aaa0da4a-2b01-4d96-b563-936c97b9059b · Vilniaus apygardos teismas

Civ. b. Nr. 2A-1739-178/2011Teisminio proceso Nr. 2-02-3-07096-2010-2Procesinio sprendimo kategorijos 77.4.3, 78.2.1VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. lapkričio 4 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, Laimos Gerasičkinienės, Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),sekretoriaujant Dovilei Masiliauskytei,dalyvaujant ieškovei A. V., ieškovės atstovei A. K., atsakovui M.

M.,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės A. V. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. sausio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės A. V. ieÅ¡kinį atsakovui M. M. dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir atsakovo M. M. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei A. V. dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė patikslintu ieÅ¡kiniu prašė: priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ sÅ«nui M.

M., gim. 2009 m. rugpjūčio 8 d., kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis po 900 Lt nuo 2009 m. rugpjūčio 8 d. iki jo pilnametystės, nustatyti sÅ«naus gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove, priteisti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad Å¡alims nebÅ«nant santuokoje gimė sÅ«nus. Atsakovas nuo sÅ«naus gimimo jokio iÅ¡laikymo vaikui neteikia. Vaiko iÅ¡laikymui reikia 1800 Lt per mėnesį, todėl atsakovas vaiko iÅ¡laikymui turi mokėti po 900 Lt per mėnesį.

SÅ«naus gyvenamoji vieta turi bÅ«ti nustatyta su ieÅ¡kove, nes sÅ«nus yra mažas ir itin prisirišęs prie jos.Atsakovas atsiliepimu į ieÅ¡kinį prašė jį tenkinti iÅ¡ dalies- iÅ¡ atsakovo nepilnamečio sÅ«naus iÅ¡laikymui priteisti po 300 Lt per mėnesį iki sÅ«naus pilnametystės. Nurodė, kad didesnio iÅ¡laikymo teikti negali dėl blogos savo turtinės padėties. IeÅ¡kovės praÅ¡omo iÅ¡laikymo dydis yra nepagrįstas.Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė nustatyti bendravimo su sÅ«numi tvarkÄ , priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad ieÅ¡kovė be jokių priežasčių kliudo jam bendrauti su sÅ«numi, neteikia jokios informacijos apie vaikÄ , jo sveikatos bÅ«klę. IeÅ¡kovė atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį nurodė, kad ji neprieÅ¡tarauja jog atsakovas bendrautų su sÅ«numi, tačiau nesutiko, kad bÅ«tų nustatyta atsakovo praÅ¡oma bendravimo tvarka. Vaikas iki trijų metų neturėtų bÅ«ti paimamas atsakovo su nakvyne. IeÅ¡kovė sutiko, kad atsakovas ir toliau bendrautų su vaiku pagal teismo nustatytÄ laikinÄ jÄ bendravimo tvarkÄ .

Å i tvarka jÄ tenkina. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė              Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. sausio 25 d. sprendimu ieÅ¡kinys ir prieÅ¡ieÅ¡kinis buvo patenkinti iÅ¡ dalies: nustatyta nepilnamečio vaiko M. M. gyvenamoji vieta su jo motina A. V.; iÅ¡ atsakovo nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymui priteista po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo 2009 m. rugpjūčio 8 d. iki vaiko pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ ; pavesta uzufrukto teise vaiko iÅ¡laikymui skirtas lėšas tvarkyti motinai A.V.; kita ieÅ¡kinio dalis atmesta; nustatyta atsakovo (vaiko tėvo) bendravimo su sÅ«numi tvarka: kiekvienÄ antradienį ir ketvirtadienį tėvas, pranešęs vaiko motinai ne vėliau kaip prieÅ¡ vienÄ dienÄ turi teisę paimti sÅ«nų iÅ¡ vaikų darželio ar gyvenamosios vietos 17 val. ir grÄ Å¾inti jį motinai į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ iki 19 val.; metų porinių savaičių penktadienį tėvas, įspėjęs vaiko motinÄ , ne vėliau kaip prieÅ¡ tris dienas, gali paimti sÅ«nų nuo 18 val. iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ir privalo grÄ Å¾inti į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ sekmadienį iki 19 val.; poriniais metais tėvas praleidžia su vaiku Å¡ias Å¡ventes:

Kalėdas, gruodžio mėn. 24, 25 ir 26 d., įspėjęs vaiko motinÄ ne vėliau kaip prieÅ¡ 3 kalendorines dienas gali paimti vaikÄ kiekvienÄ dienÄ 11 val. ir privalo grÄ Å¾inti jį namo atitinkamai tÄ pačiÄ dienÄ iki 19 val.; vaiko gimimo dienÄ , įspėjęs vaiko motinÄ ne vėliau kaip prieÅ¡ 3 kalendorines dienas ir informavęs gali paimti vaikÄ 11 val. ir privalo grÄ Å¾inti jį namo tÄ pačiÄ dienÄ 19 val.; neporiniais metais: krikščionių Velykų (pagal vakarietiÅ¡kÄ jÄ tradicijÄ ) sekmadienį ir pirmadienį, įspėjęs vaiko motinÄ ne vėliau kaip prieÅ¡ 3 kalendorines dienas gali paimti vaikÄ kiekvienÄ dienÄ 11 val. ir privalo grÄ Å¾inti jį namo atitinkamai tÄ pačiÄ dienÄ 19 val.; kasmet tėvas, pranešęs vaiko motinai ne vėliau kaip prieÅ¡ 3 kalendorines dienas turi teisę tėvo gimtadienio dienÄ , tėvo dienÄ paimti sÅ«nų nedarbo dienÄ 11 val. iÅ¡ vaiko gyvenamosios vietos arba darbo dienÄ 17 val. iÅ¡ vaiko darželio arba gyvenamosios vietos, ir grÄ Å¾inti vaiko motinai, į vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ atitinkamos Å¡ventės paskutinę dienÄ iki 19 val.; tėvo atostogų metu vaikas nepertraukiamai bendrauja su tėvu iki dviejų savaičių; apie vaiko paėmimÄ atostogoms privaloma praneÅ¡ti vaiko motinai prieÅ¡ 10 dienų; vaiko iÅ¡vykimas į kelionę (užsienį) turi bÅ«ti derinamas ir sprendžiamas abiejų tėvų sutarimu, kiekvienu konkrečiu atveju priimant vaiko interesus atitinkantį sprendimÄ ; vaiko tėvui nepaėmus sÅ«naus pagal nustatytÄ grafikÄ darbo dienomis, savaitgaliui, metinių Å¡venčių proga, sÅ«naus gimtadienio proga, atostogų metu, jis Å¡ia teise pasinaudoti tais metais nebegali; kita prieÅ¡ieÅ¡kinio dalis atmesta; iÅ¡ atsakovo valstybei priteista 161,68 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.             Teismas nurodė, kad ginčo tarp Å¡alių dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra, todėl jÄ nustatė su ieÅ¡kove (CK 3.169 str. 1 d.).

Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė su sÅ«numi gyvena 2 kambarių nuomojame bute su visais patogumais, bÅ«sto bÅ«klė gera. Vaikui sudarytos palankios sÄ lygos augti ir vystytis. Vaikas turi daug žaislų, lavinamųjų žaidimų, knygelių, įsigytos vaiko priežiÅ«ros priemonės. Namuose yra visi reikalingi baldai ir buities apyvokos daiktai, maisto produktų atsargų, vaikiÅ¡kų maisto miÅ¡inėlių. IeÅ¡kovė yra vaiko priežiÅ«ros atostogose, jos pajamos 2436 Lt gaunama motinystės paÅ¡alpa.

Vaikas sveikas, specialių poreikių neturi. Atsakovo atlyginimas iÅ¡ dviejų darboviečių atskaičius mokesčius apie 660 Lt. Atsakovas turi 2 kambarių butÄ , už kurį moka bankui paskolÄ , kito turto neturi, todėl teismas sprendė, kad atsakovo turtinė padėtis yra pakankamai sunki. Tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovas yra darbingi žmonės, todėl abu turi visas galimybes dirbti ir tokiu bÅ«du prisidėti prie sÅ«naus iÅ¡laikymo. IÅ¡ pateiktų įrodymų teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo skirti ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ 900 Lt sumÄ nepilnamečio sÅ«naus iÅ¡laikymui.

Atsižvelgiant į vaiko amžių, Å¡alių pajamas, turimÄ turtÄ bei iÅ¡laikytinius, teismas iÅ¡ atsakovo nepilnamečio sÅ«naus iÅ¡laikymui priteisė po 400 Lt per mėnesį, kol vaikas sulauks pilnametystės. Teismas pažymėjo, kad sveikam vienerių metų vaikui ieÅ¡kovės nurodyto iÅ¡laikymo (2608 Lt) tikrai nereikia. Tokio iÅ¡laikymo ieÅ¡kovė ir negalėjo jam teikti, nes iÅ¡ gaunamos motinystės paÅ¡alpos turėjo iÅ¡laikyti ne tik vaikÄ , bet ir save. IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kad nuo vaiko gimimo jo iÅ¡laikymui skyrė po 2608 Lt kas mėnesį.

Atsakovas nepateikė įrodymų, kad prisidėjo prie vaiko iÅ¡laikymo nuo jo gimimo, todėl iÅ¡laikymas priteistas nuo vaiko gimimo (CK 3.192, 3.194 str.). Teismas netenkino ieÅ¡kovės reikalavimo dėl 5 proc. dydžio metinių palÅ«kanų priteisimo, nes Å¡ios palÅ«kanos yra priteisiamos už prievolių pažeidimÄ prievolių teisėje ir netaikomos Å¡eimos teisėje. Pagal teismų praktikÄ priteistas vaikui iÅ¡laikymas yra indeksuojamas atsižvelgiant į infliacijÄ . Todėl teismas išėjo už ieÅ¡kinio ribų ir virÅ¡ijo pareikÅ¡tus ieÅ¡kovės reikalavimus dėl iÅ¡laikymo indeksacijos (CPK 376 str.).

Teismas nurodė, kad nėra pateikta įrodymų, jog nuolatinis tėvo bendravimas su vaiku kenkia vaiko interesams, kad tėvas savo bendravimu su vaiku ir dalyvavimu jį auklėjant daro jam žalos. Tokio amžiaus vaikui apribojus bendravimÄ su tėvu, vaikas gali nuo jo atprasti, atitolti ir vėliau gali bÅ«ti sunku sukurti glaudžius jo ir vaiko santykius. Todėl teismas sprendė, kad netikslinga nustatyti laikotarpio kurio metu bÅ«tų ribojamas vaiko tėvo bendravimas su vaiku savaitgaliais, Å¡venčių dienomis bei neleidžiama jo paimti su nakvyne pas jį.

Toks pereinamasis laikotarpis realiai jau buvo nustatytas taikant laikinÄ sias apsaugos priemones. Atsižvelgiant į tai, kad tėvas bendraus su sÅ«numi darbo dienomis bei kas antrÄ savaitgalį galės paimti vaikÄ pas save, bei, kad vaikas yra mažametis, netikslinga nustatyti atsakovo bendravimo su sÅ«numi tvarkÄ ir visų Å¡venčių metu paimant vaikÄ su nakvyne. Mažamečiui vaikui labiau reikalingas pastovus motinos rÅ«pestis, jos globa. Atsakovo reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo su vaiku visų metų Å¡venčių metu yra perteklinis, neužtikrina vaiko dienotvarkės. Tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovas turi planuoti savo laikÄ ir žinoti su kuo ir kada bus vaikas, todėl tikslinga numatyti, kad apie numatomÄ vaiko paėmimÄ vaiko motinai turi bÅ«ti praneÅ¡ama iÅ¡ anksto.

Siekiant iÅ¡vengti tarp Å¡alių konfliktinių situacijų nenustatomas vaiko tėvo bendravimas su vaiku vaiko gyvenamoje vietoje bei apibrėžiami savaitgaliai bei metai (poriniai, neporiniai) ir ribojamas vaiko paėmimo ir grÄ Å¾inimo laikas, nes vaikas yra mažas. Teismas, nustatydamas bendravimo tvarkÄ , virÅ¡ijo pareikÅ¡tus reikalavimus gindamas vaiko interesus (CPK 376 str.). III. Apeliacinio skundo argumentai IeÅ¡kovė apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. sausio 25 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai, o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti.Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais motyvais:

1. Teismas nepagrįstai nepriteisė ieÅ¡kovės praÅ¡omo dydžio iÅ¡laikymo Å¡alių nepilnamečiui vaikui. Teismo priteistos sumos neužtenka vaiko poreikiams patenkinti. IeÅ¡kovė ketina vaikÄ leisti į muzikos mokyklėlę, skirtÄ tokio amžiaus vaikams, taip pat į darželį. Be to, bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad maisto ir kt. kainos nuolat kyla. Taigi, priteistos sumos nepakanka užtikrinti tokias gyvenimo sÄ lygas, kurių reikia vaiko fiziniam, protiniam, socialiniam vystymuisi. Kadangi atsakovas vengė teismÄ informuoti apie savo oficialias pajamas, tikėtina, kad jis slepia savo realias pajamas.

Atsižvelgus į atsakovo turimÄ turtÄ , jo reali finansinė padėtis visai neatitinka jo deklaruojamos sunkios finansinės padėties. Atsakovas yra jaunas ir darbingas, byloje nėra duomenų apie jo neįgalumÄ ar kitas aplinkybes trukdančias jam dirbti ir užsidirbti. Todėl akivaizdu, kad atsakovas sÅ«naus iÅ¡laikymui galėtų skirti daug didesnę nei teismo nustatytÄ minimaliÄ 400 Lt iÅ¡mokÄ .2. Teismas nustatė kitokiÄ bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkÄ nei prašė atsakovas savo prieÅ¡ieÅ¡kinyje ir kitokiÄ , nei pageidavo.

Teismas nepagrįstai nurodė, kad pereinamasis laikotarpis jau buvo nustatytas, nes buvo nustatyta laikina atsakovo bendravimo su vaiku tvarka, kurios metu vaikas buvo pratinamas bÅ«ti su tėvu bei turėjo bÅ«ti tėvo lankomas. Teismui pritaikius laikinÄ sias apsaugos priemones, atsakovas per šį laikotarpį su vaiku bendravo tik du kartus. Vaikas su tėvu neturi jokio emocinio ryÅ¡io, vaikas tėvo tiesiog nepažįsta, jis jam yra svetimas žmogus. Dėl Å¡ios priežasties, teismo nepagrįstas rezoliucinės dalies 2 punktas, kuriame nurodyta, kad metų porinių savaičių penktadienį tėvas, įspėjęs vaiko motinÄ ne vėliau kaip prieÅ¡ tris dienas, gali paimti sÅ«nų nuo 18 val. iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ir privalo grÄ Å¾inti į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ sekmadienį iki 19 val. ir sprendimo rezoliucinės dalies 5 punktas, kuriame nurodyta, kad tėvo atostogų metu vaikas nepertraukiamai bendrauja su tėvu iki dviejų savaičių.

Akivaizdu, kad reikalingas ilgesnis laiko tarpas, kad vaikas pirmiau priprastų ir prisiriÅ¡tų prie savo tėvo, atsirastų bendravimas tarp jų, ir tik palaipsniui, vaikui paaugus, galima pasiÅ«lyti jam savaitgaliais nakvoti kitoje vietoje kartu su tėvu ir nepertraukiamai su juo bendrauti. Todėl vaiko bendravimas su tėvu nustatytinas toks, kad jis visada nakvotų savo namuose kartu su motina, prieÅ¡ingu atveju vaikas gali patirti didelį stresÄ , emocinius sutrikimus ir neigiamus iÅ¡gyvenimus. Vaikui paaugus ir atsiradus ryÅ¡iui su tėvu, Å¡i bendravimo tvarka galės bÅ«ti pakeista.

Dėl Å¡ių priežasčių teismo sprendimo rezoliucinės dalies 2 ir 5 punktai naikintini, kaip prieÅ¡taraujantys vaiko teisėms ir teisėtiems interesams.Atsakovas nepateikė atsiliepimo į apeliacinį skundÄ . IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra nustatyta.

Todėl analizuotini apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai.Apeliacinis skundas netenkintinas.CK 3.192 straipsnis reglamentuoja tėvų pareigÄ materialiai iÅ¡laikyti savo vaikus. Å io straipsnio 2 dalis nustato, kad iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas iÅ¡laikymÄ , turi nustatyti tokį iÅ¡laikymo dydį, kuris bÅ«tų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius.

Vertinant konkrečioje byloje nurodytas faktines aplinkybes, reikia ne tik laikytis teisės normose, reglamentuojančiose vaikų ir tėvų tarpusavio iÅ¡laikymo pareigas, iÅ¡dėstytų reikalavimų, bet ir vadovautis kitais civiliniame kodekse įtvirtintais principais, tarp kurių ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principai bei CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumÄ turi bÅ«ti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t.y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimÄ .

Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi bÅ«ti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius iÅ¡laikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai iÅ¡laikymo dydis turi patenkinti bÅ«tinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008). Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas nepilnamečiams vaikams reikalingo iÅ¡laikymo dydžio nustatymÄ reglamentuojančias nuostatas, įtvirtintas 3.192 straipsnio 2 dalyje, nurodė, kad teismas turi nustatyti Å¡iuos teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus: konkretaus vaiko poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį.

Orientaciniai kriterijai, nustatant priteistino iÅ¡laikymo dydį, gali bÅ«ti, pavyzdžiui, CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio iÅ¡laikymo vertė negali bÅ«ti mažesnė už vienÄ minimaliÄ mėnesio algÄ (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-259/2004). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iÅ¡ atsakovo 400 Lt iÅ¡laikymÄ kas mėnesį, teisingai įvertino bylos duomenis ir virÅ¡ minėtų teisminėje praktikoje nustatytų taisyklių nepažeidė.IeÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ po 900 Lt kas mėnesį.

Toks reikalavimas iÅ¡ esmės negalėtų bÅ«ti laikomas nepagrįstu tuo atveju, jei bÅ«tų įrodytas tokio dydžio iÅ¡laikymo reikalingumas ir atsakovo turtinė padėtis leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovas finansiÅ¡kai pajėgus teikti tokio dydžio iÅ¡laikymÄ . Vienok pagal byloje esančius duomenis teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis, kad nei realÅ«s vaiko poreikiai reikalauja 900 Lt iÅ¡laikymo priteisimo iÅ¡ atsakovo, nei atsakovas finansiÅ¡kai pajėgus tokį iÅ¡laikymÄ teikti.Turint galvoje, kad abu tėvai turi teikti iÅ¡laikymÄ vaikui, galima bÅ«tų manyti, kad, ieÅ¡kovės manymu, dviejų metų Å¡alių sÅ«nui kas mėnesį reikalinga 1 800 Lt suma (po 900 Lt iÅ¡ kiekvieno tėvo).

Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, tokia iÅ¡laikymo suma - virÅ¡ijanti dvi minimalias mėnesines algas - tokio amžiaus vaikui, nesant iÅ¡imtinių aplinkybių, realiai nėra reikalinga net vertinant maksimaliais poreikiais. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime vertino pateiktus įrodymus dėl Å¡alių turtinės padėties, konstatavo, jog atsakovo turtinė padėtis leidžia jam teikti 400 Lt iÅ¡laikymÄ sÅ«nui. IeÅ¡kovė apeliacinės instancijos teisme pateikė papildomus dokumentus apie tai, kad ji pradėjo dirbti už mažesnį darbo užmokestį negu anksčiau gautos pajamos, bet tai nereiÅ¡kia, kad dėl to pasikeitė atsakovo turtinė padėtis.

IeÅ¡kovė taip pat pateikė pažymas apie tai, kad sÅ«nus lanko muzikos mokyklÄ , kur mėnesinis mokestis 75 Lt, Vilniaus sanatorinio lopÅ¡elio – darželio grupę (apie mokesčius duomenų nepateikta). Teisėjų kolegijos nuomone, pateikti dokumentai nesuteikia pakankamo pagrindo teigti, kad vaikui reikalinga iÅ¡laikymo suma ženkliai keistų iÅ¡laikymui reikalingos sumos dydį ir realiai Å¡i suma taptų didesnė negu minimali mėnesinė alga. Å iame kontekste pastebėtina, kad apeliacine tvarka tikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuris buvo priimtas pagal tuo metu į bylÄ pateiktus duomenis, pagrįstumas, tuo tarpu ženkliai pasikeitus aplinkybėms kiekviena iÅ¡ Å¡alių turi teisę kreiptis į teismÄ dėl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo.

Teisėjų kolegija sutinka su ieÅ¡kovės apeliacinio skundo teiginiais, jog įvairios kainos dažniausiai tik kyla, tačiau, kita vertus, teismas sprendime nurodė, kad iÅ¡laikymo suma indeksuotina Vyriausybės nustatyta tvarka. IeÅ¡kovės nurodoma aplinkybė, kad atsakovas slepia pajamas iÅ¡ esmės nebuvo ir nėra įrodyta, už butÄ atsakovas moka bankui paskolÄ . Kitų aplinkybių, kurių bÅ«tų netyręs ir nenustatęs pirmosios instancijos teismas bei kurios leistų pripažinti atsakovo turtinę padėtį esant kitokiÄ negu buvo konstatuota, nėra nustatyta ir apeliacinės instancijos teisme.

Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentais keisti skundžiamu sprendimu priteistÄ iÅ¡laikymo sumÄ nėra pagrindo. Teisėjų kolegija taip pat nemato pakankamo pagrindo keisti skundžiamu sprendimu nustatytÄ atsakovo bendravimo su vaiku tvarkÄ . IÅ¡ esmės apeliacinis skundas Å¡ioje dalyje siejamas su atsakovo galimybe paimti sÅ«nų su nakvynėmis, kas, ieÅ¡kovės nuomone, gali traumuoti sÅ«nų. Å ioje byloje pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tvarka jau buvo nustatęs galimybę atsakovui bendrauti su vaiku paimant sÅ«nų (b.l. 120-121).

Pati ieÅ¡kovė nurodo, kad atsakovas vis tiek su vaiku beveik nebendravo, tuo tarpu ji suprantanti tėvo ir sÅ«naus bendravimo reikalingumÄ bei siekianti sudaryti sÄ lygas atsakovui bendrauti su vaiku. Viena vertus, skundžiamu sprendimu teismas ir neįpareigojo atsakovÄ bÅ«tinai bendrauti su sÅ«numi sprendime nurodyta tvarka, taigi, atsakovui nerealizuojant Å¡ios tvarkos ginčų dėl jos apskritai neturėti kilti. Kita vertus, teismas neturi duomenų, kurie leistų teigti, jog atsakovas, kad ir kiek nedaug jis buvo bendravęs su vaiku, bÅ«tų veikęs prieÅ¡ vaiko valiÄ praeityje ar ateityje veiktų prieÅ¡ vaiko valiÄ tuo atveju, jei Å¡i tvarka iÅ¡ tikrųjų traumuotų vaikÄ (pavyzdžiui, vaikui prieÅ¡iÅ¡kai reaguojant ir į laikinÄ atskyrimÄ nuo ieÅ¡kovės, atsakovas į tai niekaip nereaguotų ir laikytų vaikÄ prievartiniu bÅ«du).

Neabejotina, kad nustačius tokius faktus, ieÅ¡kovė turėtų teisę reikalauti pakeisti tokiÄ tvarkÄ . Pažymėtina, kad skundžiamame sprendime kur kas dažnesnė yra numatyta bendravimo be nakvynių tvarka (po dvi valandas antradieniais ir ketvirtadieniais), kurios realizavimo metu vaikas ir gali bÅ«ti palaipsniui pratinamas ilgiau bendrauti su tėvu, o su nakvynėmis yra nustatyta daugiau epizodinė bendravimo tvarka, atostogos paprastai bÅ«na tik kartÄ metuose, Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad konstatuoti, jog nustatyta bendravimo tvarka skundžiamoje jos dalyje neatitinka vaiko interesų ar, juo labiau, jiems prieÅ¡tarauja, pakankamo pagrindo nėra.Dėl paminėtų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas mano, kad apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neleidžia daryti iÅ¡vados, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , bÅ«tų netinkamai įvertinęs faktines aplinkybes ar kitaip pažeidęs įstatymų nuostatas arba nukrypęs nuo teisminės praktikos.

Todėl apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).  Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 straipsniais, n u t a r i a : Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. sausio 25 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės A. V. 8,40 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (įmokos kodas 5660). Teisėjai                                                                                                           Ona Gasiulytė                                                                                                                  Laima Gerasičkinienė                                                                                                                 Alvydas PoÅ¡kus