aaa85bfa-c8e3-40e5-95fe-aebc62e36d10 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2-795-464/2021 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02492-2015-0 Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.6 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. rugsėjo 16 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi atsakovų I. K. ir T. F. K. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 11 d. nutarties, kuria atmestas praÅ¡ymas panaikinti laikinÄ sias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės A.

K. ieÅ¡kinį atsakovams T. F. K. ir I. K. dėl dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, restitucijos taikymo, turto pripažinimo bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, ir atsakovo T. F. K. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei A. K. dėl be pagrindo įgyto turto priteisimo, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė A. K. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį patikslinusi, prašė: 1.1. pripažinti negaliojančiomis atsakovų T. F. K. ir I. K. 2015 metais sudarytas dovanojimo sutartis, kuriomis T.

F. K. sutuoktinei I. K. asmeninėn nuosavybėn dovanojo turtÄ , taikyti restitucijÄ , priteisiant T. F. K. naudai padovanotÄ turtÄ , o nesant galimybių taikyti restitucijÄ natÅ«ra – priteisti atitinkamo turto ekvivalentÄ pinigais; 1.2. pripažinti negaliojančia atsakovų T. F. K. ir I. K. 2013 m. rugpjūčio 27 d. sudarytÄ nekilnojamojo turto dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), taikyti restitucijÄ , priteisiant T. F. K. naudai pastatÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ , adresu (duomenys neskelbtini); 1.3. pripažinti nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ administracinį pastatÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), bendrÄ ja jungtine sutuoktinių T.

F. K. ir I. K. nuosavybe; 1.4. priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad Jungtinių Amerikos Valstijų Floridos valstijos 12-osios apygardos teismas (toliau – JAV Floridos valstijos apygardos teismas) 2015 m. rugsėjo 11 d. sprendimu, kuris buvo pripažintas ir leistas vykdyti Lietuvos Respublikoje, ieÅ¡kovei iÅ¡ buvusio sutuoktinio, atsakovo T. F. K., priteisė 34 611 702 JAV dolerius ir procesines palÅ«kanas kaip žalos, patirtos atsakovui T. F. K. laiku neperdavus ieÅ¡kovei 23 mln. Gulf Keystone Petroleum Ltd paprastųjų akcijų pagal jų santuokos nutraukimo byloje priimtÄ teismo sprendimÄ , atlyginimÄ .

Pasak ieškovės, jai ėmusis veiksmų dėl JAV Floridos valstijos apygardos teismo sprendimo įvykdymo, atsakovai sudarė ginčo sandorius siekdami sumažinti savo turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas dėl žalos atlyginimo, masę. Todėl visus sandorius, kuriais atsakovas T. F. K. pusę ginčo objektu tapusio turto neatlygintinai perdavė atsakovei I. K., ieškovė prašo pripažinti negaliojančiais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio pagrindu.

Mano, kad egzistuoja visos sÄ lygos actio Pauliana institutui taikyti. IeÅ¡kovė teigia esanti atsakovo T. F. K. kreditorė, tai patvirtina JAV Floridos valstijos apygardos teismo sprendimas priteisti jai iÅ¡ atsakovo žalos atlyginimÄ , Å¡ių sandorių atsakovai neprivalėjo sudaryti, abi jų Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos ir tokiu bÅ«du siekė apsunkinti teismo sprendimo vykdymÄ . Be to, atsakovai santuokoje įgijo administracinį pastatÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuris nepagrįstai įregistruotas kaip asmeninė I.

K. nuosavybė, todėl praÅ¡o šį turtÄ pripažinti atsakovų bendrÄ ja jungtine nuosavybe.

3. Atsakovas T. F. K. pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės A. K. 26 344 476,36 Eur be pagrindo įgytÄ turtÄ ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

4. Nurodė, kad tuo atveju, jei Gulf Keystone Petroleum Ltd akcijos ieÅ¡kovei bÅ«tų buvusios perduotos teismo sprendime nurodytu metu, jų vertė bÅ«tų buvusi 99 757 210 JAV dolerių, tačiau, atsakovui pavėlavus įvykdyti savo pareigÄ ir akcijas perdavus 2012 m. kovo 1 d., ieÅ¡kovė faktiÅ¡kai gavo turto už 129 639 783 JAV dolerių. Kadangi ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo, Å¡is akcijų vertės prieaugis iÅ¡ jos priteistinas kaip nepagrįstai gautas turtas.

5. Ieškovė, siekdama jos ieškinyje pareikštų reikalavimų užtikrinimo, teikė prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurie Vilniaus apygardos teismo įsiteisėjusiomis nutartimis patenkinti iš dalies arba visiškai, t. y.: 5.1. 2015 m. gruodžio 14 d. buvo areštuotas atsakovei I. K. nuosavybės teise priklausantis turtas: pastatas–gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini); ½ dalis transporto priemonės Land Rover Range Rover Sport; ½ dalis transporto priemonės Bentley Continental Supersport S;

½ dalis piniginių lėšų – 595 671,45 JAV dolerių, 222,94 Jungtinės Karalystės svarų sterlingų ir 87 096,79 Eur, iÅ¡ viso – 616 932,74 Eur; ½ dalis pastato–dirbtuvių, ½ dalis pastato–sandėlio, ½ dalis pastato–ūkinio pastato, esančių adresu (duomenys neskelbtini), uždraudžiant bet kokį Å¡io turto nuosavybės perleidimÄ arba apsunkinimÄ prievolėmis – įsipareigojimais; areÅ¡tuotų nekilnojamųjų bei kilnojamųjų daiktų, iÅ¡skyrus pinigines lėšas, valdytoja ir saugotoja paskiriant atsakovę I.

K., paliekant jai teisę naudotis areÅ¡tuotais daiktais. 5.2. 2015 m. gruodžio 17 d. buvo areÅ¡tuotas atsakovei I. K. nuosavybės teise priklausantis turtas: žemės sklypas, pastatas–ūkinis pastatas, pastatas–stoginė, kitas inžinerinis statinys–kiemo statinys (baseinas), esantys adresu (duomenys neskelbtini); 19 605 Eur piniginės lėšos; transporto priemonė Bentley Continental Supersport S (patikslinant Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutartį), uždraudžiant bet kokį Å¡io turto nuosavybės perleidimÄ arba apsunkinimÄ prievolėmis – įsipareigojimais; 5.3. 2016 m. sausio 25 d. buvo areÅ¡tuotas atsakovei I.

K. nuosavybės teise priklausantis turtas – administracinis pastatas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), uždraudžiant bet kokį Å¡io turto nuosavybės perleidimÄ arba apsunkinimÄ prievolėmis – įsipareigojimais, areÅ¡tuoto nekilnojamojo turto valdytoja ir saugotoja paskiriant atsakovę I. K., paliekant jai teisę naudotis areÅ¡tuotu turtu.

6. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi Å¡iÄ civilinę bylÄ sustabdė iki kol įsiteisės JAV Floridos valstijos 2-osios apygardos Apeliaciniame teisme (toliau – JAV Floridos valstijos Apeliacinis teismas) priimtas sprendimas pagal T. F. K. apeliacinį skundÄ dėl JAV Floridos valstijos apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. sprendimo.

7. Atsakovai T. F. K. ir I. K. 2020 m. rugpjūčio 19 d. kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu atnaujinti bylos nagrinėjimÄ ir panaikinti 2015 m. gruodžio 14 d., 2015 m. gruodžio 17 d. ir 2016 m. sausio 25 d. nutartimis pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones. PraÅ¡ymÄ grindė tokia aplinkybe, kad JAV Floridos valstijos Apeliacinio teismo procesinis sprendimas yra jau įsiteisėjęs, iÅ¡duodant 2020 m. birželio 22 d. „mandatÄ â€œ, pagal kurį atsakovas T. F. K. neturi jokių įsipareigojimų ieÅ¡kovei.

8. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi atsakovų praÅ¡ymus atnaujinti sustabdytos bylos nagrinėjimÄ ir panaikinti pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones atmetė, Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. lapkričio 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1557-464/2020, pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistÄ .

9. Nutartimi, priimta 2021 m. balandžio 27 d., pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Å¡alių pateiktus duomenis apie tai, kad JAV teismuose procesas yra pasibaigęs ir įsiteisėjęs JAV Floridos valstijos Apeliacinio teismo priimtas galutinis procesinis sprendimas dėl JAV Floridos valstijos apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 11 d. sprendimo, konstatavo, jog bylos sustabdymo pagrindas yra iÅ¡nykęs ir civilinės bylos nagrinėjimÄ atnaujino.

10. Atsakovai I. K. ir T. F. K. 2021 m. balandžio 28 d. pateikė naujÄ praÅ¡ymÄ panaikinti 2015 m. gruodžio 14 d., 2015 m. gruodžio 17 d. ir 2016 m. sausio 25 d. nutartimis taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones. Nurodė, kad dėl pasikeitusių aplinkybių, t. y. JAV teismų sprendimų, kuriais ieÅ¡kovės A. K. reikalavimai T. F. K. atmesti kaip nepagrįsti, kurias patvirtina 2021 m. balandžio 15 d. JAV Floridos valstijos Aukščiausiojo Teismo procesinis sprendimas, nebeliko pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovės reikalavimas yra grindžiamas JAV teismų procesiniais sprendimais, kurie yra panaikinti, tokio reikalavimo pagrindu laikinosios apsaugos priemonės negali bÅ«ti taikomas, kadangi tai nėra suderinama su proporcingumo ar ekonomiÅ¡kumo principais. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 11. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 11 d. nutartimi atsakovų I. K. ir T. F. K. praÅ¡ymo panaikinti laikinÄ sias apsaugos priemones nepatenkino.

12. Teismas pažymėjo, kad pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė I. K. prašė pripažinti negaliojančiais CK 6.66 straipsnio pagrindu atsakovų sudarytus dovanojimo sandorius, kuriais T. F. K. (buvęs ieÅ¡kovės sutuoktinis) savo sutuoktinei I. K. padovanojo dalį jam priklausančio turto, bei pripažinti atsakovės I. K. santuokos metu įgytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ sutuoktinių bendrÄ ja jungtine nuosavybe. Taikant atsakovų praÅ¡omas panaikinti laikinÄ sias apsaugos priemones buvo konstatuota, kad tokiu bÅ«du ieÅ¡kovė siekė atkurti vienos iÅ¡ ginčo sandorio Å¡alių, t. y. jos buvusio sutuoktinio T.

F. K., mokumÄ , siekdama ateityje į jį nukreipti reikalavimo teises, kylančias iÅ¡ 2015 m. rugsėjo 11 d. JAV Floridos valstijos apygardos teismo priimto sprendimo. Be to, atsakovų jau anksčiau teiktų praÅ¡ymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo turinys patvirtina, kad atsakovė I. K. siekia perleisti teismo areÅ¡tuotÄ turtÄ , todėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimas neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslo.

13. Kadangi sprendžiant ankstesnį atsakovų praÅ¡ymÄ panaikinti laikinÄ sias apsaugos priemones buvo konstatuota, kad laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nagrinėjamoje byloje pakako ieÅ¡kinio pagrįstumo įvertinimo pagal prima facie (iÅ¡ pirmo žvilgsnio) doktrinÄ , teismas atsakovų nurodomÄ aplinkybę, jog ieÅ¡kovė galbÅ«t jau nebeturi reikalavimo teisės į vienÄ iÅ¡ atsakovų, pripažino neteikiančiÄ pagrindo spręsti apie iÅ¡nykusį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį dėl preliminariai nepagrįsto ieÅ¡kinio.

14. Teismas pažymėjo, kad atsakovai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių tokį faktinių aplinkybių pasikeitimÄ , kad dėl to iÅ¡nyko pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, o bÅ«tent, kad iÅ¡nyko taikant laikinÄ sias apsaugos priemones konstatuota grėsmė teismo sprendimo tinkamam įvykdymui, jeigu jis bÅ«tų priimtas ieÅ¡kovės naudai. Pritaikant ieÅ¡kovės praÅ¡omas laikinÄ sias apsaugos priemones buvo nustatyta, kad atsakovai, sužinoję apie ieÅ¡kovės inicijuotÄ ginÄÄ , perleido vienÄ iÅ¡ transporto priemonių tretiesiems asmenims, o dalį Lietuvos bankuose buvusių pinginių lėšų pervedė į užsienio bankuose atidarytas sÄ skaitas. Å ios aplinkybės nėra paneigtos arba įrodyta prieÅ¡ingai.

15. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovų praÅ¡ymÄ , taip pat atkreipė dėmesį ir į tai, kad atsakovams turint galimybę Å¡iuo metu parduoti turtÄ už rinkos ar aukÅ¡tesnę kainÄ , jie galėtų teikti praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, atsižvelgiant į Å¡alių interesų pusiausvyrÄ ir proceso įstatyme numatytas alternatyvias priemones. Atsakovų praÅ¡ymas panaikinti laikinÄ sias apsaugos priemones jau ne kartÄ buvo nagrinėjamas teismuose ir atmestas, nenustačius nei neproporcingo atsakovės I.

K. teisių suvaržymo, nei kitų pažeidimų. Atsakovai savo praÅ¡yme dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo nepaneigė teismo nutartyse, kuriomis buvo taikomas turto areÅ¡tas, o taip pat atmetamas jų praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, konstatuotų aplinkybių. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 16. Atsakovai I. K. ir T. F. K. atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 11 d. nutartį ir priimti naujÄ procesinį sprendimÄ â€“ praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo patenkinti.

Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 16.1. Teismas nevertino ir neanalizavo atsakovų praÅ¡yme nurodytų aplinkybių, kad yra iÅ¡nykęs ieÅ¡kinio pagrindas bei dalykas. IeÅ¡kinio pagrindu buvo nurodytas JAV teismo sprendimas, kuriuo ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo T. F. K. buvo priteistas žalos atlyginimas ir kurį buvo leista vykdyti Lietuvos Respublikoje. Tačiau JAV Aukščiausiasis Teismas ieÅ¡kinyje nurodytÄ sprendimÄ panaikino, be to, panaikino ir atsakovo turtui taikytÄ areÅ¡tÄ . 16.2. IeÅ¡kovė neturi ir negali turėti jokių kreditorinių reikalavimų atsakovui T.

F. K., o tuo labiau atsakovei I. K., todėl ir laikinosios apsaugos priemonės Å¡ioje byloje negali bÅ«ti taikomos, kadangi tam nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. IeÅ¡kovė nėra atsakovo kreditore, todėl neturi teisės reikÅ¡ti actio Pauliana ieÅ¡kinio. 16.3. Nutartis prieÅ¡tarauja protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principams, ja yra siekiama revizuoti kitos valstybės teismo sprendimÄ , netinkamai interpretuojant ir aiÅ¡kinant JAV Aukščiausiojo Teismo sprendimÄ . 16.4. SkundžiamÄ nutartį priėmė Å¡aliÅ¡kas teismas, gindamas iÅ¡imtinai ieÅ¡kovės neteisėtus interesus ir nesigilindamas į atsakovų praÅ¡yme iÅ¡dėstytas faktines aplinkybes bei jų pagrindÄ .

17. IeÅ¡kovė A. K. atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, skundžiamÄ teismo nutartį palikti nepakeistÄ . Nurodo tokius pagrindinius argumentus: 17.1. Sprendžiant, ar atsakovas T. F. K. padarė daugiau nei 34 milijonų JAV dolerių žalÄ ieÅ¡kovei, JAV Floridoje abiejų instancijų teismų sprendimai yra prima facie dokumentai, patvirtinantys, kad tokia žala buvo padaryta. JAV apeliacinės instancijos teismo sprendimu tik buvo nustatyta, kad galutinį sprendimÄ turi priimti civilinių bylų, o ne Å¡eimos bylų teismas.

Nėra jokių aplinkybių, iÅ¡ kurių galima bÅ«tų padaryti iÅ¡vadÄ , kad civilinių bylų teismas ar Lietuvos teismai galėtų nepatvirtinti Å¡eimos bylų teismo ir ekspertės padarytų iÅ¡vadų dėl padarytos žalos (nuostolių) dydžio. 17.2. Esminės faktinės aplinkybės nepasikeitė. Atsakovas T. F. K. turi prievolę atlyginti daugiau nei 34 milijonų JAV dolerių žalÄ ieÅ¡kovei, o teismo sprendimas yra tik įrodymas dėl tokios prievolės buvimo. Nepasikeitė jokia faktinė aplinkybė, dėl kurios galėtų iÅ¡nykti pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. 17.3.

Lietuvos teisme nagrinėjama byla buvo pradėta ne 2015 metų teismo sprendimo pagrindu, o atsakovo T. F. K. ieÅ¡kovei 2012 metais padarytos žalos (nuostolių) pagrindu. PrieÅ¡ingu atveju atsakovai Å¡ioje byloje nepraÅ¡ytų taikyti 1 metų ieÅ¡kinio senaties termino. 17.4. Tuo atveju, jei bus panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, atsakovai perleis ginčo turtÄ , tai patvirtina jų ankstesnis elgesys, kuomet jie dalį turto pardavė / pervedė pingines lėšas į užsienio bankus. Teisėja k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl naujų įrodymų 18. Lietuvos apeliaciniame teisme 2021 m. rugsėjo 16 d. 07 val. 51 min. gautas apeliantų I. K. ir T. F. K. atstovės praÅ¡ymas priimti naujÄ Ä¯rodymÄ â€“ JAV Floridos valstijos apygardos teismo 2018 m. birželio 6 d. nutartį dėl apeliacinių nurodymų ir tolimesnio bylos nagrinėjimo su vertimu į lietuvių kalbÄ . PraÅ¡yme nurodyta, kad Å¡is įrodymas patvirtina atskirajame skunde dėstomus argumentus, susijusius su ieÅ¡kinio pagrindo ir dalyko pasikeitimu ir dėl to iÅ¡nykusia ieÅ¡kinio preliminaraus pagrįstumo sÄ lyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.

19. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

20. Taigi, apeliantai visų pirma turėjo nurodyti konkrečias aplinkybes, kodėl pateiktas įrodymas – 2018 m. birželio 6 d. priimta nutartis – negalėjo ir nebuvo teikiama pirmosios instancijos teismui kartu su praÅ¡ymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir kodėl bÅ«tinybė šį įrodymÄ teikti atsirado tik Å¡iuo metu, t. y. prieÅ¡ pat 2021 m. rugsėjo 16 d. 9.00 val. teismo posėdį. Ä®rodymų, kad Å¡is dokumentas buvo teiktas pirmosios instancijos teismui, tačiau Å¡is jį bÅ«tų atsisakęs priimti, taip pat nepateikta.

Todėl apeliantų teikiamas įrodymas į apeliacine tvarka nagrinėjamÄ bylÄ nepriimamas. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo 21. Apeliacijos dalykÄ nagrinėjamoje byloje sudaro teismo nutarties, kuria atmestas kaip nepagrįstas apeliantų I. K. ir T. F. K. praÅ¡ymas panaikinti 2015 m. gruodžio 14 d., 2015 m. gruodžio 17 d. ir 2016 m. sausio 25 d. nutartimis jų turtui pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

22. Pagal CPK 149 straipsnį laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu praÅ¡ymu gali bÅ«ti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylÄ iÅ¡ esmės, nutartimi. Nors CPK 149 straipsnyje nenurodyti laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrindai, sisteminė CPK nuostatų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ , analizė leidžia teigti, kad teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti panaikinamos, jei dėl pasikeitusių aplinkybių iÅ¡nyko Å¡ių priemonių taikymo pagrindas, arba laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiÅ¡kumo principų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1578-823/2016; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-668-236/2017; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-804-516/2017; 2020 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1714-881/2020; 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-638-798/2021).

23. Taigi, praÅ¡ymas panaikinti laikinÄ sias apsaugos priemones gali ir turi bÅ«ti grindžiamas tik pasikeitusiomis, palyginus su tuo momentu, kai laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos, faktinėmis aplinkybėmis, o ne nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, motyvų vėlesniu kvestionavimu.

24. Jau ne pirmÄ kartÄ apeliantai siekia jų turto atžvilgiu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Toks praÅ¡ymas jau buvo atmestas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi, kuri Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1557-464/2020 palikta nepakeista (Lietuvos teismų informacinė sistema LITEKO). Tiek teikdami pirmÄ jį praÅ¡ymÄ , tiek ir pakartotinį praÅ¡ymÄ , nagrinėjamÄ Å¡ioje byloje, apeliantai aplinkybių pasikeitimÄ siejo su JAV teismuose nagrinėjamu ieÅ¡kovės ir apelianto T. F. K. kitu ginču bei jį sprendžiant priimtais procesiniais sprendimais. Tačiau, kaip teisingai spęsta skundžiamoje nutartyje, apeliantų įvardytos aplinkybės dėl kito teisminio ginčo baigties nesuponuoja iÅ¡vados, kad yra iÅ¡nykę ar iÅ¡ esmės pasikeitę buvę laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindai.

25. Tiek savo praÅ¡yme, tiek ir atskirajame skunde apeliantai nurodo, kad po to, kai JAV Floridos valstijos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. balandžio 15 d. atsisakė nagrinėti ieÅ¡kovės skundÄ dėl JAV Floridos valstijos Apeliacinio teismo sprendimo, nebėra vienos iÅ¡ actio Pauliana taikymo sÄ lygos, t. y. ieÅ¡kovė neturi reikalavimo teisės apeliantams, nėra jų kreditorė, todėl ir reikalavimas pareikÅ¡tas Å¡iuo pagrindu negali bÅ«ti tenkinamas. Kitaip tariant, apeliantai siekia įrodyti tai, kad iÅ¡nyko viena iÅ¡ bÅ«tinųjų CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatytų sÄ lygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – ieÅ¡kinio preliminarus pagrįstumas.

26. Tokie atskirojo skundo argumentai stokoja pagrįstumo. Preliminaraus ieÅ¡kinio (prieÅ¡ieÅ¡kinio) pagrįstumo vertinimas leistų teismui atsisakyti taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones (arba, atitinkamai, jas panaikinti) tik tais atvejais, kai reiÅ¡kiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, pasirinktas neleistinas ar aiÅ¡kiai neįmanomas civilinių teisių gynybos bÅ«das arba praÅ¡oma taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimÄ , kuris iÅ¡ viso nėra pagrįstas ieÅ¡kinyje (prieÅ¡ieÅ¡kinyje) nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. tik tais atvejais, kai jau ieÅ¡kinio (prieÅ¡ieÅ¡kinio) priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstÄ prielaidÄ , kad reiÅ¡kiamas reikalavimas teismo negalės bÅ«ti tenkinamas dėl gana akivaizdaus Å¡io reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. e2-831-516/2020).

27. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartÄ buvo pasisakyta ir tokiu aspektu, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ ir vertindamas reikalavimas pagal prima facie (iÅ¡ pirmo žvilgsnio) doktrinÄ teismas nenagrinėja argumentų dėl ieÅ¡kinio (prieÅ¡ieÅ¡kinio) nepagrįstumo iÅ¡ esmės, t. y. netiria ir nevertina ieÅ¡kinio faktinių bei teisinių argumentų, vien preliminariai nustatydamas tikimybę, ar pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikÅ¡tų reikalavimų galėtų bÅ«ti priimtas Å¡iuos reikalavimus pareiÅ¡kusiam asmeniui palankus teismo sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius praÅ¡omų apsaugos priemonių, galėtų pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016; 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-732-943/2020; 2021 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-294-881/2021).

Kai vertinamas ieÅ¡kinio preliminarus pagrįstumas, teismui pakanka įsitikinti, ar ieÅ¡kinys grindžiamas faktinį pagrindÄ sudarančiais argumentais ir ar ieÅ¡kinio argumentai paremti įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015; 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015; 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-458-330/2019).

28. Taigi, pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos įvertinimas negali bÅ«ti grindžiamas detalia ieÅ¡kinio teisinių ir faktinių argumentų ar pateiktų įrodymų analize. Todėl visiÅ¡kai sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad apeliantai, savo praÅ¡ymÄ grįsdami argumentais dėl JAV priimtų procesinių sprendimų esmės ir jų reikÅ¡mės taikant CK 6.66 straipsnį, iÅ¡ esmė siekia vienos iÅ¡ actio Paulina sÄ lygų teisinio įvertinimo, o tai sudaro bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės dalykÄ .

Dar daugiau, abi ginčo Å¡alys skirtingai supranta ir interpretuoja JAV teismų priimtų procesinių sprendimų turinį bei jų reikÅ¡mę nagrinėjamam ginčui. IeÅ¡kovė teigia, kad JAV Floridos valstijos Apeliacinis teismas iÅ¡ dalies pakeitė ir iÅ¡ dalies pripažino JAV Floridos valstijos apygardos teismo sprendimÄ , kuriuo jai iÅ¡ apelianto F. T. K. buvo priteistas žalos atlyginimas. Tuo tarpu apeliantai tvirtina, kad įsiteisėjusiu sprendimu ieÅ¡kovės reikalavimas yra atmestas visiÅ¡kai.

29. Kaip jau buvo pasisakyta ir nagrinėjant pirmÄ apeliantų praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, jas pritaikyti pakako ieÅ¡kinio pagrįstumo įvertinimo pagal prima facie (iÅ¡ pirmo žvilgsnio) doktrinÄ . Todėl ir spendžiant laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimÄ bÅ«tent tokia apeliantų akcentuojama aplinkybė, kad ieÅ¡kovė galbÅ«t jau nebeturi reikalavimo teisės į vienÄ iÅ¡ apeliantų, neteikia pagrindo iÅ¡vadai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas jau nėra reikalingas, nes ieÅ¡kinys preliminariai nepagrįstas. Nurodytos aplinkybės negali bÅ«ti vertinamos kaip patvirtinančios faktinės situacijos, kiek tai susiję su ieÅ¡kinio preliminariu pagrįstumu, pasikeitimÄ .

30. Atskirojo skundo argumentai, susiję su JAV priimtų sprendimų revizija, taip pat atmestini kaip nepagrįsti. Apeliantų siekiamos panaikinti laikinosios apsaugos priemonės yra pritaikytos konkrečioje Lietuvos Respublikos bendrosios kompetencijos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje, taikant nacionalinės teisės aktus. Tuo tarpu JAV nagrinėtose bylose priimti tų teismų sprendimai dėl turto arešto būtent tų bylų faktinių aplinkybių kontekste, taikant JAV teisės aktus. Kitoje valstybėje priimti atitinkami sprendimai neturi įtakos sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, nes tokios priemonės buvo taikytos užtikrinant šioje konkrečioje civilinėje byloje pareikštus reikalavimus, kurie dar nėra išnagrinėti.

31. Apeliantai neginčija skundžiamos nutarties iÅ¡vadų, susijusių su tebeegzistuojančia ir nepaneigta grėsme teismo sprendimo tinkamam įvykdymui. Kadangi bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai, o apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas skundo ribų, apeliantų neginčijamos pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl neiÅ¡nykusios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui nevertinamos ir dėl jų nepasisakoma (CPK 320, 338 straipsniai).

32. Sutiktina su apeliantais tuo aspektu, kad taikant tokias varžančias procesines priemones, kaip turto areÅ¡tas, visuomet egzistuoja poreikis nepažeisti proceso Å¡alių interesų pusiausvyros bei proporcingumo principo. Todėl vertindamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumÄ proporcingumo aspektu teismas privalo atsižvelgti ir į galimus padarinius, kurie kiltų ieÅ¡kovui, jeigu laikinosios apsaugos priemonės nebÅ«tų pritaikytos, o ieÅ¡kinys bÅ«tų patenkintas, ir į padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės bÅ«tų pritaikytos, o ieÅ¡kinys – atmestas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-936-823/2018).

Visgi Å¡iuo konkrečiu atveju sprendžiamas ne laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, bet jų panaikinimo klausimas, todėl ir įrodinėjimo dalykas – aplinkybių esminis pasikeitimas, lyginant su buvusiomis Å¡ių priemonių taikymo metu – yra kitoks nei jas taikant. Jokių aplinkybių visuma nesudaro pagrindo spręsti, kad dabar galiojančios laikinosios apsaugos priemonės pernelyg ar neproporcingai varžo apeliantų teises, juo labiau kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje įvardijo ir alternatyvas, kuriomis apeliantai galėtų pasinaudoti (žr. nutarties 15 punktÄ ).

33. PrieÅ¡ingai nei teigiama atskirajame skunde, vien tai, kad apeliantų praÅ¡ymÄ nagrinėjusi teisėja priėmė jiems nepalankų, tačiau teisingÄ ir pagrįstÄ procesinį sprendimÄ , nesudaro pagrindo kaltinti teismÄ Å¡aliÅ¡kumu. Be to, kaip matyti iÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė 2021 m. liepos 15 d. nutartimi yra iÅ¡sprendusi bylÄ nagrinėjančios teisėjos nuÅ¡alinimo klausimÄ ir tokį praÅ¡ymÄ atmetusi, nenustačius tam jokių objektyvių pagrindų. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 11 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja Dalia Kačinskienė