2022-12-21 Nr. AB-31429-3-65-3-00115-2021-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1200-1047/2022

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00115-2021-9

Procesinio sprendimo kategorija 57.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. gruodžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Beatos Martišienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. T. ir V. T. prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. T. ir V. T. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus, apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. T. ir V. T. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai A. T. ir V. T. (toliau – ir pareiškėjai) su skundu kreipėsi į teismą, prašydami: 1) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Panevėžio teritorinio skyriaus (toliau – ir Inspekcijos Panevėžio skyrius), pareiškėjos A. T. naudai dėl neteisėtų Lietuvos valstybės pareigūnų veiksmų patirtos 4 592,19 Eur turtinės ir 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 2) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Inspekcijos Panevėžio skyriaus, pareiškėjo V. T. naudai dėl neteisėtų Lietuvos valstybės pareigūnų veiksmų patirtos 693,68 Eur turtinės ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Inspekcijos Panevėžio skyrius atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimu pareiškėjų A. T. ir V. T. skundą atmetė, pareiškėjų ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Inspekcijos Panevėžio skyriaus prašymų dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo netenkino.

Pareiškėjai A. T. ir V. T. apeliaciniame skunde prašė panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą patenkinti.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Inspekcijos Panevėžio skyriaus, apeliaciniame skunde prašė panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimo dalį, kuria buvo netenkintas Inspekcijos prašymas priteisti patirtas atstovavimo išlaidas bei šį prašymą patenkinti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. lapkričio 30 d. nutartimi, išnagrinėjęs bylą, nutarė: pareiškėjų V. T. ir A. T. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies; atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Inspekcijos Panevėžio skyriaus, apeliacinį skundą atmesti; Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimą pakeisti; priteisti pareiškėjai A. T. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Inspekcijos Panevėžio skyriaus, 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą; likusią Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą; priteisti pareiškėjai A. T. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Inspekcijos Panevėžio skyriaus, 400 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; pareiškėjo V. T. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Inspekcijos Panevėžio skyriaus, prašymų priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinti.

II. Pareiškėjų atstovas advokatas P. V. 2022 m. lapkričio 30 d. pateikė prašymą priteisti pareiškėjų naudai apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas ir jas pagrindžiančius dokumentus – sąskaitas faktūras ir mokėjimo pranešimus, patvirtinančius išlaidų sumokėjimą advokatui iš abiejų pareiškėjų po 726 Eur.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus, prašo atmesti pareiškėjų prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjai nepateikė įrodymų, jog prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo už atstovavimą teisme negalėjo pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Pareiškėjai nepateikė objektyvių ir reikšmingų priežasčių, kurios trukdė jiems laiku pateikti prašymą priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl pagal suformuotą teismų praktiką jų prašymas netenkintinas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas pareiškėjų A. T. ir V. T. prašymo priteisti po 726 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, pagrįstumas ir teisėtumas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1833 redakcija) nustatyta, jog dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Iki nurodyto straipsnio pakeitimo galiojusios ABTĮ redakcijos (2016 m. liepos 1 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 41 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 25, 41, 42, 66, 70, 84, 97, 127, 132, 133, 138, 143, 144, 153 ir 161 straipsnių pakeitimo 2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1833 16 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacine instancija, atlyginimo klausimas administracinėse bylose sprendžiamas iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, kai: 1) pradėtoje ir nebaigtoje nagrinėti apeliacine instancija byloje nutartis skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje yra priimta iki šio įstatymo įsigaliojimo; arba 2) apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra priimtas iki šio įstatymo įsigaliojimo. Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 25, 41, 42, 66, 70, 84, 97, 127, 132, 133, 138, 143, 144, 153 ir 161 straipsnių pakeitimo 2018 m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr. XIII-1833 įsigaliojo 2018 m. gruodžio 29 d.

Nagrinėjamu atveju, byla apeliacinės instancijos teisme buvo išnagrinėta ir sprendimas priimtas 2022 m. lapkričio 30 d., o nutartis skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje apeliacine tvarka buvo priimta 2022 m. spalio 27 d., todėl šiuo atveju taikoma ABTĮ 41 straipsnio 1 dalies 2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1833 redakcija.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. lapkričio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-804-415/2019, aiškindamas ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį, pažymėjo, kad ši procesinė teisės norma, siekiant unifikuoti tapačių procesinių santykių teisinį reguliavimą, buvo pakeista ir pakartoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalies nuostatas. Atsižvelgus į tai, kad ABTĮ 41 straipsnio 1 dalies nuostata buvo priimta siekiant unifikuoti tapačių procesinių santykių teisinį reguliavimą bei siekiant užtikrinti vienodą teismų praktiką, turi būti taikomas teisės aiškinimas, suformuotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, jog Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Dėl to, Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016; 2015 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015). Taigi, turi būti nustatomos reikšmingos aplinkybės, įrodančios, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, o jeigu tokių nenustatoma, pripažįstama, kad asmuo prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė dėl neatidumo ir nerūpestingumo, tai nulemia tokio prašymo netenkinimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-378-701/2017). Pažymėtina, kad analogiškos praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-637-662/2019; 2020 m. vasario 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-594-575/2020; 2020 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1350-575/2019; 2019 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-804-415/2019).

Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad pareiškėjų atstovas prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo su išlaidų pagrindimu elektroninėmis ryšio priemonėmis pateikė 2022 m. lapkričio 30 d. 14:31 val., t. y. po bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (galutinis procesinis apeliacinės instancijos teismo sprendimas buvo priimtas ir paskelbtas 2022 m. lapkričio 30 d. 13:00 val.), t. y. praleidęs terminą tokiam prašymui paduoti.

Pareiškėjo atstovas prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių pavėluotai pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas su jų pagrindimu, praleisto termino atnaujinti neprašė. Pažymėtina, kad pareiškėjų apeliaciniame skunde, parengtame ir paduotame advokato, buvo nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys įrodymai bus pateikti iki administracinės bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, tačiau tai padaryta nebuvo.

Primintina, jog ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1833 redakcija).

Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad pareiškėjų prašyme priteisti bylinėjimosi išlaidas nenurodytos prašyme nurodytos termino praleidimo priežastys ir neprašoma jo atnaujinti, patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinantys duomenys buvo žinomi iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme iš esmės pabaigos: sąskaitos pareiškėjams buvo išrašytos 2022 m. sausio 18 d., apmokėtos 2022 m. sausio 18 d. ir 2022 m. sausio 20 d., taigi nebuvo kliūčių jas pateikti įstatyme nustatytu terminu, sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Be to, pareiškėjai nuo administracinės bylos inicijavimo teisme pradžios yra atstovaujami atstovo advokato – P. V.. Advokatas, kaip profesionalus teisininkas, kuriam, kaip tokia profesine veikla besiverčiančiam asmeniui, yra keliami didesni atidumo bei rūpestingumo reikalavimai, todėl advokatas privalo patikimai, atidžiai, rūpestingai, sąžiningai ir nuosekliai atstovauti atstovaujamojo interesams ir laiku atlikti būtinus procesinius veiksmus atstovaujamojo byloje. Šiuo atveju, pareiškėjų atstovui, kaip profesionaliam teisininkui, turėjo būti žinoma prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo padavimo tvarka ir terminai, taip pat, įstatymo (šiuo atveju – ABTĮ) pakeitimai dėl teismo išlaidų atlyginimo.

Šios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kurioje pažymima, kad asmeniui teisinę pagalbą teikiantis ir jį atstovaujantis advokatas yra tiesiogiai su asmeniu susijęs asmuo, o jo atlikti veiksmai laikytini paties asmens veiksmais. Advokato nerūpestingumas ir neatidumas prilyginamas paties asmens neatidumui ir nerūpestingumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-541-629/2020). Todėl pareiškėjų atstovas, būdamas savo srities specialistu ir išmanydamas įstatymus, turėjo būti aktyvus ir neatidėliodamas pasirūpinti procesinio prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir jas pagrindžiančių dokumentų pateikimu laiku, pareiškėjų atstovas turėjo pakankamai laiko šiam procesiniam veiksmui atlikti laiku.

Kadangi pareiškėjai prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir jas pagrindžiančius dokumentus padavė praleidę nustatytą terminą, praleisto termino atnaujinti neprašė, pareiškėjų prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmetamas (ABTĮ 41 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalimi, 137 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atmesti pareiškėjų A. T. ir V. T. prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė