Legislator Case Law & Legislation
aab90f56-0422-4f97-b5de-dfaf5b5867bc AI generated

aab90f56-0422-4f97-b5de-dfaf5b5867bc · Å iaulių apygardos teismas

Case Number aab90f56-0422-4f97-b5de-dfaf5b5867bc
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

tyčia sugadindamas tretiesiems asmenims priklausantį turtÄ , elgėsi nerÅ«pestingai (neteisėtai); atsiradusi turtinė žala yra tiesioginis atsakovo pareigos elgtis rÅ«pestingai ir atsargiai, kad nebÅ«tų daroma žala trečiųjų asmenų turtui, nevykdymo rezultatas. Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, iÅ¡ atsakovo priteistinos 5% dydžio metinės palÅ«kanos už teismo priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Legislator headnote

AI generated

aab90f56-0422-4f97-b5de-dfaf5b5867bc · Å iaulių apygardos teismas: IeÅ¡kovai pateiktame ieÅ¡kinyje nurodė, kad neturi galimybių sutaisyti visÄ apgadintÄ turtÄ , todėl draudimo bendrovė jiems yra apmokėjusi 5746,00 Eur sumÄ už tai, kÄ ieÅ¡kovai jau sutvarkė ir draudimui pateikė prekių įsigijimo kvitus. Teismas, atsižvelgdamas į tai, padarė iÅ¡vadÄ , kad V. B. ir T. B. dėl E. G. padarytų nusikalstamų veikų patyrė 8262,00 Eur (14008 Eur - 5746 Eur) turtinę žalÄ , kuriÄ ir priteisė iÅ¡ atsakovo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Civilinė byla Nr. e2A-462-372/2021 Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00148-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1.; 2.6.10.2.2.; 2.6.10.2.3.; 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.5.2.17.; 2.6.39.2.5.1.1.; 3.2.4.11.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. rugsėjo 22 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Egidijaus Mockevičiaus, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo E. G. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mų 2021 m. kovo 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-117-476/2021 pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atsakovui E. G. dėl turtinės žalos priteisimo, tretieji asmenys – V.

B. ir T. B.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui E. G. dėl turtinės žalos priteisimo. Teismo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 7827,49 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 % dydžio metines palÅ«kanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2017-06-18 iki 2017-08-01 adresu (duomenys neskelbtini) tyčia sugadino svetimÄ turtÄ â€“ tretiesiems asmenims priklausančiame name sugadino elektros instaliacijÄ (nukirpo ir iÅ¡traukė laidus), sugadino elektros paskirstymo ­â€“ saugiklių dėžutę, virtuvėje sugadino keraminių plytelių sienų apdailÄ , sugadino ventiliacijos angÄ (sulankstė ir sukiÅ¡o į vidų metalinius angos kraÅ¡tus), svetainėje sugadino sienų apdailÄ , pirmo aukÅ¡to kambaryje sugadino sienos apdailÄ , laiptinėje į pastogę sugadino sienų apdailÄ , antro aukÅ¡to kambariuose sugadino sienų ir lubų apdailÄ , sugadino vandens gręžinį (į jį prikiÅ¡o skudurų ir Å¡iukÅ¡lių), svetainėje ir pirmo aukÅ¡to kambaryje sugadino Å¡ildymo sistemÄ keturiose vietose (pradÅ«rė cirkuliacinius radiatorių vamzdelius), tokiu bÅ«du tretiesiems asmenims padarė turtinę žalÄ .

Šiaulių apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, kad tokie E. G. veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalį, todėl jis buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.

3. IeÅ¡kovė nurodė, kad turtas buvo apdraustas BÅ«sto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Apskaičiuodama nuostolį ir mokėdama draudimo iÅ¡mokÄ , ieÅ¡kovė vadovavosi BÅ«sto draudimo taisyklėmis Nr. 67DNB (2016-05-17 redakcija, galioja nuo 2016-08-15) (toliau – Taisyklės). IeÅ¡kovė apskaičiavo, kad jos apdraustam turtui padaryta žala sudaro 7827,49 Eur ir iÅ¡mokėjo tokio dydžio draudimo iÅ¡mokÄ . IeÅ¡kovė akcentavo, kad atsakovas savo neteisėtais veiksmais padarė žalos ieÅ¡kovės apdraustam turtui, todėl jam kyla pareiga Å¡iÄ Å¾alÄ kompensuoti; ieÅ¡kovė siuntė pretenzijÄ atsakovui, ragino atlyginti žalÄ , tačiau turtinė žala nebuvo atlyginta.

4. IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovas privalo atlyginti atsiradusiÄ Å¾alÄ Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio pagrindu, nes:

1) tyčia sugadindamas tretiesiems asmenims priklausantį turtÄ , elgėsi nerÅ«pestingai (neteisėtai);

2) dėl neteisėtų atsakovo veiksmų atsirado turtinė žala;

3) atsiradusi turtinė žala yra tiesioginis atsakovo pareigos elgtis rÅ«pestingai ir atsargiai, kad nebÅ«tų daroma žala trečiųjų asmenų turtui, nevykdymo rezultatas. Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, iÅ¡ atsakovo priteistinos 5% dydžio metinės palÅ«kanos už teismo priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

5. A. E. G. atsiliepime prašė ieškovės ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad trečiųjų asmenų turtui padarytos žalos klausimas yra išspręstas įsiteisėjusiais teismų sprendimais tiek baudžiamojoje, tiek ir civilinėje bylose. Šiaulių apygardos teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) E. G. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį už tai, kad nuo 2017 m. birželio 18 d. iki 2017 m. rugpjūčio 1 d. 9 val., ikiteisminiu tyrimu tiksliai nenustatytu laiku, nukentėjusiesiems V.

B. ir T. B. priklausančiame gyvenamajame name tyčia pagrobė įvairius daiktus (Å¡viestuvus, durų rankenÄ , elektros rozetes (kiÅ¡tukinius lizdus), voniÄ , radiatorius ir kt.), taip padarydamas 4568 Eur turtinę žalÄ . Taip pat jis nuteistas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį už tai, kad nuo 2017 m. birželio 18 d. iki 2017 m. rugpjūčio 1 d. 9 val., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, tyčia sugadino svetimÄ turtÄ â€“ nukentėjusiesiems V. B. ir T. B. priklausančiame name sugadino elektros instaliacijÄ , elektros paskirstymo – saugiklių dėžutę, keraminių plytelių sienų apdailÄ , ventiliacijos angÄ , įvairiuose namo kambariuose sienų ir lubų apdailÄ , vandens gręžinį, Å¡ildymo sistemÄ , taip iÅ¡ viso sugadino 9440,00 Eur vertės nukentėjusiųjų turtÄ ir Å¡iems padarė turtinę žalÄ .

Apeliacinės instancijos teismas pripažino nukentėjusiesiems teisę į civilinį ieÅ¡kinį ir jo klausimÄ pasiÅ«lė spręsti civilinio proceso tvarka.

6. Nukentėjusieji kreipėsi į teismÄ civilinio proceso tvarka dėl žalos atlyginimo. Å iaulių apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-10561-237/2019 patenkino ieÅ¡kovų V. ir T. B. ieÅ¡kinį ir priteisė ieÅ¡kovams iÅ¡ atsakovo E. G. 8262,00 Eur turtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieÅ¡kovams iÅ¡ viso padaryta 14008,00 Eur žala (t. y., sugadintų ir pagrobtų daiktų kiekis ir vertė yra nustatyti Å iaulių apygardos teismo 2018 m. gruodžio 12 d. priimtame apkaitinamajame nuosprendyje (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)); atsakovas baudžiamojoje byloje buvo pateikęs kasacinį skundÄ , tačiau pagrobtų ir sugadintų daiktų nei kiekio, nei vertės neginčijo, tai lėmė veikos kvalifikavimÄ , todėl Å¡ioje byloje yra konstatuota ieÅ¡kovų teisė į 14008,00 Eur turtinės žalos atlyginimÄ ).

IeÅ¡kovai pateiktame ieÅ¡kinyje nurodė, kad neturi galimybių sutaisyti visÄ apgadintÄ turtÄ , todėl draudimo bendrovė jiems yra apmokėjusi 5746,00 Eur sumÄ už tai, kÄ ieÅ¡kovai jau sutvarkė ir draudimui pateikė prekių įsigijimo kvitus. Teismas, atsižvelgdamas į tai, padarė iÅ¡vadÄ , kad V. B. ir T. B. dėl E. G. padarytų nusikalstamų veikų patyrė 8262,00 Eur (14008 Eur - 5746 Eur) turtinę žalÄ , kuriÄ ir priteisė iÅ¡ atsakovo.

7. Atsakovas pažymėjo, jog tiek Å iaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-10561-237/2019, tiek ir nagrinėjamoje byloje faktinis ieÅ¡kinio pagrindas yra visiÅ¡kai tapatus – atsakovo nusikalstamais veiksmais padaryta žala, abiejose bylose žalos atsiradimas kildinamas iÅ¡ identiÅ¡kų faktinių aplinkybių – tų pačių pagrobtų ir sugadintų daiktų vertės. IeÅ¡kovė Å¡iuo atveju įrodinėja, kad iÅ¡ viso nukentėjusiesiems dėl atsakovo nusikalstamų veiksmų buvo padaryta 7827,49 Eur žala, kuriÄ ieÅ¡kovė iÅ¡mokėjo ir reikalauja priteisti.

Įvertinus ieškovės su ieškiniu pateiktus žalos dydį nustatančius įrodymus, sulyginus juos su nukentėjusiųjų tiek baudžiamojoje byloje, tiek ir Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-10561-237/2019 nurodytais pagrobto ir sugadinto turto pavadinimais, vienetais ir kitais identifikaciniais kriterijais, akivaizdu, jog ieškovė, apskaičiuodama padarytos žalos dydį bei mokėtinos išmokos dydį, vertino lygiai tuos pačius pagrobtus ir/ar sugadintus daiktus, kaip ir minėtuose teismų sprendimuose.

Tačiau tie patys daiktai ir jų kiekiai įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose, kuriuose nustatant žalos dydį buvo remtasi iÅ¡ esmės vien tik nukentėjusiųjų žodžiais, yra nurodyti ir apskaičiuoti didesnės vertės, nei ieÅ¡kovės Å¡ioje byloje (kvalifikuotai ir pareikalavus iÅ¡laidas patvirtinančių įrodymų) nustatytos pagrobtų ir/arba sugadintų tų pačių daiktų vertės. Kitaip tariant, susiklosto tokia situacija, jog realiai dokumentais pagrįstas žalos dydis yra 7827,49 Eur, kaip ir apskaičiavo bei nurodė ieÅ¡kovė, tačiau įsiteisėjusiais teismų sprendimais B. vien tik iÅ¡ jų žodžių, nepareikalavus jokių žalos faktÄ bei dydį pagrindžiančių įrodymų, jau yra priteista didesnė suma, nei reikalauja Å¡ioje byloje ieÅ¡kovė – 8262,00 Eur žalos atlyginimo.

8. Atsakovas nurodė, jog esant tokiai situacijai, kada iÅ¡ atsakovo tiesiogiai nukentėjusiesiems jau yra priteista 8262,00 Eur žalos atlyginimo, draudiko ieÅ¡kinio patenkinimas ir reikalaujamų 7827,49 Eur priteisimas reikÅ¡tų, kad atsakovas padarytÄ Å¾alÄ turi sumokėti du kartus. Tokiu atveju B. nepagrįstai praturtėtų, nes jau yra gavę iÅ¡ ieÅ¡kovės 7827,49 Eur žalos atlyginimo ir turi vykdytinÄ reikalavimÄ 8262,00 Eur sumai. IÅ¡ viso atsakovas turėtų sumokėti netgi daugiau, negu apskritai Å iaulių apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-10561-237/2019 nustatytas bendras žalos dydis; sprendimu konstatuota, kad žalos dydis – 14008,00 Eur, o visiÅ¡kai patenkinus ieÅ¡kovės reikalavimus Å¡ioje byloje, iÅ¡ atsakovo bÅ«tų priteista iÅ¡ viso 16089,49 Eur (8262,00 Eur + 7827,49 Eur = 16089,49 Eur).

IeÅ¡kovės praÅ¡omos sumos priteisimas bÅ«tų akivaizdžiai nepagrįstas, o teismo sprendimas neteisėtas, tai patvirtina ir tai, jog reikalaujamas priteisti žalos dydis beveik prilygsta visai namo su žemės sklypu kainai, kuriÄ B. sumokėjo šį turtÄ Ä¯sigydami. Patenkinus ieÅ¡kinį dar ir Å¡ioje byloje, B. akivaizdžiai nepagrįstai praturtės, kadangi iÅ¡ atsakovo priteistais pinigais jie galės pasidengti visÄ Å¾emės sklypo ir namo įsigijimo kainÄ ir dar jiems liks tÅ«kstantis eurų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 9. Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mų 2021 m. kovo 10 d. sprendimu nuspręsta ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai; priteisti iÅ¡ atsakovo 7827,49 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2020 m. birželio 19 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 476,78 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovės AB „Lietuvos draudimas“ naudai; priteisti iÅ¡ atsakovo 176,00 Eur žyminio mokesčio ir 17,00 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei.

10. Teismas nurodė, kad yra visi CK 6.263 straipsnyje numatyti pagrindai, nes atsakovas tyčia sugadino tretiesiems asmenims priklausantį turtÄ , dėl neteisėtų atsakovo veiksmų atsirado turtinė žala, atsiradusi žala yra tiesioginis atsakovo pareigos elgtis rÅ«pestingai ir atsargiai, kad nebÅ«tų daroma žala trečiųjų asmenų turtui, nevykdymo rezultatas.

11. Teismas nurodė, jog nesutinka su atsakovo argumentais, kad patenkinus ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, bÅ«tų priteista didesnė pinigų suma nei priteista teismo sprendimu. Teismas pažymėjo, kad sudarydamas draudimo sutartį, asmuo siekė, kad jam bÅ«tų atlyginta žala, o jei po teismo sprendimo priėmimo draudimas nukentėjusiems asmenims papildomai apskaičiavo ir atlygino žalÄ , tai Å¡iÄ sumÄ turėtų atlyginti žalÄ padaręs asmuo.

12. Teismas akcentavo, jog iÅ¡ieÅ¡kotoja turi teisę mažinti iÅ¡ieÅ¡komos sumos dydį, be to, teismas negali bloginti trečiųjų asmenų padėties, nes jų sudaryta bÅ«sto draudimo sutartis jiems turėjo užtikrinti, kad įvykus draudiminiam įvykiui jie gaus draudimo iÅ¡mokÄ . Teismo vertinimu, praÅ¡omÄ priteisti žalos dydį sumažinus 2081,49 Eur, bÅ«tų pažeistas trečiųjų asmenų lÅ«kestis gauti draudimo sutartyje numatytÄ iÅ¡mokÄ .

13. Teismas nurodė, kad atsakovas savo teises gali apginti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytais pagrindais. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ esmė 14. Apeliaciniame skunde atsakovas (apeliantas) E. G. praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mų 2021 m. kovo 10 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 14.1.

Ä®siteisėjusiu Å iaulių apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-10561-237/2019 yra konstatuota, kad bendras B. atsakovo padarytas žalos dydis iÅ¡ viso yra 14008,00 Eur. Å i žalos suma buvo nustatyta iÅ¡ B. nepareikalavus pateikti jokių žalos dydį patvirtinančių dokumentų. Draudikas (ieÅ¡kovė Å¡ioje byloje) žalos dydį apskaičiavo, pasitelkdamas profesionalų ekspertÄ , kuris, naudodamasis tam skirta metodika ir programine įranga, taip pat ir B. pateiktais duomenimis, apskaičiavo, kad bendras padarytos žalos dydis sudaro 7827,49 Eur.

Draudiko eksperto apskaičiuotas nuostolių dydis yra žymiai patikimesnis ir tikslesnis, tačiau net eksperto apskaičiuotas žalos dydis yra netikslus (per didelis), kadangi jis eksperto apskaičiuotas, nepritaikant nusidėvėjimo kriterijaus. Net jei būtų vertinama, kad draudiko eksperto apskaičiuotas bendras nuostolių dydis yra teisingas (net neskaičiuojant nusidėvėjimo), šiai dienai iš atsakovo tiesiogiai B. jau yra priteista ir vykdytina nuostolių atlyginimo suma – 8262,00 Eur (Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-10561-237/2019), t. y., maždaug 500 Eur didesnė, nei iš viso atsakovas padarė nuostolių B.

Todėl vien Å¡iuo pagrindu draudiko ieÅ¡kinys turėtų bÅ«ti atmestas, kadangi yra įsiteisėjęs ir vykdytinas teismo sprendimas netgi dėl didesnės nuostolių sumos, nei yra apskaičiuota eksperto. Draudikas, be pagrindo iÅ¡mokėjęs draudimo iÅ¡mokÄ (perteklinį žalos atlyginimÄ ), turėtų jÄ iÅ¡sireikalauti iÅ¡ savo klientų B., kurie nepranešė savo draudikui apie tai, kad jau yra vykdytinu teismo sprendimu prisiteisę žalÄ tiesiogiai iÅ¡ jį padariusio atsakovo. PrieÅ¡ingu atveju, susidarys situacija, kad B., visiÅ¡kai patenkinus ieÅ¡kovės reikalavimus Å¡ioje byloje, iÅ¡ viso gaus 16089,49 Eur (8262,00 Eur + 7827,49 Eur = 16089,49 Eur), t. y. dvigubai daugiau, nei realiai padaryta žalos.

Net jei bÅ«tų vertinama, kad bendra atsakovo veiksmais padarytos žalos suma yra 14008,00 Eur, iÅ¡eitų, kad bendras iÅ¡ atsakovo priteistų sumų dydis virÅ¡ija jo padarytos žalos dydį 2081,49 Eur (16089,49 Eur - 14008 Eur = 2081,49 Eur). 14.2. Nepagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai apie tai, kad iÅ¡ieÅ¡kotoja turi teisę mažinti iÅ¡ieÅ¡komos sumos dydį ir, kad praÅ¡omÄ priteisti žalos dydį sumažinus 2081,49 Eur, bÅ«tų pažeistas trečiųjų asmenų lÅ«kestis gauti draudimo sutartyje numatytÄ iÅ¡mokÄ , o atsakovas savo teises gali apginti CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytais pagrindais (t. y. proceso atnaujinimo pagrindu).

Teismų sprendimais negali bÅ«ti sukurta tokia situacija, kad bÅ«tų priteistas didesnis žalos dydis, nei jos realiai buvo padaryta, paliekant tai iÅ¡ieÅ¡kotojo sÄ Å¾iningumui vykdymo procese. Sprendimu priteista suma turėtų bÅ«ti sumažinta 2081,49 Eur. 14.3. Vadovaudamasis CK 6.251 straipsnio 2 dalimi, teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, Å¡alių turtinę padėtį, jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių.

Atsakovas buvo nurodęs, jog 16089,49 Eur priteisimas bÅ«tų akivaizdžiai nepagrįstas, o teismo sprendimas Å¡ioje byloje neteisėtas. Be to, reikalaujamas priteisti žalos dydis beveik prilygsta visai namo su žemės sklypu kainai, kuriÄ B. sumokėjo šį turtÄ Ä¯sigydami. Patenkinus ieÅ¡kinį dar ir Å¡ioje byloje, B. akivaizdžiai nepagrįstai praturtėtų. Å ių argumentų teismas skundžiamame sprendime niekaip neįvertino. Be to, ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo priėmimas reikÅ¡tų ne tik nesÄ Å¾iningÄ B. praturtėjimÄ , tačiau ir sukeltų atsakovui nepriimtinų ir sunkių pasekmių (ir pats žalos padarymas buvo nulemtas atsakovo desperacijos dėl prarasto turto, susidÅ«rus su finansiniais sunkumais), todėl reikalaujamas priteisti nuostolių dydis mažintinas dar ir Å¡iuo teisiniu pagrindu.

15. Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė AB „Lietuvos draudimas“ praÅ¡o palikti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 15.1. Nuosprendis baudžiamojoje byloje buvo priimtas 2018 m. gruodžio 12 d. IeÅ¡kovė draudimo iÅ¡mokas iÅ¡mokėjo atitinkamai 2019 m. kovo 28 d. ir 2020 m. kovo 27 d. Atsakovas nuo nuosprendžio priėmimo dienos iki draudimo iÅ¡mokų iÅ¡mokėjo dienos nukentėjusiems asmenims nebuvo atlyginęs žalos, todėl ieÅ¡kovė pagrįstai iÅ¡mokėjo jos apskaičiuotÄ Å¾alos dydį ir tokiu bÅ«du perėmė reikalavimo teisę į atsakovÄ .

Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovė įvykdė prievolę už atsakovÄ kompensuoti dalį padarytos žalos. IeÅ¡kovė, iÅ¡mokėjusi draudimo iÅ¡mokÄ ir tokiu bÅ«du už atsakovÄ Ä¯vykdžiusi jo prievolę, įgijo kreditorių (V. ir T. B.) reikalavimo teisę į atsakovÄ iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos ribose. Taigi, nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad Å¡iuo atveju susidariusi situacija yra teisiÅ¡kai negalima. IeÅ¡kovė baudžiamojoje byloje nebuvo įtraukta jokiu procesiniu statusu, todėl ji ir neturėjo kitos galimybės pareikÅ¡ti reikalavimÄ atsakovui, kaip tik užvesdama civilinę bylÄ teisme. 15.2.

Å ios bylos nagrinėjimo metu V. B. nurodė, kad nei ji, nei jos vyras kol kas nėra perdavę vykdomojo raÅ¡to dėl žalos, priteistos baudžiamojoje byloje, iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ atsakovo antstoliui. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad atsakovas tada, kai bus užvesta vykdomoji byla, savo teises papildomai gali apginti CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytais pagrindais. 15.3. Atsakovas apeliaciniame skunde kvestionuoja baudžiamojoje byloje priteistÄ Å¾alos dydį, tačiau nėra duomenų, kad atsakovas bÅ«tų skundęs nuosprendį aukÅ¡tesnės instancijos teismui ir Å¡is aspektas bÅ«tų peržiÅ«rėtas.

Priimtas ir įsiteisėjęs teismo nuosprendis Å¡iuo atveju negali bÅ«ti peržiÅ«rimas civilinėje byloje. Taigi, atsakovo argumentai apie tai, kad žalos dydis baudžiamojoje byloje nustatytas netinkamai, negali bÅ«ti vertinami Å¡ioje civilinėje byloje. Å ioje byloje turi bÅ«ti vertinamas ieÅ¡kovės praÅ¡omas priteisti žalos dydis, kuris buvo įrodytas raÅ¡ytiniais dokumentais. Atsakovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad ieÅ¡kovės apskaičiuota žala buvo nepagrįsta ar neteisinga, nors tokiÄ pareigÄ turėjo.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Atsakovo (apelianto) apeliacinis skundas netenkintinas.

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų.

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Dėl faktinių bylos aplinkybių 17. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieÅ¡kovės AB „Lietuvos draudimas“ ir trečiojo asmens T. B. buvo sudaryta BÅ«sto draudimo sutartis (draudimo laikotarpis 2017-06-23 00:00 val. – 2018-06-22 24:00 val.) dėl draudžiamo bÅ«sto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). 18. 2017 m. rugpjūčio 2 d. sudarytas Turto sunaikinimo, sugadinimo aktas, kuriame nurodyta, jog draudėjo teigimu, buvęs sodybos savininkas, iÅ¡sikraustydamas iÅ¡ jam priklausiusio ir per varžytines parduoto namo, namÄ suniokojo: demontuoti ir iÅ¡vežti radiatoriai, sanitariniai mazgai, elektros laidai.

Pridėtas sugadinimų sÄ raÅ¡as.

19. Pagal ieÅ¡kovės sudarytÄ lokalinę sÄ matÄ (sudarytÄ pagal 2017 m. spalio mėn. kainas) bendra sugadinto turto remonto vertė –7827,49 Eur.

20. Å iaulių apygardos teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu E. G. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį. Teismas nurodė, kad E. G. laikotarpiu nuo 2017-06-18 iki 2017-08-01 9.00 val., ikiteisminiu tyrimu tiksliai nenustatytu laiku (duomenys neskelbtini), V. B. ir T. B. priklausančiame gyvenamajame name tyčia pagrobė gyvenamajame name buvusius daiktus ir iÅ¡ viso padarė 4568,00 Eur turtinę žalÄ , taip pat sugadino 9440,00 Eur vertės turto. Teismas pripažino nukentėjusiesiems V. B. ir T. B. teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka.

21. Å iaulių apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimu nuspręsta ieÅ¡kovų V. B. ir T. B. ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai, priteisti ieÅ¡kovams iÅ¡ atsakovo E. G. 8262,00 Eur turtinei žalai atlyginti. Teismas nurodė, kad E. G. kaltė dėl V. B. ir T. B. atžvilgiu padarytų nusikaltimų veikų ir atsiradusių pasekmių yra nustatyta Å iaulių apygardos teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu; ieÅ¡kovams padaryta žala – 14008,00 Eur, t. y. sugadintų ir pagrobtų daiktų kiekis ir vertė yra nustatyti Å iaulių apygardos teismo 2018 m. gruodžio 12 d. priimtame apkaltinamajame nuosprendyje, tad Å¡ioje byloje yra konstatuojama ieÅ¡kovų teisė į 14008,00 Eur turtinės žalos atlyginimÄ .

Teismas nurodė, kad draudimo bendrovė ieÅ¡kovams yra apmokėjusi 5746,00 Eur sumÄ už tai, kÄ ieÅ¡kovai jau sutvarkė ir draudimui pateikė prekių įsigijimo kvitus, nes bÅ«sto įsigijimui iÅ¡ (duomenys neskelbtini) pasiėmė kreditÄ , kurį moka Å¡iuo metu; matyti, kad V. B. ir T. B. dėl E. G. padarytų nusikalstamų veikų patyrė 8262,00 Eur (14008,00 Eur – 5746,00 Eur) turtinę žalÄ , todėl V. B. ir T. B. civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas. 22. 2019 m. kovo 8 d.

Draudimo iÅ¡mokos apskaičiavime nurodyta draudimo iÅ¡mokos suma – 5746,00 Eur; 2020 m. kovo 27 d. Draudimo iÅ¡mokos apskaičiavime nurodyta draudimo iÅ¡mokos suma – 2081,49 Eur. 23. 2019 m. kovo 28 d. ieÅ¡kovė iÅ¡mokėjo trečiajam asmeniui T. B. iÅ¡mokÄ už pastatų draudimÄ 5746,00 Eur; 2020 m. kovo 30 d. iÅ¡mokėjo 2081,49 Eur. 24. 2019 m. balandžio 9 d. praneÅ¡imu „Dėl iÅ¡mokos iÅ¡ieÅ¡kojimo“ ieÅ¡kovė atsakovui pranešė, kad dėl įvykio padarytai žalai atlyginti trečiajam asmeniui buvo iÅ¡mokėta 5746,00 Eur suma, todėl ieÅ¡kovė turi regreso teisę iÅ¡ieÅ¡koti Å¡iÄ draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡ atsakovo.

IeÅ¡kovė prašė atsakovo minėtÄ sumÄ pervesti į ieÅ¡kovės sÄ skaitÄ . 25. 2020 m. kovo 27 d. praneÅ¡imu apie žalos atlyginimÄ ieÅ¡kovė trečiÄ jį asmenį T. B. informavo, kad iÅ¡moka 2081,49 Eur draudimo iÅ¡mokÄ už 2017-08-01 atsitikusį įvykį, per kurį buvo sugadintas gyvenamasis namas. Dėl ginčo esmės 26. Kaip patvirtina byloje nustatytos faktinės aplinkybės, 2017 m. rugpjūčio 2 d. sudarytas Turto sunaikinimo, sugadinimo aktas, kuriame nurodyta, jog atsakovas suniokojo tretiesiems asmenims priklausantį turtÄ , kuris buvo apdraustas BÅ«sto draudimu.

Pagal ieÅ¡kovės (draudiko) sudarytÄ lokalinę sÄ matÄ (sudarytÄ pagal 2017 m. spalio mėn. kainas) bendra sugadinto turto remonto vertė –7827,49 Eur. 2019 m. kovo 8 d. Draudimo iÅ¡mokos apskaičiavime nurodyta draudimo iÅ¡mokos suma – 5746,00 Eur; 2020 m. kovo 27 d. Draudimo iÅ¡mokos apskaičiavime nurodyta draudimo iÅ¡mokos suma – 2081,49 Eur. 2019 m. kovo 28 d. ieÅ¡kovė iÅ¡mokėjo trečiajam asmeniui T. B. iÅ¡mokÄ už pastatų draudimÄ 5746,00 Eur; 2020 m. kovo 30 d. iÅ¡mokėjo 2081,49 Eur.

IeÅ¡kovė, iÅ¡mokėjusi draudimo iÅ¡mokÄ , pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu siekia realizuoti subrogacijos teisę.

27. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis).

28. Subrogacijos (lot. subrogare – pakeisti, iÅ¡rinkti vietoje kito) esmė – deliktinės arba sutartinės prievolės asmenų pasikeitimas, t. y. kai žalÄ padariusio atsakingo asmens (skolininko) prievolėje vietoj nukentėjusio asmens (kreditoriaus) Å¡io vietÄ užima draudikas, iÅ¡mokėjęs draudimo atlyginimÄ . Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad žalÄ padaręs asmuo moka arba draudėjui (žalÄ patyrusiam asmeniui), arba draudikui, priklausomai nuo to, kuris iÅ¡ jų pareiÅ¡kia reikalavimÄ . Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius, t. y. pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį tie žalos atlyginimo santykiai yra atsirandantys delikto pagrindu arba iÅ¡ tų asmenų sutarties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-916/2018).

29. Subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančiÄ nukentėjusį ir žalÄ padariusį asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009). Delikto pagrindu atsiradę santykiai yra deliktinės civilinės atsakomybės santykiai, todėl jiems taikomos atitinkamos civilinės atsakomybės taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-474-219/2017).

30. AiÅ¡kindamas CK 6.1015 straipsnio 2 dalies nuostatÄ , kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK Å¡eÅ¡tosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, bÅ«tina nustatyti visas civilinės atsakomybės sÄ lygas – neteisėtus veiksmus, žalÄ , priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę.

Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sÄ lyga, yra preziumuojama, tai reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo pareiÅ¡kęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygas: neteisėtus veiksmus, žalÄ ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktrinÄ kaltė ir neteisėti veiksmai yra neiÅ¡skiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiÅ¡kai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpcijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006; 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2007).

31. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė, iÅ¡mokėjusi draudimo iÅ¡mokÄ , pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo atsakovui, kuris, ieÅ¡kovės vertinimu, yra atsakingas už padarytÄ Å¾alÄ . IeÅ¡kovė, pareiÅ¡kusi reikalavimÄ atlyginti žalÄ , privalo įrodyti minėtas civilinės atsakomybės sÄ lygas – atsakovo neteisėtus veiksmus, padarytÄ Å¾alÄ ir priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos.

32. Byloje nustatyta, kad Å iaulių apygardos teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu E. G. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį. Teismas nurodė, kad E. G. laikotarpiu nuo 2017-06-18 iki 2017-08-01 9.00 val., ikiteisminiu tyrimu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), V. B. ir T. B. priklausančiame gyvenamajame name tyčia pagrobė gyvenamajame name buvusius daiktus ir iÅ¡ viso padarė 4568,00 Eur turtinę žalÄ , taip pat sugadino 9440,00 Eur vertės turto. Teismas pripažino nukentėjusiesiems V. B. ir T. B. teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka.

33. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje yra įrodyta, jog atsakovas tyčia sugadino tretiesiems asmenims priklausantį turtÄ , dėl neteisėtų atsakovo veiksmų atsirado turtinė žala, atsiradusi žala yra tiesioginis atsakovo pareigos elgtis rÅ«pestingai ir atsargiai, kad nebÅ«tų daroma žala trečiųjų asmenų turtui, nevykdymo rezultatas.

34. Byloje nustatyta, kad Å iaulių apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimu nusprendė ieÅ¡kovų V. B. ir T. B. ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai, priteisti ieÅ¡kovams iÅ¡ atsakovo E. G. 8262,00 Eur turtinei žalai atlyginti. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovams padaryta žala – 14008,00 Eur (sugadintų ir pagrobtų daiktų kiekis ir vertė yra nustatyti Å iaulių apygardos teismo 2018 m. gruodžio 12 d. priimtame apkaltinamajame nuosprendyje), tačiau kadangi draudimo bendrovė ieÅ¡kovams buvo apmokėjusi 5746,00 Eur sumÄ už tai, kÄ ieÅ¡kovai jau sutvarkė ir draudimui pateikė prekių įsigijimo kvitus, teismas sprendė, kad ieÅ¡kovams dėl atsakovo padarytų nusikalstamų veikų priteistina 8262,00 Eur (14008,00 Eur – 5746,00 Eur) turtinės žalos.

35. BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme trečiasis asmuo V. B. patvirtino, kad dar iki Å¡iol į antstolių kontorÄ su vykdomuoju raÅ¡tu nesikreipė; duomenų apie tai, kad atsakovas atlygino tretiesiems asmenims Å iaulių apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimu priteistÄ turtinÄ Å¾alÄ , į bylÄ nepateikta. Kaip patvirtina byloje nustatytos faktinės aplinkybės, 2019 m. kovo 28 d. ieÅ¡kovė iÅ¡mokėjo trečiajam asmeniui T. B. iÅ¡mokÄ už pastatų draudimÄ 5746,00 Eur; 2020 m. kovo 30 d. iÅ¡mokėjo 2081,49 Eur. 2020 m. birželio 19 d. teisme priimtas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo, ieÅ¡kinio suma – 7827,49 Eur (5746,00 Eur + 2081,49 Eur).

36. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nuosprendis baudžiamojoje byloje buvo priimtas 2018 m. gruodžio 12 d.; ieÅ¡kovė draudimo iÅ¡mokas iÅ¡mokėjo 2019 m. kovo 28 d. ir 2020 m. kovo 27 d. Atsakovas nuo nuosprendžio priėmimo dienos iki draudimo iÅ¡mokų iÅ¡mokėjimo dienos nukentėjusiems asmenims nebuvo atlyginęs žalos. IeÅ¡kovė pagrįstai iÅ¡mokėjo jos apskaičiuotÄ Å¾alos dydį ir perėmė reikalavimo teisę į atsakovÄ . IeÅ¡kovė, iÅ¡mokėjusi draudimo iÅ¡mokÄ ir tokiu bÅ«du už atsakovÄ Ä¯vykdžiusi jo prievolę, įgijo kreditorių (trečiųjų asmenų) reikalavimo teisę į atsakovÄ iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos ribose.

37. Atsakovas apeliaciniame skunde akcentavo, kad Å¡iai dienai iÅ¡ atsakovo jau yra priteista ir vykdytina nuostolių atlyginimo suma (8262,00 Eur), t. y., maždaug 500 Eur didesnė, nei iÅ¡ viso atsakovas padarė nuostolių, todėl vien Å¡iuo pagrindu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys turėtų bÅ«ti atmestas, kadangi yra įsiteisėjęs ir vykdytinas teismo sprendimas netgi dėl didesnės nuostolių sumos. Atsakovas pažymėjo, jog ieÅ¡kovė, be pagrindo iÅ¡mokėjusi draudimo iÅ¡mokÄ , turėtų jÄ iÅ¡sireikalauti iÅ¡ savo klientų, kurie nepranešė savo draudikui apie tai, kad jau yra vykdytinu teismo sprendimu prisiteisę žalÄ tiesiogiai iÅ¡ jį padariusio atsakovo.

Atsakovo vertinimu, susidarys situacija, kad patenkinus ieškovės reikalavimus, tretieji asmenys iš viso gaus 16089,49 Eur (8262,00 Eur + 7827,49 Eur = 16089,49 Eur), t. y. dvigubai daugiau, nei realiai padaryta žalos, o jei būtų vertinama, kad bendra atsakovo veiksmais padarytos žalos suma yra 14008,00 Eur, bendras iš atsakovo priteistų sumų dydis viršys jo padarytos žalos dydį 2081,49 Eur (16089,49 Eur - 14008 Eur = 2081,49 Eur).

38. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieÅ¡kovės atsiliepime į apeliacinį skundÄ iÅ¡dėstytais argumentais, jog atsakovas apeliaciniame skunde kvestionuoja baudžiamojoje byloje priteistÄ Å¾alos dydį, tačiau priimtas ir įsiteisėjęs teismo nuosprendis Å¡iuo atveju negali bÅ«ti peržiÅ«rimas civilinėje byloje. Nagrinėjamoje byloje vertinamas ieÅ¡kovės praÅ¡omas priteisti žalos dydis, kuris buvo įrodytas į bylÄ pateiktais raÅ¡ytiniais dokumentais. Atsakovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad ieÅ¡kovė padarytÄ Å¾alÄ apskaičiavo netinkamai.

Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, teismas negali bloginti trečiųjų asmenų padėties, nes jų sudaryta BÅ«sto draudimo sutartis jiems turėjo užtikrinti, kad įvykus draudiminiam įvykiui, jie gaus draudimo iÅ¡mokÄ , tad praÅ¡omÄ priteisti žalos dydį sumažinus 2081,49 Eur, bÅ«tų pažeistas trečiųjų asmenų lÅ«kestis gauti draudimo sutartyje numatytÄ iÅ¡mokÄ . Nagrinėjamu atveju atsakovas savo teises papildomai gali apginti CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytais pagrindais.

39. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo priėmimas reikÅ¡tų ne tik nesÄ Å¾iningÄ trečiųjų asmenų praturtėjimÄ , bet ir sukeltų atsakovui nepriimtinų ir sunkių pasekmių (ir pats žalos padarymas buvo nulemtas atsakovo desperacijos dėl prarasto turto, susidÅ«rus su finansiniais sunkumais), todėl reikalaujamas priteisti nuostolių dydis mažintinas.

40. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad padaryti nuostoliai turi bÅ«ti atlyginti visiÅ¡kai, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotÄ atsakomybę. Teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, Å¡alių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Tačiau sumažintas nuostolių atlyginimas negali bÅ«ti mažesnis už draudimo sumÄ , kuria skolininko civilinė atsakomybė buvo ar turėjo bÅ«ti privalomai apdrausta (CK 6.251 straipsnio 2 dalis). Pastarojoje normoje nustatyta, į kÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama, kai teismas nukrypsta nuo visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principo:

1) atsakomybės prigimtis;

2) šalių turtinė padėtis;

3) šalių tarpusavio santykiai;

4) ar visiškas nuostolių atlyginimas nesukurs nepriimtinų ir sunkių pasekmių.

41. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių reikalaujamas priteisti nuostolių dydis galėtų būti sumažintas, remiantis CK 6.251 straipsnio kriterijais. Atsakovas apeliaciniame skunde tik deklaratyviai nurodė, kad ieškovei palankaus teismo sprendimo priėmimas sukeltų jam nepriimtinų ir sunkių pasekmių, tačiau tokių savo teiginių niekaip nepagrindė bei neįrodė.

42. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje yra įrodytos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos (žala, neteisėti veiksmai (neveikimas), priežastinis ryÅ¡ys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir kaltė), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieÅ¡kovės, iÅ¡mokėjusios draudimo iÅ¡mokÄ , reikalavimÄ priteisti iÅ¡ už žalos padarymÄ atsakingo asmens – atsakovo – turtinę žalÄ , kurios dydis 7827,49 Eur. Dėl bylos procesinės baigties 43.

Remdamasis iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡analizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų normomis, ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstÄ procesinį sprendimÄ . Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡ esmės sutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, kad nėra pagrindo jo keisti ar naikinti, remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 44. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Dėl Å¡ių iÅ¡laidų priteisimo Å¡alis teismui raÅ¡tu pateikia praÅ¡ymÄ su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Å ios iÅ¡laidos negali bÅ«ti priteisiamos, jeigu praÅ¡ymas dėl jų priteisimo ir iÅ¡laidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

45. Apeliacinės instancijos teismui konstatuojant, kad atsakovo apeliacinis skundas netenkintinas, spręstinas klausimas dėl ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. IeÅ¡kovė atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundÄ prašė priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas liudijančių įrodymų apeliacinės instancijos teismui nepateikė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieÅ¡kovės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, nesant įrodymų, nepriteisiamos. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a : Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mų 2021 m. kovo 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Egidijus Mockevičius Birutė Simonaitienė Vilija Valantienė