2025-07-02 Nr. AB-11124-3-61-3-00638-2025-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2178-602/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00638-2025-9

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. liepos 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. R. (A. R.) apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. R. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2025 m. sausio 29 d. sprendimą Nr. 24S30363, kuriuo atsisakyta pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Sprendimas 1); 2) panaikinti Migracijos departamento 2025 m. vasario 2 d. sprendimą Nr. 25S33297, kuriuo uždrausta pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2025 m. vasario 2 d. iki 2027 m. rugpjūčio 1 d. (toliau – ir Sprendimas 2); 3) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti leidimo laikinai gyventi Lietuvoje pakeitimo pareiškėjui klausimą. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2024 m. gegužės 27 d. kreipėsi į Migracijos departamentą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje (toliau – ir Leidimas) pakeitimo. Pareiškėjui anksčiau buvo išduotas Leidimas, todėl kaip ir praėjusį kartą, dėl Leidimo pakeitimo kreipėsi tuo pagrindu, jog Lietuvos Respublikoje gyvena jo sutuoktinė, kuri yra Lietuvos Respublikos pilietė. Iki to pareiškėjui buvo išduoti penki Leidimai, paskutinis išduotas Leidimas galiojo nuo 2022 m. rugpjūčio 3 d. iki 2024 m. rugpjūčio 3 d.

3. Pareiškėjas paaiškino, jog jis, turintis lietuviškų šaknų ir savo bei savo šeimos ateitį siedamas su Lietuva, taip pat kreipėsi į atsakovą su prašymu atkurti jam Lietuvos Respublikos pilietybę, tačiau prašymas buvo atmestas dėl, atsakovo vertinimu, netinkamai patvirtintų pateiktų dokumentų kopijų. Pareiškėjas turi sutuoktinę (S. R. ir du nepilnamečius vaikus – A. R. bei M. R.), kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai, todėl atitinka Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžtą „šeimos nario“ sąvoką. Tik 2025 m. sausio 29 d., t. y. praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo pareiškėjo prašymo pateikimo (2024 m. gegužės 27 d.), atsakovas priėmė Sprendimą 1, kuriuo atsisakė pakeisti jam Leidimą. Sprendime 1 nurodyta, kad jis priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, t. y. pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Sprendime 1 nurodyta, kad pareiškėjas 2012–2014 m. dirbo Baltarusijos Respublikoje Miškų ūkio ministerijos Vitebsko gamybinio miškų ūkio susivienijimo Postavų miškų ūkyje. Darbas nurodytoje Baltarusijos valstybės institucijoje reiškia, kad asmuo privalėjo ir privalo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią, kartu tai reiškia, jog jis ir ateityje, gavęs Leidimą, gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui, todėl tokio asmens gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

4. Pareiškėjas teigė, kad nesutinka su Sprendimu 1, kadangi jis yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas neįsigilinus į faktines aplinkybes, į anksčiau pareiškėjui išduotus Leidimus ir jų galiojimo laikotarpį, į pareiškėjo ryšius su Lietuva, šeimos ryšius (sutuoktine ir vaikais). Sprendime 1 selektyviai parinktos priežastys ir faktai, kurie yra labiau spekuliatyvūs ir hipotetiniai, nei realiai tikėtini. Be to, vos po 4 keturių kalendorinių dienų nuo Sprendimo 1 priėmimo, atsakovas priėmė Sprendimą 2, kuriuo uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpiu nuo 2025 m. vasario 2 d. iki 2027 m. rugpjūčio 1 d., vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 5 dalimi (užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui). Net ir negavęs paties Sprendimo 2, pareiškėjas siekia apskųsti Sprendimą 2, nes nesutinka su jo esme (uždraudimu atvykti į Lietuvos Respubliką). Pareiškėjo nuomone, Sprendimas 2 yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas neįsigilinus į faktines aplinkybes, į anksčiau pareiškėjui išduotus Leidimus ir jų galiojimo laikotarpį, į pareiškėjo ryšius su Lietuva ir sutuoktine, ryšius su vaikais.

5. Pareiškėjas pažymėjo, kad tiek Sprendimas 1, tiek Sprendimas 2 (bent jau kiek tai matyti iš Pranešimo apie Sprendimą 2) paremti trečiojo suinteresuoto asmens – Valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) 2024 m. gruodžio 2 d. išvada Nr. 18-11018 (toliau – ir VSD išvada), pagal kurią pareiškėjas pripažintas neva keliančiu grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. VSD išvadoje teigiama, kad pareiškėjas pripažintas neva keliančiu grėsmę Lietuvos valstybės saugumui, nes 2024 m. gegužės 10 d. ir 2024 m. birželio 17 d. pildytuose klausimynuose nurodė, kad 2012–2014 m. dirbo Polovo kaime miškininkystės specialistu.

Viešaisiais duomenimis, įstaiga yra Baltarusijos valstybės institucija – Miškų ūkio ministerijos Vitebsko gamybinio miškų ūkio susivienijimo Postavų miškų ūkis (toliau – ir Postavų miškų ūkis). Neva dėl to pareiškėjas laikomas keliančiu padidintą grėsmės valstybės saugumui riziką, gali būti užverbuotas, lojalus ir dirbantis Baltarusijos valdžios ir jos žvalgybos naudai, reguliariai iš Lietuvos grįžta į Baltarusiją, todėl neva gali būti jos išnaudotas kaip Baltarusijos agentas Lietuvoje vykdomoms žvalgybos ar kontržvalgybos užduotims.

Pareiškėjas akcentavo, kad VSD išvadą Migracijos departamentas, remiantis Įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi, gauna privalomai sprendžiant Leidimo išdavimo ar pakeitimo užsieniečiui klausimą, tačiau VSD išvada yra rekomendacinės, patariamosios galios ir nėra atsakovui privaloma. Taigi atsakovas, nagrinėdamas užsieniečio prašymą dėl Leidimo išdavimo ar pakeitimo, VSD išvadą gauna ir ja vadovaujasi tik kaip vienu šaltiniu, tačiau atsakovas privalo įvertinti visumą aplinkybių, iš pareiškėjo ir trečiųjų šalių gautą medžiagą ir priimti savarankišką sprendimą, kuris gali būti ir neatitinkantis VSD išvadoje nurodytų aplinkybių.

VSD išvada remiasi vienintele aplinkybe, kad pareiškėjas pagal profesiją 2012–2014 m., t. y. daugiau kaip prieš 9–10 metų dirbo Baltarusijoje Postavų miškų ūkyje. Tačiau tiek VSD išvadoje, tiek atsakovo Sprendime 1 visiškai neatsižvelgiama į aplinkybę, kad pareiškėjas, kaip ir dauguma Baltarusijos piliečių, baigusių mokymo programas pagal viešojo sektorius specialybes / profesijas, iš esmės neturėjo pasirinkimo, nes po mokymo įstaigos baigimo buvo paskirtas ir turėjo išdirbti pagal įgytą specialybę ir kompetencijas atitinkamoje įstaigoje, šiuo atveju pareiškėjui artimiausiame pagal tuometinę gyvenamąją vietą Postavų miškų ūkyje.

Tai yra įprasta praktika ir reikalavimas po mokymo įstaigos baigimo ir specialybės įgijimo. Tačiau vien tai nesuponuoja išvados, kad jis tapo lojalus Baltarusijos režimui, veikia kaip agentas ir kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Tai, kad pareiškėjas, įgijęs specialybę ir po nepilnų 2 metų darbo Postavų miškų ūkyje nutraukė darbinius santykius su Postavų miškų ūkiu ir pasirinko kitą profesinį kelią nevalstybinėje organizacijoje (dirbo tarptautinių krovinių vežimo keliais vairuotoju), patvirtina priešingas nei VSD išvadoje nurodytos, išvadas dėl jo neva lojalumo Baltarusijos valdžiai.

Nėra jokių objektyvių ir realių (bet ne hipotetinių) duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad pareiškėjas kaip nors palaikytų ryšius su buvusiais kolegomis ar kitu personalu Postavų miškų ūkyje. Be to, nesuprantama, kaip pareiškėjo darbas Postavų miškų ūkyje prieš daugiau kaip 9 metus gali būti pavojingesnis ir keliantis didesnę grėsmę Lietuvos valstybės saugumui nei bet kokio kito užsieniečio, įskaitant bet kokio kito Baltarusijos Respublikos piliečio, gyvenančio Lietuvos Respublikoje Leidimo ar vizos pagrindu, galbūt nedarbiniai ryšiai (kurie netgi atsakovo klausimynuose neatsispindi ir apie juos neklausiama) su Baltarusijos institucijų, įmonių ar kitų valdžios kontroliuojamų organizacijų personalu – darbuotojais, valstybės tarnautojais, pareigūnais ir kt.

Esant Sprendime 1 ir VSD išvadoje išdėstytai pozicijai, praktiškai bet kuris Baltarusijos Respublikos pilietis hipotetiškai „gali“ palaikyti vienokius ar kitokius ryšius su Baltarusijos valdžios kontroliuojamų institucijų asmenims, nes Baltarusija yra autoritarinio režimo valstybė su plačiomis galiomis ir galimybėmis įsiterpti į piliečių privatų gyvenimą, ryšius, nepriklausomai nuo to, ar tokie piliečiai yra dirbę Baltarusijos valstybinėse / viešosiose institucijose ar kitose organizacijoje, ar jose nėra dirbę. Be to, Baltarusijoje yra valstybinių bendrojo lavinimo ir aukštojo mokslo įstaigų, kontroliuojamų Baltarusijos valdžios, tačiau dėl to, kad Baltarusijos piliečiai, teikiantys prašymą dėl Leidimo išdavimo ar pakeitimo, yra baigę tokias Baltarusijos mokslo įstaigas (pagal atsakovą reikėtų suprasti – lojalias Baltarusijos režimui ugdymo ir mokslo įstaigas), jie juk nėra savaime laikomi lojaliais Baltarusijos valdžiai ar potencialiai vykdantys užduotis Baltarusijos žvalgybos ar kontržvalgybos struktūroms.

Nėra jokios objektyvios priežasties, kodėl būtent dabar, po pareiškėjui išduotų ir baigusių galioti net penkių Leidimų, eilinį kartą kreipiantis į atsakovą dėl Leidimo pakeitimo naujam terminui tuo pačiu teisiniu pagrindu, pareiškėjas buvo staiga pripažintas neva keliančiu grėsmę Lietuvos Respublikos vidaus saugumui.

6. Pareiškėjas nurodė, kad VSD išvadoje nepagrįsta, kodėl, dėl kokios konkrečios priežasties, įvykio ar aplinkybės atsiradimo, lyginant su laikotarpiu iki 2024 m. gegužės mėn., pareiškėjas analogiškomis sąlygomis teikiantis atsakovui prašymą dėl Leidimo pakeitimo, laikomas keliančiu grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Nėra ir jokių objektyvių ir (bet ne hipotetinių) duomenų, kad pareiškėjas teoriškai ar faktiškai (veiksmais, pareiškimais, elgesiu ir pan.) palaikytų Baltarusijos valdžios režimą. Pareiškėjas yra demokratinių, vakarietiškų liberalių pažiūrų ir tiek savo motinai, artimiesiems giminaičiams bei apskritai Baltarusijos visuomenei linki sulaukti geresnių, šviesesnių laikų, kai Baltarusijos autoritarinį režimą galop pakeis demokratinis režimas.

Pareiškėjas yra nurodęs ir atsakovui teiktuose atsakymuose ir atsakovo papildomuose paklausimuose, jog jį su Baltarusija sieja tik giminystės ir šeimos ryšiai (su motina ir kitais artimiausiais giminaičiais). Jokie pareiškėjo giminaičiai neužima jokių pareigų Baltarusijos institucijose ar režimo valdomose kitokiose organizacijose. Pareiškėjo motina yra pagyvenusi, prastos sveikatos, todėl būtent jis asmeniškai arba su šeima (sutuoktine ir vaikais) vyksta į Baltarusiją pas savo motiną, bet ne prastos sveikatos motina atvyksta pas pareiškėją Lietuvoje.

Pareiškėjas su artimaisiais giminaičiais motiną prižiūri pakaitomis, reikalinga nuolatinė priežiūra, todėl pareiškėjo vykimas (grįžimas) į Baltarusiją yra reguliarus. Pareiškėjo motina, būdama prastos sveikatos, neturi galimybių persikelti į Lietuvą, jai kraustymasis į svetimą valstybę, prisitaikymas prie naujų gyvenimo sąlygų, naujos aplinkos, naujų patalpų sukeltų pernelyg didelį stresą ir grėsmę dėl didesnės žalos sveikatai. Taip pat, persikėlusi į Lietuvą, pareiškėjo motina netektų galimybės reguliariai matytis su kitais jai artimais asmenimis, kurie taip pat kaip pareiškėjas pakaitomis ją prižiūrėjo.

Taigi vykimas (grįžimas) į Baltarusiją yra nulemtas objektyvių, šeimos ryšiais, bet ne kitokiais atsakovo Sprendime 1 ir VSD išvadoje nurodomais ryšiais, pagrįstų aplinkybių. Jei pareiškėjas, kaip teigiama Sprendime 1 ir VSD išvadoje, neva būtų verbuojamas Baltarusijos žvalgybos struktūrų ar būtų lojalus Baltarusijos režimui, būtų nelogiška jam dažnai vykti į Baltarusiją ir iš jos grįžti į Lietuvą ir tokiu būdu „žvalgybos“ ar „kontržvalgybos“ tikslais atkreipti į save didesnį bei dažnesnį nepageidaujamą dėmesį.

Nėra absoliučiai jokių duomenų, kad pareiškėjas būtų rinkęs slaptą ar žvalgybinę informaciją, ją perdavęs Baltarusijai lojaliems asmenims ar siekęs (bandęs) ją perduoti kokiais nors būdais ar priemonėmis. Nėra absoliučiai jokių duomenų, kad jis būtų skleidęs Lietuvos valstybei ar jos piliečiams, visuomenei, žalingą, neleistiną ar kitokią informaciją, propagandinę informaciją, atlikęs Lietuvos valdžiai, visuomenei ar saugumui grėsmę keliančius bet kokius kitus veiksmus. Atsakovas visiškai nevertino ir nesiaiškino pareiškėjo požiūrio į Baltarusijos režimą, valdžios veiksmus, neigiamo požiūrio į Rusijos – Ukrainos karą ir neigiamo požiūrio į Baltarusijos dalyvavimą jame (prisidėjimą), nevertino ir nesiaiškino pareiškėjo teigiamo požiūrio į Lietuvą ir Vakarų tradicijas bei demokratinį valdymo režimą, pareiškėjo gyvenimo planus Lietuvoje, vaikų – Lietuvos Respublikos piliečių – saugumą, auginimą ir gerovę būtent Lietuvoje, vaikų pastovaus ryšio su Lietuva palaikymą ir jo nenutraukimą.

Nei pareiškėjas, nei jo sutuoktinė nemato ir nesieja savo ateities su Baltarusija. Pareiškėjo sutuoktinė ir vaikai nepageidauja toliau gyventi Baltarusijoje, tačiau kartu ir negali grįžti į Lietuvą, kadangi atsakovui Sprendimu 1 atsisakius pakeisti pareiškėjui Leidimą, o dabar dar ir Sprendimu 2 uždraudus atvykti į Lietuvą reikšmingam laikotarpiui, jo sutuoktinei būtų sudėtinga vienai auginti vaikus Lietuvoje, o pareiškėjo darbas Baltarusijoje neužtikrintų pakankamų pajamų pareiškėjo šeimai pragyventi Lietuvoje, kurioje pragyvenimo lygis ir prekių bei paslaugų kainos yra aukštesnės nei Baltarusijoje.

Be to, pareiškėjo reguliarų grįžimą į Baltarusiją pagrindžia ir, kaip pareiškėjas yra atskleidęs atsakovui, pareiškėjo objektyvus poreikis, taip pat ir nulemtas atsakovo veiksmų, ieškoti, rinkti (užsakyti), oficialiai patvirtinti Baltarusijoje išduotus oficialiuosius archyvinius ir kitus dokumentus, patvirtinančius pareiškėjo subjektyvią teisę į Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimą. Tokius dokumentus pareiškėjas gali gauti tik Baltarusijos Respublikoje, o vykimas į Baltarusiją asmeniškai sumažina papildomų formalumų (įgaliojimų, pasitelkiamų asmenų) poreikį, taip pat sumažina išlaidas atsiskaitymams su įgaliotais asmenimis, teisininkais.

7. Pareiškėjas paaiškino, kad jo prosenelis F. R. (F. R.) gimė, gyveno, sudarė santuoką ir mirė dabartinėje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Juridinis faktas, kad pareiškėjo prosenelis gimė Lietuvoje XX a. pradžioje, patvirtina ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 27 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-4081-1080/2024, kuriuo teismas nustatė juridinį faktą, jog pareiškėjo prosenelio gimimo data – (duomenys neskelbtini), o gimimo vieta – Lietuva, ir atkūrė F. R. gimimo akto įrašą. Pareiškėjas siekia atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę ir tam renka būtinus dokumentus Baltarusijoje. Pareiškėjas savo ir savo šeimos ateitį sieja su Lietuva, ir atkūrus Lietuvos pilietybę ketina netekti Baltarusijos pilietybės, tokiu būdu dar labiau susilpnindamas savo ryšį su Baltarusija.

8. Pareiškėjas teigė, kad Sprendimas 2 yra neproporcingas, nemotyvuotas (pažeidžiantis išsamumo, įstatymo viršenybės, gero administravimo ir kitus viešojo administravimo principus) ir nepagrįstas. Šiuo požiūriu atsakovo Sprendimas 2 neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), o taikomas poveikio priemones motyvuoti. Sprendimas 2 užkerta kelią pareiškėjui ne tik vykti su savo sutuoktine ir dviem vaikais į jų gimtąjį kraštą, kartu susitikti ir palaikyti ryšius su savo vaikų seneliais (savo sutuoktinės tėvais) ir giminaičiais Lietuvoje, bet ir dirbti ar užsiimti bet kokia ūkine–komercine veikla Lietuvos Respublikoje. Akcentavo, kad uždraudimas pareiškėjui vykti į Lietuvos Respubliką reiškia, jog ir visa jo šeima – sutuoktinė, Lietuvos Respublikos pilietė, abu nepilnamečiai vaikai, esantys Lietuvos Respublikos piliečiais, neturėdami jokio kito pragyvenimo šaltinio ir pasikliaudami pareiškėjo, kaip šeimos maitintojo, padėtimi, turės likti Baltarusijoje, vaikai turės lankyti Baltarusijos režimo valdomas ugdymo ir mokslo įstaigas.

9. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

10. Atsakovas nurodė, kad 2024 m. gruodžio 12 d. gavo VSD išvadą, kurioje nurodyta, jog VSD atliko pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą. Pareiškėjas, 2024 m. gegužės 10 d. ir 2024 m. birželio 17 d. pildydamas Migracijos departamento klausimyną, nurodė, kad 2012–2014 m. dirbo Polovo kaime miškininkystės specialistu. Viešaisiais duomenimis, įstaiga yra Baltarusijos valstybės institucija – Miškų ūkio ministerijos Vitebsko gamybinio miškų ūkio susivienijimo Postavų miškų ūkis. VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose. VSD nustatė konkrečius tokią Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus. Palankią terpę tokiai Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo savo valstybės institucijose, strateginiuose objektuose ir ginkluotosiose pajėgose sistema. Nustatyta, kad 2024 m. spalio 3 d. pareiškėjui Lietuvos Respublikos ambasada Baltarusijoje atsisakė išduoti Šengeno vizą, nes pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjas 2024 m. spalio 17 d. sprendimą apskundė Regionų administraciniam teismui, 2025 m. kovo 5 d. priimtas pirmosios instancijos sprendimas, kurį pareiškėjas apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – ir LVAT).

11. Migracijos departamentas, siekdamas įvertinti ir visapusiškai išnagrinėti su asmens prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi susijusias nustatytas aplinkybes, 2025 m. sausio 6 d. per asmens MIGRIS paskyrą paprašė pateikti išsamų paaiškinimą apie tai, kur ir nuo kada jis šiuo metu dirba, kokios jo darbo pareigos ir funkcijos, kur dirba (kokia veikla užsiima) jo sutuoktinė, Lietuvos Respublikos pilietė, kokias ugdymo įstaigas lanko asmens dukros bei dėl kokių priežasčių asmuo vyksta į Baltarusiją. Pareiškėjas 2025 m. sausio 9 d. pateikė atsakymą.

12. Atsakovas pažymėjo, kad vien tai, jog pareiškėjas turėjo leidimą laikinai gyventi, neatima iš VSD teisės reikšmingas pareiškėjo biografijos aplinkybes vėliau įvertinti kaip keliančias grėsmę nacionaliniam saugumui (žr., pvz., LVAT 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2087-968/2023) bei savaime nereiškia, kad grėsmė dėl ankstesnių užsieniečio darbinių ryšių yra išnykusi. Keičiantis geopolitinei situacijai, gali kisti ir su pareiškėjo susijusių aplinkybių vertinimas, todėl vien tai, kad jam prieš tai buvo išduoti leidimai, savaime nereiškia, jog toks leidimas ir ateityje turi būti išduodamas. Be to, pareiškėjas net ir nebedirbdamas minėtoje įstaigoje gali ir toliau palaikyti ryšius su Baltarusijos Respublikoje ar kitose žvalgybos tarnybose dirbančiais ar tarnaujančiais lojaliais asmenimis ir tai, Migracijos departamento vertinimu, yra pakankamas pagrindas spręsti, kad toks ryšių palaikymas gali būti laikomas aplinkybe, suponuojančia užsieniečio pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams.

13. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjo ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika nesieja. Paaiškinime pareiškėjas nurodė, kad nuo 2017 m. dirba Baltarusijos įmonėje. Pareiškėjas taip pat pateikė dokumentus, išduotus Baltarusijoje (vairuotojo teisės ir kt.), įskaitant 2017 m. gruodžio 19 d. rusų kalba sudarytą darbo sutartį Nr. 452 su individualia įmone „Integral Trans Logistics Gmbh“ Baltarusijoje (sutartyje nurodytos asmens pareigos – vairuotojas-ekspeditorius). Migracijos departamento duomenimis, pareiškėjas Lietuvoje nėra dirbęs (pirmas leidimas laikinai gyventi asmeniui buvo išduotas dar 2015 m.).

Nors pareiškėjo gyvenamoji vieta Lietuvos Respublikoje yra deklaruota nuo 2015 m., tačiau Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse vartojama sąvoka „nuolatinė gyvenamoji vieta“ nėra tapati sąvokai „nuolatinis gyvenimas“ migracijos teisės kontekste, taigi, pareiškėjo ryšiai su Lietuva neįrodo jo faktinio nuolatinio gyvenimo Lietuvos Respublikoje, kuris turi būti pastovus, trunkantis ilgai ir pertraukiamas tik trumpomis išvykomis. Faktinę aplinkybę, kad pareiškėjas didžiąją laiko dalį praleidžia ne Lietuvos Respublikoje, o Baltarusijoje, patvirtina Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – ir VSAT) informacinės sistemos duomenys bei pareiškėjo kelionės dokumente esantys valstybių sienų kirtimo spaudai (nuo 2015 m. fiksuota daugiau nei 1200 sienos kirtimų, vien tik 2022–2024 m. asmuo 96 kartus vyko į Baltarusiją, o asmens buvimo Lietuvoje trukmė per metus sudarė nuo 2 savaičių iki pusantro mėnesio).

Nustatytos aplinkybės (Baltarusijoje gyvena asmens motina bei artimieji, asmens sutuoktinė, Lietuvos Respublikos pilietė, S. R. ir dukros, Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos pilietės, M. R. bei A. R. didesnę laiko dalį praleidžia Baltarusijoje (2022–2023 m. buvo fiksuoti nuo 1 iki 9 vykimų į Baltarusiją per mėnesį, t. y. nuo 41 iki 74 vykimų per metus, o 2024 m. – nuo 5 iki 10 sienos kirtimų. Pažymėjo, kad beveik visi asmens sutuoktinės S. R. vykimai į Baltarusiją sutapo su dukrų M. R. ir A. R. sienos kirtimais.

Jų buvimo Lietuvoje 2024 m. trukmė sudarė mažiau nei 4 mėnesius), nėra duomenų apie asmens sutuoktinės S. R. darbą Lietuvoje, taip pat viena iš dukrų (A. R.) Lietuvoje lankė lopšelį darželį iki 2022 m. rugpjūčio 31 d., o šiuo metu, remiantis asmens 2025 m. sausio 9 d. paaiškinimu, lanko mokyklą Baltarusijoje), patvirtina, kad Baltarusija yra asmens ir jo šeimos narių (sutuoktinės S. R. ir dukrų M. R. bei A. R.) interesų centras. Pareiškėjo reguliarūs vizitai į Baltarusiją (paskutinio turėto leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu (2022–2024 m.) asmuo 96 kartus vyko į Baltarusiją, o vieno apsilankymo Lietuvoje trukmė svyravo nuo 1 iki 3 dienų) gali būti interpretuojami kaip papildomas pažeidžiamumo veiksnys, atsižvelgiant į šios šalies vykdomą politiką ir tarptautinius veiksmus, kurie prieštarauja Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams.

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo vykimas į Baltarusiją, nepriklausomai nuo vykimo priežasčių ar dažnumo, turi būti vertinamas kaip reikšmingas veiksnys, galintis kelti riziką nacionaliniam saugumui, todėl būtina užtikrinti, kad šios aplinkybės būtų tinkamai įvertintos sprendžiant dėl asmens teisės gyventi Lietuvos Respublikoje. Šios aplinkybės tik patvirtina VSD nustatytą pareiškėjo grėsmę Lietuvos valstybės saugumui bei faktą, jog pareiškėjas palaiko tamprius ryšius su Baltarusija ir dažnai grįžta į kilmės šalį.

Tokios praktikos šiuo klausimu laikosi ir LVAT.

14. Taigi, priešingai nei nurodoma skunde, iš duomenų visumos matyti, kad Migracijos departamentas atliko savarankišką tyrimą, t. y. įvertino pareiškėjo užpildytą klausimyną, VSD išvadą, surinko Migracijos departamentui prieinamus duomenis (apie sienos kirtimus, darbą Lietuvoje, ryšius su Lietuvą ir pan.), kreipėsi į jį dėl papildomų paaiškinimų, kuriuos taip pat įvertino ginčijamame Sprendime 1. Migracijos departamento atliktą vertinimą ir padarytą išvadą sustiprina ir kitos nustatytos aplinkybės, kurias pareiškėjas nurodo skunde, t. y. jis įgijo specializuotą išsilavinimą šioje srityje (nurodė, kad baigė Baltarusijos Respublikos Valstybinės Polocko miškų kolegiją), t. y. jo pasirinktas darbas šioje sistemoje nebuvo atsitiktinis ir fragmentiškas. Be to, pareiškėjas stodamas studijuoti į Baltarusijos Respublikos Valstybinės Polocko miškų kolegiją žinojo, kad vėliau turės išdirbti tam tikrą laiką pagal specialybę valstybinėje institucijos bei skunde pats nurodo, jog valstybinės bendrojo lavinimo ir aukštojo mokslo įstaigos yra kontroliuojamos Baltarusijos valdžios, t. y. jis žinojo, kad minėtų įstaigų (mokslo ir jo buvusio darbo įstaigos) personalo politika nėra autonominė, nes ją formuoja Baltarusijos Respublikos valdžia. Pareiškėjo atsakymai į kitus klausimyno klausimus (pvz., asmeninė pozicija klausimyno 10 ir 11 klausimų atsakymuose) nedaro įtakos ir nepaneigia keliamos grėsmės valstybės saugumui, kuri nustatyta remiantis jo buvusiais darbiniais santykiais Baltarusijos Respublikos valstybinėje institucijoje. Pareiškėjo išreikštos pažiūros į geopolitinę situaciją nesudaro pagrindo paneigti jo nustatytų ryšių bei egzistavusio lojalumo Baltarusijos Respublikos valdžiai, kurį jis privalėjo demonstruoti, dirbdamas Baltarusijos Respublikoje Miškų ūkio ministerijos Vitebsko gamybinio miškų ūkio susivienijimo Postavų miškų ūkyje. Pareiškėjo pildomame klausimyne išreikštas pritarimas Lietuvos Respublikos nuostatoms karo Ukrainoje klausimu taip pat nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamų sprendimų neteisėtais.

15. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad teisė į šeimos gyvenimo gerbimą nėra absoliuti, ji gali būti ribojama remiantis viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo pagrindais, tačiau kiekvienu atveju būtina įvertinti, ar toks teisės į šeimą ribojimas, netgi kai siekiama apsaugoti nacionalinius interesus, yra proporcingas siekiamam tikslui. Esant ankščiau įvardintoms nustatytoms aplinkybėms, nepaneigiančioms pareiškėjo pažeidžiamumo, nulemto jo elgesio, pareiškėjo siekis gyventi ir dirbti nuolatinio leidimo gyventi Lietuvoje pagrindu negali nusverti nacionalinio saugumo interesų.

Todėl jo siekiui gyventi Lietuvoje negali būti teikiama pirmenybė prieš Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesus. Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka, patvirtinta Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 „Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – Kriterijų vertinimo tvarka) 37 punkte nustatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ir į šios institucijos ar įstaigos siūlomą draudimo atvykti laikotarpį, taip pat į užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje.

Pagal Įstatymo 133 straipsnio 5 dalį, užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai. Įvertinus tai, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui ir VSD prašo uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, tai, jog šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nustatyti (pareiškėjo sutuoktinė S. R. ir nepilnametės dukros M.

R. bei A. R. yra deklaravusios gyvenamąją vietą Lietuvoje), taip pat tai, kad pareiškėjui atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi, atsižvelgus į Kriterijų vertinimo tvarkos 37, 38.3 ir 39 punktus bei vadovaujantis Kriterijų vertinimo tvarkos 5 punktu, pareiškėjui nustatytas 30 mėnesių draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis, kurį atsakovas vertino kaip proporcingą.

16. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

17. Nurodė, kad, VSD nuomone, skundžiamas Sprendimas 1 yra priimtas pagal Migracijos departamento kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos ir Europos Sąjungos (toliau – ES) teisės aktais, yra teisėtas ir pagrįstas tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimtas įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, atitinkantis šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją.

18. VSD teigė, kad vadovaudamasis Įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi, įpareigojančia VSD atlikti užsieniečių keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą, 2024 m. gruodžio 2 d. raštu Nr. 18-11018 Migracijos departamentui pateikė vertinimą, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjas, 2024 m. gegužės 10 d. ir 2024 m. birželio 17 d. pildydamas Migracijos departamento klausimyną, nurodė, kad 2012–2014 m. dirbo Polovo kaime miškininkystės specialistu. Viešaisiais duomenimis, įstaiga yra Baltarusijos valstybės institucija – Miškų ūkio ministerijos Vitebsko gamybinio miškų ūkio susivienijimo Postavų miškų ūkis. VSD vertinimu, pareiškėjas, dirbdamas Baltarusijos valstybės institucijoje Miškų ūkio ministerijos Vitebsko gamybinio miškų ūkio susivienijimo Postavų miškų ūkyje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės įmonėse (institucijose, įstaigose, strateginės reikšmės sektoriuose) dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose įmonėse (institucijose, įstaigose, strateginės reikšmės sektoriuose) nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, pareiškėjui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. VSD turimais duomenimis, pareiškėjas periodiškai ir dažnai vyksta į Baltarusiją, o tai gali kelti papildomas rizikas ir sudaro palankias sąlygas Baltarusijos žvalgybos tarnyboms užmegzti kontaktus. VSD atkreipė dėmesį, kad Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-3516-386/2025 buvo atmestas pareiškėjo skundas, kuriuo pareiškėjas prašė panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados Baltarusijos Respublikoje sprendimą atsisakyti išduoti Šengeno vizą. Šis teismo sprendimas taip pat grindžiamas pareiškėjo grėsme Lietuvos valstybės saugumui, kuri, analogiškai kaip ir nagrinėjamoje byloje, kildinama iš pareiškėjo eitų pareigų Miškų ūkio ministerijos Vitebsko gamybinio miškų ūkio susivienijimo Postavų miškų ūkyje.

II. 19. Regionų administracinis teismas Kauno rūmai 2025 m. gegužės 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

20. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2024 m. gegužės 10 d. kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi (Lietuvoje gyvena jo sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, ir kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis arba turi leidimą gyventi Lietuvoje).

21. Migracijos departamentas Sprendimu 1 nusprendė atsisakyti pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Sprendime 1 nurodyta, kad asmuo 2012–2014 m. dirbo Baltarusijos Respublikoje Miškų ūkio ministerijos Vitebsko gamybinio miškų ūkio susivienijimo Postavų miškų ūkyje. Darbas nurodytoje Baltarusijos valstybės institucijoje reiškia, kad asmuo privalėjo ir privalo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią, kartu tai reiškia, kad jis ir ateityje, gavęs leidimą laikinai gyventi, gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui, todėl tokio asmens gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Sprendimas 1 priimtas vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu.

22. Migracijos departamentas Sprendimu 2 nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 30 dienų, nes asmuo gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Sprendime 2 nurodyta, kad asmuo 2012–2014 m. dirbo Baltarusijos Respublikoje Miškų ūkio ministerijos Vitebsko gamybinio miškų ūkio susivienijimo Postavų miškų ūkyje. Darbas nurodytoje Baltarusijos valstybės institucijoje reiškia, kad asmuo privalėjo ir privalo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią, kartu tai reiškia, kad jis ir ateityje, gavęs leidimą laikinai gyventi, gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui, todėl tokio asmens gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Sprendimas 2 priimtas vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 5 dalimi; Kriterijų vertinimo tvarkos 5, 37 ir 39 punktais; Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 „Dėl Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) 4, 6, 15 ir 20 punktais.

23. Teismas nurodė, kad priimant Sprendimą 1 ir Sprendimą 2 buvo vadovautasi VSD išvada, kurioje nurodyta, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Jeigu, įvertinus visas susijusias aplinkybes, bus priimtas sprendimas užsieniečiui neišduoti leidimo gyventi Lietuvoje ar jį panaikinti, prašoma įrašyti šį asmenį į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą 5 metų laikotarpiui (šiuo atveju Įstatymo 133 straipsnio 10 dalyje nurodytų galimų informacijos neteikimo užsieniečiui aplinkybių nėra).

24. Teismas rėmėsi Įstatymo 4 straipsnio 4, 7 dalių, 35 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo, Kriterijų vertinimo tvarkos 37, 39 punktų nuostatomis, LVAT praktika aiškinant Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika.

25. Pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo argumentų, jog atsakovas vadovavosi VSD išvada, kuri remiasi vienintele aplinkybe, kad pareiškėjas pagal profesiją 2012–2014 m., t. y. daugiau kaip prieš 9–10 metų, dirbo Baltarusijoje Postavų miškų ūkyje, taip pat jog nei Migracijos departamentas, nei VSD neatsižvelgė į tai, kad tai yra įprasta praktika ir reikalavimas po mokymo įstaigos baigimo ir specialybės įgijimo išdirbti pagal įgytą specialybę ir kompetencijas atitinkamoje įstaigoje, šiuo atveju pareiškėjui artimiausiame pagal tuometinę gyvenamąją vietą Postavų miškų ūkyje, teismas nurodė, jog VSD savo išvadoje pažymėjo, kad pareiškėjas dirbdamas Baltarusijos valstybės institucijoje Miškų ūkio ministerijos Vitebsko gamybinio miškų ūkio susivienijimo Postavų miškų ūkyje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Taip pat VSD pažymėjo, kad Baltarusijos valstybės įmonėse (institucijose, įstaigose, strateginės reikšmės sektoriuose) dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose įmonėse (institucijose, įstaigose, strateginės reikšmės sektoriuose) nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys.

26. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad asmuo šiuo metu nedirba minėtoje įstaigoje, negali nulemti išvados, jog grėsmė dėl asmens buvusių darbinių santykių Baltarusijos Respublikoje yra išnykusi. Teismas atkreipė dėmesį, kad kaip nurodo VSD, asmuo periodiškai ir dažnai vyksta į Baltarusiją, o tai gali kelti papildomas rizikas ir sudaro palankias sąlygas Baltarusijos žvalgybos tarnyboms užmegzti kontaktus su pareiškėju.

27. Teismas nurodė, kad iš Sprendimo 1 matyti, jog buvo vertinti pareiškėjo socialiniai, ekonominiai ryšiai Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė duomenis, kad nuo 2017 m. iki šiol dirba Baltarusijoje įmonėje „Integral“. 2024 m. liepos 17 d. ir 2024 m. liepos 24 d. asmuo per MIGRIS komunikaciją Migracijos departamentui pateikė 2017 m. gruodžio 19 d. rusų kalba sudarytą darbo sutartį Nr. 452 su individualia įmone „Integral Trans Logistics Gmbh“ Baltarusijoje (asmens pareigos – vairuotojas ekspeditorius).

Nors pareiškėjas Migracijos departamentui pateiktame paaiškinime nurodė, kad šiuo metu nedirba, nes dėl itin uždelstos procedūros buvo iš esmės pakeisti šeimos ateities planai. Kadangi procedūrai užsitęsus, niekaip negalėjo numatyti, kada ji bus užbaigta, dėl didelio neapibrėžtumo net negalėjo planuoti darbinės veiklos, tačiau tai nepaneigia fakto, jog pareiškėjas, SODROS duomenimis, Lietuvoje niekada nėra dirbęs. Migracijos departamentui buvo pateikta 2017 m. sutartis, kuri patvirtino, kad pareiškėjas nuo 2017 m. iki duomenų pateikimo dirbo Baltarusijoje.

Nors pareiškėjo gyvenamoji vieta nuo 2015 m. yra deklaruota Lietuvoje, tačiau byloje esantys dokumentai patvirtina, kad pareiškėjas didžiąją laiko dalį praleidžia ne Lietuvoje. Kaip nurodo atsakovas, nuo 2015 m. fiksuota daugiau nei 1200 sienos kirtimų, vien tik 2022–2024 m. asmuo 96 kartus vyko į Baltarusiją, o asmens buvimo Lietuvoje trukmė per metus sudarė nuo 2 savaičių iki pusantro mėnesio. Be to, itin svarbi aplinkybė, kad pareiškėjo sutuoktinė ir jo mažametės dukros didžiąją laiko dalį praleidžia Baltarusijoje (2022–2023 m. buvo fiksuoti nuo 1 iki 9 vykimų į Baltarusiją per mėnesį, t. y. nuo 41 iki 74 vykimų per metus, o 2024 m.

– nuo 5 iki 10 sienos kirtimų. Beveik visi asmens sutuoktinės S. R. vykimai į Baltarusiją sutapo su dukrų M. R. ir A. R. sienos kirtimais. Jų buvimo Lietuvoje 2024 m. trukmė sudarė mažiau nei 4 mėnesius). Viena iš pareiškėjo dukterų lankė lopšelį darželį Lietuvoje iki 2022 m. rugpjūčio 31 d., o šiuo metu, remiantis pareiškėjo paaiškinimu, lanko mokyklą Baltarusijoje. Nors, kaip paaiškinime nurodo pareiškėjas, tiek jis, tiek jo šeima dėl užsitęsusios Migracijos departamento procedūros buvo priversti išvykti į Baltarusiją, kur šiuo metu ir gyvena, tai tik patvirtina pareiškėjo ir jo šeimos narių (sutuoktinės ir vaikų) tamprius ryšius su kilmės šalimi – Baltarusija.

28. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas prašymą pakeisti leidimą gyventi būtent ir teikė tuo pagrindu, jog Lietuvos Respublikoje gyvena pareiškėjo sutuoktinė, kuri yra Lietuvos Respublikos pilietė, tačiau vien tas pagrindas, jog pareiškėjo sutuoktinė ir jo dukros yra Lietuvos Respublikos pilietės, savaime nesuteikia pagrindo gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, taip pat neatsveria nustatytų aplinkybių apie pareiškėjo keliamą grėsmę Lietuvos saugumui. Teismo vertinimu, atsakovas pagrįstai sprendė, kad atsisakius pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi, asmens sutuoktinei nebūtų kliūčių kartu su pareiškėju ir jų vaikais gyventi ir dirbti Baltarusijoje ar periodiškai vykti pas pareiškėją į Baltarusijos Respubliką.

29. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju VSD išvadoje pateikta informacija apie pareiškėjo darbinę veiklą Baltarusijoje praeityje, vertinant ją kartu su aplinkybe, jog pareiškėjas iki šiol dažnai vyksta į Baltarusiją, sudaro pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui, o tai sudaro pagrindą atsisakyti pakeisti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

30. Teismo vertinimu, Migracijos departamento Sprendimas 1 yra pakankamai konkretizuotas, motyvuotas ir individualizuotas, o jame pareiškėjui taikytos priemonės (atsisakymas pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje) yra proporcingos. Be to, tai, kad pareiškėjui anksčiau buvo išduoti leidimai laikinai gyventi, taip pat nėra pakankamas pagrindas paneigti galimybę kitaip vertinti reikšmingas su pareiškėju susijusias aplinkybes, atsižvelgiant į pasikeitusią situaciją.

31. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl Sprendimo 2 teismas pažymėjo, kad Migracijos departamento Sprendimas 2 grindžiamas aktualiu teisiniu reguliavimu, jame įvertintas pareiškėjo šeiminių, socialinių ir ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje pobūdis. Migracijos departamentas, įvertinęs tai, kad asmuo kelia grėsmę valstybės saugumui ir VSD prašo uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus, taip pat tai, jog nustatyti šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (pareiškėjo sutuoktinė ir dukros yra deklaravusios gyvenamąją vietą Lietuvoje), jog pareiškėjui atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje bei vadovaudamasis Kriterijų vertinimo tvarka pagrįstai nustatė pareiškėjui 30 mėnesių draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, jog Migracijos departamento Sprendimas 2 yra pakankamai motyvuotas ir individualizuotas, atsakovo nustatytas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis yra proporcingas.

32. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjui atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje laikantis Įstatymo nuostatų, todėl grėsmės Lietuvos valstybei buvo nustatytos tinkamai, proporcingai. Teismo vertinimu, vadovaujantis proporcingumo principu, valstybės interesas, jog Lietuvos Respublikoje gyventų tik tie užsieniečiai, kurie nekelia grėsmės valstybės saugumui, yra svarbesnis už užsieniečio galbūt patiriamus nepatogumus ar neigiamas pasekmes. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas ginčijamu Sprendimu 1 teisėtai ir pagrįstai atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Taip pat Sprendimu 2 pagrįstai uždrausta pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką. Migracijos departamento Sprendime 1 ir Sprendime 2 įvertintos pareiškėjo individualios aplinkybės, Sprendimas 1 ir Sprendimas 2 atitinka VAĮ 10 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, juose pateikti motyvai yra aiškūs ir pakankami. Teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo panaikinti Sprendimo 1 ir Sprendimo 2, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

III. 33. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 6 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

34. Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kadangi jis yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas neįsigilinus į faktines bylos aplinkybes ir bylos medžiagą.

35. Pareiškėjas, remdamasis LVAT praktika teigia, kad Migracijos departamentas turi teisę remtis VSD išvada dėl pareiškėjo grėsmės vertinimo, tačiau veikdamas kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis. Vertindamas, ar asmuo kelia grėsmę valstybės saugumui, Migracijos departamentas neturėtų automatiškai VSD išvados perkelti į sprendimą, o atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visumą, tarp kurių yra ne tik VSD išvada, bet ir su pareiškėju susijusios individualios aplinkybės, atlikti savo vertinimą ir padaryti savarankišką išvadą, ar pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui.

36. Pareiškėjas vertina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pritarė Migracijos departamento Sprendimo 1 ir Sprendimo 2 pagrįstumui, kuris didžiąja dalimi remiasi VSD išvada. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į pareiškėjo argumentus dėl VSD išvados turinio ydingumo. Akcentuoja, kad vien tik jo darbas Postavų miškų ūkyje nesuponuoja išvados, jog jis tapo lojalus Baltarusijos režimui. Pareiškėjas teigia, kad prieš daugiau kaip 10 metų nutraukė savo darbą Postavų miškų ūkyje, tolimesnę profesinę veiklą tęsė privačiame sektoriuje ir negrįžo dirbti nei į tą pačią, nei kitą Baltarusijos viešojo sektoriaus įstaigą ar įmonę. VSD išvada remiasi tik praeityje fiksuotu vieninteliu faktu, tačiau nevertinant vėliau susiklosčiusių aplinkybių ir jų pokyčių. VSD išvadoje pateikiamos aplinkybės dėl dažno keliavimo į Baltarusiją be jokio konteksto, neturint jokių duomenų apie vykimo tikslus ir aplinkybes.

37. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė ir nevertino aplinkybės, kad praktiškai visos bendrojo lavinimo ir aukštojo mokslo įstaigos Baltarusijoje yra kontroliuojamos Baltarusijos valdžios, tačiau dėl to, kad Baltarusijos piliečiai, teikiantys prašymus dėl leidimo gyventi išdavimo, yra baigę tokias Baltarusijos mokslo įstaigas, nėra savaime laikomi lojaliais Baltarusijos valdžiai ar potencialiai vykdantys užduotis Baltarusijos žvalgybos struktūroms. Pareiškėjas nesupranta, kodėl jo laikinas, daugiau kaip prieš 10 metų pasibaigęs profesinis / darbinis ryšys yra perdėtai vertinamas kaip lojalumo ar darbo (žvalgybos ir kt.) Baltarusijos valdžiai požymis. Pareiškėjo nuomone, toks vertinimas nėra pagrįstas jokia realia tikėtina grėsme Lietuvos saugumui, nes tokia neva egzistuojanti ar realiai tikėtina grėsmė yra ne didesnė, nei bet kurio Baltarusijos mokslo įstaigas baigusio asmens, gyvenančio Lietuvoje, ar siekiančio gauti vizą / leidimą gyventi Lietuvoje, keliama grėsmė Lietuvos Respublikai.

38. Pareiškėjas pažymi, kad nei atsakovas, nei VSD savo atsiliepimuose į skundą nepagrindė, o pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino skundo argumentų, jog nėra jokios objektyvios priežasties, kodėl būtent dabar, po praeityje pareiškėjui išduotų ir baigusių galioti penkių leidimų gyventi Lietuvoje, jis staiga pripažintas neva keliančiu grėsmę Lietuvos Respublikos vidaus saugumui. VSD išvadoje ši aplinkybė taip pat niekaip nepagrįsta. Apie jo darbą praeityje buvo ir turėjo būti žinoma VSD ir anksčiau. Net jeigu jo grėsmės Lietuvos valstybės saugumui atsiradimą nulėmė pasikeitusi geopolitinė padėtis dėl agresorės Rusijos Federacijos inicijuoto karo Ukrainoje 2022 m. vasario mėn., tą paneigia paties atsakovo 2022 m., po Rusijos invazijos į Ukrainą, pareiškėjui išduotas leidimas gyventi Lietuvoje, kuris galiojo nuo 2022 m. rugpjūčio 3 d. iki 2024 m. rugpjūčio 3 d., t. y. esant analogiškai geopolitinei situacijai, jis nebuvo VSD pripažintas keliančiu grėsmę Lietuvos valstybės saugumui 2022 m. Taigi VSD išvadoje selektyviai pabrėžiami tik keli su pareiškėju susiję aspektai, kurie egzistavo ilgą laikotarpį ir viso pareiškėjo gyvenimo Lietuvoje metu, tačiau nepagrįstai vertinami skirtingai, nesant tam jokių objektyvių kriterijų.

39. Pareiškėjas dėl argumentų, susijusių su jo vykimu į Baltarusiją, teigia, kad pirmosios instancijos teismo išvada šiuo klausimu padaryta neatsižvelgus į jo vykimo į Baltarusiją realius tikslus bei aplinkybes. Nurodo, kad jokie teisės aktai neriboja grįžimo į kilmės valstybę reguliarumo. Turėdamas leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, pareiškėjas vykdavo į Baltarusiją ir grįždavo į Lietuvą, tokiu elgesiu nepažeidė jokių teisės aktų ir nepadarė jokio pažeidimo. Be to, pareiškėjas yra nurodęs atsakovui, kad jį su Baltarusija sieja tik giminystės ir šeimos ryšiai su jo motina (jo vaikų senele) ir kitais artimiausiais giminaičiais, kurie gyvena Baltarusijoje. Jokie teisės aktai nenustato pareigos asmeniui, pateikusiam prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, prievolės nutraukti bet kokius ryšius su Baltarusijoje gyvenančiais savo šeimos nariais ar giminaičiais. Pareiškėjas akcentuoja, kad jo šeimos nariai ar giminaičiai neužima jokių pareigų Baltarusijos institucijose ar režimo valdomose kitokiose organizacijose. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, dėl kurių pareiškėjas ir jo sutuoktinė su vaikais vyksta į Baltarusiją, t. y. jo motina, kuri yra prastos sveikatos, dėl to ji neturi galimybės atvykti pas pareiškėją į Lietuvą. Pareiškėjas su kitais giminaičiais pakaitomis prižiūri motiną, kuriai reikalinga nuolatinė priežiūra, dėl to reguliariai grįžta į Baltarusiją. Pareiškėjas į Baltarusiją grįžta ne visada vienas, vyksta ir sutuoktinė su vaikais, tokiu būdu siekdamas užtikrinti vaikų teisę susitikti ir pabūti su savo senele. Taigi pareiškėjo vykimas yra nelemtas objektyvių aplinkybių, šeimos ryšiais ir poreikiais, bet ne atsakovo Sprendime 1 ir VSD išvadoje nurodomais tariamais ryšiais su Baltarusijos valdžios asmenimis.

40. Pareiškėjas akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino aplinkybių, susijusių su jo siekiu atkurti Lietuvos pilietybę ir dėl to poreikį keliauti į Baltarusiją rinkti, ieškoti archyvinių dokumentų, patvirtinančių jo subjektyvią teisę į Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimą.

41. Pareiškėjas teigia, kad Sprendimas 2 užkerta jam kelią ne tik vykti su šeima į jų gimtąjį kraštą, susitikti su vaikų seneliais (sutuoktinės tėvais) ir giminaičiais Lietuvoje, bet ir dirbti bei užsiimti bet kokia ūkine–komercine veikla Lietuvos Respublikoje. Uždraudimas pareiškėjui vykti į Lietuvos Respubliką reiškia, kad ir visa jo šeima (sutuoktinė ir vaikai, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai), neturėdami jokio kito pragyvenimo šaltinio ir pasikliaudami pareiškėjo, kaip šeimos maitintojo, padėtimi, turės likti Baltarusijoje.

42. Pirmosios instancijos teismas sprendime visiškai nepasisakė, kodėl pareiškėjo nurodytų vykimo į Baltarusiją priežasčių nelaikė pagrįstomis. Šios aplinkybės yra esminės vertinant atsakovo sprendimų ir VSD išvados pagrįstumą.

43. Pareiškėjas taip pat teigia, kad Sprendime 1 nurodyti argumentai dėl jo darbo Baltarusijoje visiškai nesusiję su jo prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje pagrindu, kadangi jis prašė leidimo ne darbo, bet šeimos susijungimo pagrindu. Akcentuoja, kad pateikęs prašymą atsakovui pareiškėjas nutraukė savo darbo santykius su Baltarusijos transporto įmone, nes turėjo planų integruotis į Lietuvos darbo rinką. Jokie teisės aktai nedraudžia asmeniui, turinčiam leidimą gyventi Lietuvoje, vykdyti individualią veiklą ar turėti verslą ne Lietuvoje.

44. Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ir aplinkybės, jog nėra jokių objektyvių duomenų, kurie leistų spręsti, jog pareiškėjas teoriškai ar faktiškai palaikytų Baltarusijos valdžios režimą. Atsakovas nevertino ir nesiaiškino jo požiūrio į Baltarusijos režimą, valdžios veiksmus, neigiamo požiūrio į Rusijos ir Ukrainos karą, nevertino jo teigiamo požiūrio į Lietuvą ir Vakarų tradicijas, jo gyvenimo Lietuvoje planus, vaikų saugumo ir gerovės Lietuvoje ir kt. Pareiškėjas negali grįžti į Lietuvą, nes Sprendimu 2 uždrausta atvykti į Lietuvą ilgą laikotarpį, jo sutuoktinei būtų sudėtinga vienai auginti vaikus Lietuvoje, o jo darbas Baltarusijoje neužtikrintų pakankamų pajamų šeimai pragyventi Lietuvoje.

45. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

46. Atsakovas, pakartodamas faktines aplinkybes, nurodo, kad grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant pareiškėjo atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo pozicija gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Jeigu kompetentingos institucijos turėtų įrodymų apie pareiškėjo atliekamus veiksmus, tuomet būtų sprendžiama apie jo baudžiamąją atsakomybę, o ne apie galimą grėsmę valstybės saugumui. Tai, kad anksčiau oficialiai nėra užfiksuota, jog pareiškėjas būtų veikęs prieš Lietuvą, savaime nepaneigia nustatytų svarbių aplinkybių.

47. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo argumentais, jog Migracijos departamentas automatiškai perkėlė VSD išvadą į ginčijamus sprendimus ir neįvertino informacijos, kuri buvo gauta iš kitų šaltinių. Migracijos departamentas įvertino ne tik pareiškėjo ekonominius, socialinius bei šeiminius ryšius su Lietuvos Respubliką ir VSAT informacinės sistemos duomenis, bet ir šeimos narių ryšius su Lietuvos Respublika ir VSAT informacinės sistemos duomenis. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjo ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika nesieja. Paaiškinime pareiškėjas nurodė, kad nuo 2017 m. dirba Baltarusijos įmonėje. Migracijos departamento duomenimis, pareiškėjas Lietuvoje nėra dirbęs (pirmas leidimas laikinai gyventi asmeniui buvo išduotas dar 2015 m.). Nors pareiškėjo gyvenamoji vieta Lietuvoje deklaruota nuo 2015 m., tačiau pareiškėjo ryšiai su Lietuva neįrodo jo faktinio nuolatinio gyvenimo Lietuvos Respublikoje, kuris turi būti pastovus, trunkantis ilgai ir pertraukiamas tik trumpomis išvykomis. Faktinę aplinkybę, kad pareiškėjas didžiąją laiko dalį praleidžia ne Lietuvos Respublikoje, o Baltarusijoje, patvirtina VSAT informacinės sistemos duomenys bei pareiškėjo kelionės dokumente esantys valstybių sienų kirtimo spaudai.

48. Atsakovas pažymi, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos, siekdamos tęsti ar atnaujinti buvusius ryšius su užsienio valstybėse gyvenančiais savo šalių piliečiais, gali naudoti autoritarinių šalių žvalgybos tarnyboms įprastus metodus – šantažuoti grasindamos paviešinti ankstesnio bendradarbiavimo faktą, taikyti administracinio ir teisinio poveikio priemones Baltarusijoje gyvenantiems giminaičiams (pvz., grasinti atleisti iš darbo, apkaltinti nusikalstama veikla ir pan.). Migracijos departamento vertinimą ir padarytą išvadą sustiprina ir tai, kad pareiškėjas įgijo specializuotą išsilavinimą šioje srityje (nurodė, kad baigė Baltarusijos Respublikos Valstybinės Polocko miškų kolegiją), t. y. jo pasirinktas darbas šioje sistemoje nebuvo atsitiktinis ir fragmentiškas. Be to, pareiškėjas stodamas studijuoti į Baltarusijos Respublikos Valstybinės Polocko miškų kolegiją žinojo, kad vėliau turės išdirbti tam tikrą laiką pagal specialybę valstybinėje institucijos bei skunde pats nurodo, jog valstybinės bendrojo lavinimo ir aukštojo mokslo įstaigos yra kontroliuojamos Baltarusijos valdžios, t. y. jis žinojo, kad minėtų įstaigų (mokslo ir jo buvusio darbo įstaigos) personalo politika nėra autonominė, nes ją formuoja Baltarusijos Respublikos valdžia.

49. Atsakovas akcentuoja, kad klausimyne išreikštos pareiškėjo pažiūros į geopolitinę situaciją nesudaro pagrindo paneigti jo nustatytų ryšių bei egzistavusio lojalumo Baltarusijos Respublikos valdžiai, kurį jis privalėjo demonstruoti, dirbdamas Baltarusijos Respublikoje Miškų ūkio ministerijos Vitebsko gamybinio miškų ūkio susivienijimo Postavų miškų ūkyje. Pareiškėjo pildomame klausimyne išreikštas pritarimas Lietuvos Respublikos nuostatoms karo Ukrainoje klausimu taip pat nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamų sprendimų neteisėtais, kadangi pareiškėjo grėsmė nustatyta dėl jo darbo 2012–2014 m. Polovo kaime miškininkystės specialistu.

50. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad ginčijamas Sprendimas 1 negalėjo būti priimtas, nes pareiškėjui buvo anksčiau išduoti leidimai laikinai gyventi. Aplinkybė, jog pareiškėjas turėjo leidimą laikinai gyventi, neatima iš VSD teisės reikšmingas pareiškėjo biografijos aplinkybes vėliau įvertinti kaip keliančias grėsmę nacionaliniam saugumui bei savaime nereiškia, kad grėsmė dėl ankstesnių užsieniečio darbinių ryšių yra išnykusi. Keičiantis geopolitinei situacijai, gali kisti ir su pareiškėjo susijusių aplinkybių vertinimas, todėl vien tai, kad jam prieš tai buvo išduoti leidimai, savaime nereiškia, jog toks leidimas ir ateityje turi būti išduodamas. LVAT praktikoje taip pat išaiškinta, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama, tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus.

51. Atsakovas pažymi, jog, priešingai nei deklaratyviai teigia pareiškėjas, ginčijami sprendimai nepanaikino jo šeimos, Lietuvos Respublikos piliečių, teisės gyventi Lietuvoje.

52. Atsakovo nuomone, pareiškėjo skundo argumentai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo ir prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi nėra susiję su ginčijamu Sprendimu 1 ir nagrinėjama byla. Be kita ko, pareiškėjo prašymas atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę buvo nepriimtas, o pareiškėjas apie priežastis buvo informuotas raštu.

53. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl nėra jokio pagrindo jį naikinti.

54. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

55. VSD nurodo, kad apeliaciniame skunde nėra pateikiama argumentų, kurie paneigtų teismo sprendime nustatytas faktines aplinkybes ar remiantis jomis padarytas išvadas. VSD vertinimu, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas objektyviai ir visapusiškai įvertinus byloje surinktus įrodymus bei nustačius bylai išspręsti teisiškai reikšmingas aplinkybes, teisingai pritaikius ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas.

56. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus vertina kitaip, mano, jog tam tikros aplinkybės yra reikšmingesnės už tas, kuriomis savo išvadas grindė teismas, nesudaro pagrindo spręsti, kad teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą. Bylos proceso šalių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo nesaisto teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto įrodymų vertinimo taisyklėmis.

57. VSD išvadoje pateiktas vertinimas, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjas 2012–2014 m. dirbo Polovo kaime miškininkystės specialistu Baltarusijos valstybės institucijoje – Miškų ūkio ministerijos Vitebsko gamybinio miškų ūkio susivienijimo Postavų miškų ūkyje. Todėl atsakovas teisėtai ir pagrįstai priėmė skundžiamus sprendimus, nes, vadovaujantis juose nurodytais Įstatymo pagrindais ir reikšmingomis faktinėmis aplinkybėmis, yra pakankamas pagrindas manyti, kad pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Atitinkamai teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuriuo ginčijami atsakovo sprendimai palikti galioti.

58. VSD, atsižvelgdamas į turimus duomenis, žinomus Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų veikimo metodus ir grėsmių tendencijas, atlikęs perspektyvinį (į ateitį nukreiptą) vertinimą, numato, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui dėl jo su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais nesuderinamų ryšių su Baltarusijos valstybės institucija – šie pareiškėjo ryšiai nebuvo atsitiktiniai, darbą Miškų ūkio ministerijoje jis pasirinko kryptingai, po tikslinių atitinkamos krypties studijų Baltarusijos Polocko valstybinėje miškų kolegijoje. Vien faktas, kad šiuo metu pareiškėjas tokių pareigų nebeina, savaime nereiškia, jog jo ryšiai yra nutrūkę (ir neatsinaujins) ir nebegali kelti grėsmės. Situacija, kai Baltarusijos pilietis, pabaigęs studijas Baltarusijos valstybinėje aukštojoje mokykloje, pasirenka pagal įgytą specialybę dirbti Baltarusijos Miškų ūkio ministerijoje, pagrįstai leidžia tvirtinti apie tokio asmens lojalumą Lietuvai priešiškos valstybės valdžiai, o dabartinės situacijos Lietuvos kaimynystėje kontekste yra pakankamas pagrindas vertinimui, kad toks asmuo, gavęs galimybę gyventi Lietuvos Respublikoje, gali būti išnaudojamas žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti, todėl kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.

59. VSD nuomone, pareiškėjas be jokio pagrindo teigia, kad teismas nepagrįstai jį laikė lojaliu Baltarusijos režimui. Teismas visiškai pagrįstai vadovavosi VSD išvadoje pateiktu vertinimu, kad pareiškėjas, dirbdamas Baltarusijos Miškų ūkio ministerijoje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Tokia išvada grindžiama tuo, kad Baltarusijos valstybės įmonėse, institucijose, įstaigose, strateginės reikšmės sektoriuose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos tarnybos, kurios užtikrina, kad šiuose valstybiniuose subjektuose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. Teismas šiuo aspektu tinkamai vadovavosi ir nuoseklia LVAT praktika.

60. VSD nurodo, kad pagal LVAT praktiką pareiškėjas, nesutikdamas su grėsmės valstybės saugumui pagrindu priimtais atsakovo sprendimais, privalėjo pateikti teismui konkrečius įrodymus, paneigiančius VSD išvadoje ir skundžiamuose sprendimuose nurodytas aplinkybes. Pareiškėjas įrodymais VSD išvadoje ir skundžiamuose atsakovo sprendimuose nurodytų aplinkybių nepaneigė. Todėl darytina išvada, kad priimant skundžiamą teismo sprendimą šioje administracinėje byloje buvo tinkamai laikomasi nurodytos LVAT praktikos dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo tarp bylos proceso šalių.

61. Teismo sprendime vertinant pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui visiškai pagrįstai atkreiptas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjas labai dažnai vyksta į Baltarusiją. Teismas, atsižvelgęs į itin tamprius pareiškėjo ryšius su kilmės šalimi – Baltarusija, padarė pagrįstą išvadą, jog jis nėra pasiekęs iš esmės jokio integracijos lygio Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas ir jo šeima didžiąją laiko dalį praleidžia Baltarusijoje, o šiuo metu ten gyvena visą laiką. Nuo 2015 m. fiksuota daugiau nei 1200 valstybės sienos kirtimų. Vien tik 2022–2024 m. pareiškėjas 96 kartus vyko į Baltarusiją. Pareiškėjo buvimo Lietuvoje trukmė per metus sudarė vos porą ar keletą savaičių. Pareiškėjo su Lietuvos Respublika niekada nesiejo net ekonominiai ryšiai – pareiškėjas nuo 2017 m. iki šiol dirba įmonėje Baltarusijoje. Šios aplinkybės patvirtina pareiškėjo stiprius ryšius su Baltarusijos Respublika ir faktą, kad Baltarusijos režimas nelaiko jo nelojaliu asmeniu. Teismui sprendžiant dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui, jo ryšiai, suponuojantys pažeidžiamumą Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir kt. tarnybų atžvilgiu, yra pripažintini reikšmingesne aplinkybe nei jo menki ryšiai, esantys Lietuvos Respublikoje, kad galėtų pateisinti buvimą Lietuvos Respublikoje ir paneigti nustatytą realią ir bylos duomenimis pagrįstą grėsmę Lietuvos valstybės saugumui.

62. Aplinkybė, kad pareiškėjui anksčiau buvo išduoti leidimai laikinai gyventi, neatima iš VSD teisės reikšmingas pareiškėjo biografijos aplinkybes vėliau įvertinti kaip keliančias grėsmę nacionaliniam saugumui. Taip pat minėta aplinkybė nereiškia, kad pareiškėjas turėjo teisėtą pagrindą (teisėtą lūkestį) tikėtis, jog jam bus išduotas (pakeistas) leidimas laikinai gyventi Įstatyme įtvirtintais pagrindais. Teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama, tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus.

63. VSD atkreipia dėmesį, kad teismo 2025 m. kovo 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-3516-386/2025 buvo atmestas pareiškėjo skundas, kuriuo pareiškėjas prašė panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados Baltarusijos Respublikoje sprendimą atsisakyti išduoti Šengeno vizą. Šis teismo sprendimas taip pat grindžiamas pareiškėjo grėsme Lietuvos valstybės saugumui, kuri, analogiškai kaip ir nagrinėjamoje byloje, kildinama iš pareiškėjo eitų pareigų Miškų ūkio ministerijos Vitebsko gamybinio miškų ūkio susivienijimo Postavų miškų ūkyje. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą nagrinėjamoje byloje, tinkamai laikėsi teismo precedento horizontaliojo poveikio reikalavimų ir nuo tos pačios pakopos teismo praktikos nenukrypo.

64. Teismo sprendimu buvo tinkamai įvertintos bylos faktinės aplinkybės ir taikytinos teisės aktų bei LVAT praktikos nuostatos, todėl jį naikinti, vadovaujantis pareiškėjo nurodomais motyvais, nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 65. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo 1, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje šeimos susijungimo pagrindu dėl to, kad jis kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui, bei Sprendimo 2, kuriuo pareiškėjui 30 mėnesių uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, pagrįstumo ir teisėtumo.

66. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė konstatavęs, kad Migracijos departamento Sprendimai 1 ir 2 yra pagrįsti ir teisėti, jų naikinti pareiškėjo skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra jokio pagrindo.

67. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus dėl pareiškėjo sąsajų su Lietuvos Respublika, rėmėsi tik VSD išvada ir nevertino kitų pareiškėjo skunde nurodytų argumentų, individualių aplinkybių, neatsižvelgė į nurodytus vykimo į Baltarusiją tikslus, todėl tiek Migracijos departamento, tiek pirmosios instancijos teismo sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti.

68. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

69. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

70. Nagrinėjamos bylos kontekste primintina, kad ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais; taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – teismo vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle.

71. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir įvertinusi pareiškėjo skundo, apeliacinio skundo, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimų į skundą bei apeliacinį skundą argumentus, byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu. Pirmosios instancijos teismas sprendime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, įvertino ir pasisakė dėl pareiškėjo skunde nurodytų argumentų. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek atsakovas skundžiamuose sprendimuose, tiek ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pasisakė, objektyviai ir detaliai įvertino pareiškėjo skunde nurodytus argumentus dėl Sprendimo 1 ir Sprendimo 2, šių sprendimų priėmimo pagrindo, šeimines ir kitas aplinkybes, turėjusias įtakos skundžiamiems sprendimams priimti. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo spręsti, jog teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ar vadovavosi išskirtinai atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimuose ar VSD išvadoje nurodytais argumentais. Taigi šiuo atveju nėra jokio pagrindo sutikti su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ar vadovavosi vien tik VSD išvada. Nagrinėjamu atveju teismas nepažeidė ABTĮ nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių.

72. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (nukreiptas į ateitį) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas, tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent remiantis jais ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2087-968/2023, 2023 m. spalio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2313-525/2023, 2024 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-930-442/2024).

73. Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamoje byloje yra surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia prieiti išvadą, jog pareiškėjo asmeninis interesas gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Kaip minėta, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas, vertinama potenciali grėsmė valstybės saugumui, todėl nagrinėjamu atveju pakanka pagrįsto manymo, jog pareiškėjo darbas Baltarusijos Respublikos miškų ūkio ministerijos Vitebsko gamybinio miškų ūkio susivienijimo Postavų miškų ūkyje, VSD surinktos informacijos kontekste, kelia grėsmę valstybės saugumui. Aplinkybė, kad darbas truko neilgą laikotarpį ir veiklos pobūdis savaime negali paneigti pareiškėjo dėl darbo nurodytame ūkyje keliamos grėsmės. Faktinė aplinkybė, kad kompetentingų institucijų nustatyti ryšiai, suponuojantys pareiškėjo pažeidžiamumą ir galimą grėsmę valstybės saugumui, yra nutolę laiko požiūriu nuo sprendimų, susijusių su pareiškėjo teisine padėtimi Lietuvos Respublikoje, priėmimo, savaime neeliminuoja teisinės išvados dėl pareiškėjo potencialios grėsmės valstybės saugumui pagrįstumo.

74. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panašaus pobūdžio bylose ne kartą yra pažymėjęs, kad ryšiai su užsienio valstybės institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis laikomi nepašalinama priežastimi, keliančia grėsmę nacionalinio saugumo interesams. Kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi būti itin dėmesingai įvertinamos aplinkybės, kurios gali būti laikomos potencialiai keliančiomis grėsmę. Pareiškėjas gali palaikyti ryšius su buvusioje darbovietėje dirbančiais Rusijos režimui lojaliais asmenimis (pvz., buvusiais kolegomis) – ir tai yra pakankamas pagrindas išvadai, kad toks ryšių palaikymas gali būti laikomas aplinkybe, suponuojančia pareiškėjo pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023, 2023 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1640-552/2023, 2024 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-930-442/2024). Be to, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, lojalumo valdžiai reikalavimas yra taikomas visiems asmenims, dirbantiems valstybinėse institucijose, nepriklausomai nuo jų einamų pareigų ar vykdomų funkcijų, o net ir neaukštos kvalifikacijos pareigos pripažįstamos keliančiomis grėsmę Lietuvos valstybės saugumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį byloje Nr. eA-2156-629/2023, 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimą byloje Nr. eA-2117-1188/2023, 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartį byloje Nr. eA-2006-520/2023, 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2585-629/2023).

75. Taigi, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai aptariamu klausimu yra nepagrįsti, todėl atmestini.

76. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais dėl pareiškėjo ekonominių, socialinių ir šeiminių ryšių netinkamu įvertinimu. Priešingai nei teigia pareiškėjas, Migracijos departamentas skundžiamuose sprendimuose pakankamai aiškiai įvertino pareiškėjo ekonominius (nors pareiškėjas nuo 2015 m. deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, tačiau Lietuvoje niekada nedirbo, nuo 2017 m. dirba Baltarusijos įmonėje „Integral Trans Logistics Gmbh“ vairuotoju ekspeditoriumi), socialinius ir šeiminius (pareiškėjo sutuoktinė yra Lietuvos Respublikos pilietė, duomenų apie jos darbą Lietuvoje nėra; pareiškėjas turi dvi nepilnametes dukras, kurios yra Lietuvos Respublikos pilietės, viena dukra iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. lankė lopšelį darželį, šiuo metu lanko mokyklą Baltarusijoje, šeima didžiąją laiko dalį praleidžia Baltarusijoje) ryšius su Lietuvos Respublika. Taip pat iš Sprendimo 1 turinio matyti, jog Migracijos departamentas, remdamasis VSAT duomenimis, įvertino tai, kad pareiškėjas dažnai vyksta į Baltarusiją (2024 m. fiksuota daugiau nei 1200 sienos kirtimų), įvertino ir jo sutuoktinės bei vaikų sienos kirtimų atvejus ir dažnumą. Migracijos departamentas, siekdamas įvertinti ir visapusiškai išnagrinėti su pareiškėjo prašymu susijusias aplinkybes, paprašė pareiškėjo pateikti išsamų paaiškinimą apie jo darbinę veiklą, pareigas, sutuoktinės darbą, kokias ugdymo įstaigas lanko vaikai, vykimo į Baltarusiją priežastis. Pareiškėjas pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad šiuo metu jis ir jo sutuoktinė nedirba, nurodė priežastis dėl kurių nedirba, taip pat, kad vienas vaikas lanko mokyklą Baltarusijoje, nurodė vykimo į Baltarusiją priežastis (senyvo amžiaus ligota motina, kurią jis pakaitomis su kitais giminaičiais prižiūri; vaikai nori pamatyti senelę; dokumentų rinkimas Lietuvos pilietybei atkurti, jų tvirtinimas). Taigi, Migracijos departamentas, priešingai nei teigia pareiškėjas, įvertino aplinkybių visumą ir pagrįstai priėjo prie išvados, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, todėl atsisakė pakeisti jam leidimą laikinai gyventi.

77. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, pildant klausimyną išdėstyta pozicija, vykimo į Baltarusiją aplinkybės savaime nepaneigia byloje nustatytų esminių aplinkybių dėl pareiškėjo darbo Baltarusijos Respublikos valstybės institucijoje bei iš to kylančios grėsmės Lietuvos valstybės saugumui. Pareiškėjas nėra pasiekęs jokio ilgalaikės ir tvarios integracijos lygio Lietuvoje, kuri leistų daryti priešingą išvadą. Pareiškėjo procesiniuose dokumentuose teismui nurodytos kitos aplinkybės nekeičia atlikto vertinimo dėl jo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui, t. y. dabartinės situacijos kontekste savaime nesudaro pagrindo teigti, kad jis negali būti išnaudotas Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui, kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. Tai, kad užsieniečiui anksčiau buvo išduoti leidimai laikinai gyventi taip pat nėra pakankamas pagrindas paneigti VSD teisės reikšmingas užsieniečio biografijos aplinkybes vėliau vertinti kaip keliančias grėsmę nacionaliniam saugumui, atsižvelgiant į pasikeitusią situaciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1259-492/2024 ir kt.).

78. Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl Sprendimo 2, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką 30 mėnesių, pagrįstumo ir nustatyto draudimo atvykti termino proporcingumo. Priimant Sprendimą 2 buvo įvertintas pareiškėjo ekonominių, socialinių ir šeiminių ryšių Lietuvoje pobūdis, atsižvelgta į pareiškėjo individualias aplinkybes ir į tai, kad pareiškėjo sutuoktinė ir du nepilnamečiai vaikai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie išvykę ir gyvena su pareiškėju Baltarusijoje. Migracijos departamentas nenustatė aplinkybių, dėl kurių draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką pareiškėjui galėtų būti netaikomas. Priešingai, įvertinęs išdėstytų aplinkybių visumą, atsakovas sprendė, kad yra surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi ir / ar dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas.

79. Atsakovas pagrįstai pažymėjo, kad pareiškėjo šeimos nariams (sutuoktinei ir vaikams), kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai, ginčijamais sprendimais neribojama teisė gyventi Lietuvoje, taip pat ir matytis su giminaičiais (vaikų seneliais ir kt.).

80. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, kad šiuo atveju svarbi aplinkybė, jog jis siekia atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, kadangi ši aplinkybė nagrinėjamos bylos kontekste nėra reikšminga. Be to, kaip nurodo ir pats pareiškėjas, jo prašymas dėl pilietybės atkūrimo Migracijos departamento buvo atmestas.

81. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, byloje surinktų įrodymų pagrindu, neturi pagrindo byloje nustatytų faktinių aplinkybių vertinti kitaip, nei jas įvertino atsakovas ir pirmosios instancijos teismas. Pažymėtina, kad objektyvių įrodymų, paneigiančių nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjas nepateikė.

82. Kiti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kuriais grindžiamas Migracijos departamento ir pirmosios instancijos teismo sprendimų neteisėtumas ir nepagrįstumas, nepaneigia byloje nustatytų faktinių aplinkybių bei jų teisinio įvertinimo, taip pat nesudaro pagrindo kitaip vertinti nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas išvadas.

83. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas bei proceso normas, nenukrypo nuo aktualios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

84. Netenkinus pareiškėjo apeliacinio skundo, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. R. (A. R.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius