aa9b01db-8d42-4cd1-b11f-e8317aa82115 · Klaipėdos apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2S-896-642/2019 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01400-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.9.1; 3.11.4.8.2; 3.3.2.4. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 6 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Baltijos Å¡protai“ atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2019 m. kovo 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės UAB „Baltijos Å¡protai“ ieÅ¡kinį atsakovui A.

T. (A. T.) dėl darbuotojo sukeltos žalos atlyginimo priteisimo. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. ieÅ¡kovė kreipėsi su ieÅ¡kiniu į teismÄ praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo 11 412,25 Eur žalos atlyginimÄ bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2. Klaipėdos apylinkės teismas Klaipėdos miesto rÅ«mų 2019 m. kovo 4 d. nutartimi ieÅ¡kinį atsisakė priimti. Teismas nutartį grindė Å¡iais motyvais: 2.1. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovę ir atsakovÄ , kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Latvijos Respublikoje, laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 17 d. iki 2018 m. rugpjūčio 27 d. siejo darbo santykiai. 2.2.

Teismas nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, nepaisant to, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 30 straipsnio 6 dalį ieÅ¡kinys dėl žalos, padarytos asmenų turtui, gali bÅ«ti pareiÅ¡kiamas pagal ieÅ¡kovo gyvenamÄ jÄ vietÄ (buveinę) arba žalos padarymo vietÄ , tačiau Å¡iuo atveju turi bÅ«ti taikoma Lietuvos Respublikos darbo kodekso 215 straipsnio 3 dalis, numatanti, jog darbo ginčas dėl teisės turi bÅ«ti nagrinėjamas toje valstybėje, kurioje yra atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta. 2.3.

Kartu su ieÅ¡kiniu teismui yra pateiktas atsakovo nesutikimas su ieÅ¡kovės reikalavimu dėl žalos atlyginimo, tačiau ieÅ¡kovė nepateikė teismui duomenų, patvirtinančių, jog Å¡alys yra susitarusios, kad visi iÅ¡ Å¡alių darbo sutarties kylantys ginčai bus nagrinėjami Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje. III. Atskirojo skundo argumentai 3. Atskiruoju skundu ieÅ¡kovė praÅ¡o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2019 m. kovo 4 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kinį priimti.

SkundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 3.1. Nurodo, kad Darbo ginčų komisija 2019 m. sausio 22 d. sprendimu atsisakė nagrinėti ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl žalos priteisimo. IeÅ¡kovė jį apskundė teismui pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatas dėl teismingumo, tačiau teismui atsisakius priimti ieÅ¡kinį, įsiteisėtų Darbo ginčų komisijos sprendimas ir ieÅ¡kovė jo negalėtų ginčyti. 3.2. Teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos darbo kodekso 215 straipsnio 3 dalimi, nes Lietuvos Respublikos darbo kodekso 231 straipsnio 1 dalis, reglamentuojanti Darbo ginčų komisijos sprendimo apskundimÄ Lietuvos Respublikos teismui, yra specialioji norma.

Be to, atsakovas ginčo nagrinėjimo Darbo ginčų komisijoje metu nepareiÅ¡kė jokių prieÅ¡taravimų dėl Lietuvos jurisdikcijos, taip pat pats kreipėsi į Darbo ginčų komisijÄ dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio iÅ¡ieÅ¡kojimo. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai Atskirasis skundas atmestinas.

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

5. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirÄ jį skundÄ nagrinėja raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai šį skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Å¡iuo atveju skundui iÅ¡nagrinėti pakanka byloje esančios raÅ¡ytinės medžiagos.

6. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje kilo ginčas dėl darbo ginčo, kurį inicijuoja darbdavys darbuotojui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, teismingumo.

7. Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai nesivadovavo specialiÄ ja Lietuvos Respublikos darbo kodekso 231 straipsnio 1 dalimi, kuri reglamentuoja Darbo ginčų komisijos sprendimo apskundimÄ ir kuri yra specialioji norma Lietuvos Respublikos darbo kodekso 215 straipsnio 3 dalies atžvilgiu. Å i skundo nuostata nepagrįsta. Apeliantė kreipėsi į Darbo ginčų komisijÄ su praÅ¡ymu dėl darbuotojo veiksmais padarytos žalos atlyginimo, tačiau darbo ginčų komisija ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ atsisakė nagrinėti, nes konstatavo, kad praleistas kreipimosi į Darbo ginčų komisijÄ terminas ir nėra pagrindo jį atnaujinti.

Apeliantė, nesutikdama su sprendimu, kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl žalos atlyginimo priteisimo iÅ¡ darbuotojo. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 231 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiÅ«ros dalykas. Tokiu atveju ginčas yra laikomas iÅ¡ naujo inicijuotu teisminėje stadijoje, teisme darbo ginčų komisijoje iÅ¡keltas nesutarimas fiksuojamas kaip ginčas dėl teisės ir nagrinėjama pagal ieÅ¡kinyje nurodytas faktines aplinkybes.

Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 231 straipsnio 1 dalį toks ieškinys pareiškiamas vadovaujantis CPK nuostatomis.

8. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu yra Å¡io kodekso ir kitų įstatymų prieÅ¡taravimų, taikomos Lietuvos Respublikos darbo kodekso normos, iÅ¡skyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos darbo kodeksas pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms. Nors Lietuvos Respublikos darbo kodekso 231 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu į teismÄ kreipiamasi vadovaujantis CPK nuostatomis, tačiau Å¡iuo atveju bÅ«tent Lietuvos Respublikos darbo kodekso 215 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta specialioji teisės norma dėl teismingumo, kai darbo ginÄÄ dėl teisės teisme inicijuoja darbdavys darbuotojui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje.

Tokiu atveju darbdavys gali pareikÅ¡ti reikalavimÄ darbuotojui tik toje kitoje valstybėje. Tokia pati nuostata įtvirtinta ir 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – Reglamentas) 22 straipsnyje, pagal kurį darbdavys gali pareikÅ¡ti reikalavimÄ tik valstybės narės, kurioje yra darbuotojo nuolatinė gyvenamoji vieta, teisminėse institucijose, nebent pareiÅ¡kiamas prieÅ¡ieÅ¡kinis darbuotojo inicijuotame procese.

9. Taigi reiÅ¡kiant reikalavimÄ darbuotojui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje, teisme taikytina Lietuvos Respublikos darbo kodekso 215 straipsnio 3 dalis. Tuo tarpu, darbuotojas gali inicijuoti darbo ginÄÄ valstybėje narėje, kurioje yra darbdavio buveinė ar darbuotojo nuolatinė gyvenamoji vieta. Å iuo atveju darbuotojas ginÄÄ Darbo ginčų komisijoje inicijavo dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio, o darbdavys (ieÅ¡kovė) dėl žalos atlyginimo. Å ių ginčų nagrinėjimas nebuvo sujungtas, darbdavys darbuotojo ginčo nagrinėjimo Darbo ginčų komisijoje metu praÅ¡ymo dėl žalos atlyginimo nereiÅ¡kė.

10. Apeliantė nurodo, kad atsakovas, ginÄÄ nagrinėjant Darbo ginčų komisijoje, nereiÅ¡kė prieÅ¡taravimo, kad ginčas bÅ«tų nagrinėjamas Lietuvos Respublikos institucijose, o tai, apeliantės teigimu, reiÅ¡kia, kad Å¡alys sutarė, kad ginčas bus nagrinėjamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka. Å is skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 215 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu darbuotojo nuolatinė gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje, darbdavio inicijuojamas darbo ginčas dėl teisės turi bÅ«ti nagrinėjamas toje kitoje valstybėje, nebent Å¡alys kilus ginčui susitartų ginÄÄ nagrinėti Å¡io kodekso nustatyta tvarka.

Individualaus susitarimo galimybę maksimaliai riboja darbo ginčus nagrinėjančių institucijų teritorinę jurisdikcijÄ apibrėžiantys nacionaliniai ir Europos SÄ jungos teisės aktai. Reglamento taisyklės aiÅ¡kiai apibrėžia darbdavio galimybes inicijuoti darbo ginčus ir iÅ¡plečia darbuotojų, kaip silpnesniosios sutarties Å¡alies, teises. Reglamentas riboja Å¡alių galimybę susitarti dėl bylos nagrinėjimo vietos, nors toks susitarimas yra galimas, tačiau tik po to, kai ginčas jau yra kilęs.

11. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad Å¡alys bÅ«tų sudariusios aiÅ¡kų susitarimÄ dėl ginčo pagal darbdavio reikalavimÄ dėl žalos priteisimo priskirtinumo Lietuvos Respublikos teismams. Tai, kad atsakovas nenurodė savo pozicijos dėl ginčo priskyrimo nagrinėti Lietuvos teismų jurisdikcijai, negali bÅ«ti vertinama kaip susitarimas pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 215 straipsnio 3 dalį ar Reglamento nuostatas. Taip pat pažymėtina, jog tam, kad atsakovas galėtų neprieÅ¡tarauti ginčo nagrinėjimui Lietuvos Respublikos teismuose, ieÅ¡kovė turėjo aiÅ¡kiai suformuluoti ir pateikti siÅ«lymÄ dėl ginčo nagrinėjimo Lietuvos Respublikos teismuose, ko nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta.

12. Apeliantė nurodo ir tai, kad teismui atsisakius priimti ieÅ¡kinį, įsiteisėja Darbo ginčų komisijos 2019 m. sausio 22 d. sprendimas ir ieÅ¡kovė nebegalėtų reikÅ¡ti reikalavimo. Atsakydamas į šį skundo argumentÄ apeliacinės instancijos teismas visų pirma pažymi, kad nurodytos aplinkybės nėra pagrindas teismui priimti savo žinion bylÄ , pažeidžiant teismingumo taisykles. Antra, Å¡ias aplinkybes ieÅ¡kovė turi teisę nurodyti teikdama ieÅ¡kinį kompetentingam teismui, kuris ir spręstų klausimÄ dėl ieÅ¡kinio priėmimo.

13. Remdamasis pirmiau nurodytais teisiniais ir faktiniais argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias teismingumÄ , todėl skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2019 m. kovo 4 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja Danutė Žvinklytė