2022-11-16 Nr. AB-27800-3-62-3-01623-2022-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-721-602/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01623-2022-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. lapkričio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. K. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. K. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas L. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu dėl reikalavimo užtikrinimo taikymo, kuriame nurodė, kad Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Kauno AVMI) savo 2022 m. birželio 23 raštu skolos, kuri egzistuoja nuo 2001 metų.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. liepos 29 d. nutartimi nustatė terminą iki 2022 m. rugpjūčio 16 d. skundo trūkumams pašalinti, kadangi pareiškėjo paduotas skundas neatitiko visų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų. Teismas nurodė pareiškėjui suformuluoti skundo reikalavimą (-us), išaiškino, jog reikalavimas turi būti suformuluotas, vadovaujantis ABTĮ 88 straipsniu, pasiūlė pareiškėjui nurodyti skundo pagrindą, išaiškino, jog prie skundo turi būti pridedamas skundžiamas aktas, dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais pareiškėjas grindžia savo reikalavimus. Teismas 2022 m. liepos 29 d. nutartyje taip pat pasiūlė pareiškėjui reiškiant reikalavimus, nepatenkančius į ABTĮ 36 straipsnyje nurodytas išimtis, pateikti 30 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą arba motyvuotą ir atitinkamais įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo tokio mokesčio, pateikti pasirašytą skundą, išreikšti valią dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose 2022 m. rugpjūčio 8 d. gautas pareiškėjo patikslintas skundas dėl 2022 m. birželio 23 d. sprendimo panaikinimo, kuriame jis nurodė, jog remdamasis Kauno apygardos teismo byla 2S-941-555/2022, kurioje teigiama, kad lėšų klausimas išspręstas ir Kauno apylinkės teismo byla 2-13815/2001, kurioje buvo tenkintas pareiškėjo ieškinys prieš G. K.-B., prašo užtikrinti lėšų (39,69 Eur) susigrąžinimą iš atsakovo. Atsakovas iki šiol neteisėtai laiko minėtas lėšas, sumokėtas pareiškėjo už laimėtą bylą.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi pareiškėjo L. K. skundą laikė nepaduotu ir nutarė jį grąžinti pareiškėjui.

Teismas nurodė, kad 2022 m. liepos 29 d. nutartimi buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti. Teismas pažymėjo, kad ABTĮ 24 straipsnyje nustatyta, kad pareiškėjo teismui pateikiamas skundas turi atitikti minėtame straipsnyje nustatytus skundo formos ir turinio reikalavimus, pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus kiekviename skunde pareiškėjas privalo nurodyti savo skundo elementus: skundo dalyką (pareiškėjo reikalavimus) ir pagrindą (aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinančius įrodymus).

Teismo vertinimu, pareiškėjas nepašalino teismo 2022 m. liepos 29 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų – nesuformulavo ABTĮ 88 straipsnio nuostatas atitinkančio reikalavimo. Teismas nurodė, kad pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimas – užtikrinti lėšų (39,69 eurai) susigrąžinimą iš atsakovo – suformuluotas netinkamai, tokio reikalavimo pagrindu teismas negalės priimti pareiškėjui teisines pasekmes sukeliančio ir vykdytino sprendimo. Buvo pažymėta, kad taip pat pareiškėjas nenurodė aiškaus skundo pagrindo, pagrindžiančio skundo reikalavimą. Iš pareiškėjo skundo teismui buvo visiškai neaiški galimo ginčo santykio apimtis ir pobūdis, nebuvo galimybės nustatyti, ar ginčas priskirtinas administracinio teismo kompetencijai.

Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad pareiškėjas tinkamai neįvykdė jam keliamos pareigos, nepašalino Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 29 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų, dėl to nutarė skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti pareiškėjui ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindu.

Pareiškėjui buvo išaiškinta, kad ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai kreiptis į teismą, pateikiant skundą, kuris atitiktų ABTĮ 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimus.

III. Pareiškėjas L. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartį ir įpareigoti atsakovą pareiškėjui pervesti 39,69 Eur.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad skundžiamoje nutartyje teismas prisipažino, kad yra neveiksnus nagrinėti bylą. Pareiškėjas teigia, kad jis įvykdė savo pareigas teismui, kuris laimėtoje byloje dvidešimt metų neįpareigoja atsakovo grąžinti pareiškėjui pinigus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu pareiškėjui nepašalinus skundo trūkumų, pagrįstumas ir teisėtumas.

Iš atskirojo skundo matyti, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi, teigia, kad įvykdė visas pareigas teismui ir prašo grąžinti lėšas iš Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad įstatymų leidėjas, detalizuodamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintą asmens, kurio konstitucinės teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą, šios teisės realizavimą administracinių ginčų srityje įtvirtino ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Aiškindamas minėtas nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad skundo, atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtina sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-128-502/2016).

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015). Pažymėtina, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010).

Teisėjų kolegija akcentuoja, jog skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo; teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016).

Pažymėtina, kad sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, yra tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014).

Nagrinėjamu atveju Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. liepos 29 d. nutartyje nurodė, kad buvo gautas pareiškėjo skundas, jame prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Teismas, be kita ko, pažymėjo, kad pareiškėjas pateiktame procesiniame dokumente nėra suformulavęs reikalavimo, kurį prašė užtikrinti, todėl pasiūlė jį suformuluoti. Teismas nurodė, kad pareiškėjas turi suformuluoti reikalavimą teismui, atitinkantį ABTĮ 88 straipsnyje nustatytas galimas priimti administracinio teismo sprendimų rūšis, detalizavo, ABTĮ 24 straipsnio nuostatas ir paaiškino pareiškėjui esminiams skundo elementams (skundo dalykui, pagrindui) keliamus reikalavimus, nurodė, kad pareiškėjo skundas nepasirašytas, nesumokėtas žyminis mokestis už skundą tuo atveju, jei skundas nepriskiriamas neapmokestinamiems skundams. Pirmosios instancijos teismas nurodė pareiškėjui ištaisyti aptartus skundo trūkumus. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtoje nutartyje skundo trūkumai nustatyti pagrįstai, teismo pateikti išaiškinimai, kaip pareiškėjas gali ištaisyti nustatytus trūkumus, pakankamai aiškūs ir išsamūs.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad ABTĮ 24 straipsnyje nustatyta, jog pareiškėjo teismui pateikiamas skundas turi atitikti minėtame straipsnyje numatytus skundo formos ir turinio reikalavimus. Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 4 punktą pareiškėjas skunde turi nurodyti viešojo administravimo subjekto ar kito asmens, kurio teisės aktas arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus skundžiami, pavadinimą, o pagal šio straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, pareiškėjas skunde privalo nurodyti reikalavimą, aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, bei tai patvirtinančius įrodymus. Skundo dalykas turi būti suformuluotas taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant administracinę bylą, o iš skundo turinio turi būti suprantama, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu to reikalaujama. Reikalavimas skundo dalyką formuluoti aiškiai, o skundo pagrindą sudarančias aplinkybes išdėstyti nuosekliai, skirtas tam, kad šie skundo elementai būtų suprantami byloje dalyvaujantiems asmenims ir teismui. Paminėtos teisės normos užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., LVAT 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012). Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A17-217/2007).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad iš pareiškėjo skundo, taip pat patikslinto skundo nėra aišku, kokį ginčą viešojo administravimo srityje siekia inicijuoti pareiškėjas. Pareiškėjas prie teiktų procesinių dokumentų prideda jam adresuotus Kauno AVMI raštus, bet dėl jų reikalavimų teismui neformuluoja. Iš pareiškėjo skunde išdėstytų teiginių nėra aišku, ar pareiškėjas siekia išnagrinėtoje byloje teismo sprendimo įvykdymo, ar mokesčių administratoriaus žinioje esančių lėšų susigrąžinimo. Taigi visiškai teisinga ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad iš pateiktų procesinių dokumentų neįmanoma nustatyti, ar pareiškėjo siekiamas inicijuoti ginčas priskirtinas administracinio teismo kompetencijai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat yra išaiškinęs, kad abstraktus aplinkybių, nuoskaudų, subjektyvios nuomonės konstatavimas negali įpareigoti teismo nagrinėti skundo, jei iš jo turinio neaišku, ką konkrečiu atveju skundžia pareiškėjas ir kuo jis remiasi (žr., pvz., 2010 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-746/2010).

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad esant neaiškiam pareiškėjo skundo turiniui, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai reikalavo, kad pareiškėjas pateiktų skundą, atitinkantį ABTĮ reikalavimus, o tokio skundo pareiškėjui nepateikus, teisėtai ir pagrįstai 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu. Pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista. Pažymėtina, kad teisme nėra priimtas pareiškėjo nurodomam atsakovui (tikėtina, kad Kauno AVMI) adresuotas reikalavimas, todėl atskirojo skundo prašymas dėl įpareigojimo pervesti pinigines lėšas pareiškėjui nesvarstytinas.

Atkreiptinas dėmesys, kad nutartis, kuria skundas laikomas nepaduotu tuo pagrindu, jog pareiškėjas per nustatytą terminą nepašalina ankstesne teismo nutartimi nurodytų skundo trūkumų, neužkerta jam kelio pakartotinai kreiptis į teismą, t. y. nesuvaržo jam galimybės pasinaudoti ABTĮ 5 straipsnyje garantuojama teise į teisminę gynybą, kad būtų apgintos jo galbūt pažeistos teisės ar įstatymu saugomi interesai, pateikiant pirmosios instancijos teismui skundą, atitinkantį administraciniam teismui paduodamo skundo formai bei turiniui įstatymo keliamus reikalavimus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-87/2012).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo L. K. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Skirgailė Žalimienė