2026-05-27 Nr. AB-11237-3-61-3-01310-2025-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1726-629/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01310-2025-7

Procesinio sprendimo kategorija 21.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. gegužės 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. R. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. R. skundą atsakovui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje, Nepriklausoma profesinė pareigūnų sąjunga) dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2025 m. vasario 21 d. įsakymą Nr. TE-131 /2025(3.1 E) „Dėl vidaus tarnybos majoro V. R. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas); 2) grąžinti pareiškėją į buvusias Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (duomenys neskelbtini) vyriausiojo specialisto pareigas; 3) priteisti pareiškėjui vidutinį darbo užmokestį (tarnybinį atlyginimą) už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo dienos, t. y. 2025 m. vasario 21 d., iki teismo sprendimo įvykdymo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis gavo Departamento pranešimą „Dėl tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo)“ (toliau – ir Pranešimas), kuriame, nurodyta, jog Departamento Vidaus tyrimų skyriuje yra atliekamas tarnybinis patikrinimas, nes yra duomenų, jog pareiškėjas galbūt padarė tarnybinį nusižengimą (pažemino pareigūno vardą), 2024 m. gruodžio 1 d. apie 16.40 val., bute namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,47 prom. neblaivumas), žodinio konflikto metu tyčia, abiem rankom suėmęs žmonai už abiejų ausų trankė jos galvą į sofą ir sukėlė jai fizinį skausmą – padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas), o vėliau buvo uždarytas į areštinę, nes policijos pareigūnų nuvežtas į savo motinos namus juose neliko, bandė grįžti į savo namus. Pranešime nurodoma, jog šiais savo veiksmais pareiškėjas galimai nesilaikė Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos etikos kodekso, patvirtinto Departamento direktoriaus 2022 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. 1-1 (toliau – ir Etikos kodeksas), 6.3 punkto (laikytis visuotinai priimtų dorovės principų ir elgesio normų), 7.4 punkto (nedaryti ir netoleruoti daromų ar padarytų teisės pažeidimų, apie rengiamus, daromus ar padarytus teisės pažeidimus nedelsdami pranešti kompetentingai institucijai ar įstaigai ir tiesioginiams vadovams); 11.1 punkto (saugoti nepriekaištingą valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojo reputaciją), 11.3 punkto (darbinėje veikloje ir asmeniniame gyvenime, jei tai gali pakenkti nepriekaištingai valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ir (ar) darbuotojo reputacijai, elgtis sąžiningai, mandagiai, garbingai) įtvirtintų principų ir pažeminto vidaus tarnybos pareigūno vardą.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus 2024 m. gruodžio 23 d. nutarimu (toliau – ir Nutarimas) ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-46988-24 buvo nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymių. Pareiškėjas nurodė, kad Nutarime, be kita ko, konstatuota, jog pareiškėjo sutuoktinė parodė, jog atvykus policijai suprato, kad pasielgė neapgalvotai, todėl bandė savo vyrui pagelbėti, kadangi nenorėjo, jog jį išvežtų iš namų, siekiant ją apsaugoti nuo vyro, jis buvo išvežtas iš namų, fizinio skausmo dėl vyro veiksmų nepatyrė, į medikus nesikreipė, savo vyrui dėl jo veiksmų atleido, kadangi jis jos nuoširdžiai atsiprašė.

4. Pareiškėjas nurodė, kad 2025 m. sausio 8 d. jis pateikė pasiaiškinimą dėl namuose įvykusio konflikto tarp jo ir sutuoktinės, o Nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Pareiškėjas gavo 2025 m. vasario 20 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. TPI-11/2025(3.68 E) „Dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (duomenys neskelbtini) vyriausiojo specialisto V. R. galimo pareigūno vardo pažeminimo“ (toliau – ir Išvada).

5. Pareiškėjo vertinimu, jam skirta drausminė nuobauda, Išvada ir Įsakymas yra nepagrįsti ir neteisėti, kadangi jie priimti nesilaikant esminių procedūrinių reikalavimų bei viešojo administravimo principų, sprendimai šališki, situacija įvertinta neadekvačiai ir pernelyg griežtai, todėl nepagrįstai pritaikyta pati griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iš tarnybos.

6. Pareiškėjas teigė, kad Įsakymas dėl atleidimo yra neteisėtas, kadangi jį priimant buvo pažeisti objektyvumo ir skaidrumo principai bei pažeista tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarka. Pareiškėjas pažymėjo, kad nors Įsakymu pripažinta, kad jis pažeidė Etikos kodekso nuostatas, tačiau jo veiksmų nevertino Etikos komisija, todėl atsakovas Išvadoje nepagrįstai konstatavo būtent šiurkštų etikos normų pažeidimą. Pareiškėjo vertinimu, Išvada neteisėta ir nemotyvuota, kadangi atsakovas realiai neatliko tarnybinio tyrimo, o tik nukopijavo Nutarime nurodytas aplinkybes. Kadangi ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymių, nepagrįstai konstatuotas Etikos kodekso 7.4 papunkčio pažeidimas (nedaryti ir netoleruoti daromų ar padarytų teisės pažeidimų, apie rengiamus, daromus ar padarytus teisės pažeidimus nedelsiant pranešti kompetentingai institucijai ar įstaigai ir tiesioginiams vadovams), t. y. nebuvo padarytas teisės pažeidimas.

7. Pareiškėjas teigė, kad pagal Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 2 straipsnio 5 dalį smurtas artimoje aplinkoje – artimoje aplinkoje veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, turtinę ir (ar) neturtinę žalą, tačiau jo sutuoktinė nepatyrė nei fizinės, nei turtinės ar neturtinės žalos, o šeiminis konfliktas negali būti vertinamas kaip šiurkštus tarnybos pareigų pažeidimas, kadangi neegzistuoja pareiškėjo tarnybinės atsakomybės sąlygos, be to, pareiškėjas nepadarė žalos tretiesiems asmenims, įskaitant ir jo sutuoktinę. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas neatliko realaus tyrimo, neteisingai nustatė reikšmingas aplinkybes, todėl nepagrįstai nustatė, kad pareiškėjas pažemino pareigūno vardą.

8. Pareiškėjas pažymėjo, kad Išvadoje nurodyta, jog tarnybinį patikrinimą atliko Departamento Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiasis tyrėjas A. S., Išvada yra šališka, kadangi ją parengė vienintelis asmuo, o ne Etikos komisija, todėl Išvada yra neteisėta, atsakovas taikė procedūrą, kuri turėtų būti taikoma darbo drausmės pažeidimams, o ne pareigūno vardo pažeminimui, buvo pažeista pareiškėjo teisė į gynybą ir tyrimo nešališkumo bei objektyvumo principai, nenurodoma motyvų, kurie pagrįstų atleidimą, o atsakovas, paskirdamas pareiškėjui griežčiausią nuobaudą – atleidimą, nepagrįstai nevertino pareiškėjo paskirtos nuobaudos proporcingumo principo bei nukrypo nuo naujausios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.

9. Atsakovas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

10. Atsakovas nurodė, kad buvo nustatyta, jog pareiškėjo sutuoktinė 2024 m. gruodžio 1 d. 16.45 val. paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė apie fizinį smurtą šeimoje, nurodydama, kad jos vyras V. R. bute Vilniuje naudoja prieš ją fizinį smurtą, dėl pareiškėjo veiksmų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-46988-24, kuris Nutarimu buvo nutrauktas, konstatavus, kad nors pareiškėjas sutuoktinės galvą į sofą trankė, tačiau nepadarė veikos, turinčios nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymių. Atsakovas paaiškino, kad dėl pareiškėjo veiksmų buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, kuris baigtas surašant Išvadą, kurioje konstatuota, jog savo veiksmais pareiškėjas pažeidė pareigūnų tarnybinės etikos reikalavimus, atliko veiksmus, nesuderinamus su vidaus tarnybos pareigūno statusu, sulaužė pareigūno priesaiką sąžiningai atlikti jam patikėtas pareigas ir visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą bei pažemino pareigūno vardą, todėl Įsakymu pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos.

11. Atsakovo vertinimu, tarnybinis patikrinimas, kurio Išvada remiantis priimtas Įsakymas, atliktas visapusiškai ir objektyviai, tinkamai taikant tyrimą ir veiksmų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, pareiškėjas pagrįstai pripažintas pažeminusiu pareigūno vardą. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas atleistas ne dėl jam paskirtos nuobaudos, o dėl to, kad pažemino pareigūno vardą (Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 2 str. 4 d., 74 str. 1 d. 7 p.), o galiojantis reglamentavimas imperatyviai nustato, jog už pareigūno vardo pažeminimą skiriama ne tarnybinė nuobauda, o priimamas sprendimas pareigūną atleisti iš vidaus tarnybos (Statuto 41 str. 2, 9, 11 d.). Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas neginčija ikiteisminio tyrimo metu nustatytų aplinkybių (jog pareiškėjas, būdamas neblaivus, smurtavo prieš sutuoktinę, jos galvą trankydamas į sofą), tačiau savo argumentais siekia sumenkinti smurto atvejį ir faktines jo aplinkybes, nenurodo konkrečių Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ), nuostatų pažeidimų.

12. Atsakovas sutiko, kad Etikos kodekso 7.4 punkto (nedaryti teisės pažeidimų) pažeidimas konstatuotas nepagrįstai, tačiau kiti Etikos kodekso pažeidimai (6.3, 11.1, 11.3 p.) konstatuoti pagrįstai, be to, atlikus tarnybinį patikrinimą, konstatuoti ne tik etikos principų (Etikos kodekso) pažeidimai, bet ir pareigūno vardo pažeminimas. Atsakovas teigė, kad teisės aktuose nėra nustatyta, jog Etikos kodekso pažeidimus tiria išimtinai Etikos komisija, o priešingai, Etikos kodekso 21 punkte nustatyta, kad darbuotojo veiksmai ar neveikimas, kuriais nusižengiama Etikos kodekso principams ir kurie turi tarnybinio nusižengimo, darbo pareigų pažeidimo ar nusikalstamos veikos požymių, tiriami ir atsakomybė už juos taikoma teisės aktų nustatyta tvarka. Atsakovas nurodė, kad pagal Etikos kodekso 19 punktą Etikos kodekso principų pažeidimų, įvertintų tarnybinio nusižengimo ar darbo pareigų pažeidimo tyrimo metu, už kurių padarymą paskirta tarnybinė nuobauda arba jie pripažinti darbo drausmės pažeidimais, Etikos komisija nenagrinėja.

13. Atsakovas nurodė, kad vadovaujantis Statuto 41 straipsnio 7 ir 13 dalimis, Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1V-55 (2024 m. gegužės 8 d. įsakymo Nr. 1V-325 redakcija) (toliau – ir Aprašas) 6 punktu, pagrįstai dėl pareiškėjo veiksmų, kuriais, kaip buvo įtariama, pareiškėjas ne tik pažeidė Etikos kodeksą, padarė tarnybinį nusižengimą, bet ir pažemino pareigūno vardą, tarnybinį patikrinimą buvo pavesta atlikti Departamento Vidaus tyrimų skyriui. Atsakovas pažymėjo, kad vertino visus tarnybinio patikrinimo metu surinktus duomenis, įskaitant ikiteisminio tyrimo duomenis, kurie nėra nurodyti Nutarime (pvz., nukentėjusiosios įvertintas jos patirtas skausmas, pareiškėjui nustatytas girtumo laipsnis), taip pat nesančius ikiteisminio tyrimo duomenimis (pvz., žinios apie pareiškėjo veiksmus, jo sulaikymą ir jam nustatyto girtumo paskelbimą internete), pareiškėjui įteiktas Pranešimas, įvertintas pateiktas pareiškėjo paaiškinimas ir pareiškėjo veiksmų atitikimas Etikos kodekso reikalavimams bei pareigūno vardo pažeminimo aspektu, todėl argumentai, kad nebuvo atliktas tyrimas ar nepagrįstai nustatyta, jog pareiškėjas pažemino pareigūno vardą, atmestini.

14. Atsakovas nesutiko, kad pareiškėjo veiksmai vertintini tik kaip šeimyninis konfliktas, ir nereiškia, jog atsakovas negali vertinti jų atitikimo Etikos kodekse įtvirtintiems principams ar pareigūno vardo pažeminimo aspektu (Statuto 2 str. 4 d.), be to, tarnybinio patikrinimo medžiagoje esantys duomenys leidžia vertinti, kad pareiškėjo sutuoktinė dėl pareiškėjo veiksmų patyrė fizinį skausmą, nors, kaip nurodyta Išvadoje, ši aplinkybė pareigūno vardo pažeminimo kontekste nėra esminė. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo sutuoktinės parodymai dėl pareiškėjo veiksmų nesikeitė, nebuvo ginčijama, jog pareiškėjas trankė jos galvą į sofą, šie jo veiksmai Išvadoje įvertinti ne tik kaip neatitinkantys Etikos kodekse įtvirtintų etiško elgesio principų, bet ir žeminantys pareigūno vardą, o tam, kad asmens veiksmai būtų pripažinti žeminančiais pareigūno vardą, nėra būtina, jog šie veiksmai būtų pripažinti nusikalstamais. Atsakovo teigimu, pareiškėjas turėjo ir galėjo suvokti, kad smurtiniai veiksmai sukelia atitinkamas pasekmes, ir privalėjo jų vengti, tačiau jis sąmoningai leido kilti neigiamoms pasekmėms, prisiimdamas riziką tiek sau, tiek tarnybos autoritetui, jo profesinės žinios ir gyvenimiška patirtis buvo pakankama suvokti ir įvertinti, kokias pasekmes sukels jo veiksmai, o atlikus tarnybinį patikrinimą, pagal surašytą Išvadą atsakovui nekilo abejonių, kad pareiškėjo elgesys akivaizdžiai žemina vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauna pasitikėjimą ja ir ją kompromituoja.

15. Atsakovas pažymėjo, kad 2024 m. gruodžio 2 d. internete buvo paskelbta informacija, jog policijos pareigūnai sulaikė ir į areštinę uždarė smurtu artimoje aplinkoje įtartą Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos vyriausiąjį specialistą, kuris buvo girtas, alkoholio matuokliu jam nustatytas vidutinis (2,47 prom.) girtumo laipsnis, tuo pareiškėjas ne tik žemina pareigūnų vardą, bet ir kenkia Departamento reputacijai. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo veiksmai nesuderinami su pareigūno etika, pareigūnui keliamais aukštesnio elgesio standartais ir griežtesniais reikalavimais dėl keliamų profesinių, bendrųjų nepriekaištingos reputacijos standartų ir dėl autoriteto kitiems institucijos darbuotojams, kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės normomis bei teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, pareiškėjo elgesys šeimoje akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatoms bei visuomenėje formuojamu pareigūnų autoritetu. Atsakovas nurodė, kad pagal teismų praktiką, kai pareigūnas savo poelgiu pažemina pareigūno vardą, Statutas nenumato alternatyvių sprendimo būdų – tik atleidimą iš vidaus tarnybos, ir tai yra imperatyvi teisinė pasekmė, o tokių pasekmių taikymui ankstesnis pareigūno darbas, elgesys bei kaltės pripažinimas neturi įtakos.

II. 16. Regionų administracinis teismas 2025 m. gruodžio 22 d. sprendimu pareiškėjo V. R. skundą atmetė.

17. Teismas nustatė šias aplinkybes:

17.1. 2024 m. gruodžio 18 d. pareiškėjo atžvilgiu pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl to, kad jis 2024 m. gruodžio 1 d. apie 16.40 val. bute (namuose), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu tyčia, abiem rankom suėmęs žmonai už ausų trankė jos galvą į sofą, pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-46988-24 pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas). 2024 m. gruodžio 1 d. 16.45 val. pareiškėjo žmona paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė apie fizinį smurtą šeimoje, nurodydama, kad jos vyras V. R. bute Vilniuje naudoja prieš ją fizinį smurtą.

17.2. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas vienas iš į įvykį reagavusių policijos pareigūnų nurodė, jog policijai nuvykus į butą pareiškėjo žmona nurodė, kad jos vyras, abiem rankomis paėmęs už jos ausų, trankė jos galvą į sofą, kuri stovi svetainėje. Dėl šių savo vyro veiksmų ji pajuto fizinį skausmą, kurį įvertino 3 iš 10 balų. Pareiškėjas atsisakė paaiškinti įvykio aplinkybes, sakė, kad jo žmona yra teisi ir nieko blogo sakyti prieš ją nenori. Tiek pareiškėjas, tiek ir jo žmona buvo akivaizdžiai neblaivūs, nuo jų sklido alkoholio kvapas iš burnos, kalba buvo nerišli, nekoordinuoti judesiai, tačiau abu atsisakė alkotesteriu pasitikrinti blaivumą. Namuose buvo jaučiamas alkoholio kvapas, tačiau patys namai atrodė tvarkingai, grumtynių požymių nebuvo. Kadangi pareiškėjas buvo įtariamas smurtavęs prieš savo žmoną, policija jį nuvežė pas jo motiną. Norėdami įsitikinti, kad jis liks pas savo mamą, truputį palaukė. Po kurio laiko pastebėjo, kad pareiškėjas išėjo iš laiptinės. Paklaustas atsakė, jog grįžta namo pas savo žmoną, todėl jis buvo sulaikytas.

17.3. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas pareiškėjas nurodė, kad 2024 m. gruodžio 1 d. apie 14.00 val. kartu su savo žmona pradėjo vartoti degtinę. Vartojant alkoholinius gėrimus buto svetainėje tarp jo ir žmonos kilo žodinis konfliktas dėl to, kad jo žmona jam pradėjo priekaištauti dėl vartojamo alkoholio. Apimtas pykčio, sugriebė savo žmonai už ausų ir, laikydamas jos galvą, sudavė ją į sofos lovos minkštąją dalį. Smūgių galėjo būti du ar trys. Po atlikto veiksmo žmonos galvą nedelsiant paleido. Tada žmona pradėjo ant jo šaukti ir iškvietė policiją. Atvykusiems policijos pareigūnams paaiškinti įvykio aplinkybių rišliai nesugebėjo, kadangi buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Dėl įvykio nuoširdžiai gailisi.

17.4. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama pareiškėjo žmona paaiškino, kad jos vyras nuo 13.00 val. pradėjo bute vartoti alkoholinius gėrimus – gerti degtinę. Ji išsakė žodinę pastabą, kad vyras baigtų gerti, nes jam rytoj reikia į darbą. Po išsakytos pastabos tarp jos ir vyro kilo žodinis konfliktas, dėl to pareiškėjas rankomis jai sugriebė už galvos ir, laikydamas rankomis jos galvą, kelis kartus sudavė į sofos lovos minkštąją dalį. Po suduotų smūgių galvą vyras nedelsiant paleido. Apimta pykčio ir supykusi ant vyro, paskambino į policiją dėl vyro elgesio. Atvykus policijai suprato, kad pasielgė neapgalvotai, todėl bandė savo vyrui pagelbėti, kadangi nenorėjo, jog vyrą išvežtų iš namų. Fizinio skausmo dėl vyro veiksmų nepatyrė, į medikus nesikreipė. Savo vyrui dėl jo veiksmų atleido, kadangi jis nuoširdžiai atsiprašė. Esant galimybei prašė ikiteisminį tyrimą nutraukti.

17.5. Pagal Įtariamojo laikino sulaikymo protokolą, pareiškėjas buvo sulaikytas 2024 m. gruodžio 1 d. 18 val., 18 val. 45 min. jam buvo nustatytas 2,47 prom. girtumas. Pagal nutarimą paleisti į laisvę laikinai sulaikytą asmenį, jis buvo paleistas 2024 m. gruodžio 2 d. 16 val. 47 min.

17.6. Pagal Departamento Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (duomenys neskelbtini) darbuotojų, dirbančių ne pamainomis, 2024 m. gruodžio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį, pareiškėjas į darbą neatvyko, neatvykimo priežastis – ND (nemokamas laisvas laikas darbuotojo poreikiams tenkinti ir kiti neatvykimai į darbą administracijai leidus). 2024 m. gruodžio 2 d. internete buvo paskelbta informacija, jog policijos pareigūnai sulaikė ir į areštinę uždarė smurtu artimoje aplinkoje įtartą Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos vyriausiąjį specialistą, kuris buvo girtas, alkoholio matuokliu jam nustatytas vidutinis (2,47 prom.) girtumo laipsnis.

17.7. 2024 m. gruodžio 23 d. ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, konstatuota, kad nors pareiškėjas trankė žmonos galvą į sofą, tačiau nepadarė veikos, turinčios nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymių. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą pažymėta, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą ir toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą, arba turi būti kreipimasis į medikus pagalbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-5/2014).

17.8. Pareiškėjui buvo pateiktas Pranešimas, kuriame nurodyta, kad pirmiau aprašytais veiksmais jis galimai nesilaikė Etikos kodekse įtvirtintų principų ir pažemino vidaus tarnybos pareigūno vardą. Pareiškėjas pateikė paaiškinimą, kuriame patvirtino trankęs žmonos galvą į sofos lovos minkštąją dalį, pristatytas į policijos komisariatą visiškai pripažino savo kaltę. Kitą dieną grįžęs namo nuoširdžiai atsiprašė žmonos, kuri jam atleido. Dėl šio įvykio nuoširdžiai gailisi, supranta, kad jo veiksmai buvo neteisingi ir neprideda jokios vertės nei jam asmeniškai, nei nepriekaištingai Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojo reputacijai, tačiau yra pasiryžęs ir toliau atsakingai, sąžiningai atlikti savo pareigas ir imsis visų reikalingų priemonių, kad ateityje toks incidentas nepasikartotų. Prie paaiškinimo pridėjo Nutarimą.

18. Teismas nurodė, kad nors ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nenustačius, jog buvo padaryta nusikalstama veika, nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas trankė savo žmonos galvą į sofą, todėl šie jo veiksmai vertintini kaip pareigūno vardo pažeminimas. Teismas atkreipė dėmesį, kad Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą pažymėta, jog „tiek pranešėja, tiek jos vyras V. R. buvo akivaizdžiai neblaivūs, nuo jų sklido alkoholio kvapas iš burnos, kalba buvo nerišli, nekoordinuoti judesiai, tačiau abu asmenys atsisakė alkotesteriu pasitikrinti blaivumą“, pareiškėjui policijos komisariate buvo nustatytas neblaivumas (2,47 prom.), tai netgi buvo paskelbta žiniasklaidos priemonėse.

19. Teismas nurodė, kad Departamente dėl pareiškėjo veiksmų buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, kuris baigtas surašant Išvadą, kurioje konstatuota, jog savo veiksmais pareiškėjas pažeidė pareigūnų tarnybinės etikos reikalavimus, atliko veiksmus, nesuderinamus su vidaus tarnybos pareigūno statusu, sulaužė pareigūno priesaiką sąžiningai atlikti jam patikėtas pareigas ir visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą bei pažemino pareigūno vardą, o ginčijamu Įsakymu pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos.

20. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo atleidimas Įsakymu skunde daug kartų įvardijamas kaip jam paskirta tarnybinė (drausminė) nuobauda, tačiau pareiškėjas atleistas ne dėl jam paskirtos nuobaudos – atleidimo iš vidaus tarnybos (Statuto 41 str. 2 d. 5 p., 74 str. 1 d. 13 p.), bet dėl to, kad pažemino pareigūno vardą (Statuto 2 str. 4 d., 74 str. 1 d. 7 p.), o reglamentavimas imperatyviai nustato, kad už pareigūno vardo pažeminimą skiriama ne tarnybinė nuobauda, o priimamas sprendimas pareigūną atleisti iš vidaus tarnybos (Statuto 41 str. 2, 9, 11 d.).

21. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neginčija ikiteisminio tyrimo metu nustatytų aplinkybių – jog jis, būdamas neblaivus, smurtavo prieš žmoną, jos galvą trankydamas į sofą.

22. Teismas nurodė, kad pareiškėjui Etikos kodekso pažeidimai (6.3, 11.1, 11.3 p.) konstatuoti pagrįstai, be to, atlikus tarnybinį patikrinimą, konstatuoti ne tik etikos principų (Etikos kodekso) pažeidimai, bet ir pareigūno vardo pažeminimas. Teismas pažymėjo, kad teisės aktuose nėra nustatyta, kad Etikos kodekso pažeidimus tiria išimtinai Etikos komisija, o pagal Etikos kodekso 21 punktą darbuotojo veiksmai ar neveikimas, kuriais nusižengiama Etikos kodekso principams ir kurie turi tarnybinio nusižengimo, darbo pareigų pažeidimo ar nusikalstamos veikos požymių, tiriami ir atsakomybė už juos taikoma teisės aktų nustatyta tvarka, pagal Etikos kodekso 19 punktą, Etikos kodekso principų pažeidimų, įvertintų tarnybinio nusižengimo ar darbo pareigų pažeidimo tyrimo metu, už kurių padarymą paskirta tarnybinė nuobauda arba jie pripažinti darbo drausmės pažeidimais, Etikos komisija nenagrinėja.

23. Teismas, vadovaudamasis Statuto 41 straipsnio 7 ir 13 dalimis, Aprašo 6 punktu, sprendė, kad pagrįstai dėl pareiškėjo veiksmų, kuriais, kaip buvo įtariama, pareiškėjas ne tik pažeidė Etikos kodeksą, padarė tarnybinį nusižengimą, bet ir pažemino pareigūno vardą, tarnybinį patikrinimą buvo pavesta atlikti Departamento Vidaus tyrimų skyriui.

24. Teismas nurodė, kad vien tai, jog tarnybinį patikrinimą atliko vienas asmuo (pareigūnas), negali būti vertinama, kad tarnybinis patikrinimas atliktas šališkai, neobjektyviai ir kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į gynybą. Teismas sutiko su atsakovo padarytomis išvadomis, jog veiksmams, kuriais pareigūnas pažemina pareigūno vardą, tirti speciali (kitokia nei tirti tarnybinį nusižengimą) procedūra nėra numatyta, procedūriniai pažeidimai tiriant pareiškėjo elgesį nebuvo padaryti, pareiškėjo teisė į gynybą nebuvo pažeista.

25. Teismas pažymėjo, jog tarnybinio patikrinimo metu buvo įvertinti visi surinkti duomenys, susiję su pareiškėjui inkriminuota veika, įskaitant ir ikiteisminio tyrimo duomenis, taip pat nesančius ikiteisminio tyrimo duomenimis (pvz., žinios apie pareiškėjo veiksmus, jo sulaikymą ir jam nustatytą girtumą paskelbimą internete), jam buvo įteiktas Pranešimas, įvertintas Departamentui pateiktas pareiškėjo paaiškinimas, įvertintas pareiškėjo veiksmų atitikimas Etikos kodekso reikalavimams bei pareigūno vardo pažeminimo aspektu. Todėl teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad atsakovas neatliko tyrimo ar nepagrįstai nustatė, jog pareiškėjas pažemino pareigūno vardą.

26. Teismas sprendė, kad pareiškėjo veiksmai negali būti vertinami tik kaip šeimyninis konfliktas, kaip to siekia pareiškėjas. Teismas nurodė, kad asmuo, patiriantis fizinį skausmą dėl kito asmens tyčinių smurtinių veiksmų, gali jausti pyktį, tačiau tai, kad policija buvo iškviesta pareiškėjo žmonai supykus, nešalina pareiškėjo atsakomybės dėl atliktų veiksmų, pareiškėjo žmonos parodymai nekito, o pareiškėjo veiksmai Išvadoje įvertinti ne tik kaip neatitinkantys Etikos kodekse įtvirtintų etiško elgesio principų, bet ir žeminantys pareigūno vardą. Teismas pažymėjo, kad tam, jog asmens veiksmai būtų pripažinti žeminančiais pareigūno vardą, nėra būtina, kad šie veiksmai būtų pripažinti nusikalstamais, o pagal Statuto 40 straipsnio 1 dalį pareigūnai už tarnybinius nusižengimus ar pareigūno vardą žeminančią veiką tarnybinėn atsakomybėn traukiami, neatsižvelgiant į baudžiamosios ar administracinės atsakomybės taikymą.

27. Teismas nurodė, kad pareiškėjas turėjo ir galėjo suvokti, jog jo smurtiniai veiksmai kartu su nesaikingu alkoholio vartojimu sukelia atitinkamas pasekmes, tačiau savo veiksmų neatsisakė, sąmoningai leido kilti neigiamoms pasekmėms, asmeniškai prisiimdamas riziką sukelti neigiamas pasekmes tiek tarnybos autoritetui, tiek ir sau, o pareigūno profesinės žinios ir gyvenimiška patirtis buvo pakankama suvokti ir įvertinti, kokias pasekmes sukels jo veiksmai.

28. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo elgesys akivaizdžiai žemina vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauna pasitikėjimą ja ir ją kompromituoja, o su tuo, jog pareiškėjo veiksmai nepriimtini, sutinka ir jis pats bei pripažįsta, kad jo veiksmai yra nesuderinami su nepriekaištinga Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos reputacija. Teismas nurodė, kad šis vertinimas atitinka teismų formuojamą praktiką – smurtiniai pareigūnų veiksmai pripažįstami žeminančiais vidaus tarnybos pareigūno vardą (pvz., administracinė byla Nr. eA-3361- 968/2021).

29. Teismas nurodė, kad 2024 m. gruodžio 2 d. internete buvo paskelbta informacija, jog policijos pareigūnai sulaikė ir į areštinę uždarė smurtu artimoje aplinkoje įtartą Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos vyriausiąjį specialistą, kuris buvo girtas: alkoholio matuokliu jam nustatytas vidutinis (2,47 prom.) girtumo laipsnis. Teismas pažymėjo, kad tuo pareiškėjas ne tik žemina pareigūnų vardą, bet ir kenkia Departamento reputacijai, pareiškėjo veiksmai nesuderinami su pareigūno etika, pareigūnui keliamais aukštesnio elgesio standartais ir griežtesniais reikalavimais dėl keliamų profesinių, bendrųjų nepriekaištingos reputacijos standartų ir dėl autoriteto kitiems institucijos darbuotojams, kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės normomis bei teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, o pareiškėjo elgesys šeimoje akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatoms bei visuomenėje formuojamu pareigūnų autoritetu.

30. Teismas, atsižvelgęs į suformuotą teismų praktiką, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis, kadangi skundžiamas Įsakymas priimtas atsižvelgiant į Išvadą ir tai yra nurodyta preambulėje, sprendė, jog Įsakymas yra motyvuotas, pagrįstas ir teisėtas, pareiškėjas atleistas ne jam paskyrus tarnybinę nuobaudą, o dėl to, kad pažemino pareigūno vardą.

31. Teismas vertino, kad Išvada yra konkreti, motyvuota, pagrįsta surinktais įrodymais ir teisės normomis, nustatyti konkretūs, pažeidžiantys teisės aktus pareiškėjo veiksmai. Teismas, nustatęs, jog Įsakymas yra pagrįstas ir teisėtas, sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti išvestinius reikalavimus dėl pareiškėjo grąžinimo į buvusias Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (duomenys neskelbtini) vyriausiojo specialisto pareigas ir priteisimo vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo dienos, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

III. 32. Pareiškėjas V. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti.

33. Pareiškėjas nurodo, kad teismas nevertino Įsakymo turinio ir pagrįstumo, todėl tinkamai neatskleidė bylos esmės ir priėmė formalų ir nemotyvuotą sprendimą. Pareiškėjas pažymi, kad nurodė, jog Įsakymas yra nepagrįstas ir nemotyvuotas, kadangi jame nėra nurodyta jokio konkretaus pažeidimo, kurį esą padarė pareiškėjas, nėra nurodytos tarnybinio nusižengimo sąlygos, dėl kurių atsakovas nusprendė, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, kuriuo pažemino pareigūno vardą, nors vadovaujantis VAĮ Įsakyme turėjo būti nurodytas teisinis ir faktinis pagrindas ir motyvai, o motyvų nenurodymas sukuria teisinį neapibrėžtumą ir apsunkina pareiškėjo teisių gynimą.

34. Pareiškėjas teigia, kad teismas sprendime nevertino ir nepasisakė dėl kaltės, neteisėtų veiksmų ir pasekmių egzistavimo, todėl nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo teismo praktikos dėl Statuto nuostatų aiškinimo ir taikymo. Pareiškėjas cituoja Statuto 2 straipsnio 7 dalies, 40 straipsnio 1 ir 7 dalių nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir teigia, kad teismas neištyrė ir neįvertino visų būtinųjų sąlygų, kurioms esant galėjo būti konstatuota, jog pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, t. y. pažemino pareigūno vardą: netyrė ir nevertino pareiškėjo kaltės dėl teisės ar etikos pažeidimo, todėl nenustatė būtinos atleidimo sąlygos egzistavimo, nenustatė jokių konkrečių teisinių pasekmių, kurias būtų sukėlę pareiškėjo veiksmai, netyrė, nevertino ar pareiškėjo tarnybinis nusižengimas, jeigu jis ir buvo padarytas, gali būti laikomas mažareikšmiu. Pareiškėjas teigia, kad nutraukus ikiteisminį tyrimą ir pripažinus, jog nebuvo padaryta nusikalstama veika, atsakovas neatliko jokių veiksmų, kuriais būti siekiama išaiškinti visas įvykio aplinkybes, taigi atsakovas neatliko išsamaus tarnybinio nusižengimo tyrimo ir priėmė formalų Įsakymą.

35. Pareiškėjas nurodo, kad teismas nepagrįstai netyrė ir nevertino atsakovo Pranešimo turinio, kurio pagrindu buvo pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, kuris yra svarbus dokumentas vertinant tarnybinio pažeidimo tyrimo ribas. Pareiškėjas pažymi, kad nors Pranešime nurodytas teisės pažeidimas, jog esą pareiškėjas padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, tačiau Nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymių. Pareiškėjo teigimu, iš Pranešimo turinio matyti, kad atsakovas tarnybinį tyrimą pradėjo dėl pareiškėjo veiksmų, dėl kurių buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, bet nutraukus ikiteisminį tyrimą, atsakovas nepateikė naujo pranešimo ir neatliko jokių veiksmų, siekdamas išsiaiškinti įvykio aplinkybes.

36. Pareiškėjas teigia, kad teismas pažeidė pareigą betarpiškai ir nešališkai ištirti byloje esančius įrodymus ir priimti motyvuotą sprendimą, todėl pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir pareigą motyvuoti sprendimą. Pareiškėjas nurodo, kad Išvadoje nėra nurodyta jokio konkretaus teisės akto reikalavimo pažeidimo, o tik aprašomos ikiteisminio tyrimo Nutarime nustatytos aplinkybės, todėl nėra aišku, kokį teisės akto pažeidimą padarė pareiškėjas, Išvadoje nebuvo ištirta ir nėra nurodyta jokių konkrečių pasekmių, kurias būtų sukėlę pareiškėjo veiksmai, nei Išvadoje, nei teismo sprendime nėra pateikta jokių motyvų, dėl kokių priežasčių buvo nustatyta, kad pareiškėjas tariamai tyčia padarė tarnybinį nusižengimą. Pareiškėjo vertinimu, teismas sprendime tiesiog nukopijavo Išvados tekstą, taigi, egzistuoja ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytas pagrindas panaikinti Sprendimą. Be to, pareiškėjas teigia, kad teismas nevertino pareiškėjo nesutikimo su Išvada argumentų, laikosi pozicijos, kad atsakovas realiai neatliko jokio tarnybinio tyrimo, o tik nukopijavo Nutarime nurodytas aplinkybes, kai ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, jog nepagrįstai konstatuotas Etikos kodekso 7.4 punkto pažeidimas. Pareiškėjas teigia, kad šeiminis konfliktas negali būti vertinamas kaip šiurkštus tarnybos pareigų pažeidimas, kadangi neegzistuoja pareiškėjo tarnybinės atsakomybės sąlygos, be to pareiškėjas nepadarė jokios žalos tretiesiems asmenims, įskaitant ir sutuoktinę. Pareiškėjo vertinimu, Išvada, Įsakymas dėl atleidimo yra nepagrįsti ir neteisėti, kadangi atsakovas neatliko jokio realaus tyrimo, neteisingai nustatė reikšmingas aplinkybes, todėl nepagrįstai nustatė, kad pareiškėjas pažemino pareigūno vardą.

37. Pareiškėjas pažymi, kad teismas nepagrįstai sprendime pasisakė dėl į bylą neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų, todėl egzistuoja absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas. Pareiškėjas teigia, kad teismas nurodė aplinkybę, jog tiek pareiškėjas, tiek ir jo žmona buvo akivaizdžiai neblaivūs, nuo jų sklido alkoholio kvapas iš burnos, kalba buvo nerišli, nekoordinuoti judesiai, tačiau abu atsisakė alkotesteriu pasitikrinti blaivumą, nors pareiškėjo sutuoktinė nėra įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu, kadangi šioje byloje nėra ginčo dėl pareiškėjo sutuoktinės padaryto pažeidimo, tačiau teismas sprendimu pasisakė dėl sutuoktinės teisių ir pareigų, t. y. teismas pripažino, kad įvykio metu sutuoktinė buvo neblaivi. Pareiškėjo teigimu, ši teismo nustatyta aplinkybė ne tik pažeidžia jo sutuoktinės teises, teisę į privatų gyvenimą, daro žalą sutuoktinės geram vardui, bet ir gali turėti neigiamas teisines pasekmes sutuoktinės darbui ir karjerai, todėl teismo sprendimas turėtų būti panaikintas ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu.

38. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

39. Atsakovas nurodo, kad ginčijamame Įsakyme Išvada yra nurodyta (įvardinta), o joje yra detaliai išdėstyta, kokie pareiškėjo veiksmai yra įvertinti, kodėl jie pripažinti žeminančiais pareigūno vardą, taigi pareiškėjas turėjo galimybę susipažinti ir susipažino su sprendimo pripažinti jį pažeminus pareigūno vardą argumentais ir motyvais, o jų neatkartojimas Įsakyme nesukuria teisinio neapibrėžtumo ir neapsunkina pareiškėjo teisių gynimo, bet užtikrina, kad teisės aktas nebūtų perkrautas pasikartojančia informacija, argumentai ir motyvai nebūtų pateikti netiksliai ar iškraipyti. Atsakovas pažymi, kad teismas įvertino atliktą tarnybinį patikrinimą ir atmetė pareiškėjo argumentus, kad atsakovas neatliko tyrimo ar nepagrįstai nustatė, jog pareiškėjas pažemino pareigūno vardą, o pareiškėjo teiginiai, kad ikiteisminį tyrimą nutraukus atsakovas neatliko jokių veiksmų, siekiant išsiaiškinti įvykio aplinkybes, neatitinka tikrovės. Atsakovas teigia, kad tirdamas ir vertindamas ginčui reikšmingas aplinkybes teismas buvo aktyvus (pvz., savo iniciatyva kvietė liudytojus (atsakovo sutuoktinę bei į įvykio vietą vykusius policijos pareigūnus), nuosekliai ir išsamiai išanalizavo ginčo aplinkybes, įvertino šalių pateiktus įrodymus, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą bei pateikė motyvus dėl pareiškėjo smurtinių veiksmų pasekmių jo sutuoktinei. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjo sutuoktinė tuojau po įvykio nurodė jutusį fizinį skausmą, o teismo posėdyje papildomai nurodė, jog patyrė išgąstį (išsigando) dėl pareiškėjo smurtinių veiksmų, todėl negalima sutikti su pareiškėjo argumentu, jog ji nepatyrė nei fizinės, nei turtinės ar neturtinės žalos. Atsakovas nurodo, kad aplinkybės apie pareiškėjo sutuoktinę įvykio metu buvo nurodytos įvardinant tokių duomenų pirminį šaltinį, teismas pats dėl pareiškėjo sutuoktinės (ne)blaivumo nesprendė, nevertino ir dėl jo ar pareiškėjo sutuoktinės elgesio nepasisakė, todėl pareiškėjo argumentai, jog egzistuoja ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytas pagrindas panaikinti teismo sprendimą, atmestini. Atsakovo vertinimu, teismas tinkamai nustatė esmines bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 40. Byloje ginčas dėl kilo dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2025 m. vasario 21 d. įsakymo Nr. TE-131 /2025(3.1 E) „Dėl vidaus tarnybos majoro V. R. atleidimo iš vidaus tarnybos“ teisėtumo ir pagrįstumo bei susijusių reikalavimų grąžinti pareiškėją į tarnybą, priteisti vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją už laikotarpį nuo 2025 m. vasario 21 d. iki teismo sprendimo priėmimo.

41. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas byloje surinktų įrodymų pagrindu pagrįstai ir teisingai nustatė, jog ne tarnybos metu pareiškėjas savo veiksmais pažemino pareigūno vardą, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą Įsakymą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, prašo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo skundą patenkinti.

42. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

43. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjo skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo byloje reikšmingas faktines aplinkybes, pritaikė ginčui aktualias teisės normas, todėl teisėjų kolegija iš naujo pirmosios instancijos teismo motyvų nebekartoja, pasisako tik tais aspektais, kuriais, atsakant į apeliacinio skundo argumentus, papildomos sprendime padarytos išvados.

44. Statuto 74 straipsnio 1 dalies 7 punkte reglamentuota, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos kai savo poelgiu pažemina pareigūno vardą. Statuto 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pareigūno vardo pažeminimas – tai vidaus tarnybos sistemos pareigūno veika, padaryta dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą statutine įstaiga arba ją kompromituojanti. Statuto 74 straipsnio 1 dalies 2–10, 13 ir 15 punktuose nurodytais pagrindais pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos kitą dieną po to, kai atsiranda ar nustatomas faktas (aplinkybė), dėl kurio (-ios) pareigūnas nebegali tęsti tarnybos. Šiais pagrindais atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos galima ir jo laikinojo nedarbingumo, atostogų ar nušalinimo nuo pareigų metu (Statuto 78 str. 1 d.).

45. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant Statuto nuostatas dėl pareigūnų atleidimo iš vidaus tarnybos, kai jie savo poelgiu pažemina pareigūno vardą, yra konstatuota, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos, priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo; antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Be to, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio bei sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Todėl šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4353-438/2016 ir kt.).

46. Nors ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nenustačius, kad buvo padaryta nusikalstama veika, byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėjas, būdamas neblaivus (2,47 prom.) trankė savo žmonos galvą į sofą. Tokie smurtiniai pareiškėjo veiksmai (kito asmens sumušimas) nėra suderinami su teisės aktų reikalavimais bei pareigūno etika, kurios jis turi laikytis tiek tarnybos metu, tiek ir ne tarnybos metu, taip pat ir pareigūnui keliamais aukštesnio elgesio standartais ir griežtesniais reikalavimais, negali būti laikytinas elgesiu pagal visuotinai pripažįstamas elgesio normas bei kelti visuomenės pasitikėjimą, todėl jie pagrįstai vertintini kaip pareigūno vardo pažeminimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3361- 968/2021 ir kt.). Pastebėtina, jog ši informacija buvo išplatinta ir viešai.

47. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad kai tarnybinio nusižengimo tyrimo metu yra konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas, Statutas vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovui nesuteikia diskrecijos priimti kokį nors kitą sprendimą, išskyrus tą, kuris yra nustatytas Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte (dabar – Statuto 74 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Tokio pobūdžio priemonės taikymas yra skirtas ne tik tam, kad drausmine tvarka būtų nubaustas pareigūno vardą pažeminęs asmuo, bet ir tam, kad tokiu būdu būtų saugomas vidaus reikalų sistemos autoritetas visuomenėje, būtų formuojamas teigiamas visuomenės požiūris į šios sistemos veiklos principingumą ir efektyvumą. Taigi, asmens atleidimas iš tarnybos, remiantis Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu, yra imperatyvi šiame Statute nustatyta teisinė pasekmė, kuri negali būti keičiama kitomis alternatyviomis priemonėmis ir tokių pasekmių taikymui ankstesnis pareigūno darbas, elgesys bei kaltės pripažinimas neturi įtakos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-2220/2011, 2022 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3746-968/2022, 2023 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1858-629/2023, 2024 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-916-1047/2024 ir kt.).

48. Atsižvelgiant į teisinio reguliavimo ir padaryto pažeidimo specifiką, taip pat šių principų turinį, nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo vertinti padaryto pažeidimo teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių bei proporcingumo principų kontekstuose.

49. Pirmosios instancijos teismas sprendime išsamiai motyvavo dėl tarnybinio patikrinimo išvados, todėl šiuo aspektu plačiau nepasisakoma. Esminių tarnybinio patikrinimo atlikimo procedūrinių pažeidimų nenustatyta, be to, pareiškėjas nei skunde pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde nepagrindė, kokios aplinkybės nebuvo išsamiau išnagrinėtos tarnybinio patikrinimo atlikimo metu bei kokios teisės normos buvo pažeistos.

50. Įvertinus kitus apeliacinio skundo argumentus (Pranešimo trūkumai, kaltės, neteisėtų veiksmų ir pasekmių nenustatymas), pažymėtina, kad jais arba kartojami skunde pirmosios instancijos teismui išdėstyti argumentai, dėl kurių tikrinamame teismo sprendime motyvuotai atsakyta, arba reiškiamas abstraktus nesutikimas su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu, iš esmės nenurodant, kokie konkretūs įrodymų vertinimo ir (arba) teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimai buvo padaryti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tokio pobūdžio apeliacinio skundo argumentai išsamiau nenagrinėjami, kaip neturintys teisinės reikšmės bylos išsprendimui. Pažymėtina, kad proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai.

51. Aplinkybė dėl pareiškėjo sutuoktinės neblaivumo fakto konflikto metu buvo nurodoma nutarime nutraukti pareiškėjo atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą ir tai nebuvo pirmosios instancijos teismo patikros objektu, todėl teisėjų kolegija kritiškai vertina pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl į bylą neįtrauktų trečiųjų suinteresuotų asmenų pažeistų teisių bei interesų.

52. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, nėra pagrindo tenkinti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. R. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė