2013-07-04 Nr. AB-3420-3-61-3-01232-2012-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A492-59/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01232-2012-6

Procesinio sprendimo kategorija 16.6 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. liepos 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant pareiškėjui A. V.,

pareiškėjo atstovui advokatui Antanui Suslavičiui,

atsakovo atstovui Neringai Jucevičienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į tarnybą ir darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas A. V. 2012 m. balandžio 30 d. padavė teismui skundą (I t., b. l. 1–6), kuriuo prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba, NŽT) direktoriaus 2012 m. kovo 30 d. įsakymą Nr. 1PI-(2.1.)-255 „Dėl A. V. atleidimo iš pareigų“ (toliau – ir Įsakymas); 2) grąžinti jį į valstybės tarnybą, paskiriant į Širvintų skyriaus vedėjo pareigas; 3) priteisti iš Tarnybos jo naudai darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laikotarpį, t. y. nuo 2012 m. kovo 30 d. iki teismo sprendimo įvykdymo.

Paaiškino, kad Įsakyme nenurodytas administracinis aktas, kuriuo buvo panaikinta Širvintų žemėtvarkos skyriaus vedėjo pareigybė. Teigė, kad Širvintų žemėtvarkos skyrius realiai išliko po jo užimtos pareigybės panaikinimo. Akcentavo, kad liko toks pats pareigybės pavadinimas, jo vykdytos funkcijos iki pareigybės panaikinimo ir Širvintų skyriaus vedėjo funkcijos, patvirtintos 2012 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 1PI-(2.1.)-64, nesiskiria. Nurodė, kad pagal Tarnybos 2012 m. vasario 27 d. įsakymu patvirtintą Širvintų skyriaus vedėjo pareigybės aprašymą šios pareigybės kategorija yra 15, t. y. aukštesnė negu jis turėjo prieš tai (14), tačiau pareigybės paskirtis ir veiklos sritys iš esmės yra tokios pačios. Teigė, kad jam nebuvo sudarytos galimybės dalyvauti Širvintų žemėtvarkos skyriaus vedėjo pareigybės panaikinimo procese, buvo pažeistas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – Valstybės tarnybos įstatymo) 43 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisėtų lūkesčių principas. Pažymėjo, kad įspėsimo laikotarpiu jam nebuvo suteikta būtina informacija apie esamas laisvas pareigas, taip pat pareigas, kurias numatoma įsteigti. Teigė, kad turėjo pirmenybės teisę likti darbe, nes dirba Tarnyboje daugiau nei 10 m., taip pat turėjo teisę pretenduoti į to paties ar kito skyriaus vedėjo pareigas, jei tokių nebūtų buvę – į vedėjo pavaduotojo ir t. t. Tačiau Tarnyba nesiūlė jam užimti naujai steigiamų vedėjo ar jo pavaduotojo pareigų. Nurodė, kad 2012 m. kovo 28 d. jam buvo pasiūlyta eiti vieninteles pareigas, t. y. Kelmės skyriaus vyriausiojo specialisto (A 12) pareigas, kai jis gyvena Širvintose (atstumas apie 200 km), nors anketoje buvo nurodęs jam pareigas siūlyti Vilniaus m., Vilniaus r., Širvintose, Ukmergėje ar Molėtuose. Todėl mano, kad nurodytas siūlymas negali būti pripažintas tinkamu garantijų užtikrinimu.

Atsakovas Tarnyba su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė atmesti. Atsiliepime į skundą (II t., b. l. 1–12) paaiškino, kad Tarnybos buvo vykdomi struktūriniai pertvarkymai, kurie buvo realūs. Nurodė, kad Širvintų skyrius buvo pertvarkytas taip, kad šiam skyriui priskirtas funkcijas galėtų atlikti mažesnis darbuotojų skaičius – atsisakyta teritorinio skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybės, o naujai įsteigtai Širvintų skyriaus vedėjo pareigybei buvo nustatytas A lygis ir 15 kategorija, t. y. nuspręsta, kad Širvintų žemėtvarkos skyriaus vedėjui ir jo pavaduotojui priskirtų funkcijų vykdymą galės atlikti vienas valstybės tarnautojas, turintis aukštesnę kvalifikaciją.

Pažymėjo, kad Širvintų skyriaus vedėjui nustatytos funkcijos, lyginant su anksčiau Širvintų žemėtvarkos skyriaus vedėjo vykdytomis funkcijomis, buvo perskirstytos, sugrupuotos pagal Tarnybos veiklos sritis, kad būtų kuo efektyviau įgyvendinami Tarnybos tikslai ir uždaviniai. Tarnybos Širvintų skyriaus vedėjui taip pat yra pavesta vykdyti papildomas naujas funkcijas: pagal kompetenciją palaikyti ryšius su atitinkamo lygio užsienio šalių pareigūnais tarptautinėse organizacijose, nacionalinėse ir užsienio valstybių institucijose; dalyvauti tarptautiniuose projektuose; pagal kompetenciją dalyvauti rengiant Tarnybos ir kitų institucijų teisės aktų projektus, ir kt.

Šias pareigas einančiam valstybės tarnautojui nustatyti tokie specialūs reikalavimai, kaip užsienio kalbos (anglų, vokiečių, prancūzų) mokėjimas A2 lygiu, vadovaujamojo darbo patirtis, dokumentų rengimo, tvarkymo ir apskaitos taisyklių išmanymas, sugebėjimas rengti teisės aktų projektus ir kt. Atkreipė dėmesį į tai, kad A. V. neginčija Tarnybos direktoriaus priimtų administracinių aktų dėl Tarnybos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, sąrašų ir pareigybių aprašymų panaikinimo bei dėl naujai patvirtintų Tarnybos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, sąrašų bei pareigybių aprašymų.

Pabrėžė, kad nuo 2012 m. balandžio 2 d. įsteigtai Širvintų skyriaus vedėjo pareigybei buvo nustatytas A lygis ir 15 kategorija, todėl pareiškėjui, iki to laiko ėjusiam A lygio 14 kategorijos pareigas, negalėjo būti siūloma užimti aukštesnės kategorijos pareigas. Aiškino, kad Tarnyba neturėjo galimybės pasiūlyti pareiškėjui užimti kitų pareigų nei buvo nurodytos jam įteiktame 2012 m. kovo 28 d. pasiūlyme. Pažymėjo, kad siūlymai užimti pareigas Tarnybos valstybės tarnautojams buvo teikiami 2012 m. kovo 21–28 d. Ir Tarnybą neturėjo realios galimybės iki atleidimo iš darbo dienos pareiškėjui pasiūlyti užimti kitų teritorinių skyrių vedėjų ar pavaduotojų pareigų, nes jas buvo siūloma užimti kitiems valstybės tarnautojams.

Valstybės tarnautojų atsisakymai užimti jiems siūlomas pareigas buvo gaunami iki 2012 m. kovo 30 d., t. y. iki tos dienos, kurią valstybės tarnautojai, nesutikę užimti jiems siūlomų pareigų, turėjo būti atleidžiami iš darbo, todėl Tarnyba iki 2012 m. kovo 30 d. realiai neturėjo informacijos apie laisvas pareigybes. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas Tarnyboje dirba nuo 2010 m. rugpjūčio 2 d., todėl nepagrįstai teigia, jog jis turi dešimties metų darbo stažą Tarnyboje. Pažymėjo, jog Tarnyba teisės aktais nebuvo įgaliota perimti apskričių viršininkų administracijų kaip darbdavių funkcijų, todėl A.

V. darbo stažas, įgytas dirbant likviduotos Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Širvintų rajono žemėtvarkos skyriuje, negali būti prilyginamas nepertraukiamam darbo stažui, įgytam dirbant Tarnyboje. Taip pat teigė, kad Tarnyba, vykdydama A. V. užimamos pareigybės panaikinimo procedūrą bei siūlydama jam užimti kitas pareigas Tarnyboje, neturėjo teisinio pagrindo vadovautis teisės aktų, reglamentuojančių valstybės tarnautojo statuso atkūrimą, nuostatomis. Pažymėjo, kad Valstybės tarnautojo statuso atkūrimo ir pareigų siūlymo buvusiam valstybės tarnautojui anketą A.

V. užpildė jau po atleidimo iš jo užimamų pareigų Tarnyboje ir pateikė valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančiai įstaigai, todėl atleidžiant A. V. iš jo užimamų pareigų minėtoje anketoje nurodyti duomenys ne tik nebuvo ir negalėjo būti žinomi, bei negalėjo ir neprivalėjo būti naudojami, nes jie gali būti naudojami tik atleidus valstybės tarnautoją iš darbo, o ne atleidimo procese. Taip pat teigė, kad A. V. grąžinimas į šiuo metu neegzistuojančias pareigas nėra galimas, nes jo iki 2012 m. kovo 30 d. užimta Tarnybos Širvintų žemėtvarkos skyriaus vedėjo (A lygis 14 kategorija) pareigybė nuo 2012 m. balandžio 2 d. yra panaikinta, todėl tuo atveju, jei teismas pripažintų, jog A.

V. iš pareigų Tarnybos buvo atleistas nepagrįstai, jo atžvilgiu turėtų būti taikomos Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 297 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos nuostatos, t. y. A. V. neturėtų būti grąžinamas į darbą Tarnyboje.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 31 d. sprendimu (V t., b. l. 138–144) pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad nuo 2012 m. balandžio 2 d. Tarnybos Širvintų skyriuje buvo atsisakyta teritorinio skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybės, o naujai įsteigtai Širvintų skyriaus vedėjo pareigybei buvo nustatytas A lygis ir 15 kategorija. Palyginęs naujai įsteigtos Širvintų skyriaus vedėjo pareigybės (A 15) funkcijas ir pareiškėjo užimtos Širvintų žemėtvarkos skyriaus vedėjo pareigybės (A 14) funkcijas, teismas padarė išvadą, kad skiriasi ne tik šių pareigybių kategorijos, bet ir pareigybių aprašymuose nustatytos funkcijos, t. y. Tarnybos Širvintų skyriaus vedėjui yra pavesta vykdyti papildomas naujas funkcijas: pagal kompetenciją palaikyti ryšius su atitinkamo lygio užsienio šalių pareigūnais tarptautinėse organizacijose, nacionalinėse ir užsienio valstybių institucijose; dalyvauti tarptautiniuose projektuose; pagal kompetenciją dalyvauti rengiant Tarnybos ir kitų institucijų teisės aktų projektus ir kt., taip pat nustatyti tokie specialūs reikalavimai kaip užsienio kalbos (anglų, vokiečių, prancūzų) mokėjimas A2 lygiu, vadovaujamojo darbo patirtis ir kt. Teismas taip pat padarė išvadą, kad pareiškėjo pareigybė buvo panaikinta realiai, o naujai įsteigtai pareigybei – Širvintų skyriaus vedėjo, lyginant su panaikinta – Širvintų žemėtvarkos skyriaus vedėjo, užimti valstybės tarnautojui keliami aukštesni kvalifikacijos reikalavimai, todėl pagrįstai nustatyta aukštesnė pareigybės kategorija.

Dėl Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų garantijų pažeidimo, teismas pažymėjo, jog Tarnyba 2012 m. kovo 28 d. pateikė pareiškėjui siūlymą eiti pareigas, kuriame pareiškėjui siūlė nuo 2012 m. balandžio 2 d. eiti Tarnybos Kelmės skyriaus vyriausiojo specialisto – karjeros valstybės tarnautojo (A 12) pareigas. Pareiškėjas su šiuo siūlymu susipažino 2012 m. kovo 29 d. ir nesutiko užimti jam siūlomų pareigų. Atsakovas savo atsiliepime nurodė, kad siūlymai užimti pareigas Tarnybos valstybės tarnautojams buvo teikiami 2012 m. kovo 21 d. – 2012 m. kovo 28 d., atsižvelgiant į Tarnybos struktūrinių pertvarkymų apimtį – į tai, kad nuo 2012 m. kovo 30 d. buvo panaikintos visos Tarnybos pareigybės, todėl siūlymai eiti pareigas turėjo būti teikiami visiems naikinamas pareigas einantiems valstybės tarnautojams, atitinkantiems naujai steigiamų pareigybių aprašymuose nustatytus specialiuosius reikalavimus. Teismas nurodė, kad byloje esanti medžiaga patvirtina, jog nuo 2012 m. kovo 21 d. iki 2012 m. kovo 28 d. buvo pateikti 863 pasiūlymai užimti pareigas ir Tarnyba neturėjo realios galimybės iki atleidimo iš darbo dienos pareiškėjui pasiūlyti užimti kitų teritorinių skyrių vedėjų ar pavaduotojų pareigų, nes jos buvo siūlomos užimti kitiems valstybės tarnautojams. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjui negalėjo būti siūlomos Širvintų skyriaus vedėjo (A 15) pareigos, nes yra aukštesnės kategorijos nei pareiškėjo užimtos Širvintų žemėtvarkos skyriaus vedėjo (A 14) pareigos. Todėl teismas konstatavo, jog atleidžiant pareiškėją iš valstybės tarnybos nebuvo pažeistos Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos socialinės garantijos.

III. Pareiškėjas A. V. padavė apeliacinį skundą (V t., b. l. 146–152), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

Apeliacinį skundą grindžia tokiais esminiais argumentais:

1. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog jo užimta pareigybė buvo panaikinta realiai. Mano, kad iš byloje esamų dokumentų akivaizdu, kad Širvintų žemėtvarkos skyrius ir jo vedėjo pareigos realiai liko ir po tariamo pareigybės panaikinimo. Pažymi, kad išliko toks pat pareigybės pavadinimas. Aiškina, kad tapačios yra ir esminės pareigybės funkcijos. Nesutinka su teismo išvada, kad tariamai atsirado papildomų naujų funkcijų t. y. palaikyti ryšius su atitinkamo lygio užsienio šalių pareigūnais tarptautinėse organizacijose, dėl ko atsirado specialus reikalavimas – užsienio kalbos mokėjimas A2 lygiu. Pažymi, kad iki reformos minima funkcija buvo numatyta, tačiau faktiškai užsienio kalbos mokėjimas atitinkamu lygiu nebuvo ir nėra būtinas, nes visuomet, esant poreikiui, dalyvauja vertėjai.

2. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog galbūt sąmoningai siekiant apeliantą atleisti iš tarnybos, dirbtinai nustatyta aukštesnė kategorija. Pažymi, kad teismo posėdžių metu atsakovas negalėjo įvardinti jokių objektyvių priežasčių, kurios būtų nulėmusios pakeisti iki reformos nustatytą skyriaus vedėjui taikomą kategoriją. Taip pat pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybes, kodėl po reformos Širvintų skyriaus vedėjui keliamas 15 kategorijos reikalavimas, kai tuo tarpu kituose skyriuose pakanka skyriaus vedėjams turėti 14 kategoriją, nors skyriaus vedėjų funkcijos yra tokios pačios. Taip pat akcentuoja, kad teismas tinkamai neįvertino, jog atsakovas negalėjo pagrįsti, kodėl Širvintų skyriaus vedėjo pareigybės aprašymas jau po 2012 m. kovo 30 d. buvo pakeistas papildant alternatyviu išsilavinimu, galbūt taip sudarant palankias sąlygas užimti pareigas naujajam asmeniui.

3. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl apelianto argumentų, jog jam nebuvo pateikta jokios informacijos apie esamas ir naujai steigiamas pareigybes, dėl ko jis neturėjo galimybės siekti užimti jo kvalifikaciją atitinkančias pareigas.

4. Teigia, kad teismas neįvertino, kad atsakovas nepagrindė, kodėl apeliantui nebuvo siūlomos užimti to paties ar kito skyriaus vedėjo pareigas, jei tokių nebūtų buvę – vedėjo pavaduotojo ir žemesnės kategorijos pareigas. Taip pat nebuvo įvertinta, kad mažesnę darbo patirtį ir žemesnę kategoriją turintiems tarnautojams buvo pasiūlytos užimti naujai steigiamos pareigybės, o apeliantui nesiūlyta užimti kitų žemesnės kategorijos pareigų.

5. Pažymi, kad atsakovas 2012 m. kovo 28 d. raštu pasiūlė apeliantui užimti vieninteles pareigas, t. y. Kelmės skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygis 12 kategorija) pareigas. Mano, kad pasiūlymas užimti pareigas Kelmėje, kuri nuo apelianto gyvenamosios ir darbo vietos nutolusi 200 kilometrų, negali būti laikomas tinkamai įgyvendinta Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta garantija.

6. Akcentuoja, kad nors po reformos naujai steigiamų pareigybių skaičius ir aprašymai buvo patvirtinti dar 2012 m. vasario 27 d., atsakovas tik po mėnesio, t. y. tik nuo 2012 m. kovo 21 d. ėmė atleidžiamiems tarnautojams įteikinėti siūlymus eiti pareigas.

7. Paneigdamas pirmosios instancijos teismo išvadą, jog tariamai dėl reformos apimties atsakovas neturėjo galimybės apeliantui pasiūlyti kitų pareigų, pažymi, kad tokia galimybė buvo ir tai patvirtina atsakovo veiksmai – pažeidžiant lygiateisiškumo principą, skirtingai nei apeliantui, kitiems tarnautojams buvo net kelis kartus siūloma užimti skirtingas pareigas, taip pat daugumai pasiūlymai pateikti anksčiau nei apeliantui, taip pat atsižvelgiant į tarnautojų gyvenamąsias ir darbo vietas, pažeidžiant siūlymų teikimo terminus.

8. Akcentuoja, jog net nevertinant kitiems tarnautojams pasiūlymų pateikimo terminų objektyvių priežasčių, akivaizdu, kad 2012 m. kovo 29 d. (t. y. kada gautas apelianto atsisakymas eiti pareigas Kelmės skyriuje) ir 2012 m. kovo 30 d. (apelianto atleidimo iš pareigų diena) dienomis atsakovas galėjo ir privalėjo siūlyti apeliantui eiti pareigas, į kurias buvo gauti kitų tarnautojų atsisakymai: 2012 m. kovo 28 d. gautas Veiklos koordinavimo skyriaus vyr. specialistės E. U. atsisakymas užimti Vilniaus rajono skyriaus vyr. specialisto pareigas (A 13); 2012 m. kovo 29 d. gautas Ukmergės žemėtvarkos skyriaus vedėjos L. V. atsisakymas užimti Vilniaus miesto skyriaus vyr. specialisto pareigas (A 13); 2012 m. kovo 28 d. gautas Žemės tvarkymo departamento Žemės reformos skyriaus vyr. specialistės J. G. atsisakymas užimti Vilniaus miesto skyriaus vyr. specialisto pareigas (A 13).

9. Pažymi, kad paskutiniame teismo posėdyje atsakovas pripažino, kad 2012 m. kovo 30 d. (t. y. apelianto atleidimo iš pareigų dieną) buvo laisvų apie 100 darbo vietų, kurios galėjo ir privalėjo būti pasiūlytos apeliantui.

Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (V t., b. l. 155–163) nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo jo netenkinti.

Atsiliepimą grindžia tokiais esminiais argumentais:

1. Nesutinka su apelianto argumentu, jog jo užimta Širvintų žemėtvarkos skyriaus vedėjo pareigybė nebuvo realiai panaikinta, nes nuo 2012 m. balandžio 2 d. įsteigtos Širvintų skyriaus vedėjo pareigybės aprašyme yra numatytos tokios pačios funkcijos, kokios buvo numatytos iki tol galiojusiame. Nurodo, kad palaiko pirmosios instancijos teismo išvadą, jog nuo 2012 m. balandžio 2 d. galiojančiame Širvintų skyriaus vedėjo pareigybės aprašyme yra nustatyta naujų funkcijų, kurių nebuvo nustatyta iki tol galiojusiame Širvintų žemėtvarkos skyriaus vedėjo pareigybės aprašyme.

2. Mano, kad pareiškėjas nepagrįstai sutapatina žemėtvarkos skyriaus vedėjo funkcijas, numatytas pareigybės aprašyme, ir funkcijas, kurias jis vykdė pagal jam suteiktus Tarnybos direktoriaus įgaliojimus. Pažymi, kad iki 2012 m. balandžio 2 d. Tarnybos direktoriaus įgaliojimai atlikti tam tikrus veiksmus buvo suteikiami ne tik teritorinių skyrių vedėjams, bet ir kitiems teritorinio skyriaus darbuotojams, o apibrėžus šių pavedimų atlikimą teritorinių skyrių vedėjų pareigybės aprašymuose, jie tapo išimtinai tik teritorinio skyriaus vedėjo funkcija.

3. Nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad Širvintų skyriaus vedėjui užsienio kalbos mokėjimas tam tikru lygiu nėra būtinas. Pažymi, kad Tarnyba bendradarbiauja su užsienio valstybių institucijomis, Tarnybos darbuotojai (tarp jų – ir teritorinių skyrių vedėjai) vyksta į tarnybines komandiruotes už Lietuvos Respublikos ribų, todėl užsienio kalbos mokėjimas, nustatytas Širvintų skyriaus vedėjo pareigybės aprašymuose, yra pagrįstas, nes reikalingas pareigybių aprašyme nustatytų funkcijų atlikimui.

4. Taip pat nesutinka su apelianto teiginiu, kad atlikus struktūrinius pertvarkymus Širvintų skyriaus vedėjui buvo dirbtinai nustatyta aukštesnė kategorija, taip siekiant sąmoningai atleisti apeliantą iš užimamų pareigų. Paaiškina, kad Tarnybos struktūriniai pertvarkymai buvo vykdomi siekiant užtikrinti kuo efektyvesnį Tarnybos kompetencijai priskirtų funkcijų vykdymą – nuspręsta, kad Širvintų žemėtvarkos skyriaus vedėjui ir jo pavaduotojui priskirtų funkcijų vykdymą galės atlikti vienas valstybės tarnautojas, turintis aukštesnę kvalifikaciją.

5. Vadovaujasi Valstybės tarnybos įstatymo 8 straipsnio 1, 3 dalimis ir akcentuoja, kad Tarnybos direktorius turėjo teisę įsteigti Širvintų skyriaus vedėjo pareigybę. Taip pat pažymi, kad Tarnybos direktoriaus 2012 m. vasario 27 d. įsakymas Nr. 1PI-(2.1.)-64, kuriuo nuo 2012 m. balandžio 2 d. įsteigta nauja Tarnybos Širvintų skyriaus vedėjo pareigybė, nėra nuginčytas.

6. Pažymi, kad informacija apie nuo 2012 m. balandžio 2 d. steigiamas Tarnybos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybes buvo skelbiama Tarnybos vidiniame internetiniame puslapyje (intranete) ir buvo prieinama visiems Tarnybos darbuotojams (tarp jų – ir pareiškėjui), todėl mano, kad jo teiginys apie netinkamą informavimą apie naujai steigiamas pareigybes nepagrįstas.

7. Atsižvelgęs į suformuotą teismų praktiką ir į tai, kad A. V. neturėjo pirmumo teisės būti paliktas dirbti tarnyboje, mažinant darbuotojų skaičių, mano, kad teismas pagrįstai nurodė, kad Tarnyba neturėjo galimybės iki atleidimo iš darbo dienos pareiškėjui siūlyti užimti kitų teritorinių skyrių vedėjų ar pavaduotojų pareigų, nes jas buvo siūloma užimti kitiems valstybės tarnautojams.

8. Pažymi, kad apelianto teiginys, jog jam nebuvo siūlyta užimti kitų, nors ir žemesnės kategorijos, pareigų, taip pat neatitinka tikrovės, nes 2012 m. kovo 28 d. pasiūlymu apeliantui buvo pasiūlyta užimti Tarnybos Kelmės skyriaus vyriausiojo specialisto – karjeros valstybės tarnautojo (A lygis 12 kategorija) pareigas, tačiau jis atsisakė jas užimti.

9. Nesutinka su apelianto teiginiu, kad siūlant jam užimti kitas pareigas Tarnyboje, buvo pažeistas lygiateisiškumo principas, nes kitiems valstybės tarnautojams net kelis kartus buvo siūloma užimti skirtingas pareigas, o daugumai tarnautojų siūlymai buvo pateikti anksčiau, nei apeliantui. Vadovaujasi Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalimi ir pažymi, kad pasiūlymo užimti kitas pareigas teikimas ir jo įgyvendinimas turi būti atliktas iki valstybės tarnautojo užimamų pareigų panaikinimo. Nurodo, kad apeliantui siūlymas užimti pareigas buvo pateiktas 2012 m. kovo 29 d., t. y. iki jo užimamos pareigybės panaikinimo.

10. Teigia, kad apeliacinio skundo teiginys, jog paskutiniame teismo posėdyje atsakovas pripažino, kad 2012 m. kovo 30 d. Tarnyboje buvo apie 100 laisvų darbo vietų, kurios galėjo ir privalėjo būti pasiūlytos apeliantui, neatitinta tikrovės, nes tą dieną Tarnyboje buvo tik 18 laisvų valstybės tarnautojų pareigybių. Pažymi, kad užimti šias laisvas pareigybes apeliantui nebuvo ir negalėjo būti siūloma, nes šios pareigybės nuo 2012 m. balandžio 2 d. buvo panaikintos.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas.

Pareiškėjas A. V. ginčija Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. kovo 30 d. įsakymą Nr. 1PI-(2.1.)-255, kuriuo buvo nuspręsta atleisti jį iš užimamų Širvintų žemėtvarkos skyriaus vedėjo (A lygio 14 kategorijos) pareigų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktu, kai panaikinama valstybės tarnautojo pareigybė ir valstybės tarnautojas atsisako eiti kitas siūlomas pareigas.

Pareiškėjas 2011 m. lapkričio 28 d. pranešimu buvo įspėtas apie jo užimamos Širvintų žemėtvarkos skyriaus vedėjo (A 14) pareigybės panaikinimą nuo 2012 m. kovo 30 d. Pareiškėjui atsakovas 2012 m. kovo 28 d. pateikė siūlymą Nr. 1INF-(2.31)- nuo 2012 m. balandžio 2 d. eiti NŽT Kelmės skyriaus vyriausiojo specialisto – karjeros valstybės tarnautojo (A 12) pareigas. Pareiškėjas su šiuo siūlymu susipažino 2012 m. kovo 29 d. ir nesutiko užimti jam siūlomų pareigų.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus duomenis, padarė išvadą, kad pareiškėjo pareigybės panaikinimas buvo realus, atsakovas tinkamai įvykdė savo pareigą siūlyti kitas esamas laisvas pareigas, todėl pareiškėjo atleidimą iš valstybės tarnybos pripažino teisėtu, skundą atmetė. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nesutinka su skundžiamame sprendime padarytomis išvadomis, teigia, kad jos padarytos netinkamai įvertinus įrodymus byloje bei neištyrus visų reikšmingų aplinkybių, patvirtinančių, kad atsakovas netinkamai įvykdė savo pareigą siūlyti visas atleidimo dieną buvusias laisvas pareigybes, kurių reikalavimus atitiko pareiškėjas.

Dėl pareigybės, kurią užėmė pareiškėjas, realaus panaikinimo

Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktas numato, kad valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama.

Tarnybos direktoriaus 2011 m. lapkričio 24 d. įsakymais Nr. 1PI-910 ir Nr. 1PI-911 nuo 2012 m. balandžio 2 d. buvo panaikinta NŽT Širvintų žemėtvarkos skyriaus vedėjo (A 14) pareigybė, o Tarnybos direktoriaus 2012 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 1PI-(2.1.)-64 buvo patvirtinti valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašai ir pareigybių aprašymai ir nuo 2012 m. balandžio 2 d. įsteigta nauja NŽT Širvintų skyriaus vedėjo (A 15) pareigybė. Atsakovas byloje įrodinėjo, kad įsteigta pareigybė buvo kokybiškai nauja, skyrėsi tarnautojui keliami reikalavimai ir jo atliekamos funkcijos, dėl to buvo nustatyta aukštesnė pareigybės kategorija – A 15. Tarnybos Širvintų skyriaus vedėjui pavesta vykdyti papildomas naujas funkcijas – pagal kompetenciją palaikyti ryšius su atitinkamo lygio užsienio šalių pareigūnais tarptautinėse organizacijose, nacionalinėse ir užsienio valstybių institucijose; dalyvauti tarptautiniuose projektuose; pagal kompetenciją dalyvauti rengiant Tarnybos ir kitų institucijų teisės aktų projektus, ir kt. Šias pareigas einančiam valstybės tarnautojui nustatyti tokie specialūs reikalavimai, kaip užsienio kalbos (anglų, vokiečių, prancūzų) mokėjimas A2 lygiu, vadovaujamojo darbo patirtis, dokumentų rengimo, tvarkymo ir apskaitos taisyklių išmanymas, sugebėjimas rengti teisės aktų projektus ir kt.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra nuosekliai pasisakoma, kad bylose dėl atleidimo iš valstybės tarnybos teisėtumo nėra sprendžiama dėl tam tikros institucijos diskrecijos formuoti savo vidinę organizacinę struktūrą, visų pirma vertinama, ar valstybės tarnautojo pareigybė buvo panaikinta realiai, ir nagrinėjama, ar buvo atleidžiamam tarnautojui suteiktos visos teisės aktuose numatytos garantijos (administracinės bylos Nr. A662-684/2010, Nr. A62-340/2011, Nr. A756-346/2011).

Dėl šio tarnybos santykių nutraukimo pagrindo pirmiausia primintina, kad, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas ir ne kartą yra konstatavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje, Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymas pirmiausia reikalauja, kad atitinkama pareigybė būtų realiai (faktiškai) (pa)naikinama. Tai lemia, jog sprendžiant šių nuostatų taikymo klausimą pirmenybė turi būti teikiama su pareigybės (pa)naikinimu susijusių teisinių santykių turiniui, o ne jų formaliai išraiškai (formai), šiuo tikslu, be kita ko, išsiaiškinant (nustatant) atitinkamos pareigybės panaikinimo faktą, t. y. būtina nustatyti, ar naikinamos pareigybės pagrindinės funkcijos ir paskirtis išlieka toliau arba jų realiai atsisakoma ir ši pareigybė tampa nebereikalinga (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143‑247/2010, 2011 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63‑2053/2011, 2012 m. birželio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2330/2012 ir kt.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjam ginčui reikšmingas faktines aplinkybes, ištyrusi Tarnybos Širvintų skyriaus nuostatus, patvirtintus 2012 m. vasario 24 d. įsakymu, palyginusi juos su kitų analogiškų skyrių nuostatais (skelbiami viešai NŽT internetiniame puslapyje, pvz., Šilalės, Vilkaviškio), taip pat palyginusi su anksčiau galiojusiais Širvintų žemėtvarkos skyriaus nuostatais, kurie buvo patvirtinti 2010 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 2P-54, taip pat ištyrusi Širvintų skyriaus vedėjo pareigybės (A-15) aprašymą, patvirtintą 2012 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 1PI-(2.1.)-64, palyginusi jį su kitų analogiškų skyrių vedėjų pareigybių (A-14) aprašymais, bei palyginusi su pareiškėjo užimtos pareigybės – Širvintų žemėtvarkos skyriaus vedėjo pareigybės (A 14) aprašymu, patvirtintu 2010 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 2P-55, įvertinusi apeliaciniame skunde pateikiamus argumentus apie pareiškėjo atliktas pagal Tarnybos išduodamus nuolatinio pobūdžio įgaliojimus funkcijas, daro išvadą, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neįvertino visų reikšmingų faktinių aplinkybių ir nepagrįstai pripažino, jog pareiškėjo užimta pareigybė buvo panaikinta realiai ir naujai įsteigta pareigybė buvo kokybiškai kita.

Tiek anksčiau galioję Širvintų žemėtvarkos skyriaus nuostatai, tiek naujai patvirtinti Širvintų skyriaus nuostatai numatė tuos pačius svarbiausius skyriaus uždavinius, numatė, kad už jų įgyvendinimą atsako skyriaus vedėjas. Naujai patvirtintuose nuostatuose skyriaus funkcijos labiau detalizuotos, tačiau kokybiškai naujomis jos negalėtų būti laikomos, nes skyrius, ir anksčiau įgyvendindamas jam pavestus tuos pačius uždavinius, turėjo dalyvauti darbo grupių, komisijų darbe, privalėjo atlikti kitas, Lietuvos Respublikos įstatymų, Vyriausybės nutarimų bei kitų teisės aktų nustatytas funkcijas (7.16 p., 8.2 p., 7.20 p., 8.7 p.). Atsakovas pabrėžė, kad atsirado kokybiškai nauja reikšminga skyriaus funkcija – pagal kompetenciją palaikyti ryšius su atitinkamo lygio pareigūnais tarptautinėse organizacijose, nacionalinėse ir užsienio valstybių institucijose. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad be formalaus pobūdžio argumento apie šios naujos skyriaus funkcijos nustatymą, atsakovas nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių, patvirtinančių jos svarbą įgyvendinant skyriaus uždavinius, ir juo labiau, nepateikė jokių teisinių argumentų (t. y. neįvardijo teisės aktų), kurie pagrįstų minėtų funkcijų nustatymą Tarnybos teritoriniams skyriams. Tokiu atveju pastaroji skyriaus funkcija negali būti pripažintina turinčia esminę reikšmę sprendžiant apie kokybinius skyriaus veiklos pokyčius. Atsižvelgiant į aptartus skyriaus atliekamų funkcijų skirtumus, darytina išvada, kad jie nėra tokio masto, jog būtų galima pagrįsti kokybiškai naujos administracinės struktūros suformavimą.

Aptariant skyriaus vedėjo pareigybės aprašo pasikeitimus, lyginant pareiškėjo anksčiau užimtų Širvintų žemėtvarkos skyriaus vedėjo pareigybės (A 14) aprašą ir naujai įsteigtos Širvintų skyriaus vedėjo (A 15) pareigybės aprašą, pagrįstais pripažintini apelianto argumentai, kad atliekamos funkcijos iš esmės nepasikeitė; pareiškėjas dalį funkcijų, kurios buvo įtrauktos į naujai patvirtintą aprašą, atliko pagal Tarnybos suteiktus nuolatinio pobūdžio įgaliojimus. Atsakovas, argumentuodamas savo poziciją dėl naujai įsteigtos pareigybės kitokios kokybės (daugiau pavestų funkcijų ir papildomų reikalavimų tarnautojui) ir būtinybės dėl to nustatyti aukštesnę kategoriją, nurodė, kad Širvintų skyriuje buvo didesnės darbų apimtys, daugiau sudėtingų darbų; skyriaus vedėjui suteikta papildoma kompetencija palaikyti ryšius su atitinkamo lygio užsienio šalių pareigūnais tarptautinėse organizacijose, nacionalinėse ir užsienio valstybių institucijose; dalyvauti tarptautiniuose projektuose; pagal kompetenciją dalyvauti rengiant Tarnybos ir kitų institucijų teisės aktų projektus, ir kt. Šias pareigas einančiam valstybės tarnautojui nustatyti tokie specialūs reikalavimai, kaip užsienio kalbos (anglų, vokiečių, prancūzų) mokėjimas A2 lygiu, vadovaujamojo darbo patirtis, dokumentų rengimo, tvarkymo ir apskaitos taisyklių išmanymas, sugebėjimas rengti teisės aktų projektus ir kt. Šios aplinkybės lėmė, kad buvo atsisakyta pavaduotojo pareigybės, o vedėjo pareigybei suteikta aukštesnė A 15 kategorija.

Teisėjų kolegija tokių atsakovo argumentų nepripažįsta pagrįstais. Kaip jau buvo minėta, įtraukimas į skyriaus funkcijas kompetencijos palaikyti ryšius su atitinkamo lygio pareigūnais tarptautinėse organizacijose, nacionalinėse ir užsienio valstybių institucijose neturi esminės reikšmės skyriui nuostatais bei kitais teisės aktais pavestų uždavinių sprendimui, todėl tokios funkcijos įtraukimas į skyriaus vedėjo pareigybės aprašą yra formalaus pobūdžio, neturintis didesnės reikšmės realiai atliekamų funkcijų apimčiai ir kokybei.

Reikalavimas mokėti užsienio kalbą tam tikru lygiu, kai pagrindinių funkcijų atlikimas nėra susijęs su jos vartojimu, taip pat laikytinas formalia, dirbtinai į aprašą įtraukta ir neproporcinga sąlyga. Kita vertus, atsakovas nesidomėjo, ar pareiškėjas žino užsienio kalbą reikiamu lygiu, tuo tarpu byloje pateikiamos Karjeros valstybės tarnautojo anketos duomenyse yra nurodyta, kad pareiškėjas anglų kalbos žinios atitinka A2 lygį. Be to, pareiškėjas turi vadovaujančio darbo patirties; eidamas Širvintų žemėtvarkos skyriaus vedėjo pareigas, tvarkė dokumentus, buvo atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, turėjo dalyvauti darbo grupių, komisijų darbe, NŽT organizuojamuose posėdžiuose ir pasitarimuose, turėjo vykdyti kitas teisės aktuose Tarnybai numatytas pareigas, kurių reglamentavimas pastaruoju metu nekito.

Atsakovo argumentas, kad Širvintų skyriaus vedėjo pareigybei buvo nustatyta aukštesnė kategorija dėl sudėtingesnių ir didesnės apimties darbų, taip pat atmestinas, nes nepagrįstas įrodymais byloje. Širvintų skyriaus vedėjo pareigybei nustatyta aukštesnė kategorija, nors darbuotojų jame mažiau, negu kituose NŽT teritoriniuose skyriuose (Šilalės, Vilkaviškio), gi pastaruosiuose, esant didesniam darbuotojų skaičiui (darytina loginė išvada ir esant didesnėms darbų apimtims), taip pat nesant vedėjo pavaduotojo pareigybės, vedėjo pareigybei nustatyta žemesnė, A 14 kategorija.

Teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį, kad paminėtų teritorinių skyrių (Šilalės, Vilkaviškio) nuostatuose, kurie yra identiški Širvintų skyriaus nuostatams, taip pat yra numatyta skyriaus funkcija pagal kompetenciją palaikyti ryšius su atitinkamo lygio pareigūnais tarptautinėse organizacijose, nacionalinėse ir užsienio valstybių institucijose, bei už visų skyriaus uždavinių ir funkcijų įgyvendinimą yra atsakingas skyriaus vedėjas, tačiau pastarųjų teritorinių skyrių vedėjų pareigybei yra pripažinta pakankama A 14 kategorija, nėra keliami reikalavimai užsienio kalbos žinojimui nei kiti papildomi.

Kai reikalavimai panašaus dydžio skyriams keliami vienodi, skyriams vadovaujantiems tarnautojams skirtingos kategorijos nustatytos nemotyvuotai.

Teisėjų kolegija, apibendrindama skyriaus nuostatuose nustatytų funkcijų skirtumus, skyriaus vedėjų pareigybių aprašuose tarnautojams keliamus reikalavimus, konstatuoja, kad Širvintų skyriaus vedėjo funkcijos išliko nepakitę iš esmės, nauja aukštesnė Širvintų skyriaus vedėjo pareigybės kategorija (A 15) nustatyta nepagrįstai, ir ypač dėl to, kad kituose identiškas funkcijas atliekančiuose didesniuose skyriuose pareigybės kategorija išliko žemesnė (A 14). Pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, kad pareiškėjo užimtos pareigos realiai neišliko, kad buvo įsteigta nauja pareigybė, yra nepagrįsta. Skyriaus pavadinimo pakeitimas, susijęs su tam tikra institucijos pertvarka, kai išliko jam teisės aktais pavesti uždaviniai ir funkcijos, bei iš esmės tokios pačios skyriaus vedėjo funkcijos bei jo pavaldumas, nepagrindžia naujos pareigybės įsteigimo pagrįstumo ir teisėtumo.

Dėl tinkamo laisvų pareigų siūlymo pareiškėjui

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje (bylai aktuali pareiškėjo atleidimo iš tarnybos metu galiojusi įstatymo redakcija) nurodyta, kad karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, paskiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, – į žemesnės kategorijos pareigas. Jei iki pareigybės panaikinimo karjeros valstybės tarnautojas į kitas pareigas nepaskiriamas, jis iš pareigų atleidžiamas.

Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalimi, be kita ko, yra įtvirtinama karjeros valstybės tarnautojo, kurio pareigybė yra naikinama, garantija tęsti tarnybą toje pačioje institucijoje, jei laikotarpiu nuo pranešimo apie naikinamą pareigybę įteikimo iki šios pareigybės panaikinimo dienos (imtinai) yra (atsiranda) laisva karjeros valstybės tarnautojo pareigybė. Įstatymų leidėjas imperatyviai įpareigoja darbdavį (Valstybės tarnybos įstatymo 2 str. 14 d. (valstybės tarnautoją į pareigas priimantį asmenį) karjeros valstybės tarnautojui, kurio pareigybė naikinama, siūlyti kitas (laisvas) pareigas, o šiam tarnautojui sutikus – paskirti į to paties lygio ir kategorijos, o jei tokių nėra – žemesnės kategorijos, pareigas, kurias jis yra tinkamas užimti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 19 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A662‑1966/2012, Administracinė jurisprudencija Nr. 24, 2012, p. 243–264). Kitaip tariant, aptariamoje Valstybės tarnybos įstatymo nuostatoje įtvirtinama institucijos (įstaigos) pareiga būti aktyviai teikiant aptariamam tarnautojui siūlymus užimti tokias laisvas karjeros valstybės tarnautojo pareigas, kurias šis tarnautojas, atsižvelgiant į pareigybės aprašyme nustatytus tarnautojo bendruosius ir specialiuosius reikalavimus galėtų užimti. Šios darbdavio (valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens) pareigos nevykdymas, t. y. siūlymo užimti laisvas (esamas ar numatomas) karjeros valstybės tarnautojo pareigas, kurias jis yra tinkamas užimti, nepateikimas ir (ar), esant šio tarnautojo sutikimui, jo nepaskyrimas į šias pareigas, paprastai yra savarankiškas pagrindas tokio tarnautojo atleidimą pripažinti neteisėtu.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnyba, be kita ko, grindžiama lygiateisiškumo, skaidrumo, karjeros ir tarnybinio bendradarbiavimo principais (Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 1 d.). Šių principų kontekste aiškinant Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje numatytą valstybės tarnautojo, kurio pareigybė naikinama, garantiją būti perkeltam į kitas pareigas, neabejotina, kad ji (garantija), be kita ko, apima asmens teisę disponuoti atitinkama informacija, kuri jam yra reikalinga šiai garantijai realizuoti. Darbdavys (valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo), veikdamas sąžiningai ir įvertinęs turimą informaciją apie tarnautojo, kurio pareigybė naikinama, išsilavinimą, kvalifikaciją, bendruosius ir specialiuosius gebėjimus, pirmenybės teisę būti paliktam tarnauti bei kitas reikšmingas aplinkybes, turi pareigą teikti siūlymą užimti tokias laisvas (steigiamas) to paties lygio ir kategorijos (jų nesant – žemesnės kategorijos) karjeros valstybės tarnautojo pareigas, kurioms keliamus reikalavimus šis tarnautojas atitinka. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 1 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A662-272/2013 konstatuota darbdavio (valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens) pareiga valstybės tarnautojui, kurio pareigybė naikinama, teikti informaciją apie visas laisvas ir naujai steigiamas pareigybes, kurias, paisant nustatytų bendrųjų ir specialiųjų reikalavimų, šis karjeros valstybės tarnautojas galėtų užimti.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl valstybės tarnautojo atleidimo iš tarnybos (pareigų) teisėtumo ir pagrįstumo, kiekvienu atveju vertindamas nustatytus atleidimo procedūros pažeidimus, turėtų atskirai įvertinti tokio pažeidimo reikšmę bei jo sukeltus teisinius padarinius konkrečiam valstybės tarnautojui, ir tik po to, vadovaudamasis, be kita ko, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, spręsti, ar toks pažeidimas konkrečiu atveju sudaro savarankišką pagrindą pripažinti atleidimą iš valstybės tarnybos neteisėtu.

Atsakovas Tarnyba byloje nurodė, kad siūlymai užimti pareigas NŽT valstybės tarnautojams buvo teikiami 2012 m. kovo 21 d. – 2012 m. kovo 28 d., atsižvelgiant į NŽT struktūrinių pertvarkymų apimtį – į tai, kad nuo 2012 m. kovo 30 d. buvo panaikintos visos NŽT pareigybės, todėl siūlymai eiti pareigas turėjo būti teikiami visiems naikinamas pareigas einantiems valstybės tarnautojams, atitinkantiems naujai steigiamų pareigybių aprašymuose nustatytus specialiuosius reikalavimus. Tačiau atsakovas teismui nepateikė argumentų, kodėl pareiškėjui nebuvo pasiūlytos pareigos, į kurias buvo gauti kitų tarnautojų atsisakymai: 2012 m. kovo 28 d. gautas Veiklos koordinavimo skyriaus vyr. specialistės E. U. atsisakymas (t. 5, b. l. 51) užimti Vilniaus rajono skyriaus vyr. specialisto pareigas (A 13); 2012 m. kovo 29 d. gautas Ukmergės žemėtvarkos skyriaus vedėjos L. V. atsisakymas (t. 4, b. l. 159) užimti Vilniaus miesto skyriaus vyr. specialisto pareigas (A 13); 2012 m. kovo 28 d. gautas Žemės tvarkymo departamento Žemės reformos skyriaus vyr. specialistės J. G. atsisakymas (t. 4, b. l. 161) užimti Vilniaus miesto skyriaus vyr. specialisto pareigas (A 13). Tarnyba neginčijo aplinkybės, kad šios pareigos pareiškėjui nebuvo pasiūlytos, nei aplinkybės, kad jis atitiko šioms pareigoms keliamus bendruosius ir specialiuosius reikalavimus. Argumentas, kad Tarnyba neturėjo pakankamai laiko pareiškėjui pasiūlyti šias pareigas, negali būti pripažintas pagrįstu byloje, nes darbdaviui tenka visa atsakomybė už tinkamą struktūrinių pertvarkymų planavimą ir įgyvendinimą; apeliantas pagrįstai nurodė, kad pasiūlymai galėjo būti teikiami gerokai anksčiau, negu paskutinėmis įspėjimo dienomis, nes naujos pareigybės buvo patvirtintos beveik mėnesiu anksčiau. Pasirinkusi konkretų pertvarkos organizavimo būdą, Tarnyba yra atsakinga už tinkamą atleidžiamiems tarnautojams įstatyme numatytų garantijų įgyvendinimą. Be to, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pasirinkti terminai nebuvo kliūtimi atsisakiusioms pareigų E. U. (t. 5, b. l. 63) bei J. G. (t. 5, b. l. 73) dar kartą pasiūlyti kitas laisvas pareigas, tačiau pareiškėjui tokia galimybė nebuvo sudaryta.

Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad Tarnyba nesiūlė pareiškėjui laisvų pareigų, kurioms keliamus bendruosius ir specialiuosius reikalavimus jis atitiko, konstatuoja, kad buvo pažeista Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje numatyta garantija valstybės tarnautojui, kurio pareigybė naikinama, būti paskiriamam į kitas to paties lygio ir kategorijos, o esant tarnautojo sutikimui – į žemesnes pareigas. Šis atleidimo iš valstybės tarnybos pažeidimas sudaro pagrindą pripažinti atleidimą iš tarnybos neteisėtu. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino atsakovo pareigą teikti siūlymą užimti laisvas pareigas pareiškėjui, netinkamai vertino įrodymus apie buvusias laisvas pareigybes nuo įspėjimo įteikimo iki atleidimo dienos, nepagrįstai pripažino siūlymą eiti pareigas skyriuje, kuris nuo pareiškėjo gyvenamosios vietos apie 200 kilometrų, pakankamu ir tinkamu. Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje numatyta garantijos paskirti tarnautoją į kitas to paties lygio ar jam sutinkant į žemesnes pareigas turinys būti aiškinamas kaip institucijos visų esamų galimybių valstybės tarnautojui paskirti į kitas pareigas išnaudojimas ir neturi būti suprantamas kaip institucijos išimtinai formali pareiga pateikti tik vieną pasiūlymą.

Dėl pareiškėjo pažeistų teisių gynimo būdo

Pareiškėjas, skunde prašydamas pripažinti įsakymą dėl atleidimo iš valstybės tarnybos neteisėtu, nes jo buvę pareigos bei atliekamos funkcijos faktiškai išliko, be to, jam nebuvo pasiūlytos laisvos pareigybės, kurių bendruosius ir specialiuosius reikalavimus jis atitiko, savo pažeistų teisių gynimo būdu pasirinko grąžinimą į valstybės tarnybą ir darbo užmokesčio už visą priverstinės pravaikštos laiką priteisimą.

Remiantis aukščiau išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija, ištyrusi įrodymus byloje, pripažino pareiškėjo skundo pagrįstu abiem aspektais – tiek dėl aplinkybių, susijusių su nepagrįstu, formaliu pareigybės panaikinimu, kai pareiškėjo vykdytos funkcijos išliko iš esmės nepakitę, tiek dėl netinkamo garantijos užimti tokias pačias ar žemesnės kategorijos pareigas įgyvendinimu, daro išvadą, kad pareiškėjo skundas yra tenkintinas visa apimtimi. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas neištyrus visų reikšmingų aplinkybių byloje, dėl to buvo netinkamai pritaikytos Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies, 44 straipsnio 1 dalies 9 punkto normos, todėl naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 143 str., 142 str. 1 d., 57 str.). Teisėjų kolegija, tenkindama pareiškėjo skundą, panaikina Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. kovo 30 d. įsakymą Nr. 1PI-(2.1.)-255 „Dėl A. V. atleidimo iš pareigų“ kaip neteisėtą iš esmės (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 d. 1 p.) ir remdamasi DK 297 straipsnio 3 dalimi, grąžina jį į valstybės tarnybą anksčiau užimtas Širvintų žemėtvarkos skyriaus vedėjo A lygio 14 kategorijos pareigose, nes kaip jau buvo minėta, jo vykdytos funkcijos faktiškai išliko nepakitę, o skyriaus pavadinimo pasikeitimas laikytinas neturinčiu reikšmės pareigybei priskirtiems uždaviniams ir funkcijoms; taip pat priteisia iš atsakovo Tarnybos pareiškėjo naudai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo 2012 m. kovo 30 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Bylą nagrinėjanti apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi visų reikiamų duomenų apie pareiškėjo gautas pajamas priverstinės pravaikštos metu, todėl išieškotino už priverstinę pravaikštą vidutinio darbo užmokesčio dydį apskaičiuoti įpareigotinas atsakovas Tarnyba, apskaičiuotą sumą sumažinant išmokėtos dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinės išmokos suma bei priverstinės pravaikštos metu gauto darbo užmokesčio suma.

Teisėjų kolegija, tenkindama pareiškėjo skundą, jo naudai iš Tarnybos taip pat priteisia bylinėjimosi išlaidas. Jas sudaro 1 000 Lt advokato pagalbos išlaidos skundui surašyti, 93,50 Lt dokumentų kopijavimo išlaidos bei 900 Lt advokato atstovavimo pirmosios instancijos teisme išlaidos (t. 3, b. l. 70, 73–76, t. 5, b. l. 127–131). Atsižvelgiant į Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.18 punktą, nustatantį, kad už vieną atstovavimo valandą teisme priteisiama 0,15 MMA, atstovavimo pirmosios instancijos teisme išlaidos mažintinos iki 502,50 Lt (trys teismo posėdžiai 2012 m. liepos 4 d., 2012 m. rugpjūčio 30 d., 2012 m. spalio 11 d., t. 3, b. l. 79, 145, t. 5, b. l. 136), iš viso priteistina 1 596 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo A. V. apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 31 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, A. V. skundą patenkinti.

Panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. kovo 30 d. įsakymą Nr. 1PI-(2.1.)-255 „Dėl A. V. atleidimo iš pareigų“; grąžinti A. V. į valstybės tarnybą Širvintų žemėtvarkos skyriaus vedėjo A lygio 14 kategorijos pareigose; priteisti iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos jo naudai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo 2012 m. kovo 30 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, jo dydį apskaičiuoti įpareigoti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, apskaičiuotą sumą sumažinant išmokėtos išeitinės išmokos bei priverstinės pravaikštos metu gauto darbo užmokesčio suma.

Priteisti iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pareiškėjo A. V. naudai bylinėjimosi išlaidas – 1 596 Lt.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Stasys Gagys Virginija Volskienė