2022-04-20 Nr. AB-9289-3-62-3-03549-2021-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2034-552/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03549-2021-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Z. S. M S. M. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Z. S. M S. M. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Z. S. M S. M. S. (toliau – ir pareiškėjas, Užsienietis, Prieglobsčio prašytojas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, Departamentas, atsakovas) 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimą Nr. 21S41718 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimą Nr. 6K-2428 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė tokius argumentus:

3. Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis. Jis įsimylėjo merginą, tačiau jos šeima nesutiko su jų santykiais, grasino, mušė (yra žymės ant rankų). 2018 m. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas prisijungė prie politinio judėjimo, kuris nori parodyti politikų ir valdžios blogus darbus ir korupciją. Iš pradžių protestavo prieš įmonių savininkus, darbdavius, vėliau prieš (duomenys neskelbtini) valdžią. Įstojo į partiją ir dėl savo politinės veiklos buvo pašalintas iš mokyklos, neteko darbo, tačiau veiklą tęsė ir dėl to buvo du kartus suimtas policijos pareigūnų. 2020 m. kovo mėnesį persikėlė gyventi į kaimą, nes (duomenys neskelbtini) rajone, kuriame gyveno, buvo didelė bedarbystė. Kaimas, į kurį persikėlė, buvo netoli regiono, kuriame įsikūrę (duomenys neskelbtini) kovotojai, todėl pats supratęs ir patarus tėvui, jog ten nebus galimybės ramiai gyventi, išvažiavo iš (duomenys neskelbtini).

4. Migracijos departamentas Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, išsiųsti į kilmės valstybę, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką. Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, jį skundė ikiteismine tvarka. Komisija 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. 6K-2428 pareiškėjo skundą atmetė.

5. Atsakovas neįvykdė pareigos tinkamai ir individualizuotai išnagrinėti pareiškėjo prašymą, nesurinko visos aktualios kilmės valstybės informacijos. Nepaisant to, jog skundo nagrinėjimo procedūra yra ikiteisminė, asmens teisė būti išklausytam negali būti paneigta. Būtinumas sudaryti prieglobsčio prašytojui teisę būti išklausytam yra fundamentali skaidraus ir teisingo proceso garantija. Kadangi skundai nagrinėjami labai trumpą laiką, minimizuotas apskundimų terminas, negali būti paneigta asmens teisė teikti paaiškinimus tiesiogiai institucijai, kuriai kilo abejonių dėl prieglobsčio suteikimo.

6. Pareiškėjas nesutiko su Komisijos argumentais, kad nėra pagrindo jam suteikti pabėgėlio statusą pagal Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas, UTPĮ) 86 straipsnio 1 dalį ir papildomą apsaugą pagal UTPĮ 87 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjas nurodė konkrečias individualias aplinkybes, nurodė priežastį – šeimos tradicijas, dėl kurių negali vesti ir dėl kurių iš draugės tėvų patiria grasinimus. Jo pasakojimą patvirtina kilmės šalies informacija, iš kurios seka, kad (duomenys neskelbtini) yra šeimų, dėl kurių būna grasinimų ir nužudymų, todėl gali kilti grėsmė pareiškėjo sveikatai ir gyvybei. Aplinkybė, kad pareiškėjas negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus ar kitokį smurtą arba tokių grasinimų dar nespėjo patirti, nepaneigia potencialios grėsmės. Atsakovas neįvertino šių aplinkybių, todėl nepagrįstai atmetė prieglobsčio prašymą.

7. Komisija nepasisakė dėl pareiškėjo išdėstytų motyvų, kiek tai susiję su jo išsiuntimu iš Lietuvos Respublikos ir draudimu atvykti, o tik nurodė, jog sprendimai teisėti, be to pareiškėjas neturėjo teisės kirsti sieną, neturi ryšių su Lietuvos Respublika. Vien toks pareiškėjo veiksmas neturėtų sukelti didžiausių sankcijų, nes sienos kirtimas įvyko siekiant paprašyti prieglobsčio, t. y. atlikti teisėtus veiksmus.

8. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti bei nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

8.1. Pareiškėjas savo prieglobsčio prašymą grindė tuo, kad jį kilmės valstybėje persekioja dėl priklausymo politinei partijai, o išsikėlus gyventi į kaimą jam yra nesaugu dėl (duomenys neskelbtini) veiklos. Departamentas ginčijamu sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso, nes jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų.

8.2. Pareiškėjo pasakojimas apie įvykius, paskatinusius jį išvykti iš (duomenys neskelbtini) (įsimylėjo vieną merginą, tačiau merginos šeima nesutiko su jų santykiais) yra bendro pobūdžio, neišsamus bei nepatvirtintas patikimais įrodymais. Pasakodamas savo istoriją, pareiškėjas nebuvo nurodęs, kad merginos, kurią įsimylėjo, šeima persekioja pareiškėją dėl pažeistos garbės. Be to, asmeninio pobūdžio konfliktas su nevalstybiniu subjektu savaime nesąlygoja tarptautinės apsaugos suteikimo būtinybės. Tariamas persekiotojas (merginos šeima) nėra valstybinis subjektas, o pirminę pareigą apsaugoti savo piliečius turi kilmės valstybė, nes tarptautinė bendruomenė šią pareigą perima tik tuo atveju, kai kilmės valstybės jos nevykdo. Duomenų, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti pareiškėjui apsaugos nuo tariamo persekiojimo bei kad toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas „konvencinėmis“ priežastimis (jo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais), pareiškėjas nepateikė. Turima informacija apie kilmės valstybę taip pat nesudaro pagrindo tokiai prielaidai. Pareiškėjas neįrodė, kad jo baimė yra pagrįsta, o pareiškėjo nurodytos išvykimo iš kilmės valstybės priežastys neprilygsta „persekiojimui“ ir nesuponuoja individualios persekiojimo grėsmės dėl pareiškėjo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų.

8.3. Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. kad jis atitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijus, nustatytus Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Remdamasis Europos prieglobsčio paramos biuro 2021 m. informacija apie (duomenys neskelbtini), Migracijos departamentas konstatavo, kad šioje šalyje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta, todėl konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, numatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

8.4. Atsakovas nesutiko, jog nepagrįstai neužtikrino skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, ir paaiškino, kad žodinis bylos nagrinėjimas numatytas tik išimtiniais atvejais, kai skundą nagrinėjanti Migracijos departamento komisija nusprendžia, jog tai yra reikalinga, bet šiuo atveju toks būtinumas nebuvo nustatytas. Vien tai, kad pareiškėjo skundas buvo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, nesant jokių objektyvių duomenų apie tai, kad tam tikros reikšmingos bylos aplinkybės dėl šios priežasties liko neįvertintos, nesudaro pagrindo vertinti, kad ginčijamas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

8.5. Pareiškėjas apklausų metu nurodė skirtingas išvykimo iš kilmės valstybės priežastis, todėl šių motyvų kitimas yra vertinamas kritiškai prieglobsčio prašymo kontekste. Pareiškėjas pirminės apklausos metu teigė, kad jo išvykimo iš kilmės valstybės priežastis ta, kad jis įsimylėjo vieną merginą, tačiau merginos šeima nesutiko su jų santykiais, grasino, mušė, yra žymės ant rankų, tačiau tiek pateikdamas prieglobsčio prašymą 2021 m. spalio 21 d., tiek ir apklausos 2021 m lapkričio 18 d. metu šių išvykimo iš kilmės valstybės priežasčių jau nebenurodė, ir išvykimo priežastis siejo su politinėmis aplinkybėmis, jo areštais dėl dalyvavimo partijos veikloje ir protestuose, taip pat su nesaugia situacija dėl (duomenys neskelbtini) veiklos kaime, į kurį jis buvo persikėlęs gyventi, tačiau pareiškėjo pasakojimas ir dėl šių aplinkybių nebuvo nuoseklus (pvz., nurodė skirtingą informaciją apie areštų skaičių, apie gyvenamąją vietą ((duomenys neskelbtini) regionas), apie persikėlimo iš miesto į kaimą priežastis). Pareiškėjo pasakojimas nebuvo detalus ir smulkmeniškas, į klausimus jis atsakinėjo trumpai, nepraplėsdamas pirminio pasakojimo ribų, vengė atsakyti į patikslinančius klausimus, dažnai į papildomus klausimus atsakydavo vos keliais žodžiais, vis grįždavo prie tariamų persekiojimo epizodų, negalėjo paaiškinti, kas jam gresia grįžus į kilmės valstybę. Pareiškėjo paaiškinimai, pasakojimas buvo bendro pobūdžio, neindividualizuoti. Nors pareiškėjas teigia, kad jo gyvybei yra iškilusi grėsmė, nes jį areštuojant jam pastovai grasindavo, visgi, pabandžius išsiaiškinti šią aplinkybę, paaiškėjo kad jokio fizinio smurto jis nepatyrė. Pareiškėjas nurodė, kad jis gyvenamąją vietą pakeitė taip pat ne dėl to, kad asmeniškai būtų susidūręs su grasinimais ir persekiojimu, bet tik todėl, kad visai kitame regione, t. y. (duomenys neskelbtini) regione, kažkokie jo partijos nariai buvo nuteisti, todėl pareiškėjas negalėjo nuosekliai ir įtikinamai paaiškinti, kodėl jis negali grįžti atgal gyventi į miestą, kuriame buvo užaugęs ir kuriame gyvena jo tėvai, yra gyvenamasis namas. Pareiškėjas tiesiog teigia, kad jis į (duomenys neskelbtini) miestą negali grįžti, nes jį tariamai ir toliau persekios saugumiečiai ir grasins jo gyvybei, nors iš jo pasakojimo akivaizdu, jog šie žodiniai grasinimai niekada nebuvo realizuoti.

8.6. Nors pareiškėjas tyrimą atliekančiam pareigūnui pateikė nuotraukas ir vaizdo įrašus, tačiau jie neinformatyvūs, nes nuotraukose pareiškėjas vaizduojamas tiesiog tarp žmonių, o vaizdo įrašuose matoma, kad jis ramiu tonu pasakoja savo nuomonę. Šie pareiškėjo pateikti duomenys nepatvirtina nei jo atžvilgiu vykdyto tariamo persekiojimo, nei nesaugaus gyvenimo kaime dėl (duomenys neskelbtini) veiklos. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas apklausos metu nurodė, kad jis priklausė (duomenys neskelbtini) partijai, tačiau surinkus kilmės valstybės informaciją, duomenų apie šią partiją nebuvo rasta, todėl ši pareiškėjo pasakojimo dalis buvo laikoma nepagrįsta. Pareiškėjo abstraktūs teiginiai ir abstrakti istorija bei surinkta informacija neleidžia identifikuoti nei tariamų persekiotojų tapatybės, nei jų tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją, todėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių neįmanoma kvalifikuoti pagal pabėgėlio statuso taikymo nuostatas, t. y. jos nesudaro pagrindo pripažinti jį „pabėgėliu“, kaip tai apibrėžta 1951 m. Konvencijoje dėl pabėgėlių statuso. Atsakovas nenustatė individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos prieglobsčio prašytojui suteikimo poreikį.

8.7. Priimant ginčijamą sprendimą buvo nuosekliai įvertinta pareiškėjo individuali situacija bei nenustatyta pagrįsta tikimybė, kad kilmės valstybėje jam grėstų kankinimai arba mirties bausmė, todėl konstatuota, kad jis neatitiko papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose. Pareiškėjas teigė, kad jis negali grįžti gyventi į kaimą (duomenys neskelbtini), nes jame yra nesaugu dėl (duomenys neskelbtini) veiklos. Pažymėjo, kad pareiškėjas šiame kaime negyveno visą laiką, į jį atsikėlė tik prieš išvykdamas iš kilmės valstybės, nenurodė, kad kaime turi nuosavybės, todėl jo teiginiai, kad jam nebėra kitos išeities, o tik išvykti iš kilmės valstybės, net nepabandžius pakeisti gyvenamosios vietos, kelia įtarimų. Ginčijamame sprendime įvertinta saugumo situacija (duomenys neskelbtini) provincijoje, kurioje yra šis kaimas ir nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) užtikrina saugumą (duomenys neskelbtini) teritorijoje, turi mandatą palaikyti konstitucinę ir federalinę tvarką (duomenys neskelbtini) autonomijoje. Atsižvelgiant į pareiškėjo individualias savybes ir į tai, kad jo kilmės šalyje (gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini) provincijoje), išskyrus (duomenys neskelbtini) rajonus, beatodairiškas smurtas vyksta tokiu žemu lygiu, kad nesąlygoja realios rimtos žalos rizikos, konstatavo, kad pareiškėjas neatitiko papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

8.8. Nagrinėjant pareiškėjo prieglobsčio prašymą buvo įvertinta būtent pareiškėjo individuali situacija kilmės valstybės informacijos kontekste. Tyrimo metu nenustatytos aplinkybės, kurios leistų spręsti, kad pareiškėjui dėl jo asmeninių savybių (duomenys neskelbtini) būtų kilęs pavojus patirti realią rimtą žalą. Šiuo atveju pareiškėjo pasakojimas savaime turi vidinių trūkumų, keliančių abejonių dėl jo tikrumo, o jo pateikti įrodymai taip pat nepagrindžia tariamai jam kylančio persekiojimo, todėl pareiškėjo istorija negali būti pripažinti patikima ir jai netaikomas abejonės privilegijos principas. Pabėgėlių teisės nuostatos nenustato pareigos sprendžiančiai institucijai įrodinėti neiginius (kad pareiškėjas ateityje nesusidurs su grėsmėmis, grasinimais), nes tai būtų neįveikiama užduotis ir pernelyg aukštas įrodinėjimo standartas.

8.9. Migracijos departamentas ginčijame sprendime detaliai išdėstė ir įvertino aplinkybes, pagrindžiančias išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką sprendimo teisėtumą (į Lietuvos Respubliką pareiškėjas atvyko neteisėtai, (asmenų grupėje) pėsčiomis neleistinoje vietoje kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, prieglobsčio pasiprašė tik sulaikytas pareigūnų), ir ši aplinkybių visuma leido pareiškėjo veiksmus vertinti kaip keliančius nelegalios migracijos grėsmę ateityje. Pareiškėjas iš savo kilmės valstybės atvyko į Baltarusiją, tačiau dėl prieglobsčio suteikimo joje nesikreipė, vietoj to nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Šie pareiškėjo veiksmai neapibūdina jo elgesio kaip sąžiningo, nerodo, kad jis būtų siekęs kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje – šios aplinkybes taip pat patvirtina pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmę.

II. 9. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2022 m. kovo 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies: pakeitė Migracijos departamento Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą ir jį išdėstė taip: „Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; pakeitė Migracijos departamento Sprendimo rezoliucinės dalies 4 punktą ir išdėstė jį taip: „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; atitinkamai pakeitė ir Migracijos departamento Komisijos 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimo Nr. 6K-2428 dalį; likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

10. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

10.1. Pareiškėjas 2021 m. spalio 21 d. pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, kuriame nurodė, kad 2018 m. (duomenys neskelbtini) prisijungė prie politinio judėjimo, siekiant parodyti politikų ir valdžios blogus darbus ir korupciją (iš pradžių protestavo prieš įmonių savininkus, darbdavius, vėliau prieš (duomenys neskelbtini) valdžią). Įstojo į politinę partiją, ieškodamas galimybės geriau gyventi, tačiau dėl savo politinės veiklos buvo išmestas iš mokyklos, tęsiant veiklą buvo sulaikytas. 2020 m. kovo mėnesį dėl didelės bedarbystės persikėlė gyventi iš (duomenys neskelbtini) į kaimą. Kaimas buvo netoli kalnų, kur įsikūrę (duomenys neskelbtini) kovotojai, kurie kovoja su (duomenys neskelbtini), todėl supratęs, kad negalės ramiai gyventi, išvyko iš (duomenys neskelbtini) ir atvyko į Lietuvą. Nuo 2018 m. priklausė (duomenys neskelbtini) partijai, kurios lyderis – S. A.. Šioje partijoje pareiškėjas buvo atsakingas už studentus, suteikdavo jiems gaires apie politinę partiją. Grįžti į (duomenys neskelbtini) negali dėl grėsmės būti suimtu, be to, negalėtų dirbti, nes nėra darbo.

10.2. Migracijos departamentas, įvertinęs faktines aplinkybes, ginčijamu 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje. Taip pat nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

10.3. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į Komisiją, prašydamas panaikinti Sprendimą, įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį. Komisija 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. 6K-2428 pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

11. Teismas vadovavosi Įstatymo 86 ir 87 straipsnių, Konvencijos 1 straipsnio A dalies, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 99 punkto nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika prieglobsčio bylose.

12. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodė, jog prieglobstis jam turėjo būti suteiktas, nes kilmės valstybėje jis yra persekiojamas dėl politinės veiklos, o išsikėlus gyventi į kaimą jam yra nesaugu dėl (duomenys neskelbtini) veiklos. Teismo vertinimu, Migracijos departamento byloje pateikti duomenys įrodo, jog atsakovo atliktas tyrimas yra išsamus, pareiškėjo situacija įvertinta individualiai, atlikta apklausa, detaliai analizuoti ir įvertinti visi nurodyti argumentai, Departamentas atsižvelgė į pareiškėjo asmenybę bei į pareiškėjo kilmės valstybę. Atsakovas apklausoje siekė detaliai išsiaiškinti faktinę situaciją dėl prieglobsčio prašytojo pateikto prašymo suteikti jam prieglobstį. Remiantis anot Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) pateikiama informacija (2021 m. parengtomis gairėmis), šiuo metu nei vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei.

13. Teismas nurodė, kad Departamentas tyrimo metu nenustatė persekiojimo, t. y. nebuvo identifikuotos faktinės aplinkybės, kurios sąlygotų prielaidą, jog prieglobsčio prašytojui jo gyvenamojoje vietoje grėstų ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų, bei konstatavo, kad pareiškėjo baimė grindžiama išimtinai jo paties subjektyviu situacijos suvokimu. Jo baimė patirti persekiojimą kilmės valstybėje nelaikytina visiškai pagrįsta ir „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata laikoma neįvykdyta, pripažįstant, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

14. Teismas nurodė, kad pareiškėjo nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik jo paties subjektyviu situacijos vertinimu, nepagrįstu objektyviais įrodymais. Individualios asmeninės grėsmės grįžti į kilmės šalį atsakovas nenustatė, teismui tokių įrodymų taip pat nepateikta. Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad pareiškėjas 2018 m. priklausė politinei partijai, tačiau duomenų, kad iki šiol jai priklausytų, pareiškėjas nepateikė, taip pat nenurodė, kada sulaukė grasinimų. Teismas pažymėjo, kad priežastis palikti gyvenamąją vietą ir persikelti į (duomenys neskelbtini) kaimą susijusi ne su grasinimais dėl priklausymo politinei partijai, o dideliu nedarbu, t. y. pareiškėjas išvykdamas siekė ne apsisaugoti, o užsitikrinti geresnį pragyvenimo lygį.

15. Teismas sutiko su atsakovo vertinimu, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo konstatuoti esant pagrįstos tikimybės, kad grįžimo į (duomenys neskelbtini) atveju pareiškėjui grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai – kankinimai arba mirties bausmė, t. y. kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

16. Teismo vertinimu, Migracijos departamentas surinko išsamią kilmės valstybės informaciją, įvertino pareiškėjo paaiškinimus, taip pat kitas byloje nustatytas aplinkybes, todėl nėra pagrindo abejoti atsakovo pateiktų faktų tikrumu, kad pareiškėjui kilmės valstybėje nekils pavojus dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų, o pareiškėjo subjektyvios prielaidos, nepagrįstos objektyviais, byloje esančiais duomenimis, negali paneigti atsakovo padarytos išvados.

17. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo pasakojimas apie priežastis, privertusias jį išvykti iš kilmės valstybės, buvo abstraktus, nedetalizuotas, nėra nustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos prieglobsčio prašytojo suteikimo poreikį, o kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį (duomenys neskelbtini) nagrinėjamu atveju savaime nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės, taigi, pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl Departamentas pagrįstai sprendimu jam nesuteikė pabėgėlio statuso.

18. Spręsdamas dėl atsakovo sprendimo dalies išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), teismas, vadovaudamasis 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse 6 straipsnio 1 dalies, 7 straipsnio 1, 2, 4 dalių nuostatomis, pažymėjo, kad išsiųsti pareiškėją nuspręsta pagrįstai, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo prašymas dėl prieglobsčio suteikimo buvo atmestas, pareiškėjas į Lietuvą atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio prašymą pateikė sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą.

19. Teismas, vertindamas Sprendimo dalį uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 (penkerius) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, nesutiko su atsakovo išvada, jog pareiškėjo atžvilgiu pritaikytas maksimalus 5 metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcinga ir adekvati priemonė jo padarytam pažeidimui. Teismas pažymėjo, kad Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 19 d. sprendime nėra pateikta argumentų, kodėl pasiekti nurodytą tikslą (užkirsti kelią nelegaliai migracijai) būtina uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką maksimalų terminą, t. y. penkerius metus. Byloje nėra pateikta duomenų, rodančių, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekęs nelegaliai įteisinti savo buvimą, ar Lietuvos Respublikoje padaręs kokių nors teisės pažeidimų. Byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, kad pareiškėjas būtų išsiunčiamas jau ne pirmą kartą, keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ar kitų aplinkybių, kurios darytų įtaką maksimalaus draudimo atvykti termino taikymui. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo atžvilgiu nebuvo nustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų jam taikyti maksimalų 5 metų atvykimo į Lietuvos Respubliką draudimo terminą, todėl konstatavo, kad Sprendimo dalis, kuria nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, yra akivaizdžiai nepagrįsta ir neproporcinga, todėl keistina, nustatant, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

20. Teismas, vertindamas atsakovo Sprendimo dalį įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 (trejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, vadovaudamasis Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d nutarimu Nr. 436, 12, 15 punktų nuostatomis, 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (OL 2006 L 381, p. 4) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861 (OL 2018 L 314, p. 14), (toliau – SIS II reglamentas) 24 ir 25 straipsnių nuostatomis, atsižvelgdamas į tai, kad Sprendimo dalis dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką mažintina iki dviejų metų, padarė išvadą, kad yra pagrindas keisti ir kitą Sprendimo dalį, t. y. įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį dvejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

21. Teismas, atsižvelgdamas į Tvarkos aprašo 222 punkto nuostatas, atmetė pareiškėjo argumentus, kad Komisija pareiškėjo skundą turėjo nagrinėti žodinio proceso tvarka, bei pažymėjo, kad pareiškėjas savo skunde nenurodė, o Komisija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad rašytinio proceso tvarka skundas negali būti tinkamai išnagrinėtas ir kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.

22. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas pagrįstai nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, nes jo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo argumentai neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų, bei pagrįstai ir motyvuotai nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), bet nepagrįstai buvo parinktas laikotarpis dėl uždraudimo atvykti, todėl teismas šį laikotarpį ir perspėjimo dėl draudimo atvykti laikotarpį sutrumpino iki dvejų metų. Likusią pareiškėjo skundo dalį teismas atmetė.

III. 23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą patenkinti visa apimtimi.

24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo tokius argumentus:

24.1. Teismas netinkamai vertino pareiškėjo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad jam negresia individualaus pobūdžio persekiojimas.

24.2. Kilmės valstybės informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) veikia pajėgos, kurios konfrontuoja su įvairiomis ginkluotomis grupėmis (duomenys neskelbtini), bei kurios yra įsitvirtinusios pareiškėjo gyvenamojoje vietovėje. Turima informacija pagrindžia išvadą, jog (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjo gyvenamoje vietovėje vyksta vidinis karinis konfliktas, dėl kurio kenčia civiliai, prieš juos naudojama jėga, naikinamas jų turtas, teritorijos apšaudomos.

24.3. Pareiškėjo gyvenamoji vietovė (duomenys neskelbtini) provincija yra (duomenys neskelbtini) dalis bei šiauriausia (duomenys neskelbtini) gubernija. Nuo 2019–2020 m. saugumo padėtis šiauriniuose (duomenys neskelbtini) pasienio rajonuose pablogėjo dėl (duomenys neskelbtini)veiklos. (duomenys neskelbtini) vykdo ir kontroliuoja (duomenys neskelbtini) kalnuotas vietoves, įskaitant (duomenys neskelbtini) kalnus (duomenys neskelbtini) gubernijoje, iš kurių vykdo atakas prieš (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) gubernijoje įkūrė karines bazes, skirtas (duomenys neskelbtini) bazių puolimui. (duomenys neskelbtini) oro smūgiai prieš (duomenys neskelbtini) paveikė (duomenys neskelbtini) gubernijos kaimų gyventojų gyvenimą. Bombardavimas padarė didelę žalą dirbamoms žemėms, turtui ir infrastruktūrai, įskaitant kelius.

24.4. Pareiškėjas teigia, kad dėl karo veiksmų pareiškėjo saugumui kyla reali nuolatinė grėsmė. Šios grėsmės tikimybės nepaneigia aplinkybė, kad pareiškėjas išvyko iš šalies, nespėjęs patirti tiesioginių sužalojimų ar panašaus smurto dėl karo veiksmų.

24.5. Atsakovas, darydamas išvadas dėl papildomos apsaugos suteikimo, vadovavosi EPPB pateikiama informacija, kad šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, nors EPPB ataskaita yra tik rekomendacinio pobūdžio, joje nurodomi vienerių metų senumo duomenys. Atsakovas, spręsdamas dėl pareiškėjui kylančios grėsmės patirti beatodairišką smurtą, turėjo ne formaliai ir labai fragmentiškai atkartoti EPPB duomenis ir bendrą informaciją, bet sistemiškai vertinti kitą naujausią ir aktualią informacija iš skirtingų informacijos šaltinių apie ginkluotus susirėmimus bei individualias pareiškėjo galimybes apsisaugoti, nes jis yra iš (duomenys neskelbtini) regiono, kuriame vyksta karinis konfliktas su (duomenys neskelbtini) karinėmis pajėgomis.

24.6. Pareiškėjui prieglobstis ir papildoma apsauga nesuteikta nepagrįstai, Migracijos Departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymo ir jame nurodytų aplinkybių, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Migracijos Departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų. Skundžiamas Sprendimas naikintinas kaip neišsamus ir nepagrįstas.

24.7. Atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje, todėl panaikinus atsakovo sprendimus dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo, naikintini ir išvestiniai atsakovo sprendimai išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką.

25. Atsakovas Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti, bei pateikia tokius atsiliepimo argumentus:

25.1. Pareiškėjo pasakojimas buvo bendro pobūdžio, abstraktus, nedetalus, nebuvo nustatytas persekiojimas, t. y. nebuvo identifikuotos faktinės aplinkybės, kurios sąlygotų prielaidą, jog prieglobsčio prašytojui jo gyvenamojoje vietoje grėstų ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jos rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Pareiškėjas apklausų metu nurodė skirtingas išvykimo iš kilmės valstybės priežastis, todėl šių motyvų kitimas yra vertinamas kritiškai prieglobsčio prašymo kontekste. Pareiškėjas taip pat nurodė skirtingą informaciją dėl dalyvavimo politinėje veikloje, jo sulaikymo, persikėlimo į kaimo vietovę priežasčių. Pareiškėjo pasakojimas nebuvo detalus ir smulkmeniškas, į klausimus jis atsakinėjo trumpai, nepraplėsdamas pirminio pasakojimo ribų, vengė atsakyti į patikslinančius klausimus, dažnai į papildomus klausimus atsakydavo vos keliais žodžiais, vis grįždavo prie tariamų persekiojimo epizodų. Šie pareiškėjo pateikti duomenys nepatvirtina nei jo atžvilgiu vykdyto tariamo persekiojimo, nei nesaugaus gyvenimo kaime dėl (duomenys neskelbtini) veiklos, t. y. tų aplinkybių, kurių pagrindu jis grindžia išvykimą iš kilmės valstybės.

25.2. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas sprendimus grindė vienerių metų senumo kilmės valstybės informacija apie padėtį (duomenys neskelbtini), dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, bei pažymi, jog įvertinus pareiškėjo individualią situaciją, pateiktus paaiškinimus bei surinktą kilmės valstybės informaciją, nenustatyta, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, žeminantis elgesys. Taip pat nepatvirtinta, kad grįžus į kilmės šalį jam nebus sudarytos sąlygos dirbti pagal jo gebėjimus ar jis bus diskriminuojamas, nėra pagrįstos tikimybės, kad šalies kontekstas sąlygotų pareiškėjo diskriminavimą visuomenėje, priešingai, atsižvelgiant į jo paties paaiškinimus, jis visą gyvenimą praleido (duomenys neskelbtini), yra pažįstamas su vietiniais papročiais ir kultūra, savęs neidentifikuoja kaip išsiskiriančio kultūriniame šalies kontekste.

25.3. Remiantis ESPA pateikiama informacija (2021 m. parengtomis gairėmis), šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Jokios naujesnės patikimos kilmės valstybės informacijos, leidžiančios daryti kitokias nei skundžiamame Sprendime, išvadas, pareiškėjas skunde nepateikė, o vien deklaratyvūs skundo teiginiai, kad Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis tariamai neaktualia informacija, laikytini išimtinai kaip pasirinkta gynybinė pozicija ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą kaip neteisėtą ar nepagrįstą.

25.4. Atsakovas akcentuoja, kad ekonominio pobūdžio priežastys neprilygsta „persekiojimui“ dėl asmens individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų). Tyrimo metu nenustatyta nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Pareiškėjas savo prieglobsčio prašymo neįrodinėjo tokiomis aplinkybėmis, kad prieš jį kilmės valstybėje naudojamos neteisėtos ekonominio poveikio priemonės, kad jis dėl to yra persekiojamas, diskriminuojamas, kad dėl jo individualių savybių jai neleidžiama įsidarbinti ar kt. Tokių aplinkybių pareiškėjas nenurodė ir savo skunde.

25.5. Migracijos departamento vertinimu, skundžiamame Sprendime detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką sprendimo teisėtumą (pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą), šias aplinkybes paneigiančių argumentų pareiškėjas skunde nepateikė, be to, pirmosios instancijos teismas sutrumpino draudimo atvykti laikotarpį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 26. Byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimo Nr. 21S42321, kuriuo atmestas pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį (pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą), bei nuspręsta išsiųsti jį į kilmės valstybę, bei šį Sprendimą ikiteismine tvarka įvertinusios Komisijos 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimo Nr. 6K-2428 teisėtumo ir pagrįstumo.

27. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pareiškėjo 2021 m. gruodžio 2 d. ikiteismine tvarka teiktame skunde Migracijos departamentui, Migracijos departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. gruodžio 21 d. sprendime Nr. 6K-2428, pareiškėjo 2021 m. gruodžio 27 d. skunde pirmosios instancijos teismui, Migracijos departamento 2022 m. sausio 19 d. atsiliepime į pareiškėjo skundą, Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 15 d. sprendime ir pareiškėjo apeliaciniame skunde padarytas aiškus rašymo apsirikimas – nurodyta, kad ginčijamas Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimas Nr. 21S41718, nors Migracijos departamentas sprendimą dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) nesuteikimo pareiškėjui priėmė 2022 m. lapkričio 23 d., šio sprendimo Nr. 21S42321. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad iš Komisijos ir pirmosios instancijos teismo sprendimų matyti, jog buvo nagrinėjamas ir vertinamas Migracijos departamento 2022 m. lapkričio 23 d. sprendimo Nr. 21S42321 dėl prieglobsčio pareiškėjui Z. S. M S. M. S. nesuteikimo turinys, laiko, kad byloje nagrinėjamas ginčas būtent dėl Migracijos departamento 2022 m. lapkričio 23 d. sprendimo Nr. 21S42321.

28. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, konstatavęs, kad Departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų, tačiau pažymėjo, kad Departamentas nustatė neproporcingą terminą uždrausti pareiškėjui atvykti, todėl minėtą terminą bei terminą įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi, skaičiuojamą nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, sutrumpino iki dvejų metų.

29. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kurį iš esmės grindžia nesutikimu su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Pareiškėjo teigimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas neatliko tinkamo individualaus tyrimo, nevertino asmeninių pareiškėjo savybių, todėl nepagrįstai teigė, kad pareiškėjui kilmės šalyje nekyla individualios grėsmės pavojus.

30. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

31. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo jį nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausytas.

32. ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

33. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Vien tik pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, siekiant užtikrinti objektyvų pareiškėjo paaiškinimų vertinimą, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjo prašymas netenkinamas.

34. Pirmosios instancijos teismo sprendime yra pateikta aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje išaiškintos visiškai pagrįstos baimės sąlygos vertinimo aspektai, taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismo aktuali praktika, kuria formuluojamos svarbios Konvencijos aiškinimo taisyklės, kad siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Teisėjų kolegija nemato reikalo šią praktiką pildyti kitais pavyzdžiais. Byloje taikytina teisė šalims yra žinoma. Ji nekartą buvo minima pareiškėjo prieglobsčio prašymo nagrinėjimo bei ginčo nagrinėjimo stadijose, todėl teisėjų kolegija šiame teismo sprendime taikytinos teisės nekartoja, o imasi teisės taikymui reikšmingų aplinkybių vertinimo atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus.

35. Pagal 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų 4 straipsnio (Faktų ir aplinkybių vertinimas) 3 dalį, tarptautinės apsaugos prašymas vertinamas išnagrinėjus kiekvieną atvejį individualiai ir atsižvelgiant į visus vertintinus faktus, susijusius su kilmės šalimi sprendimo priėmimo dėl prašymo metu, įskaitant kilmės šalies įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą.

36. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo, ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

37. Pareiškėjas pirminėje apklausoje nurodė, jog iš kilmės šalies išvyko dėl asmeninių santykių (įsimylėjo merginą, kurios šeima nepritarė jų santykiams, jam grasino). Vėliau pareiškėjas nurodė, kad kilmės šalyje sulaukė persekiojimų ir grasinimų dėl priklausymo partijai, todėl persikėlė į kaimo vietoję, o iš jos išvyko į užsienį dėl nesaugumo (kaimas, į kurį persikėlė, buvo netoli regiono, kuriame (duomenys neskelbtini) kovotojai), taip pat tikėdamasis geresnio gyvenimo.

38. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, kitus byloje esančius ir atsakovo pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad Migracijos departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjo prieglobsčio prašymo bei padėties pareiškėjo kilmės valstybėje (duomenys neskelbtini), bei pareiškėjo gyvenamojoje vietovėje ((duomenys neskelbtini) rajone), taip pat jo nurodytame kaime (duomenys neskelbtini) tyrimą, atsižvelgė į tai, jog pareiškėjas dalyvavo (duomenys neskelbtini) partijos veikloje.

Sprendime išsamiai išanalizuota padėtis pareiškėjo kilmės valstybėje, atsižvelgiant į(duomenys neskelbtini) pareiškėjui galinčias kilti grėsmes. Atsakovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) kaimas, kuriame gyveno pareiškėjas, yra (duomenys neskelbtini) rajone, netoli (duomenys neskelbtini) sienos. (duomenys neskelbtini) karinės pajėgos įkūrė savo bazę (duomenys neskelbtini) rajone 1996 m., su tikslu kontroliuoti ir riboti (duomenys neskelbtini) veiklą regione. Taip pat (duomenys neskelbtini) turi savo karines pajėgas –(duomenys neskelbtini).

Būtent (duomenys neskelbtini) užtikrina saugumą (duomenys neskelbtini) teritorijoje (turi mandatą palaikyti konstitucinę ir federalinę tvarką (duomenys neskelbtini) autonomijoje). Pagal atsakovo surinktą informaciją, 2019–2020 m. saugumo situacija šiauriniuose (duomenys neskelbtini) provincijos pasienio rajonuose pablogėjo dėl (duomenys neskelbtini) veiklos, tačiau remiantis EPPB ataskaita, nors beatodairiško smurto lygis (duomenys neskelbtini)rajonuose ((duomenys neskelbtini) provincija) yra aukštesnis, tačiau „vien buvimo“ šioje teritorijoje nebepakanka, kad kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei.

Teisėjų kolegija pastebi, kad byloje iš esmės nėra ginčo, kad (duomenys neskelbtini) vyksta kariniai veiksmai, vis tik tarptautinės apsaugos taikymui pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punktą, turi būti nustatytas tam tikras beatodairiško smurto lygis, kai vien dėl buvimo teritorijoje, kiltų grėsmė pareiškėjos gyvybei ir sveikatai. Departamento pateiktais duomenimis, surinktais pagal 2021 m. EPPB ataskaitą, šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei.

Pažymėtina, kad pareiškėjo skunde ir apeliaciniame skunde pateikta informacija apie karinius veiksmus ir (duomenys neskelbtini) veiklą nepaneigia EPPB nustatyto beatodairiško smurto lygio.

39. Įvertinus pareiškėjo nurodytus motyvus, jog jis dalyvavo politinės partijos veikloje, ir dėl to gali sulakti persekiojimo, padaryta pagrįsta išvada, kad nėra jokių individualių aplinkybių, kurios pagrįstų prieglobsčio prašytojo baimę. Vertinant prieglobsčio prašytojo situaciją nenustatyta tikėtino persekiojimo bei tikėtinų motyvų ar tikslų persekioti. Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjas nedetalizavo jam individualiai gresiančios grėsmės gyvybei, nenurodė, su kokiais neigiamais veiksniais jis tariamai gali susidurti grįžęs į kilmės valstybę, prieglobsčio prašymą grindė hipotetiniais teiginiais.

Teisėjų kolegija sutinka su Migracijos departamentu, jog pareiškėjo pasakojimas apie dalyvavimą politinės partijos veikloje yra abstraktus, nedetalus ir nenuoseklus. Pareiškėjas vengė atsakinėti į Migracijos departamento užduodamus konkrečius klausimus bei pateikdavo bendro pobūdžio atsakymus. Migracijos departamentas teisingai nurodė, jog prieglobsčio prašytojo prašyme yra daug prieštaravimų. Pirmiausia pažymėtina, kad pirminės apklausos metu pareiškėjas kaip galimą grėsmę įvardino asmeninius santykius (nesutarimus su merginos šeima), vėliau šios aplinkybės visiškai nenurodė.

Pareiškėjas teigė, jog partijoje buvo kaip civilis, teikė informaciją jaunimui, taip pat teigė, kad platino pasisakymus socialiniuose tinkluose (Facebook, Instagram), duodavo interviu dėl kilusių neramumų. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo nurodyti duomenys patvirtina jo dalyvavimą partinėje veikloje, tačiau visiškai nepatvirtina jam kilusios grėsmės dėl dalyvavimo politinėje veikloje. Pareiškėjas, pasakodamas apie sulauktus grasinimus nurodė, kad kelis kartus buvo suimtas, vėliau sakė, kad buvo suimtas 10-20 kartų, tačiau fizinio smurto nepatyrė, tik žodinį.

Tokie pareiškėjo argumentai vertintini kaip nenuoseklūs. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas nepagrindė visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamam dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, dėl ko jam galėtų būti suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, o pareiškėjas išvykdamas siekė ne apsisaugoti, o užsitikrinti geresnį pragyvenimo lygį. Pareiškėjo argumentas, jog jis negali pasilikti kilmės valstybėje, nes grįžęs bus areštuotas, ar nužudytas, yra abstraktus ir nepagrįstas.

Pažymėtina, jog prieglobsčio prašytojas yra darbingo amžiaus vyras, turintis gyvenimo (duomenys neskelbtini) regione patirties, jo kilmės valstybėje likę giminaičiai, kurie gali jam suteikti pagalbą.

40. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti ir su pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiais, kad atsakovas nevertino jo nurodytų aplinkybių, kadangi pareiškėjas iš esmės atsakovui dėstė abstrakčius, nedetalius ir nenuoseklius argumentus (apie dalyvavimą politinės partijos (duomenys neskelbtini) veikloje, galimą siekį nužudyti pareiškėją), jų nesiedamas su individualia situacija, nenurodydamas, kada ir kas konkrečiai grasino pareiškėjui. Šiuo atveju pareiškėjas nepagrindė „pagrįstos baimės“ kriterijaus. Teisėjų kolegija nurodo, jog Migracijos departamentas nuosekliai įvertino pareiškėjo situaciją ir pagrįstai nurodė, jog pareiškėjas nepriklauso nei vienai iš grupių, kurios, anot EPPB, gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme, jis taip pat nėra pažeidžiamas asmuo.

41. Migracijos departamentas, priimdamas sprendimus, rėmėsi visapusiška informacija: EPPB 2021 m. ataskaitos duomenimis, kitais tarptautiniais šaltiniais. Migracijos departamentas taip pat atsižvelgė į Europos Žmogaus Teisių Teismo, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką. Šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog atsakovas nesirėmė naujausia, visapusiška ir aktualia informacija apie padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie kilmės valstybę nagrinėjamu atveju buvo pakankami pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti. Atsakovas neturėjo pareigos rinkti daugiau papildomų duomenų, o pareiškėjo nurodytas aplinkybes Migracijos departamentas įvertino visapusiškai ir objektyviai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo. Pareiškėjas nepagrįstai nurodė, jog Migracijos Departamentas nevykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prieglobsčio prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl esminių pareiškėjo nurodytų argumentų, įvertino pareiškėjo individualią padėtį. Pažymėtina, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012, 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).

42. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje esantys duomenys buvo pakankami pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis atsakovas įvertino tinkamai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo. Šių išvadų nepaneigia apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai. Ginčijami Migracijos departamento ir Komisijos sprendimai priimti nepažeidus jų priėmimo procedūrų, yra motyvuoti, neturi esminių trūkumų, dėl kurių galėtų būti panaikinti. Pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas taisykles, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Z. S. M S. M. S. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius