Legislator Case Law & Legislation
aaab1788-c0fd-4f97-92fa-1ccd77ccb3e5 AI generated

aaab1788-c0fd-4f97-92fa-1ccd77ccb3e5 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number aaab1788-c0fd-4f97-92fa-1ccd77ccb3e5
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos, žalos dėl profesinio susirgimo, sveikatos sužalojimo ar žuvimo darbe atlyginimo sumos; mokėtinos sumos už Lietuvoje supirktÄ ar perdirbtÄ Å¾emės Å«kio produkcijÄ , nurodytÄ Atsiskaitymų už žemės Å«kio produkcijÄ Ä¯statyme;

Legislator headnote

AI generated

aaab1788-c0fd-4f97-92fa-1ccd77ccb3e5 · Vilniaus miesto apylinkės teismas: teisme kaltu neprisipažino ir parodė, kad „Sodros“ įsiskolinimas susidarė, kai jis nebebuvo direktorius, po jo pasitraukimo. TriÅ¡alės sutartys buvo sudarytos, jis pats jas pateikė mokesčių inspekcijai. Jos buvo pasiÅ«lytos įmonei, kuri ruoÅ¡iasi bendradarbiauti. Kitos įmonės sutiko, norėjo toliau bendradarbiauti. Jis negalvojo, kad įmonė bankrutuos ir taip nepatenkins įsipareigojimų. PrieÅ¡ parduodamas įmonę jis mokesčių inspekcijai pateikė balansÄ . Koks buvo pelnas ar nuostoliai balanse, jis tiksliai neprisimena.

Keywords

AI generated
non-compliance with inspection regulations missing case documents inspection contract overpaid insurance benefits inspection fee lack of entitlement
AI generated

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-738-716/2014Teisminio proceso Nr. 1-10-2-00708-2010-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.17.12.; 1.2.18.10.; 2.3.6.4.5. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. kovo 20 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Virginijai Miliauskienei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Ražanskui, gynėjui advokatui Dainiui Kenstavičiui, civilinio ieÅ¡kovo atstovei Jolantai Golcienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R.

P., a. k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, dirbantis UAB „G. T.“ direktorium, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 208 str. 1 d. ir 222 str. 1 d. Teismas iÅ¡nagrinėjęs bylÄ n u s t a t ė : R. P. laikotarpyje nuo 2007-02-27 iki 2009-03-26 bÅ«damas UAB „R.“, įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini) , Vilniuje, direktorium, žinodamas, kad 2007 m., 2008 m. ir laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-08-25 UAB „R.“ yra nemoki, taip pat žinodamas apie kreditorių reikalavimus UAB „R.“ bei suvokdamas, kad visiems piniginiams įsipareigojimams įvykdyti bendrovė neturi pakankamai pinigų, žinodamas Lietuvos Respublikos laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 str. 1 d. nuostatas, pagal kurias „Kai mokėtojas visiems atsiradusiems piniginiams įsipareigojimams įvykdyti neturi pakankamai pinigų, mokėjimai vykdomi tokia eilės tvarka:

1) su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos, žalos dėl profesinio susirgimo, sveikatos sužalojimo ar žuvimo darbe atlyginimo sumos; mokėtinos sumos už Lietuvoje supirktÄ ar perdirbtÄ Å¾emės Å«kio produkcijÄ , nurodytÄ Atsiskaitymų už žemės Å«kio produkcijÄ Ä¯statyme;

2) valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos;

3) mokesčiai ir kiti privalomi mokėjimai į valstybės biudžetÄ ir savivaldybių biudžetus bei kitus valstybės pinigų fondus;

4) kiti mokėjimai pinigų gavėjams“, trečios eilės kreditoriui - Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai - skolinga 56 822,12 Lt, suvokdamas, kad patenkinus ketvirtos eilės kreditorinius reikalavimus bus padaryta žala antros ir trečios eilės kreditoriams, nesilaikė Lietuvos Respublikos laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 str. 1 d. nuostatose įtvirtintos mokėjimų eilės: laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-03-31 R. P. vadovaujamai UAB „.R“ pardavus prekių R.

P. valdomai UAB „R. a.“ už 385 423,54 Lt, UAB „R.“ laikotarpiu nuo 2009-01-06 iki 2009-03-24 su UAB „R.“ kreditoriais ir UAB „R. a.“ sudarė 22 triÅ¡ales reikalavimų įskaitymo sutartis, kurių pagrindu UAB „R.“ perleido UAB „R. A.“ 453 575,84 Lt dydžio savo skolas kitiems ketvirtos eilės kreditoriams:2009-03-18 triÅ¡alės reikalavimų įskaitymo sutarties Nr. 09/02-312 pagrindu UAB „.R“ perleido UAB „R. a.“ 13 244,67 Lt dydžio įsiskolinimÄ UAB „B. s.“;2009-02-18 triÅ¡alės reikalavimų įskaitymo sutarties Nr. 09/02-310 pagrindu UAB „R.“ perleido UAB „R. a.“ 25 671,20 Lt dydžio įsiskolinimÄ UAB „R. b.“;2009-02-16 triÅ¡alės reikalavimų įskaitymo sutarties Nr. 09/02-161 pagrindu UAB „R.“ perleido UAB „R. a.“ 2 000 Lt dydžio įsiskolinimÄ UAB „E. g.“;2009-02-19 triÅ¡alės reikalavimų įskaitymo sutarties Nr. 09/02-311 pagrindu UAB „R.“ perleido UAB „R. a.“ 4 430,72 Lt dydžio įsiskolinimÄ UAB „C.“;2009-02-23 triÅ¡alės reikalavimų įskaitymo sutarties Nr. 09/02-234 pagrindu UAB „R.“ perleido UAB „R. a.“ 3 030,81 Lt dydžio įsiskolinimÄ UAB „T.

S.“;2009-02-19 triÅ¡alės reikalavimų įskaitymo sutarties Nr. 09/02-417 pagrindu UAB „R.“ perleido UAB „R. a.“ 2 000 Lt dydžio įsiskolinimÄ UAB „K.“;2009-02-19 triÅ¡alės reikalavimų įskaitymo sutarties Nr.09/02-301 pagrindu UAB „R.“ perleido UAB „R. a.“ 51 670,20 EUR (178 406,87 Lt) įsiskolinimÄ Latvijos įmonei SIA „K.“;2009-02-19 triÅ¡alės reikalavimų įskaitymo sutarties Nr. 09/02-401 pagrindu UAB „R.“ perleido UAB „R. a.“ 3 320,64 Lt dydžio įsiskolinimÄ UAB „V.L.“;2009-02-23 triÅ¡alės reikalavimų įskaitymo sutarties Nr. 09/02-233 pagrindu UAB „R.“ perleido UAB „R. a.“ 766,70 Lt dydžio įsiskolinimÄ TŪB „V.“;2009-02-23 triÅ¡alės reikalavimų įskaitymo sutarties Nr. 09/02-235 pagrindu UAB „R.“ perleido UAB „R. a.“ 5 522,37 Lt dydžio įsiskolinimÄ AB „V.“;2009-03-18 triÅ¡alės reikalavimų įskaitymo sutarties Nr. 09/02-314 pagrindu UAB „R.“ perleido UAB „R. a.“ 6 038,29 Lt dydžio įsiskolinimÄ UAB „A.“;2009-03-18 triÅ¡alės reikalavimų įskaitymo sutarties Nr. 09/02-316 pagrindu UAB „R.“ perleido UAB „R. a.“ 14 549,58 Lt dydžio įsiskolinimÄ UAB „O.“;2009-03-24 triÅ¡alės reikalavimų įskaitymo sutarties Nr. 09/03-417 pagrindu UAB „R.“ perleido UAB „R. a.“ 3 576,80 Lt dydžio įsiskolinimÄ UAB „S&J I.“;2009-01-10 triÅ¡alės reikalavimų įskaitymo sutarties Nr. 09/01-10 pagrindu UAB „R.“ perleido UAB „R. a.“ 27 539,95 Lt dydžio įsiskolinimÄ Jungtinių Amerikos Valstijų įmonei „I.

C. I.“;2009-03-24 triÅ¡alės reikalavimų įskaitymo sutarties Nr. 09/03-314 pagrindu UAB „R.“ perleido UAB „R. a.“ 8 138,48 Lt dydžio įsiskolinimÄ R. P.;2009-02-17 triÅ¡alės reikalavimų įskaitymo sutarties Nr. 09/01-155 pagrindu UAB „R.“ perleido UAB „R. a.“ 17 520 Lt dydžio įsiskolinimÄ R. P.;2009-01-13 triÅ¡alės reikalavimų įskaitymo sutarties Nr. 09/01-14 pagrindu UAB „R.“ perleido UAB „R. a.“ 105 440 Lt dydžio įsiskolinimÄ R. P.;2009-01-06 triÅ¡alės reikalavimų įskaitymo sutarties Nr. 09/01-061 pagrindu UAB „R.“ perleido UAB „R. a.“ 5 736 Lt dydžio įsiskolinimÄ R.

P.;2009-01-13 triÅ¡alės reikalavimų įskaitymo sutarties Nr. 09/01-1č pagrindu UAB „R.“ perleido UAB „R. a.“ 13 000 Lt dydžio įsiskolinimÄ A. G.;2009-01-13 triÅ¡alės reikalavimų įskaitymo sutarties Nr. 09/01-11 pagrindu UAB „R.“ perleido UAB „R. a.“ 10 100 Lt dydžio įsiskolinimÄ R. U.;2009-01-13 triÅ¡alės reikalavimų įskaitymo sutarties Nr. 09/01-12 pagrindu UAB „R.“ perleido UAB „R. a.“ 1 440 Lt dydžio įsiskolinimÄ V. L.;2009-01-13 triÅ¡alės reikalavimų įskaitymo sutarties Nr. 09/01-13 pagrindu UAB „R.“ perleido UAB „R. a.“ 2 102,76 Lt dydžio įsiskolinimÄ R.

P.,dėl ko kitiems antros ir trečios eilės UAB „R.“ kreditoriams buvo padaryta turtinė žala: Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai 56 822,12 Lt dydžio žala.Be to, R. P., nuo 2007-02-27 iki 2009-03-26 bÅ«damas UAB „R.“, įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, direktoriumi, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. 2 d. (nuo 2002-01-01 galiojusi įstatymo redakcija) nuostatas bÅ«damas atsakingas už apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ , pažeidė to paties įstatymo 19 str. 1-2 d. (nuo 2008-09-01 galiojusi įstatymo redakcija) nuostatas, pagal kurias apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi Å«kio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumÄ .

Patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi Å«kio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų, Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-02-22 įsakymo Nr.13 „Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų“ nuostatas, pagal kurias uždarosios akcinės bendrovės visus buhalterinius apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus privalo saugoti 10 metų: įstatymų nustatytÄ laikÄ nesaugojo UAB „R.“ buhalterinės apskaitos dokumentų už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2009-03-26, dėl ko negalima iÅ¡ dalies nustatyti UAB „R.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktÅ«ros už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2009-08-25.R.

P. teisme kaltu neprisipažino ir parodė, kad „Sodros“ įsiskolinimas susidarė, kai jis nebebuvo direktorius, po jo pasitraukimo. TriÅ¡alės sutartys buvo sudarytos, jis pats jas pateikė mokesčių inspekcijai. Jos buvo pasiÅ«lytos įmonei, kuri ruoÅ¡iasi bendradarbiauti. Kitos įmonės sutiko, norėjo toliau bendradarbiauti. Jis negalvojo, kad įmonė bankrutuos ir taip nepatenkins įsipareigojimų. PrieÅ¡ parduodamas įmonę jis mokesčių inspekcijai pateikė balansÄ . Koks buvo pelnas ar nuostoliai balanse, jis tiksliai neprisimena.

Jis nutarė parduoti įmonę todėl, kad trūko pinigų. Kiek gavo už įmonę pardavęs, jis nepamena. Įmonę pardavė 2009 metų pradžioje. Įmonei trūko apyvartinių lėšų, klientai vėlavo atsiskaityti. Jis sugalvojo parduoti įmonę, kad pritrauktų lėšų. Iš pradžių sugalvojo parduoti dalį įmonės, pardavė 50 procentų akcijų tikėdamasis investicijų. Jis tikėjosi, kad žmonės, kurie nupirko 50 procentų akcijų, investuos į įmonę.

Jis lėšas už parduotÄ Ä¯monę gavo kaip asmuo, jų į įmonę neįnešė. Pradėjus ieÅ¡koti investitorių jam paskambino Ž.. Jie tuo metu nebuvo pažįstami, Ž. apie jį sužinojo iÅ¡ kitų žmonių. Tai buvo 2008 metų pabaigoje ar 2009 metų pradžioje. Buvo priimtas sprendimas, kad pirkėjai investuotų pinigų, jeigu jis parduotų dalį akcijų. Jis netikrino Å¡ių asmenų patikimumo, jie atrodė solidžiai. Sandoriai vyko Klaipėdoje. Pirkėjai pažadėjo investuoti apie 200 000 litų į įmonės apyvartÄ suteikdami įmonei paskolas.

Pasirašant ir parduodant dalį akcijų dalyvavo jis, Ž., dar vienas asmuo ir A.. Pasirašymas vyko restorane „K.“. Jie sutarė, kad per 2-3 savaites bus suteikta paskola. Pirkėjai pareikalavo balanso. Pinigai nebuvo paskolinti, pirkėjai išreiškė mintį, kad juo nepasitiki. Jis sugalvojo išeiti iš verslo ir parduoti likusias įmonės akcijas. Įmonės buhalteriniai dokumentai buvo saugomi samdomoje įmonėje. Antras pirkimo–pardavimo etapas vyko taip, kad buvo perduotas įmonės antspaudas, dokumentai, registracijos pažymėjimas, įstatai.

Dokumentai buvo perduoti Å iauliuose prie parduotuvės „K. v.“. Antspaudus jis perdavė antro pasiraÅ¡ymo metu Klaipėdoje. Dokumentus perdavė pagal priėmimo–perdavimo aktÄ , buvo gal 30-40 segtuvų. Jis pasitikėjo buhalterine firma, dokumentus perdavė A. V. ir dar vienam asmeniui Ž. tarpininkaujant. Jis tÄ antspaudÄ , kurį rado pas jo mamÄ , buvo pametęs. Tuo metu veikla vyko Klaipėdos regione jis bÅ«davo pas mamÄ , kur buvo tÄ antspaudÄ pasidėjęs. TriÅ¡ales sutartis sudarinėjo dėl to, kad pasiÅ«lė bendradarbiauti, planai buvo užsiimti statybine veikla.

Ä®tampa tarp jo ir naujų akcininkų atsirado iÅ¡ karto, todėl siekiant įtampÄ dalinai paÅ¡alinti jis sudarinėjo triÅ¡ales sutartis. Apie įsiskolinimus valstybės biudžetui ir „Sodrai“ jis sužinojo tik iÅ¡ pateiktų kaltinimų. Apie PVM įsiskolinimÄ jis galėjo žinoti, nes jo paties praÅ¡ymu įmonė deklaravo PVM. Jis tikėjosi, kad įmonė toliau vykdys veiklÄ ir sumokės mokesčius. Jis įsivaizdavo, kad kreditorių eilė atsiranda iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , kad ji privaloma tik bankroto atveju.

Liudytojas Ž. M. teisme parodė, kad R. P. mato antrÄ kartÄ . UAB „R.“ jis nežino, A. V. nepažįsta. Dėl įmonių perraÅ¡ymo neteko vykti nė karto į KlaipėdÄ , kur yra ne kartÄ buvęs, jis nėra dalyvavęs jokiame sandoryje dėl įmonės pirkimo. Liudytoja D. R. teisme parodė, kad įmonė „R.“ buvo prekių pirkėjas iÅ¡ „V.“. Atėjo krizė ir su jų įmone ilgia neatsiskaitė. Ji yra įmonės vyr. buhalterė nuo 2006 m. gruodžio mėnesio.

Jie gavo pasiÅ«lymÄ iÅ¡ „R.“, kad už juos atsiskaitys kita įmonė. Buvo sudaruta triÅ¡alė sutartis. Kita įmonė po truputį atsiskaitė. Ä®monė pirko langus ir mokėjo po truputį senÄ skolÄ . Tais pačiais metais buvo padengtas įsiskolinimas pagal triÅ¡alę sutartį. Specialistė T. K. apklausta teisme parodė, kad tvirtina savo iÅ¡vadÄ . Specialisto iÅ¡vadai gauti buvo pateikta ikiteisminio tyrimo medžiagos 3 tomai. Buvo operatyvaus patikrinimo ataskaita, Registrų centro informacija, banko iÅ¡raÅ¡ai, atsakymai iÅ¡ bankų.

Taip pat byloje buvo įmonės sudarytos triÅ¡alės sutartys. Buvo gauta informacija apie finansinę atskaitomybę. Pagal Å¡iuos dokumentus buvo atlikta specialisto iÅ¡vada. Ji nustatė įmonės nemokumÄ . Ä®monės bankroto įstatyme yra apibrėžta nemokumo sÄ voka, nemokumas nustatomas pagal balansinius duomenis. Buvo nustatyti įmonės finansiniai rodikliai už 2007-2008 metus, jie buvo analizuojami pagal kitÄ byloje esančiÄ medžiagÄ . Buvo skolos, įmonė neapmoka skolų, nevykdo atsiskaitymo.

Duomenys analizuojami pagal pateiktus balansus ir pelno mokesčio ataskaitas. „SJ I.“ tvarkė įmonės apskaitÄ , buvo buhalterės, kuri tvarkė apskaitÄ , apklausa. Ikiteisminio tyrimo byloje buvo paklausimas ir atsakymas, kad įmonė negali pateikti buhalterinės informacijos (duomenų). Ji analizavo mokėjimo eilės įstatymo pažeidimus. Ä®statymas nustato, kad mokėjimai turi bÅ«ti vykdomi tam tikra tvarka, kai trÅ«ksta lėšų. Atsiskaitydama per triÅ¡alę sutartį su prekių pardavėjais įmonė nesumokėjo mokesčių Valstybinei mokesčių inspekcija ir „Sodrai“ (3 eilės).

Debitoriniai įsiskolinimai, tai kas skolingas įmonei. Iš įmonės turto yra galimybė atsikaityti. Per trišales sutartis buvo atsiskaitoma su ketvirtos eilės kreditoriais, taip pažeista eilė. Šios sutartys sumažino įmonės galimybę atskaityti su pirmos, antros, trečios eilės kreditoriais. Debitoriniai įsiskolinimai yra įmonės turtas. Jeigu įmonės turtas perleidžiamas, irgi pažeidžiama eilės tvarka. Mokumas yra ne tik esami gryni pinigai, o turtas, kuris gali būti paverstas pinigais, ir tada yra galimybė įmonei atsiskaityti su kreditoriais.

Ä®monės turtas turi bÅ«ti paverstas pinigais, o ne perleidžiamas kitiems. Ä®monės kapitalas buvo minusinis. Ä®monės kapitalas turėjo bÅ«ti atkurtas, arba įmonė likviduojama. Apie nemokumÄ sprendžiama analizuojant finansinius rodiklius iÅ¡ balansų. Kadangi nebuvo iÅ¡saugoti dokumentai, tai ir duodama iÅ¡vada, kad tik iÅ¡ dalies galima nustatyti rodiklius. 2009 metų dokumentai neiÅ¡saugoti, nėra nei pirminių dokumentų, nei registrų. Dokumentai neiÅ¡saugoti, dėl to jie iÅ¡ dalies negalėjo nustatyti nurodytų rodiklių.

IÅ¡ gautų ataskaitų ji padarė iÅ¡vadÄ , kad įmonė nemoki. Balansuose yra duomenys apie įsipareigojimus, tačiau įmonės struktÅ«ros negalima nustatyti. 2008 metų sausio 1 dienai ji gali nustatyti rodiklius pagal balansų duomenis, bet nėra neiÅ¡saugoti pirminiai dokumentai. Neesant buhalterinių dokumentų nėra galimybės patikrinti iÅ¡ registrų gautų ataskaitų, kurios dėl to preziumuojamos kaip teisingos. Trumpalaikis įmonės turtas yra atsargos, kurios gali pavirsti pinigais.

Ä®monėje sumažėjo galimybė atsiskaityti, nes buvo perduotas trumpalaikis turtas, kuris galėjo virsti pinigais. Teisme kitų įrodymų vertinimui ir patikrinimui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 str. 4 d.) buvo pagarsinti liudytojos S. K. tyrimo metu duoti parodymai apie tai, kad ji dirba UAB „S&J I.“ direktore. Bendrovės veikla - buhalterinių paslaugų teikimas. 2005-07-08 jos vadovaujama bendrovė su UAB „R.“ pasirašė buhalterinių paslaugų teikimo sutartį, kurios pagrindu jos vadovaujamos bendrovės buhalterė tvarkė UAB „R.“ buhalterinę apskaitÄ .

Jokios finansų politikos konsultacijos teikiamos nebuvo, kadangi UAB „R.“ direktorius R. P. nepriimdavo jokių konsultacijų, sakydamas, kad jis pats žino, kÄ daro ir jam konsultacijos nereikalingos. UAB „R.“ turėjo buhalterinę kompiuterinę programÄ â€žAgnum“, kurioje ir buvo tvarkoma buhalterinė apskaita. UAB „R.“ vadybininkai bei kiti darbuotojai į nurodytÄ buhalterinę programÄ suvesdavo reikiamus duomenis pagal pirminius dokumentus, prie nurodytos programos galėjo prisijungti jos vadovaujamos bendrovės buhalterė, kuri duomenis, esančius programoje, tikrindavo su pateiktais pirminiais dokumentais; taigi UAB „R.“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma tik pagal pateikiamus pirminius dokumentus.

Finansinę atskaitomybę ruošdavo jos vadovaujama bendrovė. Ji neprisimena, kokia UAB „R.“ finansinė būklė už 2008 m. buvo nurodyta finansinėje atskaitomybėje. Už 2009 m. jos vadovaujama bendrovė UAB „R.“ finansinės atskaitomybės neruošė. Taip pat ji neprisimena, ar jos vadovaujama bendrovė teikė UAB „R.“ finansinę atskaitomybę už 2008 m., kadangi 2009-03-19 buhalterinių paslaugų teikimo sutartis buvo nutraukta. Gali būti, kad buvo paruošta preliminari finansinė atskaitomybė, bet ar pastaroji buvo pateikta VĮ „Registrų centras“, ji neprisimena.

Kiek ji prisimena, UAB „R.“ finansinė padėtis pablogėjo 2008 m., tikslaus laikotarpio ji neprisimena; galima sakyti, kad UAB „R.“ finansinė padėtis buvo bloga, nes trÅ«ko apyvartinių lėšų, bendrovė negalėjo atsiskaityti su savo kreditoriais. Ji pati asmeniÅ¡kai bandė kalbėti su R. P. ir bandė sakyti, kad bendrovės finansiniai srautai yra sumažėję, padaugėjo pirkėjų, kurie neatsiskaitinėja, tačiau R. P. nesileisdavo į kalbas, sakydamas, kad jis pats viskÄ Å¾ino ir kaip direktorius pats priima sprendimus ir jam jokių konsultacijų nereikia.

Tarp kreditorių, su kuriais UAB „R.“ negalėjo atsiskaityti, nes trÅ«ko apyvartinių lėšų, pateko ir jos vadovaujama bendrovė. UAB „R.“ su jos vadovaujama bendrove už suteiktas paslaugas neatsiskaitė už 2009 m. vasario ir kovo mėn. Ji R. P. primindavo apie įsiskolinimÄ , bet jis sakydavo, kad bendrovė neturi pinigų (trÅ«ksta apyvartinių lėšų), bus įplaukos ir jis atsiskaitys, tačiau UAB „R.“ taip ir neatsiskaitė. 2009 m. kovo mėn. R. P. pasiÅ«lė pasiraÅ¡yti triÅ¡alę reikalavimų įskaitymo sutartį, sakydamas, kad UAB „R.“ pinigų neturi, o UAB „R.

A.“ turi įplaukų ir gali atsiskaityti už UAB „R.“. Ji sutiko, nes jai buvo svarbiausia gauti pinigus už suteiktas paslaugas. 2009-03-24 buvo pasiraÅ¡yta triÅ¡alė sutartis, po kurios pasiraÅ¡ymo UAB „R. A.“ bankiniais pavedimais 2009-04-09, 2009-04-28, 2009-05-14 atsiskaitė su jos vadovaujama bendrove. Po triÅ¡alės sutarties pasiraÅ¡ymo- 2009-03-24 ji R. P. pagal dokumentų perdavimo aktÄ perdavė UAB „R.“ buhalterinės apskaitos dokumentus (t. 5, b. l. 52-54).IÅ¡ Vilniaus apskrities VMI praneÅ¡imo Vilniaus miesto apylinkės prokuratÅ«rai matyti, kad mokesčių inspekcijos duomenų bazės duomenimis UAB „R.“ deklaruojamų mokesčių mokestinė nepriemoka 2010-06-23 sudarė 61635,37 Lt, iÅ¡ jų 54835,12 LT PVM, 1718 Lt nekilnojamojo turto mokesčio, 269 Lt mokesčio už aplinkos terÅ¡imÄ bei 4813,25 Lt delspinigių.

UAB „R.“ skola biudžetui susidarė pateikus 2009 m. sausio- kovo mėn. PVM deklaracijas dėl UAB „R.“ parduotų prekių susijusiai įmonei – UAB „R. A.“ (t. 1, b. l. 1-3).Iš Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Operatyvaus patikrinimo ataskaitos matyti, kad UAB „R.“, būdama skolinga valstybės biudžetui, 2009 metais sausio- kovo mėn. sudarinėjo trišalių reikalavimų įskaitymo sutartis su klientais, pagal kurias perleido reikalavimų teises į savo kreditorines bei savo debitorines skolas UAB „R.

A.“; tokiu bÅ«du UAB „R.“ priklausantys pinigai - 76125,45 Lt nepateko į jos sÄ skaitÄ ir valstybė negalėjo pasinaudoti teise įstatymu numatyta tvarka iÅ¡ieÅ¡koti bendrovės skolų biudžetui (t. 1, b. l. 33-51).IÅ¡ R. P. pateiktų akcijų pirkimo-pardavimo sutarties kopijų matyti, kad 2009-01-05 R. P. pardavė A. V. 125 vienetus UAB „R.“ paprastų vardinių 100 Lt nominalo akcijų, kurios sudarė 50 procentų įmonės įstatinio kapitalo (t. 1, b. l. 73-74), 2009-03-23 L.

P. pardavė A. V. 125 vienetus UAB „R.“ paprastų vardinių 100 Lt nominalo akcijų, kurios sudarė 50 procentų įmonės įstatinio kapitalo (t. 1, b. l. 75-76).IÅ¡ perdavimo ir priėmimo akto matyti, kad 2009-03-23 UAB „R.“ direktorius R. P. perdavė A. V. įmonės ilgalaikį materialųjį turtÄ (t. 1, b. l. 77). IÅ¡ UAB „S&J I.“ direktoriaus raÅ¡to (t. 1., b. l. 78), buhalterinių paslaugų teikimo sutarties nutraukimo kopijos (t. 1, b. l. 79; t. 5, b. l.

49) ir dokumentų perdavimo akto kopijos (t. 1, b. l. 80; t. 5, b. l.

50) matyti, kad įmonė nuo 2009-04-03 nebeteikia buhalterinių paslaugų UAB „R.“, visi buhalterinės apskaitos dokumentai perduoti UAB „R.“ direktoriui R. P. 2009-03-24.IÅ¡ juridinių asmenų registro iÅ¡rašų matyti, kad UAB „R.“ įmonės pažymėjimas iÅ¡duotas 2005-07-05, R. P. įmonės vadovu paskirtas (iÅ¡rinktas) 2007-02-27, įgaliojimų pabaigos data 2009-08-25, nuo kurios įmonės vadovy paskirtas (iÅ¡rinktas) R. S. (t. 1, b. l. 143-147; t. 2., b. l. 72-74; t. 3, b. l. 103-106).IÅ¡ UAB „Roner“ PVM sÄ skaitų- faktÅ«rų matyti UAB „R.“ parduotos UAB „R. a.“ prekės ir jų kiekis (t. 2, b. l. 52-98).IÅ¡ byloje esančių triÅ¡alių reikalavimų įskaitymo sutarčių (t. 2, b. l. 100, 108-146; t. 5, b. l. 19, 68, 72, 107, 120, 132, 144, 150, 166, 175, 184-185; t. 6, b. l. 6, 10) matyti prisiimtų įsipareigojimų ir prievolės vykdymo turinys.IÅ¡ Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos informacinio raÅ¡to matyti, kad laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-03-31 UAB „R.“ perdavė UAB „R. a.“ pirkėjų debitorines skolas 76 125,45 Lt sumai (t. 2, b. l. 150-152).IÅ¡ UAB „R.“ įstatų matyti, kad bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas (10 p.) ir atsako už bendrovės veiklos organizavimÄ (t. 3, b. l. 53)IÅ¡ Valstybinės įmonės registrų centras pateiktos UAB „R.“ juridinio asmens dokumentų bylos nuoraÅ¡o matyti, kad:- 2009-03-26 A.

V. pateikė Registrų centrui praÅ¡ymÄ dėl duomenų pakeitimo įregistravimo ir jo kaip vienintelio akcininko sprendimÄ nuo 2009-03-26 įmonės direktoriumi paskirti A. V. vietoj R. P. (t. 3, b. l. 75-87);- 2009-09-01 R. S. pateikė Registrų centrui praÅ¡ymÄ dėl duomenų pakeitimo įregistravimo, vienintelio akcininko sprendimÄ patenkinant R. P. praÅ¡ymÄ atleisti šį iÅ¡ užimamų pareigų ir bendrovės direktoriumi skirti save R. S. (t. 3, b. l. 90-101).Tyrimo metu buvo paimti eksperimentiniai R.

S. raÅ¡ysenis pavyzdžiai (t. 4, b. l. 154-166), tačiau tai nebuvo padaryta tinkamu bÅ«du, nebuvo suraÅ¡ytas Å¡io ikiteisminio tyrimo veiksmo protokolas. IÅ¡ specialisto iÅ¡vados matyti, kad praÅ¡ymÄ ir vienintelio akcininko sprendimÄ pasirašė R. S. (t. 4, b. l. 95-98).             IÅ¡ UAB „Roner“ Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateiktos finansinės atskaitomybės dokumentų (t. 4, b. l.

4) matyti, kad:- 2007 metais įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai (2 183 926) virÅ¡ijo bendrÄ Ä¯monės turtÄ (2 162 025), įmonė dirbo nuostolingai (pelnas (nuostoliai) - 45 739 (t. 4., b. l. 5, t. 6, b. l. 197). - 2008 metais įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai (2 278 803) virÅ¡ijo bendrÄ Ä¯monės turtÄ (2 274 468), įmonė dirbo nuostolingai (pelnas (nuostoliai) - 29 285 (t. 6., b. l. 95, 96, 198). IÅ¡ 2013-05-09 kratos protokolo matyti, kad R. P. motinos S. S. gyvenamojoje vietoje - name, (duomenys neskelbtini) - rasti ir paimti UAB „R.“ ir UAB „R. a.“ apvalieji antspaudai (t. 4, b.l. 52-56).

IÅ¡ apžiÅ«ros protokolo matyti paimtų antspaudų požymiai ir spaudai (t. 4, b. l. 55-56).IÅ¡ specialisto iÅ¡vados atlikus UAB „R.“ Å«kinės – finansinės veiklos tyrimÄ matyti, kad UAB „R.“ laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2009-08-25 buvo nemoki, veikla buvo nuostolinga, įsipareigojimai virÅ¡ijo visÄ turimÄ bendrovės turtÄ , bendrojo pelningumo rodiklis buvo neigiamas, nuosavas kapitalas buvo neigiamas. Kadangi UAB „R.“ buhalterinės apskaitos dokumentai ir registrai už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2009-08-25 nepateikti, negalima iÅ¡ dalies nustatyti UAB „R.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktÅ«ros už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2009-08-25 (t. 4, b.l. 102-115).IÅ¡ 2011-10-13 Å iaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad laikotarpiu nuo 2009-03-15 iki 2009-04-02 UAB „R.“ vardu buvo vykdomos nusikalstamos veikos (t. 4, b. l. 183-189).Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme iÅ¡tirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad R.

P. bÅ«damas UAB „R.“ direktoriumi įvykdė veiksmus, atitinkančius skolininko nesÄ Å¾iningumÄ , bei nustatytÄ laikÄ nesaugojo įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų.Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 208 straipsnio 1 dalis numato atsakomybė už skolininko nesÄ Å¾iningumÄ . Å ios nusikalstamos veikos vienas iÅ¡ objektyviųjų požymių – pavojinga veika – pasireiÅ¡kia vieno ar keleto pasirinktų kreditorių reikalavimų patenkinimu arba užtikrinimu. BÅ«tinieji objektyvieji požymiai – sunki įmonės ekonominė padėtis arba nemokumas, kai akivaizdžiai gresia bankrotas ir neturėjimas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų.

Nusikalstamos pasekmės – tai turtinė žala, negautos pajamos kreditoriams, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti. Be to, pripažįstant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ turi bÅ«ti nustatytas priežastinis ryÅ¡is tarp pasirinkto kreditoriaus (kreditorių) reikalavimų patenkinimo ir atsiradusios turtinės žalos likusiems kreditoriams. Nusikaltimas laikomas baigtu nuo turtinės žalos likusiems kreditoriams padarymo momento (materialioji nusikalstamos veikos sudėtis). Å io nusikaltimo subjektas yra fizinis asmuo, turintis specialius požymius: individualios įmonės savininkas, įmonės (AB, UAB ir kt.) vadovas ar asmuo pagal einamas pareigas įmonėje turintis teisę ir galimybę disponuoti įmonės, kuriai dėl savo sunkios ekonominės padėties ar nemokumo akivaizdžiai gresia bankrotas, turtu, kuris jį perleidžia vienam ar keletui kreditorių, taip padarydamas turtinę žalÄ likusiems kreditoriams Subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiÅ¡kia tiesiogine ar netiesiogine tyčia.

Esant tiesioginei tyčiai įmonės vadovas supranta, kad įmonės ekonominė padėtis yra sunki arba įmonė nemoki, kai Å¡iai akivaizdžiai gresia bankrotas, ir tai, jog sÄ moningai patenkina vieno ar kelių kreditorių reikalavimus, numato, kad dėl to kiti kreditoriai patirs ar gali patirti žalos, ir to nori. Esant netiesioginei tyčiai įmonės vadovas nenori, kad dėl jo neteisėtų veiksmų atsirastų žala kitiems kreditoriams, bet sÄ moningai leidžia jai kilti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-450/2009, 2K-553/2013).

IÅ¡nagrinėjęs bylÄ teismas nustatė, kad R. P. bÅ«damas UAB „R.“ direktoriumi pasirašė triÅ¡ales reikalavimų įskaitymo sutartis, kurių pagrindu UAB „R.“ perleido UAB „R. A.“ savo turtÄ , t. y. debitorines skolas, kitiems ketvirtos eilės kreditoriams, bei UAB „R. A.“ pardavė UAB „R.“ įmonės turtÄ â€“ įvairias medžiagas – taip apeidamas ir sumažindamas įmonės galimybę atsiskaityti su trečios eilės kreditoriais, t. y. Vilniaus apskrities valstybine mokesčių inspekcija.

Teisme R. P. savo kaltę neigė. Tuo tarpu iÅ¡nagrinėjus bylÄ ir įvertinus visus duomenis teismas nustatė, kad sutarčių pasiraÅ¡ymo ir turto perleidimo laikotarpiu įmonės „R.“ finansiniai rodikliai rodė, kad įmonės turto balansas buvo neigiamas, t. y. įmonės turtas įskaitant ir debitorinius įsiskolinimus virÅ¡ijo įmonės skolas ir įsipareigojimus, dėl ko įmonei grėsė bankrotas. TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina tiek specialisto iÅ¡vada apie UAB „R.“ Å«kinės – finansinės veiklos tyrimÄ , tiek specialistės apklausa teisme apie tai, kad laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2009-08-25 įmonė buvo nemoki, veikla buvo nuostolinga, įsipareigojimai virÅ¡ijo visÄ turimÄ bendrovės turtÄ .

R. P. pripažino, kad įmonės finansinė padėtis buvo sunki, trÅ«ko apyvartinių lėšų ir jis ieÅ¡kojo investicijų, kurių tikėdamasis pardavė iÅ¡ pradžių dalį, vėliau visas įmonės akcijas. UAB „R.“ sunkiÄ finansinę padėtį teisme patvirtino liudytoja D. R. nurodydama, kad UAB „R.“ laiku neatsiskaitydavo už nupirktas prekes su jų firma. Specialistės teisme paaiÅ¡kino, kad iÅ¡vadÄ apie įmonės nemokumÄ ji konstatavo įvertinusi bankroto įstatyme nurodytos „nemokumo“ sÄ vokos reikÅ¡me.

Tuo tarpu Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010-06-23 operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodytas įmonės „R.“ mokumas sietinas ne su bendra įmonės finansine padėtimi, bet laikina galimybe turint lėšų atsiskaitymui su kreditoriais, grÄ Å¾inti trumpalaikes skolas iÅ¡ trumpalaikio turto. Tuo tarpu bendra įmonės neigiama (minusinė) finansinė padėtis laikotarpiu nuo 2009-01-06 iki 2009-03-24 akivaizdžiai rodė, kad įmonei gresia bankrotas. BÅ«damas įmonės direktorium ir akcininku R.

P. turėjo ne tik galimybė, bet ir pareigÄ Å¾inoti apie įmonės finansinę padėtį, kiti duomenys byloje patvirtina, kad jam buvo sakoma apie įmonės sunkiÄ finansinę bÅ«klę ir padėtį, jÄ R. P. pripažino susiraÅ¡inėdamas elektroniniu bÅ«du su kitomis įmonėmis. Tokie duomenys leidžia teismui pripažinti, kad tokiu bÅ«du R. P. bÅ«damas įmonės „R.“ direktorium ir žinodamas sunkiÄ Ä¯monės ekonominę padėtį, kai įmonei grėsė bankrotas ir įmonė visiems atsiradusiems piniginiams įsipareigojimams įvykdyti neturėjo pakankamai pinigų, pasirašė triÅ¡ales reikalavimų įskaitymo sutartis ir prarado dalį įmonės materialaus turto (statybines medžiagas), kas sumažino įmonės galimybė atsiskaityti su kreditoriais pagal tuometinio įstatymo reglamentuotÄ atsiskaitymų eiliÅ¡kumÄ .

Tokiu bÅ«du R. P. pažeidė įstatymu nustatytÄ mokėjimų eilės tvarkÄ ir sumažino įmonės „R.“ galimybę atsiskaityti su kitais kreditoriais, jų tarpe su Valstybine mokesčių inspekcija. Nustatytos teismo aplinkybės apie tai, kad R. P. buvo tiesiogiai susijęs su UAB „R. a.“, triÅ¡ales sutartis įtraukiant Å¡iÄ Ä¯monę įmone R. P. intensyviai ir savo iniciatyva pradėjo pasiraÅ¡inėti po pirmojo savo dalies įmonės akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymo 2009-01-05 abejotinos reputacijos asmenims, kurie įmonę vėliau naudojo nusikalstamiems tikslams (kÄ patvirtina 2011-10-13 Å iaulių miesto apylinkės teismo nuosprendis) ir realios Å«kinės–finansinės veiklos įmonėje nevykdė, finansinių ataskaitų neteikė – patvirtina teismo pripažintas aplinkybes apie tai, kad R.

P. žinojo realiÄ Ä¯monės finansinę padėtį ir taip elgėsi tyčia. Tokiu bÅ«du teismas įvertinęs Å¡ioje dalyje R. P. atliktus veiksmus, jo kaltės formÄ ir tikslÄ pripažįsta, kad kaltinamojo veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 208 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ , nes nėra požymių, kad jis įmonės turtÄ iššvaistė ar pardavė nepateisinamai pigiai.IÅ¡nagrinėjus bylÄ teisme nustatyta, kad UAB „R.“ 9 124 Lt skola antros eilės kreditoriui - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui – susidarė po to, kai įmonė nesumokėjo privalomų įmokų už 2009 metų kovo mėnesį (t. 7, b. l. 51).

Iki tol įmonė įmokas mokėjo, taigi triÅ¡alių sutarčių pasiraÅ¡ymo metu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba nebuvo įmonės kreditorių sÄ raÅ¡e. Dėl Å¡ios priežasties teismas Å¡alina R. P. kaip nusikalstamos veikos požymį tai, kad jis kaip skolininkas elgėsi nesÄ Å¾iningai pažeisdamas antros eilės kreditoriaus, t. y. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, interesus ir jos Vilniaus skyriui padarė 9 124 Lt dydžio žalÄ .Teismas tikslina Å¡ios nusikalstamos veikos aplinkybes pagal specialistės teisme konstatuotÄ faktÄ , jog UAB „R.“ 2009 metais sausio-kovo mėnesį prekes ne perdavė, bet pardavė įmonei „R. a.“, tačiau įvertinti Å¡ių sandorių pagrįstumo ir pelningumo specialistė nurodė negalinti dėl įmonės dokumentų nebuvimo.R.

P. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad bÅ«damas UAB „R.“ direktoriumi, pažeisdamas teisės normų reikalavimus siekdamas, kad Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija negalėtų pasinaudoti UAB „R.“ buhalterinės apskaitos dokumentais tiriant Å¡ios bendrovės veiklÄ , turtÄ , nuosavÄ kapitalÄ , įsipareigojimų dydį ar struktÅ«rÄ , įstatymų nustatytÄ laikÄ nesaugojo UAB „R.“ buhalterinės apskaitos dokumentų.Tirdamas kaltinimÄ Å¡ioje dalyje teismas nustatė, kad R.

P. bÅ«damas UAB „R.“ direktoriumi, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatų pagrindu bÅ«damas atsakingas už įmonės apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ , nesiėmė priemonių ir tinkamai neiÅ¡saugojo UAB „R.“ buhalterinės apskaitos dokumentų, dėl ko tiriant įmonės Å«kinę-finansinę veiklÄ specialistai negalėjo nustatyti UAB „R.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktÅ«ros. Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „S&J I.“, kuri buvo atsakinga už UAB „R.“ buhalterinės apskaitos tvarkÄ , nuo 2009-04-03 nebeteikė buhalterinių paslaugų UAB „R.“ ir 2009-03-24 visus buhalterinės apskaitos dokumentai perdavė bÅ«tent R.

P.. Kaltinamasis teigė, kad visus gautus dokumentus perdavė pagal priėmimo–perdavimo aktÄ Ä¯monės akcijas nupirkusiam asmeniui, tačiau tokios R. P. versijos nepatvirtina jokie kiti duomenys byloje, kaltinamoj nurodytas aktas byloje neegzistuoja. Dokumentinė medžiaga liudija, kad R. P. akcijas nupirkusiam A. V. perdavė UAB „R.“ ilgalaikį materialųjį turtÄ ir pasirašė dėl to perdavimo-priėmimo aktÄ . Å i aplinkybė leidžia pagrįstai manyti, kad ir perdavus įmonės buhalterinius dokumentus toks aktas bÅ«tų buvęs pasiraÅ¡ytas.

Be to, R. P. teisme teigė perdavęs dokumentus, kurių gal 30-40 segtuvų, tuo tarpu iÅ¡ UAB „S&J I.“ ir UAB „R.“ 2009-03-24 pasiraÅ¡yto dokumentų perdavimo akto matyti, kad visi dokumentai buvo suskirstyti į 18 segtuvų. Tokios faktinės aplinkybės ir prieÅ¡taravimai leidžia teismui pripažinti, kad R. P. bÅ«damas įmonės direktoriumi tinkamai dokumentų įgaliotiems asmenims neperdavė ir jų neiÅ¡saugojo.Kita vertus, iÅ¡nagrinėjus bylÄ teisme liko neįrodyta, kad R.

P. Å¡iÄ veikÄ padarė siekdamas, kad Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ateityje negalėtų pasinaudoti UAB „R.“ buhalterinės apskaitos dokumentais tiriant Å¡ios bendrovės veiklÄ , turtÄ , nuosavÄ kapitalÄ , įsipareigojimų dydį ar struktÅ«rÄ . Tai paneigia ir logiÅ¡kai suprantama iÅ¡vada, kad dalis įmonės dokumentų – ataskaitos, balansai ar pan. – gali bÅ«ti gaunami iÅ¡ apskaitos registrų, kas ir buvo padaryta Å¡iuo atveju specialistams tiriant įmonės veiklÄ .

Dėl Å¡ios priežasties teismas Å¡alinÄ Å¡iÄ kaltinime inkriminuotÄ aplinkybę ir pagal nustatytas aplinkybes vertina, kad byloje liko neįrodytos prielaidos, kad R. P. galėjo buhalterinės apskaitos dokumentus paslėpti, sunaikinti ar sugadinti.Teismas iÅ¡ bylos dokumentų turinio analizės nustatė, kad UAB „R.“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis pasiraÅ¡iusio asmens A. V. vardu Valstybės įmonei Registrų centras buvo pateiktas jo kaip vienintelio akcininko sprendimÄ , kuriuo minėtas asmuo nuo 2009-03-26 paskyrė save įmonės direktoriumi vietoj R.

P.. Registrų centrui buvo taip pat pateiktas R. S. kaip vienintelio UAB „R.“ akcininko sprendimas patenkinant R. P. praÅ¡ymÄ atleisti šį iÅ¡ užimamų pareigų ir bendrovės direktoriumi paskirti save. BÅ«tent po Å¡ių duomenų įregistravimo UAB „R.“ direktoriumi nuo 2009-08-25 teisiniu pagrindu pripažįstamas R. S.. Å alinant tokias abejones teismas jas vertina kaltinamojo naudai, todėl pripažįsta, kad R. P. kaip direktoriaus pareigos įmonėje baigėsi nuo 2009-03-26 dienos, kuomet buvo priimtas vienintelio akcininko sprendimas direktoriumi paskirti A.

V., tačiau dėl nežinomų priežasčių Å¡ie duomenys nebuvo įregistruoti juridinių asmenų registre. Tokiu bÅ«du teismas tikslina R. P. nusikalstamos veikos dėl buhalterinių dokumentų neiÅ¡saugojimo laikÄ trumpindamas jį iki 2013-03-26.Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnis numato baudžiamÄ jÄ atsakomybę už apgaulingÄ teisės aktų reikalaujamÄ buhalterinės apskaitos tvarkymÄ arba apskaitos dokumentų paslėpimÄ , sunaikinimÄ ar sugadinimÄ , jeigu dėl to negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros.

Tokio pobÅ«džio aplinkybės byloje nebuvo nustatytos. IÅ¡nagrinėjus bylÄ teismas pripažino ir patvirtino R. P. veikÄ ir kaltędėl to, kad jis neiÅ¡saugojo ir įstatymų nustatytÄ laikÄ nesaugojo UAB „R.“ buhalterinės apskaitos dokumentų, kuriuos turėjo, ir dėl to tiriant įmonės veiklÄ nebuvo galima iÅ¡ dalies nustatyti Å¡ios įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktÅ«ros. Atsakomybę už tokio pobÅ«džio nusikalstamÄ veikÄ numato Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 str. 1 d., todėl teismas R.

P. nusikalstamai veikai nekeičiant jos faktinių aplinkybių taiko Å¡iÄ , o ne prokuroro inkriminuotÄ 222 str. 1 d. kvalifikacijÄ . IÅ¡ byloje esančių gydymo įstaigų pažymų (t. 6, b. l. 114-116) matyti, jog R. P. praeityje nebuvo diagnozuota psichikos sveikatos sutrikimų, todėl jis bÅ«damas pakaltinamas ir kaip įmonės direktorius, tokiu bÅ«du atitinantis nusikalstamų veikų subjekto požymius, pagrįstai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.R. P. baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių iÅ¡nagrinėjus bylÄ nenustatyta.

Pagrindų atleisti R. P. nuo baudžiamosios atsakomybės nenustatyta. Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į R. P. padarytų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, veikų motyvus ir tikslus. R. P. praeityje neteistas, padarė nusikalstamas veikas nusižengdamas ekonomikos ir verslo tvarkai, jis vedęs, dirbantis. Teismas įvertinęs visÄ tai bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 55 straipsnio nuostatas pripažįsta, kad bausmės tikslai R.

P. gali bÅ«ti tinkamai įgyvendinti jam kaip dirbančiam asmeniui paskyrus pinigines baudas, jų dydį nustatant žemiau įstatymo n numatyto sankcijos vidurkio.Kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti – R. P. iki bausmės vykdymo pradžios paliktina nepakeista įvertinus jos tinkamai realizuojamÄ paskirtį procese.              Byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 9124 Lt žalos atlyginimo už nesumokėtas socialinio draudimo įmokas (t. 2, b. l. 166-171).

Nagrinėjant civilinį ieškinį teismas nustatė, kad socialinio draudimo įmokas privalėjo mokėti ne R. P., bet UAB „R.“. Be to, teismas nustatė, kad UAB „R.“ skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui susidarė po to, kai R. P. pardavė visas įmonės akcijas ir nebebuvo įmonės direktorium. Dėl šios priežasties nėra pagrindo pripažinti, kad R. P. yra atsakingas ir privalo atlyginti įmonės nesumokėtus mokesčius. Dėl šios priežasties teismas neturi pagrindo tenkinti civilinį ieškinį ir jį atmeta.

Tyrimo metu buvo paimti UAB „R.“ ir UAB „R. a.“ antspaudai. Byloje nebuvo gauta praÅ¡ymų Å¡iuos antspaudus grÄ Å¾inti, nėra duomenų, kad Å¡ie daiktai galėtų bÅ«ti naudojami įmonių teisėtoje veikloje, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu minėti daiktai sunaikintini kaip menkaverčiai.             Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 str. 2 d.              n u s p r e n d ė :

R. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 208 straipsnio 1 dalį ir skirti 10 MGL (1300 Lt) dydžio baudÄ .R. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį ir skirti 8 MGL (1040 Lt) dydžio baudÄ .Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d. paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo bÅ«du galutinę bausmę R. P. skirti 16 MGL (2080 Lt) dydžio baudÄ , jÄ sumokant per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.             Iki bausmės vykdymo pradžios R.

P. palikti kardomÄ jÄ priemonę raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti.Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius civilinį ieÅ¡kinį dėl 9124 Lt žalos atlyginimo atmesti.Nuosprendžiui įsiteisėjus UAB „R.“ ir UAB „R. a.“ antspaudus sunaikinti.              Nuosprendis per 20 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                                     Mindaugas Striaukas