2024-07-10 Nr. AB-10615-3-61-3-01036-2024-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1952-968/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01036-2024-1

Procesinio sprendimo kategorija 8.6.5

(S)

(N)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. liepos 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Ryčio Krasausko (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio O. J. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio O. J. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis O. J. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2024 m. kovo 6 d. sprendimą Nr. 23S72999 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nuspręsta perduoti pareiškėją Latvijos Respublikai, ir įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo sustabdyti Sprendimo vykdymą.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Pareiškėjas 2023 m. spalio 20 d. pateikė atsakovui prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Atsakovas, siekdamas nustatyti už šio prašymo nagrinėjimą atsakingą valstybę, kreipėsi į kompetentingas Latvijos institucijas su prašymu perimti pareiškėją savo žinion, o Latvijos Respublikos Pilietybės ir migracijos reikalų tarnyba 2024 m. vasario 16 d. raštu Nr. 24/15/DR-143 24 (toliau – ir Raštas) sutiko perimti pareiškėją. Tačiau Lietuva yra tinkamiausia Europos Sąjungos valstybė narė pareiškėjo prieglobsčio prašymo nagrinėjimui, nes jo (pareiškėjo) su Latvija nesieja jokie šeiminiai, kultūriniai ar ekonominiai ryšiai, pareiškėjas yra pateikęs prašymą dėl prieglobsčio Lietuvoje, jis mokosi lietuvių kalbą, o Lietuvoje prasidėjo pareiškėjo integracija.

2.2. Remiantis viešai prieinama informacija, t. y. Europos Tarybos žmogaus teisių komisaro 2022 m. rugsėjo mėn. ir 2023 m. birželio 21 d. pareiškimais bei Amnesty International 2022 m. spalio 12 d. publikacija (žr. atitinkamai Commissioner reacts to the situation in Latvia, Finland, Hungary and the Netherlands - Special Representative of the Secretary General on Migration and Refugees (coe.int); (Latvia: Parliamentarians should uphold the human rights of refugees, asylum seekers and migrants - Commissioner for Human Rights (coe.int); Latvia: Refugees and migrants arbitrarily detained, tortured and forced to ‘voluntarily’ return to their countries - Amnesty International), nagrinėjamu atveju yra rimtas pagrindas manyti, kad Europos Sąjungos valstybėje narėje (Latvijoje), kuri atsakinga už Lietuvoje pateikto prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, yra sisteminių prieglobsčio procedūros ir prieglobsčio prašytojų priėmimo sąlygų trūkumų, kurie galėtų lemti nežmonišką arba žeminamą elgesį su prieglobsčio prašytojais (2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai (nauja redakcija) (toliau – ir Reglamentas) 17 str. 1 d.). Įvertinęs nurodytą viešai prieinamą informaciją, priimdamas Sprendimą atsakovas turėjo taikyti Reglamento 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą diskrecinę išlygą.

3. Atsakovas atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

3.1. Nagrinėjamu atveju atsakinga valstybė (Latvija) už pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą nustatyta pagrįstai (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 72 str. 1 d.), dėl to atsakovas, gavęs iš Latvijos kompetentingos institucijos Raštą, Sprendimu pagrįstai ir teisėtai nusprendė dėl pareiškėjo perdavimo Latvijai ir išdavė kelionės dokumentą (laissez-passer) (Įstatymo 74 str. 1 d.; 75 str.). Pareiškėjo perdavimo klausimas sprendžiamas vadovaujantis Reglamento nuostatomis, o akcentuojama Reglamento 17 straipsnio 1 dalies nuostata yra neprivaloma (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) 2019 m. sausio 23 d. sprendimas M. A. ir kt. byloje C-661/17, ECLI:EU:C:2019:53).

3.2. Atsakovas tinkamai įvertino pareiškėjo situaciją ir nagrinėjo galimybę taikyti diskrecinę išlygą pagal Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2017 m. gegužės 17 d. įsakyme Nr. 3K-56 „Dėl 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 604/2013 17 straipsnio 1 dalies taikymo“ (toliau – ir Įsakymas) įtvirtintas sąlygas ir jo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėti Lietuvoje, tačiau nenustatyti šios nuostatos taikymo pagrindai.

3.3. Skundo argumentai yra nepagrįsti, nes asmens noras, kad jo prašymas būtų nagrinėjamas vienoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, nėra pagrindas nustatant atsakingą valstybę nagrinėti prieglobsčio prašymą, be to, pareiškėjas skunde nenurodė aplinkybių, kurios pagrįstų, jog Lietuva šiuo atveju būtų tinkamiausia valstybė narė jo (pareiškėjo) prieglobsčio prašymo nagrinėjimui, nes pareiškėjo su Lietuva nesieja jokie socialiniai ar ekonominiai ryšiai, o pareiškėjas užsieniečio apklausos lape 2023 m. rugsėjo 27 d. nurodė, kad jo atvykimo į Lietuvą Respubliką tikslas buvo „tranzitas per Lietuvą, kadangi vyko per Vokietiją į Italiją“.

3.4. Byloje nėra duomenų, jog Latvijoje yra sisteminių prieglobsčio procedūros ir prieglobsčio prašytojų priėmimo sąlygų trūkumų, kurie galėtų lemti nežmonišką arba žeminamą elgesį su prieglobsčio prašytojais ir (ar) kitų priežasčių, leidžiančių sutikti su pareiškėju, kad Latvijoje pažeidžiamos prieglobsčio prašytojų teisės ir ši valstybė nėra tinkama perduoti pareiškėją. Taigi atsakovas pagrįstai nusprendė, jog šiuo atveju atsakinga valstybė yra Latvija, o Sprendime buvo nagrinėta galimybė taikyti diskrecinę išlygą pagal Įsakyme įtvirtintas sąlygas.

II. 4. Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 21 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo paliko galioti 2024 m. kovo 21 d. nutartimi taikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – Sprendimo vykdymo sustabdymą.

5. Teismas nustatė, kad 2023 m. rugsėjo 26 d. vykdant pasienio sargybą „Patrulis“, Šiaulių pasienio užkardos veikimo teritorijoje buvo sulaikytas pareiškėjas, vykstantis automobiliu kartu su kitais dviem nelegaliai į Lietuvos teritoriją patekusiais užsieniečiais, neturinčiais jokių kelionės dokumentų; pareiškėjas neturėjo galiojančių kelionės dokumentų ar teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų; tikrinant pareiškėją buvo nustatyta, kad jis neteisėtai kirto valstybės sieną iš Latvijos į Lietuvą; Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba) 2023 m. spalio 12 d. kreipėsi į Latvijos valstybės sienos apsaugos tarnybą su prašymu atsiimti asmenį; Latvijos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnyba 2023 m. spalio 16 d. raštu Nr. 23.1-8.16/4187 patvirtino, kad Latvijos Respublika sutinka atsiimti neteisėtai į Lietuvos Respubliką atvykusį pareiškėją; pareiškėjas 2023 m. spalio 20 d. pateikė prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje; po atsakovo kreipimosi į atsakingas Latvijos institucijas su prašymu perimti pareiškėją savo žinion, buvo gautas Raštas, kuriame pateiktas Latvijos Respublikos Pilietybės ir migracijos reikalų tarnybos sutikimas perimti Lietuvos Respublikoje prieglobsčio prašiusį pareiškėją.

6. Teismas nusprendė, jog byloje nenustatytas pagrindas taikyti Reglamento 17 straipsnio 1 dalies diskrecinę išlygą, pareiškėjui skunde nenurodžius, kodėl Latvija nėra tinkamiausia valstybė išnagrinėti jo prieglobsčio prašymą, o pareiškėjo noras, kad jo prašymas būtų nagrinėjamas vienoje ar kitoje valstybėje narėje, nėra pagrindas taikyti diskrecinę išlygą. Teismas sutiko su atsakovu, jog byloje nėra pagrindo išvadai, kad šiuo atveju Latvija yra netinkama perduoti valstybė, o pareiškėjui galėtų būti taikomos Įsakymo 1–6 punktuose išdėstytos aplinkybės.

7. Teismas akcentavo, jog nėra pagrindo abejoti Latvijos institucijų kompetentingumu prieglobsčio teisės srityje, o pareiškėjo skunde nurodyti argumentai šiuo požiūriu yra deklaratyvūs. Teismo vertinimu, atsakovas pagrįstai nusprendė, kad atsakinga valstybė už pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą yra Latvija, o skundo argumentai dėl pareiškėjo integracijos, kalbos įgūdžių yra nepagrįsti, nes per visą buvimo Lietuvoje laikotarpį (daugiau nei pusę metų) pareiškėjo įgytos lietuvių kalbos žinios apsiriboja kelių lietuviškų žodžių mokėjimu, tad tokio lygio kalbos žinios negali būti vertinamos kaip pažengusi integracija.

8. Teismas, apibendrinęs motyvus, padarė išvadą, jog Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas įvertinus reikšmingas faktines ir teisines aplinkybes bei nusprendus, kad pareiškėjas turi būti perduodamas Latvijai, taip pat, kad šiuo atveju nėra taikoma Reglamento 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta diskrecinė išlyga. Atmetęs pagrindinį skundo reikalavimą dėl Sprendimo panaikinimo, teismas nurodė, jog nėra pagrindo tenkinti išvestinį reikalavimą, kuriuo prašoma įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, o kiti pareiškėjo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės priimant sprendimą, todėl yra detaliau neaptartini. Taip pat teismas akcentavo, jog priimant sprendimą yra paliktina galioti 2024 m. kovo 21 d. nutartimi taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė – Sprendimo vykdymo sustabdymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 str. 9 d.).

III. 9. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti skundą.

10. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

10.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tinkamai neįvertino pareiškėjo ryšių su Lietuva ir fakto, jog Lietuva šiuo atveju pripažintina tinkamiausia Europos Sąjungos valstybe nare nagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, nes pareiškėjas siekia integracijos Lietuvoje, mokosi lietuvių kalbą, dirba, t. y. jis (pareiškėjas) turi ryšius su Lietuva, kurie reikšmingi sprendžiant jo perdavimo klausimą.

10.2. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino šiam teismui pateiktos viešos informacijos, patvirtinančios, jog Latvijoje yra sisteminių prieglobsčio procedūros ir prieglobsčio prašytojų sąlygų trūkumų, kurie galėtų lemti nežmonišką arba žeminamą elgesį su prieglobsčio prašytojais. Dėl to pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog byloje nėra pagrindo taikyti Reglamento 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą diskrecinę išlygą.

11. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą, o Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 21 d. sprendimą palikti galioti. Atsakovas, iš esmės pakartodamas atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo priimtu skundžiamu sprendimu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Migracijos departamento 2024 m. kovo 6 d. sprendimo Nr. 23S72999, kuriuo nuspręsta perduoti pareiškėją Latvijos Respublikai, pagrįstumo ir teisėtumo, taip pat pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

13. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą konstatavęs, kad skundo argumentai dėl Reglamento 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos diskrecinės išlygos taikymo, Latvijoje egzistuojančių sisteminių prieglobsčio procedūros ir prieglobsčio prašytojų priėmimo sąlygų trūkumų bei Lietuvos kaip tinkamiausios Europos Sąjungos valstybės narės pareiškėjo prieglobsčio prašymui nagrinėti yra nepagrįsti.

14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino Latvijoje egzistuojančius sisteminius prieglobsčio procedūros ir prieglobsčio prašytojų sąlygų trūkumus bei pareiškėjo socialinius ryšius Lietuvoje, todėl nepagrįstai nepripažino Lietuvos tinkamiausia Europos Sąjungos valstybe nare nagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį. Pareiškėjas laikosi pozicijos, jog byloje yra pagrindas taikyti Reglamento 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą diskrecinę išlygą.

15. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

16. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas neteisėtai kirto valstybės sieną iš Latvijos Respublikos į Lietuvos Respubliką ir, neturėdamas galiojančių kelionės dokumentų ar teisėtą buvimą Lietuvoje patvirtinančių dokumentų, 2023 m. rugsėjo 26 d. buvo sulaikytas Lietuvoje. Pareiškėjas 2023 m. spalio 20 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvoje. Atsakovas, siekdamas nustatyti už pareiškėjo pateikto prašymo nagrinėjimą atsakingą valstybę, kreipėsi į kompetentingas Latvijos institucijas, o Latvijos Respublikos Pilietybės ir migracijos reikalų tarnyba Raštu sutiko perimti pareiškėją (Reglamento 13 str. 1 d.). Įvertinęs tai, atsakovas priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė perduoti pareiškėją Latvijos Respublikai, perdavimo tikslais išdavė kelionės dokumentą laissez-passer, o perdavimo vykdymą pavedė Valstybės sienos apsaugos tarnybai.

17. Pagal Įstatymo 72 straipsnio 1 dalį užsieniečiui pateikus prašymą suteikti prieglobstį, Migracijos departamentas, vadovaudamasis Reglamentu, nustato valstybę, atsakingą už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, nustatydamas valstybę, atsakingą už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, Migracijos departamentas bendradarbiauja su kompetentingomis Europos Sąjungos valstybių narių institucijomis, prireikus teikia joms reikalingą informaciją. Migracijos departamentas, gavęs Europos Sąjungos valstybės narės, atsakingos už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, sutikimą priimti prieglobsčio prašytoją, priima sprendimą dėl prieglobsčio prašytojo perdavimo šiai Europos Sąjungos valstybei narei (Įstatymo 74 str. 1 d.). Prieglobsčio prašytojui, kuris perduodamas Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už jo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, Migracijos departamentas išduoda kelionės dokumentą (laissez-passer), skirtą vienai kelionei į šią Europos Sąjungos valstybę narę (Įstatymo 75 str.).

18. Reglamento 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės nagrinėja kiekvieną trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės, bet kurios iš jų teritorijoje, įskaitant ir pasienį arba tranzito zonas, prašančio tarptautinės apsaugos, prašymą. Prašymą nagrinėja viena valstybė narė, o būtent ta, kuri yra atsakinga pagal III skyriuje nustatytus kriterijus. Pagal Reglamento 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą diskrecinę išlygą, nukrypdama nuo Reglamento 3 straipsnio 1 dalies, kiekviena valstybė narė gali nuspręsti nagrinėti trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės jai pateiktą tarptautinės apsaugos prašymą net tada, kai ji pagal šiame reglamente nustatytus kriterijus neatsako už tokį nagrinėjimą.

19. ESTT jurisprudencijoje pažymėta, jog iš Reglamento 17 straipsnio 1 dalies formuluotės aiškiai matyti, kad ši nuostata yra neprivaloma, kiek ja kiekvienai valstybei narei paliekama savo nuožiūra nuspręsti nagrinėti jai pateiktą tarptautinės apsaugos prašymą, net jei tai daryti jai nepriklauso pagal šiame Reglamente įtvirtintus atsakingos valstybės narės nustatymo kriterijus. Be to, įgyvendinant šią teisę nenumatyta jokių ypatingų sąlygų. Šia teise siekiama kiekvienai valstybei narei leisti suvereniai, vadovaujantis politiniais, humanitariniais ar praktiniais sumetimais, nuspręsti sutikti nagrinėti tarptautinės apsaugos prašymą, net jei pagal minėtame reglamente nustatytus kriterijus ji nėra už tai atsakinga (pvz., žr., 2019 m. sausio 23 d. sprendimą M. A. ir kt. byloje C-661/17, ECLI:EU:C:2019:53). Atsižvelgiant į valstybėms narėms suteiktą didelę diskreciją, būtent atitinkama valstybė narė turi nustatyti aplinkybes, kuriomis ketina pasinaudoti pagal Reglamento 17 straipsnio 1 dalyje numatytą diskrecinę išlygą suteikta teise ir sutikti išnagrinėti tarptautinės apsaugos prašymą, už kurį ji nėra atsakinga pagal šiame reglamente nustatytus kriterijus (pvz., žr., ESTT 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimą DG ir kt. sujungtose bylose C-228/21, C-254/21, C-297/21, C-315/21 ir C-328/21, ECLI:EU:C:2023:934). Jei valstybė narė atsisako taikyti Reglamento 17 straipsnio 1 dalyje numatytą diskrecinę išlygą, tai neišvengiamai reiškia, kad būtent ši valstybė narė turi priimti sprendimą dėl perdavimo. Valstybės narės atsisakymas pasinaudoti šia išlyga prireikus gali būti apskųstas teismui pateikiant apeliacinį skundą dėl sprendimo dėl perdavimo (žr., pvz., ESTT 2019 m. sausio 23 d. sprendimą M. A. ir kt. byloje C-661/17, ECLI:EU:C:2019:53). Prieglobsčio prašytojas gali būti perduodamas pagal Reglamento procedūras tik užtikrinus sąlygas, kad suinteresuotajam asmeniui dėl šio perdavimo nebus realios grėsmės patirti nežmonišką ar žeminantį elgesį, kaip tai suprantama pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 4 straipsnį, kuriame numatytas nežmoniško ar žeminančio elgesio draudimas atitinka draudimą, įtvirtintą Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje (žr. 2017 m. vasario 16 d. sprendimą C. K. ir kt. byloje C-578/16 PPU, ECLI:EU:C:2017:127).

20. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, jog, remiantis Reglamento nuostatomis, Europos Sąjungos valstybės narės turi teisę, bet ne pareigą nuspręsti nagrinėti prieglobsčio prašymą tuo atveju, jei Reglamente įtvirtintų kriterijų pagrindu nustatoma, kad už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą yra atsakinga kita Europos Sąjungos valstybė narė (žr., pvz., 2023 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2010-525/2023; 2024 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1287-415/2024).

21. Migracijos departamento direktoriaus Įsakyme dėl Reglamento 17 straipsnio 1 dalies taikymo nustatyta, jog atliekant Įstatymo 73 straipsnio 1 dalyje nurodytą tyrimą, Reglamento 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta diskrecinė išlyga gali būti taikoma inter alia (be kita ko), kai yra rimtas pagrindas manyti, kad Europos Sąjungos valstybėje narėje, kuri atsakinga už Lietuvos Respublikoje pateikto prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą pagal Reglamente nustatytus kriterijus, yra sisteminių prieglobsčio procedūros ir prieglobsčio prašytojų priėmimo sąlygų trūkumų, kurie galėtų lemti nežmonišką arba žeminamą elgesį su prieglobsčio prašytojais, perduotais į tokios Europos Sąjungos valstybės narės teritoriją (1 p.); prieglobsčio prašytojas yra ar buvo prekybos žmonėmis arba nelegalaus darbo auka ir bendradarbiauja su ikiteisminio tyrimo įstaiga arba su teismu, todėl jo buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje yra būtinas, kad būtų veiksmingai kovojama su nusikaltimais, susijusiais su prekyba žmonėmis arba su nelegaliu darbu (2 p.); Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje gautas užsienio valstybės prašymas dėl prieglobsčio prašytojo ekstradicijos ir jo perdavimas kitai Europos Sąjungos valstybei narei užkirstų kelią prašymo dėl ekstradicijos nagrinėjimui ir Lietuvos Respublikos tarptautinių įsipareigojimų vykdymui (3 p.); sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei negalėtų būti priimtas dėl Įstatymo 124 straipsnio 3 dalyje nurodytų priežasčių (4 p.); vadovaujantis šeimos ar kultūriniais motyvais ir prieglobsčio prašytojo ryšiais su Lietuvos Respublika ar joje gyvenančiais asmenimis pagrįstai manoma, kad Lietuvos Respublika būtų tinkamiausia Europos Sąjungos valstybė narė šio prieglobsčio prašytojo prašymui suteikti prieglobstį nagrinėti (5 p.); dėl individualių humanitarinių priežasčių (pavyzdžiui, pavojų prieglobsčio prašytojo gyvybei keliančių sveikatos sutrikimų, jo pažeidžiamumo ar specialiųjų poreikių) pagrįstai manoma, kad tokio prieglobsčio prašytojo perdavimas kitai Europos Sąjungos valstybei narei galėtų sukelti pernelyg didelę ir neproporcingą žalą asmeniui (6 p.).

22. Pareiškėjas teigia, kad nagrinėjamu atveju Reglamento 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta diskrecinė išlyga turi būti taikoma, vadovaujantis Įsakymo 1 punktu, nes Latvijoje yra sisteminių prieglobsčio procedūros ir prieglobsčio prašytojų priėmimo sąlygų trūkumų, kurie galėtų lemti nežmonišką arba žeminamą elgesį su pareiškėju. Pareiškėjas šiuos argumentus grindžia viešai prieinama informacija (Europos Tarybos žmogaus teisių komisaro 2022 m. rugsėjo mėn. ir 2023 m. birželio 21 d. pareiškimais (žr. atitinkamai Commissioner reacts to the situation in Latvia, Finland, Hungary and the Netherlands – Special Representative of the Secretary General on Migration and Refugees (coe.int)) ir (Latvia: Parliamentarians should uphold the human rights of refugees, asylum seekers and migrants - Commissioner for Human Rights (coe.int) ir Amnesty International 2022 m. spalio 12 d. publikacija (žr. Latvia: Refugees and migrants arbitrarily detained, tortured and forced to ‘voluntarily’ return to their countries – Amnesty International).

23. Susipažinus su paminėtais šaltiniais, nustatyta, kad juose yra dėstoma Europos Tarybos žmogaus teisių komisaro ir nevyriausybinės organizacijos atstovų pozicija dėl Latvijos valdžios taikomų priemonių prie šios valstybės sienos su Baltarusija, inter alia Latvijai neįleidžiant užsieniečių į savo teritoriją bei taikant kitas su priemones. Tačiau šiuose šaltiniuose nepateikiama Latvijos prieglobsčio procedūros ir prieglobsčio prašytojų priėmimo sąlygų analizė (kartu atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo situacija nėra susijusi su migrantų srautu iš Baltarusijos), remiantis kuria byloje būtų galima pripažinti įrodytu bendro pobūdžio apibendrinamąjį faktą, jog Latvijoje, kuri šiuo atveju atsakinga už pareiškėjo Lietuvoje pateikto prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą pagal Reglamente nustatytus kriterijus, yra sisteminių prieglobsčio procedūros ir prieglobsčio prašytojų priėmimo sąlygų trūkumų, kurie galėtų lemti nežmonišką arba žeminamą elgesį su pareiškėju, perduotu į Latvijos teritoriją.

24. LVAT praktikoje atmetamos abejonės dėl valstybės narės kompetencijos nagrinėti prašymą suteikti prieglobstį bei Migracijos departamento sprendimo perduoti prieglobsčio prašytojo prašymo nagrinėjimą ir šį asmenį kitai valstybei narei, jei nenustatoma, kad atitinkamoje valstybėje narėje egzistuoja prieglobsčio sistemos trūkumai, kartu atsižvelgiant į tai, ar ši valstybė narė yra Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei 1951 m. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso dalyvė (Latvijos Respublika yra šių tarptautinės teisės aktų dalyvė) (žr., pvz., 2023 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2386-502/2023; 2024 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1287-415/2024).

25. Teisėjų kolegija, individualių ginčo faktinių aplinkybių kontekste patikrinusi paminėtų pažeidimų galimybę bei įvertinusi byloje surinktų duomenų visumą, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta, jog Latvijos Respublikoje yra sisteminių prieglobsčio procedūros ir prieglobsčio prašytojų priėmimo sąlygų trūkumų. Todėl priešingi apeliacinio skundo argumentai yra atmetami.

26. Sprendžiant dėl pareiškėjo ryšių su Lietuva (Įsakymo 5 p.) Reglamento 17 straipsnio 1 dalies taikymo kontekste, pažymėtina, kad pareiškėjas, 2022 m. išvykęs iš kilmės valstybės, iki jo sulaikymo Lietuvoje momento (2023 m. rugsėjo 26 d.) migravo per skirtingas (duomenys neskelbtini) valstybes, iš Latvijos išvyko į Italiją, nes nepavyko susitikti su internete surastu draugu, o per Lietuvą vyko tranzitu ir siekė patekti į Italiją (2023 m. rugsėjo 27 d. pareiškėjo apklausos lapas). Taigi pareiškėjas iki atitinkamų institucijų sprendimų dėl jo teisinės padėties priėmimo neturėjo jokių ryšių su Lietuvos Respublika. Vėliau galbūt įvykę atskiri, tačiau bylos duomenimis nepagrįsti, pareiškėjo integracijos faktai (pareiškėjui teigiant, jog jis pradėjo mokytis lietuvių kalbą) Įsakymo 5 punkto prasme nepagrindžia pareiškėjo šeimos ar kultūrinių motyvų, jo ryšių su Lietuvos Respublika ar joje gyvenančiais asmenimis, kurių pagrindu būtų galima pagrįstai manyti, kad Lietuvos Respublika būtų tinkamiausia Europos Sąjungos valstybė narė pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį nagrinėti. Kartu akcentuotina tai, kad pareiškėjo noras, jog jo prašymas būtų nagrinėjamas vienoje ar kitoje valstybėje narėje (šiuo atveju – Lietuvos Respublikoje), nėra pagrindas taikyti Reglamento 17 straipsnio 1 dalies diskrecinę išlygą (žr., pvz., LVAT 2024 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1053-575/2024).

27. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas pagrįstai ir teisėtai Sprendimu nusprendė perduoti pareiškėją Latvijos Respublikai, o pirmosios instancijos teismas, atmetęs pareiškėjo skundą dėl šio Sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atsakovą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio nėra pagrindo keisti. Įvertinus tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio O. J. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ramūnas Gadliauskas

Rytis Krasauskas