2016-02-24 Nr. AB-4330-3-63-3-02609-2015-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-190-146/2016

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02609-2015-0

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. vasario 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamos uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro, atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamos uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro, prašymą atsakovui L. G. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir KRATC) 2015 m. gruodžio 16 d. padavė Klaipėdos apygardos administraciniam teismui prašymą priteisti iš atsakovo L. G. nesumokėtą 2,32 Eur vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą (b. l. 2–3).

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 22 d. nutartimi (b. l. 12–13) nustatė pareiškėjui KRATC terminą iki 2016 m. sausio 8 d. prašymo trūkumui pašalinti: sumokėti 28 eurų žyminį mokestį bei pateikti žyminio mokesčio kvito originalą ar kopiją.

Klaipėdos apygardos administraciniame teisme 2016 m. sausio 8 d. gautas patikslintas prašymas (b. l. 15–16), kuriame pareiškėju nurodyta Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, atstovaujama UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro, veikiančio pagal sutartį; reikalavimo teisinis pagrindas ir reikalaujama vietinės rinkliavos suma bei laikotarpis nurodyti kaip ir pirminiame prašyme.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 14 d. nutartimi (b. l. 20–22) pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamos UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro, prašymą atsakovui L. G. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo atsisakė priimti, kaip paduotą neįgalioto vesti bylą asmens (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

Teismas nustatė, kad teikiamą pareiškėjo vardu patikslintą prašymą pagal 2015 m. gruodžio 22 d. perįgaliojimą Nr. 41 pasirašė UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro įgaliota atstovė. Perįgaliojime nurodoma, kad jis pasirašomas vadovaujantis 2015 m. gruodžio 21 d. suteiktu Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliojimu (be numerio), tačiau šis įgaliojimas teismui nepateiktas. Kadangi šiuo įgaliojimu atstovas grindė teisę atlikti procesinius veiksmus ir jis turėjo būti vertinamas sprendžiant prašymo priėmimo klausimą, teismas, siekdamas operatyvesnio procesinių veiksmų atlikimo, vadovaudamasis ABTĮ 57, 81 straipsniais, įgaliojimo kopiją, kurios tikrumas patvirtintas teisės skyriaus teisininkės G. E., prijungė iš administracinės bylos Nr. I-1076-583/2016, kurioje jis buvo pateiktas kartu su atskiruoju skundu.

Spręsdamas skundo (prašymo) priėmimo klausimą teismas, visų pirma, patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2012 m. kovo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-244/2012). ABTĮ 37 straipsnio 2 dalyje yra numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą). Jei teismas prieš priimdamas skundą (prašymą) nustato bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą).

Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad KRATC teisę atlikti procesinius veiksmus pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vardu grindžia 2007 m. liepos 9 d. koncesijos sutarties Nr. J4-831, kuria koncesininkui perleista teisė rinkti rinkliavas, 47 punkto nuostata, numatančia, jog koncesininkas turi teisę kreiptis į teismą dėl vietinės rinkliavos nemokėjimo, taip pat 2015 m. gruodžio 21 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliojimu, kuriuo koncesijos sutarties pagrindu KRATC įgaliojamas atstovauti Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją administracinėse bylose dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo. Teismas pastebėjo, kad minėtas įgaliojimas grindžiamas išimtinai 2015 m. liepos 9 d. koncesijos sutartimi Nr. J4-831, jokie kiti teisiniai pagrindai atstovavimo ar pavedimo santykiams pagrįsti nenurodomi.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išnagrinėjęs abstraktų prašymą dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo konstatavo, jog Klaipėdos miesto savivaldybė nusprendė pasinaudoti įstatymų leidėjo suteikta galimybe perduoti su komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimu ir plėtojimu susijusias pareigas kitiems subjektams ir perdavė kelių savivaldybių įsteigtai atliekų tvarkymo įmonei eksploatuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą.

Įvertinęs tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas spręsdamas prašymo priėmimo klausimą siekė nustatyti, ar KRATC pareiškėjo vardu turi įgaliojimus atlikti įvardijamus procesinius veiksmus.

Teismas atsižvelgė į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo (toliau – ir Koncesijų įstatymas) 2 straipsnio 1 dalį, koncesija apibrėžiama kaip vadovaujantis koncesijos sutartimi ir joje nustatytomis sąlygomis suteikiančiosios institucijos koncesininkui pagal šį Įstatymą suteikiamas leidimas vykdyti ūkinę komercinę veiklą, susijusią su infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, plėtra, atnaujinimu, pakeitimu, remontu, valdymu, naudojimu ir (ar) priežiūra, teikti viešąsias paslaugas, valdyti ir (ar) naudoti valstybės, savivaldybės turtą (tarp jų eksploatuoti gamtos išteklius), kai koncesininkas pagal koncesijos sutartį prisiima visą ar didžiąją dalį su tokia veikla susijusios rizikos bei atitinkamas teises ir pareigas, o koncesininko atlyginimą už tokią veiklą sudaro tik teisės užsiimti atitinkama veikla suteikimas ir pajamos iš tokios veiklos ar tokios teisės suteikimas ir pajamos iš tokios veiklos kartu su atlyginimu, mokamu koncesininkui suteikiančiosios institucijos, atsižvelgiant į jos prisiimtą riziką.

Koncesijos įstatymo 27 straipsnio 2 dalis numato, kad tais atvejais, kai koncesijos sutarties dalykas yra viešųjų paslaugų, už kurias yra ar gali būti renkama vietinė rinkliava pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymą, teikimas, suteikiančioji institucija gali suteikti ar perleisti koncesininkui teisę rinkti tokias rinkliavas iš fizinių ir juridinių asmenų. Tokiu atveju suteikiančioji institucija turi užtikrinti, kad būtų priimti visi tokiai teisei įgyvendinti reikalingi kompetentingų savivaldybių institucijų sprendimai.

Pareiškėjo atstovas KRATC procesiniame dokumente nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybė, kaip koncesiją suteikiančioji institucija, užtikrino ir priėmė bei įgyvendino visus teisės aktus, kuriais perdavė viešosios paslaugos teikimą koncesininkui ir suteikė teisę rinkti vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 (Administracinė jurisprudencija Nr. 19), 2010 m. birželio 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A822-382/2010 taip pat konstatuota, kad įstatymas įtvirtina neribotą galimybę naudotis teise pavesti teikti viešąsias paslaugas savo įsteigtam ūkio subjektui.

Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad Klaipėdos miesto savivaldybė viešųjų paslaugų teikimą bei vietinės rinkliavos rinkimą yra perdavusi vietinės rinkliavos administratoriui – UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui, kuris vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą renka savarankiškai, taip pat kreipiasi dėl priverstinio vietinės rinkliavos išieškojimo teisminiu keliu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. birželio 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1581-502/2015 vertindama Klaipėdos miesto savivaldybės veiksmus Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 3 straipsnio aspektu konstatavo, kad komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimas, sąvartynų įrengimas bei eksploatavimas, kaip savivaldybėms priskirta funkcija, pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą apima ir komunalinių atliekų tvarkymo sistemų, inter alia atliekų tvarkymo (inter alia atliekų naudojimo ir šalinimo) viešųjų paslaugų teikimo, organizavimą. Atsižvelgusi į nurodytas nuostatas, taip pat įvertinusi Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme (2002 m. liepos 1 d. įstatymo redakcija) pateiktus sąvokų „atliekų tvarkymas“, „atliekų naudojimas“, „atliekų šalinimas“ apibrėžimus, išplėstinė teisėjų kolegija priėjo prie išvados, kad minėtais savivaldybių sprendimais ir / arba jų pagrindu sudarytomis sutartimis regioniniams atliekų tvarkymo centrams buvo pavesta teikti komunalinių atliekų naudojimo ir šalinimo paslaugas, t. y. vykdyti ūkinę veiklą Konkurencijos įstatymo prasme. Minėtoje nutartyje konstatuota, kad Klaipėdos miesto savivaldybė vykdyti ūkinę veiklą pavedė būtent KRATC.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs išdėstytą bei konstatavęs, kad Klaipėdos miesto savivaldybė su komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimu ir plėtojimu susijusias pareigas 2007 m. liepos 9 d. Koncesijos sutartimi Nr. J4-831 perdavė savarankiškai regiono savivaldybių įsteigtai įmonei UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui, kuris savarankiškai vykdo jam perduotas funkcijas (ūkinę veiklą), sprendė, kad tarp Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro nėra susiklostę atstovavimo teisiniai santykiai nei kaip atstovo pagal įstatymą (ABTĮ 49 straipsnio 2 dalis), nei kaip įgalioto atstovo pagal pavedimą (ABTĮ 49 straipsnio 3 dalis) ir vietinės rinkliavos administratorius veikia kaip savarankiškas ūkio subjektas koncesijos sutartyje numatytomis sąlygomis.

Teismas pažymėjo ir tai, kad pareiškėjas bei atstovas KRATC yra savarankiški teisės subjektai, todėl pagal bendrąsias prievolių atsiradimo taisykles ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.81 straipsnio 1 dalį kaip juridiniai asmenys įgijo civilines teises, prisiėmė civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 55 straipsnis numato, kad bylas juridinių asmenų vardu teisme veda jų vienasmeniai valdymo organai, o įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – kitų organų nariai ir dalyviai fiziniai asmenys, veikiantys pagal įstatymuose ir steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas.

Šiais atvejais laikoma, kad bylą veda pats juridinis asmuo. Įvertinęs tai, teismas priėjo išvadą, kad juridinio asmens atstovimas kitam juridiniam asmeniui apskritai nėra numatytas. Teismo vertinimu, minėtos išvados nekeičia ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 21 d. įgaliojimas (be numerio), kadangi įstatyminių ABTĮ 49 straipsnio 2 dalyje numatytų atstovavimo pagrindų nėra, o Koncesijos sutartis, kaip minėta, nesukuria atstovavimo pagal pavedimą teisinių santykių ABTĮ 49 straipsnio 3 dalies prasme.

Be to, 2015 m. gruodžio 21 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius įgaliojime (be numerio) nenurodo jokio Vietos savivaldos įstatyme ar kitame teisės akte numatyto teisinio pagrindo, suteikiančio teisę įgalioti kitą juridinį asmenį viešojo juridinio asmens – vietos savivaldos vykdomosios institucijos vardu atlikti veiksmus, susijusius su teisminiu atstovavimu. Todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, kad viešojo juridinio asmens kitam juridiniam asmeniui suteiktas įgaliojimas dėl anksčiau nurodytų aplinkybių nesukuria jokių pavedimo teisinių santykių.

Remdamasis išdėstytais motyvais, teismas konstatavo, kad prašymas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vardu dėl vietinės rinkliavos įsiskolinimo priteisimo paduotas neįgalioto vesti bylą asmens, todėl atsisakė priimti prašymą vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 7 punktu.

III. Pareiškėjas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, atstovaujama UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro, elektroninių ryšių priemonėmis paduotame atskirajame skunde (b. l. 27–28) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamos UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro, prašymą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Atskirajame skunde, visų pirma, nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tarp KRATC ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) nėra susiklostę jokie atstovavimo santykiai, bei pažymima, jog KRATC nuo 2008 m. liepos 1 d. iki šiol yra už Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimą atsakinga institucija, turinti Klaipėdos miesto savivaldybės suteiktus įgaliojimus bei pavedimą veikti vietinės rinkliavos administravimo srityje. Antra, atskirajame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismas, kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties turinio, svarstydamas klausimą dėl prašymo priėmimo nepagrįstai ir neteisėtai sprendė ginčą iš esmės ir vertino Administracijos teisę reikšti reikalavimą dėl vietinės rinkliavos priteisimo. Trečia, atskirajame skunde pažymima, kad Administracija atskiru įgaliojimu suteikė teisę KRATC Administracijos vardu kreiptis į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo. Atitinkami KRATC yra įgaliojęs (perįgaliojęs) darbuotojus teikti prašymus teismui dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo. 2007 m. liepos 9 d. Koncesijos sutartimi Nr. J4-831 įtvirtinta Koncesininko teisė kreiptis į teismą dėl vietinės rinkliavos išieškojimo (47 punktas), tačiau nenustatyta, kad pareiškėjas gali būti tik KRATC. Todėl bylose dėl vietinės rinkliavos išieškojimo KRATC gali būti savarankiškas pareiškėjas ar kreiptis į teismą Administracijos vardu.

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2016 m. vasario 5 d. gautas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Teisės skyriaus lydraštis, kuriuo pateikta 2016 m. vasario 2 d. Atstovavimo (pavedimo) sutartis Nr. J9-103/16-12, sudaryta tarp UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Atskirasis skundas paduotas dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 14 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamos UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro, prašymą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 7 punktu (skundą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo)

Pirmosios instancijos teismas 2016 m. sausio 14 d. nutartyje savo išvadą, jog KRATC neturi teisės kreiptis į teismą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vardu, grindė iš esmės tokiais motyvais, kad pagal atitinkamus Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimus ir 2007 m. liepos 9 d. Koncesijos sutartį Nr. J4-831 savivaldybei su komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimu ir plėtojimu susijusias pareigas perdavus savarankiškai įmonei UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui, ši jai perduotas funkcijas vykdo savarankiškai, todėl KRATC veiksmai negali būti įvertinti kaip Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos veikimas per atstovą pagal įstatymą (ABTĮ 49 str. 2 d.) arba pagal pavedimą (ABTĮ 49 str. 3 d.). Kitaip tariant, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad, įgyvendindama Vietos savivaldos ir Atliekų tvarkymo įstatymuose bei juos lydinčiuose teisės aktuose numatytas teises bei priimdama atitinkamus sprendimus, Klaipėdos miesto savivaldybė visas su vietinių rinkliavų administravimu susijusias funkcijas perdavė KRATC, taip prarasdama materialinį teisinį suinteresuotumą kreiptis į teismą dėl tokių rinkliavų priteisimo.

Iš minėtų pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų matyti, kad teismas spręsdamas KRATC prašymo priimtinumą nagrinėti teisme, ėmėsi iš esmės vertinti aplinkybes, susijusias su pareiškėjo materialiniu suinteresuotumu bylos baigtimi. Tačiau administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad reikalavimo teisės neturėjimas yra pagrindas pripažinti skundą nepagrįstu, kai priimamas sprendimas dėl bylos esmės. Tokia išvada sprendžiant skundo priėmimo klausimą yra negalima. Kiekvienas subjektas turi teisę kreiptis į teismą, kai mano, kad jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti (ABTĮ 5 str. 1 d., 22 str. 1 d.). Skundo priėmimo stadijoje sprendžiami klausimai yra procesinio teisinio pobūdžio ir atsakydamas į juos teismas privalo įvertinti tik tai, ar asmuo teisę kreiptis į teismą realizuoja laikydamasis ABTĮ nustatytos tvarkos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad teisė paduoti skundą ir teisė į skunde iškeltų reikalavimų patenkinimą yra dvi skirtingos sąvokos. Skundo priėmimo ir bylos iškėlimo stadijoje nėra ir negali būti patikrinama, ar asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, turi materialiąją teisę į skundą (prašymą), t. y. negalima atsisakyti priimti skundo (prašymo) dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų – materialiosios reikalavimo teisės neturėjimo. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu (pvz., LVAT 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011, 2013 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-57/2013, 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-1342-438/2015, kt.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo pateikti argumentai negali būti laikomi pakankamais siekiant konstatuoti akivaizdų pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos suinteresuotumo nebuvimą. Priešingai, vertinant savivaldybės teises ir pareigas, susijusias su ginčo vietinės rinkliavos nustatymu bei šios rinkliavos administravimu, pačios rinkliavos paskirtį, jos įskaitymo į savivaldybės biudžetą bei surinktų lėšų disponavimo tvarką, vaidmenį, kontroliuojant jos surinkimą (Rinkliavų įstatymo 12 str. 2 d., 16 str. 2 d., Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai (2010 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. T2-330 redakcija)), darytina išvada, kad materialinis pareiškėjo suinteresuotumas, kiek tai susiję su nesumokėtos vietinės rinkliavos surinkimu, negali būti pripažintas neakivaizdžiu (ABTĮ 5 str. 1 d.). Vien tai, kad proceso įstatymų, atitinkamų savivaldybės tarybos sprendimų, įskaitant vietinės rinkliavos nuostatus, bei sutarčių pagrindu į administracinį teismą turi teisę kreiptis UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, savaime nepaneigia pačios Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos teisės kreiptis į administracinį teismą šiais klausimais.

Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad šiuo atveju sprendžiant dėl KRATC skundo priimtinumo nagrinėti administraciniame teisme, nebuvo pagrindo konstatuoti, jog su prašymu priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą į teismą kreipėsi tokios teisės neturintis asmuo. Nagrinėjamu atveju skundo priėmimo stadijoje nebuvo akivaizdžių aplinkybių pripažinti, kad suinteresuotas asmuo (Klaipėdos miesto savivaldybės administracija) akivaizdžiai neturėjo teisės paduoti prašymą teismui. Be to, net jei ir būtų pripažinta, kad suinteresuoto asmens (pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos) vardu prašymą teismui pateikė tinkamų įgaliojimų neturintis asmuo (atstovas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras), proceso iniciatyvos teisę turinčiam asmeniui negali būti varžoma teisė kreiptis į teismą, todėl tokiu atveju turi būti taikomas prašymo (skundo) trūkumų šalinimo institutas. Kitaip tariant, teismas tokioje situacijoje turėtų pirmiausia pasiūlyti pateikti papildomus duomenis apie suteiktus įgalinimus, t. y. pasiūlyti ištaisyti skundo trūkumus, o ne iš karto atsisakyti priimti skundą (žr. LVAT 2013 m. vasario 10 d. nutartis visiškai analogiškose administracinėse bylose Nr. AS-160-143/2016. Nr. AS-191-438//2016, Nr. AS-163-143/2016, Nr. AS-165-556/2016, Nr. AS-162-556/2016, Nr. AS-174-261/2016, taip pat kitas LVAT nutartis analogiškais klausimais: LVAT 2012 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-709/2012, LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-9-143/2016).

Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo prašymą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartis naikintina, o teismui KRATC pateikto 2015 m. gruodžio 15 d. prašymo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismas, svarstydamas prašymo priėmimo klausimą iš naujo, be kita ko, turėtų įvertinti ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Teisės skyriaus lydraščiu 2016 m. vasario 5 d. pateiktą į bylą 2016 m. vasario 2 d. atstovavimo (pavedimo) sutartį Nr. J9-103/16-12, sudarytą tarp UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamos uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro, atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartį panaikinti ir perduoti prašymo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Dainius Raižys

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė