aa9dcc38-45c2-45b0-b8cc-d296e2149ee4 · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas Viktoras PreikÅ¡as             Baudžiamoji byla Nr. 1A-308-327/2015Teisėja Rimantas Sipavičius             Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00218-2014-2Procesinio sprendimo kategorija:1.2.25.4.5.; 2.1.14.; 2.1.15.1.1.2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.3.2.; 2.4.6.3.4.; 2.4.7.(S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. balandžio 23 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ Vik­to­ro PreikÅ¡o (kole­gi­jos pirmininkas), Kęstučio Dargužio ir Danutės Giačaitės, sekre­to­riau­jant AuÅ¡­ri­nei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorei Vilijai Å alčiuvienei, nuteistojo V.

K. gy­nė­jui ad­vo­ka­tui Valerijui Karpovui, vieÅ¡ame teismo po­sė­dy­je apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo bau­džia­mÄ ­jÄ bylÄ pagal ci­vi­linio atsakovo Uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – UAB DK „(duomenys neskelbtini)“) ape­liacinį skun­dÄ dėl Kauno apylinkės teis­mo 2014 m. gruodžio 5 d. nuos­prendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu pagal Lie­tu­vos Respublikos bau­džia­mo­jo ko­dek­so (toliau – BK) 281 str. 5 d. ir nubaustas laisvės atėmimu ket­ve­riems metams.Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, paskiriant bau­džia­mojo poveikio priemonę – uždraudimÄ naudotis specialiÄ ja teise – teisės vairuoti transporto prie­mones atėmimÄ vieneriems metams (BK 67 str. 2 d. 1 p.).

Nukentėjusiosios O. D. civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos patenkintas ir pri­teista jai iÅ¡ UAB DK „(duomenys neskelbtini)“ 3600 (trys tÅ«kstančiai Å¡eÅ¡i Å¡imtai) litų, atitikmuo eurais – 1042,63 EUR (vienas tÅ«kstantis keturiasdeÅ¡imt du eurai Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt trys euro centai).Nukentėjusiosios O. D. civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos patenkintas iÅ¡ dalies ir priteista jai iÅ¡ UAB DK „(duomenys neskelbtini)“ 12736 (dvylika tÅ«kstančių septyni Å¡imtai trisdeÅ¡imt Å¡eÅ¡i) litai, atitikmuo eurais – 3688,60 EUR (trys tÅ«kstančiai Å¡eÅ¡i Å¡imtai aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt aÅ¡tuoni eurai Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt euro centų).Kaltinamojo V.

K. atžvilgiu nukentėjusiosios civilinis ieÅ¡kinys atmestas.Nukentėjusiajai O. D. iÅ¡ kaltinamojo V. K. priteista 1500 Lt (vienas tÅ«kstantis penki Å¡imtai litų), atitikmuo eurais – 434,43 EUR (keturi Å¡imtai trisdeÅ¡imt keturi eurai keturiasdeÅ¡imt trys euro centai) advokato paslaugoms apmokėti (Lietuvos Respublikos bau­džia­mojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 str. 2 d.).Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , iÅ¡klausiusi proceso dalyvių, n u s t a t ė : V. K. nuteistas už tai, kad padarė Kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimÄ : 2014 m. kovo 22 d., apie 10.11 val., Kaune, Taikos prospekte vairuodamas automobilį „Mer­ce­des Benz“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 37 punkto rei­ka­la­vi­mus, nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitiems eis­mo dalyviams, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino važiavimo grei­Äio ir ne­su­stojo, kad praleistų į jo važiavimo krypties eismo juostÄ iÅ¡ deÅ¡inės pusės pagal au­to­mo­bilio va­Å¾iavimo kryptį pėsčiųjų perėja ėjusio pėsčiojo nukentėjusiojo V.

D., jį par­bloÅ¡kė ir mir­tinai sužalojo.Ci­vi­linis atsakovas UAB DK „(duomenys neskelbtini)“ ape­lia­ci­niame skunde praÅ¡o pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nuosprendį dalyje dėl civilinio ieÅ¡kinio, kuria priteistas tur­ti­nės žalos atlyginimas – reikalavimÄ dėl turtinės žalos pri­tei­si­mo atmesti, ir dalyje dėl civilinio ieÅ¡­ki­nio, kuria priteistas iÅ¡ UAB DK „(duomenys neskelbtini)“ neturtinės ža­los atlyginimas – priteisiant netur­ti­nės žalos atlyginimÄ tie­siogiai iÅ¡ eismo įvykio kaltininko V.

K.. Apeliantas skunde nu­­ro­­do, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ ir priimdamas skundžiamÄ nuos­pren­džio dalį, neiÅ¡tyrė visų įrodymų, juos netinkamai vertino, taip pat neatsižvelgė į apelianto paaiÅ¡­ki­ni­mus, iÅ¡dėstytus pateik­tuose procesiniuose dokumentuose. Draudikas privalo atlyginti tik dėl eismo įvykio atsiradusiÄ Å¾alÄ ir neprivalo atlyginti iÅ¡laidų, kurių atsiradimas nėra susijęs su eis­mo įvy­kiu. Apelianto nuomone, skundžiamo nuosprendžio argumentai dalyje dėl tur­ti­nės žalos pri­tei­si­mo teisiniais pagrindais nemotyvuoti.

Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismo padarytos iÅ¡vados dėl civilinio ieÅ¡kinio neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir padarytos nepilnai iÅ¡aiÅ¡kinus visas bylos aplinkybes bei netinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus. Nesu­tinka su teismo iÅ¡­vada dėl turtinės žalos atlyginimo dalyje dėl kriptos apmokėjimo. Tokiu bÅ«du pir­mo­sios instan­ci­jos teismas pažeidė civilinio ieÅ¡kinio nagrinėjimÄ baudžiamojoje byloje reglamen­tuo­jan­Äias nuosta­tas bei Lie­tu­vos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ .

Žalos dydis nustatomas atžvelgiant į mirusįjį laido­ju­sių asmenų pateiktus dokumentus, įrodančius protingas bei pagrįstas laidojimo ir su tuo susijusias iÅ¡laidas (atskaičius laidojimo paÅ¡alpas, gautas pagal teisės aktus), ir vadovaujantis kitais gautais do­ku­mentais apie žalÄ . Apeliantas vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo prak­ti­ka, pagal kuriÄ pa­tirtos iÅ¡laidos turi bÅ«ti priverstinės, bÅ«tinos ir protingos. Tai reiÅ¡kia, kad iÅ¡laidų bÅ«­ti­numÄ turi lemti objektyvios aplinkybės, o ne subjektyvaus pobÅ«džio pageidavimai, tik sutam­pan­tys su asmens palaidojimo faktu (LAT 2002 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/­2002).

IÅ¡ skun­džia­mu nuosprendžiu priteistos 3600 Lt sumos turtinei žalai atly­gin­ti, civilinis atsakovas UAB DK „(duomenys neskelbtini)“ teisiamojo posėdžio dienai jau buvo iÅ¡mokėjęs 1350 Lt sumÄ , kuri buvo pa­skai­Äiuo­ta sekančiu bÅ«du. Civilinė ieÅ¡kovė O. D. savo civiliniame ieÅ¡kinyje nurodė, jog sumokėjo 3000 Lt už kremuotų palaikų kapsulėje kriptos pirkimÄ . Tačiau, at­si­Å¾velgiant į tai, jog vienoje to­kio­je kriptoje gali bÅ«ti saugomos 4 kapsulės (standartinė kripta) su ke­turių asmenų kremuotais pa­lai­kais, UAB DK „(duomenys neskelbtini)“ neturi pareigos atlyginti visÄ ci­vi­li­nės ieÅ¡kovės nurodytÄ ir pra­Å¡o­mÄ priteisti sumÄ , kadangi ieÅ¡kovei atsiradusi turtinė žala siejama su vie­no asmens palaidojimu.

Drau­dimo bendrovė neturi pareigos atlyginti visos Å¡eimos kapavietės tvar­kymo/įsigijimo iÅ¡laidų. Ati­tinkamai civilinės ieÅ¡kovės nurodyta 3000 Lt suma buvo padalinta iÅ¡ 4 ir atlyginta pagrįsta krip­tos vienam asmeniui įsigijimo suma. Prie nurodytos sumos buvo pridėta 600 Lt suma už raidžių gra­viravimÄ ir laidojimo paslaugÄ . Dėl priteistos neturtinės žalos apeliantas nurodė, kad Kauno apylinkės teismas savo 2014 m. gruodžio 5 d. nuosprendžio dalį, susijusia su civiliniu ieÅ¡kiniu, kuria priteisė civilinei ieÅ¡kovei iÅ¡ UAB DK „(duomenys neskelbtini)“ neturtinės žalos atlyginimÄ , virÅ¡ijantį Lietuvos Respublikos transporto prie­monių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu (toliau – Ä®sta­ty­mas arba TPVCAPDÄ®) nustatytÄ maksimaliÄ dėl vieno eismo įvykio draudiko visiems eismo įvy­kio metu nu­ken­tėjusiems asmenims iÅ¡mokėtinÄ neturtinės žalos sumÄ (5000 EUR arba 17264 Lt), motyvavo tuo, jog vadovaujantis Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo (toliau – ETT) preju­di­ci­niais spren­di­mais, priimtais 2013 m. spalio 24 d. bylose Nr. C-22/12, C-277/12, nuken­tė­ju­sy­sis gali reikalauti iÅ¡ drau­diko didesnės nei TPVCAPDÄ® nustatytos maksi­ma­lios transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo iÅ¡mokos dėl netur­ti­nės žalos atlyginimo, jeigu ji atsirado dėl autoįvykio, sukėlusio nukentėjusiojo mirtį.

Europos Tei­singumo Teismas 2013 m. spalio 24 d. spren­dimuose minėtose bylose pasisakė, kad valstybės narės turi užtikrinti, jog pagal jų nacio­na­li­nės teisės aktus, reglamentuojančius civilinę atsakomybę, pri­va­lomasis draudimas apim­tų kompen­sa­cijÄ už nematerialinę žalÄ , kuriÄ patyrė nukentėjusio per eis­mo įvykį asmens artimieji, ir kad Å¡i kom­pensacija bÅ«tų ne mažesnė kaip Europos Parlamento ir Ta­ry­bos 84/5/EB direktyvos l str. 2 d. nustatytos sumos, Å¡iuo atveju 1000000 EUR.

Ape­liantas nesutinka su tokiomis pirmosios instan­ci­jos teismo iÅ¡vadomis, pažymi, kad pirmosios ins­tan­cijos teismas ne tik netiksliai citavo ETT spren­di­mus, bet ir klaidingai juos interpretavo, be to Å¡ie sprendimai nėra prejudiciniais sprendimais na­gri­nėjamoje byloje, nenustato LR draudikams nau­jų/­papildomų pareigų. UAB DK „(duomenys neskelbtini)“ pagal ikiteisminę ginčų nagrinėjimo tvarkÄ iÅ¡mokėjo nu­kentėjusiajai O. D. TPVCAPDÄ® nustatytÄ maksimaliÄ neturtinės žalos sumÄ .Taip pat apeliantas nurodo, jog byloje Nr. C-277/12, atsižvelgiant į toje byloje minimas direktyvas bei jų nuostatas, buvo sprendžiamas klausimas, ar valstybei narei draudžiama apriboti maksimaliÄ kompensacijÄ už neturtinę (moralinę) žalÄ , nustatant ribÄ , kuri yra daug mažesnė, nei direktyvose ir nacionalinės teisės aktuose nustatyta draudiko atsakomybės riba.

ETT nurodomoje byloje nusprendė, jog yra draudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurias motorinių trans­porto priemonių valdytojų privalomasis civilinės atsakomybės draudimas apima tik tokį maksimalų nematerialinės žalos atlyginimÄ , pagal nacionalinės teisės aktus, reglamentuojančius civilinę atsa­komybę, mokėtinÄ dėl artimųjų žūties per eismo įvykį, kuris mažesnis, nei nustatytas Antrosios di­rektyvos 84/5 1 str. 2 d. Apeliantas pažymi, jog remtis nurodytu sprendimu nagrinėjamoje bau­džia­mojoje byloje pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo, kadangi nei draudikas, nei teismas nepriima nacionalinės teisės nuostatų, tai yra įstatymų lei­džia­mosios valdžios prerogatyva.

Teismas, priimdamas spren­di­mÄ , gali vienaip ar kitaip interpretuoti teisės normas, tačiau negali keisti įsta­ty­muo­se įtvirtintų, ga­liojančių teisės normų bei jų esmės. Antra, Lietuvos Respublikos nacionalinės tei­sės aktuose, regla­mentuojančiuose civilinę atsakomybę, nėra nustatytas mažesnis, nei direktyvose nematerialinės žalos atlyginimas. TPVCAPDÄ® yra nustatyta maksimali draudiko iÅ¡mokėtina netur­ti­nės žalos suma dėl vieno eismo įvykio, nepriklausomai nuo to, kiek yra nukentėjusiųjų asmenų, tačiau tai nereiÅ¡kia, jog Ä®statymu nustatyta suma apskritai yra maksimali nuken­tėju­sie­siems eismo įvy­kio metu galima gauti/priteistina neturtinės žalos suma.

Jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiÅ¡kai atlyginti, papildoma suma gali bÅ«ti priteisiama ne iÅ¡ veikiančio pagal TPVCAPD su­tartį drau­diko, o tiesiogiai iÅ¡ žalÄ padariusio asmens.Apelianto, kaip draudiko, atsakomybė yra sutartinė, o ne deliktinė, taigi draudimo kom­pa­nija atsako tik prisiimtų įsipareigojimų ribose, jos pareiga iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ kyla draudimo sutarties pagrindu. Vadovaujantis LR CK 6.254 str. 2 d., jeigu draudimo atlyginimo nepa­kanka ža­lai visiÅ¡kai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumÄ atlygina ap­draustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymÄ .

Todėl teismui pripažinus, kad atlygintina netur­tinė žala vir­Å¡i­ja draudimo iÅ¡mokÄ , Å¡is skirtumas turėtų bÅ«ti priteistas iÅ¡ atsakingo už žalos padarymÄ asmens. Ape­liantas taip pat nesutinka su teismo teiginiais dėl nukentėjusiosios teisės reikalauti iÅ¡ drau­diko di­desnės nei TPVCAPDÄ® nustatytos maksimalios žalos atlyginimo Europos SÄ jungos Ta­ry­bos 2009/103/EB direktyvos pagrindu. Direktyvų specifika yra ta, jog jos skirtos tik valstybėms narėms ir tik pastarosios yra atsakingos už Direktyvų įgyvendinimÄ , jos tiesiogiai teisių ir pareigų priva­tiems asmenims nenustato.

Teismas ir draudikas yra įpareigotas vadovautis galiojančia įstatymo redak­ci­ja, kurioje maksimalus numatytas atlygintinos neturtinės žalos dydis dėl vieno eismo įvykio yra 5000 eurų. Å is ginčas yra kilęs tarp privačių asmenų – civilinės atsakomybės draudiko, eismo įvykio kaltininko (nuteistojo), ir ieÅ¡kovės (nukentėjusio asmens), ginčas yra susijęs su tinkamu (ar netinkamu) civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties vykdymo dalimi, kurioje drau­di­kas atlygina ne visÄ kaltininko padarytÄ neturtinę žalÄ .

Draudimo sutarties sudarymo metu drau­di­kas vertino galimÄ draudimo rizikÄ ir nustatė draudėjo už Å¡ios rizi­kos perkėlimÄ draudikui mokėtinÄ draudimo įmokÄ , vadovaudamasis TPVCAPDÄ® nuostatomis ir jame nustatytomis drau­di­mo sumo­mis. Å iuo atveju tik Å¡ioje nuos­tolių dalyje draudikas prisiėmė už draudėjÄ nuostolių rizikÄ , todėl nu­s­tačius draudiko pareigÄ mokė­ti didesnę nei nustatyta įstatyme draudimo sumÄ , apelianto nuomone, tai lemtų teisės galiojimÄ atgal bei nepagrįstai pažeistų draudiko teisėtus lÅ«kesčius dėl jo nurodyta draudimo sutartimi prisiimtų įsi­pa­rei­gojimų, t. y. pažeistų bendrÄ jį teisinio saugumo principÄ .

Å ioje byloje turi bÅ«ti vadovaujamasi TPVCAPDÄ® ir jame nustatytomis draudimo sumomis.Nukentėjusiosios, civilinės ieÅ¡kovės O. D. atstovė R. D. Å . at­siliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apelianto civilinio atsakovo UAB DK „(duomenys neskelbtini)“ ape­lia­ci­nį skundÄ atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nuosprendį bei pri­teisti bylinėjimosi iÅ¡laidas – 115 EUR advokato padėjėjo pagalbai, suraÅ¡ant atsiliepimÄ Ä¯ ape­lia­cinį skundÄ apmokėti.Nuteistasis V.

K. atsiliepime į apeliacinį skundÄ teismo praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. priimtÄ nuosprendį dalyje dėl civilinio ieÅ¡kinio palikti nepakeistÄ . Teismo posėdyje prokurorė ir nuteistojo gynėjas praÅ¡o civilinio atsakovo UAB DK „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundÄ atmesti. Civilinio atsakovo Uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ ape­liacinis skundas iÅ¡ dalies tenkinamas.Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistojo kaltė ir nu­si­kals­tamos veikos kvali­fi­ka­vi­mas, paskirtos bausmės rÅ«Å¡is ir dydis.

Skunde ginčijami tik civilinio ieÅ¡kinio sprendimo klau­simai. Apeliacinės instancijos teis­mas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina bau­džia­mÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma ape­liaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.).Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka, konstatuoja, kad pir­mosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo bau­džia­mÄ jÄ bylÄ , tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nusikalstamÄ vei­kÄ ir skirdamas V.

K. bausmę laikėsi ben­drų­jų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str.Dėl civilinio ieÅ¡kinio dalies priteisiant neturtinę žalÄ nukentėjusiajai O. D..Civilinis atsakovas nesutinka su apylinkės teismo motyvais dėl neturinės žalos priteisimo, kuriais grindžiamas teismo nuosprendis ir nurodo, kad teismas ne tik netiksliai citavo ETT 2013 m. spalio 24 d. sprendimus bylose Nr. C-22/12 ir Nr. C-277/12, bet ir klaidingai juos interpretavo. Atsakovo nuomone, nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas Å¡iais sprendimais, nes tai nesusiję su na­gri­nėjama byla.

Taip pat teigia, kad teismas vadovavosi Europos SÄ jungos Tarybos 2009/103/EB di­rektyva, tačiau Å¡iame ginče direktyvos nuostatos negali bÅ«ti tiesiogiai taikomos.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gy­ve­ni­mai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emo­ci­nė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji pa­da­ry­ta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gy­vy­bės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Neturtinės žalos dydį kiekvienÄ kartÄ nustato teismas vadovaudamasis įstatyme nustatytais kri­terijais (CK 6.250 str. 2 d.), atsižvelgdamas į kon­kre­Äioje byloje teismo nustatytas ir reikÅ¡­min­go­mis pripažintas aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau su­for­muotÄ teismų praktikÄ analogiÅ¡kose bylose. Ä®sta­ty­mų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos at­ly­gi­nimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį netur­ti­nės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sÄ raÅ¡Ä , todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskrecijÄ spręsti dėl teisingo žalos at­lyginimo nukentėjusiam asmeniui.

Lietuvos AukÅ¡­Äiau­siojo Teismo praktikoje pažymėta, kad teis­mas turi aiÅ¡kintis ir vertinti konkrečiai bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus fak­tus, reikÅ¡mingus nustatant tokio pobÅ«džio žalos dydį, į kurių visumÄ Ä¯eina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali bÅ«ti nus­ta­ty­tas ir mažesnis už reikalaujamÄ , nes kiek­vienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo sau­goma teisinė vertybė ir neturtinė žala pa­tiriama individualiai.Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos ir nuosprendžio turinio, nustatydamas neturtinės žalos, pa­da­rytos nukentėjusiajai O.

D., dydį, teismas vadovavosi minėtomis CK nuostatomis, teis­mų praktika, aptarta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 21 d. „Teisės normų, reg­la­men­tuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimÄ , taikymo baudžiamosiose bylose ap­Å¾valga“, Nr. 29, 34 ir sprendimais, priimtais analogiÅ¡kose bylose. Pirmosios instancijos teismas, spręs­­­damas neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai klau­si­mÄ , netinkamai vadovavosi Europos SÄ jungos Tarybos 2009/103/EB direktyva bei ETT sprendimais, priimtais 2013 m. spalio 24 d. by­lo­se Nr. C-22/12, C-277/12, Å¡ioje byloje sprendžiant civilinio ieÅ¡kinio klausimÄ dėl neturtinės žalos priteisimo.

AukÅ¡tesnysis teismas konstatuoja, kad ETT sprendimai bylose Nr. C-22/12 ir Nr. C-277/12 nėra prejudiciniais nagrinėjamoje byloje. Byloje Nr. C-22/12 buvo nuspręsta, kad motorinių transporto priemonių valdytojų privalomasis civilinės atsakomybės draudimas turi apimti nema­te­ria­linės žalos, kuriÄ patyrė per eismo įvykį žuvusių asmenų artimieji, atlyginimÄ , jei tokios žalos at­ly­ginimas, remiantis draudėjo civiline atsakomybe, numatytas pagal pagrindinėje byloje taikytÄ na­cionalinę teisę.

Neturtinės žalos atlyginimo teisinis reglamentavimas nacionalinėje teisėje nustatytas kodifikuotame teisės normų rinkinyje – civiliniame kodekse bei specialiame TPVCAPDÄ®, t. y. Å¡iuo atveju CK ir TPVCAPDÄ® numato neturtinės žalos, kuriÄ patyrė per eismo įvykį žuvusių asmenų artimieji atlyginimÄ . Pažymėtina, kad nėra ginčo tarp Å¡alių dėl jau iÅ¡mokėtos 5000 eurų maksi­ma­lios neturtinės žalos sumos (TPVCAPDÄ® 11 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nesutinka su apylinkės teismo sprendimu teismo nuosprendį grįsti ETT sprendimų bylose Nr. C-22/12 ir Nr. C-277/12 bei Europos SÄ jungos Tarybos 2009/103/EB direk­ty­vos nuos­ta­to­mis, kadangi, kaip teisingai nurodo apeliantas, direktyva neveikia tiesiogiai, jos nuos­ta­tos pirmiausia skirtos valstybėms narėms, kurios, priimdamos atitinkamus nacionalinės teisės aktus, turi perkelti di­rektyvos nuostatas į nacionalinę teisę (kasacinė nutartis Nr. 2K-317/2014).

Pagal ETT praktikÄ di­rektyva pati savaime negali įpareigoti asmens ir dėl to ja iÅ¡ esmės negalima remtis prieÅ¡ asmenį. Todėl, net jei direktyvos nuostatos, kuriomis siekiama asmenims suteikti teisių ar nus­ta­tyti įpa­rei­go­ji­mus, yra pakankamai aiÅ¡kios, tikslios ir besÄ lygiÅ¡kos, jomis iÅ¡ esmės negali bÅ«ti re­mia­masi by­lo­se, kuriose Å¡alys yra privatÅ«s asmenys (žr. 1986 m. vasario 26 d. Sprendimo Mar­shall, 152/84, Rink. p. 723, 48 punktÄ ; 1994 m. liepos 14 d. Sprendimo Faccini Dori, C-91/92, Rink. p. 1-3325, 20 punktÄ ; 2004 m. sausio 7 d.

Sprendimo Wells, C-201/02, Rink. p. 1-0000, 56 punktÄ ; 2004 m. spalio 5 d. Sprendimo Pfeiffer ir kt., C-397/01-C-403/01, Rink. p. 1-8835, 108, 109 punk­tus; 2007 m. birželio 7 d. sprendimas Carp Snc di L. Molerie v. Corsu, C-80/06, 20 punk­tas). Nag­ri­nėjamoje byloje ginčas yra kilęs tarp privačių asmenų, ginčas yra susijęs su tinkamu (ar netin­ka­mu) civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties vykdymu dalyje, kurioje drau­di­kas atly­gi­na ne visÄ kaltininko padarytÄ neturtinę žalÄ .

Pažymėtina, kad nacionalinio teismo pareigÄ aiÅ¡­ki­nant atitinkamas nacionalinės teisės normas atsižvelgti į direktyvos turinį (netiesioginis direk­ty­vos vei­kimas) riboja bendrieji teisės principai, bÅ«tent teisinio tikrumo ir teisės negaliojimo atga­li­ne tvar­ka principai (2009 m. liepos 16 d. Sprendimo Mono Car Styling, C‑12/08, Rink. p. I-6653, 61 punk­tas; 2009 m. balandžio 23 d. Sprendimo Angelidaki ir kt., C-378/07, Rink. p. I-3071, 199 punktas ir Å¡iame punkte nurodyta Teismo praktika). Å i pareiga pasibaigia, jeigu nacionalinė teisė negali bÅ«ti pritaikyta taip, kad taikymo rezultatas bÅ«tų suderinamas su direktyvoje siekiamu rezul­ta­tu.

Europos SÄ jungos teisę atitinkančio aiÅ¡kinimo principas negali bÅ«ti pagrindas nacionalinės teisės normas aiÅ¡kinti prieÅ¡ingai galiojančiai nacionalinei teisei (kasacinė nutartis Nr. 2K-317/2014).Europos sÄ jungos teisėje numatytas iÅ¡skirtinis, specifinis direktyvų taikymas. Direk­ty­vų nuostatos yra įgyvendinamos TPVCAPDÄ®. Pažymėtina, kad direktyva yra privaloma kiek­vie­nai vals­tybei narei, kuriai ji skirta, rezultato, kurį reikia pasiekti, atžvilgiu, bet nacionalinės valdžios ins­titucijos pasirenka jos įgyvendinimo formÄ ir bÅ«dus, taigi kaip jau buvo paminėta, direktyva nėra taikoma tiesiogiai, nagrinėjamoje byloje nėra direktyvos tiesioginio taikymo prielaidų, todėl nusta­tant neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ iÅ¡ draudimo bendrovės yra va­dovaujamasi TPVCAPDÄ® 11 str.TPVCAPD įstatymo 11 str. 1 d. 3 p. nustatyta, kad transporto priemonių valdytojų ci­vi­li­nės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teri­to­ri­joje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2012 m. birželio 11 d. yra 5000000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1000000 eurų dėl žalos tur­tui (2011 m. lapkričio 17 d. redakcija).

Nagrinėjamoje byloje tik Å¡ioje įstatymo nustatytoje nuos­tolių dalyje draudikas prisiėmė už draudėjÄ nuostolių rizikÄ , todėl nustačius draudiko pareigÄ mo­kėti didesnę nei nustatyta įstatyme draudimo sumÄ , tai lemtų teisės galiojimÄ atgal bei nepagrįstai pažeistų draudiko teisėtus lÅ«kesčius dėl jo nurodyta draudimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, t. y. pažeistų bendrÄ jį teisinio saugumo principÄ .Pagal CK 6.254 str. 1 d. civilinė atsakomybė gali bÅ«ti (o įstatymo nustatytais atvejais – pri­va­lo bÅ«ti) draudžiama.

Kai civilinė atsakomybė yra apdrausta, nukentėjusysis įgyja teisę reikÅ¡ti tie­sioginį ieÅ¡kinį draudikui. Vadinasi, civilinės atsakomybės draudimo atveju yra du asmenys, kuriems kyla pareiga atlyginti padarytÄ Å¾alÄ â€“ žalÄ padaręs asmuo (draudėjas) ir draudikas. ŽalÄ padaręs as­muo turi atlyginti žalÄ , kiek jos nepadengia draudimo atlyginimas (draudimo iÅ¡moka) (CK 6.254 str. 2 d.). Taigi, nors pareigÄ atlyginti padarytÄ Å¾alÄ turi žalÄ padaręs asmuo ir draudikas, tačiau Å¡ios mi­nė­tų asmenų pareigos atsiradimo pagrindai ir apimtis yra skirtingi.

ŽalÄ padariusio asmens pa­rei­ga atlyginti padarytÄ Å¾alÄ kyla delikto pagrindu, t. y. jį ir nukentėjusįjį sieja deliktinė prievolė. ŽalÄ pa­da­riusiam asmeniui, kaip deliktinės prievolės subjektui, taikomi deliktinės civilinės atsakomybės principai. Draudiko pareiga atlyginti žalÄ kyla kitu pagrindu – iÅ¡ draudimo sutarties. Tai reiÅ¡­kia, kad draudiko pareigos apimtis nustatoma ne pagal deliktinės civilinės atsakomybės tai­syk­les, o pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal pačiÄ draudimo sutartį.

BÅ«tent drau­di­mo sutartinius santykius reglamentuojančios teisės normos ir pati draudimo sutartis nustato, kokiÄ Å¾alÄ ir kokia apimtimi atlygina draudikas (kasacinės nutartys Nr. 3K-3-174/2005, 2K-410/2008, 2K-288/2010).Teisėjų kolegija iÅ¡ esmės sutinka su apylinkės teismo nustatytu atlygintinos neturtinės ža­los dydžiu, į Å¡iÄ sumÄ Ä¯skaitant draudimo bendrovės atlygintÄ sumÄ . Atsižvelgiant į ap­tartas bylos ap­linkybes bei į ETT praktikÄ , apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teis­­mas netin­ka­mai sprendė civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos dydžio dalies, kuri virÅ¡ija TPVCAPDÄ® nustatytÄ mak­simaliÄ 5000 eurų sumÄ ir neteisingai priteisė Å¡iÄ sumÄ iÅ¡ ci­vi­linio atsakovo, t. y. iÅ¡ UAB DK „(duomenys neskelbtini)“.

Å iuo atveju, civilinis atsakovas UAB DK „(duomenys neskelbtini)“ neturtinės žalos mak­si­ma­liÄ sumÄ jau yra sumokėjęs ieÅ¡kovei, todėl nėra teisinio pagrindo atsakovui iÅ¡mokėti daugiau nei TPVCAPDÄ® numato. Å i neturtinės žalos dalis gali bÅ«ti ieÅ¡koma tiesiogiai iÅ¡ žalÄ padariusio asmens. Kadangi visÄ neturtinės žalos sumÄ pirmos instancijos teismas priteisė iÅ¡ atsakovo UAB DK „(duomenys neskelbtini)“, nuosprendyje nebuvo svarstomas iÅ¡ nuteistojo galimos priteisti neturtinės žalos dydis, nebuvo vertinamos aplinkybės galinčios įtakoti šį dydį – atsakovo turtinė padėtis, jo vardu regis­truotas turtas, darbinės ar kitos pajamos, kitos reikÅ¡mingos bylos faktinės aplinkybės, kurios mažina ar didina žalos atlyginimÄ , nevertinta jų visuma.

Neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ir nega­vus pa­pil­domos medžiagos nėra galimybės teisingai iÅ¡spręsti likusios neturtinės žalos at­ly­gi­ni­mo klausimÄ . Todėl vadovaujantis BPK 115 str. 2 d. teismas pripažįsta civilinei ieÅ¡kovei O. D. teisę į civilinio ieÅ¡kinio patenkinimÄ dėl likusios neturtinės žalos atlyginimo (iÅ¡skyrus UAB DK „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡mokėtus 5000 eurų), ir klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio perduoda nagrinėti ci­vi­li­nio proceso tvarka.

Dėl civilinio ieÅ¡kinio dalies priteisiant turtinę žalÄ nukentėjusiajai O. D..Civilinio atsakovo apeliaciniame skunde nurodoma, kad apylinkės teis­mas nepagrįstai pri­tei­sė nukentėjusiajai iÅ¡ Å¡io atsakovo 3600 Lt turtinės žalos atlyginimÄ . Apeliantas teigia, kad pa­grįstos ir jau yra iÅ¡mokėtos 1350 Lt iÅ¡laidos, kurias sudaro raidžių graviravimas ir laidojimo pas­lau­gos (600 Lt) bei 750 Lt už kriptos vienÄ dalį, nes už keturvietę (standartinę) kriptÄ ieÅ¡kovė sumo­kėjo 3000 Lt, todėl pagrįstai atlygintina turi bÅ«ti 1/4 Å¡ios sumos dalis.

Tei­sėjų kolegija ne­su­tinka su Å¡iais civilinio atsakovo skundo argumentais ir pritaria pirmosios instan­ci­jos argumentams, kad nors standartinėje kriptoje ir telpa daugiau urnų, tačiau jos įrengimo iÅ¡laidos nedalintinos iÅ¡ kriptoje tel­pan­Äiųjų urnų skaičiaus. Tokiu atveju žalÄ patyrusiems asmenims bÅ«tų nepagrįstai apribota teisė pa­si­rinkti kaip laidoti žuvusįjį. Apylinkės teismo sprendimas dėl turtinės žalos atlyginimo už kriptos įsi­gijimÄ ir įrengimÄ pakankamai motyvuotas nuosprendyje, priimtas vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, todėl teisėjų kolegija papildomai nepasisako.

Å ioje dalyje apeliacinis skundas netenkinamas. Teisėjų kolegija nenustatė, kad by­loje iki­teisminio tyrimo ir jos teisminio nagri­nė­ji­mo me­tu buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, kuriais bÅ«tų suvaržytos įstatymų garantuotos proceso da­ly­vių teisės ir kurie bÅ«tų sukliudę teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ , todėl skun­džia­mame nuosprendyje naikinama tik jo dalis, kuria iÅ¡spręstas nukentėjusiosios O. D. civi­li­nis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo.Nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės atstovė praÅ¡o priteisti nukentėjusiosios O.

D. patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas – 115 EUR advokato padėjėjo pagalbai suraÅ¡ant atsiliepimÄ Ä¯ ape­lia­cinį skundÄ apmokėti. Kadangi atsakovo civilinio atsakovo UAB DK „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinis skundas iÅ¡ dalies tenkinamas, nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės atstovės praÅ¡ymas dėl bylinė­ji­mo­si iÅ¡laidų priteisimo netenkinamas.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., 3 p., 328 str. 1 d. 4 p., n u t a r i a : Civilinio atsakovo Uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ ape­lia­cinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nuosprendį pakeisti:Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iÅ¡spręstas nukentėjusiosios O.

D. civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo.Vadovaujantis BPK 115 str. 2 d. pripažinti nukentėjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei O. D. teisę į civilinio ieÅ¡kinio dalyje dėl neturtinės žalos patenkinimÄ , o klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dy­džio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka pirmos instancijos teismui.KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjai             Viktoras PreikÅ¡as              Kęstutis Dargužis              Danutė Giačaitė