Legislator Case Law & Legislation
aaa30772-4db9-4c22-903e-d4a344c78eaf AI generated

aaa30772-4db9-4c22-903e-d4a344c78eaf · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number aaa30772-4db9-4c22-903e-d4a344c78eaf
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

gynėjams advokatams Mirandai Kunickienei, Mindaugui Kepeniui, Vaclovui JanuÅ¡auskui ir Gražinai Mauručaitienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų G. J., T. D., P. D. bei Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 8 d. nuosprendžio, kuriuo

Legislator headnote

AI generated

aaa30772-4db9-4c22-903e-d4a344c78eaf · Klaipėdos apygardos teismas: 260 str. 1 d. už 0,498 g heroino neteisėtÄ Ä¯gijimÄ , gabenimÄ ir laikymÄ , turint tikslÄ parduoti, pagal BK 260 str. 1 d. už 0,123 g heroino neteisėtÄ Ä¯gijimÄ , gabenimÄ ir laikymÄ , turint tikslÄ parduoti, pagal BK 302 str. 1 d. subendrintos dalinio sudėjimo bÅ«du ir paskirta subendrinta 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p., Å¡i subendrinta bausmė apėmimo bÅ«du subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 259 str. 2 d., ir nustatyta galutinė subendrinta 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jÄ atliekant pataisos namuose.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėjas D

Pranešėjas D. Jocys                                                     Baudžiamoji byla

Nr. 1A-215-361/2010

Teisėja L. Venckuvienė                                              Procesinio sprendimo

kategorija: Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â 1.1.8.1.1.;

1.1.8.6.2.; 1.2.23.2. (S)

Â

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

     N U T A R T I S

      LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                   2010 m. liepos 15 d.

       Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio, teisėjų Lino Pauliukėno ir Stasio Valužio, sekretoriaujant Jolantai Kližentytei, dalyvaujant prokurorams Remigijui Bėtkiui ir Dainiui Motužiui,

nuteistiesiems T. D., P. D. ir G. J.,

gynėjams advokatams Mirandai Kunickienei, Mindaugui Kepeniui, Vaclovui JanuÅ¡auskui ir Gražinai Mauručaitienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų G. J., T. D., P. D. bei Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 8 d. nuosprendžio, kuriuo

G. J., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. už narkotinės medžiagos – heroino – 0,498 g neteisėtÄ Ä¯gijimÄ , gabenimÄ ir laikymÄ , turint tikslÄ jÄ parduoti ir tokiu bÅ«du platinti, laisvės atėmimu 3  metams 6 mėnesiams; BK 260 str. 1 d. už narkotinės medžiagos – heroino – 0,123 g neteisėtÄ Ä¯gijimÄ , gabenimÄ ir laikymÄ , turint tikslÄ jÄ parduoti ir tokiu bÅ«du platinti, laisvės atėmimu 3 metams 3 mėnesiams; pagal BK 259 str. 2 d. už psichotropinės medžiagos – tramadolio – 0,300 g neteisėtÄ Ä¯gijimÄ , gabenimÄ ir laikymÄ , neturint tikslo jÄ parduoti ar kitu bÅ«du platinti, areÅ¡tu 10 parų; pagal BK 302 str. 1 d. už fizinio asmens dokumento įgijimÄ ir laikymÄ , neturint teisėto pagrindo, laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., bausmės, paskirtos pagal BK

260 str. 1 d. už 0,498 g heroino neteisėtÄ Ä¯gijimÄ , gabenimÄ ir laikymÄ , turint tikslÄ parduoti, pagal BK 260 str. 1 d. už 0,123 g heroino neteisėtÄ Ä¯gijimÄ , gabenimÄ ir laikymÄ , turint tikslÄ parduoti, pagal BK 302 str. 1 d. subendrintos dalinio sudėjimo bÅ«du ir paskirta subendrinta 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p., Å¡i subendrinta bausmė apėmimo bÅ«du subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 259 str. 2 d., ir nustatyta galutinė subendrinta 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jÄ atliekant pataisos namuose.

T. D., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 str. 1 d. už narkotinės medžiagos – heroino – 0,498 g neteisėtÄ Ä¯gijimÄ , gabenimÄ ir laikymÄ , turint tikslÄ jÄ parduoti ir tokiu bÅ«du platinti, laisvės atėmimu 2 metams; pagal BK 260 str. 1 d. už psichotropinės medžiagos – MDMA – 10,228 g neteisėtÄ Ä¯gijimÄ , turint tikslÄ jÄ parduoti ir tokiu bÅ«du platinti, bei jų platinimÄ , laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams; pagal BK 259 str. 1 d. už psichotropinės medžiagos – MDMA – 0, 367 g neteisėtÄ Ä¯gijimÄ , gabenimÄ ir laikymÄ , neturint tikslo jÄ parduoti ar kitu bÅ«du platinti, 30 parų areÅ¡to. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., bausmės, paskirtos pagal BK 260 str. 1 d. už 0,498 g heroino neteisėtÄ Ä¯gijimÄ , gabenimÄ ir laikymÄ , turint tikslÄ jÄ parduoti ir tokiu bÅ«du platinti, pagal BK 260 str. 1 d. už MDMA 10,228 g neteisėtÄ Ä¯gijimÄ , turint tikslÄ jÄ parduoti ir tokiu bÅ«du platinti, bei jų platinimÄ subendrintos iÅ¡ dalies sudedant ir paskirta subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p., Å¡i subendrinta bausmė apėmimo bÅ«du subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 259 str. 1 d., ir nustatyta galutinė subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jÄ atliekant pataisos namuose.

P. D. (P. D.), a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas

kaltu ir nuteistas pagal BK 260 str. 1 d. už psichotropinės medžiagos – MDMA – 10,595 g neteisėtÄ Ä¯gijimÄ ir laikymÄ , turint tikslÄ

jÄ parduoti ir tokiu bÅ«du platinti bei neteisėtÄ pardavimÄ , 3 metų laisvės atėmimo bausme, jÄ atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 72 str. 1 d., 2 d. 3 p., iÅ¡ P. D. konfiskuoti 540 Lt, gauti iÅ¡ nusikalstamos veikos.Â

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir A. D., tačiau dėl jo apeliacinių skundų nepaduota.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,                  n u s t a t ė:

G. J. nuteistas už tai, kad 2008 m. vasario mėnesį, Klaipėdos mieste, tiksli data ir vieta nenustatyta, T. D. sumanė ir parengė nusikalstamos veiklos planÄ daryti sunkius nusikaltimus – įsigyti ir platinti narkotines bei psichotropines medžiagas, dalyvauti Å¡ioje veikloje sutiko G. J., ir asmuo, kuriam byla atskirta į atskirÄ bylÄ . Bendrininkų grupės nariai susitarė, kad T. D. įsigys narkotines bei psichotropines medžiagos, po to Å¡ias medžiagas toliau platinti per asmenį, kuriam byla atskirta į atskirÄ bylÄ , tieks jam, G. J., ir jis Å¡ias medžiagas platins Klaipėdoje jas

vartojantiems asmenims. 2008-06-04, apie 01 val. 03 min., prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), G. J. neteisėtai, turėdamas tikslÄ parduoti ir tokiu

bÅ«du platinti, iÅ¡ T. D. per asmenį, kuriam byla atskirta į atskirÄ bylÄ , po 220–250 Lt už 1-Ä gramÄ Ä¯sigijo du polietileninius maiÅ¡elius, kuriuose bendrai buvo 6,788 g Å¡viesiai rudos spalvos miltelių, kurių sudėtyje bendrai buvo 0,498 g narkotinės medžiagos – heroino, kuriÄ neteisėtai su savimi gabeno ir laikė iki 2008-06-05, kol 01 val.15 min. asmens kratos metu pas jį buvo rasta ir paimta policijos pareigÅ«nų.

Be to, G. J. nuteistas

ir už tai, kad 2008-06-04, apie 15-16 val., tikslus laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), neteisėtai, turėdamas tikslÄ parduoti ir tokiu bÅ«du platinti, iÅ¡ tyrimo

metu nenustatyto asmens po 200 Lt už 1-Ä gramÄ Ä¯sigijo 0,763 g Å¡viesios spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,123 g narkotinės medžiagos – heroino, kuriÄ neteisėtai

parsigabeno ir laikė J. B. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). TÄ pačiÄ dienÄ paminėtame bute įgytÄ narkotinę

medžiagÄ iÅ¡fasavo į popierinius lankstinukus, kuriuos neteisėtai su savimi laikė ir gabeno iki 2008-06-05, kol 01 val.15 min. asmens kratos metu pas jį rado ir paėmė policijos pareigÅ«nai.

G.

J. nuteistas ir už tai, kad 2008-06-05, tiksli data ir laikas nenustatyti, iš nenustatyto asmens neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įsigijo 3 vnt. ampulių „Tramadolis Sanitas 50 mg/ml 031106 11 2010 51829“, kuriose bendrai buvo nedidelis kiekis – 0,300 g – psichotropinės medžiagos – tramadolio, kurias neteisėtai

atgabeno ir laikė J. B. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2008-06-05, kol apie 02 val. 35 min.

paminėtas ampules su jose esančia psichotropine medžiaga kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Be to, G. J. nuteistas ir už tai, kad 2008 m. birželio 3–4 dienomis, tiksli data nenustatyta, po pietų, tikslus laikas nenustatytas, prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), iÅ¡ G. Å ., neturėdamas teisėto pagrindo, narkotinių medžiagų pirkimo–pardavimo sandorio ir skolos grÄ Å¾inimo užtikrinimui, paėmė G. Å . priklausančiÄ asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kuriÄ neteisėtai laikė su savimi iki 2008-06-05, kol 1 val. 15 min. asmens kratos metu pas jį buvo rasta ir paimta policijos pareigÅ«nų.

T. D. nuteistas už tai, kad 2008 m. vasario mėnesį Klaipėdoje, tiksli data ir vieta nenustatyta, sumanė ir parengė nusikalstamos veiklos planÄ daryti sunkius nusikaltimus – įsigyti ir platinti narkotines medžiagas, Å¡ioje veikloje dalyvauti sutiko asmuo, kuriam byla atskirta į atskirÄ bylÄ , ir G. J.. Bendrininkų grupės nariai susitarė, kad jis, T. D., įsigys narkotines medžiagas, po to Å¡ias medžiagas toliau platinti pats arba per asmenį, kuriam byla atskirta į atskirÄ bylÄ , tieks G. J., o Å¡is Å¡iÄ medžiagÄ platins Klaipėdoje jas vartojantiems asmenims. 2008-06-04, dienos metu, tikslus laikas nenustatytas, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai, turėdamas tikslÄ parduoti ir tokiu bÅ«du platinti, iÅ¡

tyrimo metu nenustatyto asmens, pravarde „P.“, po 200 Lt už 1-Ä gramÄ Ä¯gijo 6,788 g Å¡viesiai rudos

spalvos miltelių, kurių sudėtyje bendrai buvo 0,498 g narkotinės medžiagos – heroino, kuriÄ neteisėtai laikė minėtame bute iki kol tÄ pačiÄ dienÄ minėtame bute Å¡iÄ narkotinę medžiagÄ toliau platinti perdavė asmeniui, kuriam byla atskirta į atskirÄ bylÄ , o pastarasis, vykdydamas susitarimÄ , nurodytÄ narkotinę medžiagÄ 2008-06-04, apie 1 val. 03 min., neteisėtai atgabeno prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), ir po 220–250 Lt už 1-Ä gramÄ tolimesniam platinimui perdavė G. J..

Be to, T. D. nuteistas ir už tai, kad 2008-08-01, apie 16 val. 05 min., kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), bÅ«simo 100 tablečių su psichotropinėmis medžiagomis pirkimo–pardavimo sandorio užtikrinimui iÅ¡ NVIM dalyvio, anoniminio liudytojo Nr. 5, paėmė 550 Lt ir tÄ

pačiÄ dienÄ , apie 17 val. 30 min., prie (duomenys neskelbtini), perdavė P. D. 540 Lt, sau pasilikdamas 10 Lt, po to jam P. D. nurodė vietÄ garažų masyve, esančiame (duomenys

neskelbtini), kur bus paliktos pardavimui skirtos tabletės. TÄ pačiÄ dienÄ , apie 18 val. 00 min., jis – T. D., kartu su NVIM dalyviu nuvyko į paminėtÄ garažų masyvÄ , kur jis NVIM dalyviui, anoniminiam liudytojui Nr. 5 nurodė vietÄ prie garažo, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), pasiimti cigarečių pakelį, kuriame buvo 100 vnt. violetinės spalvos tabletės, kurių sudėtyje bendrai buvo 10,595 g psichotropinės medžiagos – MDMA, tai pastarasis ir

padarė, po to iš šio kiekio sau pasiėmė 4 tabletes, kurių sudėtyje buvo 0,367 g MDMA. Tuo būdu T. D. NVIM dalyviui, anoniminiam liudytojui Nr. 5 pardavė 96

vnt. tablečių, kurių sudėtyje buvo 10,228 g psichotropinės medžiagos – MDMA.

T.

D. nuteistas ir už tai, kad 2008-08-01, apie 18.00 val., prie garažų masyvo, esančio (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iÅ¡ NVIM dalyviui, anoniminiam liudytojui Nr. 5 parduotų 100 vnt. tablečių sau pasiėmė ir taip įgijo 4 vnt. violetinės spalvos tabletes, kurių sudėtyje bendrai buvo 0,367 g psichotropinės medžiagos – MDMA, kurias laikė ir gabeno automobilyje „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iki kol tÄ pačiÄ dienÄ , apie 18 val. 35 min., minėto automobilio apžiÅ«ros metu jas rado ir paėmė policijos pareigÅ«nai.

P. D. nuteistas už tai, kad iki 2008-08-01, tiksli data ir laikas nenustatyti, iÅ¡ nenustatyto asmens, neteisėtai, turėdamas tikslÄ parduoti ir tokiu bÅ«du platinti, įgijo 100 vnt. violetinės spalvos tablečių, kurių sudėtyje bendrai buvo 10,595 g psichotropinės medžiagos ­– MDMA, kurias neteisėtai laikė nenustatytoje vietoje. 2008-08-01, apie 17 val. 30 min., prie (duomenys neskelbtini), P. D., bÅ«simo psichotropinių medžiagų pirkimo– pardavimo sandorio užtikrinimui iÅ¡ T. D. paėmė

540 Lt ir pastarajam nurodė vietÄ , esančiÄ garažų masyve, (duomenys neskelbtini), prie garažo, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kur Å¡is turi pasiimti cigarečių pakelį su jame esančiomis minėtomis

tabletėmis, tai T. D. su NVIM dalyviu Nr. 5 ir padarė, tokiu būdu P. D. neteisėtai pardavė psichotropines medžiagas.

Nuteistasis G. J. apeliaciniu skundu praÅ¡o suÅ¡velninti nuosprendžiu paskirtÄ bausmę, nurodo, kad ji yra aiÅ¡kiai per griežta. Apeliantas teigia, kad savo kaltę pripažino, konkrečiai nurodė nusikalstamų veikų aplinkybes ir teismas tai pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe, o atsakomybę sunkinančių nenustatė. Mano, kad teismas turėjo visapusiÅ¡kai iÅ¡analizuoti jo veikÄ , nes jis faktiÅ¡kai buvo įkalbintas ir įtrauktas į nusikaltimÄ .

Nuteistasis T. D. apeliaciniu skundu praÅ¡o nuosprendį pakeisti ir jam taikyti BK 62 str. 1 d., 54 str. 3 d. ir paskirti jam bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu. Nurodo, kad teisingumas yra vienas pagrindinių teisės tikslų. BK 1 str. įtvirtintos baudžiamosios teisės paskirties nuostatos reiÅ¡kia, kad nusikalstamas veikas padarę asmenys atsako pagal BK nustatytus baudžiamosios atsakomybės pagrindus ir sÄ lygas. Bausmės paskirtis – sulaikyti asmenis

nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti

naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ (BK

41 str. 2 d. l-5 p.). Skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus šiuos reikalavimus, nė vienam iš jų nesuteikiant išskirtinės svarbos. Apeliantas teigia, kad kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailisi, pirminių apklausų metu ir

pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ nurodė visas aplinkybes apie padarytas nusikalstamas veikas ir tokiu bÅ«du padėjo

ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams nustatyti kaltus asmenis dėl Å¡ios nusikalstamos veikos ir tai padėjo lengviau atskleisti nusikaltimÄ . Pripažįsta, kad baigiant ikiteisminį tyrimÄ pakeitė savo pozicijÄ dėl įvykdyto nusikaltimo ir nurodė, kad savo kaltę pripažįsta tik iÅ¡ dalies, t. y. prisipažino tik dėl narkotinių medžiagų pardavimo NVIEM Nr. 5. Tokie veiksmai buvo sÄ lygoti kitų kaltinamųjų Å¡ioje byloje, t. y. P. D. ir G. J., kurie grasino ir gÄ sdino susidoroti, jeigu jis, T. D., duos parodymus prieÅ¡ juos. Bijodamas jų neprognozuojamų veiksmų, tokios pozicijos laikėsi ir teisme, tačiau Å¡ie asmenys vis tiek padarė nusikalstamus veiksmus prieÅ¡ jį bei buvo sulaikyti policijos darbuotojų ir tai tik patvirtino, kad jų grasinimai buvo realÅ«s, todėl jis teisme pasakė visÄ tiesÄ apie tiek savo, tiek apie kitų asmenų nusikalstamus veiksmus Å¡ioje byloje. Apeliantas

nurodo, kad nesutinka su teismo išvada, kad nėra teisinio pagrindo jam taikyti BK 54 str. 3 d., nes tam nėra išimtinių

aplinkybių, tačiau įstatymų leidėjas BK 54 str. 3 d., 62 str. yra numatęs pagrindus ir sÄ lygas, kada teismas gali skirti Å¡velnesnę, negu įstatyme numatyta, bausmę. BK 62 str. l d. numatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ gali paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie Å¡iÄ veikÄ , prisipažino jÄ padaręs ir nuoÅ¡irdžiai gailisi ir ( ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ , ir visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atlygino arba paÅ¡alino padarytÄ turtinę žalÄ . T. D. teigia, kad jo  veiksmuose yra Å¡ios įstatyme numatytos sÄ lygos, t. y. jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , nuoÅ¡irdžiai dėl to gailisi ir padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ . Realios laisvės atėmimo bausmės jam paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui. Taip pat teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė ir į jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes: nusikalto pirmÄ kartÄ , gerai charakterizuojamas, dirba, ruoÅ¡iasi sukurti Å¡eimÄ . LAT byloje Nr. 2K-625/2007 yra nurodęs, kad sprendžiant BK 62 str. 1 d. taikymo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti dvi aplinkybes, t. y. prisipažinimÄ , nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si ir padėjimÄ bylos tyrimui. Tokios aplinkybės ir yra nustatytos Å¡ioje byloje. Todėl mano, kad teismas, skirdamas jam bausmę, pažeidė pagrindines BK 41 str. numatytas nuostatas. Å velnesnės bausmės paskyrimas atitiktų teisingumo principo įgyvendinimÄ , bÅ«tų atsižvelgta į padaryto nusikaltimo aplinkybes, sÄ lygas, vaidmenį nusikaltimo padaryme.

Nuteistasis P. D. apeliaciniu skundu praÅ¡o nuosprendį panaikinti ir jį iÅ¡teisinti. Nurodo, kad nuosprendyje iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių. Teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , nes vadovavosi tik prielaidomis ir spėjimais,

kurių nepatvirtina ištirti įrodymai, neišsiaiškino visų aplinkybių, tiesiogiai susijusių su pareikštais kaltinimais, ir

nepašalino akivaizdžių prieštaravimų tarp ištirtų įrodymų, taip pat pažeidė procesinės teisės normas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

suformuotos vienodos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, suvaržė įstatymais garantuotas teises, dėl to skundžiamas

nuosprendis negali bÅ«ti laikomas nei teisėtu, nei pagrįstu. Apeliantas mano, kad teismas priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį neiÅ¡samiai ir nevisapusiÅ¡kai

iÅ¡tyręs baudžiamÄ jÄ bylÄ ir nuosprendyje iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių. Teismas nuosprendyje jo kaltę

grindžia kito kaltinamojo T. D., liudytojo R. G., S. O., S. M., anoniminio liudytojo Nr. 5 parodymais, 2008-08-08 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolu bei jo priedu, 2008-08-01 sekimo protokolu,

2008-08-07 asmens parodymu atpažinti protokolu, daiktų apžiÅ«ros protokolu, nusikalstamÄ veikÄ imituojančių veiksmų

atlikimo protokolu, daiktų pateikimo protokolu ir specialisto išvada. Iš

visų iÅ¡vardytų įrodymų tiesiogiai apie jo nusikalstamÄ veikÄ kalba tik T. D.. Todėl verta paanalizuoti, ar Å¡is įrodymų

šaltinis gali būti pripažintas patikimu ir neabejotinu. T. D. parodymai tikrai nebuvo nuoseklūs, tačiau teismas šių parodymų keitimo priežasčių neanalizavo

ir nuosprendyje nenurodė, kodėl būtent kaltinančius parodymus pripažino teisingais. 2008-08-02 iškart po

sulaikymo T. D. apklausoje

nurodė, kad psichotropines tabletes pirko ir S., o P. D. nepažįsta (t. 3, b. l. 185), nors kaip matyti iš byloje

esančio dokumento – paskolos sutarties (t. 5 b. l. 23), sudarytos 2008-01-02, jis, P. D., T. D. paskolino 10000 Lt ir per tris

kartus T. D. buvo grÄ Å¾inęs 8500 Lt, todėl jo, P. D., vardÄ ir pavardę gerai žinojo. Toje apklausoje T. D. nurodo, kad paėmė iÅ¡ NVIEM dalyvio

550 Lt ir S. perdavė 540 Lt. TÄ pačiÄ dienÄ T. D., duodamas parodymus teisme, kur buvo sprendžiamas jo suėmimo klausimas, nurodo: „Man žinomas S. žinojo iÅ¡ kur gauti tablečių, o paskui sužinojau, kad jis yra P. D.“ (t. 3 b. l. 174), nors pažeidžiant BPK 192 str. reikalavimus, jo, P. D., nuotrauka buvo pateikta atpažinti tik 2008-08-07 (t. 3,  b. l. 193-195),  t. y. po penkių dienų, todėl

neaišku, iš kur dar 2008-08-02 T. D. galėjo sužinoti, kas buvo S. Apeliantas nurodo, jog taip pat neaišku, iš kur T. D. galėjo sužinoti jo, P. D., tėvų gyvenamojo namo numerį, kadangi

apklaustas 2008-08-07 (t. 3, b. l. 189-192)  jis teigė, kad S. gyveno (duomenys neskelbtini) gatvėje, tačiau nežino

namo numerio ir bute nėra buvęs, o duodamas parodymus teisme 2008-08-14 (t. 3, b. l. 200) jau nurodo, kad nuėjo į (duomenys neskelbtini)  namÄ . Å ioje apklausoje jis taip pat nurodė,

kad kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ nupirko 100 tablečių iš P. D.. Apeliaciniame skunde

teigiama, kad teismo nuosprendyje nurodoma, kad pats T. D. pripažino faktÄ , kad iÅ¡ anoniminio liudytojo paėmė 560 Lt už 100 vnt. tablečių,

tačiau nė vienoje apklausoje T. D. tokių parodymų nedavė, jis visada tvirtino, kad paėmė tik 550 Lt, nors NVIEM dalyvis tvirtino, kad jam perdavė 560 Lt. 2009-03-16 T. D. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 100 tablečių su psichotropinėmis medžiagomis jis įsigijo iÅ¡ asmens pravarde Å ., kuris jam nurodė padėti gautus pinigus už Å¡ias tabletes (duomenys neskelbtini) esančioje degalinėje, tualete po kriaukle ir tai padarius, jam buvo nurodytas garažas, kur buvo padėtos tabletės. Taip pat nurodė, kad jį, P. D., apkalbėjo siekdamas iÅ¡vengti skolos grÄ Å¾inimo (t. 4, b. l. 8–11). Å iuos

parodymus jis patvirtino ir teisminio nagrinėjimo metu (t. 5, b. l. 44–45). Vėliau, pabaigus įrodymų tyrimÄ teisminio nagrinėjimo

metu, T. D. vėl pakeitė parodymus, nurodydamas, kad tabletes gavo iÅ¡ jo, P. D.. Visas kitas aplinkybes, susijusias su pateiktais kaltinimais, T. D. visose apklausose nurodo panaÅ¡iai. Aplinkybes, susijusias su pinigų paėmimu ir tablečių perdavimu, patvirtina NVIEM dalyvis bei kiti paminėti liudytojai, tačiau nė vienas iÅ¡ jų nepatvirtino, kad bÅ«tent jam, P. D., buvo perduoti pinigai ir bÅ«tent jis, o ne Å ., nurodė T. D. tablečių paslėpimo vietÄ . Nuteistasis P. D. teigia, kad nuosprendyje paminėtas įrodymas – slapto sekimo protokolas – patvirtina, kad T. D. 2008-08-01 pirmÄ kartÄ buvo privažiavęs prie (duomenys neskelbtini) namo, tik 14.40 val. jiedu susitiko prie namo (t. 2, b. l. 22–23), nors pagal NVIEM dalyvio parodymus T. D. apie tai, kad gali gauti ne 20, o tik 100 tablečių, jam pasakė apie 12.30 val. susitikęs prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės (duomenys neskelbtini).

Per šį laikotarpį nei telefonu, nei kitaip su juo, P. D., T. D. nebendravo, nors jei galima būtų tikėti pokalbių suvestine 12.17.44

val. iÅ¡ T. D. telefono į jo, P. D., telefonÄ buvo perduota žinutė „IÅ¡eik“, o 12.30.58 val. bei 13.30.42 val. iÅ¡siųstos žinutės „Kur galim susitikt ?“ (t. 2, b. l. 15–16) tai patvirtinta ir nusikalstamÄ veikÄ imituojančių veiksmų atlikimo protokolas (t. 2,

b. l. 115–116), tačiau nė viename iÅ¡ Å¡ių įrodymų nėra nustatyta, į kÄ T. D. kreipėsi ir kas

jam pasiūlė parduoti ne 20, o 100 tablečių su psichotropinėmis medžiagomis. Pokalbių suvestinėje 14.53.54

val. į jo, P. D., telefonÄ atsiųsta žinutė „IÅ¡eik T.“, o slapto sekimo protokole nurodoma, kad 14.40 val. T. D. įeina į namÄ Nr. (duomenys

neskelbtini), o 14.50 val. jau jie abu išėjo iš šio namo. Iš NVIEM veiksmų atlikimo protokolo matoma, kad T. D., susitikęs su NVIEM dalyviais prie „(duomenys neskelbtini)“ spaustuvės, užėjo į

gretimÄ namÄ ir po 20 minučių išėjęs vėl susitiko su NVIEM dalyviais, o iÅ¡ slapto sekimo protokolo matoma, kad T. D. tik susitiko su NVIEM dalyviais, bet nenurodoma, kad jis buvo juos palikęs ir užėjęs į namÄ . Pagal slapto sekimo protokolÄ ir NVIEM veiksmų atlikimo protokolÄ T. D. nebuvo stebimas 45 minutes nuo 17.10 val. ir tik 17.55 val., jis atvažiavo prie namo Laukininkų gatvėje su kažkokiu vyriÅ¡kiu. Apeliantas mano, kad šį laikÄ T. D. buvo degalinėje, kur, kaip teigė,

paslėpė pinigus pagal Å . nurodymÄ ir sužinojo, kur bus padėtos tabletės. Pateiktoje pokalbių suvestinėje nėra net užuominų

apie prekybÄ tabletėmis su psichotropinėmis medžiagomis, joje yra tik žinutės apie

susitikimus bei pokalbis su kažkuo apie susitikimÄ prie „(duomenys neskelbtini)“ redakcijos ir galbÅ«t su juo, P. D., vienas

pokalbis 15.33.54 val., kad kažkas „suÅ¡nekėjo, kad Å¡iandien viskas gali pareiti“. Apeliantas teigia, kad negali atsiminti, kÄ jis galėjo kalbėti prieÅ¡ pusantrų metų, taip pat ir pirmos apklausos metu, kuri buvo daroma po dviejų mėnesių, jis negalėjo tiksliai atsiminti, apie kÄ tuomet kalbėjo su T. D., tačiau tikrai negalėjo kalbėti apie narkotikus, kadangi niekada tuo neužsiiminėjo. Tuomet jis su

kolega turėjo limuzinÄ , kurį nuomodavo, todėl gal tai galėjo bÅ«ti kalba apie limuzino nuomÄ , kadangi

suvestinėje yra žinutė, kurioje minimas limuzinas. Mano, jog  teismo teiginys, apie jo parodymų nenuoseklumÄ , tikrai nėra pagrįstas. Aplinkybę, kad jis nesivertė narkotinių medžiagų prekyba, patvirtina ir esantys byloje duomenys, kad nuo 2008-08-11 iki 2008-10-11 nei pasiklausant pokalbius nei atliekant slaptÄ sekimÄ jokių duomenų apie neteisėtÄ veiklÄ surinkta nebuvo (t. 2, b. l. 37–39). Taigi, kaip teigia apeliantas P. D., kaltinamojo T. D. parodymai Å¡ioje baudžiamojoje byloje negali bÅ«ti vertinami kaip patikimi, o kitų įrodymų, kurie pagrįstų pateiktus kaltinimus, nėra. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003-06-20 nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos

taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â€œ 3.1.8 p. pabrėžiama, kad apkaltinamasis

nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaido­mis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai iÅ¡naudojus visas galimybes nepavyks­ta jų paÅ¡alinti. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo iÅ¡naudota galimybė nustatyti asmenį, kuris pristatė tabletes su psichotropinėmis

priemonėmis prie garažo, kadangi paėmus cigarečių pakelį, kuriame buvo įdėtas polietileninis maišelis su tabletėmis, net

nebuvo bandoma surasti pirÅ¡tų pėdsakus ir juos identifikuoti, o tai galėtų dar kartÄ patvirtinti, kad jis, P. D., neturėjo nieko bendra su

narkotinių medžiagų platinimu.

Klaipėdos apygardos prokuratūra apeliaciniu skundu prašo nuosprendį pakeisti ir iš nuosprendžio

apraÅ¡omosios dalies paÅ¡alinti lengvinančiÄ aplinkybę, kad G. J. prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, G. J. dėl 2008-06-04 heroino įgijimo,

laikymo iÅ¡ T. D. epizodo pagal BK 260 str. l d. paskirti 5 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmę; dėl 2008-06-05 heroino įgijimo, laikymo bute pas J. B. epizodo pagal BK 260 str. l d. paskirti 5 m. 8 mėn. laisvės atėmimo bausmę; dėl nedidelio kiekio psichotropinės medžiagos – tramadolio – įgijimo, laikymo epizodo pagal BK 259 str. 2 d. paskirti 10 parų areÅ¡to bausmę; dėl nepagrįsto asmens dokumento įgijimo, laikymo epizodo pagal BK 302 str. l d. paskirti l m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 str. l d., 4 d., 5 d. 2 p., paskirtÄ sias bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo bÅ«du, galutinę subendrintÄ bausmę paskirti 6 m. 2 mėn. laisvės atėmimo, jÄ atliekant pataisos namuose; T. D. dėl 2008-06-04 heroino įgijimo, laikymo ir pardavimo G. J. epizodo pagal BK 260

str. l d., taikant BK 54 str. 3 d., paskirti laisvės apribojimÄ 1 m. 2 mėn.; dėl 96 vnt. MDMA tablečių pardavimo epizodo pagal

BK 260 str. l d., taikant BK 54 str. 3 d., paskirti laisvės apribojimÄ l m. 6 mėn.; dėl 4 vnt. MDMA tablečių

įgijimo, laikymo pagal BK 259 str. l d. paskirti 15 MGL baudÄ . Vadovaujantis BK 63 str. l d., 4 d., paskirtÄ sias bausmes subendrinti

dalinio sudėjimo bÅ«du ir galutinę subendrintÄ bausmę paskirti laisvės apribojimÄ 2 metams, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. bÅ«ti namuose, per bausmės atlikimo laikotarpį neatlygintinai iÅ¡dirbti 100 val. ir sumokėti 15 MGL baudÄ ; P. D. pagal BK 260 str. l d. paskirti 6 m.

6 mėn. laisvės atėmimo bausmę, jÄ atliekant pataisos namuose. Nurodoma, kad nuosprendžio dalis dėl G. J. pripažinimo kaltu pagal BK 259 str. l d., 260 str. l d., 302 str. l d., T. D. kaltu pagal BK 259 str. l d., 260 str. l d., P. D. pagal BK 260 str. l d., o A. D. pagal BK 259 str. 2 d. yra pagrįsta ir motyvuota, tačiau G. J. ir P. D. paskirtos bausmės yra neteisingos, aiÅ¡kiai per Å¡velnios, todėl Å¡i nuosprendžio dalis keistina, o T. D. paskirta reali laisvės atėmimo

bausmė, nors ji artima minimaliai sankcijos ribai, yra aiškiai per griežta. Skirdamas bausmę G. J., T. D., P. D. už

nurodytų nusikalstamų veikų padarymÄ teismas pažymi, kad atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų sunkumo ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, motyvus ir tikslus, kiekvieno jų vaidmenį darant nusikalstamas veikas. G. J. padarė du tyčinius sunkius nusikaltimus, vienÄ apysunkį ir vienÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ , anksčiau teistas,

teistumai neišnykę, niekur nedirba bei atsižvelgia į jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių

aplinkybių nebuvimÄ . Teismas konstatavo, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti tik paskyrus G. J. realiÄ laisvės atėmimo bausmę (BK 56 str. l d.), kadangi kitos

rūšies bausmių šio asmens nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, be to, jo padarytos veikos (BK 260 str.

l d.) kelia didelį pavojų žmonių sveikatai ir gyvybei. Toliau teismas, prieštaraudamas pats sau, teigia, kad

atsižvelgia į kaltinamojo nuoÅ¡irdų prisipažinimÄ , kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, todėl

jam laisvės atėmimo ir arešto bausmės dydis nustatomas artimas minimaliai sankcijos ribai. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismo nuosprendyje išdėstyti bausmės G. J. skyrimo motyvai yra

prieštaringi, be to, šie motyvai yra deklaratyvūs, tai parodo paskirtos bausmės dydis. Pirmiausia G. J. teisminio

nagrinėjimo metu savo kaltės nepripažino, bandė klaidinti teismÄ ir tik prieÅ¡ pat įrodymų tyrimo užbaigimÄ , esant neginčytiniems jo kaltės įrodymams (tai konstatuota nuosprendyje), teismui pareiÅ¡kė, jog visiÅ¡kai prisipažįsta dėl jam inkriminuojamų veikų padarymo. Esant tokioms aplinkybėms,

G. J. prisipažinimas negali būti traktuojamas nuoširdžiu, juo labiau toks prisipažinimas negali būti

pripažintas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Pažymėtina, kad G. J. pripažino tik tai, kad pas jį rastos

narkotinės medžiagos priklausė jam. Tačiau ir be jo Å¡io fakto pripažinimo buvo ir yra aiÅ¡ku, kad rastos ir paimtos narkotinės bei psichotropinės medžiagos priklausė jam. Ä®rodymų, kurie patvirtino G. J. tikslÄ platinti narkotines medžiagas, Å¡altiniai yra kiti – tai pirmiausia kaltinamojo T. D., liudytojųÂ

G. Š., J. B., policijos pareigūnų R. G., G. S., S. O. parodymai, elektroninių ryšių tinklais užfiksuoti duomenys. Iš esmės tas pats pasakytina ir dėl P. D. paskirtos bausmės. Taip, jis anksčiau nebuvo teistas, tačiau jis savo kaltės nepripažino, nors byloje surinktų įrodymų visetas, t. y. T. D. parodymai, slapto sekimo duomenys, kita bylos medžiaga neabejotinai leidžia teigti, kad 2008-08-01

100 vnt. violetinės spalvos tablečių, kurių sudėtyje bendrai buvo 10,595 g psichotropinės

medžiagos – MDMA, kurias T. D. pardavė NVIM dalyviui Nr. 5, jis (T. D.) įgijo ne iš ko kito, o būtent iš P. D.. Priešingai nei teigiama 2010-02-08 nuosprendyje, tokių neteisingų, neatitinkančių BK 54 str. reikalavimus, neproporcingų padarytoms

veikoms ir kaltinamųjų G. J. bei P. D. asmenybėms bausmių paskyrimas neskatintų kaltinamųjų ateityje laikytis įstatymų ir nenusikalsti. Tokių bausmių paskyrimas skatina kaltinamuosius, Å¡iuo atveju G. J. ir P. D., jaustis nebaudžiamais, manyti, kad net ir esant neiÅ¡nykusiam teistumui, Å¡iuo atveju G. J., padarius vienÄ ar kelis sunkius nusikaltimus, formaliai prisipažinus, galima iÅ¡vengti teisingos bausmės. G. J. ir P. D. paskirtos bausmės nesiderina su bausmės paskirtimi, kuri reglamentuota BK 41 straipsnyje ir visų pirma su teisingumo principo įgyvendinimu,

tokia bausmė nesulaiko asmenų nuo nusikaltimų padarymo. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad, paskirdamas

realiÄ laisvės atėmimo bausmę kaltinamajam T. D., teismas nepakankamai įvertino Å¡io asmens indėlį į sunkių nusikaltimų iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , į jo parodymus, padėjusius patraukti baudžiamojon atsakomybėn kitus kaltinamuosius, Å¡iuo atveju teismas tik formaliai vadovavosi bausmių skyrimo individualizavimo bei teisingumo principais. Teismas konstatavo, kad yra minėto kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, bet į jas, sprendžiant pagal paskirtÄ bausmę – pačiÄ

griežčiausiÄ , faktiÅ¡kai neatsižvelgė. Nuosprendyje yra konstatuojama, kad teismas pripažįsta T. D. atsakomybę

lengvinančia aplinkybe tai, kad jis visiÅ¡kai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi, davė nuoÅ¡irdžius parodymus bei padėjo bylos tyrimui, padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti kitų kaltinamųjų nusikalstamas veikas. Tačiau teismas paskyrė T. D. realiÄ laisvės atėmimo bausmę. Nuosprendyje nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad T. D. veiksmai,

jo elgesys ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu  geranoriškas, nuoširdus padėjimas nustatyti

objektyviÄ tiesÄ byloje, gailėjimasis dėl padarytų veikų leidžia pagrįstai manyti, kad bausmės jam tikslai gali bÅ«ti pasiekti nepaskyrus bausmės, susijusios su laisvės atėmimu. PrieÅ¡ingai, palikus galioti teismo paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę, T. D. gali atsirasti neigiamos pasekmės Å¡ios bausmės atlikimo metu iÅ¡ kitų nuteistųjų pusės, apie kurių nusikalstamÄ veiklÄ T. D. davė iÅ¡samius parodymus, gali kilti grėsmė jo sveikatai ar net gyvybei. Toks teismo nuosprendis neskatina kitų asmenų duoti teisingus parodymus apie nusikaltimus ir juos padariusius asmenis, neskatina bÅ«ti nuoÅ¡irdiems tiriant nusikaltimus, padedant atskleisti ne tik jų pačių, bet ir kitų asmenų padarytus nusikaltimus. PrieÅ¡ingai nei G. J. atveju, kuris tik formaliai pasakė, kad rastos pas jį psichotropinės medžiagos priklauso jam, T. D. davė iÅ¡samius parodymus ne tik apie savo nusikalstamÄ veiklÄ , bet ir apie kitų kaltinamųjų nusikaltimus, jų vaidmenį vykdant juos. Pažymėtina, kad T. D. prisipažinimas nebuvo formalus, Å¡is asmuo davė teisingus ir atvirus parodymus nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios. T. D. nėra teistas, yra jauniausias iÅ¡ kaltinamųjų, dirba, charakterizuojamas teigiamai. Visos Å¡ios aplinkybės leidžia teigti, kad jos yra iÅ¡skirtinės, suteikiančios galimybę taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas ir skirti bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu. Atsižvelgiant į tai teigtina, kad G. J. su P. D. paskirtos bausmės yra neteisingos ir jiems skirtinos bausmės artimos jiems inkriminuotų nusikaltimų sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui, o kaltinamajam T. D. paskirta bausmė per griežta.

Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė prokuratūros bei T. D. apeliacinius skundus tenkinti, kitų nuteistųjų skundus atmesti.

Apeliaciniai skundai atmestini.

Dėl G. J.

Nuteistasis G. J. savo apeliaciniame skunde neginčija teismo iÅ¡vadų dėl jo kaltės, veikos kvalifikacijos, tik praÅ¡o suÅ¡velninti nuosprendžiu jam skirtÄ bausmę. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nemano, jog G. J. skirtos bausmės bÅ«tų aiÅ¡kiai per griežtos. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡dėstė bausmės skyrimo motyvus, pakankamai atsižvelgė į nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir pobÅ«dį, į nuteistojo asmenybę bei kitas BK 54 str. 2 d. numatytas ir galinčias turėti įtakos nuteistojo padėties lengvinimui bylos aplinkybes. Be to, kolegija

atkreipia nuteistojo dėmesį, jog už kiekvienÄ iÅ¡ nusikalstamų veikų G. J. skirtos bausmės yra žymiai

mažesnės nei atitinkamų straipsnių sankcijose numatytų bausmės rūšių vidurkiai. Apelianto nurodoma aplinkybė, jog jis buvo įtrauktas į nusikalstamÄ veikÄ , nėra pagrindas Å¡velninti jo atsakomybę.

Prokuratūros apeliaciniame skunde teigiama, jog G. J. paskirta bausmė yra aiškiai per švelni. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nemano, jog G. J. skirtos bausmės būtų ir aiškiai per švelnios. Prokuratūros apeliaciniame skunde

neteisingai nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę G. J. pažymėjo, kad G. J. anksčiau teistas, o teistumai

neiÅ¡nykę. PrieÅ¡ingai nei teigiama Å¡iame skunde, nuosprendyje motyvuojant bausmės skyrimÄ G. J. nurodyta, kad jis anksčiau teistas, tačiau teistumai yra iÅ¡nykę (b. l. 117, t. 5). Be to, prokuratÅ«ros apeliaciniame skunde taip pat neteisingai teigiama, jog apylinkės teismas iÅ¡ pradžių nurodė, jog skirdamas bausmę G. J. atsižvelgia į Å¡io atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , o vėliau pats sau prieÅ¡taraudamas pažymi, kad kaltininko nuoÅ¡irdus prisipažinimas yra jo

atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Nuosprendyje motyvuojant bausmės skyrimÄ G. J. aiÅ¡kiai nurodoma, kad teismas

atsižvelgia ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , vėliau konkretizuojama, kas laikoma atsakomybę lengvinančia aplinkybe. IÅ¡ tokios nuosprendžio formuluotės yra pakankamai aiÅ¡ku, jog pirmosios instancijos teismas nustatė vienÄ G. J. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, bet nenustatė atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Todėl jokio prieÅ¡taravimo čia nėra.

ProkuratÅ«ros apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog G. J. prisipažinimas negali bÅ«ti laikomas nuoÅ¡irdžiu ir nepagrįstai pripažintas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tačiau, kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos G. J. savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų visiÅ¡kai pripažino, tiesa, teisiamajame posėdyje jis keitė savo pozicijÄ , tačiau esminių aplinkybių, t. y. narkotinių medžiagų neteisėto įgijimo, gabenimo ir laikymo turint tikslÄ jas parduoti ir tokiu bÅ«du platinti, neneigė ir nuo pradžių jas pripažino ir gailėjosi. Todėl apylinkės teismas pagrįstai G. J. prisipažinimÄ ir gailėjimÄ si pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Dėl T. D.

Tiek pats nuteistasis T. D., tiek prokuratÅ«ra apeliaciniuose skunduose praÅ¡o įvertinti T. D. pagalbÄ iÅ¡aiÅ¡kinant nusikalstamas veikas, jo paties prisipažinimÄ ir nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si, pritaikyti BK 54 str.

3 d., o T. D. skunde praÅ¡oma taikyti dar ir BK 62 str. 1 d. bei T. D. skirti bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu T. D. laisvės atėmimo bausmėmis buvo nuteistas pagal BK 260 str. 1 d. dviejuose epizoduose: už narkotinės medžiagos – heroino – neteisėtÄ Ä¯gijimÄ , gabenimÄ ir laikymÄ , turint tikslÄ ja parduoti

ir tokiu bÅ«du platinti, bei už psichotropinės medžiagos – MDMA – įgijimÄ , turint tikslÄ jÄ parduoti ir tokiu

bÅ«du platinti bei jos platinimÄ .

Pagal BK 260 str. 1 d. numatyta tik vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas. BK 54 str. 1 d. nurodyta, kad teismas skiria bausmę pagal Å¡io Kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io Kodekso bendrosios dalies nuostatų. KitokiÄ bausmę teismas gali paskirti tik esant BK 54 str. 3 d. ar 62 str. 1 ar 2 dalyse nustatytiems pagrindams. Pagal BK 54 str. 3 d. kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio sankcijoje, pagal kurį kvalifikuota veika, paprastai gali bÅ«ti paskiriama, kai yra iÅ¡imtinės aplinkybės ir jei nėra pagrindo paskirti Å¡velnesnę negu įstatymo numatyta bausmę pagal BK 62 str. 1 ar 2 dalį, o straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui. Pažymėtina ir tai, kad minėtų BK nuostatų dėl Å¡velnesnės nei numatyta straipsnio sankcijoje bausmės skyrimo taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga.

BK 62 str. 1 d. nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu be to, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, teismas nustato ir tai, jog nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie Å¡iÄ veikÄ , taip pat visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atlygino arba paÅ¡alino padarytÄ turtinę žalÄ . Vadinasi, teismas, vadovaudamasis BK 62 str. 1 d. nuostatomis, kaltininkui paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę gali tik nustatęs nurodytų sÄ lygų bei aplinkybių visumÄ . Å iuo atveju, kaip matyti iÅ¡ byloje esančios medžiagos, nors kaltininkas ir pripažino savo kaltę, tačiau

pats savo noru neatvyko ir nepranešė apie padarytÄ nusikaltimÄ , o byloje nėra duomenų, kad T. D. bÅ«tų ketinęs kada nors

atvykti ir praneÅ¡ti apie padarytÄ ar daromÄ veikÄ . Nuteistasis prisipažino iÅ¡ esmės verčiamas objektyvių bylos aplinkybių, t. y. kai buvo sulaikytas policijos pareigÅ«nų, taigi nėra visų bÅ«tinų sÄ lygų taikyti BK 62 str. 1 d. Nuteistasis savo apeliacinį skundÄ grindžia ir kasacinio teismo nutartimi Nr. 2K-625/2007. Å ioje nutartyje taip pat pažymėta ir tai, kad sprendžiant BK 62 str. 2 dalies taikymo (ar netaikymo) klausimÄ , visų pirma turi bÅ«ti nustatytos bent dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Nuosprendžiu buvo pripažinta tik viena T. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, todėl nėra pagrindo taikyti ir BK 62 str. 2 d. nuostatų.

Pirmosios instancijos teismas T. D. skyrė realiÄ laisvės atėmimo bausmę, savo sprendimÄ pakankamai motyvavo. Pažymėtina, jog teismas nuosprendyje svarstė ir BK 54 str. 3 d. nuostatų T. D. taikymo galimybę, tačiau motyvuoti nusprendė Å¡ių nuostatų vis dėlto netaikyti. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat nemato tokių iÅ¡imtinių aplinkybių, kurios leistų pagrįstai manyti, jog T. D. straipsnio sankcijos numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui bei papildomai atkreipia dėmesį, jog T. D., duodamas parodymus tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme, nebuvo visiÅ¡kai nuoÅ¡irdus. Tik sulaikytas pareigÅ«nų T. D. teigė, jog keturias „Ekstazy“ tabletes įsigijo iÅ¡ žmogaus, pažįstamo iÅ¡ matymo, tablečių neplatino (b. l. 169, t. 3). Teisiamajame posėdyje patikrinti įrodymai leidžia neabejotinai teigti, jog toks nuteistojo aiÅ¡kinimas yra melagingas. Ikiteisminio tyrimo metu

T. D. teigė, jog tabletes pirko iÅ¡ vaikino, kurį pažinojo kaip S. (b. l. 185–187, 189–192, t. 3), asmens parodymo atpažinti iÅ¡ nuotraukos metu, P. D. atpažino kaip minėtÄ jį S., tačiau teisiamajame posėdyje jau parodė, kad iÅ¡ P. D. nieko nepirko, vėliau tokius savo parodymus pakeitė (b. l. 44, 84, t. 5), be to, ikiteisminio tyrimo metu teigęs, jog buvo sugalvojęs planÄ dėl narkotinių medžiagų

platinimo, jog iÅ¡ „P.“ įsigis heroino, kurį tolimesniam platinimui parduos G. P., o pastarasis heroinÄ dar

tolimesniam platinimui parduos G. J. (b. l. 189–192, t. 3), teisiamajame posėdyje T. D. jau parodė, kad su G. P. ir G. J. niekada nebuvo susitikęs ir jokios schemos taip pat nebuvo (b. l. 43, t. 5). Taigi Å¡ios aplinkybės vis dėlto rodo, kad T. D. nebuvo labai geranoriÅ¡kas, nepaisant to, apylinkės teismas jo prisipažinimÄ ir nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir į tai pakankamai atsižvelgė pagal BK 260 str. 1 d. skirdamas praktiÅ¡kai minimalias laisvės atėmimo bausmes. Už sunkius tyčinius savanaudiÅ¡kus nusikaltimus T. D. skirtos simbolinės laisvės atėmimo bausmės tik patvirtina, jog teismas jau pakankamai įvertino ir jo indėlį nusikalstamų veikų iÅ¡aiÅ¡kinimui. Pagalba tyrimui pati savaime nereiÅ¡kia, jog kaltas asmuo visais atvejais net ir už labai pavojingas, sunkias nusikalstamas veikas iÅ¡vengs realios atsakomybės. Tik nustačius iÅ¡imtines aplinkybes galima daryti iÅ¡vadÄ , jog straipsnio sankcijoje numatyta bausmė aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui, tačiau tokių iÅ¡imtinių aplinkybių Å¡ioje byloje nenustatyta, todėl nėra pagrindo T. D. skirti bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu.

Dėl P. D.

Pats nuteistasis apeliaciniu skundu praÅ¡o jį iÅ¡teisinti, o prokuratÅ«ra mano, jog jam skirta bausmė yra per Å¡velni. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu P. D. nuteistas už psichotropinių medžiagų įgijimÄ , laikymÄ bei jos pardavimÄ . Teismas nustatė, kad P. D. tiksliai nenustatytu laiku iÅ¡ nenustatyto asmens įgijo 100 vnt. violetinės spalvos tablečių, kurių sudėtyje bendrai buvo 10,595 g psichotropinės medžiagos ­– MDMA – ir Å¡ias tabletes neteisėtai laikė nenustatytoje vietoje, o 2008-08-01, apie 17 val. 30 min., prie (duomenys neskelbtini), P. D., bÅ«simo psichotropinių medžiagų pirkimo–pardavimo sandorio užtikrinimui, iÅ¡ T. D. paėmė

540 Lt ir pastarajam nurodė vietÄ , esančiÄ garažų masyve, (duomenys neskelbtini), prie garažo, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kur Å¡is turi pasiimti cigarečių pakelį su jame esančiomis minėtomis

tabletėmis, tai T. D. su NVIM dalyviu Nr. 5 ir padarė. Be abejo, vienas iš P. D. kaltės įrodymų yra T. D. parodymai. P.

D. skunde teisingai nurodo, jog T. D. duodamas parodymus ne visada buvo nuoseklus, tačiau pažymėtina, kad teismas, priimdamas nuosprendį, kuriuo pripažįsta konkretų asmenį kaltu, nesivadovauja vienu įrodymų Å¡altiniu, o visada vertina tiek kaltinančių, tiek teisinančių įrodymų visumÄ ir Å¡is atvejis nėra iÅ¡imtis. Pats P. D. visÄ laikÄ pripažino, kad įvykio dienÄ tikrai buvo susitikęs su T. D., tačiau jų susitikimų tikslas buvo iÅ¡siaiÅ¡kinti, kaip T. D. grÄ Å¾ins skolÄ P. D., o ne tartis dėl tablečių pirkimo. Tačiau P. D., laikydamasis tokios įvykių sekos aiÅ¡kinimo versijos, nebuvo nuoseklus, tai pastebėta ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje. Apklausiamas kaip įtariamasis, P.

D. teigė, kad maždaug prieÅ¡ metus iÅ¡ jo T. D. pasiskolino 10000 Lt, kuriuos palaipsniui grÄ Å¾ino, paskutinį kartÄ T. D. matė 2008-08-01, tÄ dien jie vienÄ kartÄ susitiko prieÅ¡ tai vienÄ kartÄ susiskambinę, T.

D. paprašė palaukti skolos grÄ Å¾inimo (b. l. 37–39, t. 4). Bylos duomenys leidžia teigti, jog įvykio dienÄ P. D. ir T. D. tiek telefonu, tiek susitikę gyvai bendravo ne vienÄ kartÄ . Teisiamajame posėdyje P. D. jau nurodė Å¡iek tiek kitokias  įvykio dienos aplinkybes ir teigė, kad jis nuomoja limuzinÄ , T. D. tai žinojo ir 2008-08-01 dienos metu užėjęs sakė žinÄ s, kas norėtų iÅ¡sinuomoti; antrÄ kartÄ prie tėvo A. D. namų jie susitiko vėl dėl limuzino nuomos, jis, P. D., klausė T.

D. ir dėl skolos grÄ Å¾inimo, tačiau T. D. tÄ dien skolos negrÄ Å¾ino ir limuzino neiÅ¡sinuomojo (b. l. 45–46, t. 5). TokiÄ nuteistojo pozicijÄ pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino kaip pasirinktÄ gynybos taktikÄ . P. D. versijos apie jo limuzinų nuomos verslÄ nepatvirtina jokie bylos duomenys, apie tai pirmųjų apklausų metu neužsiminė ir pats nuteistasis. Tiesa, T. D. teisiamajame posėdyje iÅ¡ pradžių taip pat aiÅ¡kino, jog ikiteisminio tyrimo metu P. D. apkalbėjo, nes nenorėjo grÄ Å¾inti skolos (b. l. 44, 45, t. 5), tačiau vėliau vis dėlto nurodė, kad nori grįžti prie savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kad įvykio dienÄ su P. D. bendravo bÅ«tent dėl tablečių įgijimo, buvo susitikę keturis kartus, skambino į P. D. telefonÄ Nr. (duomenys neskelbtini), P. D. žadėjo tablečių gauti, vėliau pastarasis, kai jau turėjo tabletes, pats paskambinęs, nurodė garažo numerį (b. l. 84, t. 5). T. D. taip pat nurodė, kad iÅ¡ modelio paėmęs pinigus, nuvyko susitikti su P. D., kuriam Å¡iuos pinigus ir atidavė; parodymus teisme keitė dėl jaučiamo spaudimo, be to, neneigė, jog tÄ dienÄ P. D. buvo likęs skolingas 1500 Lt, tačiau ta suma nėra tokia didele, jog dėl jos bÅ«tų reikėję tiek kartų susitikti (b. l. 85, 86, t. 5). Skolos faktÄ patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas S. M., teigęs, jog matė, kaip P. D. skolino pinigus T. D. (b. l. 50, t. 5), tačiau pažymėtina, jog to, kad yra skolingas P. D., neneigė ir pats T. D., tačiau akcentavo, jog įvykio dienos susitikimų su P. D. pagrindinis tikslas nebuvo skolos grÄ Å¾inimas. Kadangi T. D., duodamas parodymus, viso proceso metu nebuvo visiÅ¡kai nuoseklus, jo parodymai teisiamajame posėdyje teisingais pripažinti tiek, kiek juos patvirtino kiti duomenys. Kiti teisiamajame posėdyje  iÅ¡tirti įrodymai patvirtina ne P. D. parodymus, bet bÅ«tent T. D. parodymus apie tai, kad su P. D. įvykio dienÄ susitiko bÅ«tent dėl tablečių įgijimo.  Â

Ikiteisminio tyrimo metu buvo sankcionuotas slaptas sekimas, iÅ¡ kurio protokolo matyti, kad 12 val. 10 min. T. D. naujoje turgavietėje susitiko su vyru Nr. 4, vyru Nr. 5 bei moterimi Nr. 6. Å ie asmenys, kaip matyti iÅ¡ liudytojo R. G. bei liudytojo, kuriam taikomas anonimiÅ¡kumas, parodymų, yra NVIM dalyviai (b. l. 47–48; 60–62, t. 5). IÅ¡ Elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo bei suvestinės matyti, kad iÅ¡ kontroliuojamo T. D. mobiliojo telefono į telefono numerį Nr. (duomenys neskelbtini), kuris, kaip pripažino ir pats P. D., priklauso pastarajam, 12 val. 30 min. bei 13 val. 30 min. buvo iÅ¡siųstos žinutės „Kur galim susitikt?“ (b. l. 15, t. 2). Pagal sekimo protokolÄ 14 val. 40 min. T. D. atvažiavo į (duomenys

neskelbtini) g. ir užėjo adresu (duomenys neskelbtini), iš telefoninių pokalbių suvestinės matyti, kad

14 val. 53 min. T. D. P. D. nusiuntė žinutę „IÅ¡eik t.“, o pagal sekimo protokolÄ tuo pačiu laiku T. D. iÅ¡ minėto buto išėjo su vyru Nr. 8, kuris užfiksuotas prie protokolo pridėtose fotonuotraukose, ir P. D. yra pripažinęs, kad ten jis ir yra, pagal sekimo protokolÄ 14 val. 55 min. T. D. įsėdo į

automobilį „Peugeot 406“, o P. D. grįžo į (duomenys neskelbtini) namÄ , 15 val. 05 min. T. D. susitiko su NVIM dalyviais ir iÅ¡ NusikalstamÄ

veikÄ imituojančių veiksmų atlikimo protokolo (b. l. 115–116, t. 2) matyti, kad

šio susitikimo metu T. D. nurodė, kad reikia važiuoti prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios netoli naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“, NVIM dalyviai ten nuvažiavo ir nuėjo į šalia

esančiÄ kavinę „(duomenys neskelbtini)“. IÅ¡ telefoninių pokalbių suvestinės matyti, kad 15 val. 33 min. P. D. paskambino T.

D. ir pasakė, kad „(…)Å¡iandiena viskas gali pareiti“, o T. D. atsakė, kad „tai gerai, tada aÅ¡ paimu kapeikas ir atvažiuoju“. Pagal sekimo protokolÄ

16 val. 00 min. T. D. atvažiavo į (duomenys neskelbtini) g. ir užėjo adresu (duomenys neskelbtini), o 16 val. 05 min. iš šio buto išėjo, tada 16

val. 15 min. jis privažiavo prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, kur bare „(duomenys neskelbtini)“ susitiko su NVIM dalyviais. Liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas,

parodymai patvirtina, kad Å¡ioje kavinėje jis perdavė 560 Lt T. D. tablečių įsigijimui (b. l. 61, t. 5). IÅ¡ telefoninių pokalbių suvestinių matyti, kad T. D. 16 val. 34 min. P. D. parašė žinutę „Iseik“, pagal sekimo protokolÄ 16 val. 35 min. atvažiavo į (duomenys neskelbtini) g. ir užėjo adresu (duomenys neskelbtini), o 16 val. 45 min. iÅ¡

ten išėjo ir 16 val. 50 min. bare „(duomenys neskelbtini)“ susitiko su NVIM dalyviais. Pagal liudytojo, kuriam taikomas

anonimiškumas, parodymus, šio susitikimo metu T. D. pasakė, kad greitai bus tabletės, tačiau jų pasiimti reikės važiuoti kitur, o vėliau

paskambinęs liepė važiuoti prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini). Pagal slapto sekimo protokolÄ 17 val. 10 min. T. D. iÅ¡važiavo

Å ilutės pl. link. Nors P. D. apeliaciniame skunde teigia, kad pagal slapto sekimo protokolÄ T. D. nebuvo stebimas nuo 17 val. 10 min. iki 17 val. 55 min. ir per šį laikÄ galėjo nuvažiuoti į degalinę bei paslėpti pinigus degalinėje, tačiau toks P. D. manymas nepagrįstas. IÅ¡ liudytojo R. G., T. D. vėlesniųjų parodymų (b. l. 84, 85, 86, t. 5) bei liudytojo, kuriam taikomas anonimiÅ¡kumas, parodymų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad per tÄ laikÄ NVIM dalyviai ir T. D., kaip ir tarėsi, susitiko prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), ir tada NVIM dalyvių automobiliu nuvyko prie garažų, kur ir rado cigarečių pakelyje buvusias cigaretes,

o tada grįžo atgal prie prekybos centro “ (duomenys neskelbtini)”, kur T. D. buvo palikęs savÄ jį automobilį. Pagal sekimo

protokolus T. D. po tablečių perdavimo dar kartÄ buvo atvykęs pas P. D.. Taigi Å¡ie įrodymai patvirtina logiÅ¡kai pagrįstÄ 2008-08-01 įvykių sekÄ . T. D. įvykio dienÄ turėjo konkretų tikslÄ â€“ NVIM dalyviui gauti psichotropinės medžiagos, todėl jis, bÅ«damas tik tarpininkas tarp pirkėjo ir pardavėjo, kai pirkėjas ir pardavėjas patys tiesiogiai nebendravo, turėjo ne kartÄ kontaktuoti su abiem sandorio pusėmis, derinant svarbias sandorio sÄ lygas (prekės kiekį, kainÄ , prekės paėmimo vietÄ ). TÄ dienÄ T. D. ne kartÄ bendravo ir susitiko tik su NVIM dalyviais bei P. D.. NVIM dalyviams T. D. buvo pažadėjęs gauti tablečių, todėl dėl ieÅ¡komos prekės kreipėsi į P. D.. Toks intensyvus P. D. ir T. D., tÄ dien norėjusio gauti psichotropinių medžiagų, bendravimas, keli labai trumpi susitikimai, bei tai, kad po susitikimų su P. D. T. D. netrukus susisiekdavo su NVIM dalyviais bei nurodydavo, kÄ toliau pastariesiems reikia daryti dėl jų norimos prekės įsigijimo, leidžia pagrįstai manyti, jog T. D. ir P. D. susitikę tarėsi visai ne dėl skolos grÄ Å¾inimo, bet bÅ«tent dėl psichotropinių medžiagų.

P. D. apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į pinigus, kuriuos T. D. sandoriui gavo iÅ¡ NVIM dalyvių. Å iuo klausimu T. D. vėlgi nebuvo nuoseklus. Pirmojoje apklausoje jis nurodė, kad su S. suderėjo, jog viena tablete kainuos 5,4 Lt, iÅ¡ L., kuris byloje žinomas kaip NVIM dalyvis, gavo 560 Lt (b. l. 185–187, t. 3), vadinasi, atsiskaičius su pardavėju T. D. turėjo likti 20 Lt. Sulaikius T. D., apžiÅ«rint jo automobilį, ten buvo rasta 20 Lt kupiÅ«ra Nr. AE3205146 (b. l. 118–120, t. 2), o Å¡i kupiÅ«ra kartu su kitomis prieÅ¡ pradedant taikyti nusikalstamos veikos imitavimo modelį pareigÅ«nų buvo perduota NVIM dalyviui (b. l. 102–107, t. 2). Asmens parodymo atpažinti metu T. D. atpažindamas P. D., pastarÄ jį įvardijo kaip asmenį, kuriam perdavė 540 Lt (b. l. 193–197, t. 3). Apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ T. D. teigė iÅ¡

L. gavęs 550 Lt, tačiau tabletes pirko už 540 Lt (b. l. 199–200, t. 3), vėlesnėje apklausoje nurodė, kad iš L. paėmė 560 Lt, o už tabletes sumokėjo 540 Lt (b. l. 8–11, t. 4), teisiamajame posėdyje jau nurodė iš anoniminio liudytojo paėmęs 550 Lt (b. l. 44, t. 5). Nors T. D. nebuvo visai tikslus, tačiau tikslias gautų bei P. D. perduotų pinigų sumas galima nustatyti ne tik T. D. parodymais, bet ir kitais byloje esančiais duomenimis. Yra žinoma, kad po banknotų apžiūros NVIM dalyviui buvo perduota 600 Lt, kuriuos sudarė 2 dviejų šimtų Lt vertės, 2 penkiasdešimties Lt vertės, 3 dvidešimties Lt vertės ir 4 dešimties Lt vertės kupiūros (b. l. 102–107, t. 2), o po tablečių įgijimo NVIM dalyvis su tabletėmis pateikė ir likusius pinigus, t. y. 4 dešimties Lt vertės kupiūras (b. l. 108, t. 2). Vadinasi, šie objektyvūs duomenys patvirtina pirminius T. D. parodymus, kuriuos jis pats vėlesniuose teisiamuosiuose posėdžiuose prašė laikyti teisingais (b. l. 84, 86, t. 5), kad jis iš NVIM dalyvio paėmė 560 Lt, iš kurių

540 Lt sumokėjo P. D., o 20 Lt pasiliko sau. Taigi nors P. D. apeliaciniame skunde užsimenama apie netikslumus dėl T. D. iš NVIM dalyvio gautų pinigų, tačiau jokių prieštaravimų dėl pinigų sumų nėra.

P. D. apliaciniame skunde kaip jo nekaltumo įrodymÄ nurodo faktÄ , kad nuo 2008-08-11 iki 2008-10-11 nei pasiklausant pokalbių, nei atliekant slaptÄ sekimÄ jokių duomenų apie neteisėtÄ veikÄ nesurinkta. Tačiau toks argumentas atmestinas. P. D. buvo inkriminuota veika, padaryta iki skunde minimo laikotarpio, o tai, jog vėlesnių operatyvinių veiksmų metu nebuvo surinkta jokių duomenų apie neteisėtas veikas, nepaneigia iki tol apelianto padarytos veikos.

P. D. apeliaciniam skunde taip pat užsimena, jog jo parodymas atpažinti T. D. pažeidė BPK 192 str., kadangi buvo daromas atpažįstant iš nuotraukų. BPK 192 str. 5 d. numato, kad, jeigu parodyti asmens negalima, atpažinimas gali būti daromas  iš jo nuotraukos. Minimas procesinis veiksmas šioje byloje buvo atliekamas tada, kai P. D. dar net nebuvo pareikšti įtarimai nusikaltimo padarymu, byloje buvo nustatinėjami galbūt kalti asmenys, be to, T. D. duodamas parodymus teigė, kad dėl tablečių įgijimo bendravo su kitu asmeniu, kurį atpažinti T. D. ir

buvo pateiktos kelios nuotraukos, todėl P. D. atpažinimas iš nuotraukos BPK numatytos tvarkos nepažeidė.

Taigi aptartų įrodymų visuma leidžia manyti, jog P. D. padarė jam inkriminuotÄ sunkų nusikaltimÄ . Nuteistajam pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu skirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė. ProkuratÅ«ros apeliaciniame skunde teigiama, kad bausmė per Å¡velni, tačiau kolegija su tuo nesutinka. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, tinkamai vadovavosi bausmių skyrimo pagrindais, savo sprendimÄ pakankamai motyvavo, todėl apeliacinės instancijos teismas Å¡ių argumentų nebekartoja. ProkuratÅ«ra apeliaciniame skunde teigia, kad P. D. savo kaltės nepripažino, tačiau prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ gali tik suÅ¡velninti kaltininko atsakomybę, o kaltės neigimas nėra atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r i a:

nuteistųjų G. J., T. D., P. D. ir Klaipėdos apygardos prokuratūros apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas                                                                    Dalius

Jocys

Teisėjai                                                                                            Linas

Pauliukėnas                                                                   Â

                                                                                                       Stasys

Valužis                              Â