2025-03-05 Nr. AB-3830-3-61-3-01535-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-660-1047/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01535-2021-2

Procesinio sprendimo kategorija 12.6.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos O. K. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos O. K. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl nurodymo panaikinimo,

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja O. K. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, atsakovas) 2021 m. balandžio 12 d. nurodymą Nr. (23.31-08)467-11442 nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojų sąskaitos (sąskaitų) (toliau – ir Nurodymas) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja skunde nurodė, kad VMI 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. (21.131-31-5) FR0682-321 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ jai buvo nurodyta sumokėti 15 796,87 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM), 8 295,99 Eur GPM delspinigių ir skirta 4 739,06 Eur GPM bauda. Ginčo nagrinėjimo metu buvo perskaičiuota mokėtina GPM suma ir vietoje 15 796,87 Eur priskaičiuota 15 689,87 Eur GPM, o priskaičiuoti delspinigiai ir bauda nepakito, taigi jai iš viso buvo priskaičiuota 28 724,92 Eur suma. VMI 2020 m. lapkričio 13 d. raginime Nr. (23.31-08) 464-1268 (toliau – ir Raginimas) buvo nurodyta mokėtina 28 669 Eur suma. Nurodyme atsakovas reikalauja nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojos sąskaitos, sudarančią 31 113 Eur. Šis reikalavimas savo esme yra naujas ir niekuo nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas.

3. Atsakovas VMI atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė:

4.1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2020 m. lapkričio 4 d., pasibaigus mokestiniams ginčams ir pareiškėjai nesumokėjus priskaičiuotų sumų, 2020 m. lapkričio 13 d. buvo suformuotas Raginimas 28 669 Eur sumai, kuris 2020 m. lapkričio 16 d. buvo išsiųstas registruotu laišku ir pareiškėjai įteiktas 2020 m. lapkričio 18 d. Raginime pareiškėjai buvo nurodyta, jog priskaičiuotas sumas ji turi sumokėti per 20 dienų nuo jo įteikimo dienos, o jų laiku nesumokėjus bus skaičiuojami delspinigiai.

4.2. MAĮ 40 straipsnio 1 punkte nustatyta, jog mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, kurios nesumokėjus jos yra priverstinai išieškomos MAĮ nustatyta tvarka. Pareiškėja nesumokėjo įsiskolinimo biudžetui, taip pat nepateikė prašymo leisti įsiskolinimą biudžetui sumokėti dalimis, todėl, vadovaujantis MAĮ 33 straipsnio 8 punktu, 105 straipsniu, 106 straipsnio 1 dalies 1 punktu, vykdant mokestinės nepriemokos išieškojimą, buvo priimtas Nurodymas.

4.3. Pareiškėja mokestinės nepriemokos per Raginime nurodytą terminą nesumokėjo, todėl VMI įgijo teisę priverstinai ją išieškoti taikydama MAĮ 106 straipsnio 1 dalyje numatytą mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo būdą, t. y. duoti kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš asmens sąskaitos (sąskaitų). Realizuodama priverstinio išieškojimo teisę, VMI, vadovaudamasi MAĮ 105 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 105 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, turėjo teisę priimti Nurodymą, kadangi buvo išpildytos MAĮ 105 straipsnyje numatytos priverstinio išieškojimo sąlygos. VMI laikėsi įstatymuose nustatytų procedūrų ir terminų, Nurodymas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį naikinti.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. spalio 4 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

6. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos O. K. apeliacinį skundą, 2023 m. liepos 5 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 4 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo.

III. 7. Regionų administracinis teismas 2024 m. balandžio 22 d. sprendimu pareiškėjos O. K. skundą atmetė.

8. Iš bylos rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad VMI 2020 m. lapkričio 13 d. buvo suformuotas Raginimas, kuriuo pareiškėjai nurodyta per 20 dienų nuo Raginimo įteikimo dienos į vieną iš nurodytų VMI sąskaitų sumokėti 28 669 Eur sumą, kurią sudaro 15 689,87 Eur GPM, 8 272,17 Eur GPM delspinigiai ir 4 706,96 Eur GPM bauda. Pareiškėja informuota, kad, neįvykdžius Raginimo, minėtos sumos bus išieškomos MAĮ nustatyta tvarka. Raginimas pareiškėjai buvo įteiktas 2020 m. lapkričio 18 d. VMI 2021 m. balandžio 12 d. priėmė Nurodymą nurašyti 31 113 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo (pareiškėjos) sąskaitos (sąskaitų). Iš Nurodymo priedo (Prievolių ataskaitos) matyti, kad Nurodyme nurodytą sumą sudaro 15 689,87 Eur prievolės suma GPM, 4 706,96 Eur GPM bauda, 10 716,17 Eur delspinigiai. Pareiškėja su Nurodymu susipažino 2021 m. balandžio 12 d.

9. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl pareiškėjos prievolės sumokėti į biudžetą 15 689,87 Eur GPM ir 4 706,96 Eur GPM baudą. Pareiškėja, nesutikdama su Nurodyme nurašyti mokestinę nepriemoką nurodyta 31 113 Eur suma, iš esmės ginčija ne mokesčių administratoriaus teisę priverstinai išieškoti iš pareiškėjos mokestinę nepriemoką, bet Nurodyme nurodytą nepriemokos dydį, susijusį su delspinigiais, t. y. 10 716,17 Eur (Raginime delspinigių suma nurodyta 8 272,17 Eur).

10. Teismas, vadovaudamasis MAĮ 96 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 97 straipsnio 2 dalimi, pažymėjo, kad delspinigiai mokesčių mokėtojui skaičiuojami už nesumokėtą arba pavėluotai sumokėtą patikrinimo metu mokesčių administratoriaus nustatytą nedeklaruotą deklaruojamą ar neapskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį. Teismas taip pat akcentavo, jog delspinigiai skaičiuojami nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal tuo metu galiojančius mokesčių teisės aktus turėjo būti sumokėtas į biudžetą, iki patikrinimo rezultatus įforminančio dokumento surašymo dienos, o nesumokėjus mokesčio per šio įstatymo 81 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą (muitinės administruojamo mokesčio – per šio įstatymo 81 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą), delspinigių skaičiavimas tęsiamas nuo kitos dienos po minėto termino pasibaigimo.

11. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjai laiku nesumokėjus Raginime nurodytų sumų, vadovaujantis minėtomis MAĮ nuostatomis, t. y. praėjus 20 dienų nuo Raginimo gavimo dienos, buvo pradėti skaičiuoti delspinigiai, kurie visi (įskaitant ir tuos, kurie buvo priskaičiuoti iki mokestinio patikrinimo pradžios) ir atsispindi Nurodyme. Tikslus delspinigių paskaičiavimas pateiktas VMI 2024 m. balandžio 19 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose bei prie jo pridėtoje medžiagoje. Kaip nustatyta iš bylos, VMI skaičiavo 0,03 proc. dydžio delspinigius. Delspinigiai buvo skaičiuoti už visą mokestinio ginčo laikotarpį, tiksliau iki 2020 m. kovo 15 d., nes pareiškėja buvo įtraukta į sąrašą mokėtojų, kuriems nuo 2020 m. kovo 16 d. be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19 (pareiškėja buvo atleista nuo delspinigių, skaičiuojamų už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2021 m. spalio 31 d.).

12. Teismas nurodė, kad kaip matyti iš VMI pateiktų paaiškinimų ir duomenų, palyginus Raginime nurodytą delspinigių mokėtiną sumą, t. y. 8 272,17 Eur, ir Nurodyme nurodytą sumą, t. y. 10 716,17 Eur, akivaizdu, kad yra apskaičiuota papildoma mokėtina delspinigių suma – 2 444 Eur; ši suma buvo apskaičiuota nuo 2018 m. spalio 13 d. iki 2020 m. kovo 15 d. Teismas pabrėžė, kad šis delspinigių padidėjimo apskaičiavimas atitinka teisės aktų nuostatas. Teismas nenustatė, kad šis delspinigių sumos dydis būtų apskaičiuotas neteisingai.

13. Teismas sprendė, jog Nurodyme apskaičiuotos (nurodytus) išieškotinos sumos, įskaitant delspinigius, yra pagrįstos. Pats Nurodymas priimtas laikantis teisės aktų reikalavimų.

IV. 14. Pareiškėja O. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti, t. y. panaikinti Nurodymą bei priteisti pareiškėjai su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas.

15. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad skundo Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmams niekada nebuvo teikusi, todėl pareiškėjai nesuprantama, kodėl būtent šis teismas, o ne Vilniaus apygardos administracinis teismas, kuriam pareiškėja teikė skundą, išnagrinėjo bylą. Pareiškėja taip pat pažymi, kad skunde pirmosios instancijos teismui akcentavo, jog Nurodymas savo esme yra naujas ir niekuo nepagrįstas reikalavimas, tačiau pirmosios instancijos teismas šiuo klausimu nepasisakė.

16. Atsakovas VMI atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

17. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

17.1. Pasibaigus mokestiniams ginčams ir pareiškėjai nesumokėjus priskaičiuotų sumų, vadovaujantis MAĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, 2020 m. lapkričio 13 d. buvo suformuotas Raginimas 28 669 Eur sumai. Raginimas 2020 m. lapkričio 16 d. išsiųstas registruotu laišku ir įteiktas 2020 m. lapkričio 18 d. Raginime pareiškėjai nurodoma priskaičiuotas sumas sumokėti per 20 dienų nuo raginimo įteikimo dienos. Laiku nesumokėjus raginime nurodytų sumų, vadovaujantis MAĮ 96 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 97 straipsnio 2 dalimi, 98 straipsnio 2 dalimi skaičiuojami delspinigiai. Vadovaujantis MAĮ nuostatomis, sustabdžius mokesčio priverstinį išieškojimą šio įstatymo 110 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju (prasidėjus mokestiniam ginčui), delspinigiai skaičiuojami už visą sustabdymo laikotarpį, jeigu mokesčių mokėtojo skundas buvo atmestas ir skaičiavimas tęsiamas ne ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos. Kadangi pareiškėja pagal Raginimą mokestinės nepriemokos nesumokėjo, pasibaigus mokestiniams ginčams, buvo apskaičiuota papildoma 2 444 Eur GPM delspinigių suma.

17.2. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja mokestinės nepriemokos per raginime nurodytą terminą nesumokėjo, VMI įgijo teisę priverstinai ją išieškoti taikydama MAĮ 106 straipsnio 1 dalyje numatytus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo būdus. Vienas jų – duoti kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš asmens sąskaitos (sąskaitų). VMI, realizuodama priverstinio išieškojimo teisę, priėmė ginčijamą Nurodymą. MAĮ 105 straipsnio 1 dalies 1 punktas teigia, kad mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, jeigu mokesčių mokėtojas nesumoka mokesčio ir su juo susijusių sumų, nurodytų mokesčių administratoriaus raginime. To paties straipsnio 2 dalis nurodo, kad teisė išieškoti mokestinę nepriemoką įgyjama kitą dieną po to, kai pasibaigia raginime geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas nurodytas terminas, o jeigu raginimas nesiunčiamas, – kitą dieną po šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyto termino pabaigos. Nagrinėjamoje situacijoje VMI turėjo teisę priimti Nurodymą, kadangi buvo išpildytos MAĮ 105 straipsnio numatytos priverstinio išieškojimo sąlygos.

V. 18. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi sustabdė bylos nagrinėjimą iki Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bus išnagrinėta administracinė byla Nr. A-70-789/2024 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01524-2022-1).

19. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinei teisėjų kolegijai 2024 m. gruodžio 18 d. sprendimu išnagrinėjus administracinę bylą Nr. A-70-789/2024, 2025 m. sausio 15 d. nutartimi bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

VI. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VMI 2021 m. balandžio 12 d. nurodymo Nr. (23.31-08)467-11442 iš pareiškėjos sąskaitos (sąskaitų) nurašyti 31 113 Eur mokestinę nepriemoką teisėtumo ir pagrįstumo.

21. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėja nesutinka su 2 444 Eur papildomai apskaičiuotų delspinigių suma, pareiškėjos skundą atmetė, nes Nurodymas priimtas pareiškėjai neįvykdžius mokestinės prievolės, papildomi delspinigiai apskaičiuoti laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 13 d. iki 2020 m. kovo 15 d. ir tai atitinka teisės aktų reikalavimus.

22. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad ji su skundu kreipėsi į kitą teismą nei tas, kuris išnagrinėjo bylą, VMI Nurodymas yra neteisėtas ir nepagrįstas, jame nurodoma sumokėti kita suma nei buvo paskaičiuota mokestinė prievolė valstybei, pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo jos argumentų.

23. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu teismas pripažino, kad būtina, gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai. Teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

24. Atsakovas 2025 m. sausio 9 d. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, Mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašą, teismui pareikalavus į bylą 2025 m. sausio 22 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, Mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašą, 2021 m. birželio 4 d. sprendimo Nr. (23.31-08) 467-22489 išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto kopiją, 2021 m. birželio 4 d. sprendimo Nr. (23.31-08) 467-22498 išieškoti mokestinę nepriemoką, užtikrintą priverstine hipoteka (įkeitimu), iš įkeisto turto kopiją, 2021 m. liepos 28 d. sprendimo Nr. (23.31-08) 467-34643 pripažinti netekusiu galios nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) kopiją. Pareiškėja, susipažinusi su minėtais dokumentais, 2025 m. vasario 5 d. ir 2025 m. vasario 21 d. pateikė rašytinius paaiškinimus. Kadangi šių dokumentų pridėjimo prie bylos medžiagos poreikis atsirado vėliau (po bylos sustabdymo atnaujinus bylos nagrinėjimą), pareiškėjai ir atsakovui visi dokumentai išsiųsti susipažinti, pateikti ir pareiškėjos, ir atsakovo rašytiniai paaiškinimai, taigi nėra procesinė staigmena, šie dokumentai yra būtini ginčui teisingai išspręsti, jie pridedami prie bylos.

25. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai; teismas taip pat patikrina, ar nėra ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (ABTĮ 140 str. 2 d.).

26. Teisėjų kolegija atmeta pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus, kad bylą išnagrinėjo ne tas teismas, į kurį ji su skundu kreipėsi, nes nuo 2024 m. sausio 1 d. apygardų administraciniai teismai (Vilniaus apygardos administracinis teismas ir Regionų apygardos administracinis teismas) buvo sujungti į vieną teismą – Regionų administracinį teismą. Teismų įstatymo 12 straipsnio 4 dalis (teisės normos redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.) nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Regionų administracinis teismas yra specializuoti teismai, nagrinėjantys bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių. Lietuvos Respublikos administracinių teismų reorganizavimo įstatymo 4 straipsnis nustato, kad 2024 m. sausio 1 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo pavadinimas pakeičiamas į pavadinimą – Regionų administracinis teismas. Taigi nors pareiškėja 2021 m. gegužės 5 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, tačiau skundžiamą 2024 m. balandžio 22 d. sprendimą pagrįstai ir teisėtai priėmė Regionų administracinis teismas.

27. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. lapkričio 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1923-556/2020 patvirtino 28 669 Eur dydžio pareiškėjos mokestinę nepriemoką, kurią sudarė 15 689,87 Eur GPM, 8 272,17 Eur šio mokesčio delspinigių bei 4 706,96 Eur dydžio GPM bauda. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo, nes Nurodymu nuspręsta iš pareiškėjos sąskaitos (sąskaitų) nurašyti ne tik minėtas sumas, bet ir papildomai 2 444 Eur delspinigių, kurie, anot atsakovo, papildomai apskaičiuoti pagal Mokesčių administravimo įstatymo nuostatas už priverstinio išieškojimo sustabdymo laikotarpio dalį, t. y. už laikotarpį nuo mokestinio ginčo pradžios iki 2020 m. kovo 15 d. (toliau – ir ginčo delspinigiai).

28. Vadovaujantis MAĮ 105 straipsnio 1 dalimi (2007 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1249 redakcija), mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, jeigu yra bent vienas iš nustatytų pagrindų: 1) mokesčių mokėtojas nesumoka mokesčio ir su juo susijusių sumų, nurodytų mokesčių administratoriaus raginime; 2) mokesčių mokėtojas nesumoka deklaruoto mokesčio arba muitinės deklaracijoje nurodyto mokesčio atitinkamo mokesčio įstatyme ar jo pagrindu priimtame lydimajame teisės akte nustatytu terminu; 3) mokesčių mokėtojas MAĮ 81 straipsnio 2 ir 4 dalyse numatytais terminais nesumoka mokesčių administratoriaus sprendime, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, nurodyto mokesčio ir su juo susijusių sumų.

29. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. gruodžio 18 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. A-70-789/2024, dėl kurio buvo sustabdyta nagrinėjama administracinė byla, konstatavo, kad nei 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.131-31-5) FR0682-321, nei pareiškėjai siųstame 2020 m. lapkričio 13 d. Raginime nebuvo nurodyti ginčo delspinigiai, t. y. šių delspinigių sumos nepateko į MAĮ 105 straipsnio 1 dalies 1 ir (ar) 3 punktuose (2007 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1249 redakcija) nurodytas su mokesčiu (nagrinėjamu atveju – GPM) susijusias sumas. Taip pat minėtoje nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad MAĮ neįtvirtina nuostatų, kurios leistų objektyviai konstatuoti (pripažinti), kad MAĮ 105 straipsnio 1 dalies 1 ir (ar) 3 punktuose (2007 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1249 redakcija) nurodytais pagrindais raginime ir (ar), pavyzdžiui, sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo nurodytos mokestinės nepriemokos priverstinį išieškojimą pradėjęs mokesčių administratorius savaime įgyja teisę atlikti priverstinio išieškojimo veiksmus ir dėl šiuose dokumentuose (raginime, sprendime) nenurodytų delspinigių sumų už priverstinio išieškojimo laikotarpį, įskaitant ir jo sustabdymo, kilus mokestiniam ginčui, laikotarpį. <...> Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija darė išvadą, kad mokesčių administratorius neturi teisės priverstinai išieškoti MAĮ 98 straipsnio 2 dalies antrame sakinyje nurodytus ne muitinės administruojamo mokesčio delspinigius šio įstatymo 105 straipsnio 1 dalies 3 punkto (2007 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1249 redakcija) pagrindu, jeigu šių delspinigių apskaičiavimas nėra įformintas MAĮ 81 straipsnio 2 dalyje (2007 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1249 redakcija) nurodytame sprendime, pagal kurį mokesčių mokėtojui inter alia (lot. be kita ko) nustatytina galimybė geruoju sumokėti delspinigius per 20 dienų nuo šio sprendimo įteikimo jam dienos (MAĮ 105 str. 2 d. (2012 m. birželio 19 d. įstatymo Nr. XI-2078 redakcija)).<...> Nurodymas negali būti pripažintas sprendimu dėl ginčo delspinigių <...>.

30. ABTĮ 57 straipsnio 2 dalis nustato, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.

31. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi ABTĮ 57 straipsnio 2 dalimi, įvertinusi nagrinėjamoje byloje kilusio ginčo esmę, vadovaudamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gruodžio 18 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. A-70-789/2024, pateiktais išaiškinimais, daro išvadą, kad ginčo delspinigiai nepagrįstai buvo Nurodyme nurodyti nurašyti iš pareiškėjos sąskaitos (sąskaitų).

32. Pareiškėja prašė pirmosios instancijos teismo panaikinti Nurodymą, tačiau atsakovas į bylą pateikė įrodymus, kad 2021 m. liepos 28 d. sprendimu Nr. (23.31-08) 467-34643 Nurodymas pripažintas netekusiu galios. Teisėjų kolegija prašė pareiškėjos pozicijos dėl tolimesnės bylos eigos ir pareiškėja 2025 m. vasario 5 d. ir 2025 m. vasario 21 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kad pinigus iš atsakovo gavo, pretenzijų neturi, tačiau atsisakymo nuo apeliacinio skundo nepateikė. Taigi nors ir nustatyta, kad Nurodymo dalis dėl ginčo delspinigių buvo neteisėta ir nepagrįsta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos reikalavimas panaikinti Nurodymą atmestinas, nes jis jau pripažintas netekusiu galios. Atitinkamai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai šiuo aspektu keičiami: konstatuojama, kad Nurodymo dalis dėl ginčo delspinigių buvo neteisėta ir nepagrįsta, bet atmetamas reikalavimas panaikinti Nurodymą, nes jis jau pripažintas nebegaliojančiu.

33. ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. ABTĮ 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad priimtas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, o priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje bei ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje turi būti nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Taigi teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas, o teismo sprendimas savo turiniu turi būti aiškus, suprantamas, nedviprasmiškas ir motyvuotas.

34. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą bei teisėtumą, konstatuoja, kad nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą kaip nemotyvuotą, tačiau pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime iš dalies neteisingai taikė teisės normas ir netinkamai įvertino Nurodymą tuo aspektu, kad ginčo delspinigių nurodymą Nurodyme pripažino pagrįstu ir teisėtu.

35. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė pareiškėjos skundą, tačiau atsižvelgiant į šioje nutartyje išdėstytus argumentus, keistini pirmosios instancijos teismo motyvai, dėl kurių atmetamas pareiškėjos skundas. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis paliekama nepakeista, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

36. Netenkinus apeliacinio skundo, nepriteistinos ir pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos O. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis