aa99bda0-cb3f-480f-b543-2dcfd18996bb · Vilniaus rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-153-860/2014Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01165-2013-1Procesinio sprendimo kategorija: 20.3.10; 21.1; 21.4.1.1; 23; 24.1; 24.2; 25.3; 30.2; 30.9.1; 33; 34.4.8; 42.11.3; 42.11.54; 45.6; 93.2.22; 99.3; 99.5; 99.7; 99.9; 99.11; 113.1; 114.9.1; 114.9.2; 114.9.3.1; 114.11; 116.4.VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 20 d.Vilnius Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Saulius Jakaitis,sekretoriaujant Darjai Bočekovai, dalyvaujant ieškovei R. V., ieškovų atstovui adv.

Sigitui Gedvilui, atsakovo atstovams adv. Vidmantui MartyÅ¡iui, J. D., trečiajam asmeniui V. S., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ : pagal ieÅ¡kovų R. V. ir V. V. ieÅ¡kinį atsakovui V. U., trečiasis asmuo - Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyrius, dėl naudojimosi gyvenamosiomis patalpomis tvarkos nustatymo; pagal atsakovo V. U. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovams R.

V., V. V., tretieji asmenys - Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyrius, notarė L. Å ., A. S., V. S., I. V., dėl atsakovo nuosavybės dalies gyvenamajame name padidinimo iki 73/100 dalių, 1995-11-07 paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentÄ pakeitimo ir 2000-01-31 pirkimo - pardavimo sutarties pripažinimo iÅ¡ dalies negaliojančia, n u s t a t ė : IeÅ¡kovai R. V. ir V. V. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu (patikslintu) (t. 1, b.l. 20 - 22), kuriuo praÅ¡o:1) be atsakovo V.

U. sutikimo leisti atlikti einamÄ jį remontÄ ir pertvarkyti gyvenamojo namo (u. n. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), patalpas pagal UAB „Geovisata“ parengtÄ projektÄ ;2) priteisti atsakovui V. U. naudotis Å¡iomis patalpomis: gyvenamojo namo, plane (projekte) pažymėtomis indeksais - pirmame aukÅ¡te 2-1 (kambarys, plotas 9,90 kv. m), 2-2 (kambarys, plotas 13,80 kv. m), 2-3 (virtuvė, plotas 4,30 kv. m), antrame aukÅ¡te (pagal pateikiamÄ projektÄ padarius atitvaras kambaryje 2-8 ir 2-7) 2-9 (koridorius, plotas 1,69 kv. m), 2-7 (kambarys, plotas 7,85 kv. m), 2-6 (koridorius, plotas 10,59 kv. m); ieÅ¡kovams V.

V. ir R. V. priteisti naudotis Å¡iomis patalpomis: gyvenamojo namo plane (projekte) pažymėtomis indeksais - pirmame aukÅ¡te 1-1 (kambarys, plotas 8,30 kv. m), 1-2 (kambarys, plotas 16,97 kv. m), antrame aukÅ¡te (pagal pateikiamÄ projektÄ padarius atitvaras kambaryje 2-8 ir 2-7) 2-8 (kambarys, plotas 20,99 kv. m), 2-10 (kambarys, plotas 1,86 kv. m);3) iÅ¡keldinti atsakovÄ V. U. iÅ¡ antro aukÅ¡to (mansardos) patalpos, namo plane / pažymėtos indeksu 2-8. IeÅ¡kinyje nurodė, kad 2000 m. sausio 31 d. pirkimo - pardavimo sutartimi sutuoktiniai V. ir R.

V. nusipirko po 1/4, iš viso 1/2 dalį gyvenamojo namo (u. n. (duomenys neskelbtini)), po 1/4 dalį ūkinių pastatų (u. n. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statinių (tvora, šulinys, lauko tualetas, kiemo aikštelė) bei po 150/601 dali žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini). Kita 1/2 dalis minėto gyvenamojo namo, ūkinių pastatų ir kitų statinių bei žemės sklypo priklauso atsakovui V. U.. Gyvenamajame name yra 110,67 kv. m bendro ploto ir 96,25 kv. m naudingo ploto.

Atsakovas naudojasi 70,98 kv. m. naudingo ploto patalpomis, nors faktiÅ¡kai jam priklauso naudotis 48,12 kv. m ploto patalpomis. IeÅ¡kovams lieka naudotis tik 25,27 kv. m. Atsakovas pirmame aukÅ¡te naudojasi dviem kambariais (23,90 kv. m), namo plane pažymėtais indeksais 2-1 ir 2-2, ir visos mansardos patalpomis (42,98 kv. m), namo plane pažymėtomis indeksais 2-8, 2-7 ir 2-6. Galimybę patekti į mansardÄ iÅ¡ savo valdomos gyvenamojo namo pusės turi tik atsakovas, o ieÅ¡kovai galimybės patekti į mansardÄ neturi.

IeÅ¡kovai ne kartÄ Å¾odžiu kreipėsi į atsakovÄ , kad pasidalintų mansardÄ , nes jiems priklauso naudotis mansardos dalimi, ieÅ¡kovai turi du nepilnamečius vaikus, kuriems reikia atskirų kambarių. Tai pat siÅ«lė nupirkti iÅ¡ atsakovo jam priklausančiÄ mansardos dalį. IÅ¡spręsti ginÄÄ taikiai nepavyko, atsakovas su ieÅ¡kovų pasiÅ«lytu projektu dėl einamojo remonto, patalpų pertvarkymo ir naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo nesutiko, tačiau savo pasiÅ«lymo nepateikė.

IeÅ¡kovai parengė gyvenamojo namo einamojo remonto projektÄ , kuriuo bÅ«tų pertvarkytos ir naujai padalintos patalpos, kurių plotai atitiktų Å¡alių nuosavybės teise valdomus plotus. IeÅ¡kovai savo lėšomis atliktų einamÄ jį remontÄ ir patalpų pertvarkymÄ . Pagal parengtÄ gyvenamojo namo einamojo remonto ir patalpų pertvarkymo projektÄ ieÅ¡kovai iÅ¡ kambario pirmame aukÅ¡te 1-2 į antro aukÅ¡to kambarį 2-8 pasidarytų laiptus. Atsakovui mansardoje priskirtiname kambaryje 2-7, padarytų 1,86 kv.m. niÅ¡Ä , o savo kambaryje 2-8 atsakovui atitvertų atskirÄ 1,69 kv. m įėjimÄ Ä¯ jo patalpÄ 2-8, kad atsakovas netrukdomai galėtų naudotis patalpa 2-8.

Atsakovas V. U. pateiktame atsiliepime (t. 1, b.l. 26 - 28) su ieÅ¡kovų ieÅ¡kiniu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad jis po motinos mirties (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal testamentÄ pagrindu paveldėjo 301,601 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), taip pat ½ dalį gyvenamojo namo (u. n. (duomenys neskelbtini)), ½ Å«kinio pastato bei ½ kitų statinių. IeÅ¡kovams priklauso likusi turto dalis. IeÅ¡kovai be pagrindo praÅ¡o nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkÄ bei iÅ¡keldinti jį iÅ¡ patalpos, pažymėtos plane indeksu 2-8, nes naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka jau yra nustatyta Vilniaus rajono liaudies teismo 1972-06-28 sprendimu nutraukiant buvusių savininkų A.

S. ir A. S. santuokÄ . A. S. atiteko nuosavybės teisė į ½ dalį namo ir Å«kinių pastatų, iÅ¡skiriant jai naudotis name patalpas 1-1 (plotas 7,4 kv. m); dalį patalpos 1-3 (11,5 kv. m); dalį patalpos 1-4 (11,2 kv.

m) ir visas patalpas antrame namo aukÅ¡te, o A. S. paskirta naudotis patalpomis 1-2 (9,1 kv. m); dalis patalpos 1-4. 1974-01-25 A. S. jai priklausančiÄ nuosavybės dalį perleido J. G. (vėliau V.), kuriai 1975-01-24 tuometinis vykdomasis komitetas leido atlikti jai priklausančios namo dalies rekonstrukcijos darbus. Rekonstrukcijos darbų teisėtumÄ patvirtino Vilniaus rajono liaudies teismas 1975-03-11 sprendimu atmesdamas A. S. ieÅ¡kinį dėl pažeistų teisių. Pagal einamojo namo projektÄ antrame aukÅ¡te J.

A. buvo pradėjusi įrengti patalpas. Vėliau J. A. (V.) perleido nuosavybę M. R., o pastaroji 1986-09-11 sutartimi ½ dalį namo, Å«kio ir kiemo statinių perleido jo tėvui J. U.. Å ios sutarties 5 p. taip pat nustatyta naudojimosi namu tvarka. (duomenys neskelbtini) tėvui mirus, jo turtÄ paveldėjo atsakovo motina Z. U., o mirus jai – atsakovas. Atsakovo mama tęsė ankstesnių savininkų pradėtÄ rekonstrukcijos procesÄ ir tuometinio (duomenys neskelbtini) vykdomojo komiteto 1988-08-30 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) jai buvo leista atlikti mansardos rekonstrukcijÄ .

Atlikus rekonstrukcijÄ , tuometinis Vilniaus TTI biuras 1989-01-10 atliko pastato dalių paskaičiavimÄ , iÅ¡ kurio matyti, kad bendras namo plotas padidėjo iki 110,67 kv.m., gyvenamasis plotas - iki 81,36 kv.m. Nurodytos paskaičiuotos nuosavybės dalys: Z. U. 73/100 dalys, o A. S. 27/100. Deja, kaip paaiÅ¡kėjo dabar, naujai po rekonstrukcijos paskaičiuotų nuosavybės dalių teisinė registracija nebuvo atlikta ir procesas nebuvo baigtas. Kadangi visa rekonstrukcija buvo atlikta laikantis tuo metu nustatytų reikalavimų, bÅ«tina patikslinti savininkų turimas dalis ir tokiu bÅ«du baigti atlikti nuosavybės dalių įregistravimo procedÅ«rÄ .

Teigia, kad ieškovų reikalavimas neturi jokio teisinio pagrindo, nes, kaip minėta, naudojimosi patalpomis tvarka buvo nustatyta 1972-06-28 sprendimu ir apie tai nurodyta eilėje paminėtų dokumentų. Trečiasis asmuo - Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, pateiktame atsiliepime (t. 1, b.l. 51 - 53) aiškios pozicijos nagrinėjamu klausimu neišreiškė; prašo ieškinį spręsti teismo nuožiūra.

Atsakovas V. U. pateikė teismui priešieškinį su vėlesniais patikslinimais (t. 1, b.l. 58 - 61; t. 2, b.l. 134 - 135, 162 - 164), kuriuo prašo:

1) padidinti jo, V. U., nuosavybės dalį gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) - iki 73/100 dalių;

2) panaikinti 2000-01-31 pirkimo - pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po l/4 dalį įsigijimo R. V. ir V. V. (viso 1/2 namo), nustatant, kad sutuoktiniai R. V. ir V. V. šia sutartimi bendrai įsigijo 27/100 ginčo namo dalį;3) palikti nepakeistas kitas 2000-01-31 pirkimo - pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dalis;

4) pakeisti Vilniaus rajono notarų biuro notarės L. Š. 1995-11-07 paveldėjimo teisės liudijimo (notarinio registro numeris (duomenys neskelbtini)) dalį dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini), paveldėjimo dalių, nustatant, kad A. S., V. S. ir I. V. po tėvo A. S. mirties paveldėjo 27/100 ginčo namo dalį;5) priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas.              Priešieškinyje (ir vėlesniuose jo patikslinimuose) nurodė, kad nagrinėjamoje byloje turi būti sprendžiamas klausimas dėl bendraturčių dalių pakeitimo, kurį reglamentuoja LR CK 4.77 straipsnis.

Naudojimosi ginčo objektu tvarka buvo nustatyta dar tuometinio Vilniaus rajono liaudies teismo 1972-06-28 sprendimu, kuri kiek tai susiję su ieÅ¡kovų įgyta turto dalimi nekito, o dalis, kuria naudojasi atsakovas, buvo padidinta atlikus mansardos (palėpės) rekonstrukcijÄ , kaip tai nurodyta atsiliepime į ieÅ¡kinį. Tuometinis Vilniaus TTI biuras 1989-01-10 atlikęs pastato dalių paskaičiavimÄ , nustatė, kad bendras namo plotas padidėjo iki 110,67 kv.m, gyvenamas plotas iki 81,36 kv.m., bei paskaičiuotos nuosavybės dalys:

Z. U. - 73/100 dalys; A. S. - 27/100. Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, ginčo objekto (gyvenamojo namo) bendras namo plotas iki rekonstrukcijos atlikimo sudarė 62,06 kv.m., gyvenamas plotas atitinkamai sudarė - 41 kv.m. Taigi ieškovai galėjo įgyti atitinkamai 31,03 kv.m. bendro ploto ir 20,5 kv.m. gyvenamojo ploto, nes ir naudojimosi jų įgyjama namo dalimi tvarka buvo nustatyta iki jiems nuosavybę įgyjant. Po rekonstrukcijos, kaip nurodyta aukščiau, žymiai padidėjo tiek bendras, tiek gyvenamas namo plotas ir tuo atveju, jei atsakovo reikalavimas nebūtų patenkintas, ieškovai nepagrįstai įgytų teisę į 24,305 kv.m. bendro ploto, prie kurio sukūrimo visiškai neprisidėjo.

Perskaičiavus Å¡alių turimas nuosavybės dalis (patenkinus jo prieÅ¡ieÅ¡kinį), ieÅ¡kovams tektų 29,88 kv.m. bendro namo ploto, kas iÅ¡ esmės ir atitinka tÄ plotÄ , kurie jie ir įgijo. IeÅ¡kovai nepagrįstai nurodo, jog nebuvo laikytasi teisės aktų, susijusių su teisine registracija. IÅ¡ teismui pateiktų dokumentų matyti, kad pakitusio turto (t.y. rekonstrukcijos rezultato) teisinė registracija buvo atlikta, VÄ® Registrų centras nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡e nurodyta, kad namo bendras plotas sudaro 110,67 kv.m., o jo kadastro duomenų nustatymo data yra 1995-06-19, t.y. jau po atliktos rekonstrukcijos.

Ieškovai negalėjo nežinoti, kad jie naudojasi ne ½ dalimi namo, nes, apie tai, kokiomis patalpomis jie gali naudotis niekada ginčo tarp jų nebuvo. Daikto ar jo vertės padidinimas buvo atliktas jį atlikusio bendraturčio lėšomis ir dėl to ginčo nėra. Vieno bendraturčio atliekami bendro daikto pakeitimai pakeičia tų bendraturčių naudojimo, valdymo ir disponavimo teisių turinį; nagrinėjamu atveju, kadangi rekonstrukcija atlikta visiškai teisėtai, tad toks teisių turinio pakeitimas nepažeidžia ieškovų teisių.

Bendraturtis turi teisę padidinti bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę, rekonstruodamas bendrai valdomÄ daiktÄ (CK 4.77 straipsnis), bet Å¡iÄ teisę jis gali įgyvendinti laikydamasis teisės normose nustatytų taisyklių. Nagrinėjamu atveju buvo laikytasi visų reikalingų sÄ lygų ir teisė padidinti bendrÄ jÄ nuosavybę buvo realizuota tinkamai, todėl mano, jog jo dalis, esanti bendrojoje dalinėje su ieÅ¡kovais nuosavybėje, turi bÅ«ti padidinta. Remiantis tuometinio Vilniaus TTI biuro (dabar VÄ® Registrų centras) 1989-01-10 atliktų pastato dalių paskaičiavimu matyti, kad jam nuosavybės teise turėtų atitekti 73/100 dalys, o ieÅ¡kovams - 27/100.

             IeÅ¡kovai R. V. ir V. V. pateiktuose atsiliepimuose (t. 2, b.l. 66 - 67, 143 - 144, 195 - 196) su prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti. Atsiliepimuose nurodo, kad, visų pirma, byloje A. S., V. S. ir I. V. turėtų bÅ«ti patraukti ne trečiaisiais asmenimis, o atsakovais. Antra, atsakovas nenurodo savo reikalavimų pagrindo siekiant panaikinti 2000-01-31 pirkimo - pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, o bÅ«tent sandorio negaliojimo pagrindų. Trečia, CK numato tik testamento nuginčijimÄ (CK 5.17 str.) bei paveldėjimo teisės ginčijimÄ asmens, pretenduojančio į palikimÄ .

Å iuo atveju atsakovas nėra įpėdinis, todėl neturi pagrindo ginčyti paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentÄ . CK 1.79 straipsnis numato sandorių nuginčijimÄ , tačiau notaro iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas nėra sandoris, be to, CK 1.79 straipsnio 2 dalies 4 punktas preziumuoja, kad Å¡alis (atsakovas) sandorį patvirtino, kai visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies perleido kitam asmeniui pagal tÄ sandorį įgytas teises, o bÅ«tent, atsakovas savo 2000-01-20 sutikimu Vilniaus rajono notarų biurui patvirtino, kad jam yra žinoma, jog A.

S., V. S. ir I. V. parduoda jiems priklausančiÄ namo, esančio (duomenys neskelbtini)., dalį, nuo pirmumo teisės pirkti atsisakė. Ketvirta, atsakovas ir jo mirusi motina nustatyta tvarka neregistravo savo padidėjusios nuosavybės per tris mėnesius po daikto įgijimo, todėl Å¡iuo metu nėra teisinio pagrindo tenkinti prieÅ¡ieÅ¡kinį, nes pagal tuo metu galiojusį CK privalomos registravimo taisyklės nesilaikymas sutartį daro negaliojančiÄ (1964 m. CK 149 str. 2 d., 255, 279, 282, 285 str.); visi kodekse numatyti sandoriai, kuriais buvo galima perleisti nekilnojamÄ jį turtÄ , turėjo bÅ«ti patvirtinti notariÅ¡kai ir per tris mėnesius įregistruoti registravimo įstaigoje.

Tokiu bÅ«du, įstatymas nustatė imperatyvinio pobÅ«džio terminÄ , kurio nei teismas, nei Å¡alys savo susitarimu pakeisti negali. 1994 m. rugsėjo 13 d. LR Statybos ir urbanistikos ministerija iÅ¡leido įsakymÄ Nr. 184 „Dėl įmonių, pastatų ir kitų statinių priėmimo naudoti taisyklių patvirtinimo“; Å¡ios taisyklės irgi numatė analogiÅ¡kÄ tvarkÄ statinių registravimui. Teigia, kad atsakovas su savo prieÅ¡ieÅ¡kiniu nepateikė teismui minėtuose Taisyklėse numatytų dokumentų, t.y. statinio priėmimo naudoti akto, statybos techninės dokumentacijos pažymos, kad statinys yra įregistruotas tuometiniame valstybiniame projektavimo inventorizavimo ir paslaugų biure (dabar VÄ® Registrų centras).

IeÅ¡kovai pirko ½ gyvenamojo namo dalį; visuose oficialiuose registruose ir dokumentuose nuo 1986 metų yra raÅ¡oma, kad bendraturčiam priklauso po ½ dalį namo, niekur nėra minima, kad atsakovas ar jo pirmtakai bÅ«tų padidinę bendrÄ daiktÄ ir jį teisiÅ¡kai pagal tuo metu galiojusius teisės aktus bÅ«tų įregistravę vieÅ¡ame registre ir taip padidinę savo nuosavybę. IeÅ¡kovai ½ dalį gyvenamojo namo pirko su ta intencija, kad jie bus bÅ«tent ½ dalies gyvenamojo namo savininkai.

Patenkinus prieÅ¡ieÅ¡kinį, bÅ«tų pažeisti teisėti ieÅ¡kovų lÅ«kesčiai, nes jie nieko nežinojo, vieÅ¡ame registre nebuvo registruota buvusių savininkų pasikeitusias daikto dalis. Jeigu ieÅ¡kovams bÅ«tų buvę žinoma, kad jie perka ne ½ gyvenamojo namo dalį, o tik 27/100 dalis, tai jie turėjo teisę atsisakyti sandorio, reikalauti sumažinti kainÄ ir kt. Jeigu pakeitimai teisiÅ¡kai bÅ«tų įregistruoti iki 1988-12-25 dienos, tai visuose tolesniuose nekilnojamojo turto registro įstaigų (dabar VÄ® Registrų centras) dokumentuose bÅ«tų raÅ¡oma, kad J.

U. ar Z. U. priklauso 73/100 gyvenamojo namo dalys, o ne 1/2 dalis. Tuo metu per 3 mėnesius neatlikus padidinto daikto teisinės registracijos, visi turimi leidimai, sprendimai dėl daikto padidinimo tapo negaliojančiais. Byloje yra pirkimo pardavimo sutartis bei nuosavybės teisės liudijimas, patvirtintas notaro, kad atsakovo motinai priklausė ½ dalis ginčijamo gyvenamojo namo, yra paveldėjimo teisės liudijimas, jog atsakovas paveldėjo ½ dalį minimo gyvenamojo namo, yra VĮ Registrų centro pažymos, kad ieškovai pirko ir įregistravo ½ gyvenamojo namo dalį.

Penkta, atsakovas jau 2000 m. sausio 20 d. žinojo apie parduodamÄ 1/2 dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini); po A. S. mirties nuo 1995 m. balandžio - lapkričio mėnesių iki 2000 m. sausio 20 d. žinojo, kad buvo paveldėta pusė gyvenamojo namo, kad jam buvo pasiÅ«lyta pirkti ½ dalį minėto gyvenamojo namo, savo teisių atsisakė, todėl Å¡ioje byloje taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas (CK 1.125 str. 1 d.). VÄ® Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2013-02-14 dienos iÅ¡raÅ¡e yra nurodytos tik nuosavybės teise valdomo turto dalys, prie daiktinių teisių nėra jokio įraÅ¡o apie naudojimosi namu tvarkos nustatymÄ , prie juridinių faktų irgi nėra jokios žymos apie leidimÄ rekonstruoti namÄ ar mansardÄ , bei nėra jokių įrašų apie daikto registravimÄ bei registro pastabų ir nuorodų.

Jeigu vieÅ¡ajame registre bÅ«tų buvusi įregistruota naudojimosi namu tvarka, nurodant, kad atsakovas ar jo pirmtakai naudojasi mansarda, arba, kad mansarda priklauso atsakovui ar jo pirmtakams, tai ieÅ¡kovai turėjo pagrįstÄ teisę nepirkti mažesnės ar apsunkintos naudojimui gyvenamojo namo dalies arba reikalauti sumažinti kainÄ . Per (duomenys neskelbtini) metus nei atsakovas, nei jo pirmtakai neįregistravo pasikeitusių buvusių savininkų valdomų dalių, todėl atsakovo teiginys, kad tuometinis Vilniaus TTI biuras buvo paskaičiavęs nuosavybės dalis, kurios neįregistruotos per 27 metus, nieko neįrodo ir nieko teisiÅ¡kai nereiÅ¡kia.

Atsakovo motina Z. U. 1988-08-30 gavusi leidimÄ rekonstruoti mansardÄ , jokių teisinių veiksmų neatliko, neregistravo atliktos rekonstrukcijos, apie tai nepranešė buvusiam kitam ½ dalies savininkui (-ams), tuometiniame Vilniaus TTI biure neįregistravo padidėjusios savo dalies. Apie padidėjusiÄ dalį nežinoję savininkai 2000-01-30 ieÅ¡kovams V. pardavė ½ dalį (trys savininkai po 1/6 dalį) gyvenamojo namo, turinčio 110,67 kv. m bendro ploto. Be to, gyvenamojo namo ir kitų statinių pirkimo - pardavimo sutartis sudaryta 2000-01-31, t. y. nuo sutarties sudarymo praėjo daugiau kaip 14 metų, todėl praÅ¡o taikyti CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ 10 metų bendrÄ jį ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Kiti byloje dalyvaujantys asmenys nustatyta tvarka ir terminu atsiliepimo į prieÅ¡ieÅ¡kinį nepateikė. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė ir ieÅ¡kovų atstovas adv. S.Gedvilas palaikė ieÅ¡kinį ir prašė jį tenkinto, o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. IeÅ¡kovė papildomai paaiÅ¡kino, kad jie patekti į mansardÄ negali; nuo 2013 m. ji bandė tartis su atsakovu, bet susitarti nepavyko; 14 m. nieko nedarė, nes neturėjo lėšų, atsakovui taip pat nieko nesakė. Be to, atsakovas jiems siÅ«lė keisti namo stogÄ per pusę; stogas nepakeistas; atsakovas visus tuos metus gyveno pas mamÄ , o savo butÄ nuomojo.

Atstovas papildomai paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovai pirko gyvenamojo dalį iÅ¡ S., kurie šį turtÄ paveldėjo. Nei vienas notaras nėra parašęs, kad yra kokios nors ypatingos sÄ lygos. Todėl ieÅ¡kovai bÅ«dami sÄ Å¾iningi, tÅ«rėdami teisėtus lÅ«kesčius įsigyti pusę gyvenamojo namo, nebuvo nei pardavėjų, nei atsakovo informuoti apie kitokiÄ situacijÄ . Be to, prieÅ¡ieÅ¡kinį praÅ¡o atmesti ir tuo pagrindu, kad yra suėję senaties terminai tiek dėl pirkimo - pardavimo sutarties panaikinimo, tiek dėl paveldėjimo teisės liudijimo pakeitimo ir dėl nuosavybės dalies padidinimo.

MansardÄ visÄ laikÄ užėmęs buvo atsakovas. Be to, atsakovas neginčijo savo paveldėjimo teisės liudijimo, kai mirė J. U., kur nurodyta, kad Z. U. paveldėjo ½ gyvenamojo namo. Jie nesirÅ«pino turto reikalais, o padidėjusiÄ nuosavybę turėjo įregistruoti per 3 mėnesius, tačiau to nepadarė. Atsakovo atstovai palaikė prieÅ¡ieÅ¡kinį ir prašė jį tenkinto, o ieÅ¡kinį atmesti. J. D. papildomai paaiÅ¡kino, kad kai jų tėvai pirko turtÄ , pirkimo pardavimo sutartį nurodyta tiksliai kÄ jie nuosavybės teise įsigyja ir kokias patalpas naudojimui įsigyja.

Antras aukÅ¡tas įrengtas, tik apÅ¡iltinimo nėra. Atsisakyme pirkti dali namo nėra nurodyta namo dalis; kitÄ dienÄ po atsisakymo, pagal butus paskaičiuoti kvadratai. Atsakovas tikrai nežinojo, kad užregistruota pusė namo. Visuose atsakovų dokumentuose yra nurodyta, kad antras aukÅ¡tas priklauso atsakovui ir ankstesniems savininkams. IeÅ¡kovai, paaugus vaikams, prašė brolio leisti priestatÄ vaikams daryti, buvo medžiagas susipirkę. Po to susipyko, medžiagas pardavė ir nusprendė nemokamai pasididinti plotÄ .

S. dukra pati sakė, kad tėvui priklausė Å«kio pastatas, o mamai antras aukÅ¡tas. Tiek atsakovas, tiek ir ji padėjo įrengti antrÄ aukÅ¡tÄ . Nežino, kodėl padidintos dalys nebuvo įregistruotos mamos vardu; gal mamai kažko nepaaiÅ¡kino; nežino, kodėl teisinė registracija neįvyko. Žinojo, kad S. parduoda namo dalį; kitÄ dienÄ po atsisakymo pirkti bendraturčių turto dalį, pasirašė eksplikacijÄ , kur yra visos dalys paskaičiuotos pagal butus. Adv. V.MartyÅ¡ius papildomai paaiÅ¡kino, kad prieÅ¡ieÅ¡kinio senatis nėra suėjusi.

RaÅ¡ytiniai įrodymai įrodo, kad nepavykus Å¡alims susitarti, buvo suraÅ¡yta ieÅ¡kovų advokato pretenzija atsakovui, nuo to prasidėjo ir ginčas. Todėl ieÅ¡kinio senatis prasidėjo nuo 2013 m. balandžio mėnesio. Nėra jokių kitų ginčų, iÅ¡skyrus dar mėginimÄ susitarti 2012 m. dėl stogo pakeitimo. Iki tol atsakovas nežinojo, kad ieÅ¡kovai turi pretenzijų į antrÄ aukÅ¡tÄ . Visuose teismų sprendimuose nurodyta, kad antras aukÅ¡tas priklauso atsakovo Å¡eimai ir buvusiems savininkams.

IeÅ¡kovai gyvena (duomenys neskelbtini) m. ir jie nekėlė klausimo dėl dalies priklausymo jiems. IÅ¡ ieÅ¡kovų namo dalies net nėra laiptų ir priėjimo į antrÄ aukÅ¡tÄ . IeÅ¡kovai tiesiog turi tikslÄ pasididinti nemokamai nuosavybės dalį. Atsakovo Å¡eima niekada nebuvo atsisakę nuosavybės teise valdomo turto. Trečiasis asmuo A. S. teismui paaiÅ¡kino, kad negyveno su tėvais A. S. ir A. S. nuo armijos, paveldėjo pagal testamentÄ , tuo metu tarnavo armijoje. Suprato, kad paveldi pirmame aukÅ¡te du kambariukus, o apie antrÄ aukÅ¡tÄ negalvojo, nes ten gyveno kaimynai.

Atvažiuodavo pas tėvÄ iki jo mirties (duomenys neskelbtini) m. Su kaimynais nebendravo. Iki pardavimo tėvo palikto turto niekas nevaldė, tik nuvažiuodavo patikrinti. Pirkėjai buvo atvažiavę apžiÅ«rėti perkamo turto, jiems parodytas pirmo aukÅ¡to du kambariai ir Å«kinis pastatas, kurį naudojo tėvas. Apie antrÄ aukÅ¡tÄ ieÅ¡kovai neklausė ir nebuvo kalbama. Antrame aukÅ¡te gyveno kaimynai, svetimi žmonės. Praėjo daug laiko, neprisimena ar rodė dokumentus, ar ne. Jis nedalyvavo Z. U. raÅ¡ant atsisakymÄ pirkti bendraturčio dalį.

Antrame aukÅ¡te nei karto nėra buvęs. Laikė jÄ svetima teritorija. Tėvas pretenzijų į antrÄ aukÅ¡tÄ nereiÅ¡kė. Trečiasis asmuo V. S. teismui negali pasakyti kokiÄ dalį turto paveldėjo po tėvo A. S. mirties. Nuo (duomenys neskelbtini) m. negyveno su tėvu, labai retai susitikdavo. Jis nesikreipė į Z. U. dėl pasiÅ«lymo pirkti namo dalį. Tėvas apie patalpų priklausymÄ nieko neminėjo. Po tėvo mirties ginčo adresu nebuvo nuvykęs. PrieÅ¡ pardavimÄ nežinojo, kokiÄ dalį namo parduoda.

Tik pas notarÄ buvo nuvykęs. Kai atvykdavo pas tėvÄ , jis nelipo į antrÄ aukÅ¡tÄ , nes tėvui jis nepriklausė. Laiptų į antrÄ aukÅ¡tÄ iÅ¡ tėvo gyvenamųjų patalpų nebuvo. 2014-09-30 teismo posėdžio metu paminėjo, kad prisiminė, jog buvo susitarimas, kad 2 aukÅ¡tas atitenka mamai, o tėvukui – Å«kinis pastatas, kaip kompensacija. Trečiasis asmuo I. V. teismui paaiÅ¡kino, kad negyveno su tėvais A. S. ir A. S. nuo (duomenys neskelbtini) m., t. y. nuo (duomenys neskelbtini) m.

Apie paveldėtÄ turtÄ nieko pasakyti negali, nesidomėjo. Tėtis gyvendavo dviejuose pirmo aukÅ¡to kambariuose. Ä® antrÄ aukÅ¡tÄ nelipdavo. IeÅ¡kinys ir prieÅ¡ieÅ¡kinys tenkintini iÅ¡ dalies. Nagrinėjamoje civilinėje byloje yra kilęs ginčas dėl naudojimosi gyvenamosiomis patalpomis tvarkos nustatymo (realiųjų pastato dalių nustatymo), dėl nuosavybės dalies gyvenamajame name padidinimo, paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentÄ pakeitimo ir 2000-01-31 pirkimo -pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo iÅ¡ dalies negaliojančia.

Naudojimosi tvarkÄ galima nustatyti tik tada, kai yra iÅ¡spręstas ginčas dėl nuosavybės teisės dalių pasikeitimo (CK 4.77 str.). Todėl pirmiausia pasisakoma dėl atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo dėl jo idealiosios dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje padidinimo (pakeitimo), vėliau dėl naudojimosi daiktu tarkos ir kt. 2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 34 straipsnyje nustatyta, kad ,,bendraturčių teisėms ir pareigoms įgyvendinti taikomos 2000 m.

Civilinio kodekso ketvirtosios knygos normos, nepaisant to, ar tos teisės ir pareigos atsirado iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus”, todėl nagrinėjamoje byloje taikomos 2000 m. CK normos. Dėl faktinių bylos aplinkybiųBylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus rajono liaudies teismo 1972-06-28 sprendimu, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukta A. S. ir A. S. santuoka; pripažinta A. S. ir A. S. nuosavybės teisė kiekvienam į ½ gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų (duomenys neskelbtini);

A. S. iÅ¡skirta naudotis gyvenamosiomis patalpomis1-2, kurių plotas 9,1 kv.m. bei dalį patalpos 1-4, kurios plotas 16,9 kv.m. ir daržine, kurios inventorizacinė vertė 1 038 rubliai; A. S. – gyvenamosiomis patalpomis 1-1, kurių plotas 7,4 kv.m. ir dalį patalpos 1-3, plotas 11,5 kv. m., dalį patalpos 1-4, kurios plotas 11,2, verandÄ ir visas patalpas antrame aukÅ¡te; t.y. A. S. iÅ¡skirta naudotis 26 kv.m. dydžio gyvenamosiomis patalpomis pirmame gyvenamojo namo aukÅ¡te ir daržine, o A. S. – 30,1 kv.m. dydžio gyvenamosiomis patalpomis, veranda ir visomis patalpomis antrame aukÅ¡te (t. 1, b.l. 30 - 31, 89 - 90).

A. S. 1974-01-25 sutartimi jai priklausančius pastatus perleido savo seseriai J. A. (t. 1, b.l. 155). 1975-01-24 Lietuvos TSR (duomenys neskelbtini) miesto darbo žmonių deputatų vykdomasis komitetas 1975-01-24 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) leido J. V. statyti mansardÄ name (duomenys neskelbtini), pagal rajono architekto patvirtintÄ planÄ (t. 1, b.l. 36 - 37, 87). 1975-04-29 Lietuvos TSR Aukščiausiojo teismo nutartimi paliktas galioti 1975-03-11 Vilniaus rajono liaudies teismo sprendimas, kuriuo netenkintas A. S. ieÅ¡kinys J.

A. dėl pažeistų teisių atstatymo; nutartyje nurodyta, kad A. S. buvo palikta ½ dalis pastatų ir priskirta naudotis kai kuriomis patalpomis pirmame aukÅ¡te bei visos patalpos, esančios namo antrame aukÅ¡te (palėpėje); pagal projektÄ palėpėje turėjo bÅ«ti įrengtos gyvenamosios patalpos, 2 kambariai ir sandėlis; J. A. įsigijusi namo dalį pradėjo įrenginėti antrame aukÅ¡te esančias patalpas, nes ji įgijo tas pačias teises kaip ir A. S., todėl jai nereikėjo gauti bendrasavininko sutikimo vykdyti tokius įrengimus (t. 1, b.l. 33 - 35, 85 - 86). 1976-09-17 J.

V. – A. padovanojo jai priklausančiÄ pusę ginčo namo M. V. (t. 1, b.l. 146), o Å¡i 1978-09-12 jį pardavė M. R. (t. 1, b.l. 142). Pastaroji 1986-09-11 pardavė J. U. ½ dalį gyvenamojo mÅ«rinio namo, pažymėto plane ženklu [A1/p bei tokiÄ pačiÄ dalį kiemo statinių ir Å«kinį pastatÄ , pažymėtÄ plane 4 I1/p.; sutarties 5 punkte nustatyta, kad J. U. naudojimui pereina Å¡ios patalpos: koridorius 2-4 (6,79 kv. m), tualetas 2-5 (4,04 kv. m), virtuvė 2-3 (4,3 kv. m), kambarys 2-2 (13,8 kv. m), kambarys 2-1 (9,9 kv.

m) ir visos patalpos antrajame aukÅ¡te (t. 1, b.l. 76 - 77). Po J. U. mirties, mirusio (duomenys neskelbtini), jo turtÄ paveldėjo jį pergyvenusi sutuoktinė Z. A. U., taip pat jai buvo iÅ¡duotas nuosavybės teisės liudijimas į jai tenkančio santuokos metu įgyto turto dalį, t.y. po vyro mirties jai priklausė ½ gyvenamojo namo, kurio bendras naudingas plotas 62,06 kv. m., iÅ¡ jų 41 kv.m. gyvenamojo ploto, tokiÄ pačiÄ dalį kiemo statinių ir vientiso Å«kinio pastato (t. 1, b.l. 45 - 47, 131). Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1988-08-30 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) leista Z. U. rekonstruoti individualaus gyvenamojo namo mansardÄ , (duomenys neskelbtini), bt.

2. P. Z. U. mansardos rekonstravimo planÄ suderinti su Vilniaus rajono architektu (t. 1, b.l. 38 - 39, 81 ir kt.). Vilniaus rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto rajono architektas 1989-01-05 raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus tarprajoniniam inventorizacijos biurui pranešė, kad Z. U. gyvenamojo namo rekonstrukcija (duomenys neskelbtini), pilnai atlikta, atitinka projektui ir tinka eksploatacijai (t. 1, b.l. 120). Vilniaus tarpmiestinis inventorizacijos biuras 1989-01-09 priėmė Pastatų teisinei registracijai atlikti iÅ¡vadÄ , kurioje nurodyta, kad ginčo gyvenamojo namo bendras naudingas plotas yra 110,67 kv.m., gyvenamasis plotas yra 81,36 kv.m., nuosavybės teisės į šį namÄ Ä¯registruotos lygiomis dalimis, t.y. po ½ Z. U. ir A. S. (t. 1, b.l. 119). Po Z. U. mirties, mirusios (duomenys neskelbtini), paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimo pagrindu, ½ gyvenamojo namo, kurio bendras plotas 110,67 kv. m., Å«kio pastatÄ (u. n. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 4I1p, 31,02 kv.

m) ir ½ kitų statinių (tvora, Å¡ulinys, laiko tualetas, kiemo aikÅ¡telė), esančių (duomenys neskelbtini), paveldėjo atsakovas V. U. (t. 1, b.l. 48, 102). A. S. mirus (duomenys neskelbtini), jam priklausančiÄ Â½ dalį gyvenamojo namo, plane pažymėto indeksu 1A1/p, turinčio 110,67 kv.m. bendro naudingo ploto, paveldėjo lygiomis dalimis mirusiojo vaikai: A. S., V. S., I. V. (t. 1, b.l. 116). A. S., V. S. ir I. V. 2000-01-31 žemės sklypo ir gyvenamojo namo su priklausiniais dalių pirkimo - pardavimo sutartimi pardavė lygiomis dalimis V.

V. ir R. V. po 1/6 dalį pastato: 1 aukÅ¡to gyvenamojo namo 1A1p, turinčio 110,67 kv.m. bendro ploto, po 1/3 dalį pagalbinių pastatų: Å«kinių pastatų (u. n. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), po 1/6 kiemo statinių ir po 100/601 dalių 601 kv.m. ploto žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini). Sutartyje nurodė, kad pardavėjai pareiÅ¡kė, jog parduodamos žemės sklypo ir gyvenamojo namo su priklausiniais dalys niekam neperleistos, neįkeistos, tiksliniai žemės sklypo mokesčiai sumokėti, kitų apribojimų valdyti šį turtÄ nėra (t. 1, b.l. 107 - 109).

Z. U. 1988-11-30 Vilniaus TTI biuro virÅ¡ininkui pateikė užsakymÄ dėl ginčo namo dalių perskaičiavimo (t. 2, b.l. 33). Vilniaus TTI biuro paskaičiavimu Z. U. paskaičiuota 80/97 kv.m., t.y. 73/100 nuosavybės teisės dalis, kuriÄ sudaro patalpos: 2-1 (9,90), 2-2 (13.80), 2-3 (4,30), 2-4 (5,95), 2-5 (4,04), 2-6 (10,59), 2-7 (9,71), 2-8 (10,59); A. J. S. 29,70 kv.m., t. y. 27/100 nuosavybės teisės dalis, kuriÄ sudaro patalpos: 1-1(8,30), 1-2(16,97), 1-4(4,43) (t. 1, b.l. 83 - 84).              Šiuo metu nekilnojamojo turto registre į nekilnojamÄ jį daiktÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ 1A1p (u. n. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), įregistruotos Å¡ių asmenų nuosavybės teisės: ieÅ¡kovės R.

V. – į ¼ dalį 2000-01-31 pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), ieÅ¡kovo V. V. - į ¼ dalį 2000-01-31 pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), atsakovo V. U. – į ½ dalį 2008-02-22 paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu. Dėl bendrosios dalinės nuosavybės dalies padidinimo              Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu, minėta, praÅ¡o padidinti jam priklausančiÄ idealiÄ jÄ dalį, kuri padidėjo atlikus gyvenamojo namo mansardos rekonstrukcijÄ .

CK 4.77 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu bendraturtis, turėdamas kitų bendraturčių sutikimÄ ir laikydamasis įstatymų nustatytų taisyklių, savo lėšomis padidina bendrÄ jį daiktÄ ar jo vertę, tai Å¡io bendraturčio reikalavimu jo dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir naudojimosi bendruoju daiktu tvarka turi bÅ«ti atitinkamai pakeičiamos. Pastebėtina, kad iÅ¡ esmės analogiÅ¡kas savo pobÅ«džiu buvo ir 1964 m. CK 128 straipsnio reglamentavimas. Pagal CK 4.77 straipsnio 1 dalį bendraturčio dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje jo reikalavimu gali bÅ«ti padidinama ir atitinkamai pakeičiama naudojimosi tvarka, jei bendras daiktas ar jo vertė padidinami tokiomis sÄ lygomis:

1) turint kitų bendraturčių sutikimÄ ;

2) laikantis įstatymų nustatytų taisyklių;

3) bendraturčio lėšomis (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 18 d. Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalgÄ Nr. AC-32-1; Teismų praktika Nr. 32). Kasacinis teismas aiÅ¡kindamas CK 4.77 straipsnio 1 ir 2 dalis, nurodė, kad jeigu bendraturtis pagerino bendrÄ daiktÄ , tai pagerinimo likimas ir jo valdymas priklauso nuo to, ar pagerintas nuosavybės teise valdomas daiktas, ar tai atlikta laikantis įstatymo nustatytos tvarkos ir ar pagerinimas atskiriamas ar neatskiriamas nuo bendro daikto.

Tuo atveju, jeigu nuo bendro daikto neatskiriami pagerinimai padaryti įstatymo nustatyta tvarka, su bendraturčių sutikimu, Å¡iuos pagerinimus atlikęs bendraturtis gali reikalauti padidinti jo dalį nuosavybėje, atsižvelgiant į tai, kad pasikeitė bendro daikto vertė ar dydis. Jeigu pagerinimai atlikti pažeidžiant įstatymo nustatytÄ tvarkÄ , tokio reikalavimo teisės bendraturtis neįgyja, o visų bendraturčių dalys proporcingai padidėja.IÅ¡ dalyvaujančių byloje asmenų paaiÅ¡kinimų ir bylos medžiagos matyti, kad Z.

U., kurios teisių perėmėjas yra atsakovas, atliko ginčo gyvenamojo namo jai priskirtų naudoti antro aukÅ¡to patalpų rekonstrukcijÄ ir tomis patalpomis faktiÅ¡kai tiek ji, tiek atsakovas naudojosi; rekonstrukcija buvo atlikta atsakovo motinos, kurios teisių perėmėjas yra atsakovo, lėšomis bei jėgomis. Tai be kita ko patvirtina ir byloje esantys, anksčiau minėti, raÅ¡ytiniai įrodymai. Kaip matyti iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro duomenų 1989-01-05 Vilniaus rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto Rajono architektas raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus tarprajoniniam inventorizacijos biurui pranešė, kad Z.

U. gyvenamojo namo rekonstrukcija (duomenys neskelbtini), pilnai atlikta, atitinka projektui ir tinka eksploatacijai (t. 1, b.l. 120 - 127). Vilniaus tarpmiestinis inventorizacijos biuras 1989-01-09 priėmė Pastatų teisinei registracijai atlikti iÅ¡vadÄ , kurioje nurodyta, kad ginčo gyvenamojo namo bendras naudingas plotas yra 110,67 kv.m., gyvenamasis plotas yra 81,36 kv. m., nuosavybės teisės į šį namÄ Ä¯registruotos lygiomis dalimis, t.y. po ½ Z. U. ir A. S. (t. 1, b.l. 119). Teismo posėdyje apklausti asmenys patvirtino atsakovo ir jo atstovės nurodytas aplinkybes, kad jų tėvas A.

S. po santuokos nutraukimo antru gyvenamojo namo aukÅ¡tu niekada nesinaudojo, nes jis priklausė kitiems asmenis bei tai, kad iÅ¡ A. S. priklausančios namo dalies nebuvo objektyvių galimybių patekti į antrÄ namo aukÅ¡tÄ . IeÅ¡kovai teigia, kad atsakovas ir jo mirusi motina nustatyta tvarka neregistravo savo padidėjusios nuosavybės per tris mėnesius po daikto įgijimo, todėl Å¡iuo metu nėra teisinio pagrindo tenkinti prieÅ¡ieÅ¡kinį, nes pagal tuo metu galiojusį CK privalomos registravimo taisyklės nesilaikymas sutartį daro negaliojančia (senojo CK 255 str. 2 d.).

Tačiau, kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro duomenų, Z. U. gyvenamojo namo padidintas plotas buvo įregistruotas Vilniaus tarpmiestiniame inventorizacijos biure (dabar VĮ Registrų centras) Vykdomojo komiteto 1988-08-30 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l.

38) ir 1989-01-05 Vilniaus rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto Rajono architekto rašto Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus tarprajoniniam inventorizacijos biurui (t. 1, b.l. 120 - 127) pagrindu (t. 1, b.l. 104 - 105, 119), todėl darytina išvada, kad pastato patalpų padidinimas atitiko normatyvinius teisės aktų reikalavimus ir buvo tinkamai įregistruotas. Kaip minėta, šalių bendroji dalinė nuosavybė buvo padidinta rekonstrukcijos būdu ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre Vykdomojo komiteto 1988-08-30 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (t. 1, b.l. 38).

Ginčo namas po rekonstrukcijos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė Z. U., kurios teisių perėmėjas yra atsakovas bei A. S., kurio teisių perėmėjai yra tretieji asmenys V. S., A. S. ir I. V., kurie jiems priklausančios bendrosios nuosavybės dalis 2000-01-31 sutarties pagrindu perleido ieÅ¡kovams. IeÅ¡kovai įsigijo bendrosios nuosavybės teise priklausančio namo dalį jau po atliktos namo rekonstrukcijos. Ginčo, kad Z. U., kurios teisių perėmėjas yra atsakovas, savo lėšomis atliko gyvenamojo namo antro aukÅ¡to (mansardos) rekonstrukcijÄ , byloje nėra.

Minėta, kad naudojimosi tvarka ginčo namu nustatyta buvo Vilniaus rajono liaudies teismo 1972-06-28 sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), tokia naudojimosi tvarka įrašyta ir 1986-09-11 pirkimo pardavimo sutartyje, kuria J. U. įsigijo ½ ginčo namo, nurodant kad J. U. naudojimuisi pereina: koridorius 2-4 (6,79 kv. m), tualetas 2-5 (4,04 kv. m), virtuvė 2-3 (4,3 kv. m), kambarys 2-2 (13,8 kv. m), kambarys 2-1 (9,9 kv. m), iš viso pirmame aukšte 38,83 kv. m dydžio patalpos ir visos patalpos antrajame aukšte (t. 1, b.l. 76 - 77).

Z. U., jai priskirtoje naudoti palėpėje (mansardoje), atliko rekonstrukcijos darbus. Byloje esantys įrodymai, atsakovo atstovės (sesers), trečiųjų asmenų V. S., A. S., I. V. paaiÅ¡kinimai patvirtina, kad nei tretieji asmenys, nei A. S. iki mirties gyvenamojo namo antro aukÅ¡to patalpomis nesinaudojo bei nurodė, jog A. S. buvo palikta naudotis antro namo aukÅ¡to patalpomis, o A. S. papildomai Å«kio pastatu, kuris visÄ laikÄ naudojosi tik pirmo aukÅ¡to dviems kambariais. Parduodant namo dalį ieÅ¡kovams buvo rodomos tik A.

S. naudotos patalpos. IeÅ¡kovė ir atsakovo atstovė patvirtino, kad iÅ¡ ieÅ¡kovų naudojamų gyvenamojo namo patalpų nėra jokios galimybės patekti į namo antrÄ jį aukÅ¡tÄ . Nekilnojamojo turto registro duomenimis, rekonstrukcija atlikta pagal gyvenamojo namo mansardos projektÄ , iÅ¡ kurio matyti, kad ieÅ¡kovų ir atsakovo naudojamos namo dalys visiÅ¡kai atskirtos (t. 1, b.l. 123 - 124). Pirmiau aptartų įrodymų pagrindu darytina iÅ¡vada, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog Å¡alių bendroji dalinė nuosavybė padidinta rekonstrukcijos bÅ«du.

Z. U., kurios teisių perėmėjas yra atsakovas, turėdama leidimÄ (kuris prilyginamas bendraturčio sutikimui) ir laikydamasi tuo metu galiojančių įstatymų reikalavimų, namo dalyje, kuria ji naudojosi pagal nustatytÄ naudojimosi tvarkÄ , savo lėšomis atliko palėpės rekonstrukcijos darbus, taip jÄ padidindama. Padidintas daiktas Vykdomojo komiteto 1988-08-30 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu buvo įregistruotas nustatyta tvarka. Tuometinis Vilniaus TTI biuras, 1989-01-10 atlikęs pastato dalių paskaičiavimÄ ir nustatė, kad bendras namo plotas nuo 62,06 kv.m. padidėjo iki 110,67 kv.m., o gyvenamasis – nuo 41 kv.m. iki 81,36 kv.m. (t. 1, b.l. 83 - 84).

Pagal Vilniaus rajono liaudies teismo 1972-06-28 sprendimÄ , civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), A. S. buvo priskirta naudotis 26 kv.m. dydžio pirmo aukÅ¡to gyvenamosiomis patalpomis. Z. U. 1988-11-30 TTI biuro virÅ¡ininkui pateikė užsakymÄ dėl ginčo namo dalių perskaičiavimo (t. 2, b.l. 33). Vilniaus TTI biuro paskaičiavimu Z. U. paskaičiuota 80,97 kv.m., t.y. 73/100 ginčo pastato dalis, kuriÄ sudaro patalpos: 2-1 (9,90), 2-2 (13.80), 2-3 (4,30), 2-4 (5,95), 2-5 (4,04), 2-6 (10,59), 2-7 (9,71), 2-8 (10,59);

A. J. S. 29,70 kv. m., t.y. 27/100 pastato dalis, kuriÄ sudaro patalpos: 1-1 (8,30), 1-2 (16,97), 1-4 (4,43) (t. 1, b.l. 83 - 84). Bendras gyvenamojo namo plotas iki rekonstrukcijos buvo 62,06 kv.m., po rekonstrukcijos padidėjo iki 110,67 kv.m., t.y. 48,61 kv.m. Atsakovas praÅ¡o bendrosios nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo dalies dydžius paskaičiuoti remiantis Vilniaus TTI biuro paskaičiavimu (t. 1, b.l. 83 - 84), tačiau tuo atveju ieÅ¡kovams bendrosios nuosavybės teise tektų mažesnė dalis, nei priklausė bendraturčiui iki namo rekonstrukcijos atlikimo, t.y. vietoj 31,03 kv.m. - 29,70 kv.m.

Sprendžiant ginčus dėl bendraturčių nuosavybės teisės įgyvendinimo, jų interesai turi bÅ«ti įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste, siekiant, kad nei vieno bendraturčio reikalavimo tenkinimas nesukeltų esminio kito bendratučio nuosavybės teisės pažeidimo ar netekimo.Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , į tai, kad iki gyvenamojo namo rekonstrukcijos bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė 62,06 kv.m. ploto gyvenamasis namas, po rekonstrukcijos Å¡is plotas padidėjo 48,61 kv.m., ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (CK 1.5 str. 1 d.), LR Konstitucijos 23 straipsniu, taikant CK 4.77 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalių pakeitimo taisyklę, konstatuotina, kad atsakovo (nors rekonstrukcijÄ atliko atsakovo motina Z.

U., tačiau atsakovas yra savo motinos turto – namo dalies, teisių perėmėjas) bendrosios dalinės nuosavybės teisės idealioji dalis padidėjo atitinkamai visu padidėjusiu plotu po rekonstrukcijos, t. y. 48,61 kv.m. Tad šalių turimos gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalys keistinos, atsakovui V. U. nustatant 72/100 dalis, 79,64 kv.m. ploto, o ieškovams lygiomis dalimis – 28/100 dalį, 31,03 kv.m. ploto (CK 4.77 straipsnio 1 dalis).

             Dėl ieÅ¡kinio senaties IeÅ¡kovai teigia, kad atsakovo motina neregistravo padidėjusios nuosavybės savo vardu per tris mėnesius po daikto įgijimo, todėl Å¡iuo metu to padaryti yra negalima. Be to, ieÅ¡kovai praÅ¡o taikyti senatį atsakovo ginčijamiems sandoriams. Nurodo, kad atsakovas jau 2000 m. sausio 20 d. žinojo apie parduodamÄ Â½ dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini); po A. S. mirties nuo (duomenys neskelbtini) mėnesių iki 2000 m. sausio 20 d.

žinojo, kad buvo paveldėta pusė gyvenamojo namo, kad jam buvo pasiÅ«lyta pirkti ½ dalį minėto gyvenamojo namo, savo teisių atsisakė. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos; teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužino arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t.y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ <...>, ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ . Pažymėtina, kad reikalavimas perskaičiuoti bendrasavininkio nuosavybės teisės dalis, jeigu jis nesusijęs su valdymo netekimu, yra negatorinis.

Pagal pažeidimo pobÅ«dį jis yra tęstinis ir neturi reikÅ¡mės, kiek laiko nuosavybės dalių neatitikimas tęsiasi. Jei bendraturtis realiai valdomos bendros nuosavybės dalies nepraranda, tai dėl jam priklausančios nuosavybės teisės tikrosios dalies nustatymo jis gali kreiptis į teismÄ tol, kol jo teisė tebėra pažeidinėjama. Tęstinis pažeidimas nulemia, jog senaties terminas atsinaujina kiekvienÄ atlikto pažeidimo dienÄ . IÅ¡ bylos medžiagos matyti ir Å¡alys patvirtino, kad ginčo patalpomis gyvenamojo namo antrame aukÅ¡te visÄ laikÄ naudojosi ir jomis Å¡iuo metu naudojasi atsakovas, todėl tik ieÅ¡kovams pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, atsakovui iÅ¡kilo bÅ«tinumas įteisinti realias nuosavybės dalis.

Tad Å¡iuo atveju ieÅ¡kinio senatis dėl atsakovo dalies bendrojoje nuosavybėje pakeitimo (padidinimo) nėra praleista.Kas liečia senaties taikymÄ ginčijamiems sandoriams pasakytina, kad sužinojimo apie teisės pažeidimÄ momentu laikytina diena, kada asmuo faktiÅ¡kai suvokia, jog jo teisė arba įstatymo saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-7-62/2005; civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2012; kt.).

Sprendžiant dėl asmens sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie jo teisės pažeidimÄ , kartu dėl ieÅ¡kinio senaties termino pradžios, svarbi aplinkybė yra ne tik asmens suvokimo apie jo teisės pažeidimÄ momentas, bet ir tai, ar apskritai asmuo žinojo, kad jis turi teisę, kuri yra pažeista. Asmens amžius, iÅ¡silavinimas, profesinė veikla ir kitos jo individualios savybės priskirtinos prie aplinkybių, kurios gali turėti įtakos asmens suvokimui apie jo subjektines teises ir Å¡ių pažeidimÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-352/2013 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju, ginčijamas sandoris sudarytas 2000-01-30, t.y. iki prieÅ¡ieÅ¡kinio pateikimo (2013-07-31) praėjo daugiau nei 13 metų. Tačiau atsakovas teigia, kad apie tai, jog jo teises pažeidžia bÅ«tent ginčijamas sandoris jis sužinojo tik ieÅ¡kovams kreipusis į jį 2013 m. balandžio mėnesį su pretenzija. Tai, kad jie niekada nereiÅ¡kė atsakovui pretenzijų dėl nuosavybės dalies, patvirtina ir ieÅ¡kovai. Ä®vertinęs Å¡alių argumentus, paaiÅ¡kinimus, byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , teismas laiko, kad atsakovas ieÅ¡kinio senaties termino reikalavimui ginčyti pirkimo - pardavimo sandorį nepraleido.Nėra jokio pagrindo teigti, kad atsakovas apie savo teisių pažeidimÄ sužinojo 2000-01-20, kai jo motina atsisakė pirmumo teisės pirkti bendrasavininkiui priklausančiÄ namo dalį.

IÅ¡ minėto sutikimo (t. 2, b.l. 179) matyti, kad atsakovo motina nurodė, jog jai žinoma, kad bendrasavininkis ketina parduoti jam priklausančiÄ namo dalį; tačiau Å¡iame sutikime nėra nurodoma konkreti namo dalis. Taigi, Å¡is dokumentas, prieÅ¡ingai, negu teigia ieÅ¡kovai, nepatvirtina tos aplinkybės, kad atsakovas (jo motina) minėtÄ dienÄ sužinojo apie jo teisių pažeidimÄ . Niekuo nepagrįstas ir ieÅ¡kovų teiginys, kad atsakovas po A. S. mirties nuo (duomenys neskelbtini) mėnesių iki 2000 m. sausio 20 d.

žinojo, jog buvo paveldėta pusė gyvenamojo namo; ieÅ¡kovai nepateikė teismui jokių įrodymų, kad atsakovas bÅ«tų žinojęs apie ginčijamo paveldėjimo teisės liudijimo turinį, juo labiau, kad Å¡is dokumentas pažeidžia jo teises; minėta, kad tiek atsakovas, tiek anksčiau jo motina nepertraukiamai naudojosi namo mansarda, jiems niekas nebuvo pareiÅ¡kę jokių pretenzijų, tad daryti iÅ¡vadÄ , jog atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) m. jau žinojo apie jo teisių pažeidimÄ , nėra jokio pagrindo.

Minėta, kad iki ieÅ¡kovų ieÅ¡kinio pateikimo teismui, atsakovas pagal nusistovėjusiÄ tvarkÄ gyveno atitinkamoje namo dalyje, naudojosi visa mansarda savo daiktams laikyti; ieÅ¡kovai aplinkybių, kad mansarda niekada nesinaudojo, neneigia, juo labiau, jog iÅ¡ jų (ieÅ¡kovų) namo gyvenamosios dalies net nėra laiptų, kuriais galėtų patekti į antrÄ jį aukÅ¡tÄ (mansardÄ ). Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , į tai, kad atsakovas teisiÅ¡kai nėra iÅ¡prusęs, nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovas iki ieÅ¡kinio Å¡ioje byloje pateikimo realiai bÅ«tų sužinojęs apie savo teisių pažeidimÄ .

Aplinkybė, kad apskritai apie pirkimo - pardavimo sandorio sudarymÄ atsakovas žinojo, savaime nereiÅ¡kia fakto, jog jis žinojo visas jo detales. Taigi, laikytina, kad atsakovas pareikÅ¡damas prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl 2000-01-30 pirkimo - pardavimo sutarties dalies nuginčijimo, 10 metų ieÅ¡kinio senaties termino nepraleido (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 str. 1 d., CK 1.125 str. 1 d.). Tas pats pasakytina ir apie ginčijamÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ , t.y. atsakovas nėra praleidęs 1964 m.

CK numatyto 3 metų ieÅ¡kinio senaties termino. Dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentÄ pakeitimo ir 2000-01-31 pirkimo - pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo iÅ¡ dalies negaliojančia             Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o pakeisti 1995-11-07 Vilniaus rajono notarų biuro notarės L. Å . paveldėjimo teisės liudijimo, notarinio registro numeris (duomenys neskelbtini), dalį dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini), paveldėjimo dalių, nustatant, kad A.

S., V. S. ir I. V. po tėvo A. S. mirties paveldėjo 27/100 ginčo namo dalį; panaikinti 2000-01-31 pirkimo - pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po l/4 dalį įsigijimo R. V. ir V. V. (viso 1/2 namo), nustatant, kad sutuoktiniai R. V. ir V. V. šia sutartimi bendrai įsigijo 27/100 ginčo namo dalį; palikti nepakeistas kitas 2000-01-31 pirkimo -pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dalis. CK 4.98 straipsnis nustato, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusių su valdymo netekimu.

Å is negatorinis reikalavimas, kuris yra daiktinis teisių gynimo bÅ«das, yra absoliutaus pobÅ«džio, t.y. šį gynimo bÅ«dÄ savininkas gali panaudoti prieÅ¡ bet kurį asmenį, pažeidžiantį savininko teises. Be to, CK 1.80 straipsnio 1 dalis nustato, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieÅ¡taraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Å iuo atveju tai reiÅ¡kia, kad niekas negali perleisti daugiau teisių, negu, kad jų turi. Kaip minėta, A. S. mirus (duomenys neskelbtini), jam priklausančiÄ Â½ dalį gyvenamojo namo, plane pažymėto indeksu 1A1/p, turinčio 110,67 kv.m. bendro naudingo ploto, paveldėjo lygiomis dalimis mirusiojo vaikai, tretieji asmenys A.

S., V. S., I. V. (t. 1, b.l. 116). Ieškovai 2000-01-31 žemės sklypo ir gyvenamojo namo su priklausiniais dalių pirkimo -pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) su trečiaisiais asmenimis V. S., A. S. ir I. V. pagrindu bendrosios dalinės nuosavybės teise įgijo po ¼, bendrai ½ ginčo namo, kurio bendras plotas nurodytas 110,67 kv.m. (t. 1, b.l. 107 - 109). Šiuo pagrindu ieškovų nuosavybės teisės buvo įregistruotos į ½ 110,67 kv.m. dydžio gyvenamojo namo, kuris kaip nustatyta buvo padidintas kito bendraturčio iki šios sutarties pasirašymo.

Minėta, kad byloje nustatyta, jog tarp bendraturčių buvo susiklostę faktiniai naudojimosi bendru turtu santykiai, naudojamos patalpos techniÅ¡kai atskirtos ir izoliuotos, ginčų dėl naudojimosi jomis nekilo, abu bendraturčiai gyvenamojo namo padidinimo metu buvo senyvo amžiaus, teisiÅ¡kai neiÅ¡prusę, todėl iki ieÅ¡kovų pretenzijos atsakovui pateikimo, nebuvo iÅ¡kilusi bÅ«tinybė teisinei registracijai atlikti. Be to, patys ieÅ¡kovai pirkdami gyvenamÄ sias patalpas jas apžiÅ«rėjo, t. y. apžiÅ«rėjo tik A.

S. naudojamus du kambarius pirmame aukÅ¡te ir jam priskirtÄ naudotis Å«kio pastatÄ , matė, kad nėra galimybės patekti į namo palėpę ir, jog ja naudojasi kiti bendraturčiai, tačiau Å¡ia aplinkybe nesidomėjo ir pretenzijų nei pardavėjams, nei bendraturčiams nereiÅ¡kė, todėl darytina iÅ¡vada, kad bÅ«dami atidÅ«s, rÅ«pestingi ir protingi ieÅ¡kovai galėjo ir turėjo suvokti, kokias patalpas jie nuosavybės teise įsigyja. Tretieji asmenys, pardavę ieÅ¡kovams bendrosios nuosavybės teise priklausantį turtÄ , teismui paaiÅ¡kino, kad parduodami ieÅ¡kovams gyvenamojo namo dalį nežinojo ir nesiaiÅ¡kino, kokia konkrečiai dalis jam (trečiųjų asmenų tėvui) priklausė, jiems tai nerÅ«pėjo.

Å ioje byloje nustatyta, kad atlikus namo rekonstrukcijÄ yra pagrindas padidinti nuosavybės teisės dalį atsakovui. IeÅ¡kovams ginčijamos pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įregistravus savo nuosavybę (anksčiau tretiesiems asmenims ginčijamo paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu įregistravus savo nuosavybę), atsakovas neteko atitinkamos nuosavybės dalies. Tad darytina iÅ¡vada, kad 1995-11-07 Vilniaus rajono notarų biuro notarės L. Å . paveldėjimo teisės liudijimo, notarinio registro numeris (duomenys neskelbtini), dalis, kad A.

S. mirus (duomenys neskelbtini), jam priklausančiÄ Â½ dalį gyvenamojo namo, plane pažymėto indeksu 1A1/p, turinčio 110,67 kv.m. bendro naudingo ploto, paveldėjo lygiomis dalimis mirusiojo vaikai, tretieji asmenys A. S., V. S., I. V. (t. 1, b.l. 116) ir 2000-01-31 pirkimo - pardavimo Nr. (duomenys neskelbtini) sutarties dalis, kurioje nurodyta, kad po l/4 dalį įsigijimo R. V. ir V. V. įsigijo po ¼, bendrai ½ 110,67 kv.m. dydžio ginčo gyvenamÄ jį namÄ (t. 1, b.l. 107 - 109), pažeidė Z. U., kurios teisių perėmėjas yra atsakovas, turtinius interesus.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , į Å¡ioje byloje nustatytas bendrosios nuosavybės teise Å¡alims priklausančio gyvenamojo namo dalies dydžius, atsakovo reikalavimas panaikinti 2000-01-31 pirkimo - pardavimo Nr. (duomenys neskelbtini) sutarties dalį ir pakeisti 1995-11-07 Vilniaus rajono notarų biuro notarės L. Å . paveldėjimo teisės liudijimo, notarinio registro numeris (duomenys neskelbtini), dalį tenkintinas iÅ¡ dalies, pripažįstant 2000-01-31 pirkimo - pardavimo sutarties dalį negaliojančia ir pakeičiant 1995-11-07 paveldėjimo teisės liudijimo dalį, kiek tai pažeidžia atsakovo interesus.Atsakovo reikalavimas palikti nepakeistas kitas 2000-01-31 pirkimo -pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dalis yra perteklinis, tad dėl jo papildomai nepasisakoma.Kitoje dalyje atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinys atmestinas.

Nors ieÅ¡kovai nurodo, kad A. S., V. S. ir I. V. turėtų bÅ«ti patraukti ne trečiaisiais asmenimis, o atsakovais, kadangi ginčijama minėta pirkimo – pardavimo sutartis, kurios Å¡alimi jie buvo, tačiau teismas pažymi, jog Å¡is formalus trÅ«kumas negali bÅ«ti kliÅ«tis teismui Å¡ioje byloje įvykdyti teisingumÄ ; juo labiau, kad minėti asmenys byloje dalyvauja, jiems buvo suteikta galimybė pasisakyti ir pan. Dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, leidimo be atsakovo sutikimo atlikti ginčo namo remontÄ ir jį pertvarkyti, atsakovo iÅ¡keldinimo iÅ¡ mansardos IeÅ¡kovai praÅ¡o be atsakovo V.

U. sutikimo leisti atlikti einamÄ jį remontÄ ir pertvarkyti ginčo gyvenamojo namo patalpas pagal UAB „Geovisata“ parengtÄ projektÄ ir priteisti atsakovui V. U. naudotis Å¡iomis patalpomis: gyvenamojo namo plane (projekte) pažymėtomis indeksais - pirmame aukÅ¡te 2-1 (kambarys, plotas 9,90 kv.m.), 2-2 (kambarys, plotas 13,80 kv.m.), 2-3 (virtuvė, plotas 4,30 kv.m.), antrame aukÅ¡te (pagal pateikiamÄ projektÄ padarius atitvaras kambaryje 2-8 ir 2-7) 2-9 (koridorius, plotas 1,69 kv.m.), 2-7 (kambarys, plotas 7,85 kv.m.), 2-6 (koridorius, plotas 10,59 kv.m.); ieÅ¡kovams V.

V. ir R. V. priteisti naudotis Å¡iomis patalpomis: gyvenamojo namo plane (projekte) pažymėtomis indeksais - pirmame aukÅ¡te 1-1 (kambarys, plotas 8,30 kv.m.), 1-2 (kambarys, plotas 16,97 kv.m.), antrame aukÅ¡te (pagal pateikiamÄ projektÄ padarius atitvaras kambaryje 2-8 ir 2-7) 2-8 (kambarys, plotas 20,99 kv.m.), 2-10 (kambarys, plotas 1,86 kv.m.); iÅ¡keldinti atsakovÄ V. U. iÅ¡ antro aukÅ¡to (mansardos) patalpos, namo plane pažymėtos indeksu 2-8. IeÅ¡kovai savo reikalavimus iÅ¡ esmės grindžia tuo, kad jie 2000-01-31 pirkimo - pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu bendrai įsigijo nuosavybės teise ginčo gyvenamojo namo dalį, kurio bendras plotas yra 110,67 kv.m., o Å¡iuo metu jie naudojasi tik 25,27 kv.m., kitu plotu naudojasi atsakovas, t.y.

šalims paskirtos naudotis realiosios daikto dalys neatitinka idealiųjų dalių bendrosios dalinės nuosavybės teisėje. Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu; kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad atsakovui tenka 72/100 (79,64 kv.m. ploto), o ieškovams – 28/100 (31,03 kv.m. ploto) bendrosios dalinės nuosavybės dalys.

Tad patvirtinus naudojimosi tvarkÄ bendru turtu, taip kaip praÅ¡o ieÅ¡kovai, pagal ieÅ¡kovų pateiktÄ UAB „Geovisata“ parengtÄ projektÄ , ieÅ¡kovams atitektų naudotis 48,12 kv.m. dydžio patalpos, kas pažeistų atsakovo interesus ir teisę į nuosavybę. Dėl Å¡ios priežasties ieÅ¡kovų praÅ¡ymas dėl naudojimo bendru daiktu tvarkos nustatymo tenkintinas tik iÅ¡ dalies. Atsakovai nėra pareiÅ¡kę prieÅ¡taravimo dėl ginčo namo naudojimosi tvarkos pirmame aukÅ¡te nustatymo, tad naudojimosi tvarka namo pirmame aukÅ¡te nustatytina bÅ«tent tokia, kokia nurodyta ieÅ¡kinyje, tuo tarpu namo visas antras aukÅ¡tas priskirtinas naudotis atsakovui.

Nors atsakovas nėra pareiÅ¡kęs reikalavimo dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, tačiau toks reikalavimas yra pareikÅ¡tas ieÅ¡kovų. Tad Å¡iuo atveju kitoks naudojimosi tvarkos nustatymas nelaikytinas išėjimu už reikalavimo ribų.IeÅ¡kovai taip pat praÅ¡o leisti atlikti jiems statybos darbus (einamÄ jį namo remontÄ ir pertvarkymÄ ) be atsakovo sutikimo.Tačiau teismas pažymi, kad iÅ¡ į bylÄ pateiktų dokumentų negalima tiksliai nustatyti, kokius konkrečiai statybos darbus siekia atlikti ieÅ¡kovai.

Kita vertus, galima daryti prielaidÄ , kad Å¡ie statybos darbai bÅ«tų susiję su namo antro aukÅ¡to pertvarkymu. Tačiau Å¡ioje byloje konstatuota, kad ieÅ¡kovai neturi teisės į namo antrÄ aukÅ¡tÄ , tad jų reikalavimas dėl leidimo atlikti jiems statybos darbus be atsakovo sutikimo negali bÅ«ti tenkinamas. IeÅ¡kovai teismui nepateikė įrodymų, kad atsakovas neduotų jiems leidimo atlikti kokius tai statybos darbus namo pirmame aukÅ¡te, toje dalyje, kuriÄ naudoja ieÅ¡kovai.Nustačius atsakovo bendros nuosavybės teisės padidėjimÄ ir naudojimosi antrame aukÅ¡te tvarkÄ , t.y. priskyrus Å¡ias patalpas naudotis atsakovui, nėra pagrindo tenkinti ir ieÅ¡kovų reikalavimÄ dėl iÅ¡keldinimo atsakovÄ iÅ¡ namo antro aukÅ¡to atitinkamų patalpų.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymoCPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, Å¡iame straipsnyje nurodytos iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (2 d.).Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovai iÅ¡ viso patyrė 2 912,01 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų; iÅ¡ jų 432 Lt už žyminio mokesčio sumokėjimÄ (t. 1, b.l. 1, 19, t. 2, b.l. 104 - 107, 122- 123).

Å ios ieÅ¡kovo iÅ¡laidos yra pagrįstos, realios ir bÅ«tinos.Atsakovas iÅ¡ viso patyrė 8 289,50 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, iÅ¡ jų 1 027,50 Lt už žyminio mokesčio sumokėjimÄ , kita dalis – iÅ¡laidos advokatų pagalbai apmokėti (t. 1, b.l. 65, t. 2, b.l. 137, 145 - 148, 166). Tačiau teismas ne visas iÅ¡laidas, patirtas advokatų pagalbai apmokėti pripažįsta pagrįstomis ir bÅ«tinomis. Visų pirma, sutartis su advokatu V.MartiÅ¡iumi dėl atstovavimo byloje sudaryta 2014-04-03 (t. 2, b.l. 117), tuo tarpu advokato pinigų priėmimo kvitas 500 Lt sumai iÅ¡raÅ¡ytas 2014-03-25 (t. 2, b.l. 146), t.y. dar iki atstovavimo sutarties sudarymo.

Tad Å¡ios iÅ¡laidos negali bÅ«ti priteisiamos iÅ¡ ieÅ¡kovų. Taip pat teismas, atsižvelgdamas į Å¡ios bylos sudėtingumÄ , kuri yra vidutinio sudėtingumo, ir advokatės I. N. darbo ir laiko sÄ naudas, į maksimalius priteistinus advokatui dydžius už atliktas teisines paslaugas, į kitos Å¡alies patirtas iÅ¡laidas advokatui, daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju atsakovo pagrįstos, racionalios ir bÅ«tinos bylinėjimosi iÅ¡laidos, patirtos advokatų teisinei pagalbai apmokėti, yra 3 000 Lt.  Atsakovo ir ieÅ¡kovų sumokėtas žyminis mokestis atitinka CPK 80 str. reikalavimus, todėl atsakovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iÅ¡ ieÅ¡kovų priteistina 924,75 Lt sumokėto žyminio mokesčio, o ieÅ¡kovams iÅ¡ atsakovo 43,20 Lt žyminio mokesčio.

Atlikus įskaitymÄ iÅ¡ ieÅ¡kovų lygiomis dalimis atsakovui priteistina 881,55 Lt žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , į patenkintų ir atmestų Å¡alių reikalavimų apimtį, Å¡alių patirtas pagrįstas bylinėjimosi iÅ¡laidas, iÅ¡ ieÅ¡kovų atsakovui iÅ¡ viso priteistina 3 000 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidoms atlyginti (CPK 88 str., 93 str., 96 str.). Proporcingai iÅ¡ Å¡alių priteistinos procesinių dokumentų siuntimo ir įteikimo iÅ¡laidos valstybei, t.y. iÅ¡ ieÅ¡kovų solidariai priteistina 35 Lt; tuo tarpu į valstybės biudžetÄ iÅ¡ieÅ¡kotina bylinėjimosi (paÅ¡to) iÅ¡laidų suma iÅ¡ atsakovo yra mažesnė nei nustatyta minimali (10 Lt) valstybei priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų suma, Å¡ios iÅ¡laidos iÅ¡ atsakovo nepriteisiamos (CPK 96 str. 6 d.).         Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK 270 straipsniu, teismas, nusprendė:

             Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.              Padidinti atsakovo V. U. (a.k. (duomenys neskelbtini) bendrosios nuosavybės dalį gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini): atsakovui V. U. nustatyti 72/100 bandrosios nuosavybės teisės dalį (79,64 kv. m ploto), o ieškovams R. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 28/100 bendrosios nuosavybės teisės dalį (31,03 kv. m ploto).

Pripažinti negaliojančia 2000-01-31 pirkimo - pardavimo Nr. (duomenys neskelbtini) sutarties dalį, kuria ieškovai V. V. ir R. V. įsigijo po l/4 dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir nustatyti, kad sutuoktiniai R. V. ir V. V. šia sutartimi bendrai įsigijo 28/100 namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pripažinti negaliojančia 1995-11-07 Vilniaus rajono notarų biuro notarės L. Š. paveldėjimo teisės liudijimo, notarinio registro numeris (duomenys neskelbtini), dalį dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini), paveldėjimo dalių ir nustatyti, kad A.

S. (a.k. (duomenys neskelbtini) V. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir I. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) po tėvo A. S. mirties, mirusio (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis nuosavybės teise paveldėjo 28/100 namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį.Priteisti atsakovui V. U. naudotis šiomis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpomis: gyvenamojo namo, plane pažymėtomis indeksais - pirmame aukšte 2-1 (kambarys, plotas 9,90 kv. m), 2-2 (kambarys, plotas 13,80 kv. m), 2-3 (virtuvė, plotas 4,30 kv. m), visu antru aukštu; ieškovams V.

V. ir R. V. priteisti naudotis šiomis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpomis: gyvenamojo namo, plane pažymėtomis indeksais - pirmame aukšte 1-1 (kambarys, plotas 8,30 kv. m), 1-2 (kambarys, plotas 16,97 kv. m).Priteisti atsakovui V. U. iš ieškovų R. V. ir V. V. solidariai 3 000 Lt (tris tūkstančius litų) bylinėjimosi išlaidų. Priteisti solidariai iš ieškovų V. V. ir R. V. 35 Lt (trisdešimt penkis litus) bylinėjimosi išlaidų valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Ä®siteisėjus teismo sprendimui, jo kopijÄ iÅ¡siųsti VÄ® Registrų centrui. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus rajono apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                                           Saulius Jakaitis