2021-09-22 Nr. AB-19140-3-62-3-02282-2019-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-790-624/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02282-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 37.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) direktoriaus 2019 m. liepos 25 d. nutarimą Nr. 69-1344 (toliau – ir Nutarimas) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2019 m. spalio 11 d. sprendimą Nr. 2S-4123 (toliau – ir Kalėjimų departamento sprendimas) (pareiškėjo patikslintame skunde ir Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendime nurodyta data – „2020 m. spalio 1 d.“ – laikytina rašymo apsirikimu).

2. Pareiškėjas nurodė, kad Pravieniškių PN-AK Nutarimu jam buvo paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 30 (trisdešimt) parų. Nutarime nurodyta, kad pareiškėjas 2019 m. liepos 24 d. nuo 22 val. 20 min. apie 10–15 min. sąmoningai, bendru sutarimu ir vieningais veiksmais kėlė masinius neramumus, niokojo kamerų duris ir kitą inventorių, nevykdė teisėtų pareigūnų nurodymų nusiraminti ir tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 110 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktus, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir PĮ VTT) 50 punktą bei nuteistųjų dienotvarkę, patvirtintą Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-362 (toliau – ir nuteistųjų dienotvarkė). Pareiškėjas dėl minėto Nutarimo teikė skundą Kalėjimų departamentui, bet skundą tenkinti buvo atsisakyta. Pareiškėjas nurodė, kad pažeidimų nepadarė, kadangi įvykio metu miegojo su ausų kištukais ir negirdėjo jokių garsų, pabudo tik tuomet, kai apie 2 val. nakties į kamerą įbėgo pareigūnai. Pareiškėjas teigė, kad 12 būrio patalpos yra stebimos ir filmuojamos 24 valandas per parą, taip pat vykstant pataisos įstaigoje neramumams ar kitiems incidentams, pareigūnai privalo juos fiksuoti vaizdą įrašančiais įrenginiais. Pareiškėjas akcentavo, kad nutarime nėra konkretizuota, kokie jo veiksmai lėmė neramumų kilimą, su kokiais konkrečiai asmenimis pareiškėjas veikė ir kėlė neramumus, nėra nurodyta kokią žalą jis padarė. Anot pareiškėjo, Nutarimas priimtas formaliai, neįvertinus faktinių aplinkybių, nurodant šablonines frazes, pažeidimo faktas buvo grindžiamas tik pareigūnų tarnybiniais pranešimais. Pareiškėjas prašė įpareigoti atsakovą ir Kalėjimų departamentą pateikti visus reikšmingus vaizdo įrašus, galinčius patvirtinti pareiškėjo atliktus veiksmus.

3. Atsakovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo neteisėtus veiksmus patvirtina 2019 m. liepos 25 d. tarnybiniai pranešimai: Nr. 46a-1527a, surašytas (duomenys neskelbtini) specialistės K. J.-G., bei Nr. 46-1527b, surašytas laikinai einančio (duomenys neskelbtini) vyriausiojo specialisto pareigas L. N.. Tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad 2019 m. liepos 24 d. 22 val. 20 min. suveikė elektroninių prietaisų sistema, kuri parodė, jog 12 būrio 4 kamerose esantys nuteistieji gali naudotis mobiliojo ryšio telefonais. Prieš patenkant į kameras buvo mėginama atblokuoti 12-4 kameros magnetinę spyną, tačiau kameros durys neatsidarė, kadangi užrakto sklendė buvo mechaniniu būdu tyčia užkirsta nuteistųjų iš gyvenamųjų patalpų vidaus.

Atblokavus spyną ir patekus į 12-4 gyvenamąją patalpą, pradėta neplaninė krata ir nuteistųjų dalinė apžiūra. Atlikus nuteistųjų apžiūrą, jie buvo išvesti į 12-o būrio koridorių. Pareigūnui L. N. atliekant tualeto patalpos apžiūrą, kažkas iš nuteistųjų sušuko „Šmonas“. Po akimirkos pasigirdo ir daugiau 11–12 būrio nuteistųjų šūksnių, o vėliau nuteistieji, esantys 11–12 būriuose, ėmė daužyti kamerų duris. Visose 11–12 būrių kamerose prasidėjo masinis triukšmo ir neramumų kėlimas, daužant duris iš kamerų vidaus.

Dar po kelių akimirkų triukšmas pradėjo sklisti ir iš 9–10 būrių kamerų. Į pareigūnų duodamus nurodymus nuteistieji visiškai nereagavo, nebuvo galimybės nustatyti, kurie kaliniai daužė kamerų duris iš vidaus, kadangi nuteistieji tuo metu buvo užrakinti kamerose. 11–12 būrio nuteistieji, apie 10–15 min. sąmoningai bendru sutarimu ir vieningais veiksmais kėlė masinius neramumus, niokodami kamerose esančias duris ir grotas, tokiu būdu šiurkščiai pažeidinėdami viešąją tvarką, bei nustatytus vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, nevykdė teisėtų duodamų nurodymų nusiraminti.

Tuo pareiškėjas A. K. iš 11 būrio pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktus, PĮ VTT 50 punktą bei nuteistųjų dienotvarkę. Anot atsakovo, 2019 m. liepos 25 d., apie 1 val., siekiant suvaldyti ypatingą situaciją įstaigoje, buvo pasitelktos prevencinės grupės pareigūnų pajėgos, kurios išvedė visus nuteistuosius į būrių lauko kiemelius ir, kol buvo atliekamos kratos, vykdė nuteistųjų priežiūrą. Prieš agresyvius, nepaklusnius, reikalavimų nevykdančius nuteistuosius buvo panaudotos specialiosios priemonės (2019 m. liepos 26 d. tarnybinis pranešimas Nr. 43-15399).

Atsakovas nurodė, kad įvykio vaizdo medžiagos neturi, nes ji yra pradėto ikiteisminio tyrimo Nr. 06-0-0018119 medžiagoje ir su ja susipažinti iki teismo galima tik gavus prokuroro leidimą. Atsakovas pabrėžė, kad prieš skiriant nuobaudą pareiškėjui, dėl jo pažeidimo buvo svarstoma Drausmės komisijos posėdyje ir ši įstaigos direktoriui siūlė pareiškėjui skirti nuobaudą – perkelti į kamerų tipo patalpas 30 (trisdešimt) parų. Įstaigos vadovas skyrė nuobaudą, atsižvelgęs į pareiškėjo pateiktą paaiškinimą bei patį pažeidimą.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Kalėjimų departamentas paaiškino, kad gavo pareiškėjo skundą, kuriuo jis prašė panaikinti Nutarimą. Kalėjimų departamentas, surinkęs ir išsamiai išnagrinėjęs su Nutarimu susijusią medžiagą, 2019 m. spalio 11 d. sprendimu Nr. 2S-4123 nusprendė Nutarimą palikti galioti. Kalėjimų departamentas tvirtino, kad Pravieniškių PN-AK tinkamai užfiksavo pareiškėjo nusižengimo sudėtį, t. y. surinkti įrodymai, patvirtinantys nusižengimo faktą, pareiškėjo kaltę, kitus nusižengimo sudėties elementus.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

8. Teismas nustatė, kad Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 69-1344 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ pareiškėjui A. K. buvo paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 30 (trisdešimt) parų. Nuobauda pareiškėjui skirta už tai, kad jis 2019 m. liepos 24 d. nuo 22 val. 20 min. apie 10–15 minučių sąmoningai, bendru sutarimu ir vieningais veiksmais kėlė masinius neramumus, niokodamas kamerose esančias duris ir kitą inventorių, nevykdė teisėtų pareigūnų nurodymų nusiraminti, tokiais veiksmais pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, PĮ VVT 50 punktą bei nuteistųjų dienotvarkę. Teismas konstatavo, kad tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu pareiškėjas neigė padaręs pažeidimą, nes, pasak jo, tuo metu miegojo arba bent jau gulėjo savo lovoje. Teismo posėdžio metu apklausta kaip liudytoja pareigūnė K. J.-G. patvirtino, kad pareiškėjas gyveno dar su dviem nuteistaisiais gyvenamoje patalpoje, kuri yra šalia apsaugos pareigūnų posto ir iš kurios masinių neramumų metu sklido triukšmas. Liudytojas L. N. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2019 m. liepos 24 d. dienotvarkėje nustatytu miego metu kilus masiniams neramumams, visiems nuteistiesiems buvo duoti nurodymai nusiraminti. Pareiškėjas gyveno keturvietėje 11 būrio 8 gyvenamojoje patalpoje trise prie pat apsaugos pareigūnų posto, joje yra įrengtas stebėjimo langelis, pro kurį buvo matyti, kaip pareiškėjas dienotvarkėje numatytu miego metu stovėjo šalia kito nuteistojo ir šaukė, o ne miegojo lovoje.

9. Teismas įvertino, kad pareiškėjas, žinodamas nuteistųjų dienotvarkėje numatytą laiką miegui, turėjo būti rūpestingas bei atsakingas ir, jei ne miegoti, tai gulėti lovoje. Tačiau, kaip patvirtino L. N., pareiškėjas, stovėdamas ir šaukdamas, dalyvavo masiniuose neramumuose ir taip pažeidė viešąją tvarką bei nustatytus vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, taip pat nevykdė pareigūnų nurodymų nusiraminti. Teismo įsitikinimu, liudytojo L. N. parodymais nėra pagrindo netikėti. Teismas pažymėjo, kad teismo posėdžio metu apklausti liudytojai nagrinėjamą pažeidimą neprieštaringai užfiksavo ir tarnybiniuose pranešimuose atlikdami savo tiesiogines funkcijas, taip pat nėra duomenų, kad jie būtų siekę melagingai apkaltinti pareiškėją.

10. Įvertinęs nuobaudų skyrimo nuteistiesiems reglamentavimo pagrindus (BVK 142 str. 1, 2 d., 143 str. 2 d., Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų priskyrimo pataisos įstaigų paprastajai, lengvajai ir drausmės grupių kriterijų, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2003 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 4/07-68, 3.1, 3.2 p., PĮ VTT 205 p.), byloje nustatytas faktines aplinkybes ir įrodymus, teismas sprendė, kad Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

III. 11. Pareiškėjas A. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimą. Taip pat pareiškėjas prašo ir atsakovo bei trečiojo asmens išreikalauti vaizdo įrašus.

12. Pareiškėjas teigia, kad neteisėtų veiksmų, už kuriuos nubaustas Nutarimu, neatliko. Atsakovas bylą nagrinėjančiam teismui turėjo pateikti išsamius įrodymus, patvirtinančius, kad pareiškėjas savo veiksmais atliko teisės aktais draudžiamą veiką. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėjo drausminė nuobauda yra įrodyta atsižvelgiant į pareigūno parodymus (tarnybinius pranešimus ir vaizdo įrašus). Tiek skundžiamame nutarime dėl nuobaudos skyrimo, tiek Kalėjimų departamento sprendime nėra nurodytos konkrečios faktinės aplinkybės, kuriomis remiantis pareiškėjui buvo skirta drausminė nuobauda. Vien prieštaringi liudytojo L. N. paaiškinimai negali būti pagrindas konstatuoti, kad nuobauda pareiškėjui buvo paskirta tinkamai laikantis teisės aktų reikalavimų. Anot pareiškėjo, tikrindamas liudytojo parodymų pagrįstumą, teismas privalėjo tenkinti pareiškėjo prašymą ir išsireikalauti registratoriaus vaizdo medžiagą. Pareiškėjo įsitikinimu, Nutarimas turėjo būti panaikintas, nes Nutarimu pareiškėjas nubaustas formaliai, įstaiga neįrodė pareiškėjo neteisėtų veiksmų.

13. Atsakovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

14. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas nepateikė jokių svarių argumentų apie tai, jog pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes, nepasisakęs dėl skunde keliamų klausimų ar argumentų, nenurodė, kad pirmosios instancijos teismas būtų pažeidęs proceso ar materialiosios teisės normas.

15. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

16. Kalėjimų departamento vertinimu, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus laikydamasis įstatymo nuostatų. Pareiškėjas nenurodė aplinkybių, kurios pagrįstų, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019 m. liepos 25 d. nutarimo Nr. 69-1344, kuriuo pareiškėjui skirta nuobauda, ir Kalėjimų departamento 2019 m. spalio 11 d. sprendimo Nr. 2S-4123, kuriuo netenkintas pareiškėjo skundas, teisėtumo ir pagrįstumo.

18. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad nuobauda už pažeidimą, kurio sudėtį patvirtina byloje pateiktų ir ištirtų įrodymų visuma, pareiškėjui skirta teisėtai ir pagrįstai.

19. Pareiškėjas pateiktame apeliaciniame skunde nesutinka su teismo išvadomis, kadangi byloje pateikti įrodymai nepatvirtina jį atlikus neteisėtus veiksmus, už kuriuos jam skirta nuobauda, be to, pirmosios instancijos teismas neišreikalavo iš atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens registratoriaus vaizdo įrašo, kuris turi patvirtinti, kad pareiškėjas pažeidimo nepadarė. Atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

20. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

21. Nustatyta, kad Pravieniškių PN-AK direktoriaus Nutarimu pareiškėjui A. K. paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 30 (trisdešimt) dienų – už tai, kad pareiškėjas 2019 m. liepos 24 d. nuo 22 val. 20 min., apie 10–15 minučių, sąmoningai, bendru sutarimu ir vieningais veiksmais kėlė masinius neramumus, niokodamas kamerose esančias duris ir kitą inventorių, nepakluso pareigūnų teisėtiems nurodymams, tokiais veiksmais pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, PĮ VVT 50 punktą bei nuteistųjų dienotvarkę. Kalėjimų departamento sprendimu pareiškėjo skundas dėl Nutarimo panaikinimo netenkintas.

22. Nagrinėjamo ginčo kontekste, visų pirma pažymėtina, kad nuteistieji už nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikymą atsako tik tada, kai bylą nagrinėjančiam teismui pateikiami pakankami įrodymai, jog šie asmenys iš tiesų atliko teisės aktais draudžiamą veiką; be to, pagal bendrąją įrodinėjimo naštos taisyklę asmens kaltę turi įrodyti būtent nuobaudą skirianti institucija, o pagal bendrąjį principą in dubio pro reo (bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai) visi neaiškumai vertinami asmens, kuriam yra inkriminuojami pažeidimai, naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1233/2014). Sprendžiant dėl nuobaudų, nustatytų BVK 142 straipsnyje, paskyrimo pagrįstumo bei teisėtumo, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatyta, ar nuteistojo veikoje yra atitinkamo nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti surinkti įrodymai, galintys patvirtinti ar paneigti nusižengimo faktą, nuteistojo kaltę, kitus nusižengimo sudėties elementus; asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios pagrįstos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2891-575/2016).

23. ABTĮ 86 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta, jog teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas; priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas; teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus. Tai yra esminiai teismo sprendimui keliami reikalavimai. Teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl teismas privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-320/2008).

24. ABTĮ 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tyrimo principas reikalauja, kad, prireikus teismas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, tiria ex officio (pagal pareigas); teismas nustato tokio tyrimo mastą ir nėra saistomas administracinės bylos proceso dalyvių prašymų. Minėto įstatymo 80 straipsnio 1 dalis nustato, jog teisėjai, nagrinėdami bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti.

25. Pažymėtina, kad pareigūnai K. J.-G. bei L. N. tarnybiniuose pranešimuose, kuriais grindžiamas Nutarimas, tvirtino, jog nebuvo galimybės nustatyti, kurie kaliniai daužė kamerų duris iš vidaus, kadangi nuteistieji tuo metu buvo užrakinti kamerose. Apklausiamas teismo posėdžio metu pareigūnas L. N. nurodė, kad matė pareiškėją, kuris kėlė neramumus, rėkė. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju byloje egzistavo prieštaravimai tarp įrodymų, kuriais atsakovas grindė skundžiamo Nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, kurių pirmosios instancijos teismas nepašalino.

26. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui teikė prašymą išreikalauti vaizdo įrašą, kuris turi patvirtinti įvykio aplinkybes, kad pareiškėjas prie pažeidimo neprisidėjo. Šį prašymą pareiškėjas palaiko ir bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje. Be kita ko, pažymėtina, kad vaizdo įrašo egzistavimo neneigė ir atsakovas bei trečiasis suinteresuotas asmuo, tačiau tvirtino, kad įrodymo neturi, nes jis esąs ikiteisminio tyrimo Nr. 06-0-0018119 medžiagoje, o leidimą viešinti ikiteisminio tyrimo medžiagą išduoda prokuroras. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nevertino pateikto prašymo, įrodymo neišreikalavo, taip pat motyvuotai tokio prašymo neatmetė, tokiu būdu neužtikrino pareiškėjo teisės į gynybą.

27. Atsižvelgiant į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus bei byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai ir visapusiškai neįvertino bylos faktinių aplinkybių, todėl padarė esminį proceso teisės pažeidimą, kuris galėjo turėti įtakos teisingai išspręsti bylą (ABTĮ 146 str. 1 d.).

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-904-520/2018).

29. Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė. Pirmosios instancijos teismo padaryti proceso teisės pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir administracinė byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 145 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 146 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė