aaac657c-9169-44b4-a255-bb5c88532e4e · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr             Administracinė byla Nr. I-9645-535/2016             Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04177-2016-1             Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. lapkričio 16 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja JÅ«ratė Gaidytė-Lavrinovič raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V.

O. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo, n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas V. O. su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K), 39 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1-2). PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kina, kad nuo 2014-10-10 iki 2015-03-10 buvo kalinamas LukiÅ¡kių TI-K perpildytose kamerose, t. y. buvo pažeistas vienam asmeniui turinčio tekti 3,6 m2 minimalaus ploto reikalavimas.

Kamerose, kurių plotas apie 8 m2, buvo kalinamas kartu su 2-3 asmenimis. Kamerų plotas dar labiau sumažėdavo dėl baldų ir kito inventoriaus. Kamerų sienos apaugusios grybeliais, drėgna, yra tarakonų. Stalas pritaikytas valgyti dviem asmenims, todėl tarp nuteistųjų kyla konfliktai kas pirmas valgis. Dėl prasto kamerų apÅ¡vietimo silpsta regėjimas. Sanitariniame mazge blogas vėdinimas, todėl kamerose tvyrojo blogas kvapas, nuo jo pykindavo, atsirasdavo virÅ¡kinimo sutrikimų. Dėl minėtų kalinimo sÄ lygų patyrė skaudžių dvasinių iÅ¡gyvenimų, paÅ¡lijo sveikata ir psichologinė bÅ«klė.

Tiek Lietuvos teismų praktikoje, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje konstatuota, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis patiria neturtinę žalÄ , apibrėžtÄ Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje. Neturtinę žalÄ Ä¯vertina 14 000 Eur. Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovas LukiÅ¡kių TI-K su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime (b. l. 6-13) paaiÅ¡kina, kad nuo 2010-04-11 įsigaliojo nauja Lietuvos higienos norma (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta.

Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m2 ploto. PaaiÅ¡kina, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti į įstaigÄ tiesiog neturi teisinio pagrindo. Skirstant atvykusius asmenis į kameras laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – SVÄ®)        10 str. nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų, todėl kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytÄ ribÄ .

Ä®staigos administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose, todėl už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys esantys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius (t. y. Å¡luota, samtis, Å¡iukÅ¡liadėžė, kibiras) visÄ laikÄ yra iÅ¡duodami į kameras. Taip pat, į kameras iÅ¡duodama kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui. Už administracijos reikalavimų nevykdymÄ yra skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iÅ¡ Å«kio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam iÅ¡duotais valikliais.

Siekiant palaikyti Å¡varÄ kamerose, LukiÅ¡kių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB ,,Dezinfa“. Kamerų remontas LukiÅ¡kių TI-K atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiÅ¡kai niokoja valstybės turtÄ , todėl pilnai suremontuotose kamerose vėl tenka daryti pakartotinÄ remontÄ . Pažymi, kad visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti.

Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai ir lentynos yra padarytos arba didesnės, arba mažesnės, taip, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui sudėti, higienos reikmenims sudėti. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrenti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų. Lietuvos higienos normos (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“) 21 punkte yra teigiama, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas.

Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų (LR higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“) reikalavimus.Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus.

Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretumo. BÅ«tina įrodyti, kad tam tikri pareiÅ¡kėjo skunde minimi įstaigos trÅ«kumai tiesiogiai įtakojo besiskundžiantį asmenį ir tokia įtaka sukėlėjam konkrečias neigiamas pasekmes. PareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ .

PareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ traktuotinas kaip nesÄ Å¾iningas noras pasipelnyti valstybės sÄ skaita. Sprendžiant pareiÅ¡kėjo reikalavimo pagrįstumÄ , nepakanka nustatyti, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat bÅ«tina nustatyti, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado pareiÅ¡kėjo nurodyta žala. Å iuo atveju nėra bÅ«tinos CK 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės – žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos.LukiÅ¡kių TI-K praÅ¡o priteisti jo naudai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo 6,12 Eur su bylos nagrinėjimu susijusių iÅ¡laidų už dokumentų kopijų darymÄ .

Ä® teismo posėdį neatvyko pareiÅ¡kėjas ir atsakovės atstovo atstovas. Apie teismo posėdį visiems bylos dalyviams praneÅ¡ta. Teisme 2016-11-16 gauta teismo Å¡aukimo administracinėje byloje grÄ Å¾inamoji dalis, kurioje pareiÅ¡kėjas pageidavimÄ nedalyvauti teismo posėdyje.Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuri kildinama iÅ¡, pareiÅ¡kėjo vertinimu, neteisėtų valdžios institucijų veiksmų neužtikrinant pareiÅ¡kėjui tinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K, t. y. dėl minimalios gyvenamojo ploto normos kamerose pažeidimo kalinimo metu ir kamerų neatitikimo Lietuvos Respublikos higienos normos HN 76:2010 reikalavimams.CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose: žalÄ , neteisėtÄ veikÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio  2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.

Ta aplinkybė, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 dalyje, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009).Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu     Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“, įsigaliojusio nuo 2010-05-14, 1.3.1. punkte nustatyta minimali gyvenamojo ploto kamerose norma - 3,6 m2 vienam asmeniui.

Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotÄ , taigi darytina iÅ¡vada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotÄ , visas kameros plotas dalijamas iÅ¡ kameroje laikomų asmenų skaičiaus. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.Pažymėtina, kad iÅ¡ atsakovės atsiliepime pateiktų duomenų (b. l. 6-8), kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, apie kamerų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, plotÄ ir kartu su pareiÅ¡kėju kamerose buvusių asmenų skaičių, matyti, jog pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas laikotarpyje nuo 2015-09-08 iki 2016-03-24.

IÅ¡ pateiktų duomenų matyti, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas 195 dienas buvo kalinamas skirtingo ploto kamerose su kintančiu kartu laikomų asmenų skaičiumi. PareiÅ¡kėjas teigia, kad LukiÅ¡kių TI-K jam nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamųjų kamerų – 3,6 m2 plotas. IÅ¡ atsiliepime pateiktų duomenų matyti, kad teisės aktų (3,6 m2 ploto) reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas 54 dienas.Teismui nekyla abejonių dėl to, kad buvimas kamerose, kuriose asmeniui tenka mažiau nei 3,6 m2 kameros ploto, sukėlė pareiÅ¡kėjui tam tikrų nepatogumų ar dvasinių kančių.

Kaip minėta, pareiÅ¡kėjas, praÅ¡ydamas priteisti jo naudai neturtinės žalos atlyginimÄ taip pat teigia, kad kameros neatitinka higienos reikalavimų, jose drėgna, sienos apaugusios grybeliu, veisiasi tarakonai, mažas stalas, neužtikrintas apÅ¡vietimas ir vėdinimas tualete.Byloje nustatyta, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centras atliko operatyvųjį patikrinimÄ kameroje Nr. 207 (b. l. 61), kurioje buvo laikomas pareiÅ¡kėjas ir nustatė, kad vėdinimas užtikrinamas per atidaromÄ langÄ , tai atitiko HN 76:2010 24 punkto reikalavimÄ , kur nurodyta, kad gyvenamosios patalpos turi boti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Patikrinimo metu iÅ¡matuota oro temperatÅ«ra kameroje buvo 19.9o C. o santykinė oro drėgmė - 35.9 %, tai atitiko HN 76:2010 26 punkto reikalavimÄ , kur nurodyta, kad gyvenamosiose patalpose Å¡altuoju metu oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti 18-22o C, o santykinė oro drėgmė 35-60 %. Oro temperatÅ«ros ir santykinės oro drėgmės matavimai atlikti maždaug 0,5 metrų atstumu nuo lango ir durų. IÅ¡matuota dirbtinė apÅ¡vieta buvo 323,3 lx, tai atitiko HN 76:2010 22 punkto reikalavimÄ , kur nurodyta, kad mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti 200 lx.

Patikrinimo metu kameroje Nr. 207 graužikų buvimo vizualiai nenustatyta. LukiÅ¡kių TI-K dėl profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizaciios) darbų atlikimo yra sudaręs sutarti su įmone, turinčiÄ visuomenės sveikatos priežiÅ«ros veiklos licencijÄ verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo veikla. Informacija apie profilaktinį aplinkos kenksmingumo padalinimÄ LukiÅ¡kių TI-K registruojama. Nurodytos aplinkybės atitiko HN 76:2010 60 punkto reikalavimus, kur nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose neturi bÅ«ti graužikų ir buitinių parazitų, o esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ , deratizacijÄ ), kuri teisės akto nustatyta tvarka atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiÅ«ros veiklos licencijÄ verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo veikla: informacija apie profilaktini aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ registruojama laisvės atėmimo vietų administracijos nustatyta tvarka.

Patikrinimo metu kameroje Nr. 207 pelėsių požymių vizualiai nenustatyta, tai atitiko HN 76:2010 56 punkto reikalavimÄ , kur nurodyta, kad gyvenamosiose patalpose ant sienų ir lubų neturi bÅ«ti pelėsių. Patikrinimo akto iÅ¡vadoje nurodyta, kad patikrinimo metu kameroje Nr. 207 HN 76:2010 pažeidimų nenustatyta. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad LukiÅ¡kių TI-K veiksmuose (neveikime) neteisėtumas dėl pareiÅ¡kėjo skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su kamerų neatitikimu higienos normų reikalavimams, nėra nustatytas.Duomenų apie kitose kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, nustatytus pažeidimus byloje nėra arba jie nebuvo nustatyti.Pažymėtina, kad dalis byloje pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose nurodytų duomenų nėra susiję su nagrinėjamu ginču, kadangi visuomenės sveikatos saugos kontrolė LukiÅ¡kių TI-K buvo atlikta laikotarpiais, kai pareiÅ¡kėjas buvo iÅ¡vykęs iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K, todėl teismas Å¡ių patikrinimo aktų duomenimis Å¡ioje byloje nesiremia.

Aplinkybė, jog Lukiškių TI-K sudaryta paslaugų teikimo sutartis su UAB ,,Kenkėjų kontrolės tarnyba“ patvirtina, kad Lukiškių TI-K administracija rūpinosi švaros ir tvarkos palaikymu kamerose (b. l. 108-115). Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ III skirsnyje yra nurodytas tardymo izoliatorių kamerų įrengimas. To paties skirsnio 14.6 punkte nurodyta, kad kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai).

Kaip atsiliepime pažymėjo atsakovės atstovas, kad visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai ir lentynos yra padarytos arba didesnės, arba mažesnės, taip, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui sudėti, higienos reikmenims sudėti. Pažymėjo, kad kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrenti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų.

Vertindamas atsakovės atstovo pateiktus argumentus, teismas atmeta pareiÅ¡kėjo teiginius dėl mažo stalo.PareiÅ¡kėjas skunde konkrečiai dėl savo sveikatos problemų nepasisako, nurodo, kad dėl vėdinimo tualete nebuvimo ir nepakankamo apÅ¡vietimo pablogėjo sveikata. PareiÅ¡kėjas nenurodo konkrečių faktų, susijusių su galimu sveikatos pablogėjimu, todėl negalima konstatuoti, kad bÅ«tent dėl pareiÅ¡kėjo nurodomų sÄ lygų pablogėjo jo sveikata. Taigi, teismas minėtas pareiÅ¡kėjo pretenzijas laiko neįrodytas, nepagrįstas ir jų nevertina, apibrėždamas padarytos žalos dydį.

Teismas atkreipia dėmesį, kad byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas kalinimo metu kokiu nors bÅ«du (žodžiu ar raÅ¡tu) skundėsi LukiÅ¡kių TI-K administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl medicininių paslaugų neteikimo.Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimÄ ir faktinius bylos duomenis, apibÅ«dinančius V. O. kalinimo sÄ lygas, daro iÅ¡vadÄ , kad LukiÅ¡kių TI-K pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti kalinamam kamerose, kuriose tektų ne mažiau nei 3,6 m2 kameros ploto, t. y.

Å¡iuo atveju vieÅ¡ojo administravimo institucija neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti. Teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į anksčiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, į pareiÅ¡kėjo subjektinės teisės – bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje turi tekti ne mažiau nei 3,6 m2 ploto, – pažeidimo mastÄ (tai, kad ginčo laikotarpiu kalint LukiÅ¡kių TI-K pareiÅ¡kėjui teko mažesnis kalinimo kameros plotas, nei nustatyta norma), Å¡io pažeidimo trukmę (54 paros), taip pat į tai, kad byloje nėra duomenų, jog LukiÅ¡kių TI-K sÄ moningai bÅ«tų siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, remdamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertina 486 Eur.

PareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti 39 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , teismo vertinimu, neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų. LukiÅ¡kių TI-K praÅ¡o priteisti jo naudai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo 6,12 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už dokumentų kopijų darymÄ . IÅ¡ Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 39 straipsnio nuostatų matyti, kad iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, tačiau ABTÄ® 39–40 straipsnių nuostatos bei jų prasmė patvirtina, jog priteistinos tik: pirma, su bylos nagrinėjimu teisme ir jos paruoÅ¡imu teismui susijusios iÅ¡laidos, t. y. tiesiogiai su teismo procesu susijusios iÅ¡laidos; antra, priteistinos tik bÅ«tinos, pagrįstos ir suinteresuotos Å¡alies realiai turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (LVAT 2011-01-21 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-525-34/2011, 2012-01-20 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-63-49/2012).

LVAT praktikoje, analizuojant ABTÄ® 39 ir 40 straipsnių nuostatas, buvo ne kartÄ pažymėta, kad proceso Å¡alies teisė į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ siejama ne tik su reikalavimu, jog Å¡i Å¡alis bÅ«tų laimėjusi bylÄ , bet ir iÅ¡ dalies su procesinio pobÅ«džio reikalavimu pagrįsti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, t. y. proceso Å¡alis, praÅ¡anti priteisti jai bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ , turi pateikti konkrečius įrodymus, atitinkančius ABTÄ® 56 straipsnio nustatytus reikalavimus, patvirtinančius, jog ji patyrė atitinkamas iÅ¡laidas dėl konkrečių procesinių veiksmų, atliktų toje konkrečioje byloje (LVAT 2012-02-10 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-525-135/2012, 2013-04-08 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-492-153/2013).

Nagrinėjamu atveju atsakovės atstovas, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo iÅ¡laidas už pateiktos medžiagos kopijų rengimÄ , vadovavosi Dokumentų parengimo iÅ¡laidų atlyginimo tvarkos (toliau – ir Tvarka), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-01 nutarimu Nr. 1039, 6 ir 7 p., bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 informaciniu praneÅ¡imu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo iÅ¡laidų indeksavimo“, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog už kopijų parengimÄ bÅ«tų sumokėjęs praÅ¡omÄ priteisti    6,12 Eur sumÄ .

Teismo vertinimu, pateiktų duomenų nepakanka pagrįsti realias kopijų parengimo iÅ¡laidas. Aplinkybė, kad LukiÅ¡kių TI-K iÅ¡laidas grindžia remiantis Tvarka, kuri numato iÅ¡laidų, už kopijų parengimÄ atlyginimÄ , nesudaro pagrindo tvirtinti, kad atsakovas realiai 6,12 Eur už kopijų parengimÄ . Pažymėtina, kad Å¡i Tvarka reglamentuoja iÅ¡laidų už rengiamas kopijas atlyginimÄ tais atvejais, kai suinteresuotas asmuo kreipiasi į įstaigÄ su praÅ¡ymu dėl oficialių dokumentų kopijų iÅ¡ anksto atlygina įstaigai iÅ¡laidas už jų parengimÄ (Nutarimo 3 punktas), bet nėra skirta nustatyti iÅ¡laidoms tais atvejais, kai įstaiga rengia dokumentus teismui ar kitokiems savo poreikiams.

Tuo tarpu įrodymų, reikalingų administracinių bylų nagrinėjimui teisme pasiruoÅ¡imui, pateikimÄ reglamentuoja ABTÄ® 67 straipsnio 3 dalis. Teismo vertinimu, nurodyti įrodymai į bylÄ pateikti ne pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu, o vykdant teismo nurodymÄ . Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylÄ , todėl Tvarka, kuria remiasi atsakovas pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, Å¡iuo atveju netaikytina (LVAT 2014-10-29 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-492-945/2014). Dėl nurodytų motyvų, darytina iÅ¡vada, jog LukiÅ¡kių TI-K nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo patirtas iÅ¡laidas, todėl jo praÅ¡ymas atmestinas kaip nepagrįstas.Remdamasis, tuo kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais,               132 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ė: PareiÅ¡kėjo V.

O. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kėjui V. O. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo, priteisti 486 Eur neturtinei žalai atlyginti.KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .             Sprendimas per mėnesį nuo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai. Teisėja                                                                                                                                  JÅ«ratė Gaidytė-Lavrinovič