Legislator Case Law & Legislation
2021-12-02 Nr. AB-25954-4-49-3-00190-2021-5 AI generated

2021-12-02 Nr. AB-25954-4-49-3-00190-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2021-12-02 Nr. AB-25954-4-49-3-00190-2021-5
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) pilietei S. G., jos atstovui advokatui P. V., Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui L. V.,

Legislator headnote

AI generated

2021-12-02 Nr. AB-25954-4-49-3-00190-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) pilietės S. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. spalio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) pilietei S. G. taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės termino pratęsimo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. A-4269-624/2021

Teisminio proceso Nr. 4-49-3-00190-2021-5

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

sekretoriaujant Aušrai Dzickanecienei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) pilietei S. G., jos atstovui advokatui P. V.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui L. V.,

vertėjaujant R. M. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) pilietės S. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. spalio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) pilietei S. G. taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą dėl (duomenys neskelbtini) pilietei S. G. (toliau – ir Užsienietė) taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės termino pratęsimo.

2. Pareiškėjas teikime nurodė:

2.1. Užsienietė kartu su savo nepilnamečiu vaiku Z. G., gimusiu (duomenys neskelbtini), atvyko į Lietuvos Respubliką, pateikė prieglobsčio prašymą ir buvo apgyvendinta Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje. 2021 m. liepos 15 d. Užsienietė išvyko iš Pabėgėlių priėmimo centro ir tą pačią dieną, apie 00.00 val., kartu su savo dukra buvo sulaikyta (duomenys neskelbtini) teritorijoje, kai neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Užsienietė pareigūnams negalėjo pateikti dokumentų, patvirtinančių jos tapatybę ar suteikiančių jai teisę būti (duomenys neskelbtini). 2021 m. liepos 16 d., apie 12.00 val. Lietuvos Respublikai buvo perduota Užsienietė su jos nepilnamečiu vaiku, vėliau pristatyta į Centrą bei sulaikyta ne ilgiau kaip 48 val.

2.2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. liepos 18 d. sprendimu Užsienietei nuspręsta taikyti alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Centre, kartu su jos nepilnamečiu vaiku, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2021 m. spalio 16 d.

2.3. 2021 m. rugpjūčio 4 d. Centro psichologės tarnybiniame pranešime nustatyta, kad Užsienietė yra įtraukta į pažeidžiamų asmenų sąrašą kaip vieniša mama, turinti nepilnamečių vaikų. Jai yra teikiamos psichologinės konsultacijos, papildomas psichologinis ir socialinis palaikymas, medicininė pagalba bei priežiūra. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) nagrinėja prieglobsčio prašymą skubos tvarka, kadangi nustatant prieglobsčio prašymo motyvus, darytina pagrįsta išvada, kad prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje nebuvo ir nėra prieglobsčio prašytojo tikslas. Sprendimas dar nėra priimtas.

2.4. Įvertinus tai, kad Užsienietė neteisėtai kirto Lietuvos valstybės sieną, neturėdama jokio asmens tapatybės dokumento, ir tik sulaikyta pateikė prieglobsčio prašymą, yra didelė tikimybė, kad priėmus jos atžvilgiu neigiamus sprendimus, Užsienietė bandys slėptis ir vengti išsiuntimo į kilmės šalį.

2.5. Vertinant sulaikymo pagrindą, atkreipiamas dėmesys į tai, jog Užsienietė atvyko su nepilnamečiu vaiku ir yra įtraukta į pažeidžiamų asmenų sąrašą. Asmenys, priskiriami pažeidžiamų asmenų grupei, ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių vaikų, nariai gali būti sulaikomi tik ypatingu atveju ir kuo trumpesnį laiką. Šiuo metu nėra duomenų, patvirtinančių, jog egzistuoja ypatingos aplinkybės, kurios galėtų sudaryti pagrindą į pažeidžiamų asmenų sąrašą įtrauktai Užsienietei taikyti tokį griežtą laisvės judėjimo apribojimą kaip sulaikymas. Esant tokioms aplinkybėms, Užsienietei tikslinga pratęsti alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo Centre, kartu su jos nepilnamečiu vaiku, terminą iki 2022 m. sausio 16 d., nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

3. Užsienietė teismo posėdyje teikimo prašė netenkinti. Užsienietė paaiškino, kad ji gyveno Rukloje, nežinojo, kad negali išvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos. Labai gailisi, kad išvyko. Nori prašyti prieglobsčio Lietuvoje, nori čia gyventi.

4. Užsienietė prašė nepratęsti sulaikymo ir leisti išvykti iš Centro teritorijos ribų, laisvai judėti, teigė, jog reikės į parduotuvę, reikės nusipirkti vaistų. Užsienietės atstovas teismo posėdžio metu prašė taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, leidžiant išeiti už teritorijos ribų.

5. Užsieniečių registracijos centro atstovas teismo posėdžio metu teikimą palaikė ir prašė jį tenkinti jame nurodytais motyvais.

II. 6. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. spalio 15 d. sprendimu Centro teikimas buvo patenkintas ir pratęstas Užsienietei taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės –apgyvendinimo Centre, kartu su jos nepilnamečiu vaiku, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje – terminas iki 2022 m. sausio 16 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje.

7. Teismas nustatė, kad Užsienietė kartu su savo nepilnamečiu vaiku atvyko į Lietuvos Respubliką, pateikė prieglobsčio prašymą ir buvo apgyvendinta Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje. 2021 m. liepos 15 d. Užsienietė išvyko iš Pabėgėlių priėmimo centro ir tą pačią dieną, apie 00.00 val., kartu su savo dukra, buvo sulaikyta (duomenys neskelbtini) Sienos apsaugos (duomenys neskelbtini) užkardos veikimo teritorijoje, (duomenys neskelbtini) vietovėje, kai neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Užsienietė Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, ji pareigūnams nepateikė dokumentų, patvirtinančių jos tapatybę ar suteikiančių jai teisę būti (duomenys neskelbtini). Užsienietė yra pateikusi prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo, kuris dar nėra išnagrinėtas.

8. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad Užsienietės prašymas dėl prieglobsčio suteikimo dar nėra išnagrinėtas, ji Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, kirto sieną neturėdama jokio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir tik sulaikyta pateikė prieglobsčio prašymą, vėliau pasišalino iš Pabėgėlių priėmimo centro, buvo sulaikyta (duomenys neskelbtini), kai neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos, konstatavo, kad yra didelė tikimybė, jog priėmus neigiamą sprendimą prieglobsčio prašymo byloje, Užsienietė bandys slėptis ir vengti išsiuntimo į kilmės šalį.

9. Teismas pažymėjo, kad Užsienietė yra įtraukta į pažeidžiamų asmenų sąrašą, kaip vieniša mama, turinti nepilnamečių vaikų. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. liepos 18 d. sprendimu Užsienietei buvo taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Centre, kartu su jos nepilnamečiu vaiku, nustatant judėjimo teisę tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2021 m. spalio 16 d. Iš byloje esančių duomenų nebuvo nustatyta, kad Užsienietė būtų pažeidusi teismo paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės vykdymo sąlygas, taip pat nėra duomenų, jog Užsienietė nebendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis. Tačiau, Užsienietė jau buvo pažeidusi gyvenimo Pabėgėlių priėmimo centre tvarką, išvyko iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), todėl ji vėl gali bandyti išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes siekdama išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį.

10. Teismas sprendė, kad alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo pagrindas Užsienietei nėra išnykęs ar pasikeitęs, taigi yra pagrindas pratęsti Užsienietei sulaikymui alternatyvią priemonę – apgyvendinimą Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 115 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

III. 11. Užsienietė apeliaciniame skunde prašo pakeisti 2021 m. spalio 15 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų sprendimą ir pritaikyti apeliantei alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

12. Remdamasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimu, Užsienietė nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų.

13. Apeliantė nurodo, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

14. Užsienietė pabrėžia, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.

15. Vadovaudamasi Įstatymo 114 straipsnio 4 dalimi, Užsienietė pažymi, kad pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus, o pažeidžiamų prieglobsčio prašytojų sulaikymo galimybės privalo būti svarstomos tik išimtiniais atvejais.

16. Pirmosios instancijos teismo taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė, anot apeliantės, iš esmės prilygsta sulaikymui, kadangi ypatingai griežtai ribojama jos ir jos vaiko judėjimo laisvė. Teismas nepasisakė dėl Užsienietės vaiko interesų, nevertino, kokiomis sąlygomis bus priverstas gyventi vaikas. Vaikas būtų priverstas gyventi praktiškai sulaikytas, o tai neatitinka vaikų interesų ir gerovės, vaikas negalėtų bent trumpam pakeisti aplinkos, laisvai žaisti, pažinti aplinką, socializuotis, nors tokio amžiaus vaikams tai yra reikalinga. Kokybiškos gyvenimo sąlygos, laisvės nevaržymas yra labai svarbus vaiko raidai ir socialinių įgūdžių formavimuisi. Dėl šios priežasties laikytina, kad teismas turėjo taikyti švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę. Ypač įvertinus tai, kad apeliantė alternatyvios priemonės taikymo laikotarpiu laikėsi apgyvendinimo Centre tvarkos, pažeidimų nepadarė ir yra nusipelniusi teismo pasitikėjimo. Vien ta aplinkybė, kad prieš kelis mėnesius apeliantė išvyko iš apgyvendinimo vietos, negali būti lemiančiu veiksniu nesuteikti jai švelnesnės judėjimo priemonės. Apeliantė suprato neigiamus savo veiksmų padarinius, gailisi ir yra pasiryžusi nebekartoti tokio elgesio. Ji nusipelniusi teismo pasitikėjimo, teigė pagalbą kompetentingoms institucijoms jos prieglobsčio byloje.

17. Apeliantė laikosi pozicijos, kad jai pagrįstai gali būti pritaikyta Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta priemonė – apgyvendinimas Centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Tokiu atveju būtų užtikrintas Užsienietės buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet tuo pačiu būtų sudarytos sąlygos jai ir vaikui išeiti apsipirkti ir pasivaikštinėti, laisviau jaustis, patirti mažiau streso. Tenkinus apeliantės prašymą, jos ir jos nepilnamečio vaiko judėjimo ribojimas būtų teisingesnis ir mažiau pažeidžiantis apeliantės kaip prieglobsčio prašytojos ir vaiko motinos, jos vaiko interesus.

18. Užsienietė akcentuoja, kad prašoma taikyti priemonė būtų proporcinga, adekvati ir labiau atitiktų VSAT, Departamento, apeliantės bei jos vaiko interesus naudotis asmens laisve.

19. Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėjas prašo apeliacinio skundo netenkinti, palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. spalio 15 d. sprendimą.

20. Pareiškėjas nurodo:

20.1. Taikant švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre, netaikant judėjimo apribojimų, nebūtų galimybės tinkamai užtikrinti apeliantės ir jos vaiko buvimo Lietuvos Respublikoje, kol bus priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje. Apeliantės argumentai, kad jos vaikas būtų priverstas gyventi praktiškai sulaikytas yra nepagrįsti, nes Centre yra visos būtinos gyvenimo bei vaiko priežiūros sąlygos. Centre yra naujas ir įrengtas pastatas, kuriame gyvena tik sulaikytos šeimos ir moterys, pastate nėra grotų, užsieniečiams yra skiriamas maitinimas, yra atskira patalpa, kurioje užsieniečiams galima savarankiškai gaminti maistą.

20.2. Alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas šiuo atveju nėra pakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad apeliantė į Lietuvos Respubliką atvyko ne per pasienio kontrolės punktą, o neteisėtai kirtusi Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neturėdama savo asmens dokumentų, buvo apgyvendinta Centre ir jai suprantama kalba supažindinta su galiojančia išėjimo iš apgyvendinimo vietos tvarka, vėliau perkelta į Ruklos pabėgėlių priėmimo centrą, tačiau jau kartą pasišalino iš apgyvendinimo vietos su savo vaiku ir kitais užsieniečiais, išvyko iš Lietuvos Respublikos bei buvo sulaikyta (duomenys neskelbtini). Departamentas dar nėra priėmęs sprendimo Užsienietės prieglobsčio byloje.

20.3. Lietuvos Respublika nėra prieglobsčio prašytojos tikslas, todėl, siekdama išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, ji gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tuo sukeldama nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės priimti ir įvykdyti atitinkamus sprendimus dėl jo teisinės padėties.

20.4. Pirmosios instancijos sprendime tinkamai ir visapusiškai įvertintos faktinės bylos aplinkybes ir priimtas teisiškai pagrįstas sprendimas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 21. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. spalio 15 d. sprendimo, kuriuo buvo nuspręsta Centro teikimą tenkinti ir pratęsti Užsienietei taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės terminą iki 2022 m. sausio 16 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje, teisėtumas ir pagrįstumas.

22. Užsienietė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir teigia, kad alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje – taikymas yra per griežta, neproporcinga bei jos nepilnamečio vaiko interesų neatitinkanti priemonė.

23. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad alternatyvių sulaikymui priemonių taikymas galimas tik tuomet, kai be tokių priemonių taikymui keliamų reikalavimų yra ir sulaikymui keliamų reikalavimų atitiktis, todėl nenustačius užsieniečio sulaikymo pagrindų, užsieniečiui negali būti taikomas nei pats sulaikymas, nei alternatyvios sulaikymui priemonės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-28/2014).

24. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 1 dalį teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę. Alternatyvios sulaikymui priemonės nustatytos to paties straipsnio 2 dalyje, tarp jų – užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (4 punktas) ir užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (5 punktas). Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas, ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę (Įstatymo 115 str. 5 d.).

25. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad Užsienietė yra prieglobsčio prašytoja, kad skundžiamo sprendimo priėmimo metu buvo ir šiuo metu yra jos sulaikymo pagrindas, numatytas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte, ir Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 11 punkte nurodyta sąlyga, taip pat kad Užsienietė, turinti nepilnametį vaiką, priskiriama pažeidžiamų asmenų grupei, nėra.

26. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 182 dalį pažeidžiamas asmuo – asmuo, turintis specialiųjų poreikių (pavyzdžiui, nepilnametis, neįgalusis, vyresnis negu 75 metų asmuo, nėščia moteris, vieniši tėvas ar motina, auginantys nepilnamečių vaikų, psichikos ir elgesio sutrikimų turintis asmuo, prekybos žmonėmis auka arba asmuo, kuris buvo kankintas, išprievartautas ar patyrė kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą). Taigi, nagrinėjamu atveju, Užsienietė, turinti nepilnametį vaiką, priskiriama pažeidžiamų asmenų grupei. Įstatymo 114 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus. Tai reiškia, kad pažeidžiamų prieglobsčio prašytojų sulaikymo galimybės privalo būti svarstomos tik išimtiniais atvejais. Sulaikymo pagrindų įtvirtinimas įstatymuose neturėtų reikšti savaiminio jų taikymo.

27. Pabrėžtina, jog ypač svarbios yra vaiko teisės į sveikatą, sveiką fizinę ir socialinę aplinką, kurias įtvirtina ir ypač akcentuoja Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija (toliau – ir Konvencija), Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuota 1995 m. liepos 3 d. Konvencijos 27 straipsnio 1 dalis nurodo, kad valstybės dalyvės pripažįsta kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi. Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad nepilnamečiai vaikai – viena iš labiausiai pažeidžiamų socialinių grupių, tarptautinė bendrija bei nacionaliniai teisės aktai vaikams nustato padidintos teisinės apsaugos reikalavimus (Konvencijos 3 straipsnis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnis), o tai reiškia, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai.

28. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamu sprendimu taikytas savo pobūdžiu labiausiai judėjimo laisvė varžančios alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo pratęsimas iki 6 mėnesių, atsižvelgiant į tuo siekiamus tikslus – išsiaiškinti Užsienietės prieglobsčio prašymo motyvus – nebėra proporcingas, o priemonės, įtvirtintos Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte, taikymo rizika, įvertinus, kad, Užsienietės paaiškinimu, Migracijos departamento sprendimas yra priimtas, o vaikai ir kiti pažeidžiami asmenys turi teisę į veiksmingą apsaugą, jų interesų gynimui turi būti teikiamas prioritetas prieš kitas teisines vertybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4853-442/2018; 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3646-629/2019), nesudaro pagrindo spręsti kitaip.

29. Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, todėl priimtas Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. spalio 15 d. sprendimas keičiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Užsienietės S. G. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. spalio 15 d. sprendimą pakeisti.

Apgyvendinti (duomenys neskelbtini) pilietę S. G., gim. (duomenys neskelbtini), Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre kartu su jos nepilnamete dukra Z. G., gimusia (duomenys neskelbtini), netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2022 m. sausio 16 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas S. G. prieglobsčio byloje.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė