aac0fdc8-d67a-4775-8879-e78c3946228e · Panevėžio apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. 2A-5-252/2021 Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00125-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.1; 3.3.1.18.1. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. sausio 12 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Eigirdo Činkos, Vyginto Mažuikos ir Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovių V.

Ž. ir I. Ž. apeliacinį skundÄ dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rÅ«mų 2020-08-26 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1882-335/2020 pagal ieÅ¡kovių V. Ž. ir I. Ž. ieÅ¡kinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, tretiesiems asmenims N. K., D. R., L. K., H. B., J. B. R., R. V. E., A. K., J. K., I. C., A. C., A. B., G. B., Molėtų rajono savivaldybės administracijai dėl kelio servituto panaikinimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1.

IeÅ¡kovės V. Ž. ir I. Ž. teismui pateiktu ieÅ¡kiniu prašė panaikinti kelio servitutÄ joms nuosavybės teise priklausančiame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad Utenos apskrities valdytojo administracijos (toliau - ir Utenos AVA) (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisės atstatymo į žemę (miÅ¡kÄ ) ir suteikimo naudotis neatlygintinai (duomenys neskelbtini) rajone“ J. K. grÄ Å¾inant natÅ«ra buvo atkurtos nuosavybės teisės į 6,80 ha ginčo žemės sklypÄ . Atkuriant nuosavybės teises Utenos AVA sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nustatytas kelio servitutas (tarnaujantis) leisti kitiems asmenims (tretiesiems asmenims) naudotis keliu, kurio plotas 0,19 ha.

3. Utenos apskrities virÅ¡ininko (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), minėto žemės sklypo kadastro duomenys buvo patikslinti ir įregistruoti VÄ® Registrų centras duomenų bazėje, paliekant žemės sklypui nustatytÄ servitutÄ (tarnaujantį daiktÄ ) – leisti kitiems asmenims eiti, važiuoti, ginti gyvulius 4 m. pločio keliu, kurio plotas 1945 m2. 4. (duomenys neskelbtini) D. R., J.M. C., V. Ž. ir I. Ž. sudarė pas notarę sutartį, kuria susitarė nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose panaikinti servitutus ir Å¡is susitarimas buvo įregistruotas VÄ® Registrų centre. Utenos apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu panaikino Å¡iÄ sutartį.

5. Tokiu bÅ«du, teismo sprendimu ieÅ¡kovių sklype atstatytas kelio servitutas, kÄ patvirtina ir Nekilnojamojo turto registro duomenų banko iÅ¡raÅ¡as. Kelias (duomenys neskelbtini), kurio atkarpa eina per ieÅ¡kovių sklypÄ , (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) yra įtrauktas į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės vietinės reikÅ¡mės kelių sÄ raÅ¡Ä . Nors tai nesuteikia jam vietinės reikÅ¡mės kelio statuso ir nuosavybės formos.

6. Jeigu teismas daliai kelio, einančio per ieÅ¡kovių sklypÄ panaikintų servitutÄ , (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybė keliÄ (duomenys neskelbtini) turės iÅ¡jungti iÅ¡ (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės vietinės reikÅ¡mės kelių sÄ raÅ¡o.

7. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovių sklype nustatytu kelio servitutu yra ribojamos jų nuosavybės teisės. Tretieji asmenys iniciavę pirmiau nurodytÄ civilinę bylÄ , kategoriÅ¡kai prieÅ¡tarauja dėl servituto panaikinimo ir dėl to kyla nesutarimai tarp kaimyninių sklypų savininkų. Servitutas nustatytas dar (duomenys neskelbtini) m. tam, kad (duomenys neskelbtini) kaimų gyventojai turėtų galimybę pasiekti savo žemės sklypus, įgytus atkÅ«rus nuosavybę.

8. Nurodė, kad kaimyninių sklypų savininkės N. K., sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), D. R., sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), L. K., sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), į sklypus patenka keliukais iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Iš (duomenys neskelbtini) kaimus jungiančios (duomenys neskelbtini) gatvės, iki ieškovių žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kaime, visų kaimo gyventojų lėšomis yra nutiestas žvyruotas kelias, kurį tvarko ir prižiūri (duomenys neskelbtini) seniūnija. Šia kelio atkarpa turi galimybę naudotis ir H. B., sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas, J. B. R., sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė, R. V. E., sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė, A. K. ir J. K., sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininkai, I. C., sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas, A. C. sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas, T. B. sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas ir A. B., kuriam priklauso sklypas Nr. (duomenys neskelbtini).

9. IeÅ¡kovių vertinimu, visi suinteresuoti asmenys į savo žemės sklypus turi puikias galimybes patekti, keliais pažymėtais (duomenys neskelbtini), t. y. nuo pagrindinio kelio (duomenys neskelbtini), einančio pro (duomenys neskelbtini), o toliau - jau minėtu žvyruotu keliu, neapribojant ieÅ¡kovių nuosavybės teisių ir tai sudaro pagrindÄ kreiptis į teismÄ dėl kelio servituto panaikinimo. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 10. Utenos apylinkės teismo Molėtų rÅ«mai 2020-08-26 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovių I. Ž. ir V. Ž. po 181,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų trečiajam asmeniui A. C. ir lygiomis dalimis 56,43 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų valstybei.

11. Teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis pasisakė, kad servituto bÅ«tinybė neiÅ¡nyko, nes kelias Nr. (duomenys neskelbtini) yra ir toliau naudojamas (duomenys neskelbtini) kaimų gyventojų susisiekimui, taip pat nėra nutiesta jokių naujų kelių (tokių duomenų į bylÄ nepateikta), lyginant su buvusiais servituto nustatymo metu.

12. Teismas konstatavo, kad daikto suvaržymas servitutu buvo pateisintas tuo, kad minėtų kaimų gyventojai turėtų galimybę pasiekti jiems priklausančius žemės sklypus, įgytus atkūrus nuosavybę.

13. Teismas pažymėjo, kad ieškovės, įsigydamos ginčo sklypo dalis, žinojo, kad Utenos AVA sprendimo pagrindu jos privalės užtikrinti aplinkinių sklypų savininkams teisę važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis pėstiesiems.

14. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad visi tretieji asmenys, iÅ¡skyrus D. R., L. K., J. B. R., kurios teismui nepateikė savo nuomonės, kategoriÅ¡kai prieÅ¡taravo ieÅ¡kovių pozicijai dėl servituto panaikinimo, nurodė, kad kelias Nr. (duomenys neskelbtini) jungia du (duomenys neskelbtini) kaimus ir servituto panaikinimas turėtų įtakos ne tik su keliu besiribojančių sklypų savininkų teisėms, bet ir minėtų kaimų gyventojams, nekilnojamojo turto savininkams. Teismas sutiko, kad panaikinus servitutÄ kelias nenustotų egzistuoti, o tokia situacija galėtų sukelti dar daugiau ginčų.

15. Nustatęs, kad kelias Nr. (duomenys neskelbtini), kurio atkarpa eina per ieÅ¡kovių sklypÄ , (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės vietinės reikÅ¡mės viešųjų kelių tinklo iÅ¡dėstymo žemėtvarkos schemos keitimo specialiojo plano patvirtinimo“ yra įtrauktas į sÄ raÅ¡Ä kaip vietinės reikÅ¡mės vieÅ¡asis kelias, teismas pasisakė, kad juo, kaip vieÅ¡uoju keliu, turi teisę naudotis ne tik tretieji asmenys, bet ir (duomenys neskelbtini) bei kitų aplinkinių kaimų gyventojai, kiti žemės sklypų savininkai. Kadangi tik dalis Å¡io kelio eina per ieÅ¡kovių sklypÄ , todėl panaikinus servitutÄ , faktiÅ¡kai bÅ«tų apribota galimybė apskritai naudotis keliu.

16. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju neegzistuoja ieÅ¡kinyje nurodytas pagrindas – servituto bÅ«tinumo iÅ¡nykimas. Servituto panaikinimo nepagrindžia ir ieÅ¡kovių argumentai, kad prieÅ¡ pradedant gyventi jos sutvarkė keliÄ ir dabar nenori, jog kiti važinėtų per jų kiemÄ . IeÅ¡kovės prieÅ¡ tvarkant sklypÄ Å¾inojo apie servitutÄ .

17. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad iÅ¡ civilinėje byloje Nr. e2-5190-335/2019 esančio Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus (duomenys neskelbtini) nutarimo, matyti, kad I. C. ir A. C. dar (duomenys neskelbtini) kreipėsi į prokuratÅ«rÄ su praÅ¡ymu reaguoti dėl ribojimo naudotis vieÅ¡uoju keliu, kadangi prie ieÅ¡kovių sodybos buvo savavaliÅ¡kai pastatyti eismÄ draudžiantys kelio ženklai ir žmonės negalėjo naudotis vieÅ¡uoju keliu Nr. (duomenys neskelbtini). Nutarime buvo nurodyta, kad Å¡is vieÅ¡asis kelias reikalingas bendruomenei ir tai yra visuomenei aktualus reikalas (vieÅ¡asis interesas), todėl ir įpareigojo NŽT (duomenys neskelbtini) skyrių paÅ¡alinti pažeidimus. Teismo sprendimu buvo atstatytas neteisėtai panaikintas kelio servitutas, kas teismo vertinimu, patvirtina, kad servitutas negali bÅ«ti panaikintas vien tik ieÅ¡kovių interesams tenkinti.

18. Teismas nenustatė, kad aplinkybės pasikeitė taip ir tiek, jog viešpataujantysis daiktas galėtų būti tinkamai naudojamas nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu.

19. Dėl trečiųjų asmenų praÅ¡ymo taikyti ieÅ¡kinio senatį, teismas pasisakė, kad ieÅ¡kovės įgydamos nuosavybės teises prieÅ¡ daugiau nei 20 metų žinojo apie sklypo suvaržymus servitutu, kaip apdairÅ«s ir rÅ«pestingi asmenys galėjo savalaikiai pasirÅ«pinti įrodymų rinkimu ir savo nuosavybės teisių gynimu (jei laikė, kad pasak ieÅ¡kinio jos pažeidžiamos), todėl taikė ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir atmetė ieÅ¡kinį dar ir Å¡iuo pagrindu. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai 20. IeÅ¡kovės apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Utenos apylinkės teismo Molėtų rÅ«mų 2020-08-26 sprendimÄ ir ieÅ¡kinį tenkinti bei priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

21. Nurodo, kad teismas taikydamas ieÅ¡kinio senatį pažeidė imperatyviÄ Ä¯statymo normÄ , t.y. CK 1.126 straipsnio 2 dalį, nes atsakovė tokio reikalavimo nereiÅ¡kė. Be to, pagal teisinį reguliavimÄ iÅ¡ servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai servitutÄ nustato įstatymai. Kadangi teismo sprendimas, kuriuo buvo panaikintas D. R.. J. M. C., V. Ž. ir I. Ž. susitarimas dėl servitutų panaikinimo, priimtas (duomenys neskelbtini), o VÄ® Registrų centre pasikeitimai dėl daiktinių teisių įregistruoti (duomenys neskelbtini), tai ieÅ¡kinio senaties terminas turėjo bÅ«ti skaičiuojamas nuo Å¡ios datos, tad net jei ieÅ¡kinio senatį bÅ«tų praÅ¡iusi taikyti ir atsakovė, Å¡is terminas nebÅ«tų praleistas.

22. Mano, kad teismo išvada, kad servituto būtinybė nėra išnykusi dėl to, kad kelias (duomenys neskelbtini) yra ir toliau naudojamas (duomenys neskelbtini) kaimų gyventojų susisiekimui, neatitinka įstatymo nuostatų dėl kelio servituto būtinumo, prieštarauja teismų praktikai ir nepagrįsta nei atsakovo, nei trečiųjų asmenų įrodymais.

23. Nurodo, kad prie ieškinio pateikė VĮ Registrų centras Kadastro žemėlapio ištraukas, iš kurių matyti tiek ieškovių, tiek trečiųjų asmenų sklypų ribos ir (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės vietinės reikšmės viešųjų kelių išdėstymo aiškinamasis raštas ir schema, iš kurių matyti susisiekimo keliai. Suinteresuoti asmenys neteikė įrodymų, kad į jų sklypus nėra kito privažiavimo.

24. Apeliaciniame skunde aptariama, kad suinteresuoti asmenys turi galimybes į savo sklypus patekti kitais keliais, neapribojant ieÅ¡kovių nuosavybės teisių. Juolab, kad I. C., N. K. ir A. C. ir R. V. E. patvirtino, kad turi kitÄ privažiavimÄ prie savo žemės sklypų, bet jiems patogiau važiuoti per ieÅ¡kovių sklypÄ .

25. Apeliančių nuomone, jų nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad iÅ¡nyko teisinis pagrindas riboti ieÅ¡kovių teises į tarnaujantį žemės sklypÄ . Mano, kad teismas, priimdamas sprendimÄ be prieÅ¡ingos Å¡alies ir trečiųjų asmenų įrodymų, padarė esminį procesinės teisės pažeidimÄ , todėl toks sprendimas naikintinas ir dėl Å¡ios priežasties.

26. Apeliantės teikia argumentus dėl vietinės reikÅ¡mės vieÅ¡ojo kelio statuso, pažymėdamos, kad (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybė – trečiasis asmuo nagrinėjamoje byloje, nepateikė duomenų apie Å¡io kelio įregistravimÄ vieÅ¡ame registre. Dokumentų, patvirtinančių, jog kelias (duomenys neskelbtini) kada nors buvo suprojektuotas, savivaldybė taip pat neteikė.

27. Vien kelio įraÅ¡ymas į vietinės reikmės viešųjų kelių schemÄ , jam nesuteikia vietinės reikÅ¡mės kelio statuso. Teismas į tai neatsižvelgė, todėl iÅ¡vada, kad ginčo kelias priklauso savivaldybei vien dėl to, kad jis yra įtrauktas į sÄ raÅ¡Ä kaip vieÅ¡asis kelias, ir dėl to neiÅ¡nyko servituto bÅ«tinumas, yra atmestina kaip neteisėta.

28. Pabrėžia, kad teismas nesprendė ieÅ¡kovių praÅ¡ymo pripažinti savivaldybės atstovo dalyvavimÄ teismo posėdyje bÅ«tinu, todėl apeliantės praÅ¡o prijungti prie skundo Utenos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-5190-335/2019 pagal I. Ir A. C. skundÄ Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros reikalavimu, sprendžiant dėl notarinės sutarties panaikinimo, pateiktus (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) raÅ¡tÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ir VÄ® Registrų centro raÅ¡tÄ â€žDėl duomenų pateikimo“.

29. Mano, kad teismas priteisdamas iÅ¡ ieÅ¡kovių trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas padarė esminį procesinės teisės normos pažeidimÄ .

30. Tretieji asmenys A. C., I. C., H. B., A. K., N. K., A. B. ir G. B. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti. Sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylos duomenų vertinimu ir iÅ¡vadomis.

31. Nurodo, kad kelias Nr. (duomenys neskelbtini), kurio servitutÄ siekia panaikinti ieÅ¡kovės, jungia (duomenys neskelbtini) kaimus, kelias taip pat jungiasi su keliu (duomenys neskelbtini), ir yra nuo senų laikų. KÄ patvirtina Žemės Å«kio ministerijos (duomenys neskelbtini) pažyma ir sklypų iÅ¡traukos. Kelias yra naudojamas ne tik trečiųjų asmenų, bet ir (duomenys neskelbtini) bei kitų aplinkinių kaimų gyventojų, žemė sklypų savininkų ir kitų asmenų.

32. Kelio reikÅ¡mingumÄ patvirtina ir tai, kad jis turi vieÅ¡ojo kelio statusÄ . Å is kelias (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės vietinės reikÅ¡mės viešųjų kelių tinklo iÅ¡dėstymo žemėtvarkos schemoje pažymėtas kaip vietinės reikÅ¡mės vieÅ¡asis kelias. Kelio servitutas, neiÅ¡braukus kelio iÅ¡ viešųjų kelių sÄ raÅ¡o negali bÅ«ti panaikintas. IeÅ¡kovės buvo neteisėtai iniciavusios Å¡io servituto panaikinimÄ apie kÄ yra pasisakyta Utenos apylinkės teismo 2019-11-12 sprendime civilinėje byloje Nr. e2-5190-335/2019.

33. Atkreipia dėmesį, kad tik Å¡io kelio dalis eina per apeliančių žemės sklypÄ , bendras jo ilgis 1,3 km., o apeliančių sklype Å¡i atkarpa labai trumpa. Panaikinus servitutÄ , bÅ«tų faktiÅ¡kai apribota galimybė naudotis keliu (duomenys neskelbtini), kelias bÅ«tų „pertrauktas“, kas nei logiÅ¡ka, nei protinga.

34. Apeliančių interesai negali bÅ«ti iÅ¡keliami aukščiau už kitų asmenų teises ir vieÅ¡Ä jį interesÄ . Apeliantės įsigydamos sklypÄ priėmė šį sprendimÄ Å¾inodamas sklypui taikomus suvaržymus.

35. Pažymi, kad šiuo metu nėra pasikeitusios jokios aplinkybės, lyginant su buvusiomis servituto nustatymo metu. Jį panaikinus dalis žemės sklypų savininkų netektų susisiekimo su jiems priklausančiais sklypais, o kitų susiekimas būtų apsunkintas.

36. Apeliančių teiginiai apie galimybes naudotis alternatyviais kelias yra nepagrįstos. Jos teismui nepateikė raÅ¡ytinių įrodymų kokiu keliu žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) savininkai įvažiuos į savo sklypus, panaikinus servitutÄ .

37. Kadangi kelias jungia du kaimus, o Å¡ių kaimų gyventojai ir nekilnojamojo turto savininkai net nežino apie civilinę bylÄ , tad turėtų bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl visų suinteresuotų asmenų įtraukimo į bylÄ trečiaisiais asmenimis.

38. Trečiasis asmuo R. V. E. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 39. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

40. Apeliaciniame skunde yra suformuluotas praÅ¡ymas prijungti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) raÅ¡tÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo pateiktas į Utenos apylinkės teismo civilinę bylÄ Nr. e2-5190-335-2019 ir VÄ® Registrų centro raÅ¡tÄ â€žDėl duomenų pateikimo“. Tretieji asmenys taip pat pateikė ir naujus įrodymus - Regia informacinį žemėlapį ir (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės vietinės reikÅ¡mės viešųjų kelių tinklo iÅ¡dėstymo žemėtvarkos schemos iÅ¡traukÄ .

41. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).

42. Teisėjų kolegijos vertinimu, jokių kliūčių nei ieškovėms, nei tretiesiems asmenims savalaikiai pateikti pirmiau nurodytus rašytinius duomenis, pirmosios instancijos teisme nebuvo. Kita vertus, teismas vadovaudamasis CPK 179 straipsnio 3 dalimi naudojosi numatyta galimybe dėl informacijos gavimo iš viešųjų registrų ir atitinkamai daromas išvadas grindė ir ieškovių minimoje civilinėje byloje Nr. e2-5190-335-2019 esančiais duomenimis, tad ieškovių prašomų dokumentų prijungimas ne tik nesavalaikis, bet ir būtų perteklinis, todėl jis netenkinamas.

43. Trečiųjų asmenų pateiktų įrodymų - Regia informacinio žemėlapio ir (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemos ištraukos, kolegija taip pat nemato pagrindo prijungti prie civilinės bylos apeliaciniame procese, nes jokių naujų aplinkybių jais nėra grindžiama. Byloje jau esančių Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) pažymos, duomenų apie gretimas žemes, eksplikacijos, kaip pakartotinai teikiamų priimti taip pat nėra pagrindo.

44. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovėms nuosavybės teise valdomam žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini) sav. (duomenys neskelbtini) Apskrities virÅ¡ininko įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (tarnaujantis), kurio plotas 1952 m2. Ginčo, kad kelio servitutas buvo nustatytas dar (duomenys neskelbtini) atkuriant nuosavybės teises į Å¡iÄ Å¾emę nėra.

Apeliantės neneigia, kad jau (duomenys neskelbtini) m. siekė panaikinti kelio servitutÄ ir (duomenys neskelbtini) D. R., J. M. C., V. Ž. ir I. Ž. sudaryta sutartimi, patvirtina notarine tvarka, susitarė nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose panaikinti servitutus. Sutartis buvo įregistruota VÄ® „Registrų centras“. I. C. ir A. C. kreipėsi į Panevėžio apygardos prokuratÅ«rÄ dėl apribojimo jiems naudotis vieÅ¡uoju keliu, kadangi žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), servitutas buvo notarės iÅ¡registruotas.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyrius teikė ieškinį dėl minėtos sutarties panaikinimo. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2019-11-12 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5190-335-2019 ši sutartis pripažinta niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento kaip prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo normoms, taip pat panaikintas ginčo sklypo VĮ Registrų centro duomenų bazėje viešas įrašas „6. Kitos daiktinės teisės: 6.1. išregistravimo pagrindas: (duomenys neskelbtini) sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)“.

Šio teismo sprendimo pagrindu (duomenys neskelbtini) minėtame registre atliktas įrašas dėl kelio servituto.

45. CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ , suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (vieÅ¡pataujančiojo daikto), tinkamÄ naudojimÄ . Servituto turinys nusako tarnaujančiojo daikto apribojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau ir – LAT) 2013-06-21 nutartis civilinėje byloje 3K-3-374/2013). Servituto nustatymas ir yra daikto savininko nuosavybės teisės suvaržymas, kuris yra nustatytas teisės aktais. Kaip yra konstatuota įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (2019-11-12 sprendime civilinėje byloje Nr. e2-5190-335-2019), kelio servitutas ieÅ¡kovėms nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, dar joms įgyjant į jį nuosavybes teises, buvo nustatytas administraciniu aktu. Tad apeliančių nuosavybės teisė Å¡ioje dalyje yra suvaržyta esant teisiniam pagrindui.

46. Tai, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime yra konstatavęs faktines aplinkybes, dėl kelio Nr. (duomenys neskelbtini) įtraukimo į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės vietinės reikÅ¡mės viešųjų kelių tinklo schemÄ , kas yra patvirtina į bylÄ pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais bei citavo Lietuvos Respublikos kelių įstatymo nuostatas dėl vietinės reikÅ¡mės viešųjų kelių ir gatvių priklausomybės bei tokių kelių sÄ rašų tvirtinimÄ , nereiÅ¡kia, kad teismas peržengdamas ieÅ¡kiniu suformuluotÄ bylos nagrinėjimo dalykÄ sprendė dėl ginčo kelio priklausomybės ar jo statuso. Tad argumentai, jog teismas darė iÅ¡vadÄ , kad ginčo kelias priklauso savivaldybei vien dėl to, kad jis yra įtrauktas į sÄ raÅ¡Ä kaip vieÅ¡asis kelias, ir dėl to neiÅ¡nyko servituto bÅ«tinumas, atmestini kaip nepagrįsti ir neatitinkantys ginčijamo teismo procesinio sprendimo turinio.

47. Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo dalykÄ , o ir bendrosios kompetencijos teismams priskirtinas nagrinėti bylas, vertinti ir spręsti ar apskritai kelias Nr. (duomenys neskelbtini) yra pagrįstai įtrauktas į vietinės reikÅ¡mės viešųjų kelių schemÄ , ar vietos savivaldos institucija tinkamai įgyvendina pareigÄ registruoti jai priklausančius inžinierinius statinius, teisėjų kolegija, neturi teisinio pagrindo. Juolab, kad ieÅ¡kiniu, kuriuo suformuluotas nagrinėjamos bylos dalykas nėra ginčijamos faktinės aplinkybės, susijusios su ginčo kelio servituto nustatymu ir paties kelio egzistavimu, jo įraÅ¡ymu į vietinės reikÅ¡mės viešųjų kelių schemÄ , kaip ir nėra ginčo dėl servitutu užimamos žemės nuosavybės. Nagrinėjamu atveju ginčas kilęs dėl nustatyto ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoto kelio, kuriuo gali naudotis neapibrėžtas ratas asmenų servituto panaikinimo aplinkybių egzistavimo.

48. Taigi byloje aktualus servituto pasibaigimo pagrindas, numatytas CK 4.130 straipsnio 1 dalies 5 punkte bei detalizuotas CK 4.135 straipsnyje – servituto pabaiga iÅ¡nykus jo bÅ«tinumui, todėl bÅ«tent dėl Å¡io pagrindo ir apeliacinėje instancijoje skundÄ nagrinėjanti kolegija pasisakys.

49. Servituto panaikinimo galimybė, kai iÅ¡nyksta servituto bÅ«tinumas, siejama su tuo, kad turi iÅ¡ esmės pasikeisti objektyviai egzistavusios aplinkybės, dėl kurių servitutas buvo nustatytas, t. y. tos aplinkybės turi pasikeisti taip, kad atsirastų galimybė vieÅ¡pataujantįjį daiktÄ tinkamai naudoti nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu (CK 4.135 straipsnis).

50. BÅ«tent ieÅ¡kovės turėjo procesinę pareigÄ Ä¯rodyti, kad buvusios aplinkybės, dėl kurių servitutas buvo nustatytas, yra iÅ¡ esmės pasikeitusios, t.y., kad iÅ¡nyko servituto bÅ«tinumas (LAT 2019-10-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-695/2019).

51. Apeliantės savo pozicijÄ dėl pirmiau aptarto servituto pasibaigimo pagrindo argumentavo tuo, kad suinteresuoti asmenys į savo žemės sklypus turi puikias galimybes patekti kitais keliais, neapribojant ieÅ¡kovių nuosavybės teisių ir nepažeidžiant jų interesų, kÄ apeliančių nuomone pagrindžia į bylÄ pateikti įrodymai – Kadastro žemėlapio iÅ¡traukos, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės vietinių kelių tinklo iÅ¡dėstymo schemos, patvirtintos (duomenys neskelbtini) tarybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini). Suinteresuoti asmenys, iÅ¡skyrus teismui procesinių dokumentų neteikusių D. R., L. K. ir J. N. R., ir atsakovas laikėsi prieÅ¡ingos pozicijos, pažymėdami, kad servituto bÅ«tinybė nėra iÅ¡nykusi.

52. Å iuo atveju reikÅ¡minga, kad per ieÅ¡kovių sklypÄ besitęsiančiÄ kelio Nr. (duomenys neskelbtini) atkarpÄ , suteikta galimybė naudotis ne tik (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos (duomenys neskelbtini) kaimų gyventojams ir nuosavybę Å¡ioje teritorijoje turintiems asmenims. Kaip jau minėta, kelio servitutas nustatytas naudotis neapibrėžtam asmenų ratui. Apeliantės neteikė jokių įrodymų, kad keliu realiai nesinaudojama, tik pabrėžė, kad nenori jog per jų nuosavybę važinėtų paÅ¡aliniai asmenys ir iÅ¡ trečiųjų asmenų paaiÅ¡kinimų bei civilinės bylos Nr. e2-5190-335-2019 medžiagos, galima spręsti, kad netgi sudarinėjo dirbtines kliÅ«tis tokiam judėjimui riboti.

53. Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas ir pabrėžia tretieji asmenys atsiliepime į apeliacinį skundÄ , jokių duomenų apie naujų kelių nutiesimÄ ginčo teritorijoje į bylÄ nėra pateikta. Sutiktina su atsakovo atstovės pirmosios instancijos teismo posėdžio metu iÅ¡sakyta pozicija, kad ieÅ¡kovių deklaruojamos galimybės, remiantis Regia (regionų geoinformacinės aplinkos paslaugos) duomenimis privažiuoti tretiesiems asmenims prie savo sklypų nėra įrodytos, nes iÅ¡ Å¡ios informacinės sistemos nėra aiÅ¡ku ar joje pabraižyti keliai naudojami, ar jie pravažiuojami, ar realiai egzistuoja, galiausiai ar jiems nėra taikomi kokie nors apribojimai. Be to, apeliaciniame skunde nurodomas kelias Nr. (duomenys neskelbtini) nesiriboja su dalimi sklypų, apskritai yra pakankamai dideliu atstumu nuo jų nutolęs, o keliukai iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės vietinių kelių schemoje kaip apskritai egzistuojantys – nepažymėti.

54. Aptartų aplinkybių pagrindu, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovių teiginiai dėl galimybių tretiesiems asmenims naudotis kitais keliais apskritai nėra pagrįsti detalia kartografinės medžiagos analize ar faktinių aplinkybių konstatavimu vietoje. Juolab, kad pirmojo parengiamojo posėdžio metu, pačios ieÅ¡kovės prašė atidėti teismo posėdį dėl ieÅ¡kinio tikslinimo, nes N. K. ir D. R. susisiekiamas su jų nuosavybe be servitutinio kelio neįmanomas, tačiau antrojo parengiamojo teismo posėdžio metu visgi nurodė, kad ieÅ¡kinio reikalavimai nekinta.

55. Argumentai, kad suinteresuoti asmenys turėjo pareigÄ teikti įrodymus, kad galimybės naudotis kitais keliais ar privažiavimais į jų sklypus jiems yra apribotos, atsižvelgus į aptartÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ tokio pobÅ«džio bylose, atmestini kaip nepagrįsti. Kita vertus, apeliantės nutyli, jog panaikinus servitutÄ kelias Nr. (duomenys neskelbtini) miÅ¡kas tiesiog ties ieÅ¡kovių sklypu nutrÅ«ktų, kas akivaizdžiai neatitiktų ne tik trečiųjų asmenų interesų, protingumo ir ekonomiÅ¡kumo principų, bet ir prieÅ¡tarautų vieÅ¡ajam interesui, nes kaip minėta, servitutas nustatytas neapibrėžtam asmenų ratui bei sudarytų prielaidas naujiems teisiniams ginčams kilti.

56. Taip pat svarbu paminėti, kad pagal formuojamÄ kasacinio teismo praktikÄ , sprendžiant klausimÄ dėl servituto pripažinimo pasibaigusiu iÅ¡nykus jo bÅ«tinumui, įrodinėjamos aplinkybės ne dėl servituto esmės ir paskirties, tačiau tokių aplinkybių esminis pasikeitimas. IeÅ¡kovės iÅ¡ esmės neteikė jokių įrodymų, kurie leistų spręsti apie tokių aplinkybių pasikeitimÄ . Vien tik siekis, kad paÅ¡aliniai asmenys nesinaudotų kelio dalimi, dėl kurio ieÅ¡kovių sklypui nustatytas servitutas, tokio pagrindo egzistavimo neįrodo.

57. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai taikė kasacinio teismo praktikÄ ir objektyviai įvertino, kad ieÅ¡kinio argumentai neįrodo aplinkybių, kurių pagrindu buvo nustatytas servitutas, pasikeitimo.

58. Pirmosios instancijos teismas, ieškinį atmetė ir tuo pagrindu, kad yra praleistas ieškinio senaties terminas. Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad prašyti taikyti ieškinio senatį turi teisę ginčo materialiojo teisinio santykio šalis, prieš kurios interesus nukreiptas byloje pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (LAT 2016-06-09 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-701/2016).

Taigi, reikalavimas taikyti ieÅ¡kinio senatį teisines pasekmes sukelia tik tada, jei to reikalauja ginčo materialiojo teisinio santykio Å¡alis. Kadangi reikalavimÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį pareiÅ¡kė ne atsakovas, o tretieji asmenys, tai pirmiau aptartų aplinkybių pagrindu sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 1.126 straipsnio 2 dalį. Kita vertus, Å¡iam institutui taikyti nebuvo ir faktinio pagrindo, nes ieÅ¡kinio reikalavimai susiję ne su servituto nepagrįstu nustatymu, o su jo panaikinimu pasikeitus aplinkybėms.

59. Kadangi ieÅ¡kinys atmestas ne tik pasisakius dėl savarankiÅ¡ko ieÅ¡kinio atmetimo pagrindo, bet ir detaliai iÅ¡nagrinėjus reikalavimo esmę ir pateikus Å¡iuo klausimu motyvuotas iÅ¡vadas, tai teisėjų kolegijos vertinimu, padarytas materialinės teisės pažeidimas, paÅ¡alinus pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas dėl ieÅ¡kinio senaties instituto taikymo, neleidžia spręsti, kad pats procesinis sprendimas - atmesti ieÅ¡kinį yra nepagrįstas, todėl tenkinti apeliacinio skundo ir ginčijamÄ teismo sprendimÄ panaikinti, tik dėl to, jog teismas atmetė ieÅ¡kinį pritaikęs ieÅ¡kinio senatį, nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

60. Atmestini, kaip nepagrįsti apeliančių argumentai dėl netinkamai išspręsto bylinėjimosi išlaidų priteisimo tretiesiems asmenims pirmosios instancijos teisme, klausimo.

61. CPK 47 straipsnio 2 dalis numato, kad tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, turi Å¡alies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ ). Kadangi trečiojo asmens A. C. procesinis suinteresuotumas buvo prieÅ¡ingas nei ieÅ¡kovių, tai jo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, atmetus ieÅ¡kinį, pagrįstai lygiomis dalimis buvo priteistos tiek iÅ¡ V. Ž., tiek iÅ¡ I. Ž. (CPK 98 straipsnis).

62. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ir taip pat nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Utenos apylinkės teismo Molėtų rÅ«mų 2020-08-26 sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Eigirdas Činka Vygintas Mažuika Nijolė Danguolė Smetonienė