2021-08-06 Nr. AB-15463-3-63-3-00744-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eAS-422-556/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00744-2021-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. rugpjūčio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos O. D. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gegužės 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos O. D. skundą atsakovams Palangos miesto savivaldybės tarybai ir Palangos miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – P. S., I. G., A. G., V. S., I. D., V. K. ir J. J.) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja O. D. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2021 m. balandžio 1 d. sprendimą Nr. T2-82 „Dėl seniūnaičių išlaidų, susijusių su jų, kaip seniūnaičių, veikla, apmokėjimo ir atsiskaitymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėja paaiškino, kad Palangos miesto savivaldybės taryba 2021 m. balandžio 1 d. sprendimu Nr. T2-82 patvirtino Seniūnaičių išlaidų, susijusių su jų, kaip seniūnaičių, veikla, apmokėjimo ir atsiskaitymo tvarkos aprašą (toliau – Tvarkos aprašas), kuriame nustatė seniūnaičių išlaidų, susijusių su jų, kaip seniūnaičių, veikla Palangos miesto savivaldybėje apmokėjimo ir atsiskaitymo už šias išlaidas tvarką. O. D. nurodė, kad patvirtintos Aprašo nuostatos įsigalios po 2023 metų Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų ir nebus taikomos esamiems seniūnaičiams, todėl sudaromos nevienodos sąlygos esamos ir būsimos kadencijos seniūnaičiams. Pažymėjo, kad Aprašo 12 punkto nuostata Palangos miesto seniūnaičiams nėra įgyvendinama, kadangi Palangos seniūno pareigybės Palangos miesto administracijoje nėra įsteigta, ši nuostata yra klaidinga, nekonkreti.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. gegužės 12 d. nutartimi pareiškėjos O. D. skundą atsisakė priimti.

Remdamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi, teismas pažymėjo, kad administracinis sprendimas yra įstatymo normų ar kitų hierarchiškai aukštesnės pakopos norminių teisės aktų normų taikymo priemonė tuo atžvilgiu, kad šis aktas turi būti pagrįstas inter alia (be kita ko) teisės aktų normomis (Viešojo administravimo įstatymo 10 str.), o norminis administracinis aktas yra įstatymo normų taikymo aktas todėl, kad juo iš esmės nustatomi atitinkamo įstatymo normų įgyvendinimo tvarka ir sąlygos. Remdamasis Viešojo administravimo 2 straipsnio 9 dalimi ir aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas nurodė, kad norminiams teisės aktams priskiriami rašytine forma išreikšti teisėkūros subjektų sprendimai (oficialūs rašytiniai dokumentai), kuriuose yra teisės normų. Juose įtvirtinti bendro pobūdžio nurodymai tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams, orientuoti į ateitį ir numatyti taikyti daug kartų. Šie aktai yra adresuoti neapibrėžtam asmenų ratui arba adresuoti ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais. Jie visada abstraktūs ir apjungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius, toliau veikia po realizavimo individualiuose santykiuose ir konkrečių asmenų elgesyje. Teisės aktų priskyrimas prie norminių teisės aktų grupės apibūdina jų taikymo apimtį ir privalomumą (norminiai teisės aktai turi visuotinio privalomumo pobūdį), o administracinių bylų teisenoje – jų teisėtumo tyrimo specialią procesinę tvarką, pasireiškiančią tuo, jog yra ribojamas subjektų, galinčių tiesiogiai kreiptis į teismą dėl norminių aktų teisėtumo, ratas, skirtinga kreipimosi į teismą dėl akto neteisėtumo tvarka, skiriasi akto panaikinimo teisinės pasekmės ir panašiai.

Teismas pažymėjo, kad ginčijamu aktu buvo patvirtintas Aprašas, kuriame buvo nustatyta seniūnaičių išlaidų, susijusių su jų, kaip seniūnaičių, veikla Palangos miesto savivaldybėje apmokėjimo ir atsiskaitymo už šias išlaidas tvarka, todėl šis aktas yra adresuotas neapibrėžtam asmenų ratui arba adresuotas ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais, jis yra abstraktus ir apjungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius, toliau veikia po realizavimo individualiuose santykiuose ir konkrečių asmenų elgesyje. Teismas padarė išvadą, kad Sprendimas pagal požymius yra priskiriamas norminių teisės aktų grupei. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja skundo reikalavimu siekia nurodytą norminį administracinį aktą pašalinti iš galiojančių teisės aktų sistemos, o norminio akto pašalinimas iš teisės aktų sistemos yra galimas tik vieninteliu būdu – atliekant norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo procedūrą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 112–113 str.).

Teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, jog ginčai dėl norminio administracinio teisės akto teisėtumo nagrinėjami Administracinių bylų teisenos įstatymo II skyriaus pirmame skirsnyje nustatyta tvarka. Įstatymų leidėjas yra nustatęs dvi administracinių teisės aktų teisėtumo patikrinimo rūšis: abstraktų prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 112 str.) bei prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ryšium su individualia byla (Administracinių bylų teisenos įstatymo 113 str.).

Teismas akcentavo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog tiriant norminio administracinio akto teisėtumą, nėra sprendžiamas pažeistų subjektinių teisių gynimo klausimas, o tik siekiama išsiaiškinti, ar norminis administracinis aktas neprieštarauja įstatymui ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės norminiam aktui. Taigi, bylų dėl norminių administracinių aktų nagrinėjimo proceso paskirtis yra ne pažeistų subjektinių teisių apsauga, o abstrakti viešojo administravimo subjektų veiklos, priimant norminius administracinius aktus, teisėtumo kontrolė. Dėl šios priežasties administracinių teismų kompetencija, nagrinėjant bylas dėl norminių administracinių aktų teisėtumo, yra aiškiai apibrėžta įstatyme ir plečiamai negali būti aiškinama.

Teismas nurodė, kad kaip matyti iš Administracinių bylų teisenos įstatymo 112 straipsnio ir 113 straipsnio 1 dalyje nustatyto subjektų, turinčių teisę su prašymu kreiptis į administracinį teismą, kad būtų ištirtas norminio administracinio akto teisėtumas, sąrašo, pareiškėja nagrinėjamu atveju tokios teisės neturi, nes nepatenka į expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) įvardytų tokią teisę turinčių subjektų ratą. Be to, nėra duomenų, jog teisme būtų nagrinėjama konkreti byla dėl O. D. teisių pažeidimo, kurios eigoje iškilo abejonė dėl joje taikytino norminio administracinio akto teisėtumo. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad pareiškėja neturi teisės kreiptis į administracinį teismą su abstrakčiu prašymu dėl sprendimo teisėtumo.

Teismas atkreipė dėmesį, kad O. D. šioje byloje nesiekia inicijuoti konkretaus administracinio ginčo. Pareiškėjai nėra užkirstas kelias ginti savo pažeistas teises pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalį pareiškiant konkrečius reikalavimus subjektams, kurie pažeidžia jos teises ir teisėtus interesus, t. y. inicijuoti individualiąją bylą ir teikti prašymą pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 113 str.). Įvertinęs tai, kad O. D. nekelia administracinio ginčo, kurį būtų galima laikyti individualiu, ir ji nėra specialus subjektas, įgaliotas pateikti abstraktų prašymą dėl norminio teisės akto teisėtumo ištyrimo, teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pareiškėjos skundą atsisakė priimti ir nusprendė jai grąžinti už skundo padavimą sumokėtą žyminį mokestį.

III. Pareiškėja O. D. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gegužės 12 d. nutartį panaikinti ir priimti kitą sprendimą.

Pareiškėja paaiškina, kad pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde išdėstė aplinkybes, dėl ko jos, kaip seniūnaitės, bei kitų seniūnaičių, kurie byloje įtraukti trečiaisiais suinteresuotais asmenimis, Sprendimu, kuriuo buvo patvirtintas Tvarkos aprašas ir kuris įsigalios po 2023 m. savivaldybių tarybų rinkimų renkamiems seniūnaičiams, pažeidžiamų teisių.

O. D. pažymi, kad Sprendimu jai, kaip ir kitiems suinteresuotiems asmenims, yra užkertamas kelias patirtų išlaidų kompensavimui. Teigia, kad Sprendimas sukūrė blogesnes sąlygas esamiems seniūnaičiams, lyginant su kitais seniūnaičiais, kurie bus išrinkti po 2023 metų savivaldybių tarybų rinkimų. Pareiškėjos nuomone, Sprendimo įsigaliojimo terminas pažeidžia Palangos miesto savivaldybės seniūnaičių teises gauti tarybos nustatyto dydžio išmokas, skiriamas jiems su jų, kaip seniūnaičių, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto išlaidoms apmokėti, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija.

Remdamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija, O. D. nurodo, kad viena pagrindinių žmogaus teisių garantijų yra jo teisė kreiptis į teismą, o šios teisės įgyvendinimą lemia paties asmens suvokimas, jog jo teisės ar laisvės pažeidžiamos; niekas negali kliudyti asmeniui kreiptis į teismą.

Pareiškėjos nuomone, Sprendimas pažeidžia asmenų lygiateisiškumo principą, visi seniūnaičiai yra lygūs. O. D. nurodo, kad įstatymo, kuriuo remiantis buvo parengtas ir patvirtintas Sprendimas, t. y. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo, 33 straipsnio 16 dalyje nėra nustatyti skiriamieji bruožai seniūnaičiams.

Remdamasi teismų praktika, pareiškėja teigia, kad teismas galėjo priimti sprendimą patikslinti skundą, kadangi ir skundžiamoje nutartyje yra pažymėta, jog pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalį pareiškiant konkrečius reikalavimus subjektams, kurie pažeidžia jos teises ir teisėtus interesus, O. D. gali inicijuoti individualiąją bylą ir teikti prašymą pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 113 str.), tačiau skundo trūkumų šalinimo instituto teismas netaikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gegužės 12 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjos skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija nustatė, kad O. D. skunde teismo prašė panaikinti Sprendimą, kuriuo buvo patvirtintas Tvarkos aprašas. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atsisakė priimti vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kuriame nurodyta, jog administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka. Teismas padarė išvadą, kad Sprendimas pagal požymius yra priskirtinas norminių teisės aktų grupei, o pareiškėja nekelia administracinio ginčo, kurį būtų galima laikyti individualiu, ir ji nėra specialus subjektas, įgaliotas pateikti abstraktų prašymą dėl norminio teisės akto teisėtumo ištyrimo. O. D. su teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartimi nesutinka ir prašo ją panaikinti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalį, norminis administracinis aktas – tai viešojo administravimo subjekto priimtas daugkartinio taikymo teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei. Norminiams teisės aktams priskiriami rašytine forma išreikšti teisėkūros subjektų sprendimai (oficialūs rašytiniai dokumentai), kuriuose yra teisės normų. Juose įtvirtinti bendro pobūdžio nurodymai tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams, orientuoti į ateitį ir numatyti taikyti daug kartų. Šie aktai adresuoti neapibrėžtam asmenų ratui arba adresuoti ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais. Jie visada abstraktūs ir apjungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius, toliau veikia po realizavimo individualiuose santykiuose ir konkrečių asmenų elgesyje. Teisės aktų priskyrimas prie norminių teisės aktų grupės apibūdina jų taikymo apimtį ir privalomumą (norminiai teisės aktai turi visuotinio privalomumo pobūdį), o administracinių bylų teisenoje – jų teisėtumo tyrimo specialią procesinę tvarką, pasireiškiančią tuo, jog yra ribojamas subjektų, galinčių tiesiogiai kreiptis į teismą dėl norminių aktų teisėtumo, ratas, skirtinga kreipimosi į teismą dėl akto neteisėtumo tvarka, skiriasi akto panaikinimo teisinės pasekmės ir panašiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-678/2010, 2015 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-116-858/2015, 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-680-756/2020).

Pagal Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalį, administracinis sprendimas – tai teisės aktų reglamentuotu būdu ir (ar) forma išreikšta vienkartinė viešojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei. Administracinis sprendimas yra įstatymo normų ar kitų hierarchiškai aukštesnės pakopos norminių teisės aktų normų taikymo priemonė tuo atžvilgiu, kad šis aktas turi būti pagrįstas inter alia (be kita ko) teisės aktų normomis (Viešojo administravimo įstatymo 10 str. 5 d. 6 p.), o norminis administracinis aktas yra įstatymo normų taikymo aktas todėl, kad juo iš esmės nustatomi atitinkamo įstatymo normų įgyvendinimo tvarka ir sąlygos. Skiriamasis jų bruožas yra tas, kad norminiu administraciniu aktu, nepaisant minėto jo taikomojo pobūdžio, yra nustatomos teisės normos, o individualiu administraciniu aktu teisės normos yra išimtinai tik taikomos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-539-552/2016, 2021 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-298-789/2021).

Remiantis aptartais kriterijais, yra akivaizdu, kad Sprendimu patvirtintas Tvarkos aprašas yra norminis administracinis aktas, nes tai nėra vienkartinio taikymo aktas, o yra aktas, kuris orientuotas į ateitį, t. y. skirtas taikyti daug kartų, ir, įtvirtinus atitinkamą teisinį reguliavimą (atitinkamas teisės normas) šiame akte, jis toliau veikia ir yra realizuojamas individualiuose santykiuose bei konkrečių asmenų elgesyje. Tai nėra aktas, kuriame išreikštas teisės normų taikymo rezultatas pareiškėjai ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims ir turintis įtakos tik jų teisiniam statusui (teisėms ir pareigoms), aktas yra adresuotas neapibrėžtam asmenų ratui ir pagal požymius yra priskiriamas norminių teisės aktų grupei.

Pareiškėja tiek pirminiame, tiek atskirajame skunduose dėsto, kad turi būti panaikintas Sprendimas, kadangi jis sukūrė nevienodas ir blogesnes sąlygas esamiems seniūnaičiams, lyginant su kitais seniūnaičiais, kurie bus išrinkti po 2023 metų savivaldybių tarybų rinkimų. O. D. nuomone, Sprendimo įsigaliojimo terminas pažeidžia Palangos miesto savivaldybės seniūnaičių teises gauti tarybos nustatyto dydžio išmokas, skiriamas jiems su jų, kaip seniūnaičių, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto išlaidoms apmokėti, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija. Įvertinusi pareiškėjos keliamą ginčą, jo priežastis, tai, kad O. D. siekia, jog norminis teisės aktas būtų pašalintas iš teisės aktų sistemos ir jai nebūtų taikomas, matyti, kad iš esmės ji, ginčydama Sprendimą, siekia, jog būtų panaikinta juo patvirtintas Tvarkos aprašas, kuris pareiškėjai ir sukelia teisines pasekmes.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškimų (prašymų) ištirti norminių administracinių teisės aktų teisėtumą nagrinėjimą reguliuoja Administracinių bylų teisenos įstatymo II dalies II skyriaus pirmojo skirsnio normos, kurios nustato dvi norminių teisės aktų kontrolės rūšis: abstrakčią (Administracinių bylų teisenos įstatymo 112 str.) ir konkrečią, t. y. susijusią su individualia byla (Administracinių bylų teisenos įstatymo 113 str.). Priklausomai nuo norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo rūšies skiriasi subjektų, galinčių inicijuoti tokį procesą, ratas. Abstraktų pareiškimą ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, turi teisę paduoti Seimo nariai, Seimo kontrolieriai, vaiko teisių apsaugos kontrolierius, lygių galimybių kontrolierius, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės pareigūnai, bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai, prokurorai ir profesinės savivaldos asociacijos, įsteigtos pagal įstatymą vykdyti viešąsias funkcijas, o dėl savivaldybių administravimo subjekto priimto norminio administracinio akto (ar jo dalies) atitikties įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui – ir savivaldybių veiklos priežiūrą vykdantys Vyriausybės atstovai. Kiti asmenys tiesiogiai kreiptis į administracinį teismą su abstrakčiu prašymu ištirti norminio administracinio akto teisėtumą negali, todėl tokio pobūdžio jų prašymus teismas atsisako priimti, tačiau šie asmenys gali prašyti, kad individualią bylą nagrinėjantis teismas arba pats pradėtų norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą (jeigu atitinkama kompetencija šiam teismui yra priskirta), arba kreiptųsi į kompetentingą administracinį teismą dėl tokio tyrimo.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 113 straipsnio 1 dalį, prašyti administracinio teismo pradėti tyrimą, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, turi teisę šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas formuluotę „nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo“, pabrėžė, kad tam, jog būtų pradėta norminio administracinio akto teisėtumo patikros byla, turi būti nustatyta, kad šis norminis teisės aktas realiai buvo pritaikytas ir tokiu būdu nulėmė tikrą ar tariamą asmens teisių pažeidimą. Pažymėtina, jog galimas, hipotetinis pareiškėjo teisių pažeidimas ir ginčijamo akto pritaikymas ateityje nesudaro pagrindo konstatuoti, kad norminio administracinio akto teisėtumo tyrimas yra susijęs su asmens teisių ar saugomų interesų pažeidimu. Administracinio teismo jurisdikcijos pripažinimas tokiu atveju kaip šis reikštų nukrypimą nuo norminio administracinio akto teisėtumo patikra siekiamo tikslo ir tai, kad būtų nepaisoma kitų sąlygų, kurios suponuoja, jog turi egzistuoti individualus ginčas (o ne ginčas dėl norminio akto), kurio išsprendimui yra reikalinga ištirti byloje taikytino norminio administracinio akto teisėtumą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-91-146/2017, 2019 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-587-575/2019).

Kaip matyti iš Administracinių bylų teisenos įstatymo 112 straipsnio ir 113 straipsnio 1 dalyje nustatyto subjektų, turinčių teisę su prašymu kreiptis į administracinį teismą, kad būtų ištirtas norminio administracinio akto teisėtumas, sąrašo, pareiškėja nagrinėjamu atveju tokios teisės neturi, nes nepatenka į expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) įvardytų tokią teisę turinčių subjektų ratą. Be to, nėra duomenų, kad teisme būtų nagrinėjama konkreti byla dėl pareiškėjos teisių pažeidimo, kurios eigoje iškilo abejonė dėl joje taikytino norminio administracinio akto teisėtumo. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai konstatavo, jog O. D. neturi teisės kreiptis į administracinį teismą su abstrakčiu prašymu dėl Tvarkos aprašo teisėtumo.

Teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 2 d. 1 p.). Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjos pateiktas skundas nėra nagrinėtinas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, teismas neturėjo pareigos jai nustatyti terminą skundo trūkumams pašalinti.

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, O. D. šioje byloje nesiekia inicijuoti konkretaus administracinio ginčo. Pareiškėjai nėra užkirstas kelias ginti savo pažeistas teises pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalį pareiškiant konkrečius reikalavimus subjektams, kurie pažeidžia jos teises ir teisėtus interesus, t. y. inicijuoti individualiąją bylą ir teikti prašymą pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 113 str.). Be to, O. D. nėra užkirstas kelias kreiptis į Vyriausybės atstovą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 112 str. 2 d.) ar kitus asmenis, kuriems yra suteikta teisė kreiptis į teismą su abstrakčiu pareiškimu ištirti norminio administracinio akto teisėtumą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 112 str. 1 d.).

Įvertinusi tai, kad pareiškėja O. D. nekelia administracinio ginčo, kurį būtų galima laikyti individualiu, ir ji nėra specialus subjektas, įgaliotas pateikti abstraktų prašymą dėl norminio teisės akto teisėtumo ištyrimo, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai pareiškėjos skundą atsisakė priimti vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu. O. D. atskirajame skunde nenurodė argumentų, sudarančių pagrindą naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gegužės 12 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos O. D. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gegužės 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius

Dalia Višinskienė