A-502-1357-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A502-1357/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01400-2011-2

Procesinio sprendimo kategorija 36 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugpjūčio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovei adv. Rūtai Andriulevičiūtei,

atsakovo atstovui Linui Slušniui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tele-3“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tele-3“ skundą atsakovui Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „TV PRO media“, R. Ž. dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Tele-3“ (toliau – ir pareiškėjas; UAB „Tele-3“) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos (toliau – ir Komisija) 2011 m. gegužės 30 d. sprendimą Nr. 66 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo buvo nuspręsta, jog 2010 m. lapkričio 17 d. TV3 laidoje „Akistata“ pateikiant informaciją apie A. T. buvo pažeisti Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso (toliau – ir Kodeksas) 8, 14, 16 ir 36 straipsniai, o pareiškėjas įpareigotas artimiausioje laidoje „Akistata“ paskelbti Sprendimą ir apie tai informuoti Komisiją.

Skunde pareiškėjas paaiškino, kad yra viešosios informacijos skleidėjas, todėl nei Visuomenės informavimo įstatymas (toliau – ir VIĮ), nei Kodeksas nesuteikia teisės Komisijai nagrinėti etikos pažeidimų bei priimti sprendimų jo, kaip viešosios informacijos skleidėjo, atžvilgiu. Manė, jog Sprendimas nepagrįstas todėl, kad advokatas V. B. nebuvo sudaręs atstovavimo sutarties su UAB „TV PRO media“, kuri kūrė laidą „Akistata“, Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-23157-599/2010, o UAB „TV PRO media“ atstovavimo sutartį buvo sudariusi tik su advokato padėjėja E. L. dėl konkretaus teisinio veiksmo atlikimo – atskirojo skundo padavimo dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 2 d. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nutarties civilinėje byloje Nr. 2-23157-599/2010, kuria uždrausta skelbti A.

T. atvaizdą ir informaciją apie jos privatų gyvenimą ir sveikatos būklę. Pažymėjo, jog advokatas V. B., suteikdamas leidimą advokato padėjėjai parengti atskirąjį skundą, turėjo tik nuspręsti, ar advokato padėjėja yra kompetentinga įvykdyti kliento pavedimą, todėl jis, komentuodamas 2010 m. lapkričio 17 d. laidoje „Akistata“ filmuotą medžiagą, buvo nešališku ekspertu. Nurodė ir tai, jog laidos „Akistata“ 2010 m. lapkričio 3 d. vaizdo įraše, kuris kaip medžiaga buvo naudojamas 2010 m. lapkričio 17 d. laidoje, matyti, jog A.

T. pati sutiko būti filmuojama ir klausinėjama žurnalistės. Tačiau Komisija rėmėsi tik Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi, o ne A. T. sutikimu ar nesutikimu. Akcentavo, jog nutartimi buvo uždrausta viešai publikuoti filmuotą medžiagą, kurioje A. T. užfiksuota žeminančiame kontekste, bet teismas neuždraudė skelbti filmuotos medžiagos, kurioje ši nufilmuota nežeminančiame kontekste. Pridūrė, jog laidoje nebuvo atskleista A. T. tapatybė, be to, dar iki 2010 m. lapkričio 17 d. laidos pati A. T. spaudai atskleidė savo tapatybę bei paviešino savo tikslius giminystės ryšius su E. Ž..

Manė, jog kai pats asmuo viešai paskelbia duomenis apie privatų gyvenimą, vėlesnis viešai paskleistų duomenų pakartojimas visuomenės informavimo priemonėse negali būti laikomas neteisėtu. Pažymėjo ir tai, jog 2010 m. lapkričio 17 d. laida buvo siekiama padėti A. T., atkreipiant visuomenės dėmesį į apleistus senyvus žmones, todėl, nors ir buvo gautas A. T. sutikimas ją filmuoti, pareiškėjas ir UAB „TV PRO media“ neprivalėjo gauti jos sutikimo, nes informacijas paskelbimą pateisina viešas interesas.

Atsakovas Komisija atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad Komisija turi kompetenciją taikyti Kodekso nuostatas tiek žurnalistų, tiek viešosios informacijos rengėjų, tiek leidėjų atžvilgiu. Nurodė, jog pareiškėjas nagrinėjamu atveju atitiko tiek rengėjo, tiek leidėjo (skleidėjo) sąvokų turinį. Pažymėjo, jog pareiškėjas pats savo veiksmais jau yra patvirtinęs, kad yra atsakingas už TV3 laidų „Akistata“ atitikimą kodekso nuostatoms, nes Komisijos posėdžio metu, nagrinėjant pateiktus skundus, jis atstovavo svarstomą laidą, teikė argumentus dėl laidos atitikimo etikos normoms. Prie skundo pridėta Televizijos laidos sukūrimo sutartis Nr. 07-08/10 patvirtina, kad nepaisant to, jog pareiškėjas laidos sukūrimui pasitelkia trečiojo suinteresuoto asmens UAB „TV PRO media“ pajėgumus, jis tuo pačiu pats taip pat dalyvauja laidos kūrimo procese ir todėl laikytinas atsakingu už tai, kas transliuojama per TV3 televizijos kanalą. Nurodė ir tai, jog laidoje, kaip nešališkas ekspertas, pasirinktas advokatas V. B., kurio padėjėja parengė skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutarties. Manė, jog tiesioginių sąsajų ir kliento pavedimų nebuvimas nagrinėjamu atveju nelėmė išvados, jog minėtas advokatas galėjo būti pakalbintas kaip nepriklausomas ir nešališkas ekspertas. Be to, visuomenei nebuvo pateikta informacija, jog advokato padėjėja, kurios vadovu būtent ir yra minėtas advokatas, teikia teisines paslaugas dėl su laida susijusio teisinio ginčo. Taip pat išdėstė, kad priešingai nei teigia pareiškėjas, straipsnio turinys apima draudimą tiesiogiai cituoti privatų asmenį ne garso ir vaizdo įrašymo priemonių panaudojimo metu, o panaudojant garso ir vaizdo rašymo priemones privataus asmens tiesioginio citavimo metu. Todėl pareiškėjas, būdamas tinkamai informuotu, jog A. T. prašė nerodyti garso ir vaizdo įrašo ir tiesiogiai jos necituoti, privalėjo vadovautis privataus asmens valia ir to nedaryti. Manė, jog laidos metu paskelbtos žinios nebuvo susijusios su viešu asmeniu ir svarbios visuomenei, nes iki laidos transliacijos rodyti anonsai leido žiūrovui aiškiai ir nedviprasmiškai suprasti ir žinoti, jog laida bus apie konkretų asmenį, t. y. A. T., bet priešingai – laida buvo siekiama patenkinti smalsumą dėl galimų giminystės ryšių su Vaiko teisių apsaugos kontrolierės E. Ž. šeima, nors iš tiesų E. Ž. net nėra A. T. giminaitė.

Trečiasis suinteresuotas asmuo R. Ž. atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime paaiškino, kad ginčijamas sprendimas yra priimtas tinkamo subjekto atžvilgiu. Nurodė, jog Vilniaus apygardos teismas 2011 m. liepos 4 d. nutartimi paliko galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartį, kuria uždrausta UAB „Tele-3“ ir UAB „TV PRO media“ skelbti A. T. atvaizdą ir informaciją apie jos privatų gyvenimą bei sveikatos būklę. Pažymėjo, jog pareiškėjas ignoravo teismo nutartį du kartus – 2010 m. lapkričio 3 d. ir 2011 m. lapkričio 17 d. laidose. Manė, jog 2010 m. lapkričio 17 d. laidos rengėjai sąmoningai siekė suklaidinti laidos žiūrovus, bandydami paaiškinti, kodėl nevykdė teismo nutarties. Laidoje kelis kartus buvo parodyti jos ir jos mamos asmens duomenys, siekiant, kad jos būtų dar labiau atpažįstamos, identifikuojamos ir siejamos su skleidžiama žeminančia informacija. Nurodė, kad tiek ji, tiek jos motina niekada nebuvo viešaisiais asmenimis, todėl žiniasklaidai nebuvo jokio pagrindo domėtis jų privačiu gyvenimu. Akcentavo ir tai, jog laidos „Akistata“ A. T. buvo atpažįstama, bėgančia eilute buvo paskelbta jos pavardė, kelis kartus iš labai arti parodyta teismo nutartis su R. Ž. ir A. T. duomenimis, abi buvo vaizduojamos tik žeminančiame kontekste.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. spalio 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas apžvelgė byloje nustatytas faktines aplinkybes bei rėmėsi VIĮ 46 straipsnio 1 dalimi bei to paties straipsnio 3 dalies 2 punktu, 2 straipsnio 75 ir 76 punktais. Konstatavo, jog pagal atliktą funkciją paskelbiant laidą „Akistata“ pareiškėjas laikytinas viešosios informacijos rengėju. Akcentavo, jog tai rodo UAB „Tele-3“ sudaryta Televizijos laidos sukūrimo sutartis Nr. 07-08/10 (toliau – ir Sutartis), iš kurios nuostatų, be kita ko, matyti, kad pareiškėjas nebuvo vien tik laidos transliuotojas, todėl Komisija turėjo teisinį pagrindą nagrinėti prieš pareiškėją pateiktą skundą. Taip pat nurodė, jog Kodeksas taikomas ir rengėjams, ir skleidėjams. Pažymėjo, jog tai, be kita ko, matyti iš VIĮ 46 straipsnio 3 dalies, kuri rodo, jog įstatymų leidėjas, apibrėždamas Komisijos kompetenciją paliko teisinio reguliavimo spragą. Teismas apžvelgė Kodekso 8, 14, 16 ir 36 straipsnius, kuriais yra grindžiamas ginčijamas Sprendimas, ir analizavo Komisijos nustatytuosius pažeidimus kiekvieno iš minėtųjų straipsnių aspektu.

Pirmiausia išdėstė, jog ginčo laidoje advokatas V. B. dalyvavo nepriklausomo teisės eksperto teisėmis, teisiniu ir moraliniu požiūriu vertino aplinkybes, susijusias su laidoje rodomu siužetu apie A. T. padėtį bei Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi. Pažymėjo, jog Lietuvos advokatūros tinklapyje pateikiama informacija rodo, kad V. B. yra advokato padėjėjos E. L., kuri teismui yra padavusi atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutarties, kuria buvo uždrausta demonstruoti laidą „Akistata“, praktikos vadovas. Teismas dėl duomenų stygiaus kritiškai įvertino pareiškėjo teikiamą versiją esą advokato padėjėja veikusi savarankiškai ir akcentavo, jog ji dirba minėto advokato kontoroje, todėl advokatas yra su padėjėja susijęs asmuo nepriklausomai nuo kitų aplinkybių. Be to, ant atskirojo skundo uždėtas advokato V. B. kontoros antspaudas bei advokato padėjėjo priskyrimas advokatui rodo, jog pasisakydamas laidoje advokatas atstovavo savo kontoros interesams, kurie pasireiškia piniginio atlygio gavimu už suteiktas teisines paslaugas ir profesinės reputacijos, priklausomos nuo laimėtų bylų, užsitikrinimu. Sprendė, jog kviečiant ekspertu advokatą, kurio kontora pateikė skundą dėl laidos kūrėjams aktualios teismo nutarties, buvo siekiama ne objektyvių žinių pateikimo visuomenei, bet visuomenės nuomonės formavimo iki atskirojo skundo nagrinėjimo Vilniaus apygardos teisme. Todėl Komisija pagrįstai bei turėdama pakankamai duomenų šias aplinkybes įvertino kaip pažeidžiančias Kodekso 8 straipsnį.

Teismas taip pat nurodė, jog 2010 m. lapkričio 17 d. „Akistatos“ laida buvo rodoma tada, kai teisme buvo gautas ieškovių R. Ž. ir A. T. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir pareiškėjui bei UAB „TV PRO media“ buvo žinoma ieškovių pozicija dėl informacijos skleidimo, t. y. tiek pareiškėjas, tiek UAB „TV PRO media“ žinojo, kad A. T. neduoda sutikimo, jog apie jos gyvenimą būtų rodoma viešai. Tačiau pareiškėjas asmens valios nepaisė, todėl jo veiksmai buvo teisingai kvalifikuoti kaip Kodekso 14 ir 36 straipsnių pažeidimas. Pridūrė, jog 2010 m. lapkričio 17 d. laida buvo transliuojama kaip laidos tęsinys, buvo aišku, apie ką rodomas reportažas, todėl A. T. veido uždengimas neturi įtakos analizuojant pažeidimo buvimo faktą. Akcentavo, jog šioje laidoje A. T. buvo parodyta akivaizdžiai žeminančiame kontekste, be to, ji yra garbingo amžiaus ir silpnos sveikatos moteris, todėl jos sutikimo informuoti apie privatų gyvenimą gavimas galėtų turėti teisinę reikšmę tik tada, kai ji suprastų kokio pobūdžio informacija bus teikiama, tačiau duomenų apie tai nėra. Pridūrė ir tai, jog Kodekso 16 straipsnio reikalavimų pažeidimas grindžiamas viešojo intereso gauti informaciją apie privatų A. T. gyvenimą nebuvimu. Šiuo aspektu teismas rėmėsi VIĮ 14 straipsniu ir pažymėjo, jog apie A. T. gyvenimą paskleista informacija neatitinka nei vieno iš šiame straipsnyje išdėstytų kategorijų apie privataus gyvenimo apsaugą. Nurodė ir tai, jog pareiškėjo argumentai, kad laida buvo siekiama padėti A. T., atkreipti dėmesį į vaikų pareigą išlaikyti, prižiūrėti tėvus nesudaro teisinio pagrindo vertinti, kad informacija galėjo būti paskelbta VIĮ 14 straipsnio 3 dalies pagrindu.

III. Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 7 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 95 – 103), kuriuo prašo šį teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos 2011 m. gegužės 30 d. sprendimą Nr. 66 panaikinti.

Apeliacinį skundą grindžia šiais kertiniais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas formaliai ir paviršutiniškai vertino tarp pareiškėjo ir UAB „TV PRO media“ sudarytos Sutarties nuostatas, todėl nepagrįstai nustatė, kad pareiškėjas yra viešosios informacijos rengėjas, nes iš tikrųjų laidą kūrė ir rengė UAB „TV PRO media“. Akcentuoja, jog pareiškėjas nedarė jokios įtakos ginčo laidos turiniui, o Sutarties nuostatos, esą rodančios, kad laida buvo rengiama itin glaudžiai bendradarbiaujant su pareiškėju, teismo sprendime yra klaidingai įvertintos, nes minėtų nuostatų tikslas – kiek įmanoma daugiau apsaugoti pareiškėją, kaip viešosios informacijos skleidėją, bet ne tiesiogiai įtakoti ar rengti laidas. Taigi, Komisija nebuvo kompetentinga nagrinėti ginčo skundo, nes ji negali nagrinėti pažeidimų, kuriuos padarė viešosios informacijos skleidėjai.

2. Pirmosios instancijos teismas ne tik neteisingai nustatė pareiškėjo statusą, bet ir suklydo dėl Kodekso taikymo viešosios informacijos skleidėjo atžvilgiu. Detalizuoja, jog Kodeksas nagrinėjamu atveju negali būti taikomas, nes iš jo turinio matyti, kad viešosios informacijos skleidėjai nei priėmė, nei įsipareigojo laikytis Kodekso nuostatų. Be to, VIĮ 46 straipsnio 8 dalis negali būti aiškinama, kaip pagrindinis įrodymas, įrodantis, jog viešosios informacijos skleidėjas turi būti atsakingas už Kodekso nuostatų laikymąsi.

3. Pirmosios instancijos teismas klaidingai vertino neetiško paskelbimo sąlygas Kodekso 8 straipsnio prasme, nes pareiškėjas nerinko informacijos. Taip pat teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl advokato V. B. suinteresuotumo, nes iš Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 55 straipsnio 2 dalies matyti, kad advokatas tik suteikia teisę advokato padėjėjams (šiuo atveju – E. L.) atstovauti juridinių asmenų interesams teisme, tačiau tai nesuponuoja jokios advokato lojalumo pareigos juridinio asmens atžvilgiu. Pabrėžia, jog V. B. dalyvavimas ginčo laidoje nėra niekaip susietas su jo kontoros profesine reputacija, be to, jis laidoje nekomentavo jokių civilinės bylos aplinkybių, susijusių su A. T. ar R. Ž..

4. Nepagrįstai buvo konstatuotas ir Kodekso 14 straipsnio pažeidimas pareiškėjo veiksmuose, nes toks pažeidimas gali būti nustatomas tik kai neatsižvelgiama į informaciją teikiančio asmens nenorą naudoti garso ir vaizdo įrašymo priemonių. Tuo tarpu A. T. yra visiškai veiksni, suprato kokio pobūdžio interviu iš jos imamas, ir ji savo konkliudentiniais veiksmais išreiškė aiškų sutikimą būti klausinėjama ir filmuojama, ką galėjo paliudyti teisme neapklausti laidos žurnalistė ir operatorius. Maža to, neteisingai buvo konstatuotas ir Kodekso 36 straipsnio pažeidimas, nes teismas nesirėmė pačios A. T. sutikimu ar nesutikimu skelbti žinias apie jos privatų gyvenimą, o vadovavosi išskirtinai teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau teismo nutarties dalis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nebuvo pažeista, nes A. T. laidoje buvo rodyta epizodiškai, jos tapatybė neatskleista. Priduria ir tai, jog teismas visiškai nemotyvavo, kodėl atmeta pareiškėjo argumentus dėl pačios A. T. viešai atskleistų duomenų iki laidos išėjimo į eterį. Pažymi, jog pati A. T. 2010 m. lapkričio 6 d. „Kauno diena“ atskleidė savo tapatybę (vardą ir pavardę) bei išviešino savo tikslius giminystės ryšius su E. Ž.. Taigi, kai pats asmuo viešai paskelbia duomenis apie savo privatų gyvenimą (vardą, pavardę, giminystės ryšius), vėlesnis viešai paskleistų duomenų pakartojimas visuomenės informavimo priemonėse negali būti laikomas neetišku.

5. Pareiškėjas ir UAB „TV PRO media“ neprivalėjo gauti A. T. sutikimo skelbti laidoje rodytą informaciją, nes minėtos informacijas paskelbimą pateisina viešas interesas (remiasi Konstitucijos 38 straipsniu, Civilinio kodekso 3.205 straipsniu). Mano, jog ginčo laida buvo siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į sunkią pagyvenusių žmonių padėtį bei vaikų pareigą globoti ir išlaikyti juos senatvėje, kas demokratinėje visuomenėje yra visiškai proporcinga ir pagrįsta.

Atsakovas Komisija atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 108 – 112) prašo šį apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

1. Apelianto argumentai dėl to, kad jis yra pripažintinas viešosios informacijos skleidėju, bet ne rengėju, yra nepagrįsti. Atkreipia dėmesį, jog Kodekse įtvirtintos sąvokos „rengėjas“ turinys visiškai atitinka pareiškėjo statusą Komisijos nagrinėtų laidų kontekste. Be to, nesutinka su pareiškėjo pateikiama Sutarties nuostatų interpretacija, nes Sutartimi pareiškėjas yra prisiėmęs aiškius ir akivaizdžius įsipareigojimus, susijusius su laidos, kurią jis transliuoja, turiniu, t. y. pareiškėjas aiškiai dalyvauja laidos kūrimo (rengimo) procese iki jos transliacijos.

2. Apeliantas netinkamai aiškina Komisijos kompetencijos ribas. Atkreipia dėmesį, jog Kodekso preambulėje išdėstyti įsipareigojimai, kurių privalu laikytis tiek žurnalistams, tiek viešosios informacijos rengėjams, tiek viešosios informacijos leidėjams (skleidėjams). Todėl ir Komisija, vadovaudamasi Kodekso 71 straipsniu bei aiškinant Kodekso ir VIĮ nuostatas sistemiškai, turi kompetenciją taikyti Kodekso nuostatas šių subjektų atžvilgiu. Priduria, jog Komisija ne kartą yra priėmusi ir taikiusi įstatymo nustatytas sankcijas už laidas „Akistata“ pareiškėjui, kurios prodiusuojamos UAB „TV PRO Media“.

3. Apeliantas teikia vien tik savo subjektyvią nuomonę, kaip turėtų būti vertinamos advokato ir advokato padėjėjo tarpusavio sąsajos, neneigdamas fakto, jog advokato padėjėjas a priori yra tiesiogiai priklausomas ir kontroliuojamas advokato visos advokato padėjėjo praktikos metu. Mano, jog nagrinėjamu atveju pakako objektyvių duomenų, leidžiančių konstatuoti, jog advokatas V. B. objektyviai negali būti laikomas nešališku ekspertu nagrinėjamoje situacijoje.

4. Priešingai nei teigia apeliantas, Kodekso 14 straipsnio turinys apima draudimą tiesiogiai cituoti privatų asmenį ne garso ir vaizdo įrašymo priemonių panaudojimo metu, o panaudojant garso ir vaizdo įrašymo priemones privataus asmens tiesioginio citavimo metu. Todėl apeliantui žinant, jog A. T. prašė nerodyti jos atlikto garso ir vaizdo įrašo ir tiesiogiai jos necituoti, pareiškėjas privalėjo jos valia vadovautis. Be to, apeliantas buvo tinkamai ir laiku informuotas dėl A. T. prašymo netransliuoti laidos, tačiau nepaisė Kodekso 36 straipsnyje įtvirtinto kategoriško draudimo be asmens sutikimo skelbti žinias apie jo privatų gyvenimą. Tuo tarpu jo deklaratyvaus pobūdžio argumentai, kad ginčo laidoje rodyto asmens nebuvo įmanoma identifikuoti, vertintini kritiškai.

5. Laidoje nebuvo atskleista jokia informacija ar aptariami aktualūs klausimai, susiję su garbingo amžiaus žmonių priežiūra, išlaikymu ar parama, bet priešingai – visa laida buvo skirta vieno vienintelio asmens – A. T. – privataus gyvenimo atskleidimo aplinkybėms, ja siekta patenkinti visuomenės smalsumą. Todėl bandymas pateisinti privataus asmens gyvenimo aplinkybių paskelbimą be šio asmens sutikimo, netgi esant aiškiai išreikštai priešingai valiai, t. y. aiškiam prieštaravimui transliuoti laidą, stengiantis tokius veiksmus pateisinti viešo intereso buvimu, yra akivaizdžiai nepagrįstas. Juo labiau, kad žurnalistų saviraiškos laisvė nėra absoliuti, o nagrinėjamu atveju tokios laisvės ribos buvo peržengtos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Administracinis ginčas kilo dėl Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos 2011 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. 66, kuriuo buvo nuspręsta, jog 2010 m. lapkričio 17 d. TV3 laidoje „Akistata“ pateikiant informaciją apie A. T. buvo pažeisti Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 8, 14, 16 ir 36 straipsniai, o pareiškėjas įpareigotas artimiausioje laidoje „Akistata“ paskelbti Sprendimą ir apie tai informuoti Komisiją.

Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 8 straipsnis nustato, kad informacija turi būti renkama ir skelbiama tik etiškais ir teisėtais būdais, 14 straipsnyje numatyta, kad žurnalistas ir viešosios informacijos rengėjas neturi tiesioginiam citavimui naudoti garso ir vaizdo įrašymo priemonių, jeigu to nenori informaciją teikiantis privatus asmuo, 16 straipsnis nustato, kad pateikdamas informaciją žurnalistas ir viešosios informacijos rengėjas privalo informaciją, kurios paskelbimą iš tikrųjų pateisina visuomenės (viešasis) interesas, atskirti nuo informacijos, kuri tik tenkina smalsumą, o 36 straipsnyje numatyta, kad žurnalistas ir viešosios informacijos rengėjas be žmogaus sutikimo negali skelbti žinių apie privatų to žmogaus gyvenimą, nebent tos žinios yra susijusios su viešuoju asmeniu ir svarbios visuomenei arba yra fiksuojama nusikalstama veika. Pareiga užtikrinti žmogaus teisę į privataus pobūdžio informacijos apsaugą rengiant ir platinant viešąją informaciją, numatyta Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje. Antrojoje straipsnio dalyje nustatyta, kad informaciją apie privatų gyvenimą galima skelbti, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje, tik jei tas žmogus sutinka, o trečioji straipsnio dalis numato, kad informacija apie privatų gyvenimą gali būti skelbiama be žmogaus sutikimo tik tais atvejais, kai ji padeda atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas, taip pat kai informacija yra pateikiama viešai nagrinėjant bylą. Taip pat numatyta, kad informacija apie viešojo asmens privatų gyvenimą gali būti skelbiama be jo sutikimo, jeigu ši informacija atskleidžia visuomeninę reikšmę turinčias privataus šio asmens gyvenimo aplinkybes ir asmenines savybes.

Pirmosios instancijos teismas detaliai analizavo ir vertino Komisijos nustatytus pažeidimus pagal kiekvieną Sprendime nurodytą Kodekso straipsnį. Teisėjų kolegija sutinka su nustatytų faktinių aplinkybių vertinimu ir kvalifikavimu, todėl motyvų šiais aspektais nekartoja.

Pagal VIĮ 46 straipsnio 4 dalies 2 punktą Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija kompetentinga nagrinėti profesinės etikos pažeidimus, kuriuos padarė žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ar jų dalyvių paskirti atsakingi asmenys informuodami visuomenę. Įstatymų leidėjas skirtingai apibrėžia viešosios informacijos rengėjo ir viešosios informacijos skleidėjo sąvokas (VIĮ 2 straipsnio 75, 76 dalys), o apeliantas teigia, kad nagrinėjamo ginčo atveju jis tebuvo viešosios informacijos skleidėju. Tačiau nagrinėjamu atveju reikšmingas UAB „Tele-3“ sudarytos Televizijos laidos sukūrimo sutarties Nr. 07-08/10 vertinimas. Sutarties nuostatos, kuriomis numatyta UAB „TV pro media“ pareiga laidą kurti kartu su pareiškėju, visus kūrybinius sprendimus, susijusius su laidos gamyba priimti bendru sutarimu kartu su TV 3 (2.1. punktas), šalių įsipareigojimas geranoriškai bendradarbiauti kuriant, transliuojant ir reklamuojant netiesioginio eterio televizijos laidą „Akistata“ (1.1. punktas), pareiškėjo teisė atsisakyti transliuoti laidą ir nemokėti atlygio, jei laida sukurta nesilaikant Sutartyje numatytų reikalavimų, tame tarpe ir bendradarbiavimo principų (3.2.2. punktas), bei kitos (1.3. punktas, 3.1.1. punkto a papunktis, 3.2.1. punktas), leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad pareiškėjas nebuvo vien tik laidos transliuotojas (informacijos skleidėjas), o pagal atliktą funkciją paskelbiant laidą „Akistata“ laikytinas ir viešosios informacijos rengėju. Todėl konstatuojama, kad atsakovas buvo kompetentingas pagal VIĮ 46 straipsnio nuostatas vertinti pareiškėjo profesinės etikos pažeidimus.

Pripažinus, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino reikšmingas bylai faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tele-3“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Artūras Drigotas

Romanas Klišauskas