2016-03-02 Nr. AB-5050-3-64-3-00094-2016-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-333-143/2016

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00094-2016-8

Procesinio sprendimo kategorija 67

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. kovo 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos G. R. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 25 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. R. skundą atsakovams Raseinių rajono savivaldybės tarybai, Raseinių rajono savivaldybei, atstovaujamai Raseinių rajono savivaldybės tarybos, dėl sprendimo panaikinimo ir kitų reikalavimų.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja G. R. (toliau – pareiškėja) 2016 m. sausio 6 d. kreipėsi su skundu, kurį 2016 m. sausio 14 d. ir 2016 m. sausio 21 d. patikslino, į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) panaikinti atsakovo Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimą Nr. TS-368 „Dėl slapto balsavimo rezultatų patvirtinimo ir G. R. atleidimo iš Raseinių rajono savivaldybės mero pavaduotojo pareigų“; 2) grąžinti pareiškėją į Raseinių rajono savivaldybės mero pavaduotojo pareigas; 3) priteisti iš atsakovo Raseinių rajono savivaldybės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką; 4) priteisti iš atsakovo Raseinių rajono savivaldybės 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėja taip pat pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdyti Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimo Nr. TS-368 galiojimą iki bus išnagrinėta administracinė byla.

Pareiškėja nurodė, kad Raseinių rajono savivaldybės taryba, atsižvelgdama į 2015 m. gruodžio 29 d. priimtą sprendimą dėl pareiškėjos atleidimo iš pareigų, į 2016 m. sausio 28 d. šaukiamo posėdžio darbotvarkę yra įtraukusi klausimą dėl Raseinių rajono savivaldybės mero pavaduotojo skyrimo; Raseinių rajono savivaldybės mero 2016 m. sausio 21 d. potvarkiu Nr. M-9 savivaldybės tarybai pateikta V. J. kandidatūra mero pavaduotojo pareigoms užimti. Pareiškėja pažymėjo, kad nurodytos aplinkybės leidžia pakankamai pagrįstai manyti, jog iki administracinės bylos pagal pareiškėjos skundą išnagrinėjimo Raseinių rajono savivaldybės mero pavaduotoju vietoje jos bus paskirtas kitas asmuo. Prašymas argumentuojamas tuo, kad, nepaisant pareiškėjai palankaus teismo sprendimo, šis sprendimas anaiptol nesudarytų teisinio pagrindo atleisti iš pareigų teismo sprendimo įsiteisėjimo metu jas užimantį asmenį, todėl teismo sprendimo dalis dėl pareiškėjos skundžiamo akto panaikinimo nesukeltų jokių pasekmių, o sprendimo dalis dėl pareiškėjos grąžinimo į darbą negalėtų būti įvykdyta, kol šias pareigas užima kitas asmuo (nebent šis sutiktų iš pareigų pasitraukti savo noru).

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 25 d. nutarties dalimi nepatenkino pareiškėjos prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 71 str. 1 d.).

Teismas pažymėjo, jog, sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą, reikia nustatyti, ar nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas; svarbu nustatyti, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS2-646/2007, „Administracinių teismų praktika“ Nr. 13, p. 265–275).

Teismo manymu, skundžiamo akto galiojimo sustabdymas galėtų neproporcingai suvaržyti Raseinių rajono savivaldybės tarybos diskrecijos teisę atleisti iš pareigų mero pavaduotoją, kuris į pareigas skiriamas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, tai galėtų suponuoti ir viešojo intereso pažeidimą. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjos prašyme nurodyta, jog, teismui priėmus pareiškėjai palankų teismo sprendimą, jis negalės būti įvykdytas, teismas plačiau aptarė kai kurias nuostatas, susijusias su šiais pareiškėjos argumentais. Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A520-2401/2013 ir pažymėjo, jog įstatymų leidėjas yra numatęs alternatyvų tarnautojo teisių gynimo būdą, jeigu tarnautojas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti.

Teismas konstatavo, kad pareiškėja nenurodė motyvų, pagrindžiančių reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinybę bei patvirtinančių, jog, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, sprendimo įvykdymas gali tapti neįmanomu.

III. Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 25 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių.

Pareiškėja nurodo, kad priimant skundžiamą nutartį akivaizdžiai nebuvo paisoma ABTĮ 106 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyto reikalavimo nutartyje nurodyti motyvus, kuriais teismas priėjo prie savo išvadų, ir įstatymus, kuriais teismas vadovavosi. Teismas apsiribojo tuo, kad pareiškė savo subjektyvią nuomonę apie tai, jog skundžiamo akto galiojimo sustabdymas tariamai galėtų neproporcingai suvaržyti Raseinių rajono savivaldybės tarybos diskrecijos teisę atleisti iš pareigų mero pavaduotoją. Teismas nepaaiškino, nei kuo remdamasis daro tokią prielaidą, nei kokiu įstatymu vadovaujasi. Darbo kodekso (toliau – DK) normų analizė leidžia konstatuoti, kad teismo nurodytas alternatyvus teisių gynimo būdas vietoje grąžinimo į pareigas priteisiant piniginę kompensaciją yra reglamentuotas DK 300 straipsnyje, o DK 297 straipsnis nurodytą teisinį santykį reglamentavo iki 2013 m. kovo 23 d., kuomet įsigaliojo nauja DK redakcija. Teismas neanalizavo faktinių aplinkybių, tiesiog nukopijuodamas kitoje byloje anksčiau rengtą procesinį dokumentą. Be to, teismas 2016 m. sausio 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-242-394/2016 taip pat atsisakė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, ir nors bylą nagrinėja kita teisėja, jos priimtos nutarties motyvuojamoji dalis identiška skundžiamos nutarties tekstui. Būtinųjų teismo sprendimo motyvuojamosios dalies elementų, nurodytų ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje, neatskleidimas pirmosios instancijos teismo sprendime (apsiribojimas teisės aktų išvardijimu, faktinių aplinkybių aprašymu, viešojo administravimo subjektų priimtų administracinių aktų pacitavimu ir pan.) apeliacinės instancijos teismui suteikia pagrindą konstatuoti, kad teismo sprendimas be motyvų ir jį panaikinti ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytu pagrindu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A4-2174/2006, 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1480/2008, 2010 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1482/2010 ir kt.). Pareiškėjos teigimu, piniginės kompensacijos priteisimą teismas vertina kaip lygiavertį jos teisių gynimo būdą. Teismas, tariamai rūpindamasis, kad atsakovo diskrecija nebūtų pernelyg suvaržyta, iš esmės įteisina šio teisę priimti bet kokius sprendimus.

Atsakovai Raseinių rajono savivaldybės taryba ir Raseinių rajono savivaldybė, atstovaujama Raseinių rajono savivaldybės tarybos (toliau – atsakovai), atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo patenkinti atskirąjį skundą ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti skundžiamo akto galiojimą.

Atsakovai nurodo, kad sutinka su pareiškėjos argumentais dėl skundžiamos nutarties motyvuojamosios dalies defektų. Nutartis iš esmės neatitinka ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų. Pažymi, kad yra svarbu ne tik, jog pareiškėja būtų grąžinta į pareigas, tačiau ir tai, kad būtų užtikrinta, jog būtų vykdomos savivaldybės mero pavaduotojo funkcijos. Pareiškėja iš pareigų buvo atleista Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimu. Naujo mero pavaduotojo skyrimo klausimas buvo sprendžiamas 2016 m. sausio 20 d. ir 2016 m. vasario 18 d. posėdžiuose, tačiau savivaldybės mero pavaduotojas nebuvo paskirtas. Tuo atveju, jeigu byloje bus priimtas pareiškėjai palankus sprendimas – jis negalės būti įvykdytas vien dėl tos priežasties, kad visą laiką, kol vyks procesas teisme, pareiškėjos funkcijos nebus vykdomos. Pareiškėjos kadencijos trukmė sutampa su Raseinių rajono savivaldybės tarybos kadencija, kuri baigsis 2019 m., todėl visiškai įmanoma, kad bylos teisme nagrinėjimo trukmė gali būti tokia, jog teismo priimtas sprendimas gali nebesukelti reikšmingesnių padarinių vien dėl to, kad pareiškėjos kadencija jau bus besibaigianti ar net pasibaigusi.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Pareiškėja iš esmės inicijavo ginčą dėl Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimo Nr. TS-368 „Dėl slapto balsavimo rezultatų patvirtinimo ir G. R. atleidimo iš Raseinių rajono savivaldybės mero pavaduotojo pareigų“, kuriuo ji inter alia atleista iš Raseinių rajono savivaldybės mero pavaduotojo pareigų (I t., b. l. 130), teisėtumo ir pagrįstumo. Pareikštam reikalavimui užtikrinti ji prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – ginčijamo akto galiojimo laikiną sustabdymą (ABTĮ 71 str. 3 d. 3 p.) (I t., b. l. 190–191).

ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą) iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.).

Sprendžiant minėtą klausimą, atsižvelgtina į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso.

Įvertinus pareiškėjos nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti reikalavimą (mero pavaduotoju būtų paskirtas kitas asmuo, todėl negalėtų būti grąžinta į šias pareigas), negalima daryti išvados, kad, nepritaikius pareiškėjos prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės, pasunkėtų arba pasidarytų negalimas teismo sprendimo įvykdymas. Vykdant pareiškėjai palankų teismo sprendimą, vadovaujantis teisės aktais, turės būti atlikti veiksmai, susiję su ankstesnės padėties atkūrimu (pvz., pareiškėjos grąžinimas į pareigas ar patirtų praradimų kompensavimas ir pan.). Šiuo atveju nėra pagrindo tokio pažeistų teisių atkūrimo laikyti pareiškėjai palankaus teismo sprendimo įgyvendinimo apsunkinimu. Negalima teigti, jog, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, būtų kaip nors esmingai sutrikdytas Raseinių rajono savivaldybės tarybos darbas. Kaip paminėta, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas visuomet turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros, viešojo intereso. Šis interesas svarbus įgyvendinant savivaldos teisę.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nutarties dalies motyvuojamoji dalis iš esmės atitinka ABTĮ 106 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas. Tam tikri netikslumai negali būti prilyginami motyvų nebuvimui.

Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutarties dalimi iš esmės pagrįstai nusprendė nesiimti priemonių reikalavimui užtikrinti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 25 d. nutarties dalis iš esmės yra pagrįsta, todėl jos panaikinti nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjos G. R. atskirąjį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 25 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė