2017-02-21 Nr. AB-4398-3-61-3-02540-2015-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinio studijų fondo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinio studijų fondo skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generated2017-02-21 Nr. AB-4398-3-61-3-02540-2015-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas Valstybinis studijų fondas (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) kreipėsi su skundu (b. l. 1–4) į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo (toliau – ir atsakovas, VĮ Registrų centro Vilniaus filialas) 2015 m. balandžio 2 d. sprendimą Nr. VILIJ (12.5.20.)-9456 „Dėl atsisakymo registruoti steigimo dokumentus (nuostatus) Juridinių asmenų registre“; 2) įpareigoti atsakovą įregistruoti pareiškėjo nuostatus kartu su pakeitimais Juridinių asmenų registro duomenų banke.
Full text
Administracinė byla Nr. eA-351-143/2017
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02540-2015-2
Procesinio sprendimo kategorija 19.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. vasario 21 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinio studijų fondo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinio studijų fondo skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėjas Valstybinis studijų fondas (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) kreipėsi su skundu (b. l. 1–4) į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo (toliau – ir atsakovas, VĮ Registrų centro Vilniaus filialas) 2015 m. balandžio 2 d. sprendimą Nr. VILIJ (12.5.20.)-9456 „Dėl atsisakymo registruoti steigimo dokumentus (nuostatus) Juridinių asmenų registre“; 2) įpareigoti atsakovą įregistruoti pareiškėjo nuostatus kartu su pakeitimais Juridinių asmenų registro duomenų banke.
Pareiškėjas nurodė, kad 2015 m. sausio 20 d. pateikė prašymą VĮ Registrų centro Vilniaus filialo Juridinių asmenų registravimo skyriui įregistruoti steigimo dokumentus (nuostatus) kartu su jų pakeitimais Juridinių asmenų registre. Valstybinio studijų fondo nuostatai (toliau – ir Nuostatai) buvo patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 540. Valstybinio studijų fondo nuostatų pakeitimai (toliau – ir Nuostatų pakeitimai), kuriuos prašyta įregistruoti, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 944. 2015 m. vasario 2 d. gavo atsakovo 2015 m. sausio 28 d. sprendimą Nr. VILIJ (12.5.20.)-2366, kuriuo atsisakyta įregistruoti Nuostatus su pakeitimais, nes Nuostatų pakeitimai atsakovui pateikti praleidus Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.46 straipsnio 4 dalyje nustatytą 6 mėnesių terminą, todėl yra negaliojantys.
Pareiškėjui buvo nustatytas terminas iki 2015 m. kovo 31 d. pašalinti trūkumus, pateikti galiojančius Nuostatus. Pareiškėjas 2015 m. kovo 27 d. pateikė atsakovui raštą, kuriame pateikė savo argumentus ir motyvus, pagrindžiančius negalėjimą pateikti naujus Nuostatus, taip pat priimto sprendimo dėl trūkumų pašalinimo neteisėtumą. Atsakovas 2015 m. balandžio 2 d. raštu Nr. VILIJ (12.5.20.)-9456 atsisakė patenkinti 2015 m. sausio 20 d. prašymą, šį prašymą su priedais grąžino pareiškėjui. Pareiškėjas, nesutikdamas su sprendimu, kuriuo atsisakyta įregistruoti Nuostatus, teigė, kad reikalavimas pateikti naują Nuostatų redakciją, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, yra neįvykdomas, kadangi 2012 m.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas yra galiojantis. Todėl Nuostatai turėjo būti įregistruoti. Atsakovas per siaurai aiškino CK 2.46 straipsnio 4 dalį, nes šioje teisės normoje yra įtvirtinta išimtis – kiti įstatymai gali nustatyti kitokius juridinių asmenų steigimo dokumentų galiojimo terminus. Rėmėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų 5 punktu. Atsižvelgiant į tai, atsakovas turėjo vadovautis ne tik CK, bet ir kitų teisės aktų nustatytu reguliavimu dėl teisės aktų galiojimo.
Pareiškėjo nuomone, buvo būtina atsižvelgti į Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 9 straipsnį, kuriame nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų galiojimo tvarka. 2012 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas, kuriuo pakeista Nuostatų redakcija, buvo paskelbtas „Valstybės žiniose“, todėl įsigaliojo, o jame nebuvo nustatyta galiojimo pasibaigimo data. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas, kuriuo pakeisti Nuostatai, galioja iki šiol. Todėl jų galiojimo terminas negali būti siejamas su CK 2.46 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu terminu.
Pareiškėjas teigė, kad atsakovo sprendime esantis nurodymas, jog Nuostatai nebegalioja, prieštarauja Konstitucijos nuostatoms, kurios reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų galiojimo terminus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimas Nr. 944 nenustojo galioti remiantis Konstitucijoje nustatytais pagrindais. Todėl atsakovo sprendime išdėstyta pozicija, kad Nuostatų pakeitimai negalioja, yra neteisinga. Kitų kliūčių, trukdančių įregistruoti Nuostatus, nėra.
Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 19–21) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą ir pateiktus dokumentus, nustatė, jog praleistas CK 2.46 straipsnio 4 dalyje nustatytas šešių mėnesių terminas pakeistų steigimo dokumentų pateikimui registro tvarkytojui. Pareiškėjo nuostatai pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 944, o registro tvarkytojui pateikti tik 2015 m. sausio 21 d. Vadovaujantis CK 2.46 straipsnio 4 dalimi, juridinio asmens steigimo dokumentas netenka galios, jeigu jis nebuvo pateiktas per šešis mėnesius nuo steigimo dokumentų sudarymo, jeigu kiti įstatymai nenustato kitokio termino.
Valstybinis studijų fondas yra juridinis asmuo, kurio teisinė forma – biudžetinė įstaiga, o Biudžetinių įstaigų įstatymas nenumato kitokio steigimo dokumentų pateikimo registro tvarkytojui termino. Remiantis CK 2.68 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 2.46 straipsnio 4 dalimi, termino praleidimas yra savarankiškas pagrindas registro tvarkytojui atsisakyti įregistruoti juridinio asmens dokumentų ir duomenų pakeitimus. Dėl šių priežasčių atsakovas 2015 m. sausio 28 d. raštu ir informavo pareiškėją apie nustatytus dokumentų trūkumus bei nustatė terminą šiems trūkumams pašalinti.
Pareiškėjas nesutiko su atsakovo nuomone, kreipėsi ir į valstybės įmonę Registrų centrą, o 2015 m. kovo 30 d. pateikė VĮ Registrų centro Vilniaus filialui raštą, kuriame išdėstė savo argumentus dėl nesutikimo su sprendimu nustatyti terminą trūkumams pašalinti. Atsakovas, išnagrinėjęs pateiktus dokumentus ir konstatavęs, kad per nustatytą terminą trūkumai nebuvo pašalinti, atsisakė registruoti pakeistus pareiškėjo nuostatus Juridinių asmenų registre. Nesutiko su pareiškėjo argumentais ir nuomone, kad per siaurai aiškino CK 2.46 straipsnio 4 dalį.
Skundžiamame sprendime ir rašte dėl trūkumų pašalinimo nurodė, kad vadovaujasi Biudžetinių įstaigų įstatymo nuostatomis, tuo, kad ir kiti įstatymai nenumato kitokio, nei CK 2.46 straipsnio 4 dalyje nurodyto, steigimo dokumentų pateikimo registro tvarkytojui termino, todėl atsakovas įvertino pareiškėjo nurodomus argumentus dėl išimtinės sąlygos taikymo. Nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad 2015 m. sausio 21 d. pateikti Valstybinio studijų fondo nuostatai yra galiojantys. CK nustatytas šešių mėnesių terminas yra sietinas su steigimo dokumentų pateikimu Juridinių asmenų registro tvarkytojui, o ne su dokumento, kuriuo keičiami ir tvirtinami steigimo dokumentai, galiojimu.
Vadovaujantis pareiškėjo nuostatų, 2010 m. birželio 22 d. įregistruotų Juridinių asmenų registre, 34 punktu, pareiškėjo nuostatai keičiami Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu. Nors nuostatai ir keičiami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, tačiau patys nuostatai nėra teisės aktas, jų galiojimas negali būti siejamas su teisės akto, kuriuo jie patvirtinti ar pakeisti, galiojimu. Atsakovas neteigė, kad nustojo galioti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas, kuriuo patvirtinti pakeisti Nuostatai. Pareiškėjas nenurodė teisės akto, kuriame nustatytas kitas biudžetinės įstaigos steigimo dokumentų pateikimo Juridinių asmenų registrui terminas.
Biudžetinių įstaigų įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad pakeisti biudžetinės įstaigos nuostatai įsigalioja nuo jų įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos. Nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad, norint įregistruoti Nuostatus, būtina inicijuoti naujo analogiško Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo priėmimą. Praleidus CK 2.46 straipsnio 4 dalyje nurodytą terminą, yra galimybė kreiptis į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo. Teigė, kad pareiškėjas elgiasi nesąžiningai, nes siekia atsakomybę už įstatyme nustatytos pareigos nevykdymą perkelti registro tvarkytojui.
Skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimu (b. l. 85–89) atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.
Teismas nustatė, kad ginčas yra dėl registro tvarkytojo atsisakymo Juridinių asmenų registre įregistruoti Valstybinio studijų fondo nuostatų redakciją, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 944, teisėtumo ir pagrįstumo.
Teismo vertinimu, ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį panaikinti nėra pagrindo, kuris būtų nurodytas Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnyje. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas pagrįstai atsisakė registruoti pareiškėjo Nuostatų pakeitimus remdamasis CK 2.46 straipsnio 4 dalimi, nustatančia, kad juridinio asmens steigimo dokumentai netenka galios, jeigu jie nebuvo pateikti Juridinių asmenų registrui per šešis mėnesius nuo steigimo dokumentų sudarymo, jeigu kiti įstatymai nenustato kitokio termino. Pareiškėjas savo prieštaravimus grindė tuo, kad kitame įstatyme, o būtent – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimo Nr. 944 galiojimo metu galiojusio Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 9 straipsnyje buvo numatyta, kad Vyriausybės nutarimai įsigalioja kitą dieną po to, kai jie Ministro Pirmininko ar atitinkamo ministro pasirašyti, paskelbiami „Valstybės žiniose“, o, pagal šiuo metu galiojantį Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnį, norminio teisės akto įsigaliojimas siejamas su jo paskelbimo Teisės aktų registre data. Paminėtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas, kuriuo pakeisti pareiškėjo Nuostatai, buvo paskelbtas „Valstybės žiniose“, todėl įsigaliojo. Pareiškėjas nurodė, kad šis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas galioja iki šiol, todėl Nuostatų pakeitimai turėjo būti įregistruoti, nepaisant jų pateikimo Juridinių asmenų registrui datos.
Teismo nuomone, pareiškėjas nepagrįstai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimą Nr. 944 įvardija kaip norminį teisės aktą. Tiek Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje, tiek ABTĮ 2 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad norminiai teisės aktai ar norminis administracinis aktas yra teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei (Viešojo administravimo įstatymas), arba tai yra įstatymas, administracinis ar kitas teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei (ABTĮ).
Paminėtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas yra skirtas individualiais požymiais apibrėžtam subjektui – pareiškėjui, todėl šis nutarimas nėra norminis teisės aktas. Dėl to jo atžvilgiu gali būti taikoma CK 2.46 straipsnio 4 dalis ir šiuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintas pareiškėjo Nuostatų pakeitimas laikomas negaliojančiu, nes jis nebuvo pateiktas Juridinių asmenų registrui per šešis mėnesius nuo steigimo dokumentų sudarymo (t. y. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo) dienos.
Tokią išvadą patvirtina ir Biudžetinių įstaigų įstatymo nuostatos. Valstybinio studijų fondo nuostatų, kurie yra pateikti į bylą, 2 punkte nustatyta, kad pareiškėjo savininkė yra valstybė, steigėja – Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Biudžetinių įstaigų įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iš valstybės biudžeto išlaikoma biudžetinė įstaiga steigiama įstatymu arba Vyriausybės nutarimu, o 6 straipsnio 4 dalis nustato, kad biudžetinės įstaigos nuostatus rengia ir tvirtina teisės akte, kuriuo steigiama biudžetinė įstaiga, nurodyta savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija.
Nagrinėjamu atveju – tai Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Nurodyto įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad pakeistus biudžetinės įstaigos nuostatus tvirtina savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. Nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir patvirtino Nuostatų pakeitimus. Toliau nurodytoje normoje sakoma, kad pakeisti biudžetinės įstaigos nuostatai įsigalioja nuo jų įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos. Šioje normoje jokie kitokie registravimo terminai, nei nustatyti CK, nenurodyti. Vadinasi, įstatymų leidėjas, Biudžetinių įstaigų įstatyme numatydamas, kad jų steigėju gali būti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė, visgi nenumatė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtinti nuostatų pakeitimai gali būti registruojami per kitokius terminus, nei nurodyti CK, ar iš viso nepaisant terminų.
CK 2.46 straipsnio 4 dalyje nurodyta išimtis taikoma tuomet, kai konkrečiame įstatyme nurodyta, kad tam tikro subjekto steigimo dokumentų registravimui yra numatytas kitoks terminas, nei nurodytoje CK normoje, bet tuomet tame įstatyme ir nurodomas konkretus kitas terminas (žr., pvz., Politinių partijų įstatymo 7 straipsnį, kuriame numatytas sutrumpintas 30 dienų terminas politinės partijos filialo, atstovybės ar pan. steigimo dokumentams įregistruoti). Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo argumentas, jog šiame ginče reikia vadovautis įstatymu, apibrėžiančiu norminių teisės aktų įsigaliojimą ir galiojimą, yra nepagrįstas.
Todėl nepagrįsti ir argumentai, susiję su Konstitucijos nuostatų pažeidimu. Atsakovas teisingai nurodė, kad nekvestionuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo, kuriuo pakeisti Nuostatai, galiojimo. Tačiau, pagal CK 2.46 straipsnio 4 dalį, juridinio asmens steigimo dokumentai netenka galios, jeigu jie nebuvo pateikti Juridinių asmenų registrui per šešis mėnesius nuo steigimo dokumentų sudarymo, t. y. šiuo atveju terminas skaičiuojamas nuo paminėto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo dienos, o steigimo dokumentų pakeitimas pateiktas registruoti maždaug po 2 metų ir 5 mėnesių.
Todėl Juridinių asmenų registro tvarkytojas pagrįstai konstatavo, jog Nuostatų pakeitimai neteko galios.
Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai, jog registro tvarkytojas negalėjo reikalauti iš pareiškėjo, kai pareikalavo pašalinti trūkumus, kad šis pateiktų naują Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą, kuriuo iš naujo būtų patvirtinti tie patys Nuostatų pakeitimai, nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant dėl skundžiamo akto teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas turi galimybę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą su pareiškimu dėl termino steigimo dokumentams registro tvarkytojui pateikti atnaujinimo. Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO yra tokio pobūdžio bylų, jos nagrinėjamos apylinkių teismuose (žr., pvz., Vilniaus apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-13241-432/2014, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-476-323/2014).
Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, kad nėra pagrindo patenkinti pareiškėjo reikalavimus panaikinti skundžiamą aktą ir įpareigoti atsakovą įregistruoti pareiškėjo Nuostatus su pakeitimais Juridinių asmenų registre.
III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 92–95) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą ir patenkinti skundą.
Pareiškėjas nurodo, kad teismas atliko materialinės teisės normų, reglamentuojančių ginčo santykį, analizę, tačiau jas taikė ir aiškino netinkamai, svarbias bylai aplinkybes ištyrė nevisapusiškai, todėl padarė neteisingas išvadas, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtinti Nuostatų pakeitimai, neįregistravus jų per CK 2.46 straipsnio 4 dalyje nustatytą šešių mėnesių terminą, tapo negaliojantys. Teismas nepateikė pakankamų ir aiškių argumentų, kuriais remdamasis padarė vienokias ar kitokias išvadas.
Teigia, jog teismas per siaurai aiškino sąvoką „nuostatai“, todėl padarė netinkamas išvadas, jų pakeitimų galiojimo terminą susiedamas tik su CK 2.46 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu terminu registruoti nuostatus Juridinių asmenų registre. Teismas Nuostatus apibrėžė tik kaip steigiamąjį aktą, kuriame nustatytos juridinio asmens pagrindinės teisės, pareigos, teisinė forma, veiklos tikslai, valdymo struktūra ir kt. (kaip tai yra apibrėžta CK 2.46 str.), tačiau neįvertino Nuostatų, kaip teisės akto (Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo) sudedamosios dalies, galiojimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų.
Nuostatų galiojimo trukmė taip pat nustatoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu. Pripažinus negaliojančiais pakeitimus, susiduriama su teisėkūros atžvilgiu negalima situacija, kai teisės akto forma galioja be turinio. Teismas netinkamai pritaikė CK 2.46 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, kai juridinių asmenų steigimo dokumentų registravimo terminas gali būti įtvirtintas ir kituose įstatymuose. Teismas vertino tik Biudžetinių įstaigų įstatyme įtvirtintą biudžetinių įstaigų steigimo dokumentų galiojimo tvarką, tačiau neanalizavo bendros valstybės institucijų (Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir kt.) priimamų teisės aktų skelbimo ir galiojimo tvarkos, nurodytos priimant pakeitimus galiojusiame Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatyme.
Teigia, jog, pagrįsdamas savo poziciją, teismas rėmėsi Politinių partijų įstatyme eksplicitiškai įtvirtintu 30 dienų terminu steigimo dokumentams įregistruoti, tačiau neatsižvelgė į tai, kad subjektai, tvirtinantys politinių partijų ir Valstybinio studijų fondo steigimo dokumentus, yra skirtingi, taip pat skirtinga šių dokumentų skelbimo tvarka bei teisių ir pareigų subjektams atsiradimo momentas. Valstybinio studijų fondo steigimo dokumentai, kaip teisės akto (Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo) dalis, buvo paskelbti viešai juos priėmus ir įsigaliojo, jų galiojimas ir teisių bei pareigų subjektams sukūrimas turi būti siejamas su Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo galiojimu, o ne su registravimu Juridinių asmenų registre.
Taigi CK 2.46 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta išimtis nagrinėjamoje byloje taikytina, vertinant ne Biudžetinių įstaigų įstatymo, o Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo nuostatas. Pareiškėjas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais ar kitų valstybės institucijų priimamais viešai skelbiamais sprendimais teisės ir pareigos subjektams sukuriamos nuo jų paskelbimo, jei pačiuose teisės aktuose nenurodyta vėlesnė jų įsigaliojimo data. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime, kuriuo patvirtinti pakeitimai, nebuvo numatyta šio nutarimo galiojimo pabaigos data, šis nutarimas nebuvo keistas ar panaikintas, todėl yra galiojantis iki šiol.
Nuostatų pakeitimus, nors šie keitimai buvo vienintelis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime spręstas klausimas, atsižvelgdamas į Biudžetinių įstaigų įstatymo nuostatas, teismas nepagrįstai pripažino negaliojančiais. Be to, teismas išvadą, kad Nuostatai yra individualus teisės aktas, padarė remdamasis vieninteliu (adresato) kriterijumi – subjektų, į kuriuos teisės aktas orientuotas, ratu, nevertindamas, jog teisės aktas nėra vienkartinio taikymo (Valstybinis studijų fondas savo funkcijas vykdo nuolat), sukuria bendro pobūdžio teises ir pareigas kitiems subjektams (Nuostatuose įtvirtinta teisė kreiptis į kitas institucijas dėl informacijos ir reikalingų duomenų).
Taigi teismas per siaurai taikė ir aiškino CK 2.46 straipsnio 4 dalį, todėl nepagrįstai atmetė skundą.
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 99–101) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodo, kad teismas tinkamai įvertino ir išdėstė visas, su šioje administracinėje byloje nagrinėjamu ginču susijusias, aplinkybes, nurodė argumentus, dėl kurių atmetė įrodymus, įstatymus, kuriais vadovavosi šioje byloje, nuorodas į konkrečias teisės normas, kurios buvo taikomos (Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 10 d., ABTĮ 2 str. 13 d.), pateikė pagrįstus ir motyvuotus paaiškinimus. Teismas smulkiai nagrinėjo su Valstybinio studijų fondo teisine forma susijusius teisės aktus ir nurodė, kad išvadą, jog steigimo dokumentų pakeitimas laikomas negaliojančiu, jeigu jie nebuvo pateikti Juridinių asmenų registrui per šešis mėnesius nuo jų sudarymo dienos, patvirtina ir Biudžetinių įstaigų įstatymo nuostatos.
CK nurodytas terminas yra sietinas su tam tikrų veiksmų atlikimu – steigimo dokumentų pateikimu Juridinių asmenų registro tvarkytojui, o ne su dokumento, kuriuo keičiami ir tvirtinami biudžetinės įstaigos steigimo dokumentai, galiojimu, todėl Nuostatai, pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui, praleidus nustatytą šešių mėnesių terminą, yra netekę galios. Aptariamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas yra individualus teisės aktas, nes jis nesukuria teisių ir pareigų kitiems subjektams, išskyrus patį pareiškėją, ir tai yra vienkartinio taikymo aktas, nes skirtas tik pareiškėjo Nuostatų pakeitimui ir patvirtinimui.
Teigia, jog, siekiant užtikrinti Juridinių asmenų registrui pateikiamų duomenų, informacijos ir dokumentų teisingumą ir aktualumą bei sudaryti vienodas sąlygas pasitikėti tiek viešųjų, tiek privačiųjų juridinių asmenų šiame registre įregistruotais duomenimis, net ir valstybės institucijų viešai skelbiamais teisės aktais patvirtintiems steigimo dokumentams registruoti CK 2.46 straipsnio 4 dalyje numatytas šešių mėnesių terminas yra privalomas. CK 2.46 straipsnio 4 dalyje nurodyta išimtis taikoma tuomet, kai konkrečiame įstatyme nustatyta, kad tam tikro subjekto steigimo dokumentų registravimui yra numatytas kitoks terminas.
Biudžetinių įstaigų įstatymas nenumato kitokių registravimo terminų, nei nustatyti CK. Atsakovo nuomone, apeliantas laikosi klaidingos nuostatos, siekdamas atsakomybę už įstatyme nustatytos pareigos nevykdymą perkelti Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Praleidęs CK 2.46 straipsnio 4 dalyje nurodytą terminą, apeliantas turi galimybę, pavyzdžiui, kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą su pareiškimu dėl steigimo dokumentų registro tvarkytojui pateikti termino atnaujinimo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinis skundas atmestinas.
Pareiškėjo teisinė padėtis (statusas) ir jo veiklos specifiniai tikslai yra nustatyti Mokslo ir studijų įstatymo 14 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje, be kita ko, yra nurodyta, kad Valstybinis studijų fondas (pareiškėjas) yra valstybės biudžetinė įstaiga, kurią steigia, jos nuostatus ir valdybą tvirtina Vyriausybė. Tai reiškia, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybei, kaip pareiškėjo steigėjui, yra suteikta kompetencija patvirtinti teisinį pareiškėjo veiklos pagrindą – Nuostatus, taip pat daryti prieš tai patvirtintų Nuostatų pakeitimus.
Iš bylos matyti, kad, naudodamasi paminėta kompetencija, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1993 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 540 patvirtino pareiškėjo Nuostatus, o 2012 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 944 pakeitė Nuostatų kelis punktus, nustatydama jų naują redakciją, bei papildė Nuostatus nauju punktu.
Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl atsakovo, kaip viešojo administravimo subjekto, atsisakymo įregistruoti paminėtus Nuostatų pakeitimus Juridinių asmenų registre. Todėl nagrinėjamoje byloje yra būtina įvertinti šiuos atsakovo veiksmus jų teisėtumo ir pagrįstumo aspektais. Aiškindama šias bylai reikšmingas aplinkybes, kolegija pirmiausia pažymi, kad byloje nėra kvestionuojami nei būtinumas įregistruoti paminėtus Nuostatų pakeitimus Juridinių asmenų registre, nei atsakovo, kaip viešojo administravimo subjekto, kompetencija spręsti šių Nuostatų pakeitimų įregistravimo Juridinių asmenų registre klausimą. Todėl kolegija toliau apie tai plačiau nepasisako, tik tai pažymi, kad Biudžetinių įstaigų įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje yra nurodyta (nustatyta), kad pakeisti biudžetinės įstaigos nuostatai įsigalioja nuo jų įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos. Akcentuodama Biudžetinių įstaigų įstatymo 6 straipsnio 5 dalies taikymo reikšmę, kolegija pažymi, kad biudžetinės įstaigos nuostatų pakeitimas ir šių nuostatų įregistravimas šių veiksmų teisinių pasekmių prasme yra skirtingos sampratos, nes nuostatų pakeitimų įsigaliojimas yra siejamas tik tai su šių pakeitimų įregistravimu Juridinių asmenų registre, t. y. su veiksmu, kuris yra priskirtas atsakovo (šio registro tvarkytojo) kompetencijai. Atsižvelgdama į šias teisės taikymo prasme reikšmingas aplinkybes, kolegija daro išvadą ir konstatuoja, kad, sprendžiant byloje nagrinėjamą situaciją, yra reikšmingi ne tiek Lietuvos Respublikos Vyriausybės (kaip pareiškėjo steigėjo) paminėto 2012 m. liepos 18 d. nutarimo Nr. 944 (kuriuo buvo padaryti paminėti Nuostatų pakeitimai) galiojimo laike ir šio nutarimo teisinės prigimties identifikavimo ABTĮ taikymo prasme klausimai, kiek atsakovo, kaip viešojo administravimo subjekto (Juridinių asmenų registro tvarkytojo), veiksmų byloje nagrinėjamoje situacijoje įvertinimo ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų laikymosi prasme klausimas.
Pasisakydama pastaruoju klausimu, kolegija pažymi, kad ginčo teisinius santykius tiesiogiai reglamentuoja specialiosios atsakovui privalomo paisyti CK normos: 2.46 straipsnio 4 dalis, kurioje nurodyta, kad juridinio asmens steigimo dokumentai netenka galios, jeigu jie nebuvo pateikti Juridinių asmenų registrui per šešis mėnesius nuo steigimo dokumentų sudarymo, jeigu kiti įstatymai nenustato kitokio termino, ir 2.68 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuriame nurodyta, kad Registro tvarkytojas gali atsisakyti įregistruoti juridinį asmenį, taip pat registruoti juridinio asmens dokumentų ir duomenų pakeitimus tik tuo atveju, jeigu praleisti šio kodekso 2.46 straipsnio 4 dalyje nurodyti terminai.
Aiškindama išvardytų CK nuostatų taikymą byloje nagrinėjamoje situacijoje, kolegija pažymi, kad paminėti Nuostatų pakeitimai CK 2.46 straipsnio 4 dalies taikymo prasme laikytini juridinio asmens (pareiškėjo) steigimo dokumentais, nes CK 2.68 straipsnio 1 dalies aptartiems juridinio asmens duomenų pakeitimams (kaip tai nurodyta šioje normoje) yra taikytinos CK 2.46 straipsnio 4 dalies nuostatos. Taip pat pažymėtina, kad CK 2.46 straipsnio 4 dalyje yra kalbama apie steigimo dokumentų (šiuo atveju Nuostatų pakeitimų) galios netekimą, suėjus terminui, per kurį steigimo dokumentai (Nuostatų pakeitimai) nepateikti Juridinių asmenų registrui. Tai reiškia, kad tokio termino pasibaigimas savaime nulemia steigimo dokumentų (Nuostatų pakeitimų) galios netekimą nepriklausomai nuo bent kokių kitų (su šio termino atnaujinimu nesietinų) aplinkybių, tarp jų ir pareiškėjo teismui nurodytų savo skundą pagrįsti aplinkybių.
Pasisakydama dėl CK 2.46 straipsnio 4 dalyje nurodytos išimties („<...> jeigu kiti įstatymai nenustato kitokio termino“) aiškinimo, kolegija pirmiausia pažymi, kad ja nėra panaikinama bendra šios teisės normos nuostata, kad juridinio asmens steigimo dokumentai netenka galios, jeigu jie nebuvo pateikti Juridinių asmenų registrui per tam tikrą terminą nuo steigimo dokumentų sudarymo. Tai reiškia, kad aptariama išimtis yra skirta tik tokiai situacijai, kai kitoks, negu šešių mėnesių, terminas pateikti dokumentus juridinių asmenų registrui yra nustatytas (specialiai aptartas) kitų įstatymų. Kalbant apie šioje administracinėje byloje nagrinėjamą situaciją, akivaizdu, kad ji neatitinka pirmiau aptartos (hipotetinės) situacijos. Todėl pareiškėjo argumentai, nukreipti į paminėto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimo Nr. 944 galiojimą laike, nagrinėjamai bylai nėra reikšmingi.
Apibendrindama nurodytus argumentus, taip pat pritardama pirmosios instancijos teismo nurodytiems argumentams dėl teisės taikymo byloje nagrinėjamoje situacijoje (jų nekartodama), kolegija sutinka su teismo padaryta išvada dėl pareiškėjo skundo reikalavimų nepagrįstumo.
Taigi pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas kolegijos pripažintinas teisingu ir pagrįstu. Tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija, galiojusi iki 2016 m. birželio 30 d.) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo Valstybinio studijų fondo apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Anatolijus Baranovas
Irmantas Jarukaitis
Skirgailė Žalimienė