Legislator Case Law & Legislation
aa9c60f1-0da7-4b35-922e-3f8b88dccfef AI generated

aa9c60f1-0da7-4b35-922e-3f8b88dccfef · Å iaulių apygardos teismas

Case Number aa9c60f1-0da7-4b35-922e-3f8b88dccfef
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Civilinė byla Nr. e2S-446-856/2019 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01044-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.4.2.1.4. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 10 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos Ž. Å . atskirÄ jį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2019 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-3240-776/2019 pagal pareiÅ¡kėjos Ž.

Legislator headnote

AI generated

aa9c60f1-0da7-4b35-922e-3f8b88dccfef · Å iaulių apygardos teismas: Atsiliepimų į pareiÅ¡kėjos atskirÄ jį skundÄ byloje negauta. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai PareiÅ¡kėjos atskirasis skundas netenkinamas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Civilinė byla Nr. e2S-446-856/2019 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01044-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.4.2.1.4. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 10 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos Ž. Å . atskirÄ jį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2019 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-3240-776/2019 pagal pareiÅ¡kėjos Ž.

Å . pareiÅ¡kimÄ dėl fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“, antstolė V. Å . ir antstolė E. R.. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs skundÄ , n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėja Ž. Å . prašė iÅ¡kelti jai bankroto bylÄ , nurodė, kad negali kreditoriams vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai yra suėję, ir kurių suma sudaro 15 707,05 Eur, ir siÅ«lė bankroto administratoriumi paskirti R.

P.. Pareiškėja nurodė, kad tapo nemokia dėl nepalankiai susiklosčiusios situacijos, kai, pasitikėdama savo buvusiu sutuoktiniu T. J., kartu su juo kaip bendraskolė 2009 metais sudarė vartojimo kredito sutartį bei laidavo už T. J. ir V. R. pagal vartojimo kredito sutartį prisiimtus įsipareigojimus, nesuprasdama ir nežinodama sandorių teisinių pasekmių ir tikėdama, kad visus skolinius įsipareigojimus prisiims jos buvęs sutuoktinis. Šiuo metu santuoka yra nutraukta, pareiškėja augina du nepilnamečius vaikus, jos pajamas per mėnesį sudaro apie 308 Eur darbo užmokestis ir 120 Eur iš buvusio vyro gaunamas išlaikymas vaikams.

PareiÅ¡kėja nurodė, kad nekilnojamojo turto ir registruotino kilnojamojo turto, vertybinių popierių neturi, skolininkų neturi, ir kad nėra sÄ lygų, dėl kurių teismas galėtų atsisakyti iÅ¡kelti bankroto bylÄ .

2. PareiÅ¡kėjos nurodyti kreditoriai atsiliepimų byloje neteikė. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. balandžio 24 d. nutartimi atsisakė iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ Å½. Å .. Teismas nurodė, kad nors bendra pareiÅ¡kėjos įsipareigojimų suma yra 15 707,05 Eur ir, teismo skaičiavimu, virÅ¡ija 25 MMA, kol nėra duomenų apie solidariems skolininkams priklausantį turtÄ , negali bÅ«ti konstatuotas pareiÅ¡kėjos nemokumas Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo prasme.

Teismas įvertino ir tai, kad solidari prievolė nuo jos priteisimo momento yra pakankamai sumažėjusi, todėl padarė iÅ¡vadÄ , kad yra objektyvių galimybių įvykdyti skolinius įsipareigojimus. Teismas pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjos siÅ«lymu, iÅ¡kėlus jai bankroto bylÄ , kreditorinių įsipareigojimų vykdymui ji galėtų skirti iki 50 Eur per mėnesį, o iÅ¡ pareiÅ¡kėjos pateiktų pažymų apie jai priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį bei kitas iÅ¡mokas matyti, kad Å¡iuo metu iÅ¡ jos darbo užmokesčio kreditoriams yra iÅ¡skaitoma panaÅ¡i suma.

Teismas atsisakė iÅ¡kelti bankroto bylÄ nustatęs, kad fizinio asmens bÅ«klė neatitinka Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – ir FABÄ®) 2 straipsnio 2 dalyje nurodytos sÄ lygos. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 4. Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėja Ž. Å . praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2019 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2FB-3240-776/2019 ir perduoti jos pareiÅ¡kimÄ dėl fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo nagrinėti iÅ¡ naujo.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 4.1. Pirmosios instancijos teismas privalėjo vertinti, ar terminas įsipareigojimui įvykdyti atitinka protingÄ laikotarpį, pareiÅ¡kėjos skaičiavimais pagal jos pajamas ir galimybes ji turėtų skolÄ mokėti 21 metus, o tai yra labai ilgas ir neapibrėžtas laikas asmeniui grįžti į aktyviÄ ekonominę veiklÄ . 4.2. Teismas nepagrįstai iÅ¡ pareiÅ¡kėjos reikalavo įrodymų apie solidarių skolininkų turtinę padėtį, iÅ¡ asmens neturi bÅ«ti reikalaujama perteklinių arba akivaizdžių įrodymų, tačiau nevertino asmens Å¡eiminės padėties, iÅ¡laikytinių skaičiaus, darbinės veiklos pasirinkimo. 4.3.

Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad pareiÅ¡kėja nepateikė duomenų apie solidarių skolininkų turtinę padėtį, padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja neatitinka Fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

5. Atsiliepimų į pareiÅ¡kėjos atskirÄ jį skundÄ byloje negauta. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai PareiÅ¡kėjos atskirasis skundas netenkinamas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

7. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta apeliantei (pareiÅ¡kėjai) Ž. Å . iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ , pagrįstumo ir teisėtumo. Byloje nustatyta, kad apeliantė kreipėsi į teismÄ pareiÅ¡kimu dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, nurodė, kad ji yra nemoki, negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų kreditoriams, kurių mokėjimo terminai suėjo, ir kurių bendra suma virÅ¡ija dvideÅ¡imt penkias Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliÄ sias mėnesines algas (toliau – ir MMA). Pirmosios instancijos teismas pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ atmetė nurodydamas, kad pareiÅ¡kėja neatitinka FABÄ® 2 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Ž. Å . su teismo nutartimi nesutinka ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino jos skolinių įsipareigojimų dydį ir nepagrįstai pripažino, kad pareiÅ¡kėja neatitinka FABÄ® 2 straipsnio 2 dalies reikalavimų.

8. Fizinio asmens bankroto procesas suteikia galimybę fiziniams asmenims, kurie dėl pablogėjusios finansinės padėties nebegali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, grįžti į aktyviÄ ekonominę veiklÄ , netapti naÅ¡ta valstybės socialinei sistemai, taip apsaugant asmens orumÄ , o kreditoriams suteikiant galimybę atgauti bent dalį skolų. FABÄ® 1 straipsnio 1 dalyje apibrėžiama Å¡io įstatymo paskirtis – sudaryti sÄ lygas atkurti sÄ Å¾iningų fizinio asmens, Å«kininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumÄ užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimÄ Å¡io įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.

Tam, kad asmeniui bÅ«tų iÅ¡kelta fizinio asmens bankroto byla, jo pagrindinių turtinių interesų vieta turi bÅ«ti Lietuvos Respublikoje (FABÄ® 1 straipsnio 2 dalis) ir Å¡io asmens turtinė bÅ«klė turi atitikti FABÄ® 2 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ nemokumo kriterijų, t. y. jis turi bÅ«ti nepajėgus įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, ir kurių suma virÅ¡ija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliÄ sias mėnesines algas.

9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad antstolė V. Å . Å iaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimo už akių pagrindu vykdo iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ skolininkės Ž. Å . iÅ¡ieÅ¡kotojui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Gelvora“, skola 2018 m. lapkričio 22 d. sudarė 15 562,02 Eur. Antstolė E. R. Vilniaus miesto 22-ojo notarų biuro 2011 m. lapkričio 29 d. vykdomojo įraÅ¡o Nr. 12284 pagrindu vykdo iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ skolininkės Ž. Å . iÅ¡ieÅ¡kotojui UAB „Gelvora“, 2018 m. lapkričio 27 d. duomenimis skolos likutis 145,03 Eur.

Teismas taip pat nustatė, kad solidari T. J., V. R. ir Ž. Å . skola UAB „Gelvora“ atsirado Å¡iam kreditoriui 2009 m. gegužės 21 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 09-20-54 perėmus solidarių skolininkų įsipareigojimÄ pagal pradinio kreditorius „Swedbank“, AB ir T. J. bei V. R. 2009 m. kovo 5 d. sudarytÄ vartojimo kredito sutartį Nr. 09-019198-VA, kurios įvykdymÄ užtikrino Ž. Å . (J.), 2009 m. kovo 5 d. sudarydama laidavimo sutartį Nr. 09-000077-LA. Ginčo byloje dėl bendro 15 707,05 Eur dydžio pareiÅ¡kėjos ir solidariųjų skolininkų įsipareigojimo nėra.

10. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl apeliantės mokumo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiÅ¡kėjai nepateikus duomenų apie solidariųjų skolininkų turtinę padėtį, teismas neturi galimybės spręsti, ar egzistuoja tikimybė, kad solidari skola gali bÅ«ti padengta kito solidaraus skolininko, todėl esant Å¡iai galimybei pareiÅ¡kėja galimai nebeatitiktų Fizinių asmenų bankroto įstatyme pateiktos nemokumo sÄ vokos, nes neturėtų pradelstų įsipareigojimų, virÅ¡ijančių 25 MMA.

11. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymÄ , teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiÅ¡kinimo taisyklių, suformuluotų analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukÅ¡tesnės instancijos teismų teisės aiÅ¡kinimo taisyklių, suformuluotų analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose. Aukščiausiojo Teismo sprendimai saisto tiek patį Lietuvos AukščiausiÄ jį TeismÄ , tiek kitus bendrosios kompetencijos teismus, nagrinėjančius analogiÅ¡kas ar iÅ¡ esmės panaÅ¡ias bylas. Å iaulių apylinkės teismas, spręsdamas Ž. Å . praÅ¡ymÄ iÅ¡kelti jai bankroto bylÄ , rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teismų praktika civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-690/2016 (2016 m. birželio 9 d. nutartis).

12. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.123 straipsnio 1 dalimi, prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma; taip pat kai kreditorius vietoj reikiamo įvykdymo priima kitos rūšies įvykdymÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad prievolės solidarumas reiÅ¡kia, jog kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu skolininkai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek jÄ visÄ , tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos vykdant prievolę kreditoriui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas iÅ¡lieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės Å¡alis.

13. Kai solidariÄ jÄ prievolę visiÅ¡kai įvykdo vienas iÅ¡ skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 straipsnio 7 dalis). Tai reiÅ¡kia, kad vieno solidariojo skolininko įvykdyta visa solidarioji prievolė baigiasi tinkamu įvykdymu. Byloje nebuvo pateikta duomenų apie solidariųjų skolininkų T. J. ir V. R. turtinę padėtį, jų galimybes padengti dalį ar visÄ pareiÅ¡kėjos nurodomÄ Ä¯siskolinimÄ . IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad Å iaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimu už akių iÅ¡ solidariųjų skolininkų buvo priteista 18071,13 Eur suma (suma apskaičiuota be procesinių palÅ«kanų bei vykdymo iÅ¡laidų).

Kreditoriaus UAB „Gelvora“ pateiktais duomenimis, skolos likutis 2018 m. lapkričio 22 d. yra 15 562,02 Eur. IÅ¡ pareiÅ¡kėjos pateiktų duomenų apie jos 2018 metų pajamas ir socialinį draudimÄ nustatyta, kad 2018 metais iÅ¡ jos darbo užmokesčio buvo iÅ¡skaičiuota 430,51 Eur. Byloje nėra duomenų, kas sumokėjo kitÄ dalį sumokėtos skolos. Teismas pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad esant galimybei, jog solidarÅ«s skolininkai taip pat dengia įsiskolinimÄ , apeliantės prievolės kreditoriams likutis gali mažėti sparčiau, negu pati pareiÅ¡kėja dengia įsiskolinimÄ , ir pagal Å¡ios bylos nagrinėjimo aplinkybes ji neatitiktų FABÄ® pateiktos nemokumo sÄ vokos, t. y. neturėtų pradelstų įsipareigojimų, virÅ¡ijančių 25 MMA.

Neturint duomenų apie solidariųjų skolininkų turtinę padėtį, nėra galimybės įvertinti, ar terminas įsipareigojimui įvykdyti atitinka protingÄ laikotarpį.

14. SolidariÄ jÄ pareigÄ Ä¯vykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iÅ¡ visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, kÄ jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančiÄ dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis). Toks teisinis reglamentavimas reiÅ¡kia, kad vienam iÅ¡ skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iÅ¡ buvusių solidariųjų skolininkų. Ä®statymas nustato bendraskolio teisę, o ne pareigÄ , regreso tvarka reikalauti iÅ¡ kito bendraskolio to, kÄ jis už šį yra sumokėjęs. Taigi, kol solidarieji skolininkai nepadengė įsiskolinimo ir nepareiÅ¡kė reikalavimo apeliantei, teismas negali konstatuoti pareiÅ¡kėjos nemokumo FABÄ® prasme.

15. Atsižvelgiant į vieÅ¡ojo intereso egzistavimÄ bankroto bylose, teismas jose turi bÅ«ti aktyvus, tai apima ir teisę rinkti įrodymus. Tačiau pažymėtina, jog aktyvaus teismo vaidmens principas nėra absoliutus ir tai nereiÅ¡kia, kad teismui perkeliama įrodinėjimo pareiga. Teismų praktikoje pažymima, kad aktyvus teismo vaidmuo nereiÅ¡kia visos įrodinėjimo pareigos perkėlimo teismui ir neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai Å¡ių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymÄ .

Å ioje byloje pareiÅ¡kėja Ž. Å . nepateikė aktualių duomenų apie solidariųjų skolininkų turtinę padėtį bei duomenų apie tai, kuriÄ skolos dalį kuris solidarusis skolininkas padengė, bei neprašė teismo Å¡iuos duomenis iÅ¡reikalauti. Be Å¡ių duomenų teismas neturėjo pagrindo spręsti apie pareiÅ¡kėjos pradelstų įsipareigojimų dydį bei nemokumÄ .

16. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad atsisakymas iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ pareiÅ¡kėjui neužkerta kelio kreiptis su atitinkamu reikalavimu į teismÄ iÅ¡ naujo pasikeitus aplinkybėms.

17. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinės bylos medžiagÄ bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ , priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ Â nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamÄ teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas n u t a r i a : Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2019 m. balandžio 24 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė