aaa1dbc9-6dc3-45a2-b97f-bdb6f4c9f751 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-3306-283/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00144-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.1; 20.2.1.1; 20.2.1.2; 20.2.3.2; 20.5.1; 37.3; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. liepos 17 d. Panevėžys Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mų teisėja Dalytė Zlatkuvienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Danei Gvildienei, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M.

M. (M. M.) skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos. Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas M. M. (toliau – ir M. M., ir pareiÅ¡kėjas) skundu kreipėsi į teismÄ ir prašė iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir atsakovės atstovas, ir PravieniÅ¡kių PN-AK), priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai dėl jo kalinimo netinkamomis sÄ lygomis PravieniÅ¡kių PN-AK, atlyginti už 2017 m. spalio 11 d. - 2018 m. vasario 21 d. laikotarpį.

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad neturtinę žalÄ sukėlė tai, kad 2017 m. spalio 11 d. - 2018 m. vasario 21 d. laikotarpiu atliekant bausmę PravieniÅ¡kių PN-AK, jam teko mažesnis plotas, nei numatyta teisės aktuose minimali norma, be to, didžiÄ jÄ dalį patalpų ploto užėmė baldai; gyvenamosiose patalpose nebuvo ventiliacijos, buvo drėgna, Å¡alta, jose nebuvo naktinio apÅ¡vietimo; gyvenamosiose patalpose veisėsi pelėsis, nuo sienų ir lubų byrėjo tinkas; patalpose esanti elektros instaliacija buvo pasenusi; nebuvo gaisro gesinimo priemonių, langai grotuoti, nuo 22.00 val. iki 6.00 val. užrakinamos pastato durys, todėl gaisro atveju pareiÅ¡kėjas neturėtų galimybės iÅ¡sigelbėti; patalpose veisėsi blakės ir tarakonai; lokaliniame sektoriuje nebuvo įrengtų poilsio ir laisvalaikio kambarių; nuteistiesiems trÅ«ko tualetų, be to, nuteistiesiems skirtais sanitariniais įrenginiais be eilės naudojosi pataisos įstaigos personalo darbuotojai; duÅ¡uose ir prausyklose buvo Å¡alta, drėgna, grindys slidžios, Å¡ios patalpos buvo prastai apÅ¡vietos, jose veisėsi buitiniai parazitai.

ApibÅ«dintas kalinimo sÄ lygas pareiÅ¡kėjas vertino kaip antisanitarines, kankinančias, nežmoniÅ¡kas, pažeidžiančias Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau- ir Konvencija) 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau - ir Konstitucija) 21 straipsnį. PravieniÅ¡kių PN-AK neužtikrinus tinkamų kalinimo sÄ lygų, pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , pasireiÅ¡kusiÄ orumo pažeminimu, emocine depresija, dvasiniais iÅ¡gyvenimais, reputacijos pablogėjimu (b. l. 2-6).

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas PravieniÅ¡kių PN-AK atsiliepimu prašė M. M. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . PravieniÅ¡kių PN-AK nurodė, jog pareiÅ¡kėjui teisė į minimalų gyvenamÄ jį plotÄ buvo užtikrinta, bei pabrėžė, kad ne visada visos miegamojo patalpos vietos bÅ«davo užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tekdavo ir daugiau. Pažymėjo, kad PravieniÅ¡kių PN-AK nėra kalėjimo ar kamerų tipo pataisos įstaiga, nuteistieji gyvena bendrabučio tipo patalpose, todėl pareiÅ¡kėjo galimybė judėti po visÄ lokalinį sektorių nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimo laiko.

Atsakovės atstovas teigė, kad avarinės ar antisanitarinės būklės gyvenamųjų patalpų įstaigoje nėra; patalpų grindų, sienų danga yra tvarkinga, nenusilupusi, patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus. Pravieniškių PN-AK pabrėžė, jog teisės aktai nustato, kad nuteistieji patys privalo rūpintis gyvenamųjų patalpų švara ir tvarka. Tvirtino, kad Pravieniškių PN-AK patalpose yra sudaryti ir iškabinti evakavimo planai, įrengtos gaisrinės kopėčios, kiekviename būryje iškabintos gaisrinės saugos instrukcijos, apie evakuacinius išėjimus ir bei gaisrinės instrukcijos paskelbta visuose būriuose, pirminės gaisro gesinimo priemonės yra laikomos kontrolės ir praleidimo punktuose.

Nurodė, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, jose įrengta centrinė Å¡ildymo sistema, užtikrinanti tinkamÄ gyvenamųjų patalpų temperatÅ«rÄ Å¡altuoju metų periodu. Gyvenamosiose patalpose įrengtas dieninis elektros apÅ¡vietimas, perdegusios lemputės ar sugadinti Å¡viestuvai nedelsiant keičiami naujais. Nurodė, kad įstaiga yra sudariusi sutartį, pagal kuriÄ Ä¯staigos objektuose buvo teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos, informacija apie suteiktÄ paslaugÄ registruojama Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnale, o patalpose pastebėjus kenkėjus, papildomai atliekamas kenkėjų naikinimas.

Nurodė, kad Pravieniškių PN-AK Trečiajame sektoriuje poilsio kambariai nuteistiesiems įrengti ne visuose būriuose, tačiau laisvu nuo darbo laiku nuteistieji gali būti savo gyvenamojoje patalpoje ar gryname ore prie lokaliniuose sektoriuose įrengtų suoliukų. Tvirtino, jog užtikrinama tinkama sanitarinių įrenginių būklę nuteistųjų gyvenamosiose patalpose, ir teigė, kad įstaigos administracijos darbuotojai naudojasi atskiru sanitariniu mazgu. Atsakovės atstovas pažymėjo, kad bylose dėl valstybės neteisėtais veiksmais padarytos žalos, pareiškėjas privalo įrodyti konkretų žalos dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.

Teigė, kad M. M. savo reikalavimo objektyviais duomenimis nepagrindė. Pabrėžė, kad reikalaujant neturtinės žalos atlyginimo, nepakanka deklaratyviai ir abstrakčiai iÅ¡vardyti galimai neteisėtas veikas, turi bÅ«ti nurodyta, kokiais konkrečiais neteisėtais valstybės institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ir teisėti interesai. Atsakovės atstovas tvirtino, kad laikosi teisės aktų reikalavimų, nuteistiesiems yra užtikrinamos laisvės atėmimo bausmės atlikimo sÄ lygos, numatytos atitinkamose normose ir teisės aktuose (b. l. 20-27).

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti neturtinę žalÄ , pareiÅ¡kėjo teigimu, patirtÄ pataisos įstaigoje dėl netinkamų bausmės atlikimo sÄ lygų. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ( CK6.271 straipsnis). Pagal ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomas CK 6.271 straipsnio nuostatas, aplinkybė, kad civilinės atsakomybės subjektas yra vieÅ¡asis asmuo – valstybė, nulemia tam tikrus Å¡ios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus.

Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybės civilinei atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sÄ lyga nėra bÅ«tina. Tai reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigÅ«nų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejančio priežastinio ryÅ¡io (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų. Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, bÅ«tina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigÅ«nai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Atsižvelgus į tai, kad pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, jog bausmės atlikimo įstaigoje jam nebuvo sudarytos įstatymais reglamentuojamos bausmės atlikimo gyvenimo ir buities sÄ lygos, aktualus yra Konvencijos 3 straipsnio, nustatančio, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas, taikymas. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta iÅ¡ esmės analogiÅ¡ka nuostata, numatanti, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ .

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, jog kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ , tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).

Nuteistojo M. M. asmens bylos duomenimis, pareiÅ¡kėjas į PravieniÅ¡kių PN-AK TrečiÄ jį sektorių atvyko 2017 m. spalio 11 d. ir jame buvo kalinamas iki 2018 m. vasario 21 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis). PareiÅ¡kėjas teigė, kad neturtinę žalÄ sukėlė tai, kad ginčo laikotarpiu jam tekęs gyvenamosios patalpos minimalus plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sÄ lygų ir principų įgyvendinimÄ , taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme (toliau – ir nuteistieji), teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarkÄ nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – Taisyklės). Taisyklių 111.1 punktas (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymo Nr. 1R-85 redakcija) nustato minimalų 3,1 kv. m gyvenamųjų patalpų plotÄ vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose. Nurodytas teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotÄ , todėl daroma iÅ¡vada, kad skaičiuojant ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjui tekusį gyvenamosios patalpos plotÄ , visas gyvenamosios patalpos plotas dalijamas iÅ¡ jame įrengtų miegamųjų vietų skaičiaus.

Bylos duomenimis, pareiškėjas 2017 m. spalio 11 d. - 2017 m. gruodžio 7 d. laikotarpiu bausmę atliko 3-ojo būrio 1-ojoje gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 87,01 kv. m, joje įrengtos 28 gyvenamosios vietos, vienam asmeniui teko 3,1 kv. m ploto; 2017 m. gruodžio 8 d. - 2018 m. vasario 21 d. laikotarpiu – 6-ojo būrio 1-ojoje gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 31,62 kv. m, joje įrengta 10 gyvenamųjų vietų, vienam asmeniui teko 3,16 kv. m ploto (b. l. 21, 30-31). Vertinant pareiškėjas teiginius, kad vienu metu patalpose buvo apgyvendinta nuo 8 iki 12 žmonių, todėl vienam asmeniui vidutiniškai tekdavo nuo 1 kv. m iki 1,5 kv. m gyvenamojo ploto, atsižvelgiama į tai, kad pareiškėjas nenurodė konkrečių duomenų apie tai, kuriame miegamajame buvo kalinamas jo nurodytas nuteistųjų skaičius, kokiu konkrečiu laikotarpiu toks asmenų skaičius buvo kalinamas, bei nepateikė šiuos paaiškinimus pagrindžiančių objektyvių įrodymų.

Teismas nenustatė aplinkybių, leidžiančių pagrįstai abejoti atsakovės atstovo į bylÄ pateiktais duomenimis apie gyvenamųjų patalpų plotus, miegamųjų vietų skaičių jose, todėl Å¡iais duomenimis remiasi. Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, sprendžiama, kad ginčo laikotarpiu M. M. bendrabučio tipo patalpose buvo užtikrinta Taisyklių 111.1 punkte nustatyta minimali 3,1 kv. m gyvenamojo ploto norma. Vertinant pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ atsižvelgti į patalpoje esančio inventoriaus užimamÄ plotÄ , atsižvelgiama tai, jog, vadovaujantis EŽTT (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ KroatijÄ Â (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13)) praktika ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ .

Minėta, kad taikomi teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus ploto norma, atsižvelgti į patalpose esančių apstatymo baldų ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ . Teisminėje praktikoje yra nurodyta, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 34393/03); 2010 m. balandžio 8 d. sprendimÄ byloje L. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 12008/03); 2012 m. gegužės 31 d. sprendimÄ byloje G. prieÅ¡ LenkijÄ Â (pareiÅ¡kimo Nr. 18364/06), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017).

Pagal suformuotÄ teisminę praktikÄ , baldų ir kitų įrenginių užimamas patalpos plotas yra reikÅ¡mingas vertinant patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant padarytus teisės pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2466-502/2018). Nagrinėjamoje byloje nenustačius minimalaus gyvenamojo ploto pažeidimo, pareiÅ¡kėjo skundo argumentai, susiję su teisės į nustatytÄ gyvenamojo ploto pažeidimu dėl patalpoje esančių baldų, atmetami kaip nepagrįsti.

Be to, teismas atsižvelgia, kad pareiÅ¡kėjas turėjo santykinę judėjimo laisvę po lokalinį sektorių nuo kėlimosi iki gulimo laiko. PareiÅ¡kėjas teigė, kad neturtinę žalÄ sukėlė tai, jog sanitariniame mazge buvo įrengti tik 4 tualetai, kuriais naudojosi apie 200 nuteistųjų, todėl norint pasinaudoti tualetu tekdavo laukti ilgose eilėse be to, nuteistiesiems skirtais sanitariniais įrenginiais naudojosi PravieniÅ¡kių PN-AK personalo darbuotojai. Ginčo laikotarpiu Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprÅ«pinimo tvarkÄ nustatė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2017 m. birželio 7 d.

įsakymu Nr. V-245 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normos (toliau – ir AprÅ«pinimo normos). AprÅ«pinimo normos numatė, kad 1 klozetas arba pisuaras skiriamas ne daugiau kaip 15 asmenų. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ ir 2019 m. kovo 22 d. pažymoje Nr. 77-443 nurodė, jog PravieniÅ¡kių PN-AK Trečiojo sektoriaus 3-ojo bÅ«rio tualete įrengti 3 klozetai ir 3 pisuarai, 6-ojo bÅ«rio tualete įrengti 4 klozetai ir 4 pisuarai; PravieniÅ¡kių PN-AK administracija turi atskirÄ tualetÄ (b. l. 23-24).

Remiantis atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, ginčo laikotarpiu 3-ajame bÅ«ryje bausmę atliko 47 nuteistieji, 6-ajame bÅ«ryje - 36 nuteistieji (b. l. 24, 33). Teismas nenustatė pagrindo abejoti atsakovės atstovo į bylÄ pateiktais duomenimis apie Trečiojo sektoriaus 3-ojo ir 6-ojo bÅ«rių nuteistųjų ir jiems naudotis skirtų klozetų ir pisuarų skaičių bei informacija apie pataisos įstaigos darbuotojų naudojimÄ si atskiru sanitariniu mazgu, todėl Å¡iais duomenimis grindžia daromas iÅ¡vadas.

IÅ¡analizavus nurodytus duomenimis, sprendžiama, kad ginčo laikotarpiu 3-ajam ir 6-ajam bÅ«riams skirtų unitazų ir pisuarų skaičius atitiko AprÅ«pinimo normose numatytus materialinio buitinio aprÅ«pinimo normatyvus. Dėl Å¡ios priežasties pareiÅ¡kėjo teiginiai apie ginčo laikotarpiu sanitariniuose mazguose patirtus nepatogumus atmetami kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas tvirtino, kad neturtinę žalÄ sukėlė tai, jog patalpose nebuvo ventiliacijos, todėl jose buvo drėgmė, veisėsi pelėsis, buvo Å¡alta; patalpose nebuvo naktinio apÅ¡vietimo.

Ginčo laikotarpiu laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus reglamentavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma 134:2015). Higienos norma 134:2015 nustato, kad nuteistiesiems turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas, gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 punktas); ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi bÅ«ti vizualiai matomų pelėsių (39 punktas); gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukÅ¡tesnė kaip 28 °C (16 punktas); mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti 200 lx (14 punktÄ ), o natÅ«ralios apÅ¡vietos Higienos norma HN 134:2015 nereguliuoja.

Atsakovės atstovas atsiliepime ir 2019 m. kovo 22 d. pažymoje Nr. 77-443 nurodė, kad gyvenamosios patalpos, į kurias buvo paskirtas M. M., buvo vėdinamos per langus ir ventiliacines angas (b. l. 23, 31). Teismas vertina, kad toks patalpų vėdinimas atitinka Higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus. Be to, sprendžiant dėl pareiškėjo teiginių apie patalpose besiveisiantį pelėsi, vadovaujamasi Higienos normos HN 134:2015 37 punktu, nustatančiu, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose.

Pagal PravieniÅ¡kių PN-AK direktoriaus 2017 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. V-56 patvirtinto Gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos apraÅ¡o 4 punktÄ , gyvenamosios patalpos kiekvienÄ dienÄ turi bÅ«ti valomos drėgnuoju bÅ«du, nepaliekant ant sienų ir lubų pelėsio, pagal patvirtintÄ ir iÅ¡kabintÄ patalpos budėjimo tvarkaraÅ¡tį (b. l. 42-44). Teismo vertinimu, nuteistieji, reguliariai vėdinantys, kruopščiai valantys ir tvarkantys savo gyvenamÄ sias patalpas, paÅ¡alina drėgmės perteklių ir nesudaro sÄ lygų pelėsiui veistis.

Nagrinėjant bylÄ , nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į PravieniÅ¡kių PN-AK administracijÄ skundais dėl jam nesudarytų sÄ lygų vėdinti patalpas, nesuteiktų patalpų valymo priemonių ir inventoriaus. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, jose įrengta centrinė Å¡ildymo sistema užtikrina tinkamÄ gyvenamųjų patalpų temperatÅ«rÄ Å¡altuoju metų periodu, patalpose įrengtas dieninis elektros apÅ¡vietimas, perdegusios lemputės ar sugadinti Å¡viestuvai nedelsiant keičiami naujais.

PravieniÅ¡kių PN-AK raÅ¡ytinių įrodymų, pvz., kompetentingų institucijų parengtų patikrinimo aktų ir kt., kurie leistų objektyviai spręsti dėl patalpų, kuriomis naudojosi pareiÅ¡kėjas, dirbtinio apÅ¡vietimo, oro temperatÅ«ros ir oro judėjimo jose rodiklių, nepateikė. Pagal Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiÅ«ros įstatymo 15 straipsnio 2 punktÄ , visuomenės sveikatos centrai apskrityse pagal asmenų praÅ¡ymus, praneÅ¡imus, skundus vykdė visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų), kurių kontrolė nėra pavesta kitiems vieÅ¡ojo administravimo subjektams, laikymosi kontrolę (valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę) pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytÄ kontroliuojamų sričių sÄ raÅ¡Ä .

Nagrinėjant bylÄ nenustatyta, jog pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis dėl galimai neužtikrinamų apÅ¡vietimo, oro judėjimo, temperatÅ«ros rodiklių ir kad pagal skundus bÅ«tų atlikti patikrinimai, jų rezultatus užfiksuojant nustatytos formos patikrinimo aktuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs aiÅ¡kininimÄ , kad nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus visose konkrečiose patalpose, kuriose tuo metu buvo kalinamas pareiÅ¡kėjas, tačiau pareiÅ¡kėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sÄ lygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ir pan.) ir negali pateikti (žr., pvz., 2015 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A246-624/2015).

Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo teiginiai apie patalpų apÅ¡vietimo, oro judėjimo, temperatÅ«ros neatitikimÄ ginčo laikotarpiu teisės aktų nustatytiems rodikliams atmetami kaip nepagrįsti bylos duomenimis. PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ siejo ir su aplinkybe, kad patalpose bÅ«davo buitinių kenkėjų - tarakonų, blakių, musių, uodų. Higienos normos HN 134:2015 20 punkte nurodoma, kad laisvės atėmimo vietoje, policijos areÅ¡tinėje neturi bÅ«ti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų; laisvės atėmimo vietoje, policijos areÅ¡tinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka.

Privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. V-55 (2016 m. rugpjūčio 29 d. įsakymo Nr. V-1045 redakcija; toliau – ir ApraÅ¡as), 11 punkte nurodoma, kad licencijuoti asmenys, atlikę privalomÄ jį profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinsekcijÄ , deratizacijÄ ), duomenis apie atliktus darbus įraÅ¡o kenkėjų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnale.

Pagal suformuotÄ teisminę praktikÄ , buitinių kenkėjų buvimo laisvės atėmimo vietos įstaigos patalpose faktas pats savaime nėra laikomas pažeidimu; pažeidimas gali bÅ«ti konstatuojamas, kai nustatoma, kad pataisos namų administracija nesiėmė veiksmų aptiktiems buitiniams kenkėjams naikinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2515-662/2016, 2018 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1714-602/2018).

Atsakovės atstovas pateikė 2016 m. lapkričio 23 d. Kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 76-203, sudarytÄ su UAB „Utenos deratizacija“ (b. l. 45-48). Darbų atlikimo aktų duomenys patvirtina, kad pataisos įstaigos patalpose kenkėjų kontrolės ir naikinimo paslaugos buvo teikiamos (b. l. 49-52). Remiantis tuo, kas nurodyta, sprendžiama, jog atsakovės atstovas, siekdamas užtikrinti, kad pataisos įstaigos patalpose nebÅ«tų graužikų ir buitinių parazitų, ėmėsi Higienos normos 20 punkte nurodytų tinkamų veiksmų.

Byloje nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu bÅ«tų kreipęsis į įstaigos administracijÄ praÅ¡ymais papildomai naikinti buitinius ir kad jo praÅ¡ymai bÅ«tų netenkinami. Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, pareiÅ¡kėjo skundo teiginiai dėl ginčo laikotarpiu neužtikrinto Higienos normos HN 134:2015 20 punkto reikalavimų vykdymo atmetami kaip nepagrįsti bylos duomenimis. PareiÅ¡kėjas skunde tvirtino, kad neturtinę žalÄ sukėlė tai, kad PravieniÅ¡kių PN-AK nesiėmė prieÅ¡gaisrinių priemonių, skirtų pareiÅ¡kėjo saugumui užtikrinti.

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė, jog siekiant užtikrinti tinkamÄ nuteistųjų evakavimÄ gaisro atveju PravieniÅ¡kių PN-AK parengė ir suderino su Kauno apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos KaiÅ¡iadorių prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos KaiÅ¡iadorių valstybinės prieÅ¡gaisrinės priežiÅ«ros inspekcijos pareigÅ«nais personalo veiksmų planÄ gaisro atveju. PravieniÅ¡kių PN-AK teigė, kad visų bÅ«rių informaciniuose stenduose paskelbti evakavimo planai ir gaisrinės instrukcijos, pataisos įstaiga yra apsirÅ«pinusi pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis (gesintuvais), kurių laikymo vietos yra pažymėtos specialiais lipdukais;

šios gaisro gesinimo priemonės laikomos kontrolės ir paleidimo punktuose. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės pateiktais paaiškinimais apie taikytas priemones gaisrinei saugai užtikrinti ir vertina, kad atsakovės atstovo išvardintos priemonės atitiko Bendrosiose gaisrinės saugos taisyklėse, patvirtintose Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64 (Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. liepos 27 d.

įsakymo Nr. 1-223 redakcija) įtvirtintus reikalavimus. Vertinant pareiÅ¡kėjo teiginius, sprendžiama, kad skunde gaisrinės saugos taisyklių pažeidimai apibÅ«dinti abstrakčiai, jie detaliai neapraÅ¡yti. Todėl vien deklaratyvaus ir abstraktaus pobÅ«džio teiginiai, jog buvo pažeidžiamos pareiÅ¡kėjo teisės gaisrinės saugos srityje, nenurodant konkrečių pažeidimų atvejų, negali bÅ«ti pripažįstami kaip pakankami įrodymai, patvirtinantys teisės pažeidimus. Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas, jo teigimu, turėdamas informacijos apie tai, jog PravieniÅ¡kių PN-AK nesilaikė prieÅ¡gaisrinę saugÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, neįgyvendino Bendrosiose gaisrinės saugos taisyklėse numatytų priemonių, užkertančių keliÄ gaisrui kilti ar jam iÅ¡plisti, turėjo teisę teikti skundus valstybinės prieÅ¡gaisrinės priežiÅ«ros subjektams Valstybinės prieÅ¡gaisrinės priežiÅ«ros nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 739 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 27 d. nutarimo Nr. 1381 redakcija) nustatyta tvarka.

Nagrinėjant bylÄ , duomenų apie pareiÅ¡kėjo skundus, teiktus valstybinę prieÅ¡gaisrinę priežiÅ«rÄ vykdantiems subjektams, nenustatyta. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad nesaugumo jausmÄ kėlė ir tai, jog nakčiai jis bÅ«davo užrakinamas gyvenamosiose patalpose, kurių langai grotuoti. Taisyklės, reglamentuojančios pataisos įstaigų vidaus tvarkÄ , numato, kad nuteistieji užrakinami kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose, gyvenamuosiuose aukÅ¡tuose laikantis nustatytų reikalavimų ( 731.1-731.2 punktai).

Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, 11.5 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų kambarių langai iÅ¡ lauko pusės gali bÅ«ti apsaugomi grotomis. Remiantis nurodytu teisiniu reguliavimu, sprendžiama, kad atsakovės atstovas, gyvenamųjų kambarių, kuriais naudojosi pareiÅ¡kėjas, langus apsaugodamas grotomis, ir nakčiai rakindamas pareiÅ¡kėjo naudojamas gyvenamÄ sias patalpas, teisės aktų reikalavimų nepažeidė.

Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo teiginiai apie pažeistÄ teisę į saugias kalinimo sÄ lygas atmetami kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas nurodė, jog neturtinę žalÄ sukėlė ir tai, kad ginčo laikotarpiu pataisos įstaigoje nebuvo įrengtų laisvalaikio kambarių. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – Eksploatavimo taisyklės) 5.8. punkte numatyta, kad kiekvienam bÅ«riui turi bÅ«ti įrengiamas laisvalaikio kambarys.

PravieniÅ¡kių PN-AK Turto valdymo skyriaus parengtoje 2019 m. kovo 22 d. pažymoje Nr. 77-443 „Apie nuteistojo M. M. laikymo sÄ lygas“ nurodyta, kad Trečiajame sektoriuje poilsio kambariai nuteistiesiems įrengti ne visuose bÅ«riuose, tačiau laisvu nuo darbo laiku nuteistieji gali bÅ«ti savo gyvenamojoje patalpoje ar gryname ore prie lokaliniuose sektoriuose įrengtų suoliukų (b. l. 32). Teismas sprendžia, jog atsakovės atstovė Å¡iame dokumente nepatvirtino, kad 3-ajam ir 6-ajam bÅ«riams, į kuriuos ginčo laikotarpiu buvo paskirtas pareiÅ¡kėjas, buvo įrengti laisvalaikio kambariai.

Remiantis tuo, kas nurodyta, daroma iÅ¡vada, kad PravieniÅ¡kių PN-AK ginčo laikotarpiu nevykdė Eksploatavimo taisyklių 5.8. punkto reikalavimų.  Apibendrinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, įvertinus jas patvirtinančių įrodymų visetÄ , konstatuojama, jog ginčo laikotarpiu PravieniÅ¡kių PN-AK, nevykdydami Eksploatavimo taisyklių 5.8. punkto reikalavimų,  neužtikrino pareiÅ¡kėjui tinkamų kalinimo sÄ lygų. Nustačius, kad atsakovės atstovas nesudarė tinkamų kalinimo sÄ lygų, sprendžiama, jog pareiÅ¡kėjas patyrė papildomÄ diskomfortÄ , nepatogumų, iÅ¡gyvenimų, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, t. y. pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ .

Pareiškėjas skunde nurodė, kad nesant įrengtų laisvalaikio kambarių, jis negalėjo ramioje aplinkoje pailsėti, rašyti laiškus, savišvietai ( b. l. 4). CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pareiškėjas prašė priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Teisminėje praktikoje suformuotas aiÅ¡kinimas, kad neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , 53161/99). AnalogiÅ¡ka praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, atsižvelgęs į tai, kad byloje nenustatyta, jog dėl nustatyto kalinimo sÄ lygų pažeidimo pareiÅ¡kėjo patirti neigiami iÅ¡gyvenimai nesukėlė ilgalaikių ir nepataisomų padarinių pareiÅ¡kėjo fizinei ir psichinei sveikatai, jie nebuvo tokio masto ir pobÅ«džio, kad bÅ«tų galima spręsti dėl neturtinės žalos atlyginimo piniginėmis lėšomis.

Dėl nurodytų priežasčių pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteisiamas, konstatuojama, kad pareiÅ¡kėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sÄ lygas pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcija už jo patirtÄ neturtinę žalÄ , o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.

Pripažinti, kad pareiÅ¡kėjo M. M. (M. M.) teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sÄ lygas nuo 2017 m. spalio 11 d. iki 2018 m. vasario 21 d. buvo pažeista. KitÄ skundo dalį atmesti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mus. Teisėja Dalytė Zlatkuvienė