2013-06-12 Nr. AB-2702-3-63-3-00407-2011-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Apeliacinės instancijos teismo

Administracinė byla Nr. P662-127/2013

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00407-2011-0

Procesinio sprendimo kategorija 80.3; 80.13

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. birželio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. N. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A520-2266/2012 pagal pareiškėjo E. N. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas E. N. (toliau – ir pareiškėjas) prašymu, kurį patikslino, kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos apskrities VPK, atsakovas) viršininko 2011 m. lapkričio 14 d. įsakymą Nr. 30-TE-594 (toliau – ir Įsakymas), kuriuo jam paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. vasario 9 d. sprendimu pareiškėjo E. N. prašymą atmetė kaip nepagrįstą ir Klaipėdos apskrities VPK Įsakymą paliko nepakeistą.

Nurodė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalis ir aptarė pareiškėjo eitas pareigas. Išdėstė Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo pareigybės aprašyme ir Kriminalinės policijos skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigybės aprašyme numatytas funkcijas. Įvertino tai, kad Klaipėdos apskrities VPK viršininko 2010 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 30-V-16 bei 2011 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 30-V-300 pareiškėjui, kaip Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjui, buvo pavesta papildomai vykdyti šiuose įsakymuose nurodytas Šilutės rajono PK KPS vyriausiojo tyrėjo pareigybės aprašyme numatytas funkcijas. Nurodė Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Vidaus tarnybos statutas, Statutas) 26 straipsnį ir vertino, jog nustatant Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2011 m. lapkričio 4 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 5-IL(S)-20(VS) (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada) teisinę reikšmę būtina vadovautis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) nuostatomis. Nustatė, jog Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. 5-V-812 buvo sudaryta komisija Šilutės rajono policijos komisariate tarnybiniam patikrinimui atlikti (toliau – ir komisija), 2011 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. 5-V-890 komisijos sudėtis papildyta, komisijos tarnybiniam patikrinimui atlikti pirmininku paskirtas G. P.. Nustatė, jog tarnybinis patikrinimas pradėtas 2011 m. rugsėjo 9 d., pratęstas 2011 m. spalio 5 d. ir užbaigtas 2011 m. lapkričio 4 d.

Pažymėjo, jog Tarnybinio patikrinimo išvados neįslaptintoje dalyje nurodyta, kad E. N. nesilaikė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas) 14.1 punkto nuostatų bei tyčiniais veiksmai pažeidė jo veiklą reglamentuojantį įslaptintą teisės aktą.

Teismas, remdamasis posėdyje apklausto liudytojo G. P. parodymais, nustatė, kad pareiškėjas pažeidė Lietuvos policijos generalinio komisaro, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus, Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos vado 2010 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 5-V(S)-95(KF)17VS-2(KF)/V-7(KF)/1RN-11(KF) patvirtintos instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 44, 52.2 bei 54.4 punktų nuostatas bei nesilaikė Etikos kodekso 14.1 punkto reikalavimų. Pabrėžė, jog ši Instrukcija turi žymą „Konfidenciali“, nurodė Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 5 straipsnio 4 dalį.

Taip pat nustatė, jog liudytojas parodė, kad minėti Instrukcijos punktai yra skirti pagal Operatyvinės veiklos įstatymą numatytam agentūriniam metodui taikyti, vykdant operatyvinę veiklą, o liudytojas G. P. parodė, jog patikrinimo metu buvo nustatyta, kad E. N. neužtikrino konfidencialumo vykdant operatyvinę veiklą, taip pat pažeidė kitus aktus, kurie reglamentuoja konkrečiai agentūrinį metodą. Teismas įvertino tai, kad Klaipėdos apskrities VPK viršininko įsakymu E. N. nuo 2011 m. balandžio 27 d. suteiktos papildomos funkcijos, t. y. organizuoti pareigūnų vykdomą operatyvinę veiklą, atsakyti už tinkamą apskaitą, užtikrinti ir atsakyti už slaptųjų bendradarbių įgijimą ir išdėstymą, taip pat tai, kad E. N. 2011 m. liepos mėnesį laikinai ėjo Šilutės policijos PK KPS viršininko pareigas.

Teismas atsižvelgė į liudytojo G. P. parodymus, kad pareiškėjas pažeidė ir pareigūno etiką elgtis sąžiningai ir dorai, t. y. turėjęs matyti ir tyčia nepamatęs, kad vykdoma neteisėta veika, teisės pažeidimai, nesiėmė veiksmų šiems pažeidimams užkirsti. Teismas nustatė, jog griežtą nuobaudą lemia tai, kad paminėti veiksmai buvo padaryti tyčia ir tęsėsi ilgą laiką; taip pat buvo grėsmės dėl aplaidaus elgesio operatyvinės veiklos metodais. Pažymėjo, jog taikant agentūrinį metodą nebuvo įforminta dalis informacijos, kuri turėjo būti įforminta, paskleisti duomenys galėjo sukelti didelį rezonansą ir padaryti žalą policijos įvaizdžiui.

Nustatė, kad siūlant skirti nuobaudą, buvo įvertinta visa situacija, kurios metu paaiškėjo, jog policijos komisariato padėtis tampa nekontroliuojama, pareigūnai tampa įtariamųjų, laikomų areštinėje, įkaitais, nes policijos pareigūnai pradėjo vykdyti jų užgaidas; įvertinus visą kompleksą pažeidimų, buvo siūloma skirti griežtą papeikimą.

Teismas pažymėjo tai, kad Klaipėdos apskrities VPK Šilutės rajono policijos komisariato 2011 m. spalio 14 d. pažyma Nr. 30-94-S-13158 „Dėl informacijos pateikimo“ įrodo, jog areštinėje agentai buvo laikomi pažeidžiant Instrukcijoje numatytą tvarką, o pareiškėjui buvo priskirta funkcija – užtikrinti slaptų bendradarbių išdėstymą. Teismas nustatė, jog iš M. K. 2011 m. spalio 6 d. paaiškinimo matosi, jog areštinėje laikomiems žmonėms buvo žinoma, kuris iš suimtųjų bendradarbiauja su policijos pareigūnais; minėtas liudytojas nurodė, kad jam asmeniškai buvo žinoma, jog <...> A. J. bendradarbiauja su pareiškėju. Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad 2011 m. birželio 3 d. Šilutės areštinės kameroje sulaikytiems asmenims vartojant alkoholinius gėrimus tarp E. B. ir E. F. įvyko konfliktas, kurio metu E. B. sumušė E. F., E. F. peiliu dūrė E. B. ir D. O. į ranką bei pažastį. Teismo nuomone, iš D. O. paaiškinimo matyti, kad jis buvo parašęs pareiškimą dėl sužalojimo, tačiau E. N. įkalbėjo nurodyti, jog susižalojo pats. S. M. (E. B. sugyventinė) 2011 m. rugsėjo 20 d. paaiškinime nurodė, jog E. B. pasakė nerašysiąs pareiškimo dėl sužalojimo, nes E. N. užtikrino, kad jei nebus rašomas pareiškimas, bus sudarytos geresnės sąlygos, o jei toks pareiškimas bus parašytas – sąlygos bus nepakenčiamos, taip pat liudytoja nurodė pati telefonu kalbėjusi su E. N. apie šią situaciją, tačiau jai buvo liepta nesikišti. Teismas taip pat nustatė, jog 2011 m. birželio 6 d. E. B. ir 2011 m. birželio 7 d. D. O. parašė paaiškinimus nurodydami, kad susižalojo patys, todėl Šilutės rajono PK KPS tyrėjo 2011 m. birželio 7 d. nutarimu pasiūlyta ikiteisminio tyrimo nepradėti.

Teismas, vertindamas neišslaptintą tarnybinio patikrinimo medžiagą kartu su vieša tarnybinio patikrinimo medžiaga, t. y. remdamasis visų įrodymų visuma, darė išvadą, kad pareiškėjas padarė tarnybinį pažeidimą, už kurį jam paskirta tarnybinė nuobauda. Nurodė Tvarkos 17 punktą ir pripažino pagrįstu pareiškėjo teiginį dėl pranešimo termino pažeidimo, kadangi nustatė, jog tarnybinis patikrinimas pradėtas 2011 m. rugsėjo 9 d., tačiau pareiškėjui tarnybinis pranešimas surašytas tik 2011 m. spalio 5 d., t. y. pažeidus Tvarkos 17 punkte nurodytą terminą. Teismas nurodė Tvarkos 16 punktą ir nenustatė minėtame punkte numatytų pareiškėjo teisių suvaržymo. Nurodė, kad pareiškėjas tarnybinio patikrinimo metu neteikė paaiškinimo, o teismo posėdyje paaiškino, kad dėl pirmojo pranešimo (t. y. 2011 m. spalio 5 d.) paaiškinimo neteikė, nes buvo nustatytas trumpas terminas, taip pat tuo metu vyko patikrinimas. Teismas pareiškėjo nurodytos priežasties nevertino kaip trukdymo teikti paaiškinimą, nes ir dėl 2011 m. spalio 18 d. pranešimo pareiškėjas paaiškinimo neteikė, nenurodydamas jokių priežasčių. Nustatė, kad pareiškėjas su visa tarnybinio patikrinimo medžiaga buvo supažindintas 2011 m. lapkričio 17 d. ir šią aplinkybę patvirtino savo parašu, o Klaipėdos apskrities VPK Vidaus tyrimų poskyrio 2011 m. lapkričio 30 d. raštas Nr. 30-S-13756 įrodo, kad pareiškėjas 2011 m. gruodžio 2 d. susipažino su neįslaptinta tarnybinio patikrinimo metu surinkta medžiaga.

Teismas nustatė, jog, pareiškėjo teigimu, 2011 m. spalio 18 d. pranešime apie tarnybinį nusižengimą jam buvo nurodyta, kad tarnybinius nusižengimus jis padarė nuo 2010 metų pradžios iki 2011 m. spalio 7 d., todėl jis abejoja, ar nuo pažeidimo padarymo nėra praėjęs vienerių metų laikotarpis. Teismas rėmėsi Statuto 26 straipsnio 3 dalimi, Tvarkos 29 punktu. Nustatė, jog nagrinėjamu atveju Tarnybinio patikrinimo išvada buvo patvirtinta 2011 m. lapkričio 7 d. ir tarnybinė nuobauda pareiškėjui skirta 2011 m. lapkričio 14 d., t. y. nepažeidžiant įstatyme nustatytų terminų. Kadangi visos svarbios aplinkybės tarnybinio patikrinimo metu buvo ištirtos, teismas darė išvadą, kad Tvarkos 17 punkte nurodyto termino tarnybiniam pranešimui surašyti pažeidimas nedaro įtakos skirtos nuobaudos teisėtumui ir pagrįstumui.

Nurodė, jog iš pateiktos charakteristikos matyti, kad E. N. vidaus tarnyboje dirba daugiau nei 17 metų: per tarnybos laikotarpį baustas 4 kartus ir skatintas 19 kartų. Nustatė, jog nuobaudos rūšį lėmė tai, kad veiksmai buvo padaryti tyčia, tęsėsi ilgą laiką, atsižvelgta į sukeltus padarinius. Įvertinęs įstatyme įvardytas aplinkybes, apibūdinančias pareiškėjo asmenybę ir padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, teismas pripažino, kad jam paskirta nuobauda nėra per griežta.

Pareiškėjas E. N. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio 2012 m. vasario 9 d. teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

II. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. gruodžio 3 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė.

Teismas nurodė Statuto 26 straipsnio 1 dalį ir aptarė byloje nustatytas faktines aplinkybes, išdėstė pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjas E. N. neužtikrino konfidencialumo vykdant operatyvinę veiklą, taip pat pažeidė aktus, kurie reglamentuoja konkrečiai agentūrinį metodą, pažeidė Instrukcijos 44, 52.2 bei 54.4 punktų nuostatas bei nesilaikė Etikos kodekso 14.1 punkto reikalavimų. Nurodė Etikos kodekso 14.1 punktą ir pažymėjo, kad netinkamas pareiškėjo, kaip policijos pareigūno, elgesys yra įrodytas tarnybinio patikrinimo metu surinktais duomenimis, kurie apibendrinti Tarnybinio patikrinimo išvadoje. Šių įrodymų visuma, kolegijos manymu, duoda pakankamą pagrindą padaryti išvadą, kad pareiškėjas elgėsi netinkamai, priešingai tarnybos interesams ir tokie jo veiksmai akivaizdžiai kirtosi su visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Pažymėjo, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijų teismams susipažinti ir vertinti buvo pateikta įslaptinta medžiaga. Tokie slapti duomenys, kaip vieninteliai kaltinantys įrodymai, atsižvelgiant į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, negalėtų lemti tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrįstumo. Tačiau šiuo atveju taip nėra. Įslaptinta medžiaga yra ne vienintelė, lemianti tokio pobūdžio padarinių atsiradimą – tarnybinės nuobaudos – griežto papeikimo – skyrimą pareiškėjui. Įvertinęs bylos medžiagą (G. P. parodymus, S. M., D. O., M. K. paaiškinimus, kitus rašytinius įrodymus, tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes), t. y. įvertinęs neišslaptintą tarnybinio patikrinimo medžiagą kartu su vieša tarnybinio patikrinimo medžiaga, remdamasis įrodymų visuma, pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, kad pareiškėjas padarė tarnybinį pažeidimą, už kurį jam paskirta tarnybinė nuobauda. Tai reiškia, kad tiek įslaptintų, tiek neslaptų (aptartų anksčiau) įrodymų visuma sudarė pagrindą konstatuoti, jog tarnybinė nuobauda skirta pagrįstai.

Teisėjų kolegija nurodė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 1 ir 3 dalis, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2007 m. gegužės 15 d. nutarimą, ABTĮ 57 straipsnio 6 dalį. Patikrinusi byloje esančių įrodymų įvertinimą, kolegija nenustatė pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis įrodymų įvertinimo išvadomis. Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros bei paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėjų kolegija pažymėjo, jog kadangi visos svarbios aplinkybės tarnybinio patikrinimo metu buvo ištirtos, pirmosios instancijos teismas tinkamai darė išvadą, kad Tvarkos 17 punkte nurodyto termino tarnybiniam pranešimui surašyti pažeidimas nedaro įtakos skirtos nuobaudos teisėtumui ir pagrįstumui.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjo ne visus pareiškėjo prašyme minimus faktus. Teigė, jog savo prašyme pareiškėjas kaip įrodymą, kad nepadarė pažeidimų, iki 2011 m. gegužės 2 d. prašė teismo išreikalauti Lietuvos kriminalinės policijos biuro Operatyvinės veiklos 1-os valdybos parengtą 2011 m. gegužės 5 d. ataskaitą Nr. 38-5-S7-224 KF, tačiau teismas visiškai sprendime nekonstatavo, ar tai buvo nagrinėta. Pažymėta, jog apeliacinės instancijos teismui ši ataskaita buvo pateikta ir teisėjų kolegija, su ja susipažinusi, konstatavo, kad joje nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo vertinti kitaip pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas.

Teisėjų kolegija darė išvadą, jog į pagrindinius pareiškėjo argumentus atsakyta, išvados darytos atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą ir nustatytas aplinkybes, teismo sprendimas pagrįstas, pakankamai motyvuotas, nuoseklus, išsamus, todėl pareiškėjo prašymas dėl šio sprendimo naikinimo atmestinas. Be to, nenustačius esminių skundžiamo Įsakymo priėmimo procedūrų pažeidimų, darytina išvada, kad nėra pagrindo skundžiamo Įsakymo naikinti remiantis pareiškėjo nurodytu ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Teismas nustatė, kad pareiškėjas su visa tarnybinio patikrinimo medžiaga buvo supažindintas 2011 m. lapkričio 17 d. ir šią aplinkybę patvirtino savo parašu, o Klaipėdos apskrities VPK Vidaus tyrimų poskyrio 2011 m. lapkričio 30 d. raštas Nr. 30-S-13756 įrodo, kad pareiškėjas 2011 m. gruodžio 2 d. susipažino su neįslaptinta tarnybinio patikrinimo metu surinkta medžiaga.

III. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2013 m. balandžio 8 d. gautas pareiškėjo E. N. prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I-164-162/2012 (Nr. A520-2266/2012), vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 ir 12 punktais.

Prašyme nurodo, kad pareiškėjui Įsakymą apskundus teismui jau teisminio nagrinėjimo metu atsakovas Klaipėdos apskrities VPK naudodamas tuo pat metu teisme nagrinėtą dokumentą –Tarnybinio patikrinimo išvadą – kreipėsi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Centrinę specialių ekspertų komisiją (toliau – ir CSEK) dėl leidimo dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija žyma „Visiškai slaptai“ panaikinimo. Tokiu būdu teismui nežinant bylos nagrinėjimo metu naudojant Statuto 26 straipsnio tvarka parengtą dokumentą buvo kuriamos prielaidos ir būdai sukurti situaciją, kuriai esant galėtų atsirasti pasekmės, numatytos Statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punkte. CSEK 2012 m. spalio 30 d. protokolu Nr. 1-8RN-2(KF) suformulavus naują išvadą, pagrįstą tik teisme tuo metu nagrinėta Tarnybinio patikrinimo išvada, buvo priimtas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2012 m. lapkričio 26 d. įsakymas Nr. 1V-841, kuriuo jam buvo panaikintas 2008 m. sausio 11 d. suteiktas leidimas Nr. 57 dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“. Šio įsakymo pagrindu 2012 m. gruodžio 4 d. buvo priimtas Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymas Nr. 85-TE-677 atleisti jį iš Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK KPS vyriausiojo tyrėjo pareigų, kadangi jam įstatymų nustatyta tvarka atimtos specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu. Tokiu būdu Klaipėdos apygardos administracinis teismas, nežinodamas aplinkybių apie atsakovo vykdytus neteisėtus veiksmus, negalėjo visa apimtimi įvertinti tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros teisėtumo ir leido susiformuoti neteisingam teisiniam pagrindui, kai remiantis ta pačia tarnybinio patikrinimo išvada, dėl kurios teisėtumo vyksta teisminis ginčas, jam atsirastų dvigubos neigiamos pasekmės – paskirtas griežtas papeikimas bei iš esmės priimtas sprendimas atleisti jį iš vidaus tarnybos.

Teigia, jog pareiškėjas jau laikomas nebaustu dėl to paties pažeidimo CSEK 2012 m. lapkričio 30 d. protokoliniu nutarimu buvo pripažintas valstybės pasitikėjimą praradusiu pareigūnu ir prarado galimybę dirbti vidaus reikalų sistemoje. Mano, kad Tvarkoje numatyti tikslai nebuvo pasiekti todėl, kad buvo pažeistas šios Tvarkos 34 punktas, kuris numato, jog atsiradus Statuto 53 straipsnio 1 dalies 2-6, 8, 10-11, 13, 17 punktuose numatytiems atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindams, pradėta tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra turi būti nutraukiama, jeigu jos neįmanoma užbaigti minėtų pagrindų atsiradimo dieną <...>. Tarnybinės nuobaudos skyrimo metu buvo vadovaujamasi tarnybinio patikrinimo išvada, kuri konstatavo, kad dėl jo padarytų tarnybinių nusižengimų reikia jį nubausti griežtu papeikimu bei išspręsti klausimą dėl jo turimo leidimo dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija „Visiškai slaptai“ panaikinimo. Iš tarnybinės patikrinimo išvados aiškiai matėsi, kad atsirado Statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punkte numatyti atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindai, todėl remiantis Tvarkos 33 punktu tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra turėjo būti sustabdyta siekiant pirma išspręsti klausimą dėl jo tinkamumo užimamoms pareigoms valstybės tarnyboje ir tada tik po to spręsti, kokią tarnybinę nuobaudą skirti. Šie veiksmai tarnybinės nuobaudos skyrimo proceso metu nebuvo atlikti ir tokiu pagrindu jam, pažeidžiant anksčiau nurodytus teisės aktus, buvo pritaikyta dviguba nuobauda – griežtas papeikimas bei atleidimas iš tarnybos.

Mano, kad iš naujo neįvertinus tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros pažeidimų iš esmės būtų pažeista jo teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, o išvardinti pažeidimai gali turėti esminės įtakos kitiems procesams, nes sužinojęs apie pareiškėjo teismui paduotą skundą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos, atsakovas tyčia slapta ėmėsi papildomų veiksmų, siekdamas apsunkinti jo padėtį ir bet kokiomis priemonėmis atleisti jį iš vidaus reikalų sistemos. To nežinodamas, administracinės bylos Nr. I-164-162/2012 nagrinėjimo metu nekėlė reikalavimo ištirti ir įvertinti ankščiau nurodytus Tvarkos pažeidimus. Teigia, jog įvertindamas šiuos pažeidimus, apie kuriuos bylos nagrinėjimo metu neturėjo jokios informacijos, nagrinėdamas juos kitų reikalavimų ir įrodymų visumos kontekste, teismas galėjo padaryti priešingas išvadas ir priimti kitokius sprendimus. Kadangi su įsakymais, kuriais jam buvo panaikintas leidimas dirbti su įslaptinta informacija bei jis buvo atleistas iš vidaus reikalų sistemos, buvo supažindintas tik įsiteisėjus Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimui, pagal teismų kompetenciją buvo privestas minėtus sprendimus apskųsti atskirai. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-1828-473/2013 priėmė sprendimą atmesti skundą. Šiame sprendime teismas visiškai nenagrinėjo naujai išaiškėjusių aplinkybių dėl galimo Tvarkoje numatytų normų nevykdymo, o priimdamas sprendimą rėmėsi tik Tarnybinio patikrinimo išvada, todėl tarp tarnybinės nuobaudos paskyrimo jam ir leidimo dirbti su įslaptinta informacija panaikinimo yra prejudicinis ryšys. Kadangi ta pati Tarnybinio patikrinimo išvada dėl to paties tarnybinio nusižengimo negali lemti dviejų viena kitai prieštaraujančių neigiamų pasekmių atsiradimo, turi būti tiksliai ir aiškiai nustatyta, ar yra pagrindai šiam ryšiui atsirasti, o to negalima padaryti neatnaujinus proceso.

Pažymi, jog atsirado teisminė praktika (Lietuvos vyriausiojo teismo 2013 m. kovo 21 d. sprendimas Nr. A662-437/2013), kuri pasisakė dėl Tarnybinio patikrinimo išvadoje išdėstytų aplinkybių tikrumo. Dėstomoji šio sprendimo dalis aiškiai įrodo, kad liudytojas G. P. žinomai melagingai galėjo pateikti įrodymus, dėl kurių buvo nulemtas teismo sprendimas. Teigia, jog tik atnaujinus procesą bus galima viename teisme išspręsti vientisą bylą ir panaikinti prejudicinius ryšius, nulemiančius kitus teisminius procesus. Neatnaujinus proceso nėra galimybės išspręsti, ar taikant nuobaudos skyrimo procedūrą nebuvo pažeistos Tvarkos 34 punkto normos, nes kituose teisminiuose procesuose šių faktų tirti nėra galimybių dėl teismų prašymų nagrinėjimo ribų.

Taip pat mano, kad šios bylos atnaujinimas galėtų suformuoti teisingą teisminę praktiką dėl galimybės skirti pagrindinę ir alternatyvią nuobaudą. Pagrindai skirti papildomas bausmes ar nuobaudas nėra suformuluoti Statute, Valstybės tarnybos ir paslapčių įstatyme ar Tvarkoje, todėl atsiranda teisinė spraga dėl dvigubų nuobaudų taikymo. Atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens pasisakymai, kad leidimo dirbti su slapta informacija panaikinimas nėra nuobauda, nepagrįsti, nes tokio sprendimo pasekmėms Statute nenumatyta jokia kita alternatyva, tik kaip atleidimas iš vidaus tarnybos, o atleidimas šiuo pagrindu kitų valstybės institucijų, net nereikalaujančių galimybės dirbti su valstybės ir tarnybos paslaptimis, yra traktuojamas kaip atleidimas dėl neigiamų pasekmių. Vienodos teisinės praktikos suformavimas reikalingas, kad būtų užkirstos galimybės atsiradimui prejudicinių ryšių, kurie neleidžia šiuo metu jam imtis visų gynybos priemonių ir aiškiai pažeidžia jo teises į teisingą teismą, kadangi jis atleistas iš tarnybos nesant jo atžvilgiu galiojančios nuobaudos, ir aiškiai išsakytų terminus, per kuriuos turėtų būti išspręstas leidimo dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo terminų klausimas. Pažymi, jog laikytina, kad terminas prašymui dėl bylos atnaujinimo skaičiuotinas nuo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 18 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. 1-1828-473/2013 priėmimo.

Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo mano, kad pagrindo atnaujinti procesą nėra.

Nurodo, jog tarnybinės nuobaudos skyrimo metu pagrindo nutraukti bei kliūčių užbaigti procedūrą E. N. skirti tarnybinę nuobaudą nebuvo. E. N. nurodomos išvados yra ne kokios nors atskiros ginčui reikšmingos aplinkybės, o tik faktinių aplinkybių vertinimas, kuris teismui neturi prejudicinės galios, nes teismas bylai reikšmingus faktinius duomenis įvertina pats, pagal savo vidinį įsitikinimą (ABTĮ 57 straipsnio 6 dalis). Kaip matyti iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nutarties, argumentai dėl išduoto leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija netgi neturėjo įtakos tarnybinės nuobaudos ginčo išsprendimui. Vadinasi, atitinkami pareiškėjo prašymo motyvai negalėtų pakeisti byloje padarytų išvadų. Pažymi, jog E. N. nepateikė įrodymų, jog nagrinėjamoje byloje yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme, todėl pagrindo atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatytu pagrindu nėra.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Pareiškėjo E. N. prašymas netenkintinas.

Proceso atnaujinimas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, kurios tikslas užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių. Atsižvelgiant į tokią proceso atnaujinimo instituto paskirtį, ABTĮ gana detaliai reglamentuoja proceso atnaujinimo procedūrą, kuri vykdoma griežtai laikantis nustatytų sąlygų ir tvarkos.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog proceso atnaujinimo pagrindai teismų turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas byloje Brumarescu v. Rumunija (bylos Nr. 28342/95), 2002 m. liepos 25 d. sprendimas byloje Sovtransavto Holding v. Ukraina (bylos Nr. 48553/99), 2007 m. kovo 1 d. sprendimas byloje Sypchenko v. Rusija (bylos Nr. 38368/04), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P662-241/2012). Taigi visais atvejais analizuojant klausimą dėl proceso atnaujinimo turi būti atsižvelgiama į bendruosius principus, tokius kaip protingumas, sąžiningumas, koncentruotumas, ekonomiškumas ir kt. Proceso atnaujinimo institutas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti teismo priimtų sprendimų vykdymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P492-54/2013).

Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu (naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu), argumentuoja, jog Klaipėdos apygardos administracinis teismas nežinodamas aplinkybių apie atsakovo vykdytus neteisėtus veiksmus negalėjo tinkamai įvertinti tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros teisėtumo ir leido susiformuoti neteisingam teisiniam pagrindui, kai remiantis ta pačia tarnybinio patikrinimo išvada, dėl kurios teisėtumo vyksta teisminis ginčas, jam atsirastų dvigubos neigiamos pasekmės – paskirtas griežtas papeikimas bei iš esmės priimtas sprendimas atleisti jį iš vidaus tarnybos pagal neigiamus požymius, užkertančius kelią toliau dirbti vidaus reikalų sistemoje. Kaip naujai paaiškėjusias aplinkybes pareiškėjas įvardija Tvarkos 34 ir 33 punktų pažeidimus, pareiškėjo teigimu, tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra turėjo būti sustabdyta siekiant išspręsti klausimą dėl pareiškėjo tinkamumo užimamoms pareigoms valstybės tarnyboje.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis laikytinos tik tokios, dėl kurių ginčijami teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia, be to, jos turi atitikti ir šiuos kriterijus: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą ar nutartį; 2) aplinkybės nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylą nagrinėjant iš esmės; 3) apie šias aplinkybes pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) jos turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas (2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525–150/2010, 2011 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P438–58/2011, 2012 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P63–44/2012). Tam, kad aplinkybės galėtų būti laikomos naujai paaiškėjusiomis, jos turi būti faktinio pobūdžio ir turi patekti į nagrinėjamos bylos įrodinėjimo dalyką. Procesinio pobūdžio faktus sudarančios tam tikros aplinkybės (pvz., tikras arba tariamas neinformavimas apie teismo posėdį apeliacinės instancijos teisme) negali būti siejamos su naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme (2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P858-68/2012).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodomos kaip naujai paaiškėjusios esminės aplinkybės – Tvarkos 34 ir 33 punktų pažeidimai, tai, jog tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra turėjo būti sustabdyta siekiant išspręsti klausimą dėl pareiškėjo tinkamumo užimamoms pareigoms valstybės tarnyboje, – vertintini kaip procesinio pobūdžio faktai, todėl, atsižvelgiant į anksčiau nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pareiškėjo prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės nevertintinos kaip naujai paaiškėjusios ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme ir sudarančios pagrindą atnaujinti procesą. Pastebtina, jog net ir teismui konstatavus atsakovo padarytą procedūrinį pažeidimą, tai nepakeistų bylos baigties. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašyme dėl proceso atnaujinimo išdėstyta argumentacija dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių nepatvirtina minėto proceso atnaujinimo pagrindo buvimo. Prašymą dėl proceso atnaujinimą nagrinėjančios teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas nepateikė jokių naujų aplinkybių, kurios galėtų turėti kokios nors reikšmės administracinės bylos Nr. A520-2266/2012 baigčiai.

Pažymėtina, jog bylos, kurios atnaujinimo siekia pareiškėjas, nagrinėjimo dalykas – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2011 m. lapkričio 14 d. įsakymo Nr. 30-TE-594, kuriuo jam paskirta tarnybinė nuobauda (griežtas papeikimas), teisėtumas ir pagrįstumas, todėl pareiškėjo argumentai dėl jo atleidimo iš vidaus tarnybos ir leidimo dirbti su slapta informacija panaikinimo bei jo siekis atnaujinus procesą šioje byloje išspręsti klausimus dėl pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos ir leidimo dirbti su slapta informacija panaikinimo, laikytini nesusijusiais su bylos, kurios atnaujinimo siekia pareiškėjas, nagrinėjimo dalyku. Pažymėtina, jog 2012 m. gruodžio 4 d. priimto Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymo Nr. 85-TE-677 atleisti pareiškėją iš Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK KPS vyriausiojo tyrėjo pareigų teistumo ir pagrįstumo klausimas yra nagrinėjamas Klaipėdos apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. I-350-162/2013, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 18 d. sprendimu administracinėje byloje, kurioje pareiškėjas prašė panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2012 m. lapkričio 26 d. įsakymą Nr. 1V-841 dėl leidimo dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, pareiškėjo skundas atmestas.

Įvertinus pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą, kuriame jis teigia, jog neįvertinus tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros pažeidimų iš esmės būtų pažeista jo teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, jog liudytojas G. P. žinomai melagingai galėjo pateikti įrodymus, darytina išvada, jog pareiškėjas siekia, kad jo byla būtų pakartotinai išnagrinėta apeliacine tvarka, tačiau ABTĮ IV skyrius, reglamentuojantis proceso administracinėse bylose atnaujinimą, nesuteikia Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui įgaliojimų sprendžiant prašymą dėl proceso atnaujinimo iš naujo nagrinėti bylą iš esmės, tokia procedūra negali būti tapatinama su apeliaciniu procesu, čia tik patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sukeltų pagrįstų abejonių dėl byloje priimtų teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P502–187/2010, 2011 m. rugpjūčio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P858–149/2011 ir kt.). Taip pat pastebėtina, jog pareiškėjas, teigdamas, kad liudytojas G. P. žinomai melagingai galėjo pateikti įrodymus, negrindžia proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir nepateikia įrodymų, jog įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra nustatyti žinomai melagingi liudytojo parodymai.

Pareiškėjas proceso atnaujinimą grindžia ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu (kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatytu pagrindu galima tik tuomet, kai bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios, jas vertinant ir nustatytoms aplinkybėms taikant atitinkamas teisės normas priimti skirtingi procesiniai sprendimai (2011 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P143–127/2011, 2012 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P602–71/2012). Procesas, siekiant užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą, turėtų būti atnaujinamas tada, kai dėl galbūt skirtingo teisės normų aiškinimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, nes priešingu atveju nepagrįstai būtų trikdomas įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas (2010 m. gegužės 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P662–54/2010, 2011 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P502–19/2011). Pareiškėjui tvirtinant, kad teismų praktika yra nevienoda, nukrypta nuo vieningos praktikos pirmiausia būtina nurodyti procesinius sprendimus, kuriose atitinkamas klausimas spręstas skirtingai, nes jokio naujo teismo precedento sukūrimo ar argumentavimo negali lemti atsitiktiniai (teisės atžvilgiu) veiksniai. Nėra būtina, kad nutartys būtų paskelbtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje (2010 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P662–19/2010).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teigia, jog šios bylos atnaujinimas galėtų suformuoti teisingą teisminę praktiką dėl galimybės skirti pagrindinę ir alternatyvią nuobaudą, tačiau nenurodo teismo praktikos, kuri būtų nevieninga, ar nuo kurios būtų nukrypta, todėl atsižvelgiant į anksčiau pateiktą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką sprendžiant klausimus dėl proceso atnaujinimo darytina išvada, jog pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu yra nepagrįstas.

Remiantis išdėstytais argumentais, darytina išvada, kad procesas administracinėje byloje Nr. A520-2266/2012 negali būti atnaujintas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 ir 12 punktų pagrindais.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. N. prašymo netenkinti ir atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A520-2266/2012 pagal pareiškėjo E. N. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Vaida Urmonaitė-Maculevičienė Skirgailė Žalimienė