aaa96d31-da0a-4024-ac45-7ee6cd552a72 · Alytaus rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. e2-1246-652/2015(Proceso Nr. 2-13-3-00565-2015-3)                                                                                                   Procesinio sprendimo kategorija 1.3.7.5.3; (S) 1.3.7.8;3.2.6.1;ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU      2015 m. spalio 15 d.Alytus Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Aldona Sakalauskienė, sekretoriaujant I.

B., dalyvaujant ieÅ¡kovės UAB ,,A.“ atstovei advokato padėjėjai R. A., atsakovui G. G., jo atstovui advokatui A. P., nedalyvaujant ieÅ¡kovės atstovui K. R., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės UAB „A.“ ieÅ¡kinį atsakovui G. G. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka, n u s t a t ė: ieÅ¡kovė UAB „A.“ teismo praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo G. G. 6024,96 eurus žalai atlyginti, 5 % dydžio metines palÅ«kanas, skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovės atstovai 2015-09-07 teismo posėdyje nurodė, kad su atsakovu G. G. 2013-07-24 buvo sudaryta darbo sutartis, pagal kuriÄ atsakovas buvo priimtas dirbti vairuotoju – ekspeditoriumi bei sudaryta visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis, kuria atsakovas prisiėmė visiÅ¡kÄ materialinę atsakomybę už jam patikėtas materialines vertybes, kurių sÄ raÅ¡Ä ieÅ¡kovė pridėjo. Nurodė, kad darbo sutartis su atsakovu buvo nutraukta 2013-09-13 darbuotojo praÅ¡ymu. PaaiÅ¡kino, kad 2013-09-03 – 2013-09-05, vykdydamas savo darbines pareigas, atsakovas, veždamas krovinį iÅ¡ Italijos į J.

K., neteisėtai pervežė 9 nelegalius imigrantus, kad tai iÅ¡aiÅ¡kėjo atsakovui pristačius krovinį užsakovui J. K., kad apie tai buvo praneÅ¡ta J. K. Pasienio tarnybai, kad iÅ¡samesnis tyrimas dėl G. G. neteisėtų veiksmų nebuvo atliktas ir jam buvo leista grįžti į LietuvÄ . Nurodė, kad po Å¡io įvykio ieÅ¡kovė gavo praneÅ¡imÄ , jog įmonei, nuomininkui ar vairuotojui gali bÅ«ti paskirta bauda, o po to gavo praneÅ¡imÄ , kad įmonei paskirta 1200 svarų sterlingų bauda už kiekvienÄ nelegalų asmenį, viso 10800 svarų.

Nurodė, kad ieÅ¡kovė, nesutikdama su baudos dydžiu, kreipėsi į J. K. Vidaus reikalų ministerijÄ su praÅ¡ymu baudÄ sumažinti, kad įmonei tarpininkavo J. K. teisininkai. Nurodė, kad paskirtÄ ir vėliau sumažintÄ baudÄ Ä¯monė sumokėjo, todėl žalos dydį sudaro sumokėta bauda, iÅ¡laidos advokatams Jungtinėje karalystėje, už pinigų pervedimus. Nurodė, kad ieÅ¡kinį grindžia Darbo kodekso 253 straipsnio 1, 8 dalies, 245 straipsnio 1 dalies, 255 straipsnio 1, 3 dalies nuostatomis bei CMR konvencijos nuostatomis bei raÅ¡ytiniais įrodymais. 2015-09-25 teismo posėdyje ieÅ¡kovės atstovė advokato padėjėja R.

A. papildomai paaiÅ¡kino, kad atsakovui turi bÅ«ti taikoma visiÅ¡ka materialinė atsakomybė ir tokio dydžio, kokį nustato regreso teisė. Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko. 2015-09-07 teismo posėdyje nurodė, kad pirmÄ kartÄ savarankiÅ¡kai iÅ¡važiavo į užsienį, nebuvo supažindintas su nelegalių imigrantų gabenimo aplinkybėmis, nebuvo supažindintas su Vidaus darbo tvarkos taisyklėmis, Pareiginiais nuostatais, Atmintine. PaaiÅ¡kino, kad atliko visas reikalingas muitinės procedÅ«ras, praėjo patikrÄ PrancÅ«zijos muitinėje, buvo tikrinamas automobilis įvažiuojant į traukinį, taip pat įvažiuojant į užsakovo teritorijÄ .

Nurodė, kad atžyma apie patikrinimÄ buvo padaryta tik viename tarptautinio važtaraščio egzemplioriuje, kuris atiteko J. K. muitinės pareigÅ«nams. Padarė iÅ¡vadÄ , kad tiek kartų tikrinant, nebuvo pastebėtas plombos pažeidimas, vadinasi, ir ieÅ¡kovas nėra kaltas, kad nepastebėjo plombos pažeidimų. Nurodė, kad jis, pastebėjęs užsakovo teritorijoje nelegalus, iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus. Mano, kad neatliko jokios neteisėtos veikos, todėl nėra pagrindo materialinei atsakomybei, kad ieÅ¡kovės reikalavimas prieÅ¡tarauja VisiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutarties 1 p. Nurodė, kad, bÅ«tent, ieÅ¡kovei buvo uždėta bauda, atsižvelgiant į jos finansinę padėtį bei į tai, kad nebuvo naudojamos tam tikros saugumo priemonės. Nurodė, kad ieÅ¡kovė nepasinaudojo privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka Darbo ginčų komisijoje.

Prašė ieÅ¡kinį atmesti. 2015-09-25 teismo posėdyje atsakovas palaikė anksčiau duotus paaiÅ¡kinimus ir papildė, kad komandiruotėje jis laikėsi darbo ir poilsio režimo, todėl negalėjo visÄ laikÄ saugoti automobilio. Pabrėžė, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog jis pažeidė darbo ir poilsio režimÄ , vėlavo pristatyti krovinį, ar ne toje vietoje sustojo pailsėti, nes ieÅ¡kovė sÄ moningai nepateikė tachometro parodymų. Nurodė, kad įmonė už saugumo priemonių neturėjimÄ jau baudžiama ne pirmÄ kartÄ .

Nurodė, kad jo niekas neįspėjo, jog jam reikės važiuoti į J. K.. Liudytojas D. G., kuris yra atsakovo brolis, parodė, kad jis taip pat turi vairuotojo patirties ir iÅ¡ patirties žino, kad nėra bÅ«tina atžymėti apie automobilio plombos patikrinimÄ ar pakeitimÄ visuose CMR egzemplioriuose, užtenka pažymėti viename egzemplioriuje. IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp atsakovo G. G. ir ieÅ¡kovės UAB ,,A.“ 2013-07-24 buvo sudaryta darbo sutartis, pagal kuriÄ atsakovas buvo įdarbintas vairuotoju-ekspeditoriumi. 2013-07-24 su atsakovu buvo sudaryta ir VisiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis, pagal kuriÄ atsakovas prisiėmė visiÅ¡kÄ materialinę atsakomybę už jam perduotas vertybes.

Darbo sutartis tarp Å¡alių buvo nutraukta 2013-09-13 pagal Darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalį (atsakovo praÅ¡ymu). IeÅ¡kovės atstovai nurodė, kad dėl atsakovo G. G. kaltės buvo padaryta žala, t. y. 2013-09-03 ir 2013-09-05 dienomis, atsakovas, vykdydamas savo darbines pareigas, veždamas krovinį iÅ¡ PrancÅ«zijos į J. K. pervežė 9 nelegalius imigrantus, kad J. K. Pasienio tarnyba ieÅ¡kovei paskyrė baudÄ , kuriÄ ieÅ¡kovė sumokėjo, o dabar reiÅ¡kia atgręžtinį reikalavimÄ iÅ¡ kalto asmens, atsakovo G.

G.. IÅ¡ pateiktų dokumentų matyti, kad 2013-09-20 ieÅ¡kovei buvo praneÅ¡ta apie įvykusį faktÄ , kad ieÅ¡kovei priklausančiame automobilyje buvo aptikti 9 nelegalÅ«s imigrantai ir, kad bus svarstoma baudos paskyrimo tikslingumas atsakingiems asmenims. RaÅ¡te nurodyta, kad atsakingi asmenys gali bÅ«ti: transporto priemonės savininkas, nuomininkas ir vairuotojas. RaÅ¡te nurodyta, kÄ atsakingas asmuo turėtų įrodyti, siekdamas iÅ¡vengti baudos mokėjimo, ir duota nuoroda į ,,Nelegalių imigrantų prevencijos kodeksÄ â€œ, taip pat praÅ¡oma atsakyti į kai kuriuos klausimus.

IÅ¡ 2013-11-21 raÅ¡to matyti, kad ieÅ¡kovei, gavus iÅ¡ jos praÅ¡omÄ informacijÄ , nutarta paskirti 10800 svarų baudÄ . 2014-04-15 ieÅ¡kovė ir institucija J. K. susitarė dėl 3600 svarų sumos sumokėjimo dalimis. IÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktų mokėjimo dokumentų matyti, kad ieÅ¡kovė baudÄ sumokėjo. IeÅ¡kovės argumentas, kad bauda buvo sumažinta nuo 10800 svarų iki 3600 svarų, atstovaujant ieÅ¡kovę J. K. advokatams, liko nepaneigtas, bei, kad ieÅ¡kovė sumokėjo už atstovavimÄ ir piniginę perlaidÄ 1027,10 Eur.

IÅ¡ 2014-12-03 pretenzijos matyti, kad ieÅ¡kovės atstovas pareiÅ¡kė pretenzijÄ atsakovui, kuris su ja nesutiko. IeÅ¡kovė reiÅ¡kia reikalavimÄ Darbo kodekso 253 straipsnio 3 dalies pagrindu, t. y., kai darbuotojas padaro žalÄ , kai darbdavys sumoka baudÄ ar kompensacijÄ dėl darbuotojo kaltės, bei Darbo kodekso 255 straipsnio 3 dalimi, kur nustatyta, kad darbuotojas turi atlyginti visÄ Å¾ala, kai su juo sudaryta visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis. IeÅ¡kovė atsakovo kaltę grindžia tuo, kad, jis bÅ«damas susipažinęs su Vidaus darbo tvarkos taisyklėmis, Pareiginiais nuostatais, Atmintine vairuotojui, vairuotojo pareigas vykdė aplaidžiai, nepateikdamas krovinio patikrinti P. P. tarnybai ir, kad tai patvirtina tarptautinis krovinio važtaraÅ¡tis, bei neapsaugojo jam patikėto turto - automobilio, leisdamas į jį patekti nelegaliems imigrantams.

Atsakovas ginčija savo kaltę dėl žalos atsiradimo, nurodydamas, kad nubaustas buvo ne jis, o automobilio savininkas, kuris neaprūpino nei automobilio, nei vairuotojo reikalingomis apsaugos priemonėmis, kas nurodyta ir Pasienio tarnybos rašte, darbdavys nesupažindino jo su nelegalų apsisaugojimo priemonėmis, jokia vairuotojo atmintinė jam nebuvo įteikta ir realiai nesusipažino su Vidaus darbo tvarkos taisyklėmis ir pareigybine instrukcija. Pagal Tarptautinio krovinių vežimo konvencijos 3, 4, 5 straipsnio 1 dalies, 9 straipsnio 1 dalies nuostatas matyti, kad važtaraštis rašomas trimis egzemplioriais, todėl darytina išvada, kad ir krovinio patikrinimo atvejai muitinėse, pasienio tarnybose turėtų būti pažymėti visuose egzemplioriuose.

Atsakovo argumentas, kad tas važtaraščio egzempliorius, kuriame buvo pažymėta PrancÅ«zijos pasienio tarnybos krovinio patikra, liko pas krovinio gavėjÄ , atmestinas, nes liko neįrodytas. Nesant byloje įrodymų, kad krovinys buvo pateiktas patikrai PrancÅ«zijos pasienio tarnybai, atsakovo argumentas, kad jis pristatė krovinį patikrinimui, atmestinas. Tikėtina, kad toks patikrinimas nebuvo privalomas, nes atsakovas, gabendamas krovinį, pateko į kitÄ valstybę. IÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktų kitų vairuotojų tarptautinio krovinių transportavimo važtaraščių matyti, kad ant jų yra eurotunelio pasienio tarnybos spaudai.

Iš Darbuotojų, supažindintų su įmonės Vidaus darbo tvarkos taisyklėmis, registracijos žurnalo kopijos bei Darbuotojų, supažindintų su Pareiginiais nuostatais, registracijos žurnalo kopijos darytina išvada, kad atsakovas buvo supažindintas su Vidaus darbo tvarkos taisyklėmis bei savo Pareiginiais nuostatais. Iš Vidaus darbo tvarkos taisyklių 9 punkto matyti, kad taisyklėse buvo numatyti tam tikri veiksmai, kuriuos turi atlikti vairuotojas, kad nepatektų nelegalūs emigrantai į sunkvežimį.

Byloje nebuvo galimybės nustatyti, ar atsakovas atliko visus veiksmus, nurodytus Vidaus darbo tvarkos taisyklėse ir atmintinėje, tačiau pats žalos atsiradimo faktas rodo tai, kad atsakovo veiksmai buvo neefektyvÅ«s. IÅ¡ dalies sutiktina su atsakovo argumentais dėl Atmintinės neturėjimo, taip pat dėl to, kad ieÅ¡kovė neturėjo efektyvios apsaugos sistemos nuo nelegalių imigrantų, kaip reikia suprasti iÅ¡ J. K. Pasienio tarnybos dokumentų, atsižvelgiant į Å¡ių santykių reguliavimÄ J. K. (Nelegalių imigrantų prevencijos kodeksas).

Darytina iÅ¡vada, kad atsakovo kaltė iÅ¡ dalies nustatyta, pripažįstant, kad atsakovas nesiėmė visų veiksmų, kad iÅ¡vengtų nelegalių imigrantų patekimo į automobilį, t. y. prieÅ¡ patekdamas į P. C. uostÄ nepastebėjo plombos pažeidimų, nepateikė krovinio P. P. tarnybai patikrinimui, dėl ko nelegalÅ«s imigrantai pateko į atsakovo vairuojamÄ automobilį, o ieÅ¡kovė J. K. turėjo sumokėti baudÄ (DK 253 str. 1 d. 3 p.). IeÅ¡kovės teiginiai, kad atsakovas pažeidė darbo ir poilsio režimÄ , sustojo nerekomenduotoje vietoje, pripažintini neįrodytais.

Pripažintina, kad ir ieÅ¡kovės argumentai, jog atsakovas galėjo tyčia gabenti nelegalus, tikslu pasipelnyti, atmestini kaip neįrodyti. Vertinant tarp Å¡alių susiklosčiusius santykius, atsižvelgtina į teismų praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. 3K-3-389/2010, Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. 2A-1248-480/2015). Vadovaujantis Darbo kodekso 245 straipsniu, materialinės atsakomybės atsiradimo pagrindas yra teisės pažeidimas, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalÄ Â kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba atlikdamas jas netinkamai.

Darbo kodekso 246 straipsnis nustato, kad materialinė atsakomybė atsiranda, kai yra visos Å¡ios sÄ lygos – padaroma žala; žala padaroma neteisėta veika; yra priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; yra pažeidėjo kaltė; pažeidėjas ir nukentėjusioji Å¡alis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais; žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla. Kaip nustatyta, žala iÅ¡ dalies padaryta dėl to, kad atsakovas neužtikrino, jog į transporto priemonę, kuriuo buvo vežamas krovinys, nepatektų nelegalÅ«s asmenys, t. y.

žala atsirado dėl atsakovo iÅ¡ dalies netinkamai atliktų darbo pareigų, ir dėl to ieÅ¡kovas privalėjo sumokėti jam paskirtÄ baudÄ . Nustatyta, kad žala padaryta atsakovui einant darbo pareigas. IeÅ¡kovės sumokėta bauda vertintina kaip darbdavio nuostoliai, atsiradę iÅ¡ dalies dėl jo darbuotojo, t. y. atsakovo, kaltės, ir žala gali bÅ«ti priteisiama remiantis darbo teisės normomis, reglamentuojančiomis darbuotojo materialinę atsakomybę už darbdaviui padarytÄ Å¾alÄ , t. y. pagal Darbo kodekso 253 straipsnio 3 punktÄ .

Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ dėl taikytinos teisės esant panaÅ¡iems santykiams, sprendžiant dėl darbuotojo materialinės atsakomybės ribų nagrinėjamo ginčo atveju, netaikytinas visos žalos atlyginimo principas, nes tai prieÅ¡tarautų Darbo kodekso 256 straipsnio 1 dalies nuostatoms. Taigi, nustatant žalos dydį, vadovaujamasi Darbo kodekso 254 straipsnyje nustatytomis darbuotojo materialinės atsakomybės ribomis, kai darbuotojas privalo atlyginti visÄ padarytÄ Å¾alÄ , bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio.

Kadangi buvo nustatytos aplinkybės, kad ir darbdavys neatliko visų veiksmų apsisaugojimui nuo nelegalių imigrantų gabenimo, t. y. iÅ¡ dalies taip pat kaltas dėl atsiradusių nuostolių, atsakovas į užsienį savarankiÅ¡kai vyko pirmÄ kartÄ - iÅ¡ atsakovo G. G. priteistina dviejų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio suma ieÅ¡kovės naudai (DK 254 str., 256 str. 1 d., 257 str. 5 d.). IÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktos vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio pažymos, su kuria sutiko ir jÄ patvirtino posėdyje dalyvavusios Å¡alys, matyti, kad atsakovo vidutinis darbo užmokestis buvo 379,40 eurai.Be to, atsakovas už prievolės įvykdymo termino praleidimÄ privalo mokėti ieÅ¡kovei 5 % dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2015-02-18, iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Atsakovas ir jo atstovas nurodė, jog bylos nagrinėjimas nebuvo galimas, nes ieÅ¡kovė nesikreipė į Darbo ginčų komisijÄ , kuri yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis individualius darbo ginčus (DK 287 str. 1 d.). Kadangi ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys teisme buvo priimtas, todėl, vadovaujantis proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principu, byla buvo iÅ¡nagrinėta teisme be Darbo ginčų komisijos nagrinėjimo. Manytina, kad, atsižvelgiant į ieÅ¡kovės motyvus dėl ilgo žalos nustatymo laiko bei į praÅ¡ymo Darbo ginčų komisijai pateikimo terminus, bylos nagrinėjimas iÅ¡ karto teisme nepažeidė Å¡alių interesų (CPK 7 str., DK 289 str. 1 d.).

Bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai patenkintai reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Nustatytina, kad buvo patenkinta 13 procentų ieškovės reikalavimų. Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 1179,92 eurai, o atsakovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 350 eurų. Iš atsakovo G. G. priteistina 153,40 eurų bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB ,,A.“ naudai. Iš ieškovės UAB ,,A.“ priteistina 304,50 eurų bylinėjimosi išlaidų atsakovo G. G. naudai.                           Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263-270 str., n u s p r e n d ž i a: priteisti iš atsakovo G.

G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovės UAB ,,A.“, įmonės kodas(duomenys neskelbtini), kurios buveinė(duomenys neskelbtini), naudai 758,80 eurus (septynis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus 80 ct) žalos atlyginimo, 5 % dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2015-02-18, iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, ir 153,40 eurų (vienÄ Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt tris eurus 40 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB ,,A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), kurios buveinė (duomenys neskelbtini), 304,50 eurų (tris Å¡imtus keturis eurus 50 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovo G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), naudai.Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmesti. Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                          Aldona Sakalauskienė