aabd2cf2-cb18-45a3-ad14-8fea7600629d · Å iaulių apygardos teismas

Administracinė byla Nr                                                                                       Administracinė byla Nr. ATP-99-116/2013                                                                       Teisminio proceso Nr. 4-07-3-02313-2012-8                                                                       Procesinio sprendimo kategorijos:

 39.2; 45.4.4.; 45.4.5.;79.1. (S)                                                                       ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. vasario 14 d.   Šiauliai Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Iždonasteismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal administracine tvarka nubaustos D.

A. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 7 d. nutarimo, kuriuo D. A. nubausta:pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį 100 (vieno Å¡imto) litų bauda,pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį 3000 (trijų tÅ«kstančių) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirtos nuobaudos subendrintos ir galutinė subendrinta nuobauda D.

A. paskirta 3000 (trijų tÅ«kstančių) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylÄ , n u s t a t ė :              D. A. nubausta už tai, kad 2012 m. lapkričio 15 d., apie 17 val., (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namu, vairuodama automobilį „Mitsubishi Galant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus atstumo ir atsitrenkė į gale stovintį automobilį, bei iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino.

Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai.              Apeliaciniu skundu D. A. praÅ¡o pakeisti Å iaulių miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 7 d. nutarimÄ paskiriant jai Å¡velnesnę nuobaudÄ nei įstatymo numatyta, t. y. sumažinant paskirtos piniginės baudos dydį iki 1000 Lt ir neskiriant administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.             Skunde apeliantė nurodo, kad teismas be pagrindo netaikė jai ATPK 301 straipsnio nuostatų.

Pažymi, kad Konstitucinis Teismas, aiÅ¡kindamas Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad teisingumÄ Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai, ne kartÄ yra konstatavęs (inter alia (be kita ko) 1999 m. gruodžio 21 d., 2006 m. gegužės 9 d., 2006 m. birželio 6 d., 2006 m. lapkričio 27 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimuose), jog teismai, vykdydami teisingumÄ , privalo užtikrinti Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose iÅ¡reikÅ¡tos teisės įgyvendinimÄ , garantuoti teisės virÅ¡enybę, apsaugoti žmogaus teises ir laisves.

IÅ¡ Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies teismams kyla pareiga teisingai ir objektyviai iÅ¡nagrinėti bylas, priimti motyvuotus ir pagrįstus sprendimus (Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2011 m. sausio 31 d. nutarimai). Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumÄ vykdo teismai, reiÅ¡kia, kad konstitucinė vertybė yra bÅ«tent teismo teisingo sprendimo priėmimas. Konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomÄ teisingumÄ , ne iÅ¡orinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus, kurie savo turiniu nėra neteisingi.

Vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31  d. nutarimai).             Anot D. A., Å¡ioje administracinėje byloje teismas formaliai vertino byloje surinktus įrodymus, skundžiamu nutarimu neidentifikavo automobilio, į kurį ji atsitrenkė, nepagrįstai nurodė, kad ji kaltę pripažino tik iÅ¡ dalies, skirdamas nuobaudÄ , tik formaliai konstatavo įrodymų visumÄ , nepasisakė dėl galimybės taikyti ATPK 301 straipsnio 1 dalies normÄ buvimo ar nebuvimo.

Už padarytus administracinius teisės pažeidimus jai paskirta administracinė nuobauda pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalies ir 130 straipsnio 1 dalies sankcijÄ .             Pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo priimtose nutartyse formuodamas teismų praktikÄ aiÅ¡kinant ir taikant ATPK 301 straipsnio 1 dalies normÄ , yra ne kartÄ konstatavęs, jog vadovaujantis ATPK 301 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, skiriamÄ administracinę nuobaudÄ galima Å¡velninti tik ypatingais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai.             Skunde taip pat nurodoma, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Administracinės teisės pažeidimų kodekso 30-1 straipsnio 2 dalies (2007 m. gruodžio 13 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30-1 straipsnio 2 dalis (2007 m. gruodžio 13 d. redakcija;

Žin., 2007, Nr. 138-5641), draudžianti skirti mažesnę nuobaudÄ , nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti Å¡velnesnę nuobaudÄ nei numatyta sankcijoje asmenims, padariusiems ATPK 1302 straipsnyje numatytus administracinės teisės pažeidimus, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Å iame nutarime Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas akcentavo, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintÄ griežtÄ nuobaudÄ ir skirti mažesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatytoji minimali arba Å¡velnesnę nuobaudÄ nei įstatymo numatytoji.

Ä®statyme, kuriuo nustatoma asmenų administracinė teisinė atsakomybė, negalima įtvirtinti tokio teisinio reguliavimo (nuobaudų, jų dydžių), kad teismas, atsižvelgdamas į visas turinčias reikÅ¡mės bylos aplinkybes, negalėtų individualizuoti griežtos nuobaudos, skiriamos konkrečiam asmeniui už konkretų teisės pažeidimÄ . Teisiniu reguliavimu turi bÅ«ti sudarytos teisinės prielaidos teismui iÅ¡tirti visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes ir priimti teisingÄ sprendimÄ .             D.

A. nurodo neginčijanti, kad 2012 m. lapkričio 15 d., apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namu, neatsargiai vairavo automobilį „Mitsubishi Galant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus atstumo ir, kaip nurodyta nutarime, atsitrenkė į gale stovintį automobilį bei iš įvykio vietos pasišalino.              Apeliantė taip pat pažymi, kad teisme ji nurodė, jog 2012 m. lapkričio 15 d., apie 17.00 val., buvo šlapdriba, tamsu, matomumas prastas.

Jos automobilis „Mitsubishi Galant“ buvo pastatytas (duomenys neskelbtini) g., ties (duomenys neskelbtini) namu (prie (duomenys neskelbtini)), priekiu į pastato sienÄ . Pajudėdama iÅ¡ aikÅ¡telės, ji manevravo lėtai, atbuline eiga. Taip pat nurodo neneigianti, kad jos vairuojamas automobilis galėjo kliudyti B. P. nuosavybės teise priklausiusį automobilį ir įskelti posÅ«kio žibinto stikliukÄ . Mano, kad Å¡io automobilio sugadinimo mastas ir aplinkybė, kad jos vairuojamas automobilis nebuvo sugadintas, sudaro pagrindÄ teigti, kad smÅ«gis buvo nestiprus, todėl ji Å¡io smÅ«gio galėjo ir nepajusti.

Teigia, kad teisme ji nuoÅ¡irdžiai paaiÅ¡kino, jog pasitraukė iÅ¡ įvykio vietos ir iÅ¡vyko namo ne iÅ¡ piktos valios, o dėl neatidumo. Jos nuoÅ¡irdus gailestis bei padėjimas iÅ¡aiÅ¡kinti pažeidimÄ Å iaulių apylinkės teismo įvertinti kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Mano, kad esant nustatytoms atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms galima taikyti ATPK 301 straipsnio 1 dalies normÄ ir paskirti jai mažesnę nuobaudÄ , nei sankcijoje numatytoji minimali arba Å¡velnesnę nuobaudÄ nei įstatymo numatytoji.

             Skunde apeliantė taip pat nurodo, kad ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) paslaugų teikimo skyriuje klientų aptarnavimo vadybininke. Jos darbovietė yra (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini). Darbas yra pamaininis, pagal slenkantį grafikÄ , taikant suminę darbo laiko apskaitÄ . Ji gyvena (duomenys neskelbtini) mieste, į darbÄ ir iÅ¡ jo važinėja nuosavu automobiliu, nes kitos galimybės laiku nuvykti į darbÄ bei grįžti po darbo į namus nėra.

Teigia, kad paskutinis autobusas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) iÅ¡vyksta 21 val., o paskutinis traukinys 19.56 val. Jos darbas prasideda 6.30 val., o baigiasi 23 val. Pasibaigus darbui 23 val., ji, nevairuodama automobilio, nebeturėtų galimybės grįžti į namus, o tai reiÅ¡kia, kad jai tektų atsisakyti darbo kitame mieste. Samdyti transporto priemonę, lyginant su gaunamomis darbinėmis pajamomis, jai bÅ«tų per brangu. Apeliantės teigimu, galimybė dirbti darbÄ , gauti darbines pajamas ir iÅ¡laikyti Å¡eimÄ yra pati svarbiausia priežastis, dėl kurios ji praÅ¡o teismo netaikyti jai administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.             D.

A. prašo atsižvelgti ir į tai, kad ji išlaiko sūnų V. A., gim. (duomenys neskelbtini), besimokantį Lietuvos (duomenys neskelbtini) Universiteto (duomenys neskelbtini) fakultete. Numatoma studijų baigimo data – (duomenys neskelbtini). V. A. gyvena Lietuvos (duomenys neskelbtini) Universiteto bendrabutyje, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini). Netekusi darbo, ji netektų galimybės remti nuolatinių studijų forma studijuojantį sūnų. Darbinės pajamos yra pagrindinis ir vienintelis jų šeimos pragyvenimo šaltinis.

Jos vidutinis mėnesinis darbo užmokestis – 1200 Lt, o vyro A. – minimali mėnesinė alga. Teigia, kad Å¡eimos turtinė padėtis yra sunki. Nurodo, kad ji ir jos vyras nuosavybės teise valdo trijų kambarių butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), kurio iÅ¡laikymas brangiai kainuoja. Jokio kito nekilnojamojo turto neturi, turi automobilį „Mitsubishi Galant“, vyras A. A. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, jo atlyginimas minimalus.

Be to, Å¡eima turi 3000 Lt negrÄ Å¾intÄ skolÄ kreditoriui bankui „(duomenys neskelbtini)“. Atsižvelgiant į sunkiÄ Å¡eimos materialinę padėtį bei įvertinant galimybes sumokėti jai paskirtÄ administracinę nuobaudÄ â€“ 3000 Lt baudÄ , praÅ¡o taikant ATPK 301 straipsnio 1 dalies normÄ , sumažinti jai paskirtos piniginės baudos dydį iki 1000 Lt.              Atsiliepimu į D. A. apeliacinį skundÄ Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras praÅ¡o netenkinti D.

A. apeliacinio skundo. Nurodo, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinio teisės apžeidimo bylÄ , pasinaudojo visomis galimomis priemonėmis, kad bÅ«tų visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡nagrinėtos Kelių eismo taisyklių pažeidimo padarymo aplinkybės. Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Apeliaciniame skunde D. A. neneigia padariusi administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje bei ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, ir kaltės dėl Å¡ių pažeidimų padarymo neginčija, tačiau kelia nuobaudos individualizavimo klausimÄ , praÅ¡o sumažinti jai paskirtos piniginės baudos dydį iki 1000 Lt ir netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimÄ (apgadinimÄ ), užtraukia baudÄ vairuotojams nuo vieno Å¡imto iki dviejų Å¡imtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ nuo trijų iki Å¡eÅ¡ių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudÄ nuo vieno tÅ«kstančio iki dviejų tÅ«kstančių litų.ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nepaklusimas uniformuoto policijos pareigÅ«no teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia baudÄ vairuotojams nuo trijų tÅ«kstančių iki keturių tÅ«kstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areÅ¡tÄ nuo penkiolikos iki trisdeÅ¡imties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudÄ nuo keturių tÅ«kstančių iki penkių tÅ«kstančių litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areÅ¡tÄ nuo dvideÅ¡imties iki trisdeÅ¡imties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.Galimybę skirti Å¡velnesnę nuobaudÄ , nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti, numato ATPK 301 straipsnis.

Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigÅ«nas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas Å¡io kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į Å¡io kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti Å¡velnesnę nuobaudÄ nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Vadovaujantis ATPK 301 straipsnio nuostatomis, mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų iÅ¡skirtinių aplinkybių, kurios gali bÅ«ti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai Å¡velninančios jo atsakomybę, konstatavimu.              SkundÄ nagrinėjančio teismo įsitikinimu, Å¡iuo atveju tokių aplinkybių byloje yra. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad D. A. nuoÅ¡irdžiai gailisi padariusi administracinius teisės pažeidimus, ir Å¡i aplinkybė yra pripažinta pastarosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Apeliantės pateikti duomenys patvirtina jos skunde nurodytas aplinkybes, kad ji su sutuoktiniu gyvena (duomenys neskelbtini) (34, 36 b. l.), o dirba vadybininke UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) paslaugų teikimo skyriuje, šioje darbovietėje dirba nuo 2001 m. (duomenys neskelbtini) d., jai yra nustatytas darbas pamainomis, slenkančiu grafiku (32 b. l.), šeimoje yra sūnus V. A. (35 b. l.), kuris studijuoja Lietuvos (duomenys neskelbtini) universiteto (duomenys neskelbtini) fakultete, gyvena bendrabutyje ir universitetui moka mokesčius už komunalinius bei kitus patarnavimus (33, 34 b. l.), D.

A. atlygimas vidutiniÅ¡kai yra 1130,92 Lt, o jos sutuoktinio A. A. (35 b. l.) darbo užmokestis UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra artimas minimaliam. Nors bylos duomenys patvirtina, kad D. A. pakartotinai per metus padarė tokios pačios rÅ«Å¡ies teisės pažeidimÄ , tačiau bylos duomenys taip pat liudija, kad D. A. automobilį vairuoja nuo 1999 m. (3 b. l.), laikotarpiu nuo 2005 m. iki 2012 m. ji administracine tvarka nebuvo bausta, o jos anksčiau padaryti pažeidimai nėra pavojingi (16 b. l.). Pažymima, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimÄ padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis).

Å iuo atveju, įvertinęs visus byloje surinktus duomenis, taip pat vadovaudamasis teisingumo bei protingumo kriterijais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali bÅ«ti pasiekti sumažinus D. A. paskirtos baudos dydį ir sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminÄ .Kartu taip pat pažymima, kad administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimÄ â€“ tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimÄ nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra.

Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobÅ«dį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2011). Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobÅ«dį, pasekmių sunkumÄ , D. A. asmenybę, jos elgesį po pažeidimo padarymo, darytina iÅ¡vada, kad paskirta nuobauda nėra proporcinga ir sÄ Å¾ininga priemonė.

Todėl apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje byloje nustatytos aplinkybės laikytinos iÅ¡imtinėmis ir sudaro pagrindÄ taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 6 punktu, n u t a r i a : Å iaulių miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 7 d. nutarimÄ pakeisti:taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsnio 1 dalį ir D. A. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ paskirtÄ nuobaudÄ - 3000 (trijų tÅ«kstančių) litų baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams sumažinti iki 1500 (vieno tÅ«kstančio penkių šimtų) litų baudos ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams.

Å iÄ nuobaudÄ , vadovaujantis administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu, subendrinti su administracine nuobauda, paskirta pagal administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį ir galutinę subendrintÄ nuobaudÄ D. A. paskirti 1500 (vieno tÅ«kstančio penkių Å¡imtų) litų baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams.KitÄ nutarimo dalį palikti nepakeistÄ .Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama.

Teisėjas                                                                               Vaclovas Iždonas                                                   Â