2022-02-23 Nr. AB-4169-3-61-3-04232-2021-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1319-756/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04232-2021-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), Mildos Vainienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2021 m. spalio 18 d. sprendimą „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos“ Nr. 21S32334 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimą Nr. 6K-1384 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje dėl to, jog jį norėjo areštuoti ir pasodinti į kalėjimą, grėsė 5–7 metai kalėjimo. Jam grasino (duomenys neskelbtini) saugumas – (duomenys neskelbtini), tėvas bandė jį išpirkti už užstatą. Instagram ir Facebook paskyrose jis sukūrė savo profilį ir vykdė veiklą, prašydamas savo teisių. Instagram paskyrą sukūrė maždaug prieš pusantrų metų. Ten nieko kito neskelbė, išskyrus tai, kad reikalavo teisių. Tuo metu dirbo Vyriausybėje, patarėjų namuose ir ilgą laiką negavo savo atlyginimo. (duomenys neskelbtini) reikalauti atlyginimo buvo suprantama kaip grėsmė nacionaliniam saugumui. Už tai jis buvo sulaikytas, kankinamas ir jam buvo liepta prisiimti kai kuriuos kaltinimus. Kaltinimus prisiėmė, tačiau tai padarė tik todėl, kad buvo kankinamas (duomenys neskelbtini) mieste. Dėl patirtų kankinimų ir baimės būti nužudytam pareiškėjas paliko savo šalį.

3. Pareiškėjas nesutiko su atsakovo argumentais Sprendime, t. y., kad jam negresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Pareiškėjo nuomone, jis atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies reikalavimus dėl pabėgėlio statuso ir jam turi būti suteikiama papildoma apsauga pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus, kadangi nurodė konkrečias individualias aplinkybes, dėl kurių jis negali pasilikti kilmės šalyje, nes dėl (duomenys neskelbtini) saugumo (duomenys neskelbtini) grasinimų kyla grėsmė jo visokeriopam saugumui, įskaitant gyvybę ir sveikatą. Pareiškėjui kilusią grėsmę taip pat patvirtina kilmės šalies informacija. Nepasitenkinimas dėl korupcijos ir blogėjančios ekonominės padėties, atlyginimų vėlavimas ir valstybės tarnautojų atlyginimų sumažinimas sukėlė protestus (duomenys neskelbtini) 2017 m. pabaigoje ir 2018 m. kovo mėn. Kai kurie protestai peraugo į smurtinius, o žmogaus teises ginančios organizacijos išreiškė susirūpinimą dėl elgesio su protestuotojais, ypač su žurnalistais. Pagal surinktą informaciją, atlyginimų vėlavimai yra viena iš pagrindinių (duomenys neskelbtini) visuomenės nepasitenkinimo priežasčių. Šiuo atveju pareiškėjas taip pat yra išreiškęs nepasitenkinimą ir viešai socialiniuose tinkluose kritikavo (duomenys neskelbtini) Vyriausybę dėl neišmokėto atlyginimo.

4. Pareiškėjas taip pat nesutiko su ginčijamo Sprendimo dalimi, kuria nuspręsta jį išsiųsti į savo kilmės valstybę. Teigė, kad jam nepagrįstai nesudaryta galimybė pačiam savanoriškai išvykti. Nurodė, kad atsakovas, spręsdamas dėl pareiškėjo išsiuntimo, rėmėsi Direktyvos 7 straipsnio 4 dalies išimtimi nepagrįstai. Savo elgesiu jis niekaip neparodė, kad ketintų išvykti iš Lietuvos ar pasislėpti, visą laiką laikėsi apgyvendinimo Lietuvoje tvarkos. Pareiškėjas bendradarbiavo su institucijomis prieglobsčio motyvų nustatymui, nėra padaręs tvarkų ar taisyklių pažeidimų, jo pasakojimas ir išvykimas iš kilmės valstybės buvo nulemtas patiriamos baimės dėl persekiojimo, pareiškėjas visą laiką buvo geranoriškas, todėl nėra jokių objektyvių prielaidų išvadai, kad jis savanoriškai neišvyktų iš šalies. Atsakovo Sprendimai negali būti grįsti prielaidomis, o Direktyvoje nurodytos išimtinės aplinkybės nebuvo nustatytos ar pagrįstos. Atsakovas nepagrįstai ir neproporcingai taikė maksimalų draudimo atvykti laiką. Šis terminas nėra proporcingas, pareiškėjas nuoširdžiai stengėsi padėti tyrimui, iš kilmės valstybės išvyko vedinas siekio apsisaugoti nuo gresiančio pavojaus gyvybei ir sveikatai. Jo veiksmuose nebuvo jokio piktnaudžiavimo, laikėsi nustatytų tvarkų, o jo išvykimas iš kilmės valstybės buvo nulemtas siekiant saugaus gyvenimo. Vien tai, kad jo prieglobsčio prašymas atmestas negali būti savaime pakankama aplinkybe taikyti maksimalų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą.

5. Atsakovas neįvykdė pareigos tinkamai ir individualizuotai išnagrinėti pareiškėjo prašymo, nesurinko visos aktualios kilmės valstybės informacijos. Skundžiamas Sprendimas naikintinas kaip neišsamus ir nepagrįstas, turintis esminių prašymo tyrimo ir sprendimo formos bei turinio trūkumų.

6. Pareiškėjas dėl Komisijos Sprendimo nurodė, kad Komisija nepagrįstai vertino, jog nėra būtinas žodinis skundo nagrinėjimas – skunde nepateikta pagrįstų argumentų, kodėl neturėtų būti skirtas žodinis nagrinėjimas. Nepaisant to, kad skundo nagrinėjimo procedūra yra ikiteisminė, asmens teisė būti išklausytam negali būti paneigta.

7. Nurodė, kad jo atveju tiek apklausų metu nurodytos aplinkybės, tiek Departamento surinkta pareiškėjo kilmės valstybės informacija pagrindžia prielaidas, jog pareiškėjui kilmės valstybėje gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl politinių įsitikinimų. Pareiškėjas nurodė konkrečius faktus, tačiau šie faktai nebuvo teisingai įvertinti. Pareiškėjas pateikė pakankamai informacijos bei duomenų, įrodymų, kurie paneigia Departamento išvadas. Pažymėjo, kad skunde Komisijai nurodė ir nuoširdžiai papasakojo visas teisingam sprendimui priimti reikalingas aplinkybes.

8. Departamentas, atlikdamas vertinimą, galbūt pažeidė Tvarkos aprašą ir dėl šios priežasties ginčijamame Sprendime padaryta neteisinga ir nepagrįsta išvada, jog pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą pagal Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį ir papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį nėra pagrindo. Komisija atidžiai ir teisingai neišnagrinėjo skundo, teisingai neįvertino motyvų, nevertino argumentų dėl pareiškėjo išsiuntimo, nesudarė galimybės savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos, teisingai neįvertino maksimalaus draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką proporcingumo bei būtinybės. Pareiškėjo skundas nebuvo išsamiai ir teisingai išnagrinėtas, dėl to Komisijos Sprendimas naikintinas kaip neišsamus ir neatitinkantis Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų.

9. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė atmesti.

10. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas savo prieglobsčio prašymą grindė ekonominėmis (neturi teisės dirbti turtingame (duomenys neskelbtini)) ir saugumo priežastimis (jį persekioja, sulaikė ir kankino (duomenys neskelbtini) saugumo pajėgos). Departamentas ginčijamu Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjo įvardintos ekonominės priežastys (neturėjimas teisės dirbti (duomenys neskelbtini)) neprilygsta „persekiojimui“, o pasakojimo dalis dėl to, kad jį persekioja, 4 kartus areštavo ir kankino (duomenys neskelbtini) saugumo pajėgos dėl to, kad jis savo Facebook profiliuose pasisakė apie žmogaus teises, buvo abstrakti, nedetali, pareiškėjas negebėjo išeiti už pirminio pasakojimo ribų, todėl jo pasakojimas nebuvo laikomas patikimu įrodymu. Taigi pareiškėjas neįrodė, kad jo baimė yra pagrįsta ir atsižvelgdamas į tyrimo metu nustatytas aplinkybes, Departamentas padarė išvadą, jog pareiškėjo nurodytos išvykimo iš kilmės valstybės priežastys neprilygsta „persekiojimui“ ir nesuponuoja individualios persekiojimo grėsmės dėl pareiškėjo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų.

11. Departamentas taip pat nusprendė nesuteikti pareiškėjui ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Atsižvelgus į tai, buvo konstatuota, kad prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė. Remdamasis Europos prieglobsčio paramos biuro 2021 m. informacija, Departamentas konstatavo, kad jo kilmės šalyje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, pareiškėjas neįrodė.

12. Nurodė, kad pareiškėjo atveju, kadangi jis nepateikė jokių jo prašymo motyvus patvirtinančių įrodymų, pasakojimo turinio patikimumas buvo vertinamas atsižvelgiant į surinktą kilmės valstybės informaciją ir laikantis Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2016 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas) 99 punkto nuostatų.

13. Pažymėjo, kad tarptautinėje pabėgėlių teisėje ekonominės priežastys savaime nesuponuoja tarptautinės apsaugos suteikimo dėl asmens individualių savybių. Pareiškėjo pasakojimas dėl to, kad jį persekiojo, areštavo ir kankino (duomenys neskelbtini) saugumo struktūra (duomenys neskelbtini) buvo bendro pobūdžio, neišsamus, pareiškėjas nesugebėjo detalizuoti konkrečių persekiojimo epizodų, apsiribojo tik bendrais teiginiais apie žodžio laisvės suvaržymus, bandant išsiaiškinti papildomas detales, atsakinėjo trumpai, nepraplėsdamas pirminio pasakojimo ribų.

Be to, pareiškėjas teigė, kad (duomenys neskelbtini) jam nesaugu dėl jo kritikos dėl vėluojančių atlyginimų, žmogaus teisių, tačiau nenurodė, kad jo tėvas, kuris, kaip ir pareiškėjas dirbo valstybinį darbą, būtų dėl sūnaus kritikos susidūręs su kokiais sunkumais ir nurodė, kad jo šeimos nariai ir giminės iki šiol gyvena (duomenys neskelbtini) regione. Pirminės apklausos metu pareiškėjas teigė, kad į Europą atvyko dėl to, kad norėjo saugiai ir gerai gyventi, paminėjo, kad dėl jo įrašų Facebook ir Instagram turėjo problemų su policija, nes jam ji skambino 2-3 kartus.

Palyginus su pirmine apklausa asmens pasakojimas evoliucionavo, atsirado naujų aplinkybių dėl jo saugumo situacijos, nes antrinėje apklausoje pareiškėjas jau teigė, kad patiria tiesioginį persekiojimą iš (duomenys neskelbtini) saugumo (duomenys neskelbtini), ribojamos jo teisės laisvai reikštis, jis iš pradžių nurodė, kad buvo 1 kartą areštuotas, vėliau patikslino, kad iš viso buvo areštuotas 4 kartus. Buvo kankinamas ir buvo liepta prisiimti kai kuriuos kaltinimus. Kaltinimus prisiėmė, tačiau tai padarė tik todėl, kad buvo kankinamas iš Vyriausybės pusės. Dar vėliau pareiškėjas prieštaraujančiai nurodė, kad kaltinimus prisiėmė ne dėl to, kad buvo kankinamas, o buvo ir teismas, kurio metu prisiėmė daug kaltinimų, kurių iš tikrųjų nebuvo padaręs. Prisiėmė tuos kaltinimus su sąlyga, kad bus paleistas.

Tyrimo metu pagrįstai buvo suabejota pareiškėjo teiginiais apie kankinimus, nes pareiškėjas tokio svarbaus epizodo neminėjo pirminėje apklausoje, be to, negebėjo detalizuoti savo problemų su teisėsauga, kankinimų, juos įvardijo abstrakčiai: kitaip kankino, apsiribojo bendrais pareiškimais apie sulaikymus. Pareiškėjas teigė, kad jis Facebook ir Instagram paskyras susikūrė prieš pusantrų metų, ten iš viso padarė 7-8 įrašus, kuriuos taip pat apibūdino labai lakoniškai. Pastebėti nesutapimai ir dėl to, kada pareiškėjas susilaukė policijos dėmesio, nes viena vertus teigė, kad kai jis sukūrė tas savo paskyras ir pradėjo publikuoti skelbti savo informaciją, maždaug po 3 mėnesių buvo apkaltintas ir areštuotas, o kita vertus teigė, kad problemos prasidėjo dėl jo paskutinio įrašo, klausiančio, kur yra jo pinigai.

Pastarasis pareiškėjo teiginys, kad būtent paskutinis jo įrašas sukėlė policijos susidomėjimą juo taip pat prieštarauja vėlesniam jo teiginiui, kuriuo pareiškėjas pripažino, kad jis nustojo publikuoti po 4-o karto kai buvo areštuotas.

14. Nurodo, kad Migracijos departamento surinkta kilmės valstybės informacija nepatvirtina, kad dėl blogos ekonominės situacijos (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojams atlyginimai nebuvo visiškai nesumokėti, kaip teigia pareiškėjas, o nepasitenkinimą visuomenėje ir protestus, kurie peraugo į smurtinius protestus, sukėlė jų vėlavimas ir mažinimas, be to, ši situacija dėl atlyginimų buvo fiksuojama 2017-2018 m., o ne maždaug prieš pusantrų metų, kaip nurodė pareiškėjas. Pagal surinktą informaciją apie (duomenys neskelbtini) saugumo tarnybos mandatą taip pat mažai tikėtina, kad ši struktūrinė organizacija tirtų pareiškėjo nurodyto pobūdžio veikas. Atsižvelgdamas į visų pareiškėjo pateiktų aplinkybių visumą, Departamentas pagrįstai konstatavo, jog jo pasakojimas buvo abstraktus, nedetalus, prieštaringas, be to, jo nepatvirtino surinkta kilmės valstybės informacija, todėl jis pagrįstai buvo laikomas kaip turintis trūkumų ir dėl to negali būti laikomas pagrįstu ir neabejotinu įrodymu. Įvertinus nustatytų faktinių aplinkybių visumą bei pareiškėjo pasakojimo trūkumus, pagrįstai nenustatytos individualios aplinkybės, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos pareiškėjui suteikimo poreikį ir pareiškėjui nesuteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje. Taip pat nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

15. Nagrinėjant pareiškėjo prieglobsčio prašymą buvo įvertinta būtent pareiškėjo individuali situacija kilmės valstybės informacijos kontekste. Tyrimo metu nenustatytos ir pareiškėjas neįvardijo tokių aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad pareiškėjui dėl jo asmeninių savybių (duomenys neskelbtini) būtų kilęs pavojus patirti realią rimtą žalą. Buvo vadovautasi EPPB pateikiamais naujausiais duomenimis dėl įvairiose (duomenys neskelbtini) regionuose smurto lygio. Migracijos departamentas neturi duomenų, kad situacija pareiškėjo kilmės valstybėje būtų esmingai pasikeitusi, pats pareiškėjas taip pat nepateikė jokių konkrečių duomenų apie pasikeitusią situaciją, kuri turėtų būti papildomai įvertinta.

16. Departamento vertinimu, ginčijame Sprendime detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką sprendimo teisėtumą. Į Lietuvos Respubliką pareiškėjas atvyko neteisėtai (asmenų grupėje) pėsčiomis neleistinoje vietoje kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, prieglobsčio pasiprašė tik sulaikytas pareigūnų. Be to, pareiškėjas 2021 m. birželio 25 d. savavališkai pasišalino iš apgyvendinimo vietos ir (duomenys neskelbtini) Respublikos sienos apsaugos (duomenys neskelbtini) užkardos pareigūnų buvo sulaikytas kartu su kitais asmenimis automobiliu bandantis kirsti Lietuvos–Lenkijos valstybės sieną. Aplinkybių visuma leidžia pareiškėjo veiksmus vertinti kaip keliančius nelegalios migracijos grėsmę ateityje. Pareiškėjo atveju nelegalios migracijos grėsmė susijusi ne tik su Lietuvos Respublika, bet ir su kitomis Šengeno erdvės valstybėmis. Ši grėsmė pagrįsta paties pareiškėjo faktiniu sąmoningu elgesiu, t. y. konkrečiais duomenimis, o ne bendro pobūdžio spėjimais. Šių aplinkybių visuma pagrindė prielaidą, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas. Atsižvelgus į tai, tikėtina, jog pareiškėjas vengdamas grąžinimo gali pasislėpti. Taip pat pažymėjo, kad iki ginčijamo sprendimo priėmimo pareiškėjas nepateikė prašymo leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę.

17. Pareiškėjas neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, kadangi, skubos tvarka išnagrinėjus jo prašymą suteikti prieglobstį, realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį, nenustatyta. Pareiškėjas taip pat neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika. Be to, pagal Įstatymo 133 straipsnio 2 dalį, užsieniečiui, kuris buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Taigi, priėmus sprendimą išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, privalo būti ir uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikram terminui. Draudimo atvykti termino nustatymo motyvai ir svarbios aplinkybės aprašyti ginčijamame sprendime. Prieglobsčio prašymas išnagrinėtas iš esmės skubos tvarka, kadangi prašyme suteikti prieglobstį pateikta tik tokia informacija, kuri nėra svarbi nagrinėjant, ar užsieniečiui gali būti suteiktas prieglobstis.

18. Atsakovas pažymėjo, kad tarptautinė teisė nesuteikia pabėgėliams teisės pasirinkti prieglobsčio šalį. Ji taip pat neleidžia jiems neteisėtai judėti tarp gretimų valstybių siekiant pasinaudoti geresnėmis sąlygomis. Pabėgėliai ir prieglobsčio prašytojai turi pareigą gerbti nacionalinius įstatymus ir priemones viešajai tvarkai palaikyti, įskaitant pareigą bendradarbiauti prieglobsčio suteikimo procese, kuri gali apimti prisistatymą valdžios institucijoms ir greitą prieglobsčio prašymo pateikimą arba sąlygų, susijusių su jų buvimo reguliavimu, laikymųsi. Šiame kontekste pažymėtina, kad nors pareiškėjas iš savo kilmės atvyko į (duomenys neskelbtini), tačiau dėl prieglobsčio suteikimo joje nesikreipė, vietoj to nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Šie pareiškėjo veiksmai neapibūdina jo elgesio kaip sąžiningo, nerodo, kad jis būtų siekęs kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje – šios aplinkybes taip pat patvirtina pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmę.

19. Nurodė, kad žodinis bylos nagrinėjimas numatytas tik išimtiniais atvejais, kai skundą nagrinėjanti Departamento Komisija nusprendžia, jog tai yra reikalinga. Šiuo atveju pareiškėjo skundą nagrinėjusi Departamento sudaryta komisija nenustatė aplinkybių, dėl kurių žodinis pareiškėjo skundo nagrinėjimas būtų būtinas. Tokių aplinkybių skunde neįvardijo ir pats pareiškėjas. Pažymėjo, jog vien tai, kad pareiškėjo skundas buvo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, nesant jokių objektyvių duomenų apie tai, kad tam tikros reikšmingos bylos aplinkybės dėl šios priežasties liko neįvertintos, nesudaro pagrindo vertinti, kad ginčijamas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

II. 20. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Pakeitė Departamento 2021 m. spalio 18 d. sprendimo Nr. 21S32334 3 punktą ir išdėstė jį taip: „Uždrausti (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui A. M. atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos”. Pakeitė Departamento 2021 m. spalio 18 d. sprendimo Nr. 21S32334 4 punktą ir išdėstė jį taip: „Įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui A. M. pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 dalį 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“. Atitinkamai pakeitė Komisijos 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimo Nr. 6K-1384 dalį. Kitą skundo dalį atmetė.

21. Teismas nustatė, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) pareigūnai 2021 m. birželio 16 d. sulaikė nelegaliai Lietuvos Respublikos sieną kirtusį pareiškėją A. M., kuris nepateikė asmens tapatybės dokumento.

22. Lenkijos Respublikos Sienos apsaugos Augustavo užkardos pareigūnai 2021 m. birželio 25 d. sustabdė patikrinimui automobilį (duomenys neskelbtini), lietuviškais valstybinio numerio ženklais (duomenys neskelbtini), kurį vairavo Lietuvos Respublikos pilietis. Minėtu automobiliu važiavo 3 užsieniečiai, tarp kurių buvo ir pareiškėjas A. M., jie neturėjo dokumentų, suteikiančių teisę atvykti ir būti (duomenys neskelbtini) Respublikoje, bei neteisėtai kirto valstybės sieną iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) Respubliką, dėl to buvo sulaikyti, ir perduoti VSAT.

23. Pareiškėjas 2021 m. liepos 8 d. pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje, pirminės apklausos metu nurodė, kad neturi teisės gyventi ir dirbti turtingame (duomenys neskelbtini), todėl išvyko iš šalies dėl galimybės dirbti ir gerai gyventi, kad būtų saugu ir nepavojinga. Taip pat teigė, kad jam 2–3 kartus skambino (duomenys neskelbtini) policija dėl to, jog Facebook ir Instagram paskyrose rašė apie žmogaus teises. Asmens tėvas ir brolis buvo nuėję į kelionių agentūrą, kur suderino jam kelionę į Europą. Buvo susitarta dėl skrydžio į (duomenys neskelbtini) ir vedlio į Lietuvą. Kelionių agentūra paėmė jo pasą ir negrąžino, agentūros darbuotojas skrido su juo į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) prabuvus septynias dienas, vedlys atsiuntė mašinas. Asmuo važiavo su draugu, pick-up’as nuvežė iki Lietuvos sienos, paleido. Asmuo ir jo draugas (duomenys neskelbtini) ėjo dvi valandas kol Lietuvoje juos sulaikė pareigūnai. Už save vedliui sumokėjo 10 000 JAV dolerių. Pirminės apklausos protokole nurodyta, kad pareiškėjas gyveno (duomenys neskelbtini) mieste, išsilavinimas – nebaigtas vidurinis, profesija – vairuotojas, politinei partijai nepriklauso.

24. Teismas nurodė, kad 2021 m. rugsėjo 15 d. Departamente buvo atlikta pareiškėjo apklausa, kurios metu pareiškėjas nurodė, jog išvyko iš savo šalies dėl to, kad jį norėjo areštuoti ir pasodinti į kalėjimą, grėsė 5–7 metai kalėjimo. Asmeniui grasino (duomenys neskelbtini) saugumas (duomenys neskelbtini), tėvas bandė jį išpirkti už užstatą. Instagrame ir Facebook asmuo sukūrė savo paskyras. Vykdė veiklą, prašydamas savo teisių. Instagramo paskyrą sukūrė maždaug prieš pusantrų metų. Ten nieko kito neskelbė, išskyrus tai, kad reikalavo teisių. Tuo metu dirbo Vyriausybėje, patarėjų namuose ir ilgą laiką negavo savo atlyginimo. (duomenys neskelbtini) reikalauti atlyginimo buvo suprasta kaip grėsmė nacionaliniam saugumui. Už tai buvo sulaikytas, tačiau jį buvo bandoma sulaikyti kelis kartus. Iš viso buvo areštuotas 4 kartus, kankinamas ir jam buvo liepta prisiimti kai kuriuos kaltinimus. Kaltinimus jis prisiėmė, tačiau tai padarė tik todėl, kad buvo kankinamas. Tai vyko (duomenys neskelbtini) mieste. Tai yra pagrindinė priežastis, dėl ko paliko savo šalį. Jo šalyje niekas neturi teisės pakelti balso prieš Vyriausybę. Už tai yra sodinama į kalėjimą, ten galima praleisti penkis, šešis arba septynis metus be jokios priežasties. Vyriausybė kritiką jos atžvilgiu traktuoja kaip grėsmę nacionaliniam saugumui. Kalėjime galima sutikti žmonių, praleidusių metų metus būtent už tai.

25. Atsakovas, įvertinęs faktines aplinkybes, ginčijamu Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje. Įsigaliojus sprendimui, nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) Respubliką, pavesti VSAT vykdyti pareiškėjo išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) Respubliką, uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

26. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į Komisiją, prašydamas panaikinti Sprendimą ir įpareigoti Departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, tačiau Komisija 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. 6K-1384 pareiškėjo skundą atmetė.

27. Teismas rėmėsi Įstatymo 86 ir 87 straipsnių, 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijos „Dėl pabėgėlių statuso“ 1 straipsnio A dalies, Tvarkos aprašo, Tarybos direktyva 2004/83/EB “Dėl trečiųjų šalių piliečių ir asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ir asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių standartų” nuostatomis.

28. Nurodė, kad pareiškėjas prašymą dėl prieglobsčio suteikimo grindžia tuo, jog kilmės valstybėje jis neturi teisės gyventi ir dirbti turtingame (duomenys neskelbtini), jam nemokamas atlyginimas, o reikalauti atlyginimo yra suprantama kaip grėsmė nacionaliniam saugumui (ekonominės priežastys), jį buvo sulaikę ir kankinę (duomenys neskelbtini) saugumo pajėgos dėl to, kad Instagram ir Facebook paskyrose rašė apie žmogaus teises, buvo priverstas priimti daug nepagrįstų kaltinimų (saugumo priežastys).

29. Teismas, įvertinęs pareiškėjo pasakojimus apklausų metu ir teisme duotus paaiškinimus bei Departamento surinktą informaciją, sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų pagal Įstatymo 87 straipsnio nuostatas.

30. Teismas vertino, kad Departamentas ištyrė su pareiškėjo individualia situacija susijusias aplinkybes surinktos apie kilmės valstybę informacijos kontekste. Tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjo nurodytos ekonominės priežastys neprilygsta „persekiojimui“, priežastys dėl saugumo, t. y. kad jį neva persekioja (duomenys neskelbtini) saugumo pajėgos dėl jo rašymo socialiniuose tinkluose apie žmogaus teises, jog jį 4 kartus areštavo ir kankino (duomenys neskelbtini) saugumo pajėgos, kad teko prisiimti nepagrįstus kaltinimus yra nedetalios, neišsamios, nurodytos abstrakčiai, ir tai sudaro pagrįstą abejonę dėl aplinkybių ir įvykių realumo. Todėl pareiškėjo pasakojimas pagrįstai nebuvo laikomas patikimu įrodymu. Pareiškėjas savo pasakojime tik bendro pobūdžio bei deklaratyviais išsireiškimais nurodė, kad jis neturi teisės dirbti ir gauti atlygio už tai kilmės valstybėje, bei, kad dėl to, jog socialiniuose tinkluose parašė apie žmogaus teises, jis buvo areštuotas, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Kaip nustatyta, pareiškėjo profesija yra vairuotojas, be to, jis pats nurodė, kad ilgą laiką dirbo Vyriausybėje patarėju, tačiau pareiškėjas nei detaliu įtikinamu pasakojimu, nei įrodymais nepagrindė, jog neturi realios galimybės dirbti kilmės valstybėje bei, kad nemokant atlyginimo už darbą, teisinėmis priemonėmis nėra galimybės išsireikalauti darbo užmokesčio. Kilmės valstybės informacija nepatvirtina, kad dėl blogos ekonominės situacijos (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojams atlyginimai nebuvo visiškai nesumokėti, o nepasitenkinimą visuomenėje ir protestus, kurie peraugo į smurtinius protestus, sukėlė jų vėlavimas ir mažinimas, be to, ši situacija dėl atlyginimų buvo fiksuojama 2017–2018 m., o ne maždaug prieš pusantrų metų, kaip nurodė pareiškėjas.

31. Teismas nurodė, kad pareiškėjas išvykimo iš kilmės valstybės priežastis nurodė dvi: ekonomines ir saugumo, tačiau pagal pareiškėjo nurodytas aplinkybes nei viena iš minėtų priežasčių savaime nelemia pabėgėlio statuso jam suteikimo. Ekonominio pobūdžio priežastys neprilygsta „persekiojimui“, o bendra saugumo padėtis nesuponuoja individualios persekiojimo grėsmės prieglobsčio prašytojui dėl jo asmeninių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų). Teismas sutiko su Departamento išvada, jog sprendžiant dėl pareiškėjo finansinės padėties svarbi aplinkybė ta, jog kelionei į Europą asmuo sugebėjo surinkti dešimt tūkstančių JAV dolerių. Remiantis informacija apie kilmės valstybę matyti, kad nors bendra ekonominė padėtis (duomenys neskelbtini) nėra gera, (duomenys neskelbtini) regionas ir konkrečiai (duomenys neskelbtini) miestas išsiskiria tuo, jog sugeba užtikrinti santykinį stabilumą. Taigi pareiškėjo pasakojimas neatitinka kilmės valstybės informacijos.

32. Teismo įsitikinimu, pareiškėjo pasakojimas dėl persekiojimo, tiek pasakojimas dėl ekonominių priežasčių yra bendro pobūdžio, neišsamus, nedetalus, nekonkretizuotas persekiojimo epizodais, pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, jog kilmės valstybėje yra varžoma žodžio laisvė, valdžios kritika, kad reikalauti atlyginimo už darbą yra grėsmė nacionaliniam saugumui. Pažymėjo, kad nors pareiškėjas nurodė, jog (duomenys neskelbtini) yra nesaugu, tačiau taip pat tvirtino, kad šeimos nariai ir giminės iki šiol gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini) regione. Surinkta kilmės valstybės informacija nepatvirtina pareiškėjo teiginių, kad kritikuojantys asmenys dėl vėluojančių atlyginimų susidūrė su saugumo tarnybos, kurios jurisdikcijoje yra: ekonominiai nusikaltimai, kontrabanda, politiniai nusikaltimai, šnipinėjimas, sabotažas, terorizmas, o vienas iš pagrindinių (duomenys neskelbtini) tikslų - kova su (duomenys neskelbtini) ir jos nariais (duomenys neskelbtini), dėmesiu.

33. Teismo vertinimu, Departamentas pagrįstai nurodė Sprendime, kad asmens pasakojimas nebuvo nuoseklus, jis evoliucionavo, t. y. lyginant pasakojimą pirminės ir antrinės apklausų metu, pasakojimai ne visiškai sutapo, atsirado naujų aplinkybių dėl jo saugumo situacijos, nes antrinėje apklausoje pareiškėjas jau teigė, kad patiria tiesioginį persekiojimą iš (duomenys neskelbtini) saugumo (duomenys neskelbtini), ribojamos jo teisės laisvai reikštis, jis iš pradžių nurodė, kad buvo 1 kartą areštuotas, vėliau patikslino, kad iš viso buvo areštuotas 4 kartus, kad buvo kankinamas ir buvo liepta prisiimti kai kuriuos kaltinimus. Dar vėliau pareiškėjas prieštaraujančiai nurodė, kad kaltinimus prisiėmė ne dėl to, kad buvo kankinamas, o buvo ir teismas, kurio metu prisiėmė daug kaltinimų, kurių iš tikrųjų nebuvo. Nors pirminės apklausos metu pareiškėjas neminėjo dėl patirtų kankinimų. Be to, pareiškėjas negebėjo detalizuoti savo problemų su teisėsauga, kankinimų, juos įvardijo abstrakčiai: kitaip kankino, apsiribojo bendrais pareiškimais apie sulaikymus.

34. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, priėjo prie išvados, kad tyrimas dėl pareiškėjo prieglobsčio prašymo buvo išnagrinėtas individualiai, objektyviai ir nešališkai, t. y. laikantis teisės aktų normų reikalavimų, tačiau tyrimo metu nebuvo nustatyta individualių aplinkybių, kurios patvirtintų prielaidą, kad pareiškėjui gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikimų. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo prieglobsčio prašymą grindė bendro pobūdžio teiginiais, nedetalizuotomis aplinkybėmis. Tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės, pagrindžiančios prielaidą, jog dėl prieglobsčio prašytojo individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų) jam gresia individualaus pobūdžio persekiojimas, t. y. prieglobsčio prašytojas tinkamai nepagrindė savo prašymo suteikti prieglobstį ir jo deklaruojama baimė grįžti nelaikytina visiškai pagrįsta. Departamentas pagrįstai konstatavo, kad prieglobsčio prašytojas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

35. Atsakovas surinko pakankamai duomenų apie pareiškėjo kilmės valstybę, taip pat vertino pareiškėjo padėtį kilmės valstybėje bei įvertino pareiškėjo pasakojime nurodytas aplinkybes. Kiekvienas prieglobsčio prašymas individualus ir dėl jo nagrinėjimui būtinų rinkti duomenų apimties ir pobūdžio spręstina kiekvienu atveju individualiai. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Departamentas, rinkdamas informaciją apie kilmės valstybėje esančią padėtį, vadovavosi EPPB 2021 m. gairėmis, kuriose nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) provincijoje, kurioje gyvena pareiškėjas, beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei.

36. Teismas vertino, kad pareiškėjas nenurodė jokios informacijos, kuri paneigtų Departamento surinktus duomenis. Pagal 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 439/2010 dėl Europos prieglobsčio paramos biuro įsteigimo nuostatas vienas iš EPPB tikslų yra kilmės valstybės informacijos rinkimas, todėl Departamentas pagrįstai rėmėsi EPPB, kaip kompetentingos institucijos, 2021 m. parengtomis gairėmis. Be to, pareiškėjas ne tik nenurodė individualių priežasčių, atitinkančių Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodytus kriterijus, bet ir nedetalizavo beatodairiško smurto aplinkybių kilmės valstybėje. Pareiškėjo nurodytų aplinkybių nėra pagrindo vertinti kaip jo persekiojimą kilmės valstybėje, kas sudarytų pagrindą taikyti Įstatymo nuostatas dėl prieglobsčio suteikimo. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Tyrimo metu nebuvo identifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika.

37. Teismas taip pat pažymėjo, kad duomenų, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti pareiškėjui apsaugos nuo tariamo persekiojimo, bei kad toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas „konvencinėmis“ priežastimis (jo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais), pareiškėjas nepateikė.

38. Teismas dėl papildomos apsaugos nurodė, kad nenustatyta, jog (duomenys neskelbtini) Respublikoje šiuo metu vyktų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia ginkluoto konflikto nulemtas pavojus, dėl kurio prieglobsčio prašytojui turėtų būti suteikta papildoma apsauga. Taip pat nėra pagrindo išvadai, kad išsiuntus pareiškėją į kilmės valstybę, jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas. Duomenų, jog pareiškėjui kilmės valstybėje gali grėsti egzekucija ar jam gali būti įvykdyta mirties bausmė, byloje taip pat nėra. Taigi, pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Departamentas pagrįstai rėmėsi naujausia EPPB pateikiama informacija, kad šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmenys gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Be to, rėmėsi aktualia 2021 m. liepos 13 d. pažyma Nr. (15/6-6)0012 apie kilmės valstybėje esančią situaciją susijusią su (duomenys neskelbtini) bendruomenę. Pareiškėjo skundo argumentai neleido teismui suabejoti Departamento padarytų išvadų pagrįstumu ir teisėtumu dėl pareiškėjui papildomos apsaugos suteikimo negalimumo, nes vien tariama grėsmė, kuri yra abejotina, nėra pagrindas suteikti papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio nuostatas.

39. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad jo teisė į gynybą buvo suvaržyta Departamento Komisijai nesurengus žodinio teismo posėdžio. Tvarkos aprašo 222 punktas nustato, kad skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą prieglobsčio prašytojo, jo atstovo ar kitų asmenų ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai nurodytas kolegialus organas pripažįsta, kad būtina gauti asmenų žodinius paaiškinimus. Pareiškėjas neįvardijo aplinkybių, dėl kurių žodinis pareiškėjo skundo nagrinėjimas būtų buvęs būtinas. Pareiškėjas buvo išklausytas tiek priminės apklausos metu, tiek apklausos Departamente metu, tiek teismo posėdyje. Taigi jo teisė būti išklausytam visiškai užtikrinta.

40. Dėl Sprendimo dalies išsiųsti pareiškėją teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašymas pagrįstai atmestas kaip nepagrįstas bei įvertinus pareiškėjo atvykimo aplinkybes į Lietuvą (neteisėtai kertant Lietuvos–Baltarusijos sieną), prašymo išnagrinėjimą skubos tvarka, todėl ši atsakovo Sprendimo dalis yra pagrįsta ir teisėta. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas kirto valstybės sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas VSAT pareigūnų ir pristatytas į užkardą, tai patvirtina, jog pareiškėjas pažeidė teisės aktų reikalavimus. Departamentas pagrįstai padarė išvadą, kad yra tikimybė, jog pareiškėjas slėpsis ir nusprendė vykdyti jo išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos. Pareiškėjas iki Sprendimo priėmimo nepateikė prašymo leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę.

41. Teismas dėl uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo jo išsiuntimo nurodė, kad Departamentas, priimdamas sprendimą, kuriuo nustatomas arba sutrumpinamas užsieniečiui draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis, turi įvertinti individualią užsieniečio situaciją, atsižvelgiant į Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu patvirtintą Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkoje (toliau – ir Tvarka) numatytus pavyzdinius kriterijus, t. y. atsakovas turi įvertinti visus turimus dokumentus, duomenis ir aplinkybių visumą.

42. Nagrinėjamu atveju Departamentas nusprendė skirti pareiškėjui draudimą penkerius metus atvykti į Lietuvos Respubliką nuo jo išsiuntimo. Lietuvos Respublikos įstatymai ir poįstatyminiai teisės aktai nereglamentuoja konkretaus draudimo atvykti laikotarpio nustatymo kriterijų. Nors ir Departamentui suteikta diskrecijos teisė nustatyti draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką terminą, tačiau nustatomas draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką turi būti teisėtas ir pagrįstas. Šiuo aspektu teismas pažymėjo, jog penkerių metų draudimo atvykti laikotarpis į Lietuvos Respubliką nuo pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos nėra proporcingas, todėl nustatė 2 metų draudimo atvykti terminą, nes pareiškėjas buvo išsiųstas ir jo pateiktas prašymas išnagrinėtas iš esmės skubos tvarka.

43. Kadangi Sprendimo dalis dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką mažintina iki 2 metų, teismas sprendė, kad yra pagrindas keisti ir Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį trejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį, t. y. įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį dvejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

III. 44. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą visa apimtimi.

45. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai atmetė jo prieglobsčio prašymą. Teismas netinkamai vertino pareiškėjo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1- 3 punktus. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad jam negresia individualaus pobūdžio persekiojimas.

46. Paaiškina, kad nurodė konkrečias individualias aplinkybes, dėl kurių jis negali pasilikti kilmės šalyje, nes dėl (duomenys neskelbtini) saugumo (duomenys neskelbtini) grasinimų kyla grėsmė jo visokeriopam saugumui, įskaitant gyvybę ir sveikatą. Pareiškėjui kilusią grėsmę taip pat patvirtina kilmės šalies informacija. (duomenys neskelbtini) (saugumas) yra (duomenys neskelbtini) saugumo organizacija ir pagrindinė žvalgybos agentūra, veikianti (duomenys neskelbtini) regione (duomenys neskelbtini). Ji veikia vadovaujama (duomenys neskelbtini) regioninės vyriausybės. Jos oficialūs tikslai, anot (duomenys neskelbtini) vyriausybės, yra šie: kova su prekyba narkotikais, kova su terorizmu, kovos su šnipinėjimu, žvalgybos duomenų rinkimas, grėsmių (duomenys neskelbtini) nacionaliniam saugumui vertinimas. Organizacijos jurisdikcijoje yra: ekonominiai nusikaltimai, kontrabanda, politiniai nusikaltimai, šnipinėjimas, sabotažas, terorizmas. Nepasitenkinimas dėl korupcijos ir blogėjančios ekonominės padėties, atlyginimų vėlavimas ir valstybės tarnautojų atlyginimų sumažinimas sukėlė protestus (duomenys neskelbtini) 2017 m. pabaigoje ir 2018 m. kovo mėn. Kai kurie protestai peraugo į smurtinius, o žmogaus teises ginančios organizacijos išreiškė susirūpinimą dėl elgesio su protestuotojais, ypač su žurnalistais. Pagal surinktą informaciją, atlyginimų vėlavimai yra viena iš pagrindinių (duomenys neskelbtini) visuomenės nepasitenkinimo priežasčių.

47. Pareiškėjas taip pat išreiškė nepasitenkinimą ir viešai socialiniuose tinkluose kritikavo (duomenys neskelbtini) vyriausybę dėl neišmokėto atlyginimo. Dėl šios priežasties, atsižvelgiant į kilmės šalies informaciją, pareiškėjui kyla reali (duomenys neskelbtini) saugumo (duomenys neskelbtini) persekiojimo grėsmė, įskaitant pavojų gyvybei ir sveikatai. Individualios persekiojimo grėsmės realumą patvirtina ir aplinkybė, kad pareiškėjas jau patyrė smurtą, nes buvo kankinamas. Pareiškėjas teigia, kad prieglobstis nesuteiktas nepagrįstai, atsakovas neįvykdė pareigos tinkamai ir individualizuotai išnagrinėti pareiškėjo prašymą, nesurinko visos aktualios kilmės valstybės informacijos. Atsakovo Sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.

48. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

49. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas pateikė prašymą leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę. Šiais veiksmais pareiškėjas patvirtina, kad jam negresia persekiojimas kilmės valstybėje ir paneigia savo skundo argumentus dėl jam kylančių grėsmių kilmės šalyje. Departamentas 2022 m. vasario 10 d. sprendimu Nr. 22S477 nusprendė 2021 m. spalio 18 d. sprendimo Nr. 21S32334 rezoliucinės dalies 2-4 punktus pripažinti netekusiais galios; grąžinti pareiškėją į užsienio valstybę, t. y. įpareigoti savanoriškai išvykti į užsienio valstybę per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.

50. Atsakovo teigimu, tiek Departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti skundžiamo sprendimo išvadas, todėl tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą nėra jokio pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 51. Departamentas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2021 m. lapkričio 30 d. pateikė atsiliepimą į pareiškėjų apeliacinį skundą, praleidęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 139 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą. Departamentas prašo atnaujinti terminą atsiliepimui pateikti, kadangi dėl Lietuvos Respublikoje paskelbtos ekstremaliosios situacijos išaugusio Departamento darbuotojų darbo krūvio negalėjo nustatytu laiku pateikti atsiliepimo į pareiškėjų apeliacinį skundą.

52. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytos objektyvios priežastys, dėl kurių atsiliepimas negalėjo būti pateiktas per nustatytą terminą, vertina, jog yra tikslinga praleistą terminą atnaujinti ir atsakovo atsiliepimą į apeliacinį skundą priimti (ABTĮ 66 str. 3 d.).

53. Pareiškėjas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

54. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

55. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Vien tik pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja, jog byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausytas, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, pareiškėjo prašymas netenkinamas.

V. 56. Ginčas byloje kilo dėl Departamento Sprendimo ir Komisijos sprendimo, kuriais netenkintas pareiškėjos prašymas suteikti prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) Respubliką bei uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, teisėtumo ir pagrįstumo, bei įpareigojimo atsakovą nagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

57. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, tačiau nustatė neproporcingą terminą uždrausti pareiškėjui atvykti, skundą tenkino iš dalies ir sutrumpino draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką terminą iki 2 metų.

58. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, atsakovas neįvykdė pareigos tinkamai ir individualizuotai išnagrinėti pareiškėjo prašymą, nesurinko visos aktualios kilmės valstybės informacijos, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

59. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą, be kita ko, nurodė, kad pareiškėjas pateikė prašymą savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos ir Departamentas 2022 m. vasario 10 d. sprendimu Nr. 22S477 nusprendė 2021 m. spalio 18 d. sprendimo Nr. 21S32334 rezoliucinės dalies 2-4 punktus pripažinti netekusiais galios; grąžinti pareiškėją į užsienio valstybę, t. y. įpareigoti savanoriškai išvykti į užsienio valstybę per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.

60. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjų apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

61. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

62. Kai yra pagrindas pripažinti, kad priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

63. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos (Įstatymo 86 str. 2 d.).

Pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad:1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas;

2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija;

3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų (Įstatymo 87 str. 2 d.).

64. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir panašiai. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3615-789/2021, 2021 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3776-415/2021).

65. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr. 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 24573/94, pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

66. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, pažymėtina, kad Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

67. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagal Įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje (ginčo metu – Įstatymo 83 str. 2 d.) įtvirtintas nuostatas dėl įrodinėjimo priemonių leistinumo prioritetas suteikiamas rašytiniams įrodymams ir tik nesant galimybės jų surinkti, prioritetas suteikiamas nuosekliems ir neprieštaringiems prieglobsčio prašytojo paaiškinimams. Pagal Tarybos direktyvos 2004/83/EB 4 straipsnį valstybės narės gali laikyti prašytojo pareiga kuo greičiau pateikti visą informaciją pareiškimui dėl tarptautinės apsaugos pagrįsti (žr., pvz. 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1054/2011).

68. Teisėjų kolegija dėl įrodymų vertinimo pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

69. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, kitus byloje esančius ir atsakovo pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad Departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjo prieglobsčio prašymo bei padėties pareiškėjo kilmės valstybėje tyrimą, o pareiškėjas nenurodė jokių pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie realiai egzistavusią pagrįstą jos baimę kilmės valstybėje būti persekiojamam dėl pareiškėjo nurodytų ar kitų aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas nepagrindė visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamam dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, dėl ko jam galėtų būti suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo paaiškinimus, kuriais jis grindė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, apklausų metu duotus paaiškinimus, pagrįstai sprendė, kad jie yra nenuoseklūs bei nepatvirtina, jog kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų persekiojimas.

70. Aplinkybę, kad pareiškėjui jo kilmės valstybėje negresia persekiojimas, taip pat patvirtina ir tai, jog pareiškėjas pateikė prašymą savanoriškai grįžti į kilmės valstybę ir Departamentas priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė 2021 m. spalio 18 d. sprendimo Nr. 21S32334 rezoliucinės dalies 2-4 punktus pripažinti netekusiais galios ir grąžinti pareiškėją į užsienio valstybę, t. y. įpareigoti savanoriškai išvykti į užsienio valstybę per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.

71. Atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas pateikė prašymą savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos ir Departamentas dėl to priėmė sprendimą, teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti kitų pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, kadangi šiuo atveju jie nebetenka jokios teisinės reikšmės.

72. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normos, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė

Skirgailė Žalimienė