aac912ed-c4f6-499f-8fb5-cde9bbdcd806 · Prienų rajono apylinkės teismas

                                                                                     Baudžiamoji byla Nr. PK-3-939/2014Teisminio proceso Nr. 1-34-3-00028-2013-7Procesinio sprendimo kategorija :1.2.4.8.2.; 2.9.10.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.3.2; (S)   PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. vasario 10 d.Prienai Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Laima Lubauskienė, sekretoriaujant Jolitai Matulienei, dalyvaujant privačiam kaltintojui – nukentėjusiajai J.

L., jos atstovei advokatei R. M., kaltinamajam V. A., gynėjui advokatui V. M., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje:V. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis vidurinį iÅ¡silavinimÄ , naÅ¡lys, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. (toliau – BK)Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : kad V.

A. 2013 m. rugpjūčio 31 d. apie 15.00 val. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), pastÅ«mė J. L. rankomis ties krÅ«tine, dėl ko ji nugriuvo ant grindų, po to gulinčiai ne mažiau 10 kartų spyrė į įvairias kÅ«no vietas ir tuo nukentėjusiajai J. L. padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ dėl poodinių kraujosruvų deÅ¡inio žasto, deÅ¡inio dilbio, kairio žasto, kairio dilbio, kairės mentės srityje, deÅ¡inės mentės srityje, nugaros deÅ¡inėje, deÅ¡inės blauzdos, kairės Å¡launies, kairės blauzdos srityse, pavirÅ¡inių nubruzdijimų kairio rieÅ¡o, nugaros deÅ¡inėje, kairės Å¡launies ir kairės blauzdos srityse padarymo.Kaltinamasis V.

A. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2013 m. rugpjūčio 31 d. savo namuose kartu su A. V. ir J. Å . gėrė degtinę. Ä® kambarį įpuolė neblaivi J. L., kuri du kartus spyrė J. Å . į galvÄ . J. Å . po suduotų smÅ«gių nugriuvo ant grindų. Paskui J. L. apvertė stalÄ ant jo, pradėjo muÅ¡tis su sugyventiniu A. V., suduodami smÅ«gius vienas kitam rankomis ir kojomis. Nukentėjusioji su sugyventiniu mušėsi apie 5 minutes. Jis liepė besimuÅ¡antiems iÅ¡eiti į laukÄ ir pastÅ«mė L.

į krÅ«tinę. Ji nugriuvo ant grindų, o ant jos nugriuvo V.. Po to nukentėjusioji į jį metė keptuvę kuria pataikė į burnÄ ir nuskėlė dantų plokÅ¡telę ir išėjo iÅ¡ kambario. Jis nežino ar nukentėjusioji prieÅ¡ ateinant į jo namus buvo susižalojusi. Jam pastÅ«mus, griÅ«dama taip susižaloti negalėjo. Konflikto metu, jis apsvaigęs nesijautė. Su pareikÅ¡tu civiliniu ieÅ¡kiniu nesutinka. Atlyginti pareikÅ¡to ieÅ¡kinio jam neleidžia gyvenimo draugė.Nukentėjusioji J.

L. parodė, kad A. V. yra jos sugyventinis. TÄ dienÄ ji buvo iÅ¡gėrusi apie 10 stikliukų degtinės. Pas A. ieÅ¡koti sugyventinio jÄ nuvežė V. Č.. Ji, bÅ«dama pikta, įbėgo į kambarį, prie stalo sėdintį sugyventinį iÅ¡vadino begėdžiu, kad nedalyvavo miÅ¡iose už savo mirusį tėvÄ , ir jį pastÅ«mė į nugarÄ . Tada jÄ pastÅ«mė A., dėl ko ji nugriuvo aukÅ¡tielninka ant grindų, o A. pradėjo jÄ spardyti, suduodamas į įvairias vietas apie 10-20 smÅ«gių.

Ji Å¡aukė, todėl A. atsitraukė. Tada ji nuo krosnies paėmė keptuvę, nesitaikydama į niekÄ jÄ metė ir išėjo į kiemÄ . A. namuose stalo neapvertė, J. Å . nemušė. Po įvykio ji kreipėsi į ligoninės priėmimo skyrių, kuriame jÄ apžiÅ«rėjo ir paleido į namus. Po A. sumuÅ¡imo jai skaudėjo galvÄ , galvoje buvo guzas, mėlynės nugaros, rankų, kojų srityse. Dėl A. veiksmų ji po įvykio jautėsi pažeminta, tai jÄ paveikė psichologiÅ¡kai. Dėl jos iÅ¡gyvenimų įtakos turėjo ir jos sugyventinio A.

V. elgesys. V. A. jos neatsiprašė, reiÅ¡kia 5000 Lt dydžio civilinį ieÅ¡kinį.Liudytoja M. B. parodė, kad 2013 m. rugpjūčio 31 d. ji buvo V. A. namuose. Kartu su ja dar buvo J. Å . ir V. draugas A. V.. Ä® namus įbėgo Å¡aukdama nukentėjusioji, kuri apvertė stalÄ , pradėjo viskÄ daužyti, vienÄ kartÄ Ä¯spyrė J. Å .. Pirmiausia nukentėjusioji įspyrė J. Å ., ar ji nuvirto nematė, o paskui apvertė stalÄ . Ji iÅ¡sigando ir iÅ¡bėgo iÅ¡ kambario į laukÄ ir pasislėpė.

Nematė, kad kas nors bÅ«tų mušęs nukentėjusiÄ jÄ . Nukentėjusioji įbėgo agresyviai nusiteikusi, rėkė ir buvo neblaivi.Liudytoja J. Å . parodė, kad kaltinamasis V. A. yra jos draugas. 2013 m. rugpjūčio 31 d., jai su kitais pas V. A. geriant alkoholinius gėrimus, į kambarį įbėgo neblaivi J. L., kuri apvertė stalÄ , po to keptuve kirto kaltinamajam į burnÄ , tada koja spyrė jai į žandÄ . Nuo suduoto smÅ«gio, jai aptemo akyse, nuvirto ant lovos ir prarado sÄ monę. Kai atsipeikėjo, tai namuose jau nieko nebuvo.

Ji nematė, kad V. A. bÅ«tų sudavęs smÅ«gius J. L., ar pastaroji bÅ«tų muÅ¡usis su A. V.. Nukentėjusioji buvo agresyvi ir neblaivi.Liudytojas V. Č. parodė, kad 2013 m. rugpjūčio 31 d. jo draugės motina J. L. paprašė nuvežti pas V. A., kad iÅ¡ jo namų galėtų pasiimti geriantį sugyventinį A. V. ir automobilį. Jis liko kieme, o J. L. įėjo į namo vidų. Paskui iÅ¡girdo šaukiančiÄ L., todėl įėjo į namÄ , J. L. pamatė gulinčiÄ ant grindų. Tuo metu A.

V. nuo jos rankomis tolyn atstÅ«minėjo kaltinamÄ jį. Jis pakėlė L. nuo grindų ir iÅ¡sivedė į laukÄ . Kaltinamasis ir kieme puolė prie nukentėjusiosios, tačiau jÄ apgynė A. V.. Jis nematė, kokius veiksmus prieÅ¡ tai atliko kaltinamasis. Matė, kad J. L. buvo prakirsta lÅ«pa, prie smilkinio iÅ¡kilęs guzas. Ä®vykio metu nukentėjusioji buvo lengvai iÅ¡gėrusi. J. L. iÅ¡sikvietė policijÄ ir greitÄ jÄ pagalbÄ , kuriai atvykus iÅ¡važiavo į ligoninę.Liudytojas A. V. parodė, kad kaltinamasis V.

A. yra jo kaimynas, o nukentėjusioji J. L. sugyventinė. Jis pas kaimynÄ gėrė degtinę. Ten buvo dar dvi moterys. Jo ieÅ¡koti atvažiavo sugyventinė, kuriÄ atvežė V. Č.. Įėjusi į kambarį, J. L. jį sėdintį pastÅ«mė dėl ko jis susvyravo, tačiau nenugriuvo. Tuomet V. A. pastÅ«mė J. L. rankomis į krÅ«tinės sritį, dėl ko ji aukÅ¡tielninka nugriuvo ant grindų. Po to V. A. pradėjo spardyti nukentėjusiÄ jÄ Ä¯ įvairias kÅ«no vietas, kiek sudavė smÅ«gių nežino. Jis V.

A. atitraukė nuo J. L., ji rėkė, Å¡aukė „V., gelbėk“. Pakilusi nuo grindų paleido keptuvę į V. A., tačiau nepataikė ir iÅ¡bėgo į laukÄ . Jis matė, kad lauke tarp V. A. ir J. L. irgi vyko grumtynės, jis juos abu iÅ¡skyrė. Nukentėjusioji kambaryje buvusių moterų nemušė, stalo neapvertė. Jis su J. L. irgi nesimušė. Po konflikto jis kartu su J. L. į namus neiÅ¡važiavo, nes jie prieÅ¡ tai buvo susipykę. Namo grįžo po dviejų ar trijų parų ir pamatė, ant J.

L. sužalojimus. Jis kartu su nukentėjusiÄ ja augina bendrus vaikus. Po Å¡io įvykio su kaltinamuoju nebendrauja. Dėl sumuÅ¡imo J. L. labai pergyveno, dėl patirto streso gulėjo Kauno ligoninėje.Byloje esančių dokumentų duomenimis, kurie pripažintini įrodymais, nustatyta:Nukentėjusiosios J. L. skundu, praÅ¡ant pradėti privataus kaltinimo bylos procesÄ , (b.l.2–4), kuriame ji nurodo, kad 2013-08-31 gyvenamajame name ja sumušė V. A., suduodamas smÅ«gius rankomis ir spardydamas į įvairias kÅ«no vietas.

    Specialisto iÅ¡vados (b.l. 7–8), apraÅ¡omojoje dalyje užfiksuota, kad, kreipdamasi dėl medicininio tyrimo, J. L. nurodė, jog 2013-08-31 apie 16 val. savo sodyboje, jÄ sumušė sodybos Å¡eimininkas V. A., pargriaudamas ir spardydamas į įvairias kÅ«no vietas. SÄ monės praradusi nebuvo, įvykio aplinkybes atsimena gerai, po įvykio kreipėsi į Prienų ligoninės priėmimo skyrių. IÅ¡vados tiriamojoje dalyje, apžiÅ«ros metu užfiksuota deÅ¡inės akies vokuose 4x5,5 cm violetiniai raudona kraujosruva, vokai patinę bei nurodė skausmingumÄ Äiuopiant kairėje smilkininėje srityje ir pakauÅ¡io kairėje pusėje.

IÅ¡ specialisto iÅ¡vados tiriamosios dalies matyti, kad nukentėjusioji iÅ¡ karto po patirto smurto, tÄ pačiÄ dienÄ t.y. 2013-08-31 greitosios medicininės pagalbos buvo pristatyta į gydymo įstaigÄ ir jai buvo diagnozuota daugybinės sumuÅ¡imo žymės rankose, kojose, veide. Specialisto iÅ¡vadoje konstatuota, jog poodinės kraujosruvos deÅ¡inio žasto, deÅ¡inio dilbio, kairio žasto, kairio dilbio, kairės mentės srityje, deÅ¡inės mentės srityje, nugaros deÅ¡inėje pusėje, deÅ¡inės blauzdos, kairės Å¡launies, kairės blauzdos srityse, J.

L. galėjo bÅ«ti padaryta kieto buko daikto poveikyje, galimai prie nurodytų aplinkybių ir laiko. Sužalojimas kvalifikuojamas, kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. 2013-09-10 Alytaus apskrities VPK Prienų rajono policijos komisariato nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ (b.l.11), kuriame nurodyta, kad 2013-08-31 registruotas komisariato pareigÅ«no V. B. tarnybinis praneÅ¡imas, kuriame nurodyta, kad nuėjusi ieÅ¡koti savo vyro J. L. sukonfliktavo su namų Å¡eimininku. J. L. nustatytas 2,25 promilių girtumas.

Nutarime nurodyta, kad, tikslinant įvykio aplinkybes, J. L. paaiÅ¡kino, jog 2013-08-31 apie 15 val. V. A. namuose, jai nuėjus ieÅ¡koti savo sugyventinio, tarp jos ir V. A. kilo konfliktas, kurio metu V. A. jÄ pastÅ«mė, o nukritusiÄ ant grindų spardė į įvairias kÅ«no vietas. Jai skaudėjo, įvykio metu buvo neblaivi. IÅ¡raÅ¡as iÅ¡ medicininių dokumentų (b.l.12) patvirtina, kad J. L. nuo 2013-09-06 iki 2013-09-19 gydyta Kauno klinikų Psichiatrijos klinikoje RBS. Baigus gydymÄ , rekomenduota ambulatorinė psichiatrinė, psichologinė pagalba.  Šiais byloje surinktais ir iÅ¡tirtais įrodymais įrodoma, kad kaltinamasis V.

A. tyčia rankomis nustÅ«mė nukentėjusiÄ jÄ , ko pasekmėje ji nugriuvo ant grindų, o po to gulinčiÄ ant grindų spardė į įvairias kÅ«no vietas dėl to padarydamas nukentėjusiajai J. L. nežymų sveikatos sutrikdymÄ . V. A. padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 140 str. 1 d.    Kaltinamasis V. A. savo kaltę dėl nukentėjusiajai padaryto sužalojimo neigia, bet pripažino faktÄ , kad su rankomis ties krÅ«tine pastÅ«mė nukentėjusiÄ jÄ , kad ji net nugriuvo ant grindų. Nurodo, kad taip pasielgė norėdamas, kad nukentėjusioji iÅ¡eitų iÅ¡ jo namų.

Daugiau smūgių nukentėjusiajai nesudavė. Pati nukentėjusioji buvo neblaivi ir agresyvi. Šie kaltinamojo parodymai vertintini kaip mėginimas palengvinti savo teisinę padėtį ir paneigtini nukentėjusiosios J. L. parodymais, kuriais nėra pagrindo netikėti, nes jie iš esmės yra nuoseklūs. Teisme, bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji paaiškino, kad ji buvo išgėrusi alkoholio ir pikta dėl sugyventinio A. V. elgesio, atėjo pas V. A. į namus, tačiau savo pyktį liejo ne ant kaltinamojo ir ten buvusių dviejų moterų, o ant sugyventinio A.

V., dėl to, kad jis geria ir nedalyvavo miÅ¡iose už savo mirusį tėvÄ . Nukentėjusiosios parodymų patikimumÄ patvirtina specialisto iÅ¡vadoje jai nustatyti sužalojimai, bei liudytojų parodymai. Liudytojas A. V. patvirtino, kad nukentėjusioji įbėgusi į namus jį sėdintį pastÅ«mė, tačiau nespyrė J. Å . bei neapvertė stalo. O kaltinamasis V. A. pastÅ«mė nukentėjusiÄ jÄ , o jai nugriuvus, gulinčiÄ spardė. Nors kaltinamasis ir liudytojos M. B. ir J. Å . nurodo, jog nukentėjusioji įbėgo į V.

A. namus įspyrė J. Å ., apvertė stalÄ , tačiau tarp Å¡ių parodymų yra esminių prieÅ¡taravimų, kaltinamasis ir liudytojos nurodo skirtingai nukentėjusios atliktų veiksmų eigÄ , o bÅ«tent: ar nukentėjusioji pirmiausia įspyrė J. Å . ar apvertė stalÄ , ar po suduoto smÅ«gio J. Å . nugriuvo ant grindų ar nuvirto ant lovos. Abi liudytojos M. B. ir J. Å . yra kaltinamojo draugės, todėl jų parodymai nelaikytini patikimais, nes neatitinka kitiems byloje duomenims bei neva J. Å . padarytas sužalojimas nepagrįstas medicininiais duomenimis.

 Nors kaltinamasis nurodo, kad nukentėjusioji į jį metė keptuvę ir jam pataikė į burnÄ dėl ko buvo nuskelta dantų plokÅ¡telė, tačiau Å¡is teiginys taip pat nepagrįstas medicininiais duomenimis. Pati nukentėjusioji neneigia, kad ji po patirto smurto paėmusi keptuvę jÄ metė, tačiau į niekÄ nepataikė. Nukentėjusios parodymus tvirtina liudytojas A. V., tačiau jis yra nukentėjusiosios sugyventinis, todėl laikytina, kad jis yra suinteresuotas bylos baigtimi. Tačiau fizinio smurto panaudojimÄ Â ir sveikatos sužalojimo faktÄ Â tvirtina Teismo medicinos ekspertas iÅ¡vadoje, kurioje konstatuota, kad nukentėjusiajai J.

L. padaryti sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti byloje nurodytu laiku ir įvertinus visus bylos įrodymus, darytina iÅ¡vada, kad sužalojimai padaryti nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis. Nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamasis jÄ pargriovė ant grindų, dėl ko ji susimušė, o po to jai sudavė smÅ«gius į įvairias kÅ«no vietas. Specialisto iÅ¡vadoje nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai patvirtina nukentėjusios parodymus prie kokių aplinkybių ji patyrė sužalojimus.

IÅ¡ specialisto iÅ¡vados tiriamosios dalies matyti, kad nukentėjusioji iÅ¡ karto po patirto smurto, tÄ pačiÄ dienÄ t.y. 2013-08-31 greitosios medicininės pagalbos buvo pristatyta į gydymo įstaigÄ ir jai buvo diagnozuota daugybinės sumuÅ¡imo žymės rankose, kojose, veide. Nukentėjusioji nuo pradžių teigė, kad jÄ sužalojo V. A..      IÅ¡ nustatytų bylos aplinkybių darytina iÅ¡vada, kad nebuvo baudžiamojo kodekso numatyto pavojingo kėsinimosi, suteikiančio teisę į bÅ«tinÄ jÄ gintį kaltinamajam V.

A.. Pagal baudžiamojoje teisėje nusistovėjusiÄ bÅ«tinosios ginties sampratÄ ir teismų praktikÄ , menka abstraktaus pobÅ«džio tikimybė, kad asmuo galėtų bÅ«ti užpultas, negali bÅ«ti vertinama kaip akivaizdus kėsinimasis į jį. Kaltinamasis pirmas stÅ«mė nukentėjusiÄ jÄ , o ji keptuvę metė jau po jos atžvilgiu panaudoto fizinio smurto, o tik įbėgusi į V. A. namus savo pyktį liejo sugyventinio atžvilgiu. Surinktų įrodymų analizė ir nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad kaltinamasis V.

A. padarė jam inkriminuojamÄ nusikaltimÄ , numatytÄ baudžiamojo kodekso140 str. 1 d.           Skiriant ir parenkant bausmę kaltinamajam V. A. atsižvelgtina į tai, kad jis padarė vienÄ tyčinę nusikalstamÄ veikÄ , pagal pavojingumo visuomenei laipsnį – nesunkų nusikaltimÄ . Kaltinamasis iÅ¡ dalies darbingas (darbingumas 40 procentų). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę lengvinančia aplinkybę pripažinti, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiosios elgesys.

Kaltinamasis ankščiau teistas, teistumas iÅ¡nykęs, baustas administracine tvarka, seniÅ«nijos pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ charakterizuojamas kaip neturintis nusiskundimų dėl netinkamos veiklos ir elgesio iÅ¡ Å¡eimos narių ir kaimynų. Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes skirtina bausmė – laisvės apribojimas.Kaltinamasis civilinio ieÅ¡kinio dėl  neturtinės žalos nepripažino.Sprendžiant nukentėjusiojo reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtÄ fizinį ir dvasinį skausmÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus, nepatogumus ir kt.

Neturtinę žalÄ Ä¯vertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas Å¡iÄ Å¾alÄ , siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parinkdamas tokiÄ piniginę kompensacijÄ , kuri kiek galima visapusiÅ¡kiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ .   Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimas – tai ne nubaudimo funkcija, o kompensacija dėl patirtų nepatogumų bei dvasinių iÅ¡gyvenimų. Jos dydis turi atitikti ekonomines gyvenimo realijas ir neturi bÅ«ti per didelis.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad nukentėjusioji J. L. savo ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos dydžio iÅ¡ esmės grindžia patirtu skausmu dėl padarytų sužalojimų, dvasiniais iÅ¡gyvenimais, patirta baime ir stresu, nurodo, kad dėl V. A. neprognozuojamo elgesio jo bijo iki Å¡iol. Be to, ji buvo sumuÅ¡ta be jokios priežasties, savo veiksmais ir elgesiu neiÅ¡provokavo kaltinamojo. Dėl Å¡io įvykio ji buvo paveikta psichologiÅ¡kai, kreipėsi į medikus, jai buvo skirti raminamieji vaistai, kurių ji sÄ moningai per daug iÅ¡gėrė dėl to buvo komos bÅ«senoje ir dvi savaites buvo gydoma ligoninėje.

Teismas pripažįsta, kad nukentėjusiajai nusikaltimu buvo padaryta neturtinė žala, už kurios atlyginimÄ yra atsakingas nusikaltimÄ padaręs asmuo, tačiau jos praÅ¡oma priteisti 5000 Lt dydžio neturtinė žala, akivaizdžiai prieÅ¡tarauja teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principams, susiformavusiai teismų praktikai dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiajai buvo padarytas nežymÅ«s sveikatos sutrikdymas dėl nustatytų sužalojimų, kad nukentėjusiajai dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų bÅ«tų padarytas psichinės sveikatos sutrikdymas ar kitoks  negrįžtamas sveikatos pakenkimas byloje duomenų nėra.

Taip pat teismas atsižvelgia ir į tai, kad nukentėjusioji netinkamai elgėsi, pati atbėgo į kaltinamo namus, buvo pikta, agresyvi, akivaizdžiai neblaivi, vartojo necenzÅ«rinius žodžius kas vertintina, kad turėjo įtakos kaltinamojo veiksmų atlikimui, o nukentėjusiosios samprotavimas, kad kaltinamojo elgesys yra neprognozuojamas ir dėl to ji ir toliau bijanti yra niekuo nepagrįstas ir prieÅ¡tarauja seniÅ«nijos charakteristikai, kurioje kaltinamasis apibÅ«dinamas kaip asmuo apie kurį seniÅ«nijoje neigiamos informacijos negauta.  Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nukentėjusiosios elgesį, sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, sprendžia, kad pagal pateiktus įrodymus ir nustatytas bylos aplinkybes, reali ir įrodyta yra 850 Lt dydžio neturtinė žala, kuri priteistina iÅ¡ kaltinamojo V.

A..   Remiantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiajai J. L. pagal Kauno valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimÄ Nr.TP-2-(2.2)-12-T-3361-3960 buvo teikiama antrinė teisinė pagalba ir paskirta jo atstovė baudžiamojoje byloje advokatė R.

M.. Kauno valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė pažymÄ dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, kad valstybės patirtos iÅ¡laidos už antrinės teisinės pagalbos teikimÄ sudaro 320 Lt ( b.l. 48). Å i suma yra pagrįsta ir priteistina iÅ¡ kaltinamojo V. A. valstybės naudai.          Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 302-307 str., teismas          n u s p r e n d ė :            V.

A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., ir nubausti 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigoti per vienÄ mėnesį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atsipraÅ¡yti nukentėjusiosios J. L.. Iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo V. A. kardomosios priemonės neskirti. Priteisti iÅ¡ V. A. nukentėjusiosios J. L. naudai 850 Lt neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinį ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ V.

A. valstybės naudai 320 Lt iÅ¡laidų už nukentėjusiajai J. L. suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ . Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Prienų rajono apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                             Laima Lubauskienė