio proceso tvarka, nedalyvaujant šią Taikos sutarti pasirašiusioms Šalims (jų atstovams), kurios pareiškia, kad sutinka tiek su visomis Taikos sutarties sąlygomis, tiek su jos patvirtinimu Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme ir administracinės bylos nutraukimu rašytinio proceso tvarka, nedalyvaujant šią sutartį pasirašiusioms Šalims (jų atstovams).

14. Šalys pareiškia ir patvirtina, kad Šalims pasirašius šią Taikos sutarti, ji Šalims turės įstatymo galią ir Šalims bus privaloma, o šią Taikos sutartį patvirtinus Teismui ji turės teismo sprendimo (res judicata) galią.“

Nutraukti administracinę bylą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė