2023-04-19 Nr. AB-8826-3-62-3-02729-2021-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-247-525/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02729-2021-9

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės R. Č. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovei R. Č. dėl vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas, Šiaulių RATC) su prašymu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės R. Č. (toliau – ir atsakovė) 52,53 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, nesumokėtos už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2006 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. T-4 įvedė privalomą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Rinkliava skaičiuojama vadovaujantis Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2017 m. liepos 27 d. sprendimu Nr. T-289 patvirtintais Šiaulių miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais (toliau – ir Nuostatai), kuriais pavesta pareiškėjui vietinę rinkliavą administruoti, t. y. vykdyti vietinės rinkliavos surinkimą, kreiptis į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos išieškojimo. Minėti nuostatai numato dvinarę vietinę rinkliavą: pastovią dedamąją moka gyvenamosios paskirties patalpų, esančių savivaldybės teritorijoje, savininkai, savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininkai, ji apskaičiuojama pagal nekilnojamojo turto objekte gyvenančių asmenų skaičių; kintamąją dalį moka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, iš kurių gali būti paimamos atliekos, ji apskaičiuojama pagal nekilnojamojo turto objekte gyvenančių asmenų skaičių arba ištuštinamų konteinerių kiekį. Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje, todėl jos dydis nėra siejamas su konkrečios paslaugos suteikimu. Visi atliekų turėtojai turi apmokėti atliekų tvarkymo išlaidas ir laikytis nustatytų atliekų tvarkymo reikalavimų. Sutartis su atsakove dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nėra sudaryta, nes vietinės rinkliavos mokėjimo prievolė nustatyta norminių teisės aktų pagrindu. Atsakovė turi nekilnojamojo turto objektą Šiaulių miesto savivaldybėje, todėl turi pareigą sumokėti pareiškėjui jai apskaičiuotą 52,53 Eur vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

3. Atsakovė atsiliepime į pareiškėjo prašymą nurodė, kad 2019 m. gegužės 28 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijai buvo pateiktas prašymas dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos mokėjimo visiškai ar iš dalies. Šiame prašyme nurodė, kad ji gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), o namu adresu (duomenys neskelbtini) nesinaudoja, kadangi jame nėra nei vandentiekio, nei kanalizacijos, o lėšų remontui neturi, tačiau į šį prašymą atsakymas nėra gautas iki šiol. Akcentavo, kad minėtu adresu per 2018 metus sunaudota elektros energijos iš viso buvo 92 kWh, per 2019 metus – 60 kWh, per 2020 metus – 4 kWh, per 2021 metus – 64 kWh. Atsakovės įsitikinimu, toks elektros sunaudojimo kiekis atleidžia ją nuo vietinės rinkliavos prievolės. Pabrėžė, jog faktą, kad name nėra prijungta santechnika, įrodo elektros skaitiklio ir santechnikos įrenginių vaizdo įrašai, todėl komunalinių atliekų per pareiškėjo nurodytą laikotarpį fiziškai ji negalėjo turėti. Teigė, kad ji už buitines atliekas sumoka (duomenys neskelbtini) ir tai įrodo apmokėtos 2017–2021 metų sąskaitos. Prašė pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą, atleidžiant ją nuo vietinės rinkliavos mokesčio už komunalinių atliekų surinkimą ir jų tvarkymą už ginčo laikotarpį, kadangi pareiškėjas grindžia savo prašymą vien tik formaliu pagrindu, kad atsakovė turi nekilnojamojo turto Šiaulių miesto savivaldybėje, neįvertinęs bylai reikšmingo fakto, kad ji už atliekas moka kitoje savivaldybėje.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. kovo 1 d. sprendimu pareiškėjo Šiaulių RATC prašymą tenkino – priteisė iš atsakovės R. Č. Šiaulių RATC 52,53 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, o pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkino.

5. Teismas nustatė, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio banko duomenų išrašas, patvirtino, jog atsakovei nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas (pastatas – gyvenamasis namas), esantis (duomenys neskelbtini), todėl pagal nuo 2018 m. sausio 1 d. galiojančių Nuostatų 12 punktą, ji ginčo laikotarpiu buvo vietinės rinkliavos mokėtoja. Bylos duomenys patvirtino atsakovės atsiliepime nurodytas aplinkybes, kad ginčo objekte niekas negyvena ir kad ji yra gyvenamąją vietą deklaravusi ir rinkliavą moka kitoje savivaldybėje.

6. Pareiškėjas 2022 m. sausio 28 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad rinkliavą atsakovei skaičiuoja kaip turto savininkei (nepriklausomai, ar ji gyvena objekte), pritaikydamas tik pastoviąją dedamąją dalį, nes kintamoji rinkliavos dalis pridedama už ištuštintų konteinerių skaičių (Nuostatų 4.8 p. pastovioji dedamoji apibrėžiama kaip vietinės rinkliavos dedamoji, padengianti atliekų turėtojui tenkančią regiono su komunalinių atliekų tvarkymu susijusių būtinųjų sąnaudų dalį, kuri nepriklauso nuo komunalinių atliekų kiekio).

7. Teismas nurodė, jog bylos duomenys patvirtino, kad atsakovė 2019 m. gegužės 28 d. per įgaliotą asmenį kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybės administraciją, nors turėjo kreiptis į pareiškėją ir pateikti pažymas iš elektros energijos tiekėjo už kiekvienus einamuosius metus, kaip tai numatyta Nuostatų 45.7 punkte. Taigi, akivaizdu, kad pareiškėjas, laiku negavęs įvardytų įrodymų, neturėjo teisės atlikti perskaičiavimą ir atleisti atsakovę nuo pastoviosios dedamosios mokėjimo 100 procentų ar mažiau. Pažymėjo, jog vietinės rinkliavos mokėtojo pareiga teikti administratoriui visus duomenis, reikalingus vietinei rinkliavai apskaičiuoti; pasikeitus duomenims, pagal kuriuos apskaičiuojama vietinė rinkliava, apie pasikeitimus ne vėliau kaip per vieną mėnesį informuoti rinkliavos administratorių; sumokėti vietinę rinkliavą nustatyta tvarka ir terminais; kilus neaiškumų dėl vietinės rinkliavos dydžio ar mokėjimo tvarkos arba negavus mokėjimo pranešimo, nedelsiant kreiptis į rinkliavos administratorių (Nuostatų 42 p.).

8. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. būtų teikusi pareiškėjui prašymą dėl lengvatos suteikimo (nuo pastoviosios dedamosios mokėjimo atleidimo), todėl konstatavo, kad pareiškėjui nebuvo teisinio pagrindo neskaičiuoti atsakovei pastoviosios vietinės rinkliavos dedamosios dalies laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. Pareiškėjas rinkliavą atsakovei skaičiavo kaip turto savininkei pritaikydamas tik pastoviąją dedamąją dalį, kintamoji rinkliavos dalis atsakovei nebuvo skaičiuojama, kadangi ji pridedama už ištuštintų konteinerių skaičių.

9. Į bylą pateikta pareiškėjo 2021 m. spalio 8 d. pažyma patvirtino, kad Šiaulių RATC nurodytu laikotarpiu atsakovė nėra sumokėjusi apskaičiuotos 52,53 Eur vietinės rinkliavos, todėl susidarė įsiskolinimas. Nurodytų aplinkybių pagrindu pareiškėjo reikalavimas dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo teismo tenkintas, priteisiant pareiškėjui iš atsakovės 52,53 Eur įsiskolinimą, apskaičiuotą už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d.

10. Dėl bylinėjimosi išlaidų teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, byla nėra sudėtinga dėl jos apimties, faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo, ginčui taikytinos teisės taikymo, pareiškėjas turėjo galimybę savo pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jo interesams teisme, todėl prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitiko būtinumo kriterijaus ir pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas teismo netenkintas.

III. 11. Atsakovė R. Č. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 1 d. sprendimą ir šią bylą nutraukti.

12. Atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškina ir taiko Atliekų tvarkymo įstatymo bendrųjų nuostatų turinį šioje konkrečioje byloje. Atsakovė nurodo, kad nėra nei atliekų turėtoja, nei atliekų darytoja Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje, kadangi jos nuolatinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Atsakovė tvirtina, kad adresu (duomenys neskelbtini) negyveno nei vienos dienos, namas yra negyvenamas, apleistas, jai atitekęs po buvusių savininkų mirties ir nuo to laiko jame niekas negyvena. Pareigą mokėti vietinę rinkliavą atsakovė vykdo (duomenys neskelbtini), ką įrodo byloje pateikti rašytiniai įrodymai. Atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“, kuris reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų turėtojas. Už buitines atliekas pareiškėja sumoka (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) buitinių atliekų neturi ir turėti fiziškai negali, kadangi namas gyvenimui netinkamas, ką įrodo vaizdinė medžiaga.

13. Atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi pareiškėjo teismui pateikta neteisinga informacija, kad atsakovė vienašališkai atsisakė įvykdyti prievolę. Atsakovė 2019 m. gegužės 28 d. pateikė prašymą Šiaulių miesto savivaldybės administracijai atleisti ją nuo šios rinkliavos pilnai ar dalinai. Į šį prašymą savo gyvenamosios vietos nurodytu adresu atsakymo negavo. Nei vieno mokestinio pranešimo negavo savo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Prašymas nebuvo išnagrinėtas. Tiktai po bylos išnagrinėjimo, pasitikrinus Šiaulių miesto savivaldybėje, paaiškėjo, kad pareiškėjas siuntinėja dokumentaciją ne atsakovės gyvenamuoju adresu (duomenys neskelbtini), bet adresu (duomenys neskelbtini). Esant šioms aplinkybėms, atsakovės nuomone, pareiškėjas, kaip kreditorius prievolės vykdymo metu elgėsi aplaidžiai, nesąžiningai, neprotingai ir neteisingai, tuo būdu pažeidžiant Civilinio kodekso 6.4 straipsnio imperatyvius reikalavimus, tačiau šių pareiškėjo veiksmų teismas nevertino. Teismas vadovavosi formaliu tiktai Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą mokėtojų registro sudarymo faktu, neįsigilinęs į faktines aplinkybes ir iš to kilusias teisines pasekmes.

14. Atsakovė pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų vykdęs savo pareigą atidžiai, tiksliai nustatant rinkliavos mokėtojų duomenis, šią funkciją jis vykdė aplaidžiai, siųsdamas dokumentus ne tuo adresu, bet (duomenys neskelbtini) adresu, kai tokio namo adreso toje gatvėje išvis nėra, formaliai, aiškiai pažeidžiant Nuostatų reikalavimus. Atsakovė nurodo nesitikėjusi, kad iš jos neteisėtai bandys pareiškėjas formaliu būdu pasipelnyti ir neteisėtai jos sąskaita praturtėti. Taip pat, atsakovės nuomone, pareiškėjas pažeidė Nuostatų 8.7. punktą, nenustatęs nekilnojamojo turto vieneto adresu nuolatinę gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų skaičiaus. Tuo pačiu jis pažeidė šių Nuostatų 9; 17; 32; 33.5 punktus, t. y. neatliko savo privalomų pareigų, dėl ko nežinojo, kad ginčo pastate iš viso niekas negyvena, kad nėra jokio teršėjo ar atliekų turėtojo, kadangi namas negyvenamas ir ten nėra jokių deklaruotų asmenų (dalis langų fanerom apkalta, santechnikos nėra, vanduo nepajungtas, kanalizacija nepajungta, šildymo vandeniu magistralė peršalus ir susprogus, dujos nenaudojamos, elektra naudojama tik patalpų apsaugai ir neviršija 100 KW per metus). Teismas šių reikšmingų bylai aplinkybių nevertino, o teisės normas taikė išskirtinai pareiškėjo naudai, pažeisdamas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, neteisėtai tenkinant pareiškėjo interesus. Taigi, atsakovės įsitikinimu, teismas bylai svarbių aplinkybių nevertino, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

15. Pareiškėjas Šiaulių RATC atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovės skundą atmesti.

16. Pareiškėjas pažymi, jog rinkliavą atsakovei skaičiavo kaip turto savininkei (nepriklausomai, ar atsakovė gyvena objekte), pritaikydamas tik pastoviąją dedamąją dalį (kintamoji rinkliavos dalis atsakovei neskaičiuojama). Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad 2019 m. gegužės 28 d. kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybės administraciją su prašymu pilnai arba dalinai atleisti atsakovę nuo rinkliavos mokėjimo už paskutinius dvejus metus. Administracinėje byloje nebuvo pateikta savivaldybės atsakymo į atsakovės prašymą atleisti nuo vietinės rinkliavos mokėjimo. Pareiškėjui nebuvo žinoma apie tai, kad atsakovė kreipėsi į savivaldybę dėl lengvatos taikymo, ši aplinkybė tapo žinoma tik teismo proceso metu.

17. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Nuostatai detaliai reglamentuoja lengvatų taikymo tvarką, mokėtojų veiksmus, siekiantiems gauti vietinės rinkliavos lengvatą. Atsakovė per įgaliotą asmenį kreipėsi ne į tikslingą įstaigą, o pažymas iš elektros energijos tiekėjo pateikė ne kasmet už kiekvienus einamuosius metus kaip tai numatyta Nuostatų 45.7. papunktis, o tik pradėjus teisminį procesą. Laiku negavęs šių įrodymų pareiškėjas neturėjo teisės atlikti perskaičiavimo ir suteikti lengvatų.

18. Pareiškėjas, įvertinęs atsakovės teiginius, kad pažeidė Nuostatų 8.7, 9, 17, 32, 33.5 punktus laiko juos nepagrįstais, nes vadovavosi Nuostatų: 8.7 ir 9 punktais ir nustatė, kad ginčo objekte nėra deklaruota gyventojų (kintamosios dalies atsakovei neskaičiavo); 17 punktu – naujais Registro centro duomenimis (išrašas 2021 m. spalio 5 d.), ir nustatė, kad ginčo objekto paskirtis – gyvenamoji; 32 punktu ir mokėjimo pranešimus, įspėjimą siuntė objekto adresu, negavęs atgalinio ryšio (nei skambučio, nei el. žinutės, nei mokėjimo), pareiškėjas įspėjimą siuntė ir atsakovės gyvenamuoju adresu; 33.5 punktu ir deklaruotų gyventojų skaičiaus pranešime nenurodė, nes gyventojų, deklaravusių gyvenamąją vietą ginčo objekte, nebuvo.

19. Pareiškėjas dėl apeliaciniame skunde atsakovės nurodytos aplinkybės, kad pareiškėjas jai adresuotą dokumentaciją siunčia ne objekto ir ne atsakovės deklaruotu gyvenamuoju adresu, o (duomenys neskelbtini), nurodo, kad jos yra nepagrįstos rašytiniais įrodymais, tai yra tik deklaratyvūs atsakovės samprotavimai. Šią aplinkybę paneigia nuo 2019 metų pareiškėjo siunčiama informacija (mokėjimo pranešimai, įspėjimai) tik atsakovės nekilnojamojo turto objekto ir deklaruotos gyvenamosios vietos adresais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovei R. Č. apskaičiuotos nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą už jai priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), kuri susidarė nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d.

21. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovės 52,53 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. Atsakovė su tokiu teismo sprendimu nesutinka, nurodydama, kad faktiškai nekilnojamojo turto objektu nesinaudoja, atliekų nesudaro, be to, pareiškėjas sąžiningai neatliko savo pareigos ir siuntė dokumentus ne tuo adresu, tačiau pirmosios instancijos teismas bylai svarbių aplinkybių nevertino.

22. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovės apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

23. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 127 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog mokesčius, kitas įmokas į biudžetus ir rinkliavas nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, o Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, kad savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali numatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Vietinės rinkliavos yra numatytos aukščiausios teisinės nacionalinės galios teisės akte – Konstitucijoje. Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja specialusis įstatymas – Rinkliavų įstatymas. Šiuo įstatymu yra numatytos valstybės ir vietinės rinkliavos. Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje pateiktas sąvokos „vietinė rinkliava“ apibrėžimas: tai savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privalomoji įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas suteikia teisę savivaldybės tarybai jos teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Aptariamo įstatymo 12 straipsnio 1 ir 2 punktai įtvirtina, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Taigi vietinė rinkliava yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privalomoji įmoka į savivaldybės biudžetą. Tokia nuostata yra įtvirtinta ir teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1411-442/2019; kt.).

24. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas ginčus dėl savivaldybių tarybų nustatytų vietinių rinkliavų, ne kartą yra pateikęs Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies, 11, 12 bei 13 straipsnių nuostatų aiškinimą savivaldybės tarybos teisės nustatyti vietines rinkliavas kontekste, pasisakęs dėl valstybės rinkliavos ir vietinės rinkliavos esminių skirtumų, šių rinkliavų objektų, paskirties bei tikslų (žr., pvz., 2010 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-471/2010; kt.). Minėtose administracinėse bylose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, sisteminiu teisės aktų analizės būdu išanalizavęs įstatymo nuostatas, išaiškino, kad Rinkliavų įstatymu numatyta vietinė rinkliava, skirtingai nei valstybės rinkliava, nėra kaip nors siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas, kad vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos nustatyta įmoka (įstatymu numatytas privalomasis mokėjimas į savivaldybės biudžetą) už naudojimąsi teise atlikti atitinkamus veiksmus, verstis tam tikra veikla, kurie numatyti Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje, o rinkliavos dydžio nustatymas yra savivaldybės tarybos diskrecija. Administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, remdamasis Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatomis, be kita ko, išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina, kaip atliekų turėtojo privalomoji įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje.

25. Įgyvendindama Rinkliavų įstatymo nuostatomis suteiktą diskreciją Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2017 m. liepos 27 d. sprendimu Nr. T-289 patvirtino Šiaulių miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą nuostatus, kurie reglamentuoja Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtojų registro sudarymo, vietinės rinkliavos apskaičiavimo, mokėjimo, apskaitos ir išieškojimo tvarką. Pagal Nuostatų 4.10 punktą, vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą – tai Savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta kiekvienam atliekų turėtojui privaloma įmoka, kuri galioja visoje savivaldybės teritorijoje ir mokama Nuostatuose nustatyta tvarka. Atliekų turėtojas – atliekų darytojas arba asmuo, turintis atliekų (Atliekų tvarkymo įstatymo 2 str. 17 d.). Vietinės rinkliavos mokėtojai – atliekų turėtojai, pagal Nuostatus turintys pareigą mokėti vietinę rinkliavą (Nuostatų 4.12 p.). Vietinės rinkliavos dydžio apskaičiavimui taikoma dvinarė vietinė rinkliava, susidedanti iš pastoviosios dedamosios ir kintamosios dedamosios (Nuostatų 10 p.). Pagal Nuostatų 12 ir 12.5 punktus, pastoviąją dedamąją moka visi nekilnojamojo turto savininkai ar jų įgalioti asmenys, tarp jų savivaldybės teritorijoje įregistruoti juridiniai asmenys (įstaigos, organizacijos, įmonės, sodininkų ir garažų bendrijos ir kiti), taip pat kitur įregistruoti juridiniai asmenys, jei jie turi savivaldybės teritorijoje padalinių, filialų ir atstovybių arba jų neturi, tačiau veikia savivaldybės teritorijoje. Kintamąją rinkliavos dedamąją moka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba įgalioti asmenys, iš kurių gali būti paimamos komunalinės atliekos (Nuostatų 14 p.).

26. Taigi nagrinėjamu atveju vietinė rinkliava buvo skaičiuojama vadovaujantis minėtais Nuostatais, kurie vienareikšmiškai įtvirtino pastoviosios rinkliavos dedamosios mokėjimą visiems nekilnojamojo turto savininkams ar jų įgaliotiems asmenims.

27. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2021 m. spalio 5 d. išrašo duomenimis atsakovė R. Č. yra nekilnojamojo turto (pastato – gyvenamojo namo), esančio (duomenys neskelbtini), savininkė. Atsakovė apeliaciniame skunde pripažįsta, kad turi nuosavybės teisę į minėtą nekilnojamojo turto objektą, t. y. teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (Civilinio kodekso 4.37 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas, vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro informacija, vykdydamas Nuostatuose numatytą rinkliavos apskaičiavimo ir išieškojimo tvarką, pagrįstai kreipėsi į atsakovę su mokėjimo pranešimais ir įspėjimais, kad ji padengtų susidariusią skolą už nurodytą objektą. Pažymėtina, kad pareiškėjas rinkliavą atsakovei skaičiavo, kaip turto savininkei (nepriklausomai, ar atsakovė gyvena objekte), pritaikydamas tik pastoviąją dedamąją dalį (kintamoji rinkliavos dalis atsakovei nebuvo skaičiuojama). Pareiškėjas patvirtino, kad pranešimus apie susidariusią skolą siuntė atsakovės gyvenamosios vietos adresu ir objekto, kuriam skaičiuota vietinė rinkliava adresu. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas atsakovei teikė dokumentus kitu adresu, kaip teigia atsakovė apeliaciniame skunde, tokių duomenų nepateikė ir pati atsakovė.

28. Atsakovė nesutinka mokėti vietinės rinkliavos, tačiau pareiškėjui nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad ginčo adresu atliekos negalėjo susikaupti. Nuostatuose yra numatytos sąlygos kuomet asmuo yra atleidžiamas nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, todėl atsakovė, siekdama, kad jai nebūtų skaičiuojama skola už vietinės rinkliavos nesumokėjimą, turėjo visas galimybes susipažinti su viešai prieinamais Nuostatais ir juose numatytomis sąlygomis kreiptis į pareiškėją dėl lengvatų taikymo ar atleidimo nuo vietinės rinkliavos mokesčio. Nuostatų 44.1 papunktyje nurodyta, kad nuo kintamosios dedamosios mokėjimo atleidžiami ir pastovioji dedamoji mažinama 100 proc. vietinės rinkliavos mokėtojams, kurie rinkliavos administratoriui deklaruoja, kad tam tikru laikotarpiu (ne trumpesniu nei vienas metų ketvirtis ir ne ilgesniu nei vieneri metai) nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu arba turėtų būti taikomas mažesnis parametras (mažesnis gyventojų ar darbuotojų skaičius), ir iš šio objekto tuo laikotarpiu komunalinės atliekos neimamos. Nesinaudojimą nekilnojamuoju turtu (arba mažesnio apmokestinamojo parametro taikymą) deklaruojantys nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys privalo pateikti nesinaudojimą nekilnojamuoju turtu (arba mažesnio apmokestinamojo parametro taikymą) įrodančius dokumentus kasmet, einamaisiais metais. Byloje esantys duomenys patvirtino, kad atsakovė 2019 m. gegužės 28 d. per įgaliotą asmenį kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybės administraciją, tačiau ne į pareiškėją, be to, kaip numatyta Nuostatuose, neteikė pareiškėjui dokumentų pagrindžiančių, kad nesinaudoja jai priklausančiu nekilnojamuoju turtu.

29. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjui nebuvo teisinio pagrindo neskaičiuoti vietinės rinkliavos ginčo laikotarpiu, nes atsakovė nedeklaravo, kad nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu, ir neteikė nesinaudojimą nekilnojamuoju turtu įrodančių dokumentų pareiškėjui. Šiuo atveju, teisiškai nereikšmingi atsakovės apeliacinio skundo argumentai, jog ji komunalinių atliekų neturi (jų nesudaro) ir moka rinkliavą savo gyvenamojoje vietoje kitame mieste.

30. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012; 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018; 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2475-662/2019).

31. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtais proceso teisės normų taikymo aspektais, konstatuoja, kad teismas nustatė nagrinėjamai bylai išspręsti reikšmingas aplinkybes, jas ištyrė išsamiai ir visapusiškai, teismas išvadas dėl pareiškėjo skundo reikalavimų pagrindė teismo posėdyje ištirtų pagal minėtą įrodymų vertinimo taisyklę įrodymų visumos analize ir konkrečiomis teisės normomis. Tai, kad įrodymų vertinimas nėra palankus atsakovei, nesant teisinių pagrindų kitokiam jų įvertinimui, nėra pagrindas pripažinti, jog nebuvo paisoma atsakovės argumentų ar konstatuoti, kad atsakovė neturėjo pareigos mokėti vietinę rinkliavą ginčo laikotarpiu.

32. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl kiekvieno iš jų detaliai nėra pasisakoma. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog Europos žmogaus teisių teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje V. d. H. prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje H. prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

33. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovės R. Č. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė