aa97da52-e500-43f9-ad99-d07d1c746429 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Administracinio nusižengimo byla Nr. II-50-1058/2022 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02085-2021-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 19.20; 21.10.4 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2022 m. sausio 4 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, sekretoriaujant Renatai Vanagienei, dalyvaujant skunda padavusiam asmeniui J. R., suinteresuotam asmeniui A. R., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundÄ dėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2021 m. spalio 27 d. nutarimo Nr. 12-ANR-N-2796-2021 panaikinimo, n u s t a t ė :

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2021 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 12-ANR-N-2796-2021 pagal J. R. pareiÅ¡kimÄ A. R. atžvilgiu pradėta administracinio nusižengimo teisena nutraukta nenustačius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnyje numatyto nusižengimo požymių. Nesutikdama su priimtu nutarimu J. R. pateikė teismui skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ nutarimÄ ir paskirti A. R. nuobaudÄ už ANK 518 straipsnyje numatyto nusižengimo padarymÄ arba grÄ Å¾inti bylÄ Institucijai nagrinėti iÅ¡ naujo.

Nurodo, kad nutarime nepagrįstai nurodyta, jog A. R. veiksmuose nėra ANK 518 straipsnyje numatyto nusižengimo sudėties. Jis pats pripažino, jog nuolat iÅ¡suka apÅ¡vietimo lemputes ir toliau iÅ¡suks visas, kurios bus įsuktos, motyvuodamas tuo, kad lempa Å¡viečia į jo langÄ , nors adresu (duomenys neskelbtini), jis gyvena jau 26 metus ir per visÄ laikotarpį dėl Å¡viečiančios lempos jokių nusiskundimų nebuvo gauta. (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkė J.

K. savo 2020 m. spalio 30 d. raÅ¡te Nr. 9 nurodė, kad A. R. jai patvirtino, jog iÅ¡suka lemputes ir toliau tÄ darys. Taip pat buvo pateiktos nuotraukos, patvirtinančios, kaip jis atjungia Å¡viesos daviklį. A. R. piktavaliÅ¡kumÄ patvirtina ir tai, jog svarstant dėl Å¡viestuvo perkėlimo į kitÄ vietÄ , su tuo taip pat nebuvo sutikta dėl nesuprantamų priežasčių, nors pagrindinė lempų iÅ¡sukinėjimo priežastis buvo ta, jog Å¡viesa Å¡viečia į pastarojo langus ir taip trukdo jam ilsėtis.

Tokie jo veiksmai neleidžia namo gyventojams naudotis bendro naudojimo patalpų Å¡viestuvu pagal jo tiesioginę funkcinę paskirtį. Dėl tokių veiksmų, ji ir jos mažametės dukros nuolat jaučiasi nesaugios, kadangi turi praeiti pro neapÅ¡viestÄ lodžijÄ ypač dabar, Å¡altuoju sezonu, kai anksti temsta, dažnai lyja, yra slidu. A. R. nesilaiko bendro turto disponavimo taisyklių nuostatų, geros moralės principų, bendro gyvenimo taisyklių, todėl jo nuolatiniai tyčiniai veiksmai, savavaliÅ¡kai tvarkant turtÄ , neturint bendrasavininkų sutikimo ir taip pažeidžiant kitų namo gyventojų teises/interesus, turi bÅ«ti kvalifikuoti kaip savavaldžiavimas.

Nesutinka su nutarime nurodytais teiginiais, kad lodžijoje yra įrengtos dvi apÅ¡vietimo lemputės, iÅ¡ kurių viena prie (duomenys neskelbtini) buto nedega, tačiau prie (duomenys neskelbtini) buto dega, todėl lodžijoje nėra tamsu, nes Å¡viesa patenka ir iÅ¡ bendro naudojimo koridoriaus. Norint patekti į (duomenys neskelbtini) butÄ , reikia praeiti pro bendrÄ (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buto lodžijÄ , kurioje yra tamsu, bÅ«tent dėl nedegančios nestiklintoje lodžijoje Å¡viesos.

Bendro naudojimo koridoriuje esanti Å¡viesa neapÅ¡viečia pakankamai, vakare lodžijoje bÅ«na itin tamsu. Ne vienÄ kartÄ buvo kviestos įvairios tarnybos (statybų inspekcija, gaisrinės saugos inspekcijos, savivaldybės atstovai) dėl Å¡ios susidariusios situacijos sprendimo. Nuo tada, kai kaimynas A. R. pradėjo iÅ¡sukinėti lemputes koridoriuje, mažamečiai vaikai kiekvienÄ dienÄ bijo pareiti tamsoje namo, kadangi reikia praeiti pro kaimyno buto duris. Nesaugu yra ir dėl to, kad pro atvirÄ balkonÄ (jis nėra įstiklintas) prilyja/prisninga ir iÅ¡kyla didelė traumų tikimybė, kadangi koridoriuje yra tamsu.

Tyrėja priimdama nutarimÄ nesiekė iÅ¡siaiÅ¡kinti daugiau reikÅ¡mingų aplinkybių, neapklausė A. R., ignoravo akivaizdžius administracinio nusižengimo požymius, todėl Å¡is nutarimas negali bÅ«ti laikomas teisėtu ir pagrįstu (b. l. 2-4). Atsiliepimu į skundÄ Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius praÅ¡o palikti skundžiamÄ nutarimÄ galioti ir skundo netenkinti. Nurodo, kad administracinio nusižengimo byla buvo iÅ¡nagrinėta objektyviai ir visapusiÅ¡kai, įvertinus visas reikÅ¡mingas bylai aplinkybes.

Asmuo atsakomybėn pagal ANK 518 straipsnį gali bÅ«ti traukiamas tik tuo atveju, jei jis veikė tyčia, taip pat turi bÅ«ti konstatuota, kad kaltininko elgesys ne apskritai (miglotai) pažeidžia įstatymų nustatytÄ tvarkÄ , bet yra neteisėtas (konkrečiai nurodant, kokie įstatymai ar teisės aktai, nustatantys minėtÄ tvarkÄ , yra pažeisti), agresyvus, baustinas ir pan. Tyrimo metu nustatyta, kad J. R. ir A. R. nesutaria dėl (duomenys neskelbtini) tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) butų esančios lodžijos apÅ¡vietimo.

Konfliktas vyksta nuo 2020 m. spalio mėnesio. Asmenys konfliktuoja, aiÅ¡kindamiesi asmeninius santykius, susijusius su bendro turto disponavimu, todėl vienas kito atžvilgiu yra Å¡aliÅ¡ki ir suinteresuoti. Akivaizdu, kad kilę nesutarimai dėl naudojimosi bendrosios jungtinės nuosavybės teisės objektu yra iÅ¡imtinai civilinių teisinių santykių ginčo nagrinėjimo dalykas, todėl pareiÅ¡kėja, manydama, kad yra pažeistos jos teisės, turi teisę ir realiÄ galimybę pažeistas teises ginti civilinio proceso tvarka.

ANK nuostatos negali bÅ«ti taikomos kaip priemonė civiliniams teisiniams nesutarimams spręsti ar vienos iÅ¡ ginčo Å¡alių pozicijai stiprinti. Savavaldžiavimo faktas negali bÅ«ti paremtas vien asmenų, laikančių save nukentėjusiais, pareikÅ¡tomis pretenzijomis, tokio nusižengimo sudėtis turi bÅ«ti nustatoma byloje surinktais objektyviais įrodymais, todėl vien tik J. R. subjektyvus kaimyno veiksmų vertinimas ir aplinkybių suvokimas negali bÅ«ti pagrindas A. R. veiksmus vertinti kaip savavaldžiavimÄ (b. l. 32-34).

Teismo posėdyje skundÄ padavusi J. R. palaikė skunde iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad kai nusipirko butÄ , ten visÄ laikÄ Å¡vietė Å¡viesa, o 2020 m. lapkričio mėnesį bendroje lodžijoje Å¡viesa ėmė dingti, nesuprato, kas atsitiko. Po to, sužinojo, kad kaimynas A. R. elektrikui pasakė daugiau nebeįsukinėti lempučių ir suprato, kad kaimynas iÅ¡sukinėja lemputes, jis (A. R.) pats tai pripažino (yra iÅ¡sukęs 5-6 lemputes). Tada lodžiojoje esantis Å¡viestuvas buvo pakeistas į LED lempÄ .

SiÅ«lė A. R. perkelti lempÄ prie durų, kad visiems bÅ«tų gerai, bet jis atsisako tai daryti. Ten yra slidu, nes pastoviai prilyja, todėl kai neapÅ¡viesta gali bÅ«ti pavojinga. Jam taip pat buvo siÅ«lyta įstiklinti balkonÄ , kad bÅ«tų Å¡ilčiau, nelytų, bet jis atsisako kažkÄ daryti. Atvykę pareigÅ«nai teigė, kad ten yra pakankamai Å¡viesu, bet tuo metu, A. R. buvo sujungęs visas savo Å¡viesas, įprastai ten bÅ«na aklinai tamsu, kai iÅ¡eini iÅ¡ namų. Ta lodžija yra jų su A.

R. bendroji nuosavybė. Kai nusipirko butÄ jai butas buvo perduotas su lodžija, kuri tariamai yra jos. Teismas pripažino, kad tai jos lodžija. Buvo atėjusi pas kaimynÄ (A. R.) kalbėtis apie apÅ¡vietimÄ 2020 m. lapkričio 5 d. 10.35 val. ir tai nebuvo pirmas toks pokalbis. Tačiau A. R. atsakė, kad tik teismas jam gali pasakyti įsukti lemputę. A. R. taip pat buvo siųstas daugiabučių namų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ laiÅ¡kas, tačiau jis atsisako kažkÄ daryti. PraÅ¡o teismo atsižvelgti į tai, kad apÅ¡vietimas yra bÅ«tinas užtikrinti jos ir dvejų mažamečių vaikų saugumÄ .

Teismo posėdyje institucijos, priėmusios skundžiamÄ nutarimÄ , atstovas nedalyvavo. Suinteresuotas asmuo A. R. teisme parodė, kad tame bute gyvena apie 30 metų, lempa ten dega 29 metus, ji nedegė nuo 2019 m. Lemputes buvo iÅ¡sukęs dar tada, kai pareiÅ¡kėja ten negyveno. Problemos dėl lempos kilo tada, kai padavė namo bendrijÄ Ä¯ gaisrinės departamentÄ dėl pažeistų taisyklių. TÄ lempÄ iÅ¡suko, bet jokių pretenzijų nebuvo iki tol, kol nepradėjo skųstis dėl nelegalių statybų – J.

R. butui priskiriamos pertvaros ties lodžijos viduriu. Komendantė įstatė ten LED lempÄ su judesio davikliais, tada ta lempa pastoviai mirksėjo į jo virtuvę. Su kaimyne dėl apÅ¡vietimo nebendravo, nes ji pasakė, kad viskÄ spręs teisiniu keliu. Daugiabučio namo bendrijos laiÅ¡ko dėl Å¡viestuvo perkėlimo nebuvo gavęs, tačiau sutinka, kad Å¡viestuvas bÅ«tų perkeltas, tik bÅ«tų įrengtas ne prie įėjimo durų, o bendro naudojimo balkono gale, J. R. buto pusėje ant sienos. PareiÅ¡kėja J.

R. tyrimo metu nurodė, kad 2020 m. spalio mėnesį, (duomenys neskelbtini) namo koridoriuje, tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) butų buvo pastebėta, kad nedega Å¡viesa, kuri apÅ¡viečia įėjimÄ . IÅ¡kviestė elektrikÄ pakeisti lemputę, tačiau ji buvo iÅ¡sukta ir tai kartojosi 3 kartus. Kaimynas A. R., gyvenantis (duomenys neskelbtini), elektrikui neleido įsukti lemputės ir patikino, kad tai jis iÅ¡suka jas ir toliau iÅ¡suks visas, kurios bus įsuktos, motyvuodamas tuo, kad lempa Å¡viečia į jo langÄ .

Buvo bandoma dar kelis kartus įsukti lemputę, tačiau jos visos buvo iÅ¡suktos. Taip pat buvo kalbama, kad galima bÅ«tų perkelti lempÄ Ä¯ kitÄ vietÄ , kad neÅ¡viestų į kaimyno langÄ , tačiau to taip pat nebuvo leista padaryti. Namo pirmininkė J. K. 2020 m. spalio 30 d. raÅ¡tu kreipėsi į A. R., tačiau jokio atsakymo nebuvo gauta. 2020 lapkričio 5 d. pati kalbėjosi su A. R., tačiau pokalbio metu jis dar kartÄ patvirtino, kad neleis įsukti lemputės. 2021 spalio 5 d. buvo nupirkta ir įmontuota nauja lempa (LED), kurioje nėra lemputės. Po paros laiko buvo atjungtas daviklis.

Elektrikui pataisius, ji vėl buvo atjungta. 2021 spalio 21 d. dar kartÄ buvo pataisytas daviklis ir lempa veikė, tačiau vėlai vakare pastebėjo kaip iÅ¡ (duomenys neskelbtini) buto išėjęs vyras atjungia daviklį ir Å¡viesa vėl nebedega. Prideda padarytas nuotraukas, kur Å¡is faktas užfiksuotas. Ji (duomenys neskelbtini) apsigyveno 2019 m. birželio mėnesį ir nuo tada iki 2020 m. spalio mėnesio Å¡viesa buvo. Kartu su ja gyvena ir jos mažametės dukros (duomenys neskelbtini) m. ir (duomenys neskelbtini) m. gimimo.

Jos yra įbaugintos kaimyno, kuris nuolat (nuo įsikraustymo) neduoda ramybės. Ne kartÄ buvo kviestos įvairios tarnybos (statybų inspekcijos, gaisrinės saugos inspekcijos, savivaldybės atstovai). Nuo tada, kai kaimynas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) buto pradėjo iÅ¡sukinėti lemputę koridoriuje, vaikai bijo pareiti tamsoje namo, kadangi reikia praeiti pro kaimyno buto duris. Nesaugu yra ir dėl to, kad pro atvirÄ balkonÄ prilyja, prisninga ir iÅ¡kyla didelė traumų tikimybė, kadangi tamsu. PraÅ¡o iÅ¡tirti šį įvykį ir praneÅ¡ti, kÄ dar galima padaryti, kad Å¡viesa bÅ«tų ir bÅ«tų užtikrintas jos ir jos mažamečių vaikų saugumas (10-13).

IÅ¡ esmės analogiÅ¡kos aplinkybės užfiksuotos ir BIRT ataskaitų žiÅ«ryklės duomenyse (b. l. 7-8). (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkės J. K. raÅ¡te, adresuotame A. R., nurodyta, kad į jÄ , kaip bendrijos pirmininkę, jau trečių kartÄ elektroniniu laiÅ¡ku kreipėsi jo kaimynė iÅ¡ (duomenys neskelbtini) buto dėl apÅ¡vietimo tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) butų, kadangi nedega tarp butų esanti lemputė.

PirmÄ jį kartÄ elektrikas pakeitė lemputę, antrÄ kaitÄ rado lemputę iÅ¡suktÄ iÅ¡ Å¡viestuvo, trečiÄ kartÄ rado vėl iÅ¡suktÄ lemputę bei sutiko jį (A. R.), kuris prisipažino, kad bÅ«tent jis iÅ¡suko lemputę bei paaiÅ¡kino, kad lemputė jam trukdo ir paprašė daugiau nesukti, nes vis tiek iÅ¡suks lemputę. Elektrikas jÄ (J. K.) informavo apie susidariusiÄ situacijÄ ir ji telefonu kreipėsi į jį (A. R.), jis patvirtino, jog iÅ¡suko lemputes ir toliau tai darys. Todėl raÅ¡tu kreipiasi į jį ir primygtinai praÅ¡o taip nesielgti, kadangi Å¡viestuvai įmontuoti toje pačioje vietoje visuose aukÅ¡tuose, kaip ir jo atveju apÅ¡viečia bendrų bÅ«tų lodžijÄ .

Prie šviestuvo yra įmontuotas daviklis ir, praeinant pro jį, šviestuvas užsidega ir dega gana trumpai, todėl neturėtų trukdyti jo ramybės. Jis čia gyvena jau 26 metus ir jokių nusiskundimų iš jo dėl minėto šviestuvo nebuvo gauta. Prašo atsižvelgti, kad artėja žiema, anksti temsta, o (duomenys neskelbtini) buto gyventoja turi du mokyklinio amžiaus vaikus, jiems yra nesaugu vaikščioti, kadangi balkonas prieš jo (A. R.) langus yra nestiklintas, prilyja bei prisninga, būna slidu, o be to, vaikams yra baisu patamsyje.

Jeigu aukščiau minėti veiksmai tęsis, gyventoja iÅ¡ (duomenys neskelbtini) buto bus priversta pagalbos kreiptis į policijÄ , su praÅ¡ymu nustatyti Å¡ių veiksmų kailininkÄ bei teisiÅ¡kai įvertinti tokius veiksmus (b. l. 14). Byloje pateiktos fotonuotraukos, kuriuose užfiksuota bendro naudojimo lodžija (duomenys neskelbtini), tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) butų, bei asmuo iÅ¡jungiantis Å¡viesos daviklį (b. l. 15-16). Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato vyresniosios tyrėjos A.

P. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad 2021 m. spalio 26 d. patikrinimo metu nustatyta, jog bute (duomenys neskelbtini), gyvena A. R., kuris nurodė, kad bendro naudojimo koridoriuje tarp (duomenys neskelbtini) buto reguliavo tik apÅ¡vietimo lemputės judesio daviklio laikmatį, kad trumpiau Å¡viestų, nes Å¡viesa patenka tiesiai į jo butÄ ir trukdo ilsėtis. 2021 m. spalio 27 d. telefonu buvo bendrauta su (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininke J.

K., kuri nurodė, kad lodžija (duomenys neskelbtini), name, prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) aukšto priklauso tik minėtų butų savininkams. Patikrinimo metu nustatyta, kad minėtoje lodžįjoje yra įrengtos dvi apšvietimo lemputės, iš kurių viena prie (duomenys neskelbtini) buto nedega, tačiau prie (duomenys neskelbtini) buto dega. Lodžįjoje nėra tamsu, nes šviesa patenka ir iš bendro naudojimo koridoriaus (b. l. 21). Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo A.

R. pateikė vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuota bendro naudojimo lodžija, esanti (duomenys neskelbtini), tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) butų. Vaizdo įraše, pavadinimu „vidio3.mov“, matyti, kad kol lodžijoje nedega šviesa, joje visiškai tamsu, šviesa įsijungia nuo judesio daviklio. Šviestuvas įrengtas lubose, šalia suinteresuoto asmens A. R. lango. Vaizdo įraše, pavadinimu „vidio 1“ suinteresuotas asmuo nurodo, kad atstumas nuo jo buto durų sienos iki lango yra apie 70 cm.

Skundas netenkintinas. Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas skundo bylÄ dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . ANK 617 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pareigÅ«nas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar Å¡is asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn. Administracinių nusižengimų teisena negali bÅ«ti pradėta, o pradėtoji turi bÅ«ti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

ANK 518 straipsnyje įtvirtinta atsakomybė už savavaldžiavimÄ â€“ tai savavaliÅ¡kas tikros ar tariamos savo teisės, kuriÄ ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Tačiau savavaldžiavimu negali bÅ«ti laikomi asmenų ginčai, kylantys iÅ¡ skirtingus interesus turinčių civilinių teisinių santykių subjektų konflikto. Teismo posėdyje J. R. ir A. R. parodė, jog (duomenys neskelbtini) namo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) butus jungianti lodžija yra jų bendroji nuosavybė.

Byloje esantys vaizdo įraÅ¡ai ir fotonuotraukos patvirtina, jog lodžijoje ties A. R. virtuvės langu yra įrengtas apÅ¡vietimas, kuris įsijungia nuo judesio daviklio. Suinteresuotas asmuo neginčijo, jog iÅ¡sukinėjo apÅ¡vietimo lemputes, tačiau paaiÅ¡kino, kad Å¡viesos daviklis labai jautrus, įsijungia, net nuo menkiausio judesio kieme, todėl Å¡viesa lodžijoje nuolat mirksi ir sklinda į jo virtuvę. Tai kelia nepasitenkinimÄ . PareiÅ¡kėja J. R. paaiÅ¡kino, kad kaimynui iÅ¡sukus lemputes, lodžijoje yra visiÅ¡kai tamsu, todėl jai ir jos vaikams nesaugu, dėl drėgmės ir ledo galima paslysti.

Taigi, abi konfliktuojančios pusės turi savų interesų dėl apšvietimo lodžijoje įrengimo, tačiau tiek J. R., tiek A. R. teisme tai pat išsakė susitarimo dėl šviestuvo perkėlimo galimybę tik nesusitarė dėl perkėlimo vietos. Be to, iš A. R. paaiškinimų matyti, jog esminė kaimynų nesutarimo priežastis – pertvaros bendro naudojimo lodžijoje įrengimas. Tai seka iš jo argumentų, jog sutinka su šviestuvo perkėlimu tik už įrengtos pertvaros, t. y. J. R. buto pusėje.

Nagrinėjamu atveju visiÅ¡kai akivaizdu, kad tarp kaimynų J. R. ir A. R. yra kilęs ginčas dėl bendrosios nuosavybės naudojimosi tvarkos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.75 straipsnyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iÅ¡ bendraturčių ieÅ¡kinį. Tarp kaimynų kylantys konfliktai, kaltinant vienÄ iÅ¡ konfliktuojančių pusių savavaldžiavimu, neįvertinant kitų teisės Å¡akų, Å¡iuo atveju civilinės teisės veiksmingumo, atkuriant vienos iÅ¡ Å¡alies galbÅ«t pažeistas teises, neatitinka administracinės teisės paskirties ir negali bÅ«ti nagrinėjami ANK nustatyta tvarka.

Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad 2021 m. spalio 27 d. nutarimu A. R. atžvilgiu administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta pagrįstai, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo. J. R. skundas atmestinas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : J. R. skundo netenkinti. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2021 m. spalio 27 d. nutarimÄ Nr. 12-ANR-N-2796-2021 palikti nepakeistÄ .

Nutartis per dvideÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Giedrė Telksnienė