2021-05-05 Nr. AB-10310-3-61-3-01772-2019-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1127-815/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01772-2019-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 27.3; 57.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „All Media Digital“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „All Media Digital“ skundą atsakovui Visuomenės informavimo etikos asociacijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „All Media Digital“ pateikė teismui skundą, kuriame prašė panaikinti Visuomenės informavimo etikos komisijos (toliau – ir Komisija) 2019 m. kovo 26 d. sprendimą Nr. EKS-10/19 „Dėl pripažinimo padarius Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimus“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Komisija 2019 m. kovo 26 d. išnagrinėjo V. V. skundą dėl publikacijos (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Publikacija), publikuotos 2018 m. lapkričio 13 d. svetainėje www.futbolas.lt ir portalo www.futbolas.lt įrašų socialiniame tinkle „Facebook“, ir nustatė, jog: Publikacijoje buvo pranešama apie tai, jog V. V. buvo pusmečiui nušalintas nuo vykdomojo komiteto veiklos; V. V. buvo kaltinamas finansiniais nusižengimais; Lietuvos vaikų ir jaunių futbolo asociacijoje įdarbino žmoną ir kas mėnesį kurui išleidžia (duomenys neskelbtini) sumą. Pareiškėjas pažymėjo, kad Komisija Sprendime nustatė, jog Publikacijoje V. V. turėjo būti suteikta galimybė paaiškinti faktus, patikslinti galimai netikslią arba paneigti galimai neteisingą informaciją, o jeigu tokios galimybės nebūtų buvę arba jis būtų atsisakęs pasinaudoti šia galimybe, apie tai buvo privalu pranešti tame pačiame kūrinyje.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad V. V. skundas buvo išnagrinėtas neinformavus pareiškėjo bei neįsitikinus, kad jam žinoma apie pradėtą skundo nagrinėjimą, dėl ko sprendimas priimtas neturint pareiškėjo oficialios pozicijos bei atsiliepimo. Komisija, vertindama Publikaciją, nesiekė aiškintis, ar joje dėstomos autoriaus įžvalgos, reiškiama nuomonė, ar skelbiamos žinios, neatsižvelgė į saviraiškos laisvės principą. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad Publikacijoje trumpai ir aiškiai buvo išdėstytas vykdomojo komiteto sprendimo turinys, perteikiant skaitytojui žinią apie komiteto sprendimą, kurios negali būti traktuojamos kaip kritiška informacija, kurią V. V. privalėtų patikslinti arba paneigti, pasinaudodamas atsakymo teise. Teigė, kad Publikacijoje nėra išsakyta jokios kritikos V. V. atžvilgiu, o tik pagarsintas vykdomojo komiteto sprendimas jo atžvilgiu, t. y. perteikta žinia, o ne kritika. Pareiškėjas skunde vadovavosi teismų praktika, užtikrinančia saviraiškos ir žiniasklaidos laisves.

4. Pareiškėjas paaiškino, kad nesiekė ir neturėjo tikslo kritikuoti V. V. kaip viešo asmens. Pareiškėjas, įgyvendindamas saviraiškos laisvę, pateikė skaitytojui konkrečias ir aiškias žinias apie Lietuvos futbolo federacijos priimtą sprendimą ir suteikė galimybę kiekvienam skaitytojui pasidaryti tam tikras išvadas. Teigė, kad, pagal Komisijos pateiktą atsakymo teisės aiškinimą, žurnalistas negalėtų parašyti nei vieno straipsnio ir negalėtų pateikti jokių žinių, citatų, savo įžvalgų dėl tam tikrų įvykių ar procesų, apie tai nepaklausęs į publikacijos aprašymą patenkančių ar joje minimų asmenų. Teigė, kad tokiu būdu yra varžoma žurnalistų bei visuomenės konstitucinė teisė skleisti bei gauti teisingą informaciją.

5. Pareiškėjas nurodė, kad Komisija nevertino, o V. V. nuslėpė nuo Komisijos šios bylos svarbias aplinkybes, kad 2018 m. gruodžio 7 d. portale www.futbolas.lt buvo paskelbtas V. V. išsamus kreipimasis bei pasiaiškinimas dėl vykdomojo komiteto nustatytų aplinkybių. Pažymėjo, kad Komisija Sprendime paaiškino apskundimo tvarką, tačiau nenurodė apskundimo termino.

6. Atsakovas Visuomenės informavimo etikos asociacija (toliau – ir Asociacija) atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

7. Atsakovas nurodė, kad oficialus kontaktinis portalo www.futbolas.lt elektroninio pašto adresas info@futbolas.lt buvo skelbiamas (ir skelbiamas iki šiol) pačiame portale ir nebuvo pakeistas ir (ar) pažymėtas kaip neveikiantis nuo pat V. V. skundo gavimo iki šio skundo nagrinėjimo procedūros pabaigos. Apie gautą skundą portalo redakcija šiuo elektroniniu paštu buvo informuota 2018 m. lapkričio 28 d. Pažymėjo, kad nei vienas siuntėjui siųstas laiškas negrįžo, todėl laikytina, jog Komisija, informavusi portalo redakciją jos oficialiai skelbiamu kontaktiniu elektroniniu paštu, elgėsi tinkamai.

8. Atsakovas pažymėjo, kad V. V. Publikacijoje buvo kaltinamas fiktyviu žmonos įdarbinimu jo vadovaujamoje asociacijoje, t. y. piktnaudžiavimu pareigomis, o tokie kaltinimai laikytini neigiama kritika. Nurodė, kad galimybė pasisakyti neigiamai kritikuojamam asmeniui turi būti suteikiama nepriklausomai nuo to, kiek pagrįsta yra jo atžvilgiu išsakoma kritika. Galimybė atsakyti į neigiamą kritiką kritikuojamam asmeniui turi būti suteikta toje pačioje publikacijoje, kurioje jis yra kritikuojamas. Todėl tai, kad pareiškėjas beveik po mėnesio paskelbė V. V. poziciją, neabejotinai yra teigiamas žingsnis, tačiau jis nepaneigia Publikacijoje padarytų visuomenės informavimo etikos pažeidimų.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 6 d. sprendimu pareiškėjo UAB „All Media Digital“ skundą atmetė.

10. Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl to, ar Komisija, vertindama pareiškėjo (viešosios informacijos skleidėjo) veiksmus, pagrįstai pripažino, jog pareiškėjas, viešai skelbdamas Publikaciją, pažeidė Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso (toliau – ir Kodeksas) nuostatas.

11. Teismas nustatė, kad pareiškėjo rengtoje Publikacijoje buvo teigiama, jog V. V. beveik vienbalsiai pusmečiui nušalintas nuo vykdomojo komiteto veiklos. Publikacijoje taip pat nurodoma, kad V. V. pažerti kaltinimai dėl finansinių nusižengimų, paaiškinama, kad vykdomojo komiteto nariams labiausiai užkliuvo fiktyvus V. V. žmonos įdarbinimas bei kas mėnesį kurui išleidžiama (duomenys neskelbtini) suma. Teismas pažymėjo, kad Publikacijoje pateikiamas tik sakinys, jog posėdžio metu buvo pateikta ir daugiau įrodymų, tačiau konkrečiai nenurodoma, kokie tai įrodymai, kuo kaltinamas V. V. Taigi, teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju Publikacijose Nr. 1 ir Nr. 2 pateikta informacija apie V. V. turėjo kritikos (kritiškos nuomonės) aspektą, tačiau galimybė paaiškinti faktus, patikslinti netikslią arba paneigti neteisingą informaciją V. V. nebuvo suteikta.

12. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas iš esmės neginčija aplinkybės, jog, prieš viešindamas Publikaciją, nesikreipė į V. V., suteikdamas galimybę jam paaiškinti, patikslinti ar paneigti informaciją. Pareiškėjas skunde teigė, kad nesiekė gauti V. V. komentaro, nes Publikacijoje trumpai ir aiškiai buvo išdėstytas vykdomojo komiteto sprendimo turinys, perteikiant skaitytojui žinią apie komiteto sprendimą, kuris negali būti traktuojamos kaip kritiška informacija, kurią V. V. privalėtų patikslinti arba paneigti, pasinaudodamas atsakymo arba pasisakymo teise. Teismas pažymėjo, kad šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės yra pareiškėjo pozicija, kuri negali paneigti asmens teisės į atsakymą.

13. Teismas pažymėjo, kad kritikuojamam asmeniui visuomet turi būti suteikta atsakymo teisė, t. y. galimybė pasiteisinti, paaiškinti, paneigti klaidingą informaciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1441-552/2016). Pagal Kodekso 20 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą kreiptis į kritikuojamą asmenį turi pats žurnalistas. Kodeksas nenustato pareigos pačiam kritikuojamam asmeniui prašyti, kreiptis į žiniasklaidos priemonę pasinaudoti atsakymo teise. Tai reiškia, jog, nustačius aplinkybę, kad atitinkamoje publikacijoje skelbiamai informacijai būdingas kritikos požymis, turi būti užtikrinta kritikuojamo asmens teisė į atsakymą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad Kodeksas nustato atsakymo teisę dar prieš paskelbiant informaciją kritikuojamam asmeniui suteikti atsakymo teisę ir tai turi padaryti žiniasklaidos atstovai – kreiptis į kritikuojamą asmenį dėl to, ar jis pageidaus pasinaudoti atsakymo teise (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1123-1062/2017, 2018 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3227-662/2018). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo praktikoje yra konstatavęs, kad bendriausia prasme kitos šalies nuomonės išklausymas prieš publikavimą yra susijęs su atsakingos žurnalistikos principų laikymusi (žr., pvz., EŽTT 2009 m. vasario 10 d. sprendimą byloje The Wall Street Journal Europe Sprl ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 28577/05). Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad V. V. savo komentarą pateikė po Publikacijos išplatinimo, nėra reikšmingos sprendžiant dėl Kodekso 20 straipsnio pažeidimo.

14. Teismas pažymėjo, kad Kodekso 3 straipsnis įpareigoja žurnalistus ir viešosios informacijos rengėjus skelbti tikslias, teisingas žinias ir įvairias nuomones, o pateikiant įvairias nuomones, neskleisti nuomonių, kurios pažeistų teisę bei etiką. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką Kodekso 3 straipsnis reikalauja ne tik skleisti teisingas žinias, bet ir išklausyti suinteresuotus asmenis, pateikti alternatyvias nuomones, taip užtikrinant jų įvairovę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-849-492/2017). Teismas nurodė, kad Kodekso 20 straipsnyje įtvirtintų pareigų vykdymo prasme aplinkybės dėl to, ar V. V. būtų teikęs komentarą, ar jis būtų faktiškai galėjęs paneigti Publikacijoje viešinamos informacijos turinį, nėra teisiškai reikšmingos. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjo siekis viešai paskleisti kritiško pobūdžio informaciją apie V. V. nesudaro pagrindo nesivadovauti Kodekso 20 straipsnyje nustatytu teisiniu reglamentavimu ir nesuteikti jam teisės paaiškinti, patikslinti ar paneigti apie jį publikuojamą informaciją. Taigi, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo deklaruojamas viešasis interesas žinoti apie V. V. atžvilgiu priimtą vykdomojo komiteto sprendimą nebūtų ribojamas suteikus jam galimybę paaiškinti, patikslinti, paneigti informaciją. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad, nesuteikdamas V. V. galimybės paaiškinti, patikslinti, paneigti informaciją, pareiškėjas pažeidė Kodekso 20 straipsnio reikalavimus.

15. Teismas iš į bylą pateiktų duomenų nustatė, kad Komisija 2018 m. lapkričio 28 d. elektroniniu paštu pranešė pareiškėjui apie tai, jog gavo V. V. skundą dėl Publikacijos, bei prašė per 20 kalendorinių dienų pateikti Komisijai paaiškinimus. Komisija 2019 m. kovo 14 d. elektroniniu paštu pranešė pareiškėjui, kad 2019 m. kovo 26 d. 14.30 val. svarstys V. V. skundą dėl Publikacijos, pasiūlė pareiškėjai pateikti Komisijai paaiškinimus. Komisija 2019 m. balandžio 5 d. elektroniniu paštu pranešė pareiškėjui, kad priėmė Sprendimą, kurį pridėjo prie elektroninio laiško. Visi minėti el. laiškai pareiškėjui siųsti jo oficialiu elektroninio pašto adresu: info@futbolas.lt.

16. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad Visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 24 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, jog viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinėje sistemoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos visuomenės informavimo srityje (toliau – Vyriausybės įgaliota institucija) nustatyta tvarka turi būti pateikiami, o jiems pasikeitus atnaujinami šie duomenys apie viešosios informacijos rengėjus ir (ar) skleidėjus, kurie yra juridiniai asmenys, išskyrus nurodytus šio įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje, taip pat apie jų veiklą: kontaktiniai duomenys (elektroninio pašto adresas, telefono ryšio numeris). Įstatymo 24 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų pateikimą, kai juos pateikti yra viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo pareiga, Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinės sistemos tvarkytojui yra atsakingas viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo vadovas ar kitas jo paskirtas atsakingas asmuo. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001 m. kovo 29 d. nutarimu Nr. 342 pavedė Kultūros ministerijai vykdyti Vyriausybės įgaliotos institucijos visuomenės informavimo srityje funkcijas. Kultūros ministerijos pateikiamoje Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų duomenų bazėje duomenų apie pareiškėjo kontaktinius duomenis nėra.

17. Teismas nurodė, kad Visuomenės informavimo etikos komisijos 2015 m. kovo 23 d. sprendimu patvirtintas Komisijos darbo reglamentas (toliau – ir Reglamentas), kuris nustato Komisijos darbo tvarką. Pagal Reglamento 30 punktą apie Komisijos posėdį elektroniniu paštu pranešama visuomenės informavimo priemonės, dėl kurios pateiktas nagrinėti skundas, skleidėjui, rengėjui (jeigu rengėjas Komisijai yra žinomas). Reglamento 44 punkte nustatyta, kad Komisijos sprendimai dėl profesinės etikos pažeidimų skelbiami Visuomenės informavimo įstatymo nustatyta tvarka, išsiunčiami ginčo šalims elektroniniu paštu (arba paštu, jei elektroninis paštas nenurodytas). Teismas pažymėjo, kad, pagal Reglamente nustatytą tvarką pranešimai visuomenės informavimo priemonėms yra įteikiami elektroniniu paštu. Publikacijoje nurodytas pareiškėjo el. pašto adresas: info@futbolas.lt. Taigi, kaip nurodė teismas, būtent šiuo elektroninio pašto adresu pareiškėjui buvo siųsti Komisijos pranešimai apie gautą skundą, paskirtą posėdį ir priimta Sprendimą. Teismas pažymėjo, kad Publikacijoje jokie kiti kontaktai nėra nurodyti, nėra nurodytas Publikacijos autorius.

18. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nurodė, kad elektroninio pašto adresas info@futbolas.lt neveikia nuo 2019 m. sausio mėn., tuo tarpu apie gautą V. V. skundą pareiškėjas minėtu elektroninio pašto adresu buvo informuotas 2018 m. lapkričio 28 d. elektroniniu laišku. Pareiškėjas jokios informacijos apie neveikiantį elektroninį paštą Komisijai neteikė. Esant šioms aplinkybėms, teismas nurodė, kad atsakovas pagrįstai vadovavosi viešai skelbiama informacija apie pareiškėjo kontaktinį adresą.

19. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismų praktiką, teismas padarė išvadą, kad Komisija išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, iš esmės teisingai taikė teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą.

III. 20. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Komisijos Sprendimą ir priteisti pareiškėjui iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

21. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, neįvertino ginčui reikšmingų aplinkybių, neatskleidė bylos esmės, sprendime visiškai neanalizavo, kuo skiriasi žinia nuo kritikos, todėl buvo priimtas formalus ir neteisėtas sprendimas.

22. Pareiškėjas paaiškina, kad analizuojant Kodekso 20 straipsnio turinį, teismas turėjo sprendime aiškiai pasisakyti, kas yra kritika ir žinia, nustatyti, ar V. V. atžvilgiu Publikacijoje paskelbta informacija priskirtina kritikai ar žiniai. Tik nustačius kritišką paskelbtos informacijos pobūdį, pareiškėjas privalėjo suteikti V. V. galimybę pasiteisinti, paaiškinti arba paneigti klaidinančią informaciją, tačiau, pareiškėjo nuomone, teismas nepasisakė, ar Publikacijoje pateikta informacija atitinka žinios apibrėžimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo nuomone, teismo priimtas sprendimas yra nepagrįstas. Pareiškėjas taip pat paaiškina, kad Publikacijoje nėra išsakyta kritikos V. V. atžvilgiu, o tik pagarsintas 2018 m. lapkričio 12 d. vykdomojo komiteto sprendimas, tai yra, perteikta žinia, o ne kritika.

23. Pareiškėjo vertinimu, Komisijos priimtu nepagrįstu Sprendimu nebuvo įsigilinta į nagrinėjamos situacijos aplinkybes, suvaržoma visuomenės informavimo, žurnalistikos laisvė. Be to, pareiškėjo teigimu, V. V. buvo viešas asmuo, todėl visuomenė turi teisę žinoti ne tik objektyvią informaciją apie jį ir jo veiklą, bet ir asmeninės charakteristikos bruožus.

24. Pareiškėjas prašo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo įvertinti Įstatymo 14 straipsnio 3 dalies nuostatą. Nurodo, kad sprendžiant, ar Įstatymo 14 straispnio 3 dalies nuostata, jog informacija apie viešojo asmens privatų gyvenimą gali būti skelbiama be jo sutikimo, jeigu ši informacija atskleidžia visuomeninę reikšmę turinčias privataus šio asmens gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2002 m. spalio 23 d. nutarime, byloje Nr. 36/2000, konstatavo, kad visuomeninėje ir politinėje veikloje dalyvaujančių asmenų asmeninės savybės, jų elgesys bei kai kurios privataus gyvenimo aplinkybės gali turėti reikšmės viešiesiems reikalams. Visuomenės interesas apie šiuos asmenis žinoti daugiau nei apie kitus yra konstituciškai pagrįstas. Minėtas interesas nebūtų užtikrintas, jeigu kiekvienu konkrečiu atveju, skelbiant visuomeninę reikšmę turinčią informaciją apie visuomenėje ir politinėje veikloje dalyvaujančio asmens privatų gyvenimą, būtų reikalingas šio asmens sutikimas. Vadinasi, žiniasklaida gali be asmens sutikimo informuoti visuomenę apie tokio asmens privatų gyvenimą tokiu mastu, kokiu to asmens asmens asmeninės savybės, elgesys, kitos privataus gyvenimo aplinkybės gali turėti reikšmės viešiesiems reikalams ir dėl to skelbiama informacija turi visuomeninę reikšmę. Visuomeninėje ir politinėje veikloje dalyvaujantis asmuo negali nesitikėti didesnio visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio.

25. Pareiškėjas akcentuoja, kad apie V. V. paskelbė ne vertinimus ir ne kritinę nuomonę, o tikrovę atitinkančias žinias, kurios negali būti laikomos kritika, nes tai yra objektyvi realybė. Atsakymo teisė, tiek vadovaujantis Įstatymu, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, siejama su kritine nuomone, tikrovės neatitinkančiomis, asmens teises pažeidžiančiomis žiniomis, bet ne su faktų publikavimu.

26. Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 27. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Visuomenės informavimo etikos komisijos 2019 m. kovo 26 d. sprendimo Nr. EKS-10/19 „Dėl pripažinimo padarius Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimus“, kuriuo nuspręsta pripažinti, jog publikacijoje (duomenys neskelbtini) buvo pažeistas Kodekso 20 straipsnis.

28. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-3111-442/2020 pripažino, kad Kodeksas yra Teisės aktų registro objektas, todėl jo neįregistravus ir nepaskelbus Teisės aktų registre, negali būti laikomas įsigaliojusiu ir taikomas. Kodeksas Teisės aktų registre paskelbtas 2020 m. gegužės 18 d. (TAR, 2020 m. gegužės 18 d., Nr. 2020-10556) ir įsigaliojo 2020 m. gegužės 19 d. (Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 str. 1 d.).

29. Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kyla reikalavimas, jog tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina; teismų, priimančių sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, susisaistymas savo pačių sukurtais precedentais (sprendimais analogiškose bylose) neišvengiamai suponuoja tai, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia (be kita ko) anksčiau sprendžiant analogiškas bylas; iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą. Be to, administracinį teismą saisto jo paties sukurti precedentai ir jo paties suformuota tuos precedentus pagrindžianti doktrina (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimą). Taigi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas privalo užtikrinti savo jurisprudencijos tęstinumą (nuoseklumą, neprieštaringumą) ir savo sprendimų prognozuojamumą, remdamasis savo jau suformuota administracinės teisės doktrina ir precedentais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2898-575/2016; Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str.).

30. Šioje byloje susiklosčiusi situacija yra iš esmės analogiška Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eA-3111-442/2020 išnagrinėtam atvejui – pareiškėjui apskųstu Komisijos Sprendimu inkriminuotas Kodekso, kuris Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-3111-442/2020 pripažintas netaikytinu, kol yra nepaskelbtas Teisės aktų registre, 20 straipsnio pažeidimas.

31. Kadangi nagrinėjamoje byloje pareiškėjo skundžiamas Komisijos Sprendimas, priimtas 2019 m. kovo 26 d., grindžiamas normomis Kodekso, kuris dar nebuvo įregistruotas ir negaliojo, skundžiamas Komisijos Sprendimas negali būti laikomas teisėtu, dėl ko yra naikinamas (Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d., ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.).

32. Pažymėtina, kad tokia teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika yra suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 13 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-3111-442/2020, 2020 m. rugpjūčio 12 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-1982-415/2020, 2020 m. spalio 21 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-1685-602/2020, 2020 m. spalio 28 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-3119-624/2020, 2021 m. sausio 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-328-552/2021, 2021 m. kovo 17 d. sprendime administracinėje Nr. eA-1443-624/2021).

33. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja esant pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti ginčijamą Komisijos Sprendimą.

34. Šiuo pagrindu panaikinus ginčijamus pirmosios instancijos teismo ir Komisijos sprendimus, kitos pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės nėra reikšmingos, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

35. Pareiškėjas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Tenkinus pareiškėjo skundą, jis įgijo teisę į patirtų išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). Vadovaujantis ABTĮ 41 straipsnio 3 dalimi, jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos nagrinėti iš naujo, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

36. Pareiškėjas pirmosios instancijos teisme prašė priteisti jam patirtas bylinėjimosi išlaidas. Byloje yra pateikti duomenys apie sumokėtą 30 Eur žyminį mokestį (patirtas išlaidas pareiškėjas grindė 2019 m. gegužės 9 d. mokėjimo nurodymu Nr. 184).

37. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme prašo priteisti 650 Eur bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo parengimą ir 11,25 Eur sumokėtą žyminį mokestį (patirtas bylinėjimosi išlaidas grindžia sąskaita faktūra Nr. 2020-03-02-01 ir 2020 m. kovo 5 d. patvirtinimu apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą).

38. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (toliau – ir Rekomendacijos, redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.). Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tokius kriterijus, kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 punktą priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.

39. Rekomendacijų 8.10 punkte nurodyta, jog už apeliacinį skundą, jeigu advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, taikytinas koeficientas – 1.7. Apeliacinio skundo parengimo paslauga suteikta 2020 m. I ketvirtyje, užpraėjusio ketvirčio (2019 m. III ketvirtis) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 1317,6 Eur, todėl maksimalus galimas priteisti užmokesčio dydis už apeliacinio skundo parengimą sudaro 2239,92 Eur (1317,6 x 1,7). Taigi pareiškėjo prašoma priteisti 650 Eur suma už apeliacinio skundo parengimą neviršija Rekomendacijų nustatyto dydžio. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui priteisiama iš atsakovo 650 Eur suma už apeliacinio skundo parengimą.

40. Pareiškėjui taip pat priteisiama iš atsakovo 30 Eur suma už sumokėtą žyminį mokestį pirmosios instancijos teisme ir 11,25 Eur suma už sumokėtą žyminį mokestį apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 88 straipsnio 2 punktu, 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „All Media Digital“ apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „All Media Digital“ skundą tenkinti.

Panaikinti Visuomenės informavimo etikos komisijos 2019 m. kovo 26 d. sprendimą Nr. EKS-10/19 „Dėl pripažinimo padarius Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimus“.

Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „All Media Digital“ iš atsakovo Visuomenės informavimo etikos asociacijos 30 Eur (trisdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme.

Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „All Media Digital“ iš atsakovo Visuomenės informavimo etikos asociacijos 661,25 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt vieną eurą ir 25 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Ernestas Spruogis

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė