aab7d56d-c982-4daa-910a-e60903884f5f · Klaipėdos apylinkės teismas

                                                     Civilinė byla Nr. e2-991-911/2018Teisminio proceso Nr. 2-06-3-13495-2017-3                                                                      Procesinio sprendimo kategorija:                                              2.6.1.5.; 3.2.6.6.1.                     (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. sausio 15 d.Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų teisėja Kristina Serdiukienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieÅ¡kinį atsakovui D.

B. dėl žalos atlyginimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, Teismas n u s t a t ė : IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 24,16 Eur žalÄ ir priimti sprendimÄ už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieÅ¡kinį.Atsakovas buvo įpareigotas per 20 dienų nuo teismo praneÅ¡imo gavimo dienos pateikti teismui atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį. Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti tinkamai, Civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t.y. paliekant praneÅ¡imÄ apie įteiktinus procesinius dokumentus atsakovo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini).

IÅ¡ byloje esančio paÅ¡to voko nustatyta, kad atsakovui procesiniai dokumentai buvo iÅ¡siųsti 2017-11-17, atsakovas iki 2017-12-19 neatsiėmė paÅ¡te jam skirtų procesinių dokumentų. CPK 123 straipsnio 3 dalis nustato, kad tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vienÄ kartÄ . Jeigu procesinis dokumentas negali bÅ«ti fiziniam asmeniui įteiktas Å¡ioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo praneÅ¡imÄ apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grÄ Å¾intinoje pažymoje.

Procesinis dokumentas Å¡iuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdeÅ¡imt dienų nuo praneÅ¡imo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Atsiliepimas į ieÅ¡kinį nurodytu terminu ir per protingÄ terminÄ jam pasibaigus nepateiktas, praÅ¡ymas pratęsti nustatytÄ terminÄ negautas. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje praÅ¡o priimti sprendimÄ už akių, jeigu atsakovas per nustatytÄ terminÄ nepateiks atsiliepimo į ieÅ¡kinį. Civilinio proceso kodekso nuostatos numato galimybę teis­mui remiantis by­lo­je esančiais įro­dy­mais priim­ti spren­di­mÄ už akių ieÅ¡ko­vės pra­Å¡y­mu, jeigu atsakovas be patei­si­na­mos priežas­ties per teis­mo nusta­ty­tÄ ter­mi­nÄ ne­pa­tei­kė at­si­lie­pi­mo į ieÅ¡­ki­nį (CPK 142 straipsnio 4 dalis).Atlikus formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimÄ teismas įsitikino, kad pasitvirtinus Å¡ių įrodymų turiniui bÅ«tų pagrindas ieÅ¡kinį tenkinti (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

          Teismas k o n s t a t u o j a : IÅ¡ byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Klaipėdos teritorinė ligonių kasa, vykdydama suteiktų asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų apmokėjimÄ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis nustatė, kad 2017-03-31 atsakovui buvo suteiktos ir PSDF biudžeto lėšomis apmokėtos asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos, kurių kaina – 24,16 Eur. Remiantis draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenimis, privalomuoju sveikatos draudimu atsakovas buvo draustas iki 2017-02-28.

Sveikatos draudimo įmoka už atsakovÄ per 2017 m. kovo mėnesį, laikotarpiu, kai buvo suteikta paslauga, nebuvo sumokėta. Privalomasis sveikatos draudimas Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatytais pagrindais ir sÄ lygomis garantuoja draudžiamiems asmenims, įvykus draudiminiam įvykiui, sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimÄ bei iÅ¡laidų už suteiktas paslaugas, vaistus ir medicinos pagalbos priemones kompensavimÄ (Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalis).

Apdraustaisiais privalomuoju sveikatos draudimu laikomi privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami asmenys, kurie Å¡io įstatymo nustatyta tvarka moka arba už kuriuos yra mokamos Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatyto dydžio įmokos (Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalis nustato, kad asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas, kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, už kuriuos mokama iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, asmenys gali gauti dar vienÄ mėnesį po to, kai už juos nustoja mokėti arba kai jie patys nustoja mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas.

Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatyme nustatyta, jog ši garantija neatleidžia nuo prievolės laiku sumokėti Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnyje nustatyto dydžio įmokas. Asmuo, kuriam, remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalimi, buvo suteiktos ir iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokėtos gydymo paslaugos, nesumokėjęs draudimo įmokos Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka ir laiku, neįgyja apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso.

Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad už asmeniui, nelaikomam apdraustuoju, suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugas), kurių išlaidos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 1-9 dalimis, nustatytų įmokų mokėtojai moka Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės gydymo išlaidos buvo apmokėtos iš biudžeto lėšų, ieškovė įgyja teisę regreso tvarka reikalauti iš atsakovo atlyginti šias išlaidas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.280 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 papunkčio c papunktis).

Todėl jei asmuo, kuriam per vienÄ mėnesį po to, kai už jį nustoja mokėti arba kai jis pats nustojo mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas, buvo suteiktos ir iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokėtos sveikatos priežiÅ«ros paslaugos, iki Å¡io mėnesio pabaigos neįgyja apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu teisinio statuso, jis turi pareigÄ sumokėti už jam per šį laikotarpį suteiktas sveikatos priežiÅ«ros paslaugas. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos virÅ¡ininko 2015-12-14 įsakymu Nr. VA-112 nustatyta, kad privalomojo sveikatos draudimo įmoka už atitinkamÄ mėnesį sumokama iki to mėnesio paskutinės dienos, todėl, jei asmuo, kuriam per vienÄ mėnesį po to, kai už jį nustota mokėti arba kai jis pats nustojo mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas, buvo suteiktos ir iÅ¡ PSDF biudžeto lėšų apmokėtos sveikatos priežiÅ«ros paslaugos, iki Å¡io mėnesio pabaigos nesumoka draudimo įmokos, jis neįgyja apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu teisinio statuso ir turi pareigÄ sumokėti už jam per šį laikotarpį suteiktas sveikatos priežiÅ«ros paslaugas.

Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, 31 straipsnio 1 punkte, 34 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetÄ vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa ir teritorinės ligonių kasos. Už paslaugas iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto mokama vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 26-27 straipsniuose, Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka, taip pat sutartimis tarp sveikatos priežiÅ«ros įstaigos ir teritorinės ligonių kasos.

Už asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas mokama bazinėmis kainomis vadovaujantis 2006-12-22 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-1113, 2008-05-09 įsakymu Nr. V-436, 2011-12-23 įsakymu Nr. V-1118 ir vėlesniais jų pakeitimais.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigas elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis).

Prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalÄ atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sÄ lygos, bÅ«tinos tokiai prievolei atsirasti, t.y.:

1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala;

3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos;

4) žalÄ padaręs asmuo yra kaltas (iÅ¡skyrus įstatymuose nustatytas iÅ¡imtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-09-20 nutartis Nr. 3K-3-351/2011).Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad atsakovas neįvykdė Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos laiku sumokėti sveikatos draudimo įmokÄ ir vėliau neatlygino PSDF biudžetui iÅ¡laidų (Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje numatyta pareiga), todėl konstatuojama, kad tokiu bÅ«du atsakovas atliko neteisėtus veiksmus.

PSDF biudžetui buvo padaryta žala, nes atsakovui, neturinčiam apdrausto privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso, buvo suteiktos iÅ¡ PSDF biudžeto kompensuojamos sveikatos priežiÅ«ros paslaugos (atsakovo gauta nauda). Atsakovui suteiktų ir iÅ¡ PSDF biudžeto lėšų apmokėtų gydymo paslaugų kainos dalis (24,16 Eur) sudaro žalÄ PSDF biudžetui. Atsakovo naudos (asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų) gavimas yra tiesiogiai susijęs su jo įstatyminių pareigų neįvykdymu – neteisėtais veiksmais.

Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuojama, kad atsakovei atsirado prievolė atlyginti PSDF biudžetui padarytÄ Å¾alÄ . Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas bÅ«tų atlyginęs visÄ PSDF biudžetui padarytÄ Å¾alÄ (CPK 178 straipsnis).CK 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteisiama 24,16 Eur padarytai žalai atlyginti (CK 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis).Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktu, ieÅ¡kovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovė atleista, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis.). IeÅ¡kinį patenkinus, iÅ¡ atsakovo priteistinas 15 Eur žyminis mokestis į valstybės biudžetÄ (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285-287 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a:

Priteisti iÅ¡ atsakovo D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 24,16 Eur (dvideÅ¡imt keturi eurai Å¡eÅ¡iolika centų) žalos atlyginimo ieÅ¡kovei Klaipėdos teritorinei ligonių kasai, į.k. 188783981, sumokant priteistos žalos dydį Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kodas 191351679, atsiskaitomoji sÄ skaita (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė „Swedbank”, banko kodas 73000.Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovo D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 15 Eur (penkiolikos eurų) žyminį mokestį valstybei, pinigus sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė ,,Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.Atsakovas D.

B. negali Å¡io sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mams pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo.IeÅ¡kovė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa per 20 dienų nuo Å¡io sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundÄ Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mus. Teisėja                                                                                   Kristina Serdiukienė