aab5843f-a1eb-4e9e-a6db-db6c14b52009 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla NrPranešėja A. Romanovienė             Civilinė byla Nr.e2A-29-163/2015Teisėja D. Žvinklytė             (Proceso Nr. 2-06-3-12295-2013-6)             Procesinio sprendimo kategorijos (S)              77.4.3; 121.21                                                                                             KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2015 m. sausio 2 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Alonos Romanovienės, kolegijos teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės M.

J. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-06-27 sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A. J. ieÅ¡kinį atsakovei M. J. dėl santuokos nutraukimo, institucija, teikianti iÅ¡vadÄ byloje, – Klaipėdos miesto vaiko teisių apsaugos skyrius, tretieji asmenys nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, AB SEB bankas, Lindorff Oy, UAB Ūkio banko lizingas, UAB „Eslauda“, antstolis J. P., antstolė L. P., antstolė V. D., n u s t a t ė : ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas nutraukti su atsakove sudarytÄ santuokÄ dėl atsakovės kaltės, nustatyti nepilnametės dukros gyvenamÄ jÄ vietÄ su atsakove, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 200 Lt dydžio iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam vaikui, nustatyti bendravimo su vaiku tvarkÄ : ieÅ¡kovas su dukra V. bendrauja kas antrÄ savaitgalį, pasiimdamas jÄ iÅ¡ atsakovės penktadieniais 19.00 val. ir pristatydamas atsakovei dukrÄ V. sekmadieniais 19.00 val.; padalyti santuokoje įgytÄ turtÄ : atsakovei priteisti  automobilį (duomenys neskelbtini) Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas patikslino reikalavimus ir prašė nutraukiant santuokÄ neiÅ¡skirti nė vieno sutuoktinio kaltės dėl santuokos iÅ¡irimo ir nenurodyti santuokos nutraukimo priežasčių, automobilį priteisti ieÅ¡kovui, iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisti vaiko iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis po 500 Lt ir 6 000 Lt iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ .

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-06-27 sprendimu ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai, nutraukė tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės; pripažino ieÅ¡kovui asmeninės nuosavybės teisę į transporto priemonę (duomenys neskelbtini) prievoles tretiesiems asmenims, nepareiÅ¡kiantiems savarankiÅ¡kų reikalavimų, AB SEB bankui, Lindorff Oy, UAB Ūkio banko lizingui, UAB „Eslauda“, antstoliui J. P., antstolei L. P., antstolei V. D. pripažino asmeninėmis atsakovės prievolėmis; nustatė nepilnamečio vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su atsakove; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo nepilnamečio vaikui iÅ¡laikymÄ po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis iki vaiko pilnametystės nuo ieÅ¡kinio padavimo teismui dienos, t. y. nuo 2013-10-23, Å¡iÄ sumÄ indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ ; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo 6 000 Lt iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ , susidariusį nuo 2012 m. gruodžio mėnesio iki 2013-10-23; paskyrė atsakovę uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio vaiko lėšas iki jo pilnametystės; nustatė bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkÄ : ieÅ¡kovas su dukra bendrauja kas antrÄ savaitgalį, pasiimdamas jÄ iÅ¡ atsakovės gyvenamosios vietos penktadieniais 19.00 val. ir pristatydamas atsakovei dukrÄ sekmadieniais 19.00 val.; priteisė iÅ¡ atsakovės valstybei 144 Lt žyminio mokesčio.

Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl prievolės AB „Lesto“ pobÅ«džio, nurodė, kad sutuoktiniai 2012-10-25 povedybine sutartimi sutarė, kad vienos Å¡alies prisiimta prievolė yra prievolę priėmusios Å¡alies asmeninė prievolė, prievolė AB „Lesto“ susidarė atsakovei vienvaldiÅ¡kai pasiraÅ¡ius vekselius, todėl už prievoles AB „Lesto“ atsakinga atsakovė. Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, konstatavo, kad nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovo ir dukros socialiniai ryÅ¡iai yra nutrÅ«kę, prieÅ¡ingai, ieÅ¡kovas geba bendrauti su vaikais ir iÅ¡laikyti normalius santykius, net nutraukus santuokÄ , todėl nustatė ieÅ¡kovo siÅ«lomÄ bendravimo su dukra tvarkÄ .

Atsakovė apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-06-27 sprendimo dalis: dėl bendravimo su vaiku tvarkos ir nustatyti, kad ieÅ¡kovas bendrauja su dukra kas antrÄ Å¡eÅ¡tadienį po tris valandas pasirinktinai, kurios patenka į intervalÄ nuo 12.00 val. iki 18.00 val. IeÅ¡kovas bendrauja su dukra dalyvaujant jos motinai M. J.. Apie numatomÄ bendrauti su dukra konkretų laiko intervalÄ ieÅ¡kovas privalo informuoti atsakovę telefonu likus vienai dienai iki bendravimo su dukra dienos; dėl vaiko iÅ¡laikymo įsiskolinimo ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 2 400 Lt vaiko iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ už laikotarpį nuo 2010-11-02 iki 2011-04-30 imtinai; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei 4 616,81 Lt kompensacijÄ už apmokėtÄ elektros energijÄ AB „Lesto“; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad teismas, nustatydamas bendravimo su vaiku tvarkÄ , visiÅ¡kai neatsižvelgė į vaiko interesus ir neįvertino esminių bylos aplinkybių. Vaiko ir tėvo ryÅ¡iai nėra susiformavę, dukra su tėvu nenori bendrauti, jo bijo, atsisako kalbėti telefonu, tapo labai nervinga, todėl teismo nustatyta bendravimo tvarka neatitinka vaiko interesų, o, prieÅ¡ingai, daro vaikui žalÄ . IeÅ¡kovas kelis kartu paliko Å¡eimÄ , nesirÅ«pina dukra, ilgÄ laikÄ jos neiÅ¡laikė, su dukra visiÅ¡kai nebendrauja nuo 2012 metų gruodžio, jų santykiai atÅ¡alę, emocinis ryÅ¡ys nutrÅ«kęs, dukra niekada neturėjo pastovių ir tvirtų ryÅ¡ių su ieÅ¡kovu, todėl teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad vaiko ir tėvo ryÅ¡ys yra stiprus.

Teismas visiÅ¡kai nesvarstė, kokiomis sÄ lygomis vaikas bendraus su ieÅ¡kovu visÄ savaitgalį, nesiaiÅ¡kino ieÅ¡kovo buities ir gyvenimo sÄ lygų, nors turėjo bÅ«ti aktyvus ir imtis priemonių nustatyti ieÅ¡kovo gyvenimo sÄ lygas, įsitikinti, kad nustačius bendravimo tvarkÄ su nakvyne, vaiko interesai nebus pažeisti ir vaikas turės visas sÄ lygas ilsėtis, žaisti bei tenkinti kitus poreikius. IeÅ¡kovas gyvena su savo tėvais ir broliu trijų kambarių bute, todėl neaiÅ¡ku, kur atvykusi pas juos dukra žaistų, miegotų, laikytų savo daiktus ir koks yra ieÅ¡kovo giminaičių požiÅ«ris į vaikÄ , vaiko santykiai su Å¡iais asmenimis.

Teigia, kad tarp vaiko ir ieÅ¡kovo artimųjų nėra jokio ryÅ¡io ir susiformavusių santykių. Teismo nustatyta bendravimo tvarka neatitinka vaiko interesų, nes dukra turėtų praleisti po kelias paras svetimoje aplinkoje kartu su nepažįstamais asmenimis, nežinia kokiomis buities sÄ lygomis, todėl patirtų tik stresÄ ir nerimÄ , jaustųsi nesaugi. Teismas neobjektyviai ir Å¡aliÅ¡kai įvertino ieÅ¡kovo nurodytÄ aplinkybę, kad jis su vaiku nebendrauja, nes atsakovė neva tam sudaro kliÅ«tis. Byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad ieÅ¡kovui yra trukdoma bendrauti su dukra.

Jokių kliūčių ieÅ¡kovui bendrauti su dukra nesudaro, prieÅ¡ingai, pats ieÅ¡kovas nuo 2012 m. gruodžio mėn. nerodė jokio noro matytis su vaiku. Teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybėmis apie ankstesnę ieÅ¡kovo santuokÄ ir jo santykius su kitu vaiku, nes Å¡ios aplinkybės visiÅ¡kai nereikÅ¡mingos ir niekaip nelemia ieÅ¡kovo ir jo dukros esamų santykių ir ryÅ¡io. Teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė į ieÅ¡kovÄ charakterizuojančias aplinkybes, kad ieÅ¡kovas net 5 kartus buvo baustas administracine tvarka už greičio virÅ¡ijimÄ ir kelio ženklų nesilaikymÄ ir 2 kartus baustas baudžiamÄ ja tvarka.

Å ios aplinkybės parodo neigiamÄ ieÅ¡kovo charakterį, atsakomybės ir moralės trÅ«kumÄ , polinkį pažeidinėti įstatymÄ ir tokios savybės nesuderinamos su tinkamu vaiko auklėjimu ir pavyzdžio vaikui rodymu. Toks ieÅ¡kovo elgesys kelia abejonių, ar ieÅ¡kovas tinkamai pasirÅ«pins vaiko saugumu, todėl ir buvo praÅ¡oma nustatyti, kad motina dalyvautų ieÅ¡kovo ir vaiko bendravime. Teigia, kad teismas, priteisdamas iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ už laikotarpį nuo 2012 m. gruodžio mėn. iki 2013-10-23, nevertino, kad ieÅ¡kovas iÅ¡laikymo dukrai neteikė ir nuo 2010-11-02 iki 2011-04-30, kuomet buvo palikęs Å¡eimÄ , todėl nepagrįstai iÅ¡ ieÅ¡kovo nepriteisė 2 400 Lt iÅ¡laikymo įsiskolinimo.

Nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad prievolė AB „Lesto“ yra atsakovės asmeninė prievolė. Visa Å¡eima gyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini) ir elektros energija buvo naudojama Å¡eimos poreikiams tenkinti ir namų Å«kiui iÅ¡laikyti, todėl prievolė AB „Lesto“ pripažintina solidaria ir už jos vykdymÄ atsakingi abu sutuoktiniai, nepaisant sudarytos vedybinės sutarties. Prievolė AB „Lesto“ atsirado ne iÅ¡ atsakovės pasiraÅ¡ytų vekselių, bet iÅ¡ sutarties, sudarytos tarp atsakovės ir AB „Lesto“.

Atsakovė vekselius pasirašė už jau susidariusius įsiskolinimus už elektros energijÄ . Vekseliai buvo pasiraÅ¡yti tik kaip prievolės užtikrinimo priemonė, todėl teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad prievolė AB „Lesto“ atsirado atsakovei vienvaldiÅ¡kai pasiraÅ¡ius vekselius, ir nepagrįstai atmetė atsakovės reikalavimÄ priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 4 616,81 Lt kompensacijÄ už santuokos metu sumokėtas AB „Lesto“ įmokas. IeÅ¡kovas atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundžiamÄ teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti.

Nurodo, kad atsakovė pati pasirašė vekselius už neaiÅ¡kius sandorius bei skolas. Vekselis yra asmeninė, o ne bendroji sutuoktinių prievolė. Å eima niekada neturėjo nuosavo bÅ«sto ir jokių nuomos sutarčių nebuvo sudariusi. Atsakovė yra verslininkė ir kartu su kolegėmis teikia grožio paslaugas, naudoja įvairius elektros prietaisus, todėl buvo sunaudotas toks didelis elektros energijos kiekis. Be to, tarp Å¡alių buvo sudaryta povedybinė sutartis, kuri nėra nuginčyta. PaaiÅ¡kino, kad teistumas jau iÅ¡nykęs, o atsakovė nepagrįstai siekia charakterizuoti vaiko tėvÄ iÅ¡ blogos pusės ir tokiu bÅ«du apriboti teisę bendrauti su dukra.

Teigia, kad nori bendrauti su dukra, tačiau atsakovė sÄ moningai slapstosi ir nuteikinėja dukrÄ prieÅ¡ tėvÄ .    Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylÄ anksčiau nurodytais pagrindais, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėja bylÄ neperžengdama apeliacinio skundo ribų.Apeliantė teigia, kad teismas, priteisdamas iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ , nevertino, kad ieÅ¡kovas iÅ¡laikymo dukrai neteikė ir nuo 2010-11-02 iki 2011-04-30, kuomet buvo palikęs Å¡eimÄ , todėl nepagrįstai iÅ¡ ieÅ¡kovo nepriteisė 2 400 Lt iÅ¡laikymo įsiskolinimo. Teisėjų kolegija tokius apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

IÅ¡laikymas priteisiamas nuo teisės į iÅ¡laikymÄ atsiradimo dienos, tačiau iÅ¡laikymo įsiskolinimas negali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kotojas daugiau kaip už trejus metus iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienos (CK 3.200 str.). Teisė reikalauti iÅ¡laikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo, yra konstatavęs, kad teismas, kilus ginčui dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , turi imtis priemonių, kad bÅ«tų nustatytos Å¡ios reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės:

a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iÅ¡ tėvų turtinė padėtis, c) bÅ«tinas iÅ¡laikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokiÄ dalį reikalingo iÅ¡laikymo teikė kiekvienas iÅ¡ tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai iÅ¡laikyti savo vaikus. CPK 12, 178 straipsniuose įtvirtintas rungimosi civiliniame procese principas reikalauja, kad kiekviena Å¡alis įrodytų tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti.

Bylos duomenimis, tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovė pripažino faktÄ , kad ieÅ¡kovas faktiÅ¡kai Å¡eimÄ paliko nuo 2012 m. gruodžio mėn. ir Å¡alys kartu nebegyveno, nuo to laiko ieÅ¡kovas visiÅ¡kai neprisidėjo prie Å¡alių dukros iÅ¡laikymo (CPK 187 str.). Apeliantė teigdama, jog ieÅ¡kovas savo dukros neiÅ¡laikė ir nuo 2010-11-02 iki 2011-04-30, jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Ta aplinkybė, kad atsakovės nurodomu laikotarpiu ieÅ¡kovas galimai gyveno kitur, įrodo tik tai, jog ieÅ¡kovas nedalyvavo vaiko auklėjime, jo ugdyme, tačiau neįrodo, kad ieÅ¡kovas neteikė iÅ¡laikymo savo dukrai ir atsakovė viena Å¡iuo laikotarpiu vykdė iÅ¡laikymo pareigÄ .

Atsakovė neįrodė, kad ieÅ¡kovas, laikinai iÅ¡vykęs iÅ¡ namų, neprisidėjo prie dukros iÅ¡laikymo ir jo visiÅ¡kai neteikė bei tinkamai nevykdė savo pareigos materialiai iÅ¡laikyti nepilnametę dukrÄ (CPK 178, 185 str.). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai įvertinęs byloje esančius įrodymus bei Å¡alių paaiÅ¡kinimus pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo priteisti iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ už laikotarpį 2010-11-02 iki 2011-04-30, ir pagrįstai priteisė iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ nepilnametei dukrai tik nuo 2012 m. gruodžio mėn., todėl keisti teismo sprendimo dalį dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo nėra teisinio pagrindo.

Apeliantė teigia, kad prievolė sumokėti už sunaudotÄ elektros energijÄ atsirado iÅ¡ sutarties dėl elektros energijos tiekimo butui, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno visa Å¡eima, ir elektros energija buvo naudojama Å¡eimos poreikiams tenkinti ir namų Å«kiui iÅ¡laikyti, todėl prievolė AB „Lesto“ turėjo bÅ«ti pripažintina solidaria ir už jos vykdymÄ atsakingi abu sutuoktiniai, nepaisant sudarytos vedybų sutarties, todėl teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad prievolė AB „Lesto“ atsirado atsakovei vienvaldiÅ¡kai pasiraÅ¡ius vekselius, ir nepagrįstai atmetė reikalavimÄ priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 4 616,81 Lt kompensacijÄ už santuokos metu sumokėtas AB „Lesto“ įmokas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių, yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu.

Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iÅ¡ sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiÅ¡kai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iÅ¡ vieno iÅ¡ sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau Å¡io sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos Å¡eimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 str. 1–3 d.).

Pagal prievoles, kylančias iÅ¡ sandorių, bÅ«tinų iÅ¡laikyti Å¡eimos namų Å«kiui ir užtikrinti vaikų auklėjimÄ bei Å¡vietimÄ , abu sutuoktiniai atsako solidariai. Solidarioji sutuoktinių prievolė pagal tokius sandorius neatsiranda, kai sandorio kaina yra aiÅ¡kiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 str. 2 d.). Pažymėtina, kad CK 3.109 straipsnio 2 dalis sistemiÅ¡kai turi bÅ«ti taikoma su Å¡io straipsnio 3 dalimi, taip pat 4 dalimi, kurioje nustatyta sutuoktinio, prisiimančio ir vykdančio prievoles, susijusias su Å¡eimos poreikių tenkinimu, pareiga elgtis lygiai taip pat apdairiai ir rÅ«pestingai, kaip ir prisiimant ir vykdant savo asmenines prievoles.

Sutuoktinis, siekdamas, kad jo prisiimta prievolė bÅ«tų pripažinta bendrÄ ja sutuoktinių prievole ir padalyta tarp sutuoktinių, turi procesinę pareigÄ Ä¯rodyti, jog prievolė kilo iÅ¡ sandorio, bÅ«tino iÅ¡laikyti Å¡eimos namų Å«kį. Bylos duomenimis, 2011-02-10 atsakovė sudarė panaudos sutartį, pagal kuriÄ buto, adresu (duomenys neskelbtini), savininkas leido atsakovei laikinai naudotis butu iki 2014-12-31. Atsakovė kaip panaudos gavėja įsipareigojo sumokėti visus mokesčius už komunalinius patarnavimus ir kitus mokesčius, tiesiogiai liečiančius patalpų eksploatacijÄ .

Atsakovė su AB „Lesto“ sudarė elektros energijos tiekimo sutartį, kurios pagrindu butui, adresu (duomenys neskelbtini), buvo teikiama elektros energija. Atsakovė, susidarius įsiskolinimui už elektros energijos sunaudojimÄ objekte, adresu (duomenys neskelbtini) ,,AB „Lesto“ iÅ¡rašė vekselius: 2011-07-04 – 4600,54 Lt, įsiskolinimas fiksuotas 2011 m. birželio mėn., 2012-03-26 – 937,59 Lt, įsiskolinimas fiksuotas 2011 m. spalio mėn., 2012-11-13 – 3352,30 Lt, įsiskolinimas fiksuotas 2012 m. balandžio mėn., 2013-06-18 – 3105,51 Lt, įsiskolinimas fiksuotas 2012 m. lapkričio mėn. (t. 1, b. l. 102).

Atsakovė įrodinėjo, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini),, gyveno visa Å¡eima ir elektros energija buvo naudojama Å¡eimos poreikiams tenkinti ir namų Å«kiui iÅ¡laikyti, todėl prievolė AB „Lesto“ yra solidari ir už jos vykdymÄ atsakingi abu sutuoktiniai, todėl atsakovei sumokėjus AB „Lesto“ 12 378,48 Lt įsiskolinimÄ , iÅ¡ ieÅ¡kovo teismas turėjo priteisti jai 6 189,24 Lt kompensacijÄ . Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė dirba pagal verslo liudijimÄ . IeÅ¡kovas teigia, kad atsakovė namuose teikia grožio paslaugas, todėl buvo iÅ¡naudotas toks didelis kiekis elektros energijos.

Atsakovė šių ieškovo nurodytų aplinkybių nepaneigė, įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovė su šeima gyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini),, ir namų ūkiui išlaikyti sunaudojo tokį didelį kiekį elektros energijos, nepateikė. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos faktus ir įvertinusi visas aplinkybes, sprendžia, kad labiau tikėtina, kad toks elektros energijos kiekis buvo sunaudotas ne šeimos namų ūkiui išlaikyti, o atsakovės asmeniniam verslui plėtoti ir vykdyti (CPK 185 str.).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vekselis yra vertybinis popierius (CK 1.101 str.), kuriuo jį iÅ¡raÅ¡antis asmuo be iÅ¡lygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrÄ pinigų sumÄ vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 str. 1 d., Ä®sakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 str. 1 d.). Ä®statyme nustatytas reikalavimas, kad vekselyje turi bÅ«ti besÄ lyginis įsipareigojimas sumokėti jame nurodytÄ pinigų sumÄ , reiÅ¡kia tai, kad vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iÅ¡ jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobÅ«džio, t. y. nesusijusi teisiniu ryÅ¡iu su jos atsiradimo pagrindu.

Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė, susidarius skolai už pateiktÄ elektros energijÄ , AB „Lesto“" iÅ¡davė vekselius ir tokiais savo veiksmais patvirtino, kad ji asmeniÅ¡kai prisiima įsipareigojimus kreditoriui sumokėti skolÄ . Atsakovės iÅ¡raÅ¡yto vekselio pagrindu 2011-09-02 buvo iÅ¡duotas vykdomasis įraÅ¡as ir vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ atsakovės turto. Atsakovė sumokėjo skolÄ kreditoriui. Taip pat svarbu pažymėti, tai, kad sutuoktiniai 2012-10-25 sudarė vedybų (povedybinę) sutartį (t. 1, b. l. 26–29).

Vedybų (povedybinė) sutartis yra sutuoktinių susitarimas, nustatantis jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium (CK 3.101 str.). Šalių pasirašytoje sutartyje nustatyta, kad vienos šalies vardu prisiimta prievolė yra prievolę priėmusios šalies asmeninė prievolė. Tokios prievolės vykdomos (ir laikomos įvykdytomis) iš šalies, kuriai atsirado prievolė, asmeninio turto, o pagal tokias prievoles įgytas turtas yra tos šalies asmeninė nuosavybė, kurios vardu turtas yra įgytas (3.1.4 p.).

Teisėjų kolegija įvertinus Å¡ias aplinkybes, kad atsakovė sudarė buto, adresu (duomenys neskelbtini),, panaudos sutartį, pagal kuriÄ buto savininkas leido atsakovei laikinai naudotis butu, atsakovė, įsipareigojusi mokėti visus mokesčius, sudarė sutartį dėl elektros energijos tiekimo butui, elektros energija buvo naudojama atsakovės asmeninio verslo tikslais, atsakovė iÅ¡davė vekselius kreditorei AB „Lesto“, jais užtikrino skolinio įsipareigojimÄ Ä¯vykdymÄ , atsakovė sumokėjo skolÄ kreditoriui, konstatuoja, kad teisiniai santykiai, iÅ¡ kurių kilo prievolė, susiformavo tik tarp atsakovės ir AB „Lesto“, todėl prievolė AB „Lesto“ yra atsakovės asmeninė ir pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ bei pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad už prievolės AB „Lesto“ įvykdymÄ buvo atsakinga tik atsakovė ir pagrįstai atmetė reikalavimÄ priteisti atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo 4 616,81 Lt kompensacijÄ .Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka ir teigia, kad teismas, nustatydamas vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkÄ , visiÅ¡kai neatsižvelgė į vaiko interesus ir neįvertino esminių bylos aplinkybių.

Teisėjų kolegija iÅ¡ dalies sutinka su tokiais apeliantės argumentais. Bylos duomenimis, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio ieÅ¡kovo bendravimo su dukra tvarkÄ , konstatavo, kad nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovo ir dukros socialiniai ryÅ¡iai yra nutrÅ«kę, ieÅ¡kovas geba bendrauti su vaikais ir iÅ¡laikyti normalius santykius, todėl nustatė, kad ieÅ¡kovas su dukra bendrauja kas antrÄ savaitgalį, pasiimdamas jÄ iÅ¡ atsakovės gyvenamosios vietos penktadieniais 19.00 val. ir pristatydamas atsakovei dukrÄ sekmadieniais 19.00 val.

Tėvai, auklėdami ir prižiÅ«rėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams (CK 3.155 str.). Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigÄ bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas. Vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iÅ¡ tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 1-3 d.).

Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaikÄ ir bendravimo su juo, bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkÄ nustato teismas (CK 3.170 str. 4 d.). CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarkÄ , atsižvelgdamas į vaikų interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ . Minimalus bendravimas gali bÅ«ti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

Sprendžiant tarp tėvų kilusį ginÄÄ dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarkos nustatymo svarbu vadovautis Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintu vienu iÅ¡ pagrindinių Å¡eimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Å eimos bylose ypatingas dėmesys skiriamas vaiko interesų apsaugai, įvardijant tai kaip vieÅ¡Ä jį interesÄ , kurį turi ginti valstybė (CPK 49 str.).

VieÅ¡ojo intereso, taigi ir vaiko interesų apsauga apima teisės aktuose įtvirtintas prevencines priemones bei jų įgyvendinimÄ , siekiant iÅ¡saugoti esamas socialiai reikÅ¡mingų vaiko poreikių tenkinimo galimybes, sudaryti sÄ lygas tolesnei plėtotei ir užkirsti keliÄ vaiko interesų pažeidimams. Nustatant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkÄ , visų pirma įgyvendinamos vaiko teisės ir ginami vaiko interesai, nes, tik atsižvelgiant į juos, gali bÅ«ti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina).CPK 376 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančias ir teismo posėdyje paaiÅ¡kėjusias bylos aplinkybes, turi teisę virÅ¡yti pareikÅ¡tus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikÅ¡ta, taip pat priimti sprendimÄ dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dalyku ir pagrindu.

Ginčuose tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo tvarkos nustatymo teismo vaidmuo pasireiÅ¡kia tuo, jog jis neprivalo paisyti vien proceso Å¡alių pateiktų pasiÅ«lymų. Ä® juos teismas privalo atsižvelgti, tačiau saugodamas vaikų interesus gali ex officio nuo jų nukrypti ir nuspręsti taikyti Å¡alių dokumentuose nenurodytÄ bendravimo grafikÄ ir dalyvavimo auklėjant vaikus formas. Bylos duomenimis, Å¡alių dukrai Å¡iuo metu Å¡eÅ¡eri metai, mergaitė gyvena su motina, su tėvu nebendrauja nuo 2012 m. gruodžio mėn. Atsakovė teigia, kad dukra nenori susitikti su tėvu, jo bijo, atsisako kalbėti telefonu, tapo labai nervinga, jautri.

Å ias aplinkybes patvirtina Klaipėdos miesto Å¡eimos ir vaiko gerovės centro pateikti duomenys, iÅ¡ kurių matyti, kad atsakovė su dukra lanko psichologo konsultacijas, kurių metu pastebėta, kad mergaitė vengia pokalbių apie tėvÄ , tėvÄ menkai prisimena, neturi su juo emocinio ryÅ¡io ir saugiausiai jaučiasi su motina. Vaikų ir paauglių psichiatrės pateikti medicininiai dokumentai taip pat patvirtina, kad Å¡alių dukra nenori bendrauti su tėvu, jo bijo (t. 2, b. l. 120–121). Vaikų teisių apsaugos skyriaus 2014-07-22 pateiktoje iÅ¡vadoje nurodyta, kad dukros ir tėvo tarpusavio ryÅ¡ys smarkiai susilpnėjęs, vaikas reiÅ¡kia stiprias neigiamas emocijas dėl tėvo (t. 2, b. l. 117–118).

IeÅ¡kovas neneigia, kad nuo 2012 m. gruodžio mėn. su dukra nebendrauja, apsilankymo pas psichologÄ , pas kurį lankosi jo dukra, metu prašė padėti atkurti su dukra nutrÅ«kusį ryšį. Å ių aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, kad Å¡iuo metu ieÅ¡kovo ir dukros tarpusavio ryÅ¡iai yra labai silpni, emocinis ryÅ¡ys nutrÅ«kęs, todėl teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad vaiko ir tėvo ryÅ¡ys yra stiprus.Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad vaiko ir tėvo santykiai gan ilgÄ laikÄ buvo nutrÅ«kę, tarp jų socialiniai ryÅ¡iai labai silpni, mergaitės iÅ¡reikÅ¡tÄ nenorÄ ir vengimÄ bendrauti su tėvu, atsižvelgdama į vaiko jaunÄ amžių, į Vaikų teisių apsaugos skyriaus pateiktÄ iÅ¡vadÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka, t. y. vaiko palikimas su nakvyne visÄ savaitgalį pas ieÅ¡kovÄ jai nežinomoje svetimoje aplinkoje, gali mergaitei sukelti didelį stresÄ , nerimÄ , įtampÄ ir Å¡iuo metu neatitinka vaiko interesų.

Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nutrÅ«kęs vaiko ir tėvo tarpusavio ryÅ¡ys nėra priežastis riboti vaiko bendravimÄ su skyrium gyvenančiu tėvu, prieÅ¡ingai, vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama iÅ¡laikyti, atkurti, jei jis yra nutrÅ«kęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu, nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rÅ«pestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstÅ«s. Abiejų tėvų tikslas turi bÅ«ti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, Å¡alių dukra turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o atsakovė, pas kuriÄ gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti ieÅ¡kovui bendrauti su dukra, prieÅ¡ingai, ji turi imtis visų pastangų, kad nutrukę dukros ir tėvo santykiai bÅ«tų atkurti, kad Å¡alių dukra jaustų bendrÄ ir vienodÄ abiejų tėvų globÄ ir rÅ«pestį.

Teisėjų kolegijos nuomone, siekiant atkurti nutrÅ«kusį tėvo ir vaiko socialinį ir emocinį ryšį bÅ«tina nustatyti dažnesnį tėvo ir vaiko bendravimÄ , tačiau trumpesnį bendravimo laikÄ . Apeliantės nurodytos aplinkybės apie ieÅ¡kovo padarytus administracinės teisės pažeidimus bei jo teistumÄ neįrodo, kad ieÅ¡kovas kaip tėvas netinkamai elgiasi su dukra ir kad jo elgesys kelia grėsmę vaiko gerovei, sveikatai, saugumui. Byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų netinkamai elgęsis su dukra, o tai, kad ieÅ¡kovo ir atsakovės santykiai yra įtempti ir tarp jų pačių nuolat kyla konfliktų, nėra pagrindas riboti dukros bendravimÄ su skyrium gyvenančiu tėvu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė, bÅ«dama nuolat su dukra, turi siekti atkurti nutrÅ«kusius vaiko santykius su tėvu, skatinti dukrÄ bendrauti su tėvu, o ne siekti, kad vaiko ir tėvo santykiai bÅ«tų minimalÅ«s. Kiekvienas vaikas pilnavertį gyvenimÄ gali turėti tik bendraudamas su abiem tėvais, nepriklausomai nuo to, kad tėvai tarpusavyje nesutaria bei gyvena skyrium. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas nagrinėjam Å¡alių ginčui svarbias faktines aplinkybes bei byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai atskleidė bendravimo su vaiku tvarkos turinį ir nustatė netinkamÄ Å¡alių dalyvavimo auklėjant dukrÄ ir bendravimo su ja tvarkÄ , kuri Å¡iuo metu neatitinka Å¡alių nepilnamečio vaiko interesų.

Siekiant palaipsniui atkurti tėvo ir vaiko nutrÅ«kusius tarpusavio santykius, sustiprinti tėvo ir vaiko emocinį ryšį, kartu užtikrinti ir nepilnamečio vaiko bei jo tėvo teisių į bendravimÄ galimybę, saugant vaiko interesus, tikslinga nustatyti tokiÄ bendravimo tvarkÄ : ieÅ¡kovas bendrauja su dukra kiekvienÄ Å¡eÅ¡tadienį ir sekmadienį po tris valandas, kurios patenka į intervalÄ nuo 12.00 val. iki 18.00 val. Kad Å¡alių dukra patirtų kuo mažiau streso ir įtampos, Å¡iuo metu bÅ«tina, kad Å¡alių susitikimuose dalyvautų ir atsakovė.

Atsižvelgiant į tai, kad Å¡alių dukrai ieÅ¡kovo gyvenamoji vieta, aplinka, buities sÄ lygos nėra pažįstamos, todėl siekiant, kad vaikas priprastų prie naujos aplinkos, galėtų joje saugiai jaustis, žaisti, ilsėtis, susipažinti ir užmegzti ryÅ¡ius su ieÅ¡kovo tėvais ir kartu gyvenančiais giminaičiais ir tarp jų susiformuotų glaudesni santykiai, tikslinga nustatyti, kad Å¡alių dukra su tėvu kas antrÄ savaitgalį bendrauja jo gyvenamojoje vietoje. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad pas ieÅ¡kovÄ bÅ«tų netinkamos sÄ lygos vaikui su tėvu bendrauti, ieÅ¡kovo giminaičiai darytų neigiamÄ Ä¯takÄ vaikui ar bÅ«tų prieÅ¡iÅ¡kai nusiteikę jos atžvilgiu.

Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, formuojamÄ teismų praktikÄ bei nepilnamečio vaiko interesus, aptarta bendravimo tvarka yra labiau atitinkanti nepilnamečio vaiko interesus, Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , tai yra, nepažeidžianti nei motinos, nei tėvo interesų. Kartu kolegija pažymi, kad santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobÅ«džio, todėl pasikeitus aplinkybėms, sustiprėjus Å¡alių dukros ir ieÅ¡kovo socialiniams ryÅ¡iams, vaikui pripratus prie ieÅ¡kovo gyvenamosios aplinkos, kiekvienas iÅ¡ tėvų turės teisę kreiptis į teismÄ dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.IÅ¡dėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su dukra tvarkÄ , neteisingai taikė ir aiÅ¡kino materialines teisės normas, nesivadovavo prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, todėl teismo sprendimo dalis dėl bendravimo tvarkos keistina, kitos sprendimo dalys paliktinos nepakeistos (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 331 straipsniu, n u t a r i a : pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-06-27 sprendimo dalį dėl bendravimo su vaiku tvarkos ir jÄ iÅ¡dėstyti taip: nustatyti, kad ieÅ¡kovas A. J. bendrauja su dukra V. J. kiekvienÄ Å¡eÅ¡tadienį ir sekmadienį po tris valandas pasirinktinai, kurios patenka į intervalÄ nuo 12.00 val. iki 18.00 val. VienÄ savaitgalį ieÅ¡kovas A. J. su dukra V. bendrauja ieÅ¡kovo gyvenamojoje vietoje, kitÄ savaitgalį – atsakovės M.

J. gyvenamojoje vietoje. IeÅ¡kovo A. J. gyvenamojoje vietoje A. J. bendrauja su dukra V. dalyvaujant jos motinai M. J.. Atsakovės M. J. gyvenamojoje vietoje ieÅ¡kovas A. J. bendrauja su dukra V. jos motinai M. J. nedalyvaujant.Apie numatomÄ bendrauti su dukra konkretų laiko intervalÄ ieÅ¡kovas privalo informuoti atsakovę telefonu likus vienai dienai iki bendravimo su dukra dienos. Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas. Kolegijos pirmininkė                                                     Alona Romanovienė Kolegijos teisėjos                                                    Raimonda Andrulienė                                                                               Albina Pupeikienė                                                                              Â