aaaeeaef-34e4-4c80-94e9-4d510926fcb4 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I1-657-764/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01972-2020-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. sausio 15 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. D. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (iki 2019 m. balandžio 1 d. reorganizacijos – LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius – kalėjimas), dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas S. D. kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K) (nuo 2019 m. balandžio 1 d. reorganizuotas visas teises perduodant Vilniaus pataisos namams (toliau – Vilniaus PN), po 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti už kiekvienÄ mėnesį praleistÄ LukiÅ¡kių TI-K (b. l. 1). PaaiÅ¡kina, kad nuo 2017 m. spalio 30 d. iki 2018 m. vasario mėn. vidurio (tiksli data nenurodoma) buvo kalinamas LukiÅ¡kių TI-K netinkamomis ir orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis.

PareiÅ¡kėjo teigimu, vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamasis plotas buvo per mažas, pareiÅ¡kėjas negalėjo kameroje laisvai judėti. Kameroje įrengtas sanitarinis mazgas ir baldai dar labiau mažino kameros plotÄ . Sanitarinio mazgo įrengimas kamerose žemino pareiÅ¡kėjo garbę ir orumÄ , neužtikrino pareiÅ¡kėjo privatumo, sklido nemalonÅ«s kvapai. PareiÅ¡kėjÄ sanitariniame mazge galėjo stebėti kartu su juo kalintys asmenys bei įkalinimo įstaigoje dirbantys prižiÅ«rėtojai.

Dėl nurodytų netinkamų kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas turėjo kentėti didelius nepatogumus. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 5-10). Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K nuo 2017 m. lapkričio 10 d. iki 2018 m. vasario 7 d. Pagal pareiÅ¡kėjo judėjimo duomenis matyti, kad pareiÅ¡kėjui tenkantis plotas kamerose pilnai atitiko įstatymuose nustatytus reikalavimus.

Suimtieji ir nuteistieji yra stebimi per kamerose įrengtas akutes tam, kad bÅ«tų užtikrintas laikomų asmenų tinkamas elgesys, siekiant užkirsti konfliktinių situacijų ar ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ . Teisės aktai neįtvirtina sanitarinių mazgų atitvėrimų nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių, nes tai užkirstų keliÄ tinkamai kameroje esančių asmenų elgesio kontrolei. Pažymi, kad kiekvienoje kameroje prie grindų turi bÅ«ti pritvirtintos metalinės lovos, stalas ir taburetės kiekvienam suimtajam, atsižvelgiant į tai kiek kameroje yra asmenų, taip, kad visiems užtektų vietos patiems ir asmeniniams daiktams susidėti.

Nei teisės aktai, nei teismų praktika nenumato reikalavimo iÅ¡ kameros ploto eliminuoti baldais užstatytÄ plotÄ . Sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio. LukiÅ¡kių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Teigia, jog pareiÅ¡kėjo skundo argumentai ir nusiskundimai dėl neturtinės žalos priteisimo yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretumo.

BÅ«tent pareiÅ¡kėjui tenka pareiga įrodyti, kad tam tikri skunde minimi įstaigos trÅ«kumai tiesiogiai darė įtakÄ jam ir tokia įtaka sukėlė konkrečių neigiamų pasekmių. Neturtinė žala nėra priskirtina prie aplinkybių, teismo pripažintų visuotinai žinomomis, kurių nereikia įrodinėti. Tam tikras suimtųjų ir nuteistųjų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė teisės aktus, kurie reglamentuoja neturtinės žalos atlyginimo klausimus, tačiau savo asmeninių aplinkybių ir iÅ¡gyvenimų nedetalizavo. Teismas k o n s t a t u o j a : Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiÅ¡kėjo reikalavimo priteisti iÅ¡ atsakovės atstovo Vilniaus PN po 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti už kiekvienÄ mėnesį praleistÄ LukiÅ¡kių TI-K, teisėtumo ir pagrįstumo (b. l. 1). Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumui pagal CK 6.271 straipsnį konstatuoti reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų nustatytais atvejais.

Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009).

Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (žr., pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ , 871/02). Pažymėtina, kad LVAT bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartÄ yra nurodęs, jog pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kėjui, kuris taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (žr., pvz., administracinės bylos Nr. A-727-552/2017, A-4543-520/2017).

Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas.

Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam asmeniui neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., administracinės bylos Nr. A438-336/2012, A-3693-502/2017, A-2206-1062/2018, A-232-822/2018). PareiÅ¡kėjas teigia, kad jo kalinimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nebuvo užtikrintas vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamasis plotas, įtvirtintas teisės aktuose. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d.

įsakymu Nr. 1R-172, 104 punkte nustatyta, kad suimtiesiems skirtos patalpos, ypač miegamosios, turi atitikti sveikatos ir higienos reikalavimus. Vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124, 1.3.1 punktu, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d.

įsakymu Nr. V-908, minimalių vienam kaliniui tenkančių kameros plotų nenustato. Taigi pagal ginčo metu galiojančių teisės aktų reikalavimus pareiškėjui Lukiškių TI-K kameroje turėjo tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Iš atsakovės atstovo pateiktų duomenų, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, matyti, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2017 m. lapkričio 10 d. iki 2017 m. gruodžio 27 d. (2017 m. gruodžio 27 d. išvyko į Utenos apskrities areštinę, grįžo 2017 m. gruodžio 29 d.) ir nuo 2017 m. gruodžio 29 d. iki 2018 m. vasario 7 d.

PareiÅ¡kėjas savo skunde nurodo laikotarpį nuo 2017 m. spalio 30 d. iki 2018 m. vasario mėn. vidurio, tačiau teismas nagrinėjamu atveju vadovausis atsakovės atstovo pateiktais objektyviais duomenimis apie pareiÅ¡kėjo kalinimo laikotarpį (b. l. 5-10). Teismas nustatė, kad visÄ pareiÅ¡kėjo kalinimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpį jam teko teisės aktų reikalavimus, t.y. 3,6 kv. m, atitinkantis minimalus gyvenamasis plotas. IÅ¡ pateiktų duomenų apie kamerų plotus bei jose laikomų asmenų skaičių nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu teko nuo 6,50 kv. m iki 7,38 kv. m kameros ploto.

Taigi pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡iuo aspektu atmetami kaip nepagrįsti. Nors pareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad ir taip maÅ¾Ä kameros plotÄ mažino ne tik kameroje buvę asmenys, bet inventorius ir įrengtas sanitarinis mazgas, teismas tokius argumentus taip pat atmeta kaip nepagrįstus. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2016-01-28), 14.6 papunktyje nurodyta, kad kameroje turi bÅ«ti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), taigi pareiÅ¡kėjo nurodomų baldų kameroje įrengimÄ nustato teisės aktai.

Atkreiptinas dėmesys, kad taisyklėse nenustatyta, jog į jose įtvirtintas minimalias vienam asmeniui turinčias tekti gyvenamųjų patalpų ploto normas neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių ar sanitarinio mazgo plotas. Teismas akcentuoja, kad, pagal EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje M. prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13) pateiktÄ iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , į skirto ploto kameroje apskaičiavimÄ reikėtų įtraukti plotÄ , užstatytÄ baldais, tačiau Å¡iuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui buvo skirta pakankamai gyvenamojo ploto, kuris atitiko minėtus teisės aktų reikalavimus, nėra pagrindo atimti baldų ar sanitarinio mazgo užimamo ploto iš bendro kameros ploto ir konstatuoti neteisėtus Lukiškių TI-K veiksmus nagrinėjamu aspektu. Pareiškėjo teigimu, jo privatumas naudojantis sanitariniais mazgais buvo pažeistas, nebuvo įrengta atskiros kabinos, jis galėjo būti matomas tiek pareigūnų, tiek kitų kameroje kalinamų asmenų.

PareiÅ¡kėjas reikalavimÄ priteisti neturtinę žalÄ sieja su tuo, kad kamerose, kuriose buvo kalinamas, įrengtas netinkamas sanitarinis mazgas, t.y. teigia, kad atliekant gamtinius reikalus jis buvo stebimas pareigÅ«nų (įskaitant ir moteriÅ¡kos lyties), todėl buvo pažeidžiamas jo privatumas. Teismas pažymi, jog Lietuvos higienos norma HN 134:2015 nereglamentuoja sanitarinio mazgo įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų. Å i higienos norma nustato bendrus higienos reikalavimus, taikomus laisvės atėmimo vietų gyvenamosioms patalpoms, duÅ¡inėms, sanitarinei Å¡varyklai, kurie nesusiję su jų įrengimu.

Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punkte nustatyta, kad kamerose turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybėms, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Pažymėtina, kad šios taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams.

Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie Å¡ių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Taigi teisės aktai nenumato imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgÄ nuo gyvenamosios patalpos. Kita vertus, EŽTT ne vienoje byloje pažymėjo ir tai, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiÅ«riu, bet ir atima iÅ¡ sulaikytojo bet kokį privatumÄ naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visÄ laikÄ matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiÅ«rėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angÄ (akutę) (žr., pvz., 2009 m. kovo 12 d. sprendimo byloje A.

M. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 15217/07) 97 punktÄ , 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimo byloje G. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 30983/02) 94 punktÄ ), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiÅ¡kai uždengti tualetÄ durimis ar užuolaida (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje A. ir kt. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42525/07; 60800/08), 165 punktÄ ). Teismas taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., EŽTT 2015 m. kovo 10 d. sprendimo byloje V. ir kt. prieÅ¡ VengrijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 punktus).

LVAT, atsižvelgdamas į minėtus EŽTT iÅ¡aiÅ¡kinimus, vertina, kad sanitarinio mazgo atskyrimas nuo bendros kameros erdvės sienele ar užuolaida asmens privatumo užtikrinimo aspektu nėra tinkamas, nes tai gali riboti kalinčio asmens privatumÄ ir sukelti jam nemalonius iÅ¡gyvenimus (žr., pvz., LVAT 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3169-442/2017; 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017 ir kt.).

Atsakovės atstovas atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ paaiÅ¡kino, kad sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto atskirtas 1,5 m aukščio pertvara. Taip pat pridėjo nuotraukas, kuriose pavaizduotos tipinės gyvenamosios kameros, vienos iÅ¡ jų sanitariniame mazge įrengta užuolaida, o kita su atskira kabina su durimis. IÅ¡ atsakovės atstovo pateiktų duomenų nėra galimybės nustatyti, kokios konkrečios kameros fotonuotraukose yra vaizduojamos, ar tai bÅ«tent tos kameros, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas.

Pagal aukščiau nurodytÄ tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktikÄ , toks sanitarinio mazgo atskyrimas tik užuolaida 1,5 m aukščio sienele nėra pakankamas užtikrinti asmens privatumÄ naudojantis sanitariniu mazgu, o duomenų, jog kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, bÅ«tų įrengta sanitarinio mazgo kabina atsakovės atstovas nepateikė. Taigi, atsakovės atstovas nepateikė duomenų, patvirtinančių sanitarinių mazgų tinkamÄ atitvėrimÄ nuo kameros, kurioje buvo laikomas pareiÅ¡kėjas gyvenamojo ploto, todėl konstatuotina, kad sanitarinis mazgas nebuvo tinkamai įrengtas visÄ LukiÅ¡kių TI-K kalinimo laikotarpį: nuo 2017 m. lapkričio 10 d. iki 2017 m. gruodžio 27 d. ir nuo 2017 m. gruodžio 29 d. iki 2018 m. vasario 7 d., iÅ¡ viso 89 paras.

Tačiau atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas visÄ kalinimo laikotarpį kamerose buvo laikomas vienas, t.y. 89 paras, laikytina, jog pažeidimo intensyvumas Å¡iomis paromis nebuvo didelis. Dėl pareiÅ¡kėjo skundo argumentų, jog jam atliekant gamtinius reikalus jis buvo stebimas įkalinimo įstaigos pareigÅ«nų, pažymėtina, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog pagal teisės aktus, reglamentuojančius LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nų pareigų atlikimÄ , priežiÅ«ros posto pareigÅ«nui suteikta teisė nuolat stebėti nuteistuosius (suimtuosius) per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus bei užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl pareigÅ«nų stebėjimo atmestini kaip nepagrįsti.

PareiÅ¡kėjas, be kita ko, skunde nurodė, kad dėl netinkamai įrengtų sanitarinių mazgų kamerose, atliekant gamtinius reikalus buvo juntamas nemalonus kvapas. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad visose LukiÅ¡kių TI-K kamerose net ir nesant oro Å¡alinimo sistemos, buvo sudaromos sÄ lygos tinkamam kamerų vėdinimui natÅ«raliu bÅ«du (pro langus). Nuteistieji ir suimtieji, tinkamai prižiÅ«rintys ir vėdinantys savo gyvenamÄ sias patalpas Å¡ių problemų neturėjo ir neturi. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiÅ¡kėjas savo teiginių dėl ventiliavimo visiÅ¡kai nedetalizavo, t.y. nenurodė, kada ir kuriose kamerose buvo nesilaikoma nustatytų reikalavimų, nepaaiÅ¡kino kada ir kaip nebuvo užtikrinama tinkama ventiliacija, nenurodė Å¡iuos jo teiginius galinčių patvirtinti įrodymų, neindividualizavo dėl to kilusių subjektinių neigiamų pasekmių (iÅ¡gyvenimų), priežastinio ryÅ¡io.

PareiÅ¡kėjas tik abstrakčiai nurodė, kad buvo jaučiami nemalonÅ«s kvapai, o į įkalinimo įstaigos administracijÄ dėl problemos sprendimo kalinimo metu nesikreipė. Todėl ir Å¡ie pareiÅ¡kėjo skundo argumentai laikytini nepagrįstais. Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjui LukiÅ¡kių TI-K naudojantis netinkamai įrengtais sanitariniais mazgais, pažeidžiant pareiÅ¡kėjo privatumÄ (89 paras), tokios kalinimo sÄ lygos pareiÅ¡kėjui neiÅ¡vengiamai sukėlė sunkumų, nepatogumų, dėl kurių jis galėjo patirti papildomus neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, ir taip buvo pažeistos jo neturtinės teisės. Tai sudaro pagrindÄ vertinti, kad Å¡iuo aspektu egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygos todėl pareiÅ¡kėjo patirta neturtinė žala privalo bÅ«ti atlyginta pinigine forma.

Taigi pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas LukiÅ¡kių TI-K naudojantis netinkamai įrengtais sanitariniais mazgais, dėl ko buvo pažeidžiamas pareiÅ¡kėjo privatumas, iÅ¡ viso 89 paras, visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį (89 paras) pareiÅ¡kėjas kameroje buvo kalinamas vienas, todėl pažeidimo intensyvumas tomis paromis, kai pareiÅ¡kėjas kameroje buvo kalinamas vienas laikytinas nedideliu. Kitų kalinimo sÄ lygų pažeidimų nenustatyta. Atsižvelgiant į laikotarpį, kuriuo pareiÅ¡kėjui LukiÅ¡kių TI-K kamerose nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais, į pažeidimo mastÄ , jo trukmę, formuojamÄ EŽTT ir aktualiÄ Lietuvos Respublikos teismų praktikÄ nustatant priteisiamos neturtinės žalos dydį už analogiÅ¡ko pobÅ«džio pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-337-146/2017, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-771-756/2018, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1348-602/2018, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-444-1062/2018, 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4552-575/2018), į aplinkybę, kad pareiÅ¡kėjas visÄ laikotarpį kamerose buvo kalinamas vienas, į teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus, pareiÅ¡kėjui priteistina 170 Eur suma neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo S. D. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui S. D. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų 170 Eur (vienÄ Å¡imtÄ septyniasdeÅ¡imt eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo sprendimo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja Egidija Puzinskaitė