aaa8eb5e-02a5-46be-a6da-8d316e30dcc4 · Å iaulių apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-160-135/2016Teisminis proceso Nr. 1-01-1-06678-2015-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.2.26.2; 2.1.7.4; 2.4.6; 2.4.7. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. balandžio 21 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,teisėjų Ernestos Montvidienės, Alfredo Vilbiko,sekretoriaujant Audronei Peleckienei,dalyvaujant prokurorei Dainai Songailienei,išteisintajam A.

V., jo gynėjui advokatui Edmundui Jankaičiui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės, nukentėjusiojo D. P. skundus dėl Å iaulių apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 nuosprendžio, kuriuo A. V. pagal LR BK 284 str. 1 d. iÅ¡teisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo kodekso požymių. Nukentėjusiojo D. P. civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės 166,27 EUR ir neturtinės 3000 EUR žalų priteisimo iÅ¡ A.

V. paliktas nenagrinėtu.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka, n u s t a t ė: A. V. pagal BK 284 straipsnio l dalį buvo kaltinamas tuo, kad jis 2015 m. sausio 31 d., laikotarpyje nuo 02.00 val. iki 02.11 val., vieÅ¡oje vietoje – loÅ¡imo automatų salone „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), atlikdamas apsaugos darbuotojo pareigas, salono darbuotojų ir klientų akivaizdoje neteisėtai panaudojo fizinę jėgÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį D. P., taip įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , o bÅ«tent, apie 02:02 val.

A. V. pareikalavo, kad nukentėjusysis D. P. paliktų loÅ¡imo automatų salono patalpas, D. P. atsisakius tai daryti, tempė jį už rÅ«bų išėjimo iÅ¡ salono link, o D. P. jį atstÅ«mus, sudavė vienÄ kartÄ kumščiu į veidÄ , nuo smÅ«gio D. P. nuvirtus ant loÅ¡imo aparato, prie jo priėjo, kaire ranka laikydamas D. P. už striukės, deÅ¡ine ranka – už striukės gobtuvo, keliu smÅ«giavo jam į rankomis uždengtÄ galvÄ ir parvertė jį ant žemės, po to, tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , laukiant atvykstančių policijos pareigÅ«nų, žodinio konflikto metu, apie 02:10 val., sudavė kaire ranka D.

P. į galvos sritį, parvertė jį ant žemės, taip ne mažiau kaip keturiais smÅ«giais į kaklo kairę pusę, deÅ¡inį rieÅ¡Ä , kairįjį žastÄ , kairį keliÄ padarė D. P. nežymų sveikatos sutrikdymÄ sukėlusius sužalojimus: nubrozdinimus kairėje kaklo pusėje ir deÅ¡inio rieÅ¡o iÅ¡tiesiamajame pavirÅ¡iuje, kraujosruvas kairiame žaste ir kairio kelio priekiniame pavirÅ¡iuje, sukėlė aplinkiniams didelį iÅ¡gÄ stį ir sumaiÅ¡tį.Apeliaciniu skundu Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras praÅ¡o Å iaulių apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį – pripažinti A.

V. kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 284 str. 1 d., ir skirti jam 30 MGL (1129,80 EUR) dydžio baudÄ . Taip pat praÅ¡o nukentėjusiojo D. P. civilinį ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies – priteisti 300,00 EUR neturtinę žalÄ , o ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti. Nurodo, kad Å iaulių apylinkės teismo atliktas įrodymų vertinimas ir priimtas nuosprendis neatitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 3 dalies 2-4 punktų, todėl naikintinas ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis.

Pažymi, kad teismas, padaręs iÅ¡vadÄ , jog vadovaujantis LR Asmens ir turto saugos įstatymo 16 straipsniu A. V. turėjo teisę panaudoti fizinę prievartÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį D. P. (kovinius savigynos veiksmus), visiÅ¡kai nekreipė dėmesio į tai, kad tas pats įstatymas numato ne tik apsaugos darbuotojo teisę panaudoti fizinę prievartÄ - Asmens ir turto saugos įstatymo 15 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad apsaugos darbuotojas, atsižvelgdamas į konkrečios situacijos pavojingumÄ , turi užtikrinti, kad prieÅ¡ asmenį, kuris kėsinasi į saugomÄ subjektÄ ar objektÄ , pažeidžia vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ar prieÅ¡inasi sulaikomas, bÅ«tų panaudota tiek Å¡iame straipsnyje nurodytų priemonių ir tokiu mastu, kiek yra bÅ«tina neteisėtiems veiksmams nutraukti bei sulaikomo asmens pasiprieÅ¡inimui neutralizuoti.

Tai reiÅ¡kia, prokurorės tvirtinimu, kad atsižvelgdamas į konkrečios situacijos pavojingumÄ , apsaugos darbuotojas privalo pasirinkti tokias leistinas reagavimo prieÅ¡ įtariamÄ teisės pažeidėjÄ priemonės bei tiek ir tokiu mastu, kurios yra neiÅ¡vengiamai bÅ«tinos kiekvienoje konkrečioje situacijoje, be to, apsaugos darbuotojas, kiek tai įmanoma, turi stengtis naudoti nesmurtines poveikio priemones (pvz. derybas).Nurodo, kad iÅ¡ byloje esančių vaizdo įrašų matyti, kad apsaugos darbuotojas A.

V. į loÅ¡imo automatų salonÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡kviestas dėl prie baro miegančio kliento, pirmiausia priėjo prie minėto kliento, jį pažadino ir trumpai Å¡nektelėjo, po to pradėjo vaikščioti po loÅ¡imo automatų salono patalpas, prie loÅ¡imų automatų pamatė ant kėdės sėdintį D. P., kuris snÅ«duriavo, priėjo prie ir pažadino, D. P. atsibudo, kurį laikÄ su A. V. kalbėjosi, po to pats atsistojo nuo kėdės, ėjo lėtai link išėjimo iÅ¡ patalpų, kažkÄ sakė A.

V., pastarasis, praėjus labai mažam laiko tarpui, pagriebia kaire ranka D. P. už striukės atlapo ir pradeda tempti jį, D. P. atstumia A. V. rankÄ , kuria jis laikė striukę. Teigia, kad A. V. teisme paaiÅ¡kino, jog D. P. lyg ir pradėjo iÅ¡eidinėti, kai likus iki išėjimo durų maždaug 3-4 metrams, atsisuko ir pasakė necenzÅ«rinius žodžius, todėl jis pradėjo jį tempti už rÅ«bų iÅ¡ patalpos. Prokurorės tvirtinimu, netgi įvertinus tai, kad pažadintas A. V. D. P. iÅ¡ klubo tuoj pat neišėjo, iÅ¡reiÅ¡kė nepasitenkinimÄ necenzÅ«riniais, įžeidžiamais žodžiais, spontaniÅ¡kai iÅ¡sakytomis grasinančio pobÅ«džio frazėmis, tempiamas atsistÅ«mė nuo A.

V., tokius D. P. veiksmus reikėjo vertinti kaip labiau bÅ«dingus apsvaigusio nuo alkoholio žmogaus elgesiui, nei mėginimui prieÅ¡intis ir kenkti A. V.. Po to, prokurorės tvirtinimu, seka neadekvatus, agresyvus, A. V. elgesys - jis smÅ«giuoja kaire ranka D. P. į deÅ¡inę galvos srities pusę, nuo smÅ«gio D. P. nuvirsta ant loÅ¡imo aparato, A. V. prieina, kaire ranka paima D. P. už striukės, deÅ¡ine - už striukės gobtuvo ir keliu smÅ«giuoja D. P. į rankomis uždengtÄ galvÄ , nuverčia D. P. ant žemės, o į tokį A.

V. elgesį sureagavęs Ž. R., pribėga prie jų ir pradeda tempti A. V. nuo D. P., A. V. purÅ¡kia į jo pusę dujas, Ž. R. bėgioja nuo A. V., o tuo metu D. P. iÅ¡eina iÅ¡ loÅ¡imo aparatų salono, tačiau netrukus grįžta, šį incidentÄ aktyviai stebi ne tik salono darbuotojai, bet ir lankytojai. Nurodo, kad iÅ¡ vaizdo įrašų matyti, jog D. P., grįžęs į loÅ¡imo aparatų salonÄ , prie loÅ¡imo aparato, prie kurio jis buvo nugriuvęs po A. V. smÅ«gio į galvos sritį, nuo žemės kažkÄ pakelia.

Kaip teisme paaiÅ¡kino D. P., nuo žemės jis pakėlė savo telefonÄ ir pamatė, kad jo ekranas yra įskilęs, priėjo prie A. V. ir iÅ¡reiÅ¡kė nepasitenkinimÄ dėl sugadinto telefono. Pažymi, kad teisme A. V. parodė, jog nurimus konfliktui, jis paskambino į pultÄ ir paprašė iÅ¡kviesti policijÄ dėl dviejų agresyvių asmenų, belaukiant policijos, Å¡ių asmenų veiksmai nesiliovė, jis stengėsi Å¡iuos asmenis izoliuoti nuo kitų 5-6 draugų, D. P. vėl pradėjo jį puldinėti, dėl ko jis buvo iÅ¡traukęs antrankius, D.

P. lietė jį pirÅ¡tais, o kai bandė pulti, jis bandė uždėti jam antrankius, bet Ž. R. tam sutrukdė, tada jis prieÅ¡ D. P. panaudojo kovinius savigynos veiksmus kaip ir pirmÄ kartÄ - deÅ¡ine ranka smogė D. P. per ausį, keliu trenkė į rankas, tada jį puolė kiti į salonÄ atėję jaunuoliai, bet atvykę policijos pareigÅ«nai nutraukė konfliktÄ , teigė, kad D. P. policijos pareigÅ«nus taip pat tampė už rÅ«bų. Tačiau, prokurorės teigimu, A. V. nurodytų aplinkybių dėl susidariusios grėsmingos situacijos, dėl D.

P. agresyvių, nukreiptų į jį, smurtinių veiksmų, nepatvirtina kita bylos medžiaga: iÅ¡ vaizdo įrašų matyti, kad pokalbis tarp A. V. ir D. P. vyko keletÄ minučių - D. P. vaikÅ¡tinėja po loÅ¡imo aparatų salonÄ , A. V. seka jam iÅ¡ paskos, jie laikas nuo laiko sustoja, kalbasi, D. P. ne tik kalba, bet ir gestikuliuoja, Ž. R. vaikÅ¡tinėja netoliese, A. V. į jį nereaguoja, darbuotojai ir kiti lankytojai užsiėmę savo reikalais, A. V. ir D. P. kalbantis netoli kasos langelio, staiga A.

V. smūgiuoja D. P. į dešinę viršutinę pusę (galėjo kliūti į dešinę ausį), D. P. susilenkia, A. V. parverčia jį ant žemės, visa tai aktyviai stebi ne tik Ž. P., bet ir kiti klubo lankytojai, buvę prie lošimo aparatų (jie net atsistoja); prasideda grumtynės - prie A. V. pribėga Ž. R., tempia jį nuo D. P., nenustatytas vaikinas užšoka A. V. ant nugaros, besistumdydami jie nueina už kasos langelio, keli jaunuoliai nueina jiems iš paskos, už kelių sekundžių patalpoje pasirodo policijos pareigūnai, kurie išskiria konfliktuojančius, D.

P. laikosi atokiau nuo besigrumiančių. Apeliantės teigimu, akivaizdu, kad A. V. veiksmus - smÅ«gių sudavimÄ D. P., jo pargriovimas ant žemės - nulėmė neteisingas jam suteiktų įgaliojimų palaikyti tvarkÄ loÅ¡imo aparatų salone supratimas, paskatinęs jį neadekvačiai, agresyviai reaguoti į tikrus ir tariamus tvarkos pažeidimus ir toks A. V. fizinės jėgos panaudojimas prieÅ¡ D. P. negali bÅ«ti vertinamas kaip pateisinamas, t. y. A. V. panaudojo tokio pobÅ«džio fizinę jėgÄ ir tokiais tikslais, kad vertinti jo veiksmus kaip atitinkančius Å¡ias įstatymo nuostatas nėra pagrindo.

Atsižvelgdama į tai, prokurorė nurodo, kad teismas nepagrįstai A. V. veiksmus nevertino kaip tyčinius ir nusikalstamus, nepagrįstai įvertino fizinio smurto panaudojimÄ prieÅ¡ D. P. kaip neiÅ¡vengiamai bÅ«tinÄ Å¡ioje konkrečioje situacijoje. Taip pat nurodo, kad teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog A. V. elgesys nebuvo demonstratyvus ir grasinantis, nes loÅ¡imo aparatų salono darbas nebuvo nutrÅ«kęs, salono darbuotojos nepatogumų dėl A. V. veiksmų nejautė, salono lankytojai, nesuinteresuoti kelių asmenų konfliktinė situacijos baigtimi, žaidė prie loÅ¡imų automatų, dalyvavusiems asmenims nebuvo sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis, jie nebuvo Å¡okiruoti, Å¡iurkščiai pažeminti, padaryta kitokia reikÅ¡minga žala, visas įvykis truko kelias minutes, tuo pačiu nepagrįstai konstatavo, kad A.

V. veiksmai nevertinti kaip pavojingi vieÅ¡ajai tvarkai ir rimčiai.Skunde analizuodama nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str., sudėties požymius, prokurorė nurodo, kad sprendžiant klausimÄ dėl vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo, A. V. motyvai neturi reikÅ¡mės, o Å¡iuo atveju, skirtingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, loÅ¡imo aparatų salone kilo sumaiÅ¡tis, buvo sutrikdytas loÅ¡imo aparatų salono darbas dėl A. V. veiksmų – po to, kai A. V. smÅ«giavo D. P. ir parvertė jį ant žemės pirmÄ kartÄ , o po to ir antrÄ kartÄ , į tokius A.

V. veiksmus sureagavo salono lankytojai – stojosi nuo kėdžių, aktyviai stebėjo, o Ž. R., kiti nenustatyti lankytojai net įsitraukė į konfliktÄ , kurį nuramino tik atvykę policijos pareigÅ«nai. Mano, jog akivaizdu, kad bÅ«tent dėl A. V. atliktų veiksmų kilo BK 284 str. 1 d. numatytos pasekmės, t. y. A. V. veiksmai buvo įžūlÅ«s, pasireiÅ¡kė smurto panaudojimu prieÅ¡ D. P. be pagrindo, todėl Å iaulių apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis.Apeliaciniu skundu nukentėjusysis D.

P. praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. nuosprendį ir priimti naujÄ â€“ apkaltinamÄ jį nuosprendį A. V. atžvilgiu. Taip pat praÅ¡o priteisti jam civilinį ieÅ¡kinį 166,27 EUR turtinės žalos ir 3000 EUR neturtinės žalos atlyginimui. Nurodo, kad iÅ¡ vaizdo medžiagos matyti, jog jis apsaugos darbuotojui A. V. nesiprieÅ¡ino ir prieÅ¡ jį smurto nenaudojo. Teigia, kad jis miegojo, nedarė ir nesiruošė daryti žalos loÅ¡imo namams, nesikėsino į apsaugos darbuotojo sveikatÄ ir gyvybę, todėl apsaugos darbuotojas A.

V. neteisėtai vieÅ¡oje vietoje, loÅ¡imo namų lankytojų akivaizdoje, panaudojo prieÅ¡ jį fizinį smurtÄ . Nurodo, kad A. V. teismui paaiÅ¡kino, jog jis yra pamokytas taip, kad prieÅ¡ sulaikymÄ reikia smogti prevencinį smÅ«gį, tokiu bÅ«du palaužiant galimÄ pasiprieÅ¡inimÄ ir po to neutralizuoti teisės pažeidėjÄ . Tvirtina, kad teismas nenurodė, kokį administracinės ar baudžiamosios teisės pažeidimÄ jis padarė, jog buvo bÅ«tinybė jį ,,neutralizuoti“ panaudojant fizinį smurtÄ .

Nurodo, kad prieÅ¡ jį smurtas buvo panaudotas du kartus ir antrÄ kartÄ po to, kai jis A. V. parodė, jog A. V. kaltas dėl jo sudaužyto mobilaus ryÅ¡io telefono. Ir tuomet, D. P. tvirtinimu, jis jokios grėsmės nekėlė, o tik iÅ¡reiÅ¡kė pretenzijas dėl telefono. Mano, kad A. V. pažeidė LR Asmens ir turto saugos įstatymo 4 str., 8 str. ir 16 str. nuostatas. Atsižvelgdamas į tai, jog nuosprendyje nurodyta, kad klube tarp A. V. ir jo yra buvę konfliktų, D. P. mano, kad taip A. V. susidorojo su juo, nes apsauga į klubÄ buvo iÅ¡kviesta dėl kito miegančio lankytojo, tačiau Å¡io lankytojo atžvilgiu prievarta nebuvo naudojama ir jis liko klube.

Taip pat nurodo, kad klubo darbuotojai jam jokių pretenzijų nereiÅ¡kė, jo miegančio nematė. Tai, apelianto teigimu, įrodo, kad A. V. pats sprendžia, kuris miegantis lankytojas keliÄ pavojų klubui ar jo reputacijai, o kurio lankytojo miegas klubo reputacijos negadina ir kurio atžvilgiu reikia naudoti smurtÄ , tempti iÅ¡ klubo, o kurį galima palikti klube. Mano, kad A. V. prieÅ¡ jį panaudojo smurtÄ dėl ankstesnių konfliktų ir tokiais savo veiksmais panaudodamas smurtÄ be teisinio pagrindo pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , aÅ¡arinių dujų naudojimas patalpoje vaikant lankytojus taip pat yra aiÅ¡kus vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas ir visuomenės normų ignoravimas, pasinaudojant jam suteiktomis specialiomis priemonėmis.Atsikirtimais į apeliacinius skundus iÅ¡teisintasis A.

V. praÅ¡o nukentėjusiojo D. P. ir Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės apeliacinius skundus atmesti. Nurodo, kad teismas nustatė prieÅ¡ingai, nei teigiama apeliaciniuose skunduose, jog jis priėjo prie sėdinčio ir prisnÅ«dusio apelianto, delnu lengvu mostu kelis kartus patapÅ¡nojo apeliantui per nugarÄ , jokie tampymo ar fizinės jėgos veiksmai apeliantui sėdint nebuvo atlikti, toliau matyti, kaip atsistojęs apeliantas kurį laikÄ demonstratyviai kažkÄ aiÅ¡kindamas akivaizdžiai nepakluso teisėtam apsaugos darbuotojo reikalavimui palikti saugomÄ objektÄ .

Nukentėjusysis buvo neblaivus (1,43 %), D. P., atsisakęs vykdyti teisėto apsaugos darbuotojo reikalavimo dėl vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo palikti saugomÄ objektÄ , paÅ¡alinamas panaudojant fizinę prievartÄ , pasiprieÅ¡ino aktyviais veiksmais: pastÅ«mė apsaugos darbuotojÄ ir sudavė per rankas, dėl ko buvo panaudoti koviniai savigynos veiksmai ir specialiosios priemonės - pipirinės dujos. Tai, iÅ¡teisintojo teigimu, įrodo vaizdo įraÅ¡as, taip pat paties D. P. parodymai apie tai, jog jis nenorėjo iÅ¡eiti, todėl įvyko sustumdymas, apie tai, kad jis (D.

P.) padarė judesį – atstūmė ar sutrenkė, prisiminti negalėjo, Ž. R. parodymai apie tai, kad apsauginis tempė D. P. prie išėjimo, D. P. nenorėjo, kad jį temptų, pradėjo priešintis, tada jis apsistumdė su apsauginiu, sudavė per rankas apsauginiui. Teigia, kad D. P. nebuvo nuvirtęs nei ant lošimo automatų, nei ant žemės ir tai matosi iš vaizdo įrašo. Nurodo, kad priešingai nei apeliaciniuose skunduose teigiama, vaido medžiagoje matyti, kad D. P. nuolat grasina, provokuoja muštynes, bado pirštais jam į krūtinę, daro staigius grasinančius judesius, bando pavojingai prisiartinti.

Teigia, kad smÅ«gio sudavimus jam patvirtina Ž. R., E. Č., R. S. parodymai. Tvirtina, jog fizinė prievarta prieÅ¡ D. P. buvo panaudota ne dėl to, jog jis miegojo, bet dėl to, kad atsisakė vykdyti teisėtus apsaugos darbuotojo reikalavimus dėl vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo ir nustatytų taisyklių nevykdymo palikti saugomÄ objektÄ ir pasiprieÅ¡inimo aktyviais veiksmais. Taip pat nurodo, kad byloje nėra salono darbuotojų parodymų, kad po dujų papurÅ¡kimo bÅ«tų nukentėję paÅ¡aliniai asmenys, o jomis buvo neutralizuoti tik Ž.

R. veiksmai. IÅ¡teisintasis taip pat neigia, jog jis siekė susidoroti su D. P.. Nurodo, kad miegojęs asmuo, skirtingai, nei tvirtina D. P., savo noru sutiko su salono darbuotojų ir jo reikalavimais palikti saugomÄ objektÄ , nerodė jokios agresijos, neįžeidinėjo, nesikeikė, negrasino susidorojimu, žadėjo po 10 minučių iÅ¡eiti ir pasiprašė leisti jam pabaigti jau užsakytÄ alų, apie tai buvo nedelsiant informuota UAB „(duomenys neskelbtini)“ centrinio stebėjimo pulto operatorė, o paÅ¡alinti jį sutrukdė bÅ«tent paties D.

P., Ž. R. ir dvejų nenustatytų asmenų agresyvus veiksmai. Teigia, kad apie miegantį D. P. teismui parodė ir liudytojas I. AL S. Teigia, kad įvykio metu dėvėjo tarnybinę uniformÄ su aiÅ¡kiai matomais saugos tarnybos skiriamaisiais ženklais ir pavadinimu, buvo ginkluotas, turėjau spec. ir ryÅ¡io priemones, o pažadintas neblaivus nukentėjusysis pradėjo garsiai reikÅ¡ti paÅ¡aipioje formoje nepasitenkinimÄ jo veiksmais, darbu ir jo asmenybe naudodamas įvairius necenzÅ«rinius žodžius, epitetus bei palyginimus, jis buvo įspėtas, kad elgiasi nepadoriai, nepagarbiai ir tai nesutampa su buvimo kazino taisyklėmis, kÄ savo parodymuose patvirtino ir pats nukentėjusysis (2 t., 19-21, 24, 28-29, 33-34 b. l.).

IÅ¡teisintasis nesutinka su prokurorės skundo argumentu, jog jis privalėjo stengtis kiek įmanoma taikyti nesmurtinio poveikio priemones, nes iÅ¡ nustatytų faktinių aplinkybių, kad jis priėjo prie sėdinčio ir prisnÅ«dusio nukentėjusiojo, delnu lengvu mostu kelis kartus patapÅ¡nojo nukentėjusiam per nugarÄ , jokie tampymo ar fizinės jėgos veiksmai nukentėjusiam sėdint nebuvo atlikti, vėliau matyti, kaip atsistojęs nukentėjusysis kurį laikÄ demonstratyviai kažkÄ aiÅ¡kindamas akivaizdžiai nepakluso teisėtam jo (apsaugos darbuotojo) reikalavimui palikti saugomÄ objektÄ .

Tvirtina, kad nukentėjusysis apie priemonių panaudojimo galimybės buvo įspėtas kelis kartus, o panaudojus kovinius savigynos veiksmus D. P. neteisėti veiksmai buvo nutraukti, bet pasiprieÅ¡inimas nebuvo neutralizuotas dėl neblaivaus liudytojo Ž. R. veiksmų. Pažymi, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto J. S. iÅ¡vadoje nurodyta, kad jam buvo padaryti sužalojimai: nubrozdinimai skruoste ir kelio sÄ nario priekiniame pavirÅ¡iuje, kuriais padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, rastų sužalojimų visuma nėra bÅ«dinga griuviminei traumai.

Teigia, kad iÅ¡ vaizdo medžiagos matyti, kaip d. PoÅ¡kus mažiausiai du kartus smÅ«giuoja jam per rankas, pastumia ir smÅ«giuoja stipriai, nes jis atÅ¡oka net 1,5 m. Dėl sutrikdyto salono darbo iÅ¡teisintasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad jo elgesys nebuvo demonstratyvus ir grasinantis, dėl jo veiksmų nebuvo nutrÅ«kęs salono darbas, pasak liudytojo A. K., loÅ¡imo namų administracija dėl Å¡io konflikto jam pretenzijų neturi, salono darbuotojos A. D. ir I.

Al Sh. savo parodymais tvirtina, kad dirbo savo darbÄ ir aptarnavo klientus, nepatogumų dėl jo veiksmų nejautė, dėl panaudotų pipirinių dujų nenukentėjo, vaizdo įraÅ¡uose matyti, kad salono lankytojai, nesuinteresuoti konflikto baigtimi, žaidė prie loÅ¡imo automatų, kitiems asmenims dėl jo veiksmų nebuvo sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis, jie nebuvo Å¡iurkščiai pažeminti, aplinkiniams nebuvo padaryta jokia reikÅ¡minga žala, todėl jo veiksmai neturi bÅ«ti vertinami kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ir visuomenės rimties bei tvarkos trikdymas.

Nurodo, kad salone kilo sumaiÅ¡tis tik dėl to, jog į konfliktÄ Ä¯sivėlė kiti asmenys – liudytojais apklausti Ž. R., T. Å . ir du nenustatyti asmenys, o vaizdo įraÅ¡e užfiksuota, kaip D. P. griebia už rankos uniformuotam policijos pareigÅ«nui, bandančiam nutraukti muÅ¡tines. Pažymi, kad liudytojas E. Č. teismui parodė, jog bÅ«relis asmenų buvo kažkÄ užgulę, bandė suduoti, buvo vaizdas, jog muÅ¡amas apsaugos darbuotojas, jaunuoliai buvo agresyviai nusiteikę. PanaÅ¡iai nurodė ir liudytojas R.

S.. Teismo posėdyje prokurorė prašė prokuratÅ«ros apeliacinį skundÄ tenkinti, taip pat prašė nukentėjusiojo skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies, iÅ¡teisintasis ir jo gynėjas prašė prokuratÅ«ros ir nukentėjusiojo apeliacinius skundus atmesti.Apeliaciniai skundai netenkinami.Pagal Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. nuostatas, teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Kaip matyti iÅ¡ prokurorės ir nukentėjusiojo D. P. apeliacinių skundų, jie pirmosios instancijos teismo nuosprendį ginčija tuo aspektu, kad, jų tvirtinimu, iÅ¡teisintasis A. V., atlikdamas apsaugos darbuotojo pareigas ir panaudojęs fizinę jėgÄ nukentėjusiojo D. P. atžvilgiu, pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , kadangi jo veiksmus nulėmė neteisingas jam suteiktų įgaliojimų palaikyti tvarkÄ loÅ¡imo aparatų salone supratimas, paskatinęs jį neadekvačiai, agresyviai reaguoti į tikrus ir tariamus tvarkos pažeidimus.

Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ , nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 1.1 punktas). Pagal BPK 305 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas teismas tiek apkaltinamajame, tiek ir iÅ¡teisinamajame nuosprendyje savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinti remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalies nustatytomis taisyklėmis, t. y. teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, o iÅ¡teisinamajame nuosprendyje iÅ¡dėsto motyvuotas iÅ¡vadas dėl įrodymų nebuvimo ir kaltinamojo iÅ¡teisinimo.

Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apylinkės teismas nepažeidė nuosprendžio surašymui keliamų reikalavimų, nuosprendyje nurodė visus būtinus duomenis, kurie privalo būti nurodyti įžanginėje, aprašomojoje bei rezoliucinėje dalyse. Taip pat nuosprendyje teismas išdėstė kaltinimo, dėl kurio byla buvo perduota nagrinėti teisme, esmę, nustatytas bylos aplinkybes, pateikė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė išvadas dėl A. V. išteisinimo. Taigi skundžiamas nuosprendis savo forma ir turiniu atitinka procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus.Prokurorė ir nukentėjusysis apeliaciniu skundu nesutikdamas su A.

V. iÅ¡teisinimu iÅ¡ esmės ginčija įrodymų vertinimÄ ir padarytų iÅ¡vadų atitikimÄ faktinėms bylos aplinkybėms. Kolegija pažymi, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva, o nagrinėjimo teisme dalyvių iÅ¡sakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo teismui nėra privalomos, bet teismas baigiamajame akte turi iÅ¡dėstyti įrodymų vertinimo motyvus. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjo iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai bei iÅ¡vadÄ dėl A.

V. nekaltumo padarė įvertinęs teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus. Kolegija nenustatė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikÅ¡mę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumÄ bei pagrįstumÄ . Teismo padarytos iÅ¡vados atitinka bylos faktines aplinkybes, o apeliantai skunduose argumentuodami savo teiginius dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio iÅ¡vadų galimo neatitikimo faktams, dėsto argumentus, iÅ¡ esmės jau įvertintus nuosprendyje.

Pastebėtina, kad apeliantai nei skunduose, nei apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė, nenurodė, kokios aplinkybės, jų nuomone, lėmusios neteisingo sprendimo priėmimÄ , nebuvo iÅ¡tirtos teisme.Prokurorė ir nukentėjusysis apeliaciniuose skunduose teigia, kad iÅ¡teisintojo kaltę padarius vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ â€“ vieÅ¡oje vietoje smÅ«gių sudavimÄ nukentėjusiajam – įrodo iÅ¡samÅ«s bei nuoseklÅ«s nukentėjusiojo D. P. parodymai, kuriuos patvirtina liudytojo Ž.

R. parodymai bei vaizdo įraÅ¡as.Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos iÅ¡vados, kad iÅ¡teisintasis nepadarė veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, yra teisingos. BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarka. VieÅ¡osios tvarkos pažeidimas pasireiÅ¡kia bent vienu iÅ¡ Å¡ių bÅ«du – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandaliÅ¡kais veiksmais.

Pagal teismų praktikÄ vieÅ¡oji vieta suprantama kaip tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę (gali) lankytis bet kurie kiti asmenys, o įžūlus elgesys, kaip vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo objektyvus požymis, reiÅ¡kia agresyvų, moralės požiÅ«riu nepriimtinÄ , aplinkinius Å¡okiruojantį veikimÄ ar neveikimÄ , kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir vieÅ¡oji tvarka. VieÅ¡osios tvarkos pažeidimo baigtumo momentas sietinas su neigiamų padarinių visuomenėje atsiradimu dėl kaltininko įžūlių veiksmų, grasinimų, patyčių ar vandalizmo akto.

VieÅ¡osios tvarkos sutrikdymas gali bÅ«ti padarytas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad įžūliais veiksmais demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, ir Å¡ių padarinių nori. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog sprendžiant Å¡ioje byloje klausimÄ , ar vieÅ¡oje vietoje atlikti veiksmai ir jų padariniai atitinka vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo požymius ar kvalifikuotini pagal kitus BK straipsnius, atsižvelgtina į tokio elgesio paskatas. Bylos medžiaga rodo, kad A.

V. iÅ¡teisintas dėl vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo, kuomet jis, atlikdamas apsaugos darbuotojo pareigas, pareikalavus, kad nukentėjusysis D. P. paliktų loÅ¡imo automato salono patalpas, o D. P. atsisakius tai padaryti, panaudojo prieÅ¡ D. P. fizinę jėgÄ ir padarė D. P. nežymų sveikatos sutrikdymÄ . NusikalstamÄ veika A. V. buvo inkriminuota jam esant UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotoju bei atliekant savo tarnybines pareigas loÅ¡imo automatų salone „(duomenys neskelbtini)“.Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡teisindamas A.

V. dėl vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo, padarė iÅ¡vadÄ , jog A. V. paskatos nebuvo chuliganiÅ¡kos, jo elgesys nebuvo demonstratyvus ir bauginantis, salono darbas nebuvo nutrÅ«kęs, įvykį matę asmenys nebuvo Å¡okiruoti, nebuvo padaryta kitokia reikÅ¡minga žala, visas įvykis truko kelias minutes, todėl nėra pagrindo spręsti, kad A. V. siekė prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, <...........>, suprato savo veiksmus vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ , numatė tokius padarinius bei jų siekė. Ir nors nuosprendyje akcentuojama chuliganiÅ¡kų motyvų svarba pažeidžiant vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , kartu pažymint, jog A.

V. veiksmai buvo nulemti jo, kaip apsaugos darbuotojo, pareigų vykdymu, pažymėtina, kad chuliganiÅ¡ki motyvai nėra bÅ«tinasis BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos požymis. Tokie motyvai yra reikÅ¡mingi kvalifikuojant veikÄ pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , nes jie atskleidžia kaltininko nusikalstamas paskatas, jo veikos stimulÄ padarant nusikaltimÄ , tačiau nėra bÅ«tini kvalifikuojant veikÄ pagal BK straipsnio 284 straipsnio 1 dalį. Kaip minėta anksčiau, vieÅ¡ajai tvarkai pažeisti užtenka bent vieno iÅ¡ Å¡ių bÅ«du – įžūlaus elgesio, grasinimo, patyčių, vandaliÅ¡kų veiksmų, fizinio smurto.

Tačiau BK 284 str. 1 d. numatytas vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas padaromas tik tiesiogine tyčia, tai yra bÅ«tina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad analizuojamu atveju A. V. inkriminuotas vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas panaudojus prieÅ¡ asmenį fizinį smurtÄ vieÅ¡oje vietoje atliekant tarnybines pareigas, į kurias įėjo stebėjimo ir reagavimo paslaugų teikimas loÅ¡imo automatų salone (2 t. 88-93 b. l.).

Teismas nesutinka su A. V. pareikÅ¡to kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. pagrįstumu. Å iai sudėčiai yra bÅ«dingi neteisėtų asmens veiksmų spontaniÅ¡kumas, kryptingas siekis pažeisti vieÅ¡Ä jÄ rimtį ir (ar) tvarkÄ ir parodyti aiÅ¡kų visuomenės, aplinkinių, aplinkos negerbimÄ . Å iuo gi atveju A. V. buvo kaltinamasis neteisėtu fizinės jėgos panaudojimu atliekant apsaugos darbuotojo pareigas siekiant paÅ¡alinti iÅ¡ loÅ¡imo automatų salono nepageidaujamÄ asmenį, t.y.

A. V. veiksmai buvo nukreipti iÅ¡skirtinai prieÅ¡ nukentėjusįjį A. V. vykdant savo darbines funkcijas.Kolegijos nuomone, A. V. veiksmus galėjo nulemti galimai neteisingas jam suteiktų įgaliojimų palaikyti tvarkÄ loÅ¡imo automatų salone supratimas, paskatinęs jį galimai neadekvačiai agresyviai reaguoti į tikrus ar tariamus Å¡ios tvarkos pažeidimus, kÄ skunde nurodo ir prokurorė. Toks motyvas, kolegijos nuomone, eliminuoja galimybę inkriminuoti nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui siekį pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ .

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas gali bÅ«ti padaromas tik tiesiogine tyčia. Tai reiÅ¡kia, kad šį nusikaltimÄ darantis asmuo suvokia, jog savo veiksmais pažeidžia vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir trikdo aplinkinių žmonių rimtį be jokio pagrindo arba dėl mažareikÅ¡mės priežasties ir to siekia. Tuo tarpu, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. V. nutarė iÅ¡ loÅ¡imo automatų salono paÅ¡alinti nukentėjusįjį D. P., kadangi jis salone prie loÅ¡imo automatų miegojo, tuo galimai pažeidamas įmonės nustatytas loÅ¡imo organizavimo taisyklės. Byloje nustatyta, jog A.

V. atvyko į loÅ¡imo automatų salonÄ iÅ¡kviestas salono darbuotojos dėl to, kad salone prie loÅ¡imo automatų miegojo vienas asmuo, atvykus A. V. jis pats pastebėjo dar vienÄ prie aparato miegantį asmenį – nukentėjusįjį D. P., priėjo prie jo ir pažadino bei paprašė iÅ¡eiti iÅ¡ salono, D. P. to daryti nenorėjo, dėl ko tarp A. V. ir D. P. kilo konfliktas. Å ios aplinkybės abejonių nekelia, nes jas patvirtino ne tik iÅ¡teisintojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, vaizdo įraÅ¡as bet ir byloje nustatyta įvykių eiga.

Byloje nustatyta, kad priežastis, dėl ko prieš D. P. buvo panaudota fizinė jėga, buvo siekis D. P. išvesti iš lošimo automatų salono, nes jis užmigo prie lošimo aparato ir dėl to kilęs konfliktas. Įvertinus šiuos duomenis bei atsižvelgus į tai, kad D. P. sveikata nežymiai sutrikdyta A. V. vykdant profesines pareigas, A. V. veiksmuose nėra viešosios tvarkos pažeidimo, kaip nusikalstamos veikos, sudėties subjektyviųjų požymių (kaltininko tyčios), ir dėl to A. V. pagrįstai išteisintas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

Be to, kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad LAT praktikoje apsaugos darbuotojai yra priskiriami valstybės tarnautojams, todėl valstybės tarnautojai ir jiems prilyginti asmenys atsako pagal BK XXXIII skyriaus, numatančio atsakomybę už nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus valstybės tarnybai ir vešiesiems interesams, atitinkamas normas (LAT kasacine nutartis Nr.2K-304/2008), juolab, kad jų veikla taip pat yra reglamentuojama ir LR Asmens ir turto saugos įstatymu.Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad A.

V. atliktus veiksmus pirmosios instancijos teismas vertino ir dėl to, ar jie atitinka BK 140 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymius ir padarė iÅ¡vadÄ , jog A. V. veika negali bÅ«ti kvalifikuojama pagal LR BK 140 str. Dėl Å¡ios teismo iÅ¡vados teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinius skundus, nepasisako, kadangi apeliantų skunduose klausimai dėl A. V. veiksmų atitikimo Å¡iame straipsnyje numatytai nusikalstamai veikai nekeliami (BPK 320 str. 3 d.). Atsižvelgiant į visas paminėtas aplinkybes ir į tai, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų nepaneigia apeliaciniuose skunduose iÅ¡dėstyti motyvai, daroma iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas, iÅ¡samiai iÅ¡tyręs byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų ir, dėl A.

V. kaltės padaręs teisingas išvadas, pagrįstai jį išteisino, nesant BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis dėl A. V. išteisinimo yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: atmesti Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės ir nukentėjusiojo D.

P. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. nuosprendžio. Kolegijos pirmininkas                                                    Bronius Zalaga Teisėjai                                                                 Ernesta Montvidienė Alfredas Vilbikas